Civilinė byla Nr. e3K-3-68-403/2019
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-00505-2017-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.1; 2.6.16.8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. gegužės 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės (kolegijos pirmininkė), Gedimino Sagačio ir Algirdo Taminsko (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Žaliakalnio apartamentai“ ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl draudimo atlikti veiksmus, keliančius žalos atsiradimo grėsmę, ir atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Žaliakalnio apartamentai“ dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo, sklypo atlaisvinimo; trečiasis asmuo – bendrija „Kalpoko 1“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovė ieškiniu prašė teismo uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 (toliau – Nuomos sutartis) ir ją keičiančius sandorius; panaikinti atsakovės Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. sutikimo Nr. 8ST-901-(14.8.5) dėl inžinerinių statinių perleidimo dalį dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo; panaikinti atsakovės Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštą Nr. 8SD-6734-(14.8.7) „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini)“ ir atsakovės 2017 m. sausio 16 d. raštą Nr. 1SS-139-(8.5) „Dėl skundo nagrinėjimo“; priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
3. Atsakovė priešieškiniu prašė teismo nutraukti Nuomos sutartį ir panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“; įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) dalį, pašalinti kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvintų šios valstybinės žemės sklypo dalies, leisti atsakovei pašalinti pirmiau nurodytus inžinerinius statinius, pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl šių statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, lėšas išieškoti iš ieškovės.
4. Ieškinyje nurodyta, kad Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklauso 0,4138 ha ploto žemės sklypas (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ginčo žemės sklypas), jis Nuomos sutartimi 50 metų laikotarpiui išnuomotas V. K., kuriam asmeninės nuosavybės teise priklausė šiame sklype buvęs 4288,81 kv. m. ploto pastatas – prekybos pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statiniai (įrenginiai). Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius 2005 m. liepos 18 d. įsakymu patvirtino ginčo žemės sklypo detalųjį planą; jame nustatyta žemės sklypo paskirtis (kita), žemės sklypo naudojimo būdas (komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorija), naudojimo pobūdis (teritorija prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti). Kauno apskrities viršininkas 2005 m. rugpjūčio 30 d. išdavė V. K. sutikimą statyti ginčo žemės sklype negyvenamąjį pastatą.
5. Ieškovė 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutartimi įsigijo iš V. K. ginčo žemės sklype esančius statinius (prekybos pastatą ir kiemo statinius). Kauno apskrities viršininkas 2007 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-10932, kurio pagrindu ieškovė tapo naująja ginčo žemės sklypo nuomininke. Kadangi 2008–2009 m. nekilnojamojo turto rinką ištiko visuotinė krizė, tai, kaip pati ieškovė teigė, ji laikinai atidėjo planus statyti sklype naują pastatą ir apsiribojo tik esamo pastato rekonstravimo darbais. Ieškovė 2012–2014 m. perleido kitiems asmenims iš V. K. įsigyto prekybos paskirties pastato patalpas ir dalį kiemo įrenginių, kiekvienoje pirkimo–pardavimo sutartyje nurodė apie planus ginčo žemės sklype statyti naują prekybos paskirties pastatą. Po šių sandorių ieškovei nuosavybės teise priklausė kiemo statiniai (tvora t 6, aikštelės b 1, b 6) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87/890 dalys kiemo statinių (vartai t 4, tvora t 7, aikštelė b 7) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir ieškovės statiniai).
6. Atsakovės Kauno miesto skyriaus vedėjas 2013 m. gegužės 14 d. išdavė sutikimą perleisti ieškovės statinius, 2013 m. birželio 20 d. rašte Nr. 8SD-(14.8.7)-3060 nurodė, kad ginčo žemės sklype esantis prekybos pastatas nuosavybės teise priklauso bendrijai „Kalpoko 1“, tačiau kiti statiniai (kiemo statiniai, kiemo įrenginiai) nuosavybės teise yra valdomi kitų juridinių asmenų, todėl asmenys, pageidaujantys nuomotis žemės sklypą, kuriame yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai, privalo pateikti jo planą. Atsižvelgdamos į šį raštą, ieškovė ir bendrija „Kalpoko 1“ parengė ginčo žemės sklypo planą, kuriame buvo išskirtos kiekvienam statiniui funkcionuoti reikalingos žemės sklypo dalys. Atsakovė 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2) nustatė kiekvienam iš ginčo žemės sklype esančių statinių eksploatuoti reikalingas sklypo dalis: ieškovei – 0,1305 ha, bendrijai „Kalpoko 1“ – 0,2833 ha.
7. Ieškovė nurodė, kad 2013–2015 m. atnaujino planus dėl naujo prekybos paskirties pastato statybos ginčo žemės sklype, vykdė projektavimo darbus. Atsakovė 2015 m. birželio 22 d. davė sutikimą tiesti susisiekimo komunikacijas, inžinerinius tinklus bei statyti jiems funkcionuoti būtinus statinius valstybinėje žemėje, kurioje nesuformuoti žemės sklypai; 2016 m. vasario 23 d. – sutikimą statyti automobilių stovėjimo aikštelę ir atraminę sienelę žemės sklype, besiribojančiame su valstybinės žemės sklypu ar valstybine žeme, kurioje nesuformuoti žemės sklypai. Ieškovė 2016 m. kovo 25 d. gavo statybos leidimą, kuriuo ginčo žemės sklype ieškovės statinių vietoje leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; 2016 m. liepos 12 d. sudarė preliminariąją statinių su techniniu projektu bei statybos leidimu pirkimo–pardavimo sutartį; 2016 m. rugsėjo 30 d. – trišalę rangos sutartį su būsimu investicinio projekto pirkėju (pagal preliminariąją sutartį) ir rangovu; rangos sutarties pagrindu ginčo žemės sklype pradėti vykdyti naujo prekybos paskirties pastato statybos darbai.
8. Ieškinyje nurodyta, kad ieškovė prašė atsakovės išduoti sutikimą perleisti ginčo žemės sklype stovinčius kiemo statinius. Atsakovė 2016 m. lapkričio 11 d. pateikė ieškovei sutikimą dėl inžinerinių statinių perleidimo, kuriame, be kita ko, nurodė, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su naujuoju statinių savininku nebus sudaroma, nes statiniai neatitinka Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytų reikalavimų (neturi aiškios funkcinės priklausomybės, apibrėžto naudojimo, ūkinės veiklos pobūdžio, tarnauja pagrindiniam daiktui).
9. Ieškovė 2016 m. lapkričio 3 d. kreipėsi į atsakovę prašydama sutikimo perleisti nuomos teisę į ginčo žemės sklypą (jo dalį, reikalingą perleidžiamiems kiemo statiniams eksploatuoti), tačiau atsakovė 2016 m. lapkričio 14 d. raštu pranešė ieškovei vienašališkai nutrauksianti Nuomos sutartį suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo. Rašte nurodė, kad teisę reikalauti sudaryti žemės nuomos sutartį dėl statiniams eksploatuoti reikalingo žemės ploto turi tik toks asmuo, kuris valstybinės žemės sklype turi savarankiškai funkcionuojančių statinių, bet ne juos stato ar planuoja tai daryti; ieškovė ginčo žemės sklype nevaldo pastatų, dėl kurių naudojimo buvo sudaryta Nuomos sutartis (valdo tik inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie priskirtini prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, tarnaujančių pagrindiniam statiniui).
10. Ieškinyje pažymėta, kad, atsakovei priėmus sprendimą nutraukti Nuomos sutartį, ieškovei kils pareiga grąžinti atsakovei ginčo žemės sklypą, ji praras teisę tęsti pradėtus statybos darbus pagal 2016 m. kovo 25 d. išduotą statybos leidimą ir dėl to patirs nuostolių.
11. Priešieškinyje atsakovė nurodė, kad ieškovė nuosavybės teise nebevaldo ginčo žemės sklype esančio pastato (prekybos pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis), dėl kurio buvo sudaryta Nuomos sutartis, valdo tik inžinerinius statinius – kiemo statinius, kurie priskiriami prie ūkinės veiklos pobūdžio statinių, tarnaujančių pagrindiniam statiniui. Tai, kad ieškovė nuosavybės teise nebevaldo pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis, o jai priklauso tik kiti inžineriniai statiniai, laikytina esminiu Nuomos sutarties pažeidimu, dėl kurio ši turi būti nutraukta ir ginčo žemės sklypas atlaisvintas, o jame esantys ieškovės nuosavybės teise valdomi statiniai – pašalinti.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
12. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 26 d. sprendimu ieškinį tenkino, uždraudė atsakovei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį ir ją keičiančius sandorius, panaikino atsakovės Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 11 d. sutikimo dėl inžinerinių statinių perleidimo dalį dėl naujos nuomos sutarties nesudarymo, atsakovės Kauno miesto skyriaus 2016 m. lapkričio 14 d. raštą ir 2017 m. sausio 16 d. raštą; priešieškinį atmetė; paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
13. Teismas pažymėjo, kad atsakovė nutraukė Nuomos sutartį remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tačiau byloje nėra duomenų, jog ieškovė netinkamai – ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį – naudojo ginčo žemės sklypą. Priešingai, bylos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė daug metų kryptingai ir nuosekliai vykdė veiklą ginčo žemės sklype, jame plėtoja nekilnojamojo turto objektus, projektuoja ir ketina statyti naujus. Nuomos sutarties nutraukimo priežastimi atsakovė laiko tik aplinkybę dėl ieškovės statinių teisinio statuso, bet ne dėl netinkamo ginčo žemės sklypo naudojimo pagal sutartį ar pagal paskirtį.
14. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad Nuomos sutarties 5.1 punktas suteikė ieškovei teisę ginčo žemės sklype statyti naujus statinius ir įrenginius tai pačiai veiklai, dėl kurios išnuomotas žemės sklypas; 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimas patvirtina, kad naujo prekybos paskirties pastato statyba atitinka teritorijų planavimo dokumentus ir neprieštarauja Nuomos sutartyje nustatytoms žemės naudojimo sąlygoms; byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės statiniai statomi galiojančio statybą leidžiančio dokumento pagrindu.
15. Teismas sutiko su ieškove, kad baigtinis valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo pagrindų sąrašas yra nustatytas tik CK 6.564 straipsnyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje, jis negali būti aiškinamas per plačiai; Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, 2.1, 2.2 2.4, 28 punktai taikytini tik naujų sutarčių sudarymui. Be to, atsakovė raštu ir konkliudentiniais veiksmais ne kartą pripažino, kad ieškovei priklausantys statiniai yra savarankiški, atskiri nekilnojamojo turto objektai, nėra kitų statinių priklausiniai (atsakovės 2013 m. birželio 20 d. raštas, 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymas), jiems eksploatuoti yra reikalinga išskirta ginčo žemės sklypo dalis.
16. Teismas nustatė, kad ieškovė pateikė įrodymus, jog iki ieškinio padavimo patyrė apie 52 640 Eur išlaidų detaliajam planui, prekybos pastato techniniam projektui ir darbo projektui parengti, statybos leidimui gauti, o tęsiant statybos darbus jos išlaidos dar padidėjo, todėl konstatavo, kad, atsakovei nutraukus Nuomos sutartį, ieškovė patirs realią žalą, o tai teikia pagrindą tenkinti ieškovės reikalavimą uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį. Teismas pažymėjo, kad, pasikeitus byloje nustatytoms aplinkybėms, dėl kurių ieškinys patenkintas, ar atsiradus įstatyme nurodytoms sąlygoms, dėl kurių sutartis turi būti nutraukta, šalims neužkertama galimybė Nuomos sutartį nutraukti.
17. Spręsdamas dėl priešieškinio reikalavimų pagrįstumo teismas nustatė, kad Nuomos sutartyje nurodyta, jog ginčo žemės sklypo pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo būdas – komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorija, pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti; Nekilnojamojo turto registre įregistruota sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – kita; naudojimo pobūdis – komercinės paskirties objektų teritorijos. Pagal Žemės naudojimo būdų turinio aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro 2005 m. sausio 20 d. įsakymais Nr. 3D-37/D1-40, komercinės paskirties objektų teritorijose leidžiama statyti ir eksploatuoti, be kitų, prekybos paskirties pastatus; paslaugų paskirties pastatus. Ieškovė ginčo žemės sklype yra pradėjusi vykdyti statybos rangos darbus pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. išduotą statybos leidimą, kuriuo jai leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis bei jam funkcionuoti reikalingus inžinerinius tinklus. Dėl to teismas padarė išvadą, kad ieškovė naudoja ginčo žemės sklypą racionaliai ir tinkamai – tiek pagal Nuomos sutartyje nurodytą, tiek pagal Nekilnojamojo turto registre išviešintą sklypo naudojimo paskirtį. Byloje nustatyta, kad ieškovė apie dešimtmetį planavo naujo pastato statybą ginčo žemės sklype, rengė reikalingus dokumentus, gavo sutikimus ir leidimus (jie yra galiojantys ir neginčijami), statinio projektą ne kartą suderino su atsakove, vykdė statybos darbus, statomas pastatas atitinka ginčo žemės sklypo detalųjį planą, pagrindinę tikslinę sklypo naudojimo paskirtį.
18. Teismas pažymėjo, kad ieškovė jau yra ginčo žemės sklypo nuomininkė, todėl jai netaikytinas Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, nustatantis žemės sklypo nuomos sutarties sudarymą. Ieškovės statiniai nepatenka nė į vieną kategoriją statinių, dėl kurių valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaroma, – jie nėra neregistruotini laikini statiniai (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 24 dalis, 27 straipsnio 31 dalis), nėra inžineriniai tinklai (Statybos įstatymo 2 straipsnio 17 dalis), nėra įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pagrindinio daikto priklausiniai, taigi yra pagrindiniai daiktai, savarankiški teisinių santykių objektai. Atsakovė 2015 m. lapkričio 17 d. įsakyme, 2013 m. birželio 20 d. rašte, 2015 m. lapkričio 17 d. įsakyme yra išreiškusi poziciją, kad ieškovės statiniai yra savarankiškai funkcionuojantys statiniai (atsakovės 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymas yra galiojantis, neterminuotas, neginčijamas ir nenuginčytas teisės aktas), šią aplinkybę teismas pripažino įrodyta (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 197 straipsnio 2 dalis). Dėl to teismas padarė išvadą, kad atsakovė neįrodė pagrindų, jog Nuomos sutartis galėtų būti nutraukta remiantis CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktu.
19. Teismas atmetė atsakovės argumentus dėl Nuomos sutarties nutraukimo CK 6.497 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu, pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija 2004 m. birželio 29 d. nutarime civilinėje byloje Nr. 3K-P-346/2004 išaiškino, jog ši teisės norma reglamentuoja kitų (ne žemės) nuomos sutarčių nutraukimą prieš terminą nuomotojo reikalavimu. Taip pat atmesti atsakovės argumentai dėl CK 6.217 straipsnio taikymo, nes atsakovė negalėjo nurodyti aiškaus, tikslaus ieškovės padaryto pažeidimo, nepaneigė ieškovės teiginių, kad jai nebuvo siųstas pranešimas apie tariamo pažeidimo padarymą, jos neprašyta pašalinti tariamo pažeidimo. Priešingai, atsakovė pritarė visiems ieškovės veiksmams dėl naujo pastato statybos ginčo žemės sklype; šie veiksmai nebuvo laikomi pažeidimu, juo labiau esminiu.
20. Teismas sprendė, kad atsakovė nenurodė, kokios teisės normos buvo pažeistos priimant ginčijamą Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932, dėl ko jis yra neteisėtas ir turėtų būti panaikintas, todėl tokį priešieškinio reikalavimą atmetė.
21. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2018 m. spalio 11 d. sprendimu panaikino Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį atmetė, priešieškinį patenkino; nutraukė Nuomos sutartį, panaikino Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932, įpareigojo ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo priėmimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha ginčo žemės sklypo dalį, pašalinant iš jo turimus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; jei ieškovė per nustatytą terminą neatlaisvins nurodytos valstybinės žemės sklypo dalies, leido atsakovės Kauno skyriui pašalinti ieškovės inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl šių statinių išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, lėšas išieškoti iš ieškovės.
22. Kolegija nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus valstybinė žemė lengvatinėmis sąlygomis gali būti išnuomota asmeniui, turinčiam žemės sklype pastatus, atitinkančius statybos techniniame reglamente STR 1.01.03:2017 „Statinių klasifikavimas“ (toliau – STR 1.01.03:2017), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. D1-713, nurodomus reikalavimus, šie pastatai turi būti naudojami pagal savo funkcinę paskirtį, o nuomojamas žemės sklypas – būtinas pastatams eksploatuoti (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas).
23. Kolegija nustatė, kad ieškovė 2013–2015 m. perleido kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims iš V. K. įgytus komercinės paskirties pastatus ir statinius bei dalį kiemo įrenginių, esančių ginčo žemės sklype, po nekilnojamojo turto perleidimo ieškovė ginčo žemės sklype turi kiemo statinius (tvorą, aikšteles) ir 87/890 dalis kiemo statinių (vartus, tvorą, aikštelę). Pagal STR 1.01.03:2017 4.2.2 papunktį, šie ieškovės statiniai neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo, jie nėra kitų pastatų, esančių ginčo žemės sklype, priklausiniai. Ginčo žemės sklype esančių ieškovės statinių pobūdis nesuteikia ieškovei teisės valstybinę žemę išnuomoti be aukciono (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis, Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių 28 punktas).
24. Kolegija nustatė, kad ieškovė nuo 2016 m. lapkričio 11 d. ginčo žemės sklype vykdė statybos darbus, jos vardu Nekilnojamojo turto registre nuo 2017 m. rugpjūčio 22 d. yra įregistruotas nebaigtas statyti (baigtumas 19 proc.) pastatas – prekybos centras su gyvenamosiomis patalpomis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad Nuomos sutarties 5.1 punkte buvo įrašyta, jog ginčo žemės sklype gali būti statomi statiniai ir įrenginiai, reikalingi plėtoti tai pačiai veiklai, kuriems eksploatuoti išnuomojamas sklypas; ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas komercinės paskirties ir smulkiojo verslo objektų teritorijai, naudojimo pobūdis – prekybos, smulkios gamybos įmonėms statyti, įrengti ir eksploatuoti. Iš bylos duomenų (statybos leidimo, statybos žurnalo, projektavimo darbų sutarties, statybos rangos darbų sutarties, statybos objekto sąmatos) kolegija nustatė, kad ieškovė ginčo žemės sklype vykdė ir gyvenamosios paskirties objekto statybą. Šią aplinkybę įrodo ir preliminariosios pirkimo–pardavimo sutartys, kuriomis ieškovė įsipareigojo ateityje parduoti fiziniams asmenims statomus butus. Šių aplinkybių pagrindu kolegija konstatavo, kad tokiais veiksmais ieškovė iš esmės pažeidė nustatytą nuomojamo žemės sklypo naudojimo paskirtį (sklypą naudojo gyvenamosios paskirties statinio statybai) ir tai sudaro atskirą pagrindą nutraukti Nuomos sutartį (CK 5.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
25. Pirmiau nurodytais motyvais (ieškovė nuo 2015 m. ginčo žemės sklype neturi teisėtai pastatytų statinių, kurie suteiktų teisę jai nuomoti žemės sklypą be aukciono, nuomojamo žemės sklypo nenaudoja pagal nustatytą ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jo naudojimo paskirtį, žemės sklypą be teisėto pagrindo naudoja naujiems gyvenamosios paskirties objektams statyti) kolegija atmetė ieškovės ieškinio reikalavimus.
26. Konstatavusi, kad atsakovės ginčijama Nuomos sutartis nutrauktina, kolegija tenkino ir atsakovės reikalavimą dėl ginčo žemės sklype esančių statinių (kiemo statinių ir 87/890 dalių kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių) pašalinimo. Nors ieškovės vardu ginčo sklype yra įregistruotas nebaigtas statyti (baigtumas 19 proc.) pastatas – prekybos centras su gyvenamosiomis patalpomis, kolegija atkreipė dėmesį į tai, kad šio statinio statybos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimo išdavimo teisėtumas nebuvo nagrinėjamos bylos dalykas, todėl nepasisakė dėl šių aplinkybių, pažymėjo, jog atsakovė gali inicijuoti kitą atskirą teisminį procesą dėl statybos leidimo išdavimo teisėtumo, savavališkos statybos fakto nustatymo ir savavališkos statybos padarinių pašalinimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
27. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
27.1. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, kurios aplinkybės labai panašios į šios bylos faktines aplinkybes, pateiktų išaiškinimų, kad pagrindas vienašališkai nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį, jei žemės sklype nėra nuomininkui priklausančių statinių, atsiranda tik tada, kai toks pažeidimas trunka nepateisinamai ilgai; jei nuomininkas siekia naudoti žemės sklypą pagal paskirtį ir sutartį, pavyzdžiui, atlieka paruošiamuosius statybos darbus žemės sklype, nėra pagrindo konstatuoti esant esminį sutarties pažeidimą. Nurodytoje byloje kasacinis teismas nustatė, kad ginčytoje sutartyje nuomininkui buvo suteikta statybos teisė, pažymėjo, jog nuo nuomos sutarties sudarymo iki jos pradėjimo vykdyti objektyviai turi praeiti tam tikras laikotarpis, nurodė, kad žemės sklypas ilgą laiką nebuvo naudojamas tam tikslui, kuriam buvo išnuomotas, tačiau atsakovė negynė viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą. Atsižvelgdamas į tai, kasacinis teismas konstatavo, kad žemės nuomos sutarties nutraukimas po to, kai nuomininkas pradėjo darbus ir organizacinius veiksmus, reikalingus tam, jog žemės sklypas būtų naudojamas pagal paskirtį ir sutarties nuostatas, juos tęsia ir yra investavęs į tai lėšų, neatitiktų nuomininko teisėtų lūkesčių ir būtų neproporcinga poveikio priemonė už buvusį pažeidimą, kurį pats nuomininkas savo valia ir veiksmais siekia pašalinti.
27.2. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad ieškovės statiniai nėra savarankiškai funkcionuojantys, kurių pakaktų Nuomos sutarčiai vykdyti. Ši išvada padaryta neįvertinus, kad jie įregistruoti kaip atskiri daiktai, gali būti savarankiški civilinių teisinių santykių objektai, tokį jų statusą atsakovė pripažino savo 2013 m. birželio 20 d. rašte ir 2015 m. lapkričio 17 d. įsakyme. Be to, net jei būtų laikoma, kad ieškovės statiniai nėra savarankiški, pagal kasacinio teismo praktiką pirmiau nurodytoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 turėtų būti vertinama, ar ginčo žemės sklype buvo vykdoma veikla. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė suremontavo esamą prekybos paskirties pastatą, vėliau rengė naujo prekybos paskirties pastato statybos dokumentaciją, o ją gavusi – pradėjo statybos darbus.
27.3. Apeliacinės instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos dėl to, kas laikoma esminiu sutarties pažeidimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018; kt.). Atsakovė neįrodė ir teismas skundžiamame sprendime nenurodė, kuo konkrečiai pasireiškė ieškovės tariamai padarytas esminis Nuomos sutarties pažeidimas.
27.4. Teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis) – nepagrįstai konstatavo, kad ieškovė stato gyvenamosios paskirties pastatą, ir šiai aplinkybei suteikė esminę reikšmę (laikė savarankišku Nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, nors tokio pagrindo nenurodė net pati atsakovė). Teismo išvados nepagrįstumą patvirtina bylos duomenys (atsakovės sutikimas, kad nuomininkė ginčo žemės sklype statytų naują negyvenamąjį pastatą; statybos leidimas, kuriuo ieškovei suteikta teisė statyti negyvenamąjį pastatą – prekybos pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; projektavimo sutartys dėl elektros tinklų suprojektavimo ir dėl konstrukcijų dalies projektavimo prekybos paskirties pastatui; Nekilnojamojo turto registro išrašas apie įregistruotą nebaigtą statyti prekybos pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, kurio paskirtis – prekybos). Jeigu planuojamo statyti pastato paskirtis nebūtų suderinama su ginčo žemės sklypo naudojimo būdu, ieškovei nebūtų išduotas statybos leidimas.
27.5. Ieškovės teigimu, jei klaida, susijusi su apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kad ieškovė stato gyvenamosios paskirties pastatą, nebus ištaisyta, atsakovė Kauno apygardos teismo siūlymu kreipsis į teismą su reikalavimu panaikinti 2016 m. kovo 25 d. ieškovei išduotą statybos leidimą. Remdamasis įsiteisėjusiu klaidingu Kauno apygardos teismo 2018 m. spalio 11 d. sprendimu, teismas, tikėtina, panaikins teisėtai išduotą statybos leidimą ir įpareigos ieškovę pašalinti „neteisėtos statybos padarinius“ – naujai statomą prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis.
27.6. Pagal STR 1.01.03:2017 5 punktą pastatas priskiriamas vienai ar kitai paskirties grupei (pogrupiui), jeigu jo visas bendrasis plotas arba didžiausioji jo dalis naudojama tai paskirčiai. Nurodytas reguliavimas reiškia, kad viename pastate gali būti įvairios paskirties patalpų (kaip ir šiuo atveju – prekybos paskirties pastate yra ir gyvenamųjų patalpų), tačiau pastato paskirtis nustatoma pagal didžiausios jo dalies patalpų paskirtį.
28. Atsakovė atsiliepime į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti, Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
28.1. Ginčo žemės sklypas buvo išnuomotas V. K., kad būtų užtikrinta jo teisė naudoti pagal paskirtį sklype esantį prekybos pastatą ir kiemo statinius. Kai nurodytas pastatas ir statiniai buvo parduoti ieškovei, ji įregistruota kaip ginčo žemės sklypo nuomininkė; ieškovei pardavus prekybos pastato patalpas kitiems asmenims, jiems atitinkamai buvo perleistos ir ginčo žemės sklypo nuomos teisės, o ieškovė šių teisių neteko.
28.2. Ieškovei nuosavybės teise priklauso kiemo statiniai (tvora, aikštelė, vartai), tačiau bylos duomenys patvirtina, kad ginčo žemės sklypo dalis ieškovei reikalinga ne šiems statiniams, o naujai statomam statiniui eksploatuoti. Tokia situacija neatitinka kasacinio teismo praktikos, pagal kurią lūkestis, kuris prieštarauja viešajam interesui ir valstybinės žemės nuomos socialinei paskirčiai, negali būti ginamas teisės aktų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-577/2008). Aplinkybė, kad vadovaujantis detaliuoju, bendruoju planu statyba yra galima, nereiškia, jog galima valstybinės žemės sklypo nuoma lengvatine tvarka, t. y. be aukciono. Kadangi ieškovė nenaudojo ginčo žemės sklypo turimiems statiniams eksploatuoti, o jame vykdo naujo prekybos paskirties statinio su gyvenamosiomis patalpomis statybos darbus, tai šis esminis Nuomos sutarties pažeidimas teikia pagrindą ją nutraukti remiantis CK 6.564 straipsniu ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi.
28.3. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai, o Nekilnojamojo turto registro nuostatos nelemia ir nereglamentuoja, kad daiktas ar jo dalis tik dėl jo registracijos ar dėl jo suformavimo kaip nekilnojamojo turto objekto arba unikalaus numerio suteikimo negali būti pripažintas daikto priklausiniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-117/2013). Ginčo žemės sklypas buvo suformuotas pastatui – prekybos pastatui su kūrybinėmis dirbtuvėmis su priklausiniais eksploatuoti, todėl šis pastatas laikytinas pagrindiniu statiniu, o ieškovės statiniai, skirti šio pastato gyventojų ir lankytojų poreikiams tenkinti (aikštelės, tvoros), laikytini pastato priklausiniais ir negali būti laikomi savarankiškai funkcionuojančiais statiniais. Pagal STR 1.01.03:2017 12 punktą, statiniai – aikštelės, vartai, tvoros yra priskirtini prie kitos paskirties inžinerinių statinių, neturinčių aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo bei tarnaujančių pagrindiniam daiktui; tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. liepos 4 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2013, 2018 m. spalio 24 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2005 m. kovo 10 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-14-262-05.
28.4. Kasaciniame skunde deklaruojami ieškovės lūkesčiai nėra teisėti, todėl negali būti ginami. Atsakovės raštas apie būsimą Nuomos sutarties nutraukimą išsiųstas 2016 m. lapkričio 14 d., o statybos darbų pradžia ginčo žemės sklype – 2016 m. lapkričio 2 d. Tai patvirtina, kad ieškovė vykdė darbus žinodama, jog ateityje gali netekti teisės naudotis ginčo žemės sklypu, taigi prisiimdama galimus savo veiksmų padarinius. Kadangi valstybinės žemės nuomą reglamentuojančios teisės normos aiškiai apibrėžia tokios žemės nuomos ne aukciono būdu sąlygas, tai ieškovė negalėjo jų nesuprasti ir įgyti pagrįstų lūkesčių, jog, įgydama statinius, galės jų vietoje statyti prekybos pastatą su gyvenamosiomis patalpomis.
28.5. Kasaciniame skunde nurodytos civilinės bylos Nr. e3K-3-333-248/2018 aplinkybės skiriasi nuo šios bylos aplinkybių; svarbu tai, kad nagrinėjamos bylos atveju ieškovė pardavė visas prekybos pastato su kūrybinėmis dirbtuvėmis, kuriam eksploatuoti buvo išnuomotas ginčo žemės sklypas, patalpas kartu su ginčo žemės sklypo nuomos teise, taigi neteko ginčo žemės sklypo nuomos teisių (jos perėjo pastato patalpų savininkams).
28.6. Nepagrįsti kasacinio skundo argumentai dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies pažeidimo; vien ta aplinkybė, kad teismas priėmė ieškovei nepalankų sprendimą, nereiškia, jog tai padaryta neįvertinus įrodymų ir nepagrindus savo išvadų. Bylos medžiaga patvirtina, kad apeliacinės instancijos teismas rėmėsi byloje pateiktų įrodymų visetu, jo padarytos išvados atitinka byloje esančius įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.
29. Kitų atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
Dėl ginčo esmės
30. Kaip matyti iš bylos medžiagos, Nekilnojamojo turto registre nuo 2007 m. spalio 16 d. įregistruotas juridinis faktas, kad ieškovė yra Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausančio 0,4138 ha ploto žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomininkė. Šis faktas įregistruotas po to, kai 2006 m. rugpjūčio 24 d. pirkimo–pardavimo išsimokėtinai sutarties Nr. 4VJ-21154 pagrindu ieškovė įsigijo nuosavybės teise iš V. K. 4288,81 kv. m ploto pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius (įrenginius), esančius (duomenys neskelbtini), kuriems naudoti pagal paskirtį ne aukciono tvarka 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartimi Nr. N19/2004-0104 V. K. 50 metų laikotarpiui buvo išnuomotas Lietuvos Respublikai nuosavybės teise priklausantis 0,4138 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), ir kai dėl to, kad ieškovė tapo minėtų valstybei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančių statinių savininke, Kauno apskrities viršininkas 2007 m. spalio 12 d. priėmė įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“.
31. Ieškovė, rekonstravusi iš V. K. nuosavybės teise įgytą prekybos paskirties pastatą ir 2012–2015 metais pardavusi jį atskirais turtiniais vienetais, taip pat pardavusi dalį kiemo statinių (įrenginių) kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, liko tik kiemo statinių (tvoros t 6, aikštelės b 1 ir b 6), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat 87/890 dalių kiemo statinių (vartų t 4, tvoros t 7, aikštelės b 7), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. Dėl šio nuosavybės teisių į statinius pasikeitimo atsakovės 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymu Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalių nustatymo“ 0,4138 ha ploto žemės sklypas, atsižvelgiant į jame esantiems statiniams eksploatuoti reikalingas jo dalis, buvo paskirstytas dviem naudotojoms – ieškovei (0,1305 ha) ir bendrijai „Kalpoko 1“ (0,2833 ha).
32. Ginčas tarp ieškovės ir atsakovės kilo, kai 2016 m. lapkričio mėnesį ieškovė kreipėsi į atsakovę dėl sutikimo perleisti kitam asmeniui ieškovei nuosavybės teise priklausančius kiemo statinius ir nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamiems kiemo statiniams eksploatuoti, ir atsakovė 2016 m. lapkričio 11 d. rašte Nr. 8ST-901-(14.8.5.) nurodė, kad sutinka, jog ieškovė perleistų statinius, tačiau pateikė pastabą, kad valstybinės žemės nuomos sutartis su naujuoju statinių savininku nebus sudaroma, o 2016 m. lapkričio 14 d. pateikė ieškovei raštą Nr. 8SD-6734-(14.8.7.), kuriuo pranešė vienašališkai nutrauksianti valstybinės žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį suėjus 2 mėnesiams po šio rašto gavimo.
33. Ieškovei atsakovės sutikimas perleisti kitam asmeniui nuomos teisę į valstybinės žemės sklypą (jo dalį), reikalingą perleidžiamiems kiemo statiniams eksploatuoti, buvo būtinas siekiant tinkamai įvykdyti 2016 m. liepos 12 d. sudarytą preliminarią statinių su techniniu projektu bei statybos leidimu pirkimo–pardavimo sutartį, kuria ieškovė įsipareigojo su būsimu pirkėju sudaryti pagrindinę pirkimo–pardavimo sutartį ir ja būsimam pirkėjui parduoti nekilnojamąjį turtą: kiemo statinius – tvorą t 6, aikšteles b 1 ir b 6, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 87/890 dalis kiemo statinių – vartų t 4, tvoros t 7, aikštelės b 7, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius žemės sklype (duomenys neskelbtini), taip pat kito pobūdžio turtines teises, susijusias su šiais statiniais ir žemės sklypu, kartu su Kauno miesto savivaldybės 2016 m. kovo 25 d. ieškovei išduotu leidimu Nr. LNS-21-160325-00166, kuriuo žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), ieškovei leista jai nuosavybės teise priklausančių statinių vietoje statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis pagal UAB „Giedraitis & architektai“ parengtą projektą, taip pat parduoti šį projektą.
Dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališką nutraukimą nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, aiškinimo ir taikymo
34. Vienas iš valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, yra efektyvumo principas, kuris reiškia, kad sprendimais, susijusiais su valstybės ir savivaldybių turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei. Dėl to bendra valstybinės žemės nuomos taisyklė, įtvirtinta CK 6.551 straipsnio 1 dalyje ir Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje, yra nuoma aukciono būdu asmeniui, kuris pasiūlo didžiausią nuomos mokestį. Taip siekiama kuo didesnės finansinės naudos iš išnuomoto turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447-916/2018, 60 punktas).
35. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintas ir valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo visuomeninės naudos principas, kuris reiškia, kad valstybės ir savivaldybių turtas turi būti valdomas, naudojamas ir disponuojama juo rūpestingai, siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą.
36. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad nors valstybė dėl jai, kaip savininkei, būdingo subjektiškumo nuosavybės teises, siekdama užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, įgyvendina per atitinkamas institucijas, kurių veiklą reglamentuoja viešosios teisės normos, pagal CK 2.36 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą valstybė ir jos institucijos civiliniuose santykiuose dalyvauja lygiais pagrindais su kitais šių santykių dalyviais. Tai reiškia, kad valstybės, kaip savininkės, įgyvendinančios nuosavybės teises siekiant užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, santykiai su kitais savininkais grindžiami bendraisiais civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, proporcingumo principais, kurie, inter alia (be kita ko), reiškia, kad šiuose santykiuose turi būti užtikrinta teisinga visuomenės interesų ir savininko teisių pusiausvyra. Vadinasi, viena vertus, turi būti užtikrinta, kad, valstybei įgyvendinant savo, kaip žemės savininkės, teises taip, kad būtų gauta maksimalios naudos visuomenei, nebūtų paneigta tokioje žemėje esančių statinių savininkų nuosavybės teisė. Kita vertus, negali būti sudarytos prielaidos valstybinėje žemėje esančių statinių savininkams įgyvendinti nuosavybės teises taip, kad būtų paneigtas vienas iš valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principų, t. y. efektyvumo principas, kuris reiškia, kad įgyvendinant valstybės nuosavybės teises į žemę turi būti siekiama maksimalios naudos visuomenei, kas reiškia ir veikimą visuomenės interesais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-8-403/2019, 25–26 punktai).
37. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą prioritetinis valstybinės žemės nuomos būdas – aukcionas, kai žemė išnuomojama asmeniui, kuris už parduodamą žemės sklypą pasiūlo didžiausią kainą (CK 6.551 straipsnio 1 dalis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 5 dalis). CK 6.551 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Taigi, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti nuosavybės teise jiems priklausančiais ar jiems nuomojamais pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą.
38. Pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytą teisinį reguliavimą valstybinės žemės sklypai išnuomojami teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatyto dydžio, kuris būtinas statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Taigi, sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
39. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teisinio reguliavimo, įtvirtinto CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte, pagal kurį valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, tikslams pasiekti, t. y. sudaryti sąlygas statinių savininkams – nuomininkams – užtikrinti tinkamą jų valdomų statinių ar įrenginių eksploatavimą, būtina ne tik laikytis imperatyvių žemės perleidimo ar nuomos sutarčių sudarymo reikalavimų, bet ir tinkamai vykdyti šias sutartis, o nustačius netinkamą vykdymą, taikyti atitinkamus padarinius, be kitų – ir sutarčių nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 20–22 punktai).
40. Pagal bendrąją taisyklę sudarytos sutartys turi būti vykdomos taip, kaip šalys susitarė, taip pat šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.545 straipsnio 1 dalyje pateiktos žemės nuomos sutarties sąvokos matyti, kad viena iš esminių šios sutarties sąlygų yra tai, jog nuomininkas sutartyje nurodytą žemės sklypą privalo valdyti ir naudoti pagal šio žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018, 24 punktas).
41. Jei žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį, nuomotojo reikalavimu žemės nuomos sutartis gali būti nutraukiama prieš terminą (CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Aiškindamas šią teisės normą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti du alternatyvūs pagrindai, kuriems esant sutartis pripažįstama pažeista – žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį arba ne pagal tikslinę žemės naudojimo paskirtį. Taigi sutarties pažeidimu laikytinas šio daikto nenaudojimas sutartyje nustatytu būdu ar netinkamas jo naudojimas arba naudojimas ne pagal nustatytą žemės naudojimo paskirtį. Nenaudojimu laikomas toks ekonominio efektyvumo nesukuriantis elgesys su daiktu, kai jo naudingosios savybės nėra eksploatuojamos. Netinkamas naudojimas pagal teisinius padarinius taip pat gali būti vertinamas kaip visiškas nenaudojimas tada, kai žemės naudojimo laipsnis yra menkas, palyginti su tuo, kurio tikimasi pagal sutartį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-473/2010; 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2012; 2013 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-550/2013).
42. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog ieškovės statiniai nėra savarankiškai funkcionuojantys, kurių pakaktų Nuomos sutarčiai vykdyti. Ši išvada padaryta neįvertinus, kad jie įregistruoti kaip atskiri daiktai, gali būti savarankiški civilinių teisinių santykių objektai, tokį jų statusą atsakovė pripažino savo 2013 m. birželio 20 d. rašte ir 2015 m. lapkričio 17 d. įsakyme.
43. Kaip minėta šios nutarties 37, 38 punktuose, pastatų ir įrenginių savininkai (nuomotojai) turi įstatyme garantuotą teisę lengvatine (ne aukciono) tvarka nuomoti nuosavybės teise jiems priklausančiais ar jiems nuomojamais pastatais užstatytą ir jų eksploatavimo tikslais naudojamą valstybinės žemės sklypą; valstybinė žemė negali būti išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais neturinčiais aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniais, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui; sprendžiant, ar yra pagrindas valstybinės žemės sklypą išnuomoti ne aukciono būdu jame esančių statinių ar įrenginių eksploatavimo tikslais, svarbu įvertinti Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
44. Nagrinėjamoje byloje pateikti Nekilnojamojo turto registro duomenys patvirtina, kad ieškovei tiek asmeninės nuosavybės teise, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys statiniai – tvoros, aikštelės vartai – įregistruoti kaip kiemo statiniai.
45. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovei įsigijus nuosavybės teise iš V. K. 4288,81 kv. m ploto pastatą – parduotuvę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini), iki ieškovė šį pastatą atskirais turtiniais vienetais, taip pat dalį kiemo statinių pardavė kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, visi kiemo statiniai buvo pagrindinio daikto, t. y. pastato – parduotuvės, priklausiniai. Sprendžiant, ar po to, kai ieškovė pastatą ir dalį kiemo statinių pardavė kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ieškovei tiek asmeninės, tiek bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys likę kiemo statiniai tapo kitokio apibrėžto naudojimo statiniais, reikšmingos aplinkybės, pagal kurias galima nustatyti, ar šie statiniai yra (gali būti) naudojami kaip savarankiški daiktai pagal kitą paskirtį, pvz., kaip sandėliavimo, automobilių saugojimo aikštelės ir pan. Tokios reikšmingos aplinkybės yra statinių dydis (plotas), dislokacija, žemės sklypo, kuriame jie yra, paskirtis, naudojimo būdas, pobūdis ir kt. Pažymėtina, kad tokias reikšmingas aplinkybes turi įrodyti tai teigiantis asmuo, nagrinėjamoje byloje – ieškovė.
46. Kasaciniame skunde teigiama ir tai, kad net jei būtų laikoma, kad ieškovės statiniai nėra savarankiški, pagal kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-248/2018 (ieškovės teigimu, toje byloje nustatytos aplinkybės labai panašios į nagrinėjamos bylos faktines aplinkybes, todėl šią bylą nagrinėję teismai turėjo vadovautis toje byloje pateiktais išaiškinimais) turėtų būti vertinama, ar ginčo žemės sklype buvo vykdoma veikla. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė suremontavo esamą prekybos paskirties pastatą, vėliau rengė naujo prekybos paskirties pastato statybos dokumentaciją, o ją gavusi pradėjo statybos darbus.
47. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl šio ieškovės kasaciniame skunde pateikto argumento, pažymi, kad, pirma, nagrinėjamoje byloje nėra reikšmingos aplinkybės, susijusios su ieškovės atliktu prekybos paskirties pastato remontu, kadangi atsakovė neginčija, jog kol ieškovė buvo prekybos paskirties pastato savininkė, tol turėjo teisę į valstybinės žemės nuomą, įgytą ne aukciono būdu. Antra, nagrinėjamos bylos aplinkybės turi esminių skirtumų nuo ieškovės nurodomoje byloje nustatytų aplinkybių, kadangi ieškovės nurodomoje byloje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, bylą nagrinėjusių teismų buvo nustatytos tokios reikšmingos aplinkybės: valstybinės žemės sklypo nuomininkė ne pardavė nuosavybės teise išnuomotame sklype turėtus statinius kitiems asmenims, bet juos nugriovė ir ruošė žemės sklypą tos pačios paskirties, kuriai buvo išnuomotas žemės sklypas, statinių statybai, kadangi nuomojamas žemės sklypas buvo užterštas naftos produktais; žemės sklypo užterštumo lygiui nustatyti ieškovė inicijavo atitinkamus tyrimus; jų pagrindu konstatuota, kad prieš pradedant naujų statinių statybą būtina iki leistino taršos lygio išvalyti gruntą; ieškovė surinko ir išvežė teršalus, išvalė gruntą; atsakovė viešojo intereso kuo efektyviau naudoti valstybės turtą negynė, sklypo naudojimo aplinkybių nekontroliavo ir pažeidimų nefiksavo.
48. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės kasaciniame skunde pateiktu argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnio 1 dalis): tinkamai neįvertinęs byloje esančių įrodymų konstatavo, kad ieškovė stato gyvenamosios paskirties pastatą, ir šiai aplinkybei suteikė esminę reikšmę (laikė savarankišku Nuomos sutarties nutraukimo pagrindu, nors tokio pagrindo nenurodė net pati atsakovė).
49. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybės, susijusios su ieškovės statomo ginčo žemės sklype pastato statybos (ne)teisėtumu, yra reikšmingos teisingam nagrinėjamos bylos išsprendimui, nustatant ginčo sklypo (ne)naudojimą pagal sutartį, tikslinę žemės naudojimo paskirtį.
50. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos, atsakovė teikė pirmosios instancijos teismui patikslintą priešieškinį ieškovei UAB „Žaliakalnio apartamentai“, atsakovėms Kauno miesto savivaldybės administracijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems asmenims bendrijai „Kalpoko 1“, M. U., A. M., UAB „REES investicija“, kuriuo prašė teismo nutraukti 2004 m. balandžio 28 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. N19/2004-0104 bei panaikinti Kauno apskrities viršininko 2007 m. spalio 12 d. įsakymą Nr. 02-01-10932 „Dėl Kauno apskrities viršininko 2004 m. balandžio 26 d. įsakymo Nr. 02-01-3298 „Dėl žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos“ ir valstybinės žemės nuomos sutarties Nr. N19/2004-0104 pakeitimo“; pripažinti negaliojančiomis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. liepos 15 d. padarytas VĮ Registrų centro Kauno filialo parengto Statinių funkcionavimo plano suderinimo žymas ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.); pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. LNS-21-160325-00166, kuriuo ieškovei leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis; įpareigoti ieškovę UAB „Žaliakalnio apartamentai“ per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlaisvinti 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalį, pašalinant kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vietoje statomus naujus statinius, bei išregistruoti juos iš Nekilnojamojo turto registro; tuo atveju, jei ieškovė per teismo nustatytą terminą neatlaisvins 0,4138 ha valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalies, leisti atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai pašalinti kitus inžinerinius statinius – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir jų vietoje statomus naujus statinius, pateikti prašymą VĮ Registrų centrui dėl kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) daiktinių teisių ir juridinių faktų, susijusių su statiniais, išregistravimo iš Nekilnojamojo turto registro, visas lėšas išieškoti iš ieškovės UAB „Žaliakalnio apartamentai“.
51. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad patikslintame priešieškinyje atsakovė reiškia du visiškai naujus savarankiškus reikalavimus naujiems atsakovams Kauno miesto savivaldybės administracijai ir Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (pripažinti negaliojančiomis Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus 2015 m. liepos 3 d. ir 2015 m. liepos 15 d. padarytas VĮ Registrų centro Kauno filialo parengto Statinių funkcionavimo plano suderinimo žymas ir panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.); pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. LNS-21-160325-00166, kuriuo ieškovei leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis), taip pat įtraukia dalyvauti byloje naujus trečiuosius asmenis (M. U., A. M., UAB „REES investicija“), konstatavo, kad nėra antros būtinos CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos sąlygos, kadangi kartu nagrinėjant ieškinį ir patikslintą priešieškinį tarp šalių kilę ginčai būtų išspręsti ne greičiau, o priešingai, akivaizdžiai užsitęstų civilinės bylos pagal pradinį ieškinį ir priešieškinį nagrinėjimas (patikslintame priešieškinyje įtraukiami nauji dalyvaujantys byloje asmenys, reiškiami nauji savarankiški reikalavimai, padidėja civilinėje byloje sprendžiamų ginčų apimtis, bylos dalyje pagal patikslintą priešieškinį turėtų vykti atskiras naujas pasirengimas nagrinėti šią bylos dalį teisme, byloje turėtų būti vertinami nauji įrodymai), ir neskundžiama nutartimi atsisakė priimti nagrinėti atsakovės patikslintą priešieškinį.
52. Pažymėtina, kad, atsisakęs priimti atsakovės patikslintą priešieškinį, kuriame buvo prašoma, inter alia, panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2015 m. spalio 17 d. įsakymą Nr. 8VĮ-1389-(14.8.2.), pripažinti negaliojančiu Kauno miesto savivaldybės administracijos 2016 m. kovo 25 d. statybos leidimą Nr. LNS-21-160325-00166, kuriuo ieškovei leista statyti prekybos paskirties pastatą su gyvenamosiomis patalpomis, pirmosios instancijos teismas sprendimą, kuriuo tenkino ieškinį ir atmetė priešieškinį, argumentavo, inter alia, nurodydamas, kad atsakovės 2015 m. lapkričio 17 d. įsakymas yra galiojantis, neterminuotas, neginčijamas ir nenuginčytas teisės aktas, kad ieškovei išduoto statybos leidimo atsakovė neginčija. Tai rodo, kad šie reikalavimai yra taip susiję tarpusavyje, jog tik juos kartu nagrinėjant galima teisingai išnagrinėti ginčą.
53. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsisakydamas priimti patikslintą priešieškinį pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 143 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
54. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą uždrausti atsakovei vienašališkai nutraukti Nuomos sutartį ir ją keičiančius sandorius bei atmesdamas atsakovės prašymą nutraukti Nuomos sutartį, apskritai nevertino ir nepasisakė, kodėl nėra pagrindo nutraukti Nuomos sutartį dėl tos ginčo žemės sklypo dalies, kurioje yra ieškovei nuosavybės teise jau nepriklausantis pastatas ir kiemo statiniai.
55. Teisėjų kolegija, remdamasi šios nutarties 36, 41 punktuose nurodyta kasacinio teismo praktika, 45, 48–49 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, ir materialiosios teisės normas dėl valstybinės žemės nuomos sutarties vienašališko nutraukimo nuomotojo iniciatyva, kai žemės sklypas nenaudojamas pagal paskirtį, todėl liko nenustatytos bylai išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, konstatuotinas pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo sprendimą (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis), nes ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatyti turinčias reikšmės bylai išspręsti faktines aplinkybes.
56. Remdamasi šios nutarties 49–53 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo padarytas esminis proceso teisės normų pažeidimas, kuris negali būti pašalintas apeliacinės instancijos teisme, todėl yra pagrindas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 360 straipsnis).
57. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas atsakovės priešieškinį, nagrinėdamas jame pareikštus prašymus, o apeliacinės instancijos teismas netgi juos tenkindamas, net nepastebėjo ir nevertino, kad kiemo statiniai (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, bet bendrijai „Kalpoko 1“, D. ir M. K. bei UAB „Mažas pasaulis“, o žemės sklypo dalis, kurioje jie yra, nėra ta, kurioje ieškovė stato naują statinį, ar greta jos esanti. Be to, nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas nevertino atsakovės priešieškinyje pareikšto prašymo įpareigoti ieškovę per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis pašalinti 87/890 dalis kitų inžinerinių statinių – kiemo statinių (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (apeliacinės instancijos teismas jį netgi tenkino) galimybės įvykdyti šį prašymą aspektu, t. y. ar apskritai įmanoma fiziškai pašalinti ne daiktą, bet bendrosios dalinės nuosavybės dalį, t. y. idealiąją dalį, kuri yra bendraturčio teisių ir pareigų į bendrosios nuosavybės teisės objektą visuma.
58. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad, perdavus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, bus sudaryta galimybė atsakovei ne tik pateikti patikslintą priešieškinį, bet ir patikslinti prašymus, atsižvelgiant į tai, kas nurodyta šios nutarties 57 punkte. Jeigu, atsakovei patikslinus priešieškinį, jame bus prašymas spręsti dėl ieškovės įpareigojimo pašalinti kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurie nuosavybės teise priklauso ne ieškovei, teismas turėtų spręsti dėl šių statinių savininkų (bendraturčių) įtraukimo į bylą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
59. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, ieškovė sumokėjo 150 Eur žyminio mokesčio ir turėjo 1379,40 Eur atstovavimo išlaidų, kasacinis teismas patyrė 11,34 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 6 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
60. Kasaciniam teismui nusprendus, kad byla perduotina nagrinėti iš naujo, bylos šalių ir teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas paliktinas spręsti pirmosios instancijos teismui (CPK 93 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 360, 362 straipsniais,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. spalio 11 d. sprendimą ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apylinkės teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Birutė Janavičiūtė
Gediminas Sagatys
Algirdas Taminskas