Civilinė byla Nr. 2A-524-790/2020
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00163-2018-0
Procesinio sprendimo kategorija 2.6.8.8
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. spalio 8 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gintaro Pečiulio ir Aldonos Tilindienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Krekenavos projektai“ ir A. S. dėl skolos už atliktus darbus priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, A. C..
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Agroservis“ kreipėsi į teismą su ieškiniu ir, patikslinusi savo reikalavimus, prašė priteisti iš atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“ 67 732,34 Eur skolos ir 6 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškovė nurodė, kad 2017 m. rugsėjo 6 d. ji ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. AS06/09/2017-01 (toliau – Sutartis), kuria ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti konkrečią fermos įrangą bei įrenginius pagal atsakovės pateiktus brėžinius. 2017 m. gruodžio 5 d. šalys sudarė trišalį susitarimą Nr. 17/09/25/1 (toliau – Trišalis susitarimas). Šiame susitarime buvo nurodyta, kad UAB „Krekenavos projektai“ pasitelkė ieškovę kaip subrangovę, siekdama įvykdyti su A. S. sudarytą rangos sutartį dėl fermos statybos ir įrengimo; kad atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ negalėjo vykdyti iš Sutarties kylančių įsipareigojimų ieškovei dėl lėšų trūkumo; kad A. S. už rangos sutartyje nurodytus darbus, kuriuos pagal ieškovės ir UAB „Krekenavos projektai“ sudarytą Sutartį turėjo atlikti ieškovė, turi sumokėti tiesiogiai ieškovei (subrangovei). 2018 m. kovo 19 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė įrangos priėmimo–perdavimo aktą, kuriuo A. S. buvo perduotos 9 įrangos grupės, kurios atitiko teisės aktų reikalavimus ir buvo tinkamos eksploatuoti.
3. Sutarties vykdymo metu iškilo būtinybė atlikti papildomus darbus A. S. ūkyje. Už šiuos darbus buvo išrašytos 3 sąskaitos: 2018 m. vasario 28 d. sąskaita, pagal kurią mokėtina suma sudaro 63 Eur, 2018 m. balandžio 5 d. sąskaita, pagal kurią mokėtina suma sudaro 2 722,50 Eur, ir 2018 m. birželio 22 d. sąskaita, pagal kurią mokėtina suma sudaro 2 420 Eur. 2018 m. liepos 31 d. atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ buvo išrašyta sąskaita, pagal kurią atsakovės turi sumokėti ieškovei 81 842,68 Eur. 2018 m. balandžio 13 d. ieškovė pareikalavo atsakovių atsiskaityti už pateiktus gaminius ir sumokėti 67 732,34 Eur sumą, kuri susidarė iš neapmokėtų sumų atėmus 19 615,84 Eur avansą, tačiau atsakovės neįvykdė šios prievolės
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. vasario 6 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies. Teismas atmetė reikalavimus, pareikštus atsakovei A. S., ir priteisė ieškovei iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 67 732,34 Eur skolos ir 6 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojamas nuo ieškinio pareiškimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
5. Teismas pažymėjo, kad ieškovė prašė teismo pačiam pasirinkti ieškinio pagrindą, kadangi, jos manymu, teismas turi prerogatyvą nustatyti, kokiu pagrindu yra kildinama atsakovių atsakomybė. Ieškovė nepatikslino savo reikalavimų, nors būtent jai kyla pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką. Teismas konstatavo, kad šalių atsakomybė gali kilti tik sutarčių pagrindu, ieškovė nepagrįstai teigia, kad iš sutarties kylanti atsakomybė gali būti deliktinė.
6. Teismas nurodė, kad ieškovė ieškinyje neįvardijo, kokia atsakomybės forma turėtų būti taikoma atsakovėms. Tik teismo posėdyje teikdama paaiškinimus ieškovė nurodė, kad atsakovės turėtų atsakyti solidariai, tačiau ji nepagrindė, kaip pasireiškė atsakovių solidarioji atsakomybė. Atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsakomybę ieškovė kildino iš Sutarties ir priedo prie Sutarties, o atsakovės A. S. – iš Trišalio susitarimo.
7. Teismas nesutiko su atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ pozicija, kad sudarius Trišalį susitarimą įvyko novacija ir UAB „Krekenavos projektai“ pareiga atsiskaityti su ieškove buvo perkelta A. S.. Teismas vertino, kad Trišalis susitarimas realiai nebuvo įvykdytas. Po šio susitarimo sudarymo A. S. pagal UAB „Krekenavos projektai“ raštiškus nurodymus atsiskaitydavo ne su ieškove, bet su UAB „Krekenavos projektai“ pagal jų sudarytą rangos sutartį. Aplinkybę, kad Trišalis susitarimas realiai nebuvo pradėtas vykdyti, patvirtino trečiasis asmuo A. C., kuris, kaip atsakovės įgaliotas asmuo, pasirašė Trišalį susitarimą, vadovavo fermos statybai, ir, jo teigimu, finansavo statybą, o vėliau gavo apmokėjimus iš Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos. Taip pat šias aplinkybes pagrindžia atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiktos sąskaitos ir darbų atlikimo aktai, prašymai pervesti pinigus į šios atsakovės sąskaitą, tarpusavio finansinių operacijų ir skolos įskaitymo aktas, aplinkybės, kad A. S. nepriėmė ieškovės pateiktos įrangos, o ieškovė neišrašė šiai atsakovei jokių sąskaitų. Ieškovė, išrašydama sąskaitas UAB „Krekenavos projektai“, konkliudentiniais veiksmais pripažino, kad Trišalio susitarimo nuostatos nebuvo vykdomos. UAB „Krekenavos projektai“, sumokėjusi ieškovei avansą, taip pat nevykdė Trišalio susitarimo ir pripažino, kad novacija neįvyko. Nei vienai iš Trišalio susitarimo šalių nepradėjus jo vykdyti, bet, priešingai, ieškovei ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigus jo sąlygas, atsakovei A. S. negali kilti atsakomybė šio susitarimo pagrindu.
8. Teismas kritiškai vertino atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiginius, kad 2017 m. kovo 29 d. paskolos sutarties pagrindu iš trečiojo asmens gauta 20 000 Eur suma buvo panaudota sumokant avansą ieškovei. Sutartis, Trišalis susitarimas ir priedas dėl įrangos matmenų keitimo buvo pasirašyti daug vėliau, nei buvo gauta paskola. Avansas ieškovei buvo sumokėtas taip pat tik 2018 m. sausio 4 d.; byloje nėra jokių įrodymų, kad jį sumokant buvo panaudoti paskolinti pinigai. A. S. mokėjimo nurodymai, atsakovių pasirašytas tarpusavio finansinių operacijų ir skolos įskaitymo aktas bei UAB „Krekenavos projektai“ vadovo paaiškinimai patvirtina, kad UAB „Krekenavos projektai“ gavo iš A. S. visas pagal rangos sutartį mokėtinas sumas. Atsakovei A. S. sumokėjus rangos sutartyje nurodytą kainą, atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ pagal Sutarties nuostatas kilo pareiga atsiskaityti su ieškove. Byloje nėra įrodymų, kad atsakovės atliko bendrus veiksmus ir jų atsakomybė turi būti solidari.
9. Teismas laikė nepagrįstais atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ teiginius, kad Trišalis susitarimas buvo pasirašytas jai tapus nemokia. Nors Susitarime yra teigiama, kad jo pasirašymo metu atsakovė neturėjo sąskaitoje pakankamai lėšų, tai nereiškia, jog ji neturėjo jų įrangos pagaminimo ir sumontavimo dieną. Įranga buvo sumontuota 2018 metų kovą, atsakovei gavus apmokėjimą iš A. S. pagal rangos sutartį ir disponuojant lėšomis, skirtomis įrangos gamybai ir sumontavimui.
10. Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ neginčija sąskaitų, išrašytų už ieškovės atliktus papildomus darbus, ir sutinka, kad jie buvo atlikti, todėl ji privalo už juos sumokėti. Šiuo atveju nėra reikšminga, ar nurodyti darbai buvo atlikti A. S. prašymu, nes pagal rangos sutartį šalys už papildomą kainą galėjo susitarti dėl papildomų darbų ir papildomos įrangos tiekimo. Iš byloje esančių suderinimo raštų matyti, kad atsakovės derino visus projekto pakeitimus. Atsakomybė už nupirktą ir neapmokėtą fermos įrangą tenka UAB „Krekenavos projektai“.
11. Teismas nurodė, kad 3 ieškovės išrašytose sąskaitose yra nurodytos už papildomus darbus mokėtinos sumos, todėl jose yra nurodytas ir pridėtinės vertės mokestis (toliau – PVM). Bendra pagal šias sąskaitas mokėtina suma sudaro 5 505,55 Eur. 2018 m. liepos 31 d. sąskaita yra atvirkštinė, todėl joje nurodytą PVM privalo sumokėti paslaugos gavėjas. Pagal šią sąskaitą mokėtina suma be PVM sudaro 81 842,68 Eur. Atėmus iš šios sumos ieškovei sumokėtą 19 615,84 Eur avansą, neapmokėta suma sudaro 62 226,84 Eur. Atsakovė neginčijo ieškinyje nurodytos mokėtinos sumos, tačiau nurodė, kad atvirkštinė sąskaita yra išrašyta be pagrindo, pažeidžiant teisės aktų nuostatas, nes tokios sąskaitos gali būti išrašomos tik dėl statybos darbų. Atsakovė vykdė statybos rangos darbus, todėl ieškovė pagrįstai nurodė, kad PVM privalo mokėti atsakovė, o ne ieškovė. Tai, kuri iš šalių turi mokėti PVM, bus nustatyta tik po to, kai Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos patikrins, ar mokesčiai buvo sumokėti tinkamai. Šis klausimas nėra sprendžiamas nagrinėjamoje byloje.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
12. Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteistas pinigų sumas priteisti iš atsakovės A. S.. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
12.1. Teismas teisingai nustatė ginčo aplinkybes, tačiau jų pagrindu padarė bylos išsprendimui nereikšmingas išvadas. Teismas nesprendė ginčo iš esmės, bet vertino antraeilius, nereikšmingus klausimus, aptarė aspektus (pavyzdžiui, dėl Sutarties pakeitimų), kurie neturi jokios praktinės reikšmės sprendžiant šalių ginčą. Motyvuojamoje teismo sprendimo dalyje nurodant nereikšmingas išvadas yra sudaromas įspūdis, kad ginčas yra sprendžiamas, nors esminiai ginčo klausimai nėra išspręsti.
12.2. Kai paaiškėja, kad ieškinio dalykas yra suformuluotas netinkamai, teismas bet kurioje proceso stadijoje nustato ieškovui terminą trūkumams pašalinti. Nėra korektiška teigti, kad ieškinys turi trūkumų, ir nagrinėti bylą iš esmės. Kita vertus, ieškovas neprivalo nurodyti ieškinio teisinio pagrindo ir jis nėra privalomas teismui. Teismas turi išimtinę teisę taikyti įstatymą. Klausimas, ar esant sutartiniams teisiniams santykiams gali kilti deliktinė atsakomybė, yra sudėtingas, todėl tik teismas gali jį tinkamai išspręsti.
12.3. Formuluodama patikslinto ieškinio dalyką, ieškovė aiškiai pareikalavo visas mokėtinas sumas priteisti iš atsakovės A. S. ir antrosios atsakovės UAB „Krekenavos projektai“. Lingvistiškai aiškinant sakinio konstrukciją, ieškovės reikalavimas vertintinas kaip subsidiarus, o ne solidarus. Reikalavimas, kad prievolę įvykdytų A. S., o jai negalint – UAB „Krekenavos projektai“, yra aiškus ir suprantamas. Jei teismas nesuprato jo esmės ir tokią formuluotę vertino kaip trūkumą, jis turėjo įpareigoti ieškovę jį ištaisyti.
12.4. Trišalis susitarimas nepažeidžia įstatymų, trečiųjų asmenų teisių, atitinka sutarties laisvės principą, todėl jis neturi būti revizuojamas, bet vykdomas. Trišalio susitarimo tekstas yra aiškus, net A. S. neginčijo jo turinio ir neįrodinėjo, kad jis neaiškus.
12.5. Ieškovė įrodė, kad A. S. privalėjo įvykdyti Trišalį susitarimą ir pradėjo jį vykdyti – A. S. įgaliotas asmuo suderino projekto pakeitimus, A. S. priėmė ieškovės atliktus darbus savo fermoje ir nereiškė jokių pretenzijų dėl įrangos ar darbų kokybės. Tai, kad po Trišalio susitarimo sudarymo A. S. neatsiskaitė tiesiogiai su ieškove, nereiškia, jog šis susitarimas šalių nebuvo pradėtas vykdyti. Teismas turėjo konstatuoti, kad A. S. pažeidė Trišalį susitarimą ir tenkinti jos atžvilgiu pareikštus reikalavimus.
12.6. Teismas ne kartą nurodė, kad Trišalis susitarimas nebuvo pradėtas vykdyti, tačiau jis neatskleidė, kokie veiksmai turėjo būti atlikti, kad šis susitarimas įgautų galią ir turėtų būti vykdomas. Teismas neatsižvelgė į tai, kad A. S. pagal minėtą susitarimą buvo pateiktos sąskaitos faktūros, o tai reiškia, kad susitarimas buvo pradėtas vykdyti. Teismas neatkreipė dėmesio į Trišalio susitarimo sąlygą, kad mokėjimai už įrangą turi būti vykdomi vadovaujantis Sutarties sąlygomis, todėl sąskaitas ir kitus atsiskaitymui reikalingus dokumentus galėjo išrašyti tiek ieškovė, tiek UAB „Krekenavos projektai“.
12.7. Teismas padarė išvadą, kad A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“, todėl būtent ši atsakovė turi atsiskaityti su ieškove. Tačiau jis neatkreipė dėmesio į tai, kad A. S. pateikti darbų aktai yra už ankstesnį laikotarpį, nei buvo pasirašytas Trišalis susitarimas, ir ieškovės atlikti darbai nėra įtraukti į pateiktus aktus, pagal kuriuos tariamai A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“. Teismas nevertino ieškovės argumentų, kad prisidengiant Sutartimi buvo atliekami mokėjimai už kitus darbus.
12.8. Teismas nenurodė jokių teisės normų, kuriomis remdamasis padarė išvadą, kad A. S. neprivalo atsiskaityti su ieškove. Jis turėjo pateikti argumentus, kodėl Trišalio susitarimo nevykdymo nekvalifikavo kaip šiurkštaus šio susitarimo pažeidimo, bet vertino, kad minėtas susitarimas nepradėjo galioti; kodėl jis laikė, kad A. S. pervedus pinigus ne ieškovei, kaip buvo nurodyta Trišaliame susitarime, o UAB „Krekenavos projektai“, Trišalis susitarimas buvo tinkamai įvykdytas; nėra aišku, kokia yra Trišalio susitarimo reikšmė, jei jis nėra privalomas A. S.. Teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
13. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė A. S. prašo skundo netenkinti. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
13.1. Pirmosios instancijos teismas atmetė A. S. atžvilgiu pareikštus reikalavimus, o ieškovė, pateikusi apeliacinį skundą, prašo priteisti iš jos 67 732,34 Eur. Toks reikalavimas yra turtinio pobūdžio, todėl jis turėtų būti apmokestinamas žyminiu mokesčiu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nustatyta tvarka.
13.2. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovė teigė, kad atsakovių atsakomybė yra solidari, taip pat kėlė klausimą, ar šiuo atveju egzistuoja deliktinė atsakomybė. Tačiau apeliaciniame skunde ji pakeitė poziciją ir teigia, kad atsiskaityti su ja turi A. S.. Tokiu būdu ieškovė pareiškė apeliaciniame skunde naują reikalavimą, nors CPK yra draudžiama tai daryti.
13.3. Ieškovė privalo pati suformuluoti ieškinio reikalavimus, nurodyti jų teisinį pagrindą, pateikti įrodymus ir argumentus, kuriais grindžia reikalavimus. Teismas negali nurodyti ieškovei, kokius reikalavimus jai reikšti ir kuo juos pagrįsti. Teismas, nagrinėdamas bylą, buvo aktyvus, išsamiai aiškinosi bylai reikšmingas aplinkybes, ieškovei buvo sudarytos galimybės patikslinti ieškinį, taip pat buvo išaiškintos jos teisės ir pareigos.
13.4. Ieškovė nepagrįstai teigia, esą A. S. turėjo pareigą su ja atsiskaityti, nes UAB „Krekenavos projektai“ finansinė padėtis buvo kritinė. Ieškovė neįrodinėjo sunkios UAB „Krekenavos projektai“ finansinės padėties, o teismas teisingai nurodė, kad ši atsakovė buvo gavusi iš A. S. rangos sutartyje nurodytą sumą ir turėjo lėšų, kuriomis galėjo disponuoti. Teismas teisingai nurodė, kad ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigė Trišalio susitarimo egzistavimą ir kartu sutiko, kad A. S. jo nevykdytų, taip pat kad A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“.
13.5. Norėdamos pakeisti atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarką, šalys turėjo pakeisti šią sutartį, tačiau to nepadarė. Todėl net vertinant, kad Trišalis susitarimas galioja, jis gali būti vykdomas tik tiek, kiek neprieštarauja rangos sutarčiai. Nepakeitus rangos sutarties Trišalis susitarimas nėra aktualus. Fermos statyba ir įrengimas yra vykdomi pagal Lietuvos kaimo plėtos 2014–2020 metų programą, A. S. yra pasirašiusi paramos sutartį ir visi jos mokėjimai turi būti vykdomi rangos sutartyje nustatyta tvarka.
13.6. UAB „Krekenavos projektai“ patvirtino, kad A. S. su ja visiškai atsiskaitė, todėl jos prievolė pasibaigė. Ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“ savo veiksmais paneigė Trišalio susitarimo galiojimą, todėl jis tapo neaktualus A. S..
13.7. UAB „Krekenavos projektai“ turėjo atlikti visus fermos statybos ir įrengimo darbus, jų buvo daugiau, nei buvo nurodyta ieškovės ir UAB „Krekenavos projektai“ sudarytoje Sutartyje, todėl vien dėl šios priežasties pagal skirtingas sutartis išrašytuose darbų aktuose nurodyti darbai negali būti visiškai tapatūs. Ieškovė teigia, kad A. S. buvo sudariusi ir kitų rangos sutarčių, tačiau šių aplinkybių neįrodinėjo. A. S. sudarytos rangos sutarties finansavimo klausimas nėra šios bylos dalykas.
14. Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atžvilgiu atmesti arba panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visą arba iš dalies ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsiliepime nurodomi tokie argumentai:
14.1. Dar Sutartyje ieškovė ir UAB „Krekenavos projektai“ nurodė, kad įranga bus pradedama gaminti tik po to, kai bus pasirašyta Sutartis ir Trišalis susitarimas. Trišaliame susitarime visos šalys pripažino, kad šis susitarimas yra sudaromas, nes UAB „Krekenavos projektai“ yra nemoki, ir susitarė, kad už ieškovės pagamintą ir sumontuotą įrangą turi sumokėti A. S.. Trišaliame susitarime nebuvo jokių nuostatų, kurias įvykdžius jis įsigaliotų ir taptų privalomas jo šalims. Tai reiškia, kad Trišaliame susitarime nurodytos teisės ir pareigos šalims atsirado nuo jo pasirašymo momento, o ne nuo vėlesnių veiksmų atlikimo. Trišalio susitarimo nuostatų pažeidimas negali paneigti fakto, kad šalys buvo sudariusios šį susitarimą ir turi jį vykdyti.
14.2. Teismas nepagrįstai nurodė, esą A. S. atsiskaitė su UAB „Krekenavos projektai“ ir todėl neturi atsiskaityti su ieškove. A. S. vykdė mokėjimus UAB „Krekenavos projektai“ nuo 2016 m. gegužės 23 d. iki 2018 m. sausio 31 d., o ieškovė atliko darbus ir išrašė sąskaitas vėliau, nei buvo atlikti minėti mokėjimai. A. S. po 2018 m. sausio 31 d. neatliko jokių mokėjimų, susijusių su fermos statyba ir įrengimu nei ieškovei, nei UAB „Krekenavos projektai“. A. S. negalėjo sumokėti už nepagamintą įrangą ir neatliktus darbus anksčiau, nes fermos statyba buvo finansuojama iš Europos Sąjungos lėšų, kuriomis gali būti apmokami tik realiai atlikti darbai ir sumontuota įranga. A. S. nepateikus įrodymų, kad po 2018 m. sausio 31 d. ji atliko kokius nors mokėjimus už fermos įrangos gamybos ir montavimo darbus, ieškovės atlikti darbai ir sumontuota įranga turėtų būti vertinami kaip papildomi darbai UAB „Krekenavos projektai“ iki 2018 m. sausio 31 d. atliktų darbų atžvilgiu.
14.3. Sudarius Trišalį susitarimą įvyko novacija – pasibaigė UAB „Krekenavos projektai“ pareiga atsiskaityti su ieškove ir atsirado A. S. prievolė. Priešinga teismo išvada prieštarauja kasacinio teismo praktikai.
14.4. Ieškovė pripažino, kad 2018 m. spalio 26 d. sąskaita faktūra – tai atvirkštinio apmokestinimo sąskaita, todėl joje nurodyta PVM suma neturi būti mokama ieškovei. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo nuostatomis, analogiška atvirkštinio apmokestinimo tvarka turėtų būti taikoma ir ieškovės 2018 m. vasario 27 d., 2018 m. balandžio 5 d., 2018 m. birželio 22 d. išrašytoms sąskaitoms. Ieškovė negali reikalauti sumokėti pagal jas PVM. Tokiu būdu ieškovei priteistina suma gali sudaryti 66 776,84 Eur, o ne 67 732,34 Eur.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
16. Ieškovė UAB „Agroservis“ neginčija pirmosios instancijos teismo priteisto skolos dydžio, tuo tarpu atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ apeliacine tvarka pirmosios instancijos teismo sprendimo neskundžia. Taigi teisėjų kolegija, apeliacine tvarka nagrinėdama civilinę bylą, nevertins ir nepasisakys dėl atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsiliepime į apeliacinį skundą dėstomų argumentų, susijusių su priteistos sumos sumažinimu (CPK 320 straipsnio 1 dalis).
17. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė A. S. nurodo, kad ieškovė apeliaciniame skunde reiškia turtinio pobūdžio reikalavimą, todėl jis turi būti apmokestinamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 4 dalyje nustatytą tvarką. Vertindama šį atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad ginčo pripažinimą turtiniu lemia formuluojamo reikalavimo teisinis turinys ir šalies siekiamo sprendimo padariniai, kurie sukuria kokius nors apskaičiuojamus turtinius praradimus. Ginčas laikytinas turtiniu, kai atsiranda turtinio pobūdžio padariniai: priteisiamas turtas, pripažįstama teisė į turtą, nuosavybė, įpareigojama vykdyti turtinę prievolę, atleidžiama nuo turtinės prievolės vykdymo ar nustatoma, kad ji pasibaigusi. Taigi ginčas pripažintinas turtiniu tuo atveju, jei dėl priimto sprendimo keičiasi asmens turtinė padėtis, t. y. ji gerėja ar blogėja (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-19-378/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
18. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas ieškinį patenkino iš dalies ir ieškovei iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteisė 67 732,34 Eur skolą bei 6 proc. metines palūkanas. Ieškovė apeliaciniu skundu neginčija priteistos skolos dydžio, o reikalauja, kad skola būtų priteista iš kitos atsakovės – A. S.. Tai reiškia, kad šio reikalavimo patenkinimo atveju apeliantė (ieškovė) negautų didesnio prievolės įvykdymo, negu jau yra priteista pirmosios instancijos teismo sprendimu, todėl apeliaciniame skunde reiškiami reikalavimai vertintini kaip neturtinio pobūdžio. Todėl, priešingai nei nurodo atsakovė A. S., ieškovė už paduotą apeliacinį skundą sumokėjo tinkamą žyminio mokesčio sumą.
19. Ieškovė UAB „Agroservis“ apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose dėsto argumentus dėl atsakovių UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkės A. S. atsiliepimuose į ieškovės (apeliantės) apeliacinį skundą nurodytų aplinkybių. CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, tačiau tik tais atvejais, kai tokių paaiškinimų turinys atitinka apeliacinio proceso esmę ir jo reglamentavimą, be kita ko, nepažeidžia CPK 323 straipsnyje įtvirtinto draudimo pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui keisti (papildyti) apeliacinį skundą. Paprastai rašytinių paaiškinimų, pateikiamų apeliacinės instancijos teisme, paskirtis – reaguoti į pasikeitusią situaciją po bylos išnagrinėjimo pirmosios instancijos teisme.
20. Nagrinėjamu atveju apeliantė (ieškovė) apeliacinės instancijos teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose atsikerta (teikia papildomus komentarus) į atsakovių atsiliepimuose į skundą pateiktus argumentus, taigi tuo ji faktiškai papildo savo apeliacinio skundo argumentus, nors tai neleistina pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui. Esant tokioms aplinkybėms, ieškovės rašytinius paaiškinimus atsisakoma priimti (CPK 323 straipsnis).
21. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės 2016 m. gegužės 20 d. sudarė rangos sutartį, kurios pagrindu atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ įsipareigojo pagal atsakovės ūkininkės A. S. užduotį atlikti projektavimo ir fermos statybos darbus ir patiekti fermos vidaus įrangą, adresu (duomenys neskelbtini), o atsakovė ūkininkė A. S. įsipareigojo priimti darbų rezultatą ir tinkamai už jį atsiskaityti (t. 1., b. l. 65–71). Tarp ieškovės UAB „Agroservis“ ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ 2017 m. rugsėjo 6 d. buvo sudaryta Sutartis, pagal kurią ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti fermos įrangą bei įrenginius pagal atsakovės pateiktus fermos brėžinius (t. 1., b. l. 6–8).
22. 2017 m. spalio 5 d. šalys (ieškovė UAB „Agroservis“, atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ ir ūkininkė A. S.) pasirašė Trišalį susitarimą, kuriame nurodė, kad rangovė (atsakovė) UAB „Krekenavos projektai“ yra nemoki, todėl už atliktus darbus pagal rangos sutartį, dėl kurių rangovė (atsakovė) UAB „Krekenavos projektai“ sudarė Sutartį su ieškove UAB „Agroservis“, atsakovė ūkininkė A. S. atsiskaitymus vykdys tiesiogiai ieškovei UAB „Agroservis“ (t. 1., b. l. 13–14). Trišaliame susitarime (jo 1 – 7 punktuose) nustatyta tiesioginių mokėjimų ieškovei tvarka. 2017 m. lapkričio 20 d. ieškovė ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ pasirašė priedą prie Sutarties, kuriuo buvo keičiami įrangos matmenys ir rūšis (t. 1., b. l. 9–10). Tą pačią dieną buvo pasirašytas ir suderinimo aktas dėl įrangos keitimo (t. 1., b. l. 15).
23. Ieškovė byloje pareiškė reikalavimą abiem atsakovėms dėl susidariusios skolos pagal Sutartį priteisimo. Nors Sutartis sieja ieškovę ir atsakovę UAB „Krekenavos projektai“, tačiau ieškovė reikalavimą atsakovės ūkininkės A. S. atžvilgiu kildina iš Trišalio susitarimo. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime netenkino ieškinio reikalavimo atsakovės A. S. atžvilgiu, nurodęs, kad atsakovė ūkininkė A. S. pagal kitos atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ nurodymus atsiskaitinėjo su ja, o Trišalis susitarimas nebuvo vykdomas. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, Trišalio susitarimo pagrindu neįvyko novacija ir atsakovė ūkininkė A. S. neperėmė atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ prievolės atsiskaityti su ieškove pagal Sutartį. Ieškovė apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu Trišalio susitarimo vertinimu bei aiškinimu, prašo visą skolos sumą priteisti iš atsakovės ūkininkės A. S., motyvuodama tuo, jog reikalavimas priteisti skolą iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ subsidiarus.
24. Sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.193–6.195 straipsniuose. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodo prioritetas: aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-403/2019 27 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
25. Teisėjų kolegija, įvertinusi Trišalio susitarimo turinį, konstatuoja, kad šio susitarimo tikslas buvo nustatyti tokią atsakovės ūkininkės A. S. atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarką, pagal kurią jos atliekami (už rangos darbus) mokėjimai būtų vykdomi tiesiogiai rangovės (UAB „Krekenavos projektai“) kontrahentei, t. y. įrangos pagal Sutartį pardavėjai ieškovei UAB „Agroservis“, ir užskaitomi kaip mokėjimai pagal rangos sutartį. Tačiau tokio susitarimo nėra pagrindo vertinti kaip sukūrusio atsakovės ūkininkės A. S. prievolę atsiskaityti su ieškove už jos parduotas prekes pagal Sutartį. Pagal pirkimo–pardavimo teisinius santykius reglamentuojančias nuostatas (CK 6.344 straipsnį) ir Sutartį, sumokėti daiktų kainą yra pirkėjo (atsakovės UAB „Krekenavos projektai“) pareiga. Šiuo atveju Trišalis susitarimas negali būti vertinamas nei kaip skolos perkėlimo sutartis (CK 6.115 – 6.116 straipsniai), nei kaip susitarimas dėl novacijos (CK 6.141 straipsnis), kadangi, kaip minėta, juo tik nustatyta atsakovės ūkininkės A. S. atsiskaitymo pagal rangos sutartį tvarka ir jame nėra sąlygų dėl to, kad atsakovė ūkininkė A. S. perima atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ pareigą sumokėti už perkamus daiktus pagal Sutartį ir (ar) kitas pirkėjo pareigas. Pažymėtina, kad pati ieškovė, reikšdama reikalavimą dėl perduotų daiktų kainos sumokėjimo atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atžvilgiu, tuo faktiškai patvirtina, kad, jos požiūriu, Trišalis susitarimas neatleido pirkėjos (atsakovės UAB „Krekenavos projektai“) nuo prievolės sumokėti daiktų kainą įvykdymo, t. y. ši prievolė neperkelta ir pradinis skolininkas neatleistas nuo prievolės vykdymo.
26. Šias teisėjų kolegijos padarytas išvadas patvirtina ir šalių faktiškai atlikti veiksmai, įrodantys, kad Trišalis susitarimas šalių realiai nebuvo vykdomas bei prievolės pagal Sutartį atsakovei ūkininkei A. S. nebuvo perduotos. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad 2018 m. kovo 19 d. ieškovė UAB „Agroservis“ ir atsakovė UAB „Krekenavos projektai“, o ne atsakovė ūkininkė A. S., pasirašė įrangos priėmimo–perdavimo aktą, kurio pagrindu, vykdant Sutartį atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ buvo perduota sumontuota ir eksploatuoti paruošta įranga (vartai gardams, laikantieji stulpai, vartai praėjimui, kilnojamos tvorelės, vartai gardams, skersinė fermos siena, stulpų kaiščiai ir kaiščiai gardų vartams, apkabos, teleskopai, laikikliai gardams, apkabos skersinei sienai) (t. 1., b. l. 18). 2018 m. balandžio 16 d. tarp ieškovės UAB „Agroservis“ ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ buvo pasirašytas dar vienas įrangos priėmimo–perdavimo aktas, kuriuo būtent šiai atsakovei buvo perduota sumontuota ir eksploatuoti paruošta įranga (t. 1., b. l. 19–20). Laikotarpiu nuo 2018 m. vasario mėn. iki 2018 m. liepos mėn. ieškovė būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ išrašė keturias PVM sąskaitas faktūras, iš viso 104 535,14 Eur sumai (su PVM) (t. 1, b. l. 25–27, 103).
27. Nurodytos faktinės aplinkybės teisėjų kolegijai leidžia spręsti, kad net ir po Trišalio susitarimo, kurio pagrindu ieškovė šioje byloje reiškia reikalavimą atsakovei ūkininkei A. S., sudarymo pati ieškovė UAB „Agroservis“ PVM sąskaitas faktūras išrašydavo būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“. Kaip teisingai atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo atsakovė A. S., pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 80 straipsnio 1 dalies 6 punktą vienas iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų yra prekių ar paslaugų pirkėjo (kliento) pavadinimas ir adresas. Nurodyti ieškovės veiksmai leidžia spręsti, kad ieškovė prekių gavėja laikė atsakovę UAB „Krekenavos projektai“, nepaisant aplinkybės, jog Trišaliame susitarime šalys sulygo, jog už prekes su ieškove tiesiogiai atsiskaitys atsakovė A. S..
28. Be to, byloje nėra ir duomenų, galinčių pagrįsti, kad atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ jos vardu ieškovės išrašytas PVM sąskaitas faktūras būtų pateikusi apmokėti atsakovei ūkininkei A. S.. Priešingai, atsakovė UAB „Krekenavos projektai“, net ir po Trišalio susitarimo sudarymo, atsakovei ūkininkei A. S. išrašė ir pateikė apmokėti sąskaitas faktūras pagal atsakovių sudarytą rangos sutartį; tarp šią sutartį sudariusių atsakovių buvo suderinti ir pasirašyti atliktų darbų priėmimo aktai (t. 1., b. l. 176–184, t. 2., b. l. 4–18).
29. Kad Trišalis susitarimas dėl atsakovės ūkininkės A. S. tiesioginio atsiskaitymo su ieškove UAB „Agroservis“ realiai nebuvo vykdomas patvirtina ir atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ atsakovei ūkininkei A. S. 2017 m. lapkričio 3 d., 2017 m. lapkričio 8 d., 2017 m. gruodžio 21 d. ir 2018 m. sausio 26 d. rašyti prašymai pinigines lėšas pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras pervesti į UAB „Krekenavos projektai“ banko sąskaitą (t. 1., b. l. 114–117, 185). Trišalio susitarimo nevykdymo aplinkybę patvirtina ir kiti byloje esantys įrodymai bei pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų paaiškinimai. Iš 2018 m. kovo 1 d. tarpusavio finansinių operacijų ir skolos užskaitymo akto, sudaryto tarp atsakovių ūkininkės A. S. ir UAB „Krekenavos projektai“, matyti, jog atsakovė A. S. su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ pagal rangos sutartį buvo beveik visiškai atsiskaičiusi (neapmokėtos sumos likutis 264,80 Eur) (t. 1., b. l. 118), atsakovės ūkininkės A. S. atsiskaitymą su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ patvirtina ir byloje esančios banko sąskaitos operacijų išrašų kopijos (t. 1., b. l. 119–128).
30. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius įrodymus, tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, jų elgesį po Trišalio susitarimo sudarymo ir padarė pagrįstą išvadą, kad Trišalis susitarimas nesukūrė atsakovei ūkininkei A. S. pareigos atsiskaityti su ieškove UAB „Agroservis“ pagal atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ kylančias prievoles. Byloje nėra jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad po Trišalio susitarimo sudarymo ieškovę ir atsakovę ūkininkę A. S. būtų sieję kokie nors tolimesni teisiniai ar faktiniai santykiai. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad į rangos sutarties kainą įėjo ir įrangos pagaminimas bei sumontavimas (sulygtas pagal Sutartį), todėl atsakovei ūkininkei A. S. atsiskaičius su atsakove UAB „Krekenavos projektai“ pagal rangos sutartį, prievolė atsiskaityti su ieškove tenka būtent atsakovei UAB „Krekenavos projektai“ (CK 6.344 straipsnio 1 dalis). Nurodytos faktinės aplinkybės ir jų teisinis kvalifikavimas sudaro pagrindą atmesti ieškovės apeliacinį skundą bei juo keliamą reikalavimą – pirmosios instancijos teismo priteistas sumas iš atsakovės UAB „Krekenavos projektai“ priteisti iš atsakovės ūkininkės A. S.. Tai konstatavus, netenka prasmės vertinti ir detaliau pasisakyti dėl apeliacinio skundo argumentų, susijusių su subsidiaria ar solidaria atsakovių prievole.
31. Nors atsakovė ūkininkė A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad apeliacinio skundo reikalavimas priteisti skolą iš jos, o ne atsakovės UAB „Krekenavos projektai“, yra naujas ir negali būti pareikštas apeliaciniame procese, tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, toks reikalavimas yra neatsiejamai susijęs su pirmosios instancijos teismui pareikštu reikalavimu, todėl vertintinas kaip jo sukonkretinimas, siekiant įrodyti atsakovės ūkininkės A. S. prievolę atsiskaityti. Proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas) nereikalauja į teismą besikreipiančiam asmeniui teisiškai kvalifikuoti ginčą.
32. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bylą neatskleisdamas jos esmės, vertino įrodymus, neturinčius reikšmės civilinio ginčo išsprendimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai vertino byloje esančių įrodymų visumą bei jų įrodomąją reikšmę. Vien aplinkybė, kad teismo padarytos teisinės išvados ir byloje priimtas procesinis rezultatas neatitinka ieškovės lūkesčių, savaime nereiškia, jog teismo sprendimo motyvai yra neišsamūs. Bylos medžiaga leidžia daryti priešingą išvadą – byloje atliktas itin platus įrodymų vertinimas, apklausti liudytojai, iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog šalims buvo tinkamai paskirstyta įrodinėjimo pareiga, byloje surinkta pakankamai įrodymų reikšmingoms aplinkybėms nustatyti, o teismo sprendimo motyvai yra išsamūs ir aiškūs, jais atskleista bylos esmė bei priimtas teisėtas ir pagrįstas teismo sprendimas.
33. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime tinkamai įvertino susiklosčiusią situaciją ir pritaikė teisės aktų nuostatas, o ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Atsižvelgiant į tai, ieškovės apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
34. Atmetus ieškovės apeliacinį skundą, atsakovės įgijo teisę į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Atsakovė UAB „Krekenavos projektai“ teismui nepateikė duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsakovė ūkininkė A. S. nurodo, kad patyrė 560 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų. Šias išlaidas ji grindžia byloje pateikta 2019 m. balandžio 1 d. sąskaita ir 2019 m. balandžio 2 d. mokėjimo nurodymu. Atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatyto maksimalaus dydžio, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl jos priteistinos iš ieškovės.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei A. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Agroservis“ (juridinio asmens kodas 303060233) 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Marius Bajoras
Gintaras Pečiulis
Aldona Tilindienė