Nuorašas
Administracinė byla Nr. ATP-1011-533/2012
Teisminio proceso Nr.: 4-01-3-02438-2012-0
Procesinio sprendimo kategorija: 39.2.; 45.4.4.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
2012 m. rugpjūčio 29 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Dovidaitis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo, kuriuo G. A. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d., jam paskiriant 4000 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,
n u s t a t ė :
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu G. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 3 d. ir nubaustas 4000 litų bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad jis 2012 m. gegužės 17 apie 09.19 val., būdamas neblaivus (nustatytas 1,40 promilių girtumo laipsnis), (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo autokrautuvą „TOYOTA“, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 p., elgėsi neatidžiai, nepaliko tarpo iš šono, kliudė balninį vilkiką ir jį apgadino, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9 p.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu G. A. byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 123 str. 1 d., 5 d. nutraukta, nesant G. A. veiksmuose šių pažeidimų įvykio ir sudėties.
Apeliaciniu skundu G. A. prašo jo atžvilgiu taikyti ATPK 301 str., pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimą ir skirti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimali nuobauda – neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, o paskirtą baudą sumažinti paskiriant mažesnę nei sankcijoje numatyta bauda ir pakeisti viešaisiais darbais arba paskirti kitą sankcijoje numatytą nuobaudą – areštą.
Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas įvertinęs tai, jog byloje nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nustatęs lengvinančią aplinkybę, įvertinęs jo asmenybę, jog anksčiau nebaustas administracine tvarka, neatsižvelgė į tai, jog padaryta žala yra maža, sunkvežimio savininkas jokių pretenzijų jam nepareiškė, o įvykis įvyko uždarojoje teritorijoje, vairuojant krautuvą, neskirtą dalyvauti viešame eisme. Pažeidėjas teigia, jog eismo įvykis įvyko darbo metu, darbdavys privalo užtikrinti darbo drausmę ir esant įtarimų neleisti jam dirbti, taip pat darbdaviui keliamas reikalavimas atlyginti darbuotojų padarytą žalą pagal civilinės teisės reikalavimus, todėl mano, kad darbo metu vykdant darbines funkcijas padarytą žalą draudimo bendrovei, jei toks reikalavimas bus pareikštas, atlygins darbdavys. Apelianto įsitikinimu, apylinkės teismas privalėjo žalos atlyginimą įvertinti kaip lengvinančią aplinkybę šioje byloje. Skunde pažymima, jog šiuo atveju žala sveikatai apskritai nepadaryta, o žala turtui buvo minimali, nukentėjusiajam žala yra atlyginta, todėl teismas turėjo įvertinti šią lengvinančią aplinkybę. Apeliantas teigia, jog gailisi ir prisipažino dėl padaryto pažeidimo, yra charakterizuojamas teigiamai, nusižengė pirmą kartą, neturi problemų dėl priklausomybės nuo alkoholio. Nurodo, kad įvykis įvyko ryte, alkoholį vartojo vakare ir apsvaigęs nesijautė, jam nustatytas lengvas girtumo laipsnis. Apelianto manymu, jis veidrodėlį nulaužė ne dėl apsvaiginimo, o neįvertinęs konkretaus vilkiko ir tuo metu autokrautuvu gabenamo krovinio gabaritų, veidrodėlį kliudė ne savo autokrautuvu, o gabenamu kroviniu. Pabrėžia, kad jo šeimyninė situacija dėl abiejų tėvų ligų ir riboto judėjimo, artėjančių vestuvių, planuojamo šeimos pagausėjimo, netekus vairuotojo pažymėjimo labai pasunkės. Be to, praradęs teisę vairuoti, praras ir darbą, nes jo pagrindinė darbo funkcija yra vairuoti autokrautuvą, o yra paėmęs paskolą banke 10 000 litų sumos.
Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta.
Apeliacinis skundas netenkintinas.
Ginčo dėl apeliantui inkriminuoto pažeidimo padarymo nėra. Patikrinus byloje esančius įrodymus, nėra pagrindo abejoti dėl pastarojo kaltės padarius ATPK 127 str. 3 d. nurodytą pažeidimą.
Apeliaciniame skunde keliamas administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas ir prašoma sušvelninti paskirtą baudą bei neskirti specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo.
Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 301 str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Nesant tokių ypatingų aplinkybių, mažesnė nei įstatymo numatyta už konkretaus administracinio teisės pažeidimo padarymą nuobauda negali būti skiriama (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N1‑1396/2007, N17‑103/2007).
Apylinkės teismas skirdamas G. A. ATPK 127 str. 3 d. sankcijoje numatytas nuobaudas ir nustatydamas jų dydį bei trukmę, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino dėl padaryto pažeidimo ir gailisi), jo sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, jog G. A. anksčiau nebuvo baustas administracine tvarka, įvertino pažeidimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (G. A. vairavo autokrautuvą, jam nustatytas 1,40 promilių girtumo laipsnis), pažeidėjo asmenybę, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pažeidėjui paskyrė straipsnio sankcijoje numatytas minimalias nuobaudas. Nenustatytos aplinkybės, dėl kurių paskirta 4000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams, turėtų būti laikomos neteisingos.
Apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, jog vairuotojo pažymėjimas G. A. reikalingas darbui, taip pat pasirūpinti sergančiais tėvais, yra svarbūs, tačiau nelaikytini ypatingais, išimtiniais atvejais, sudarančiais pagrindą taikyti ATPK 301 str. nuostatas. Šiuo atveju įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su pažeidimo padarymu. Tuo pačiu pažymėtina, kad asmuo, žinodamas, jog teisė vairuoti transporto priemones jam būtina, privalėjo būti ypatingai atidus ir nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą bei numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek savo šeimos nariams dar prieš darydamas pažeidimą. Pažymėtina, jog galimos dėl teisės vairuoti transporto priemones netekimo kilsiančios pasekmės - materialinės padėties pablogėjimas, apsunkinta galimybė rūpintis artimaisiais ir pan. - nesudaro pagrindo taikyti ATPK 301 str. nuostatos, nes bet kurios administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes tiek administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, tiek jo šeimos nariams, darbdaviui.
G. A. skirtos nuobaudos nėra per griežtos, jos atitinka padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Todėl nagrinėjamu atveju nuobaudos nepaskyrimas ar jos sušvelninimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų, numatytų ATPK 20 straipsnyje.
Apeliaciniame skunde G. A. nurodė ir tai, jog padaryta žala yra maža, sunkvežimio savininkas jokių pretenzijų jam nepareiškė, todėl apylinkės teismas privalėjo žalos atlyginimą įvertinti kaip lengvinančią aplinkybę šioje byloje. Pažymima, jog, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ATPK 127 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra materiali, t. y. tam, kad pagal ATPK 127 straipsnį kiltų administracinė atsakomybė, būtina konstatuoti, jog asmuo padarė KET pažeidimą, dėl kurio buvo sugadintas (apgadintas) kitiems asmenims priklausantis turtas. Tuo pačiu minėtos nuostatos dispozicija nereikalauja, kad būtų padaryta konkretaus dydžio minimali žala, – užtenka paties fakto, jog kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas. Šioje byloje nustatyta, jog pažeidėjas apgadino kitam asmeniui priklausančią transporto priemonę - vilkiką, šios aplinkybės neginčija ir pats apeliantas. Tuo tarpu tai, jog apgadintos transporto priemonės savininkas nepareiškė jokių pretenzijų apeliantui, kad padarytą žalą galimai atlygino draudimo bendrovė, neduoda pagrindo pripažinti G. A. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ATPK 31 str. 1 d. 2 p. (kaltininkas savo noru atlygino nuostolį ar pašalino padarytą žalą). Esminės reikšmės G. A. paskirtų nuobaudų dydžiui bei trukmei neturi ir ta aplinkybė, jog eismo įvykis įvyko darbo metu, atliekant darbines funkcijas, šiuo atveju svarbu buvo nustatyti tai, kad kitam asmeniui priklausantis turtas buvo apgadintas dėl neatsargių pažeidėjo veiksmų.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju, įvertinus visas nuobaudai reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo apeliantui skirti griežtesnę nuobaudos rūšį – administracinį areštą. Be to, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 313 str. nuostatas, asmuo rašytiniu prašymu kartu su sunkią materialinę padėtį pagrindžiančiais įrodymais turi teisę kreiptis į nutarimą priėmusį teismą (šiuo atveju į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą) dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo per laikotarpį iki dvejų metų arba dėl visos baudos ar jos dalies pakeitimo į nemokamus viešuosius darbus. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas baudos pakeitimo nemokamais viešaisiais darbais klausimo nesprendė, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu nepasisako.
Esant šioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo priimtą nutarimą.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30212 str. 1 d. 1 p.,
n u t a r i a:
palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 26 d. nutarimą nepakeistą ir G. A. apeliacinio skundo netenkinti.
Nutartis neskundžiama.
Teisėjas Viktoras Dovidaitis
Nuorašas tikras: