Baudžiamoji byla Nr. 1-692-1015/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34987-2017-4
Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.1.2.2
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. balandžio 30 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,
sekretoriaujant Rasai Pladaitei,
dalyvaujant prokurorei Julijai Jolitai Kryževičienei,
kaltinamajam R. J.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, nevedęs, nedirbantis, teistas: 1) 1998-07-01 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos 1961 m. baudžiamojo kodekso (toliau – ir 1961 m. BK) 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 1 dalį; 16 straipsnio 2 dalį ir 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį; 2) 1999-02-18 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį; 3) 2001-02-08 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį; 4) 2001-03-13 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 m. BK 271 straipsnio 2 dalį, 278 straipsnio 1 dalį; 5) 2004-05-11 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 180 straipsnio 1 dalį; 6) 2005-01-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; 7) 2006-05-04 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 8) 2006-08-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 1 dalį; 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį; 9) 2009-03-26 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį; 10) 2009-04-02 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį; 11) 2009-05-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 187 straipsnio 3 dalį, 178 straipsnio 2 dalį; 12) 2014-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį; 13) 2014-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; ši bausmė subendrinta su 2014-05-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 6 mėnesiams; 14) 2015-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 10 mėnesių, ši bausmė subendrinta su 2014-12-23 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas 1 metams ir 10 mėnesių; 15) 2015-12-04 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, pagal BK 187 straipsnio 1 dalį paskirta subendrinta vienerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė; 16) 2017-09-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – 8 (aštuoni) mėnesiai laisvės apribojimo; 17) 2017-12-13 Vilniaus m. apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 1 d., galutinė bausmė laisvės atėmimas 6 mėnesiams; iš pataisos namų atlikęs bausmę paleistas 2018 m. rugsėjo 18 d.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį.
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
R. J. pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą, o būtent, jis laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. 19.30 val. iki 2017 m. liepos 12 d. 07.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Geležinio vilko g. 3, Vilniuje, tyčia, tikslu pagrobti svetimą turtą, parinkęs raktą, įsibrovė į A. K. priklausantį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė Makita įrankių dėžę/krepšį, kurio viduje buvo elektrinis perforatorius Makita 200 Eur vertės, du akumuliatorinius suktukus Makita, kurių vieno vieneto vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės, gręžtuvą Makita 150 Eur vertės, gręžtuvą Wurth 300 Eur vertės, Milwaukee smūginį gręžtuvą su dviem baterijomis ir krovikliu 200 Eur vertės, akumuliatorinį perforatorių Makita 200 Eur vertės, viniakalę Hilti GX120 500 Eur vertės, odinę vyrišką striukę 200 Eur vertės, viso pagrobė 1950 Eur vertės svetimą turtą.
Nurodytais veiksmais R. J. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje.
Teisiamojo posėdžio metu R. J. kaltu prisipažino visiškai, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad tuo metu vartojo daug narkotinių medžiagų, įvykį šiek tiek atsimena – priėjo prie mašinos, pasižiūrėjo, kad viduje yra statybiniai įrankiai, drėlės, suktukai, atidarė dureles su žirklėmis, ką moka, nes ne pirmą kartą taip darė, buvo vienas. Nurodė, kad daiktus pardavė turguje, maždaug už 700 eurų. Paaiškino, kad tuo metu vartojo heroiną, šiuo metu situacija yra bloga, yra pavargęs nuo priklausomybės, nori, kad pasiųstų gydytis priverstinai. Paaiškino, kad po paskutinės bausmės – laisvės atėmimo, iš pradžių dar dirbo, bet po to vėl susidėjo su draugais ir pradėjo vartoti narkotines medžiagas.
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino, jam sutinkant bei prokurorui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju R. J. irgi savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad gailisi (b. l. 66-67).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad jis yra MB „Makro darbai“ narys, įmonė užsiimta langų montavimu. 2017 m. liepos 10 d. atvažiavo su porininku M. M. iš Šiaulių į Vilnių, kadangi turi čia objektą, išsinuomojo numerį viešbutyje „Velga“, adresu Geležinio Vilko g. 3, Vilniuje, kur automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjo jo automobilis VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 11 d. apie 17 val. grįžo į viešbutį, automobilį paliko stovėjimo aikštelėje netoli įėjimo, jį užrakino centriniu užraktu ir įjungė signalizaciją, automobilio salone gulėjo jo įvairūs statybiniai įrankiai. Apie 19 val. 30 min. grįžtant iš parduotuvės „IKI“ jis atidarė automobilį ir paliko vandens butelį, jį užrakino, viskas buvo tvarkoje. 2017 m. liepos 12 d. apie 07 val. jis atėjo prie automobilio, ruošėsi važiuoti į objektą, jį atrakino pulteliu, pastebėjo, kad yra pravertas priekinių keleivio durelių langas, pagalvojo, kad vakar jo neuždarė Marius, apsižiūrėjo, jam pasirodė, kad visi įrankiai vietoje ir jie apie 07 val. 15 min. išvažiavo į objektą. Važiuodami uždarė langą. Atvažiavę į objektą, aptiko, kad automobilyje trūksta mėlynos spalvos MAKITA įrankių dėžės, kurios viduje buvo elektrinis perforatorius MAKITA mėlynos spalvos 200 eurų vertės, du akumuliatoriniai suktukai MAKITA mėlynos spalvos abiejų vertė 200 eurų, gręžtuvo MAKITA mėlynos spalvos 150 eurų vertės, gręžtuvo WURTH juodos spalvos 300 eurų vertės; RIMI raudonas maišelio, kuriame buvo MILWAUKEE smūginis gręžtuvas su dviem baterijom ir pakrovėju 200 eurų vertės, akumuliatorinio perforatorius MAKITA mėlynos spalvos 200 eurų vertės, juodos spalvos odinės vyriškos striukės 200 eurų vertės. Padaryta materialinė žala 1450 eurai. Visi išvardyti įrankiai priklausė jam. Tada jie grįžo į viešbutį, iškvietė policiją ir nuėjo į viešbučio „Velga“ administraciją, paprašyti kad peržiūrėtų vaizdo stebėjimo kamerų įrašus. Laukiant atvykstančių policijos pareigūnų, viešbučio administratorė, peržiūrėjo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, filmuojančios stovėjimo aikštelę, tą vietą kur stovėjo jo automobilis, įrašą. Įraše nufilmuota, kad 2017-07-11 apie 23 val. 59 min. prie jo automobilio prieina vyras, apsirengęs tamsios spalvos rūbais, su gobtuvu ant galvos, prieina prie vairuotojo durelių, jas atrakinta, įlendą į automobilį, o kaip išlenda iš automobilio vaizdo įraše nesimato, galimai vaizdo įraše užfiksuotas laikas neatitinka realaus. Automobilyje suveikė signalizacija. Vaizdo įrašo kokybė labai bloga. Pavogtus išvardytus įrankius ir daiktus jis galėtų atpažinti. Namuose turi kai kurių išvardytų pavogtų daiktų instrukcijas, dėžės ir įsigijimo dokumentus, jeigu reikės, galėtų jos pateikti. (b.l. 6-8).
Papildomai apklaustas liudytojas A. K. parodė, kad galėjo būti 2017 m. liepos 12 d., datos tiksliai neprisimena, jis darbo tikslais buvo Vilniaus mieste. Būnant Vilniuje buvo apsigyvenęs viešbutyje „Velga“, adresu Geležinio Vilko g. 3,. Vilnius. Mikroaubusas VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriuo atvyko į Vilniaus miestą, stovėjo Geležinio Vilko gatvėje, šalia viešbučio. Šiame mikroautobuse buvo laikomi įvairūs darbo įrankiai. Ryte atėjęs prie nurodyto mikroautobuso, rado pravirą langą, tačiau pradžioje neįtarė, kad yra įvykdyta vagystė. Vėliau nuvažiavęs iki objekto, adreso neprisimena, pradėjęs ruoštis darbų atlikimui pastebėjo, kad trūksta įrankių. Kartu su juo darbus atlieka M. M., jie su M. M. pradėjo tikrinti mikroautobuse esančius daiktus ir nustatė dalies įrankių trūkumą, grįžo į tą pačią vietą, kur stovėjo Geležinio vilko gatvėje ir išsikvietė policijos pareigūnus, jis parašė pareiškimą dėl vagystės, nurodė kas pavogta. Mikroautobuse iki vagystės buvo labai daug įrankių, kurie reikalingi statybos darbams atlikti. Rašant pareiškimą dėl vagystės, jis nurodė visus pavogtus įrankius, daiktus, kiek tuo metu atsiminė, kokie įrankiai, daiktai dingo. Kitą dieną grįžus namo, t,y. į Šiaulius jis papildomai apžiūrėjo savo mikroautobusą, ir pastebėjo, kad Vilniuje įvykusios vagystės metu buvo pavogta viniakalė HILTI GX120, prietaisas skirtas kalti vinims. Šio įrankio kaina 500 eurų. Šį įrankį jis pirko 2016 metais, datos tiksliai neprisimena, minėtą viniakalę jis buvo pirkęs iš fizinio asmens, dabar tiksliai neprisimena, pirkimo dokumentai buvo įdėti šio įrankio transportavimo dėžėje, specialiame skyriuje. Vagystės metu, viniakalė buvo pavogta su dėže ir joje esančiais dokumentais ir kitais priedais. Pavogtos viniakalės identifikavimo numerių neprisimena, specifinių individualių požymių neturėjo. Esant nurodytoms aplinkybėms viso 2017 m. liepos 12 d. įvykdytos vagystės metu jam padaryta 1950 eurų turtinė žala. Taip pat paaiškina, kad papildomai apžiūrėdamas mikroautobuso vidų, tarp sėdynių ant grindų pastebėjo žirkles, šios žirklės yra ne jo, mano kad su šiomis žirklėmis kaip laužimo įrankį pasinaudojo asmenys įvykdę vagystę iš jo mikroautobuso. Pamatęs žirkles, jis jas paėmė ir įdėjo į plastikinį maišelį ir apvyniojo plastikine plėvele. Mano, kad ant šių žirklių gali būti įtariamųjų pėdsakų, šias žirkles perduoda prijungimui prie ikiteisminio tyrimo (b.l. 25-27).
Apžiūrėjus automobilį VW Transporter, valstybinis numeris v/n (duomenys neskelbtini) 2017 m. liepos 12 d. surašytas apžiūros protokolo (b.l. 15-16).
2017 m. rugpjūčio 21 d. savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolu liudytojas A. K. pateikė žirkles, rastas automobilyje (b.l. 30).
2018 m. liepos 25 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(6324)-IS1-4183 nurodyta, kad ant tirti pateiktų žirklių, pateiktų 2017 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo A. K., rasta susimaišiusių ne mažiau nei dviejų asmenų biologinių pėdsakų, tinkamų vieno vyro asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (b.l. 48-49).
2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimo centro specialisto išvadoje Nr. 140-(5428)-IS1-6731 nurodyta, kad ant žirklių, pateiktų 2017 m. rugpjūčio 21 d. liudytojo A. K., rastų, asmens tapatybei nustatyti tinkamų, vyro biologinių pėdsakų genotipas sutapo su R. J. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų R. J. genotipui, t.y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000003 proc. (b.l. 58-59).
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako, be kita ko, tas, kas pagrobė svetimą turtą, įsibrovęs į saugyklą. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad asmeninių žmogaus daiktų arba automobilio priedų vagystė iš automobilio kvalifikuojama kaip padaryta įsibraunant į saugyklą, tačiau tik tuo atveju, jei į automobilio vidų buvo patekta įveikiant mechanines ar elektronines apsaugos priemones. Pažymėtina, kad veikos kvalifikavimui pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (kaip turto pagrobimą įsibrovus į saugyklą) svarbu tai, kad kaltininkas į saugyklą (automobilį šiuo atveju) patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Vagystės sudėties subjektyvusis požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad paima svetimą daiktą, numato, kad nukentėjusysis jo neteks, o jis šį turės kaip nuosavą bei to nori.
Iš baudžiamojoje byloje teisėtai surinktų ir teismo posėdyje sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visumos nustatytos šios aplinkybės: R. J. laikotarpiu nuo 2017 m. liepos 11 d. 19.30 val. iki 2017 m. liepos 12 d. 07.00 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, adresu Geležinio vilko g. 3, Vilniuje, parinkęs raktą, įsibrovė į A. K. priklausantį automobilį VW Transporter, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio pagrobė svetimą, t. y. A. K. priklausantį turtą – Makita įrankių dėžę/krepšį, kurio viduje buvo elektrinis perforatorius Makita 200 Eur vertės, du akumuliatorinius suktukus Makita, kurių vieno vieneto vertė 100 Eur, bendros 200 Eur vertės, gręžtuvą Makita 150 Eur vertės, gręžtuvą Wurth 300 Eur vertės, Milwaukee smūginį gręžtuvą su dviem baterijomis ir krovikliu 200 Eur vertės, akumuliatorinį perforatorių Makita 200 Eur vertės, viniakalę Hilti GX120 500 Eur vertės, odinę vyrišką striukę 200 Eur vertės, iš viso pagrobė 1950 Eur vertės svetimą turtą. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš kaltinamojo parodymų, kurie pripažintini nuosekliais viso proceso – tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme metu, kai jis parodė, kad įsibrovė į nurodytą automobilį, nes reikėjo pinigų narkotinėms medžiagoms. Teisme paaiškino, kad buvo vienas, viską pardavė turguje, į automobilį pateko panaudojęs žirkles durelėms atidaryti. Nukentėjusiojo parodymai patvirtina aplinkybes dėl laiko, kada atitinkama veika buvo padaryta, kas buvo pagrobta, be to, susijusias su ne jam priklausančių žirklių radimu minėtame automobilyje, į kurį įsibrauta. Specialisto išvadose, ištyrus minėtas pateiktas žirkles bei ant jų rastus biologinius pėdsakus, konstatuota, kad rastų biologinių pėdsakų genotipas sutapo su R. J. genotipu (atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000000003 proc.). Taigi įvertinęs šiuos įrodymus bei tai, kad jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią ir logišką grandinę, teismas sprendžia, kad įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad R. J. padarė nurodytus veiksmus, kurie visiškai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo – turto pagrobimo įsibrovus į saugyklą – sudėtį. Be to, nustatyta ir kaltinamojo tiesioginė tyčia – t. y. jis, suvokdamas savo veiksmų pobūdį ir pavojingumą bei jais galimas sukelti pasekmes, būtent jų ir norėjo, ką rodo, be kita ko, ir objektyvios atitinkamos veikos padarymo aplinkybės, kadangi jis, pasinaudodamas, be kita ko, įrankiu – žirklėmis, sąmoningai įsibrovė į automobilį, norėdamas pasisavinti ne jam priklausiusį turtą, bei atitinkamai jį pasisavino.
Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes bei argumentus, teismas konstatuoja, kad R. J. kaltė padarius nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, yra visiškai įrodyta.
Dėl bausmės skyrimo
Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, numatyta galimybė bausti bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo R. J., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – apysunkis nusikaltimas nuosavybei. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio ir ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę dėl jam pareikšto kaltinamo, nuoširdžiai gailėjosi dėl to, ką padarė, todėl spręstina, kad yra nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia ir į R. J. asmenybę – ne kartą teistas (b. l. 95-103, 104-112), administracine tvarka baustas (b. l. 78-94), nedirba (b. l. 77), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 75-76).
Taigi įvertinęs tiek aplinkybes, susijusias su konkrečia įvykdyta nusikalstama veika, tiek ir kaltinamojo asmenybę, ypač – jo ankstesnius teistumus bei baustumą administracine tvarka, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina griežčiausios rūšies bausmė – laisvės atėmimas, kadangi akivaizdu, kad ankstesni teistumai, kai, be kita ko, buvo paskirtos ir švelnesnės rūšies bausmės, neleido pasiekti bausmės tikslų. Bausmės dydis, įvertinus atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, nustatytinas mažesnis nei bausmės vidurkis.
Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu, kadangi kaltinamasis pripažino savo kaltę ir byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą.
Nustatyta, kad R. J. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta subendrinus bei sumažinus trečdaliu – 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurią subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 5 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta laisvės apribojimo bausme, R. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 6 mėnesiams (nuosprendis įsiteisėjo 2018 m. vasario 28 d., atlikęs bausmę R. J. iš laisvės atėmimo vietos paleistas 2018 m. rugsėjo 18 d., b. l. 112).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje nagrinėjamą veiką R. J. įvykdė iki jo atžvilgiu buvo priimtas minėtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d., nuosprendis, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės, paskirtos šiuo nuosprendžiu ir minėtu 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu, bendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimą, į bausmės laiką įskaitant atliktą pagal minėtą nuosprendį bausmę.
Vis dėlto nagrinėjamu atveju teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės, sprendžia, kad būtina įvertinti ir kaltinamojo paaiškinimus dėl priežasčių, lemiančių atitinkamą jo nusikalstamą elgesį – t. y. konkrečiu atveju priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, be kita ko – kad nors atlikdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, jis neturi galimybės vartoti narkotinių medžiagų, bet grįžęs iš pataisos namų, jis vis tiek patenka į aplinką, kurioje vartojama, ir vėl pradeda vartoti, tačiau nori iš esmės atsikratyti minėtos priklausomybės bei jam reikalinga pagalba (kaip nurodė – prašo skirti priverstinį gydymą), tiek ir jo ankstesnių teistumų informaciją, kuri patvirtina, jog nusikalstami jo veiksmai iš esmės nulemti jo priklausomybės nuo narkotinių medžiagų. Taigi šiuo atveju teismas sprendžia, kad R. J. yra galimybė taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, skiriant atitinkamas pareigas, susijusias su siekiu pašalinti jau minėtą nusikalstamus veikas reikšmingai lemiantį veiksnį – kaltinamojo priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, kas, teismo nuomone, labiausiai atitiktų bausmės paskirtį (BK 41 str.), taip sudarant kaltinamajam galimybę parodyti savo išreikštų ketinimų atsikratyti minėtos priklausomybės rimtumą Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu kaltinamojo elgesys bus kontroliuojamas, ir jam nepateisinus teismo parodyto pasitikėjimo, bausmės vykdymo atidėjimas gali būti panaikintas ir gali būti nurodyta jam realiai atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 71-72) – paliktina iki bausmės vykdymo pradžios.
Dėl civilinio ieškinio
A. K. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš R. J. 1950 eurų turtinę žalą, patirtą dėl jo turto pagrobimo iš automobilio, civiliniame ieškinyje nurodydamas bei pateikdamas atitinkamus pagrindžiančius dokumentus dėl jo prašomos atlyginti žalos dydžio.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad minėta turtinė žala kilo dėl nusikalstamais pripažintų kaltinamojo R. J. veiksmų, jam pagrobus nurodytos vertė A. K. turtą, įsibrovus į jo automobilį, sprendžia, kad civilinis ieškinys tenkintinas ir iš R. J. A. K. naudai priteistina nurodyto dydžio turtinė žala.
Daiktų klausimas spręstinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio nuostatomis.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
R. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. J. paskirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, taikant dalinį bausmių sudėjimą, prie griežtesnės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu bausmės pridedant dalį šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ir paskirti R. J. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi ir 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti R. J. įskaitytą laiką ir atliktą bausmę pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 13 d. nuosprendį.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, R. J. paskirtos subendrintos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį visu bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:
1) gydytis priklausomybės ligas (BK 75 str. 1 d. 3 p.);
2) per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo (BK 75 str. 2 d. 8 p.);
3) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 10 p.)
4) neturėti, nenaudoti, neįsigyti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 2 d. 11 p.).
Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
R. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.
Civilinio ieškovo A. K. civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti A. K. naudai iš R. J. 1950 (vieno tūkstančių devynių rimtų penkiasdešimties) eurų turtinę žalą.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
1) žirkles voke, saugomas Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilnius (2018 m. sausio 18 d. kvitas serija BBB Nr. 2PK002820 (b. l. 45-46) ir DNR pavyzdžius voke, saugomus Vilniaus apskrities VPK centrinėje daiktinių įrodymų saugykloje Buivydiškių g. 19, Vilnius (2018 m. gruodžio 14 d. kvitas serija BBB Nr. 2PK003361) – sunaikinti;
2) CD diską su vaizdo įrašu – palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Ingrida Mikužytė