Civilinė byla Nr. 3K-3-239-690/2015

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-04490-2010-5

    Procesinio sprendimo kategorijos:

44.2.4.2; 44.5.2.15 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 24 d.

Vilnius

              Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas) ir Andžej Maciejevski,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. P. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. P. ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Vilniaus rajono centrinei poliklinikai dėl neturtinės žalos atlyginimo; tretieji asmenys: I. D., S. M., „BTA Insurance Company SE“.

              Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Byloje kilo ginčas dėl sveikatos priežiūros įstaigos civilinės atsakomybės už pacientui padarytą žalą.

Ieškovė teismo prašė priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos 75 000 Lt (21 721,50 Eur) neturtinei žalai atlyginti, 5 proc. procesines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio pateikimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Ieškovė 2010 m. gegužės 27 d. kreipėsi į atsakovo gydymo įstaigos gydytoją akušerę-ginekologę I. D., ji ieškovei įdėjo kontraceptinę spiralę. Pajutusi nuolatinius skausmus, pagausėjus išskyrų, ji 2010 m. birželio 3 d. kreipėsi į gydytoją I. D., ši patikino, kad tai normali organizmo reakcija. Skausmams tapus ūmiems ieškovė 2010 m. spalio 14 d. vėl kreipėsi į gydytoją I. D., ši, apžiūrėjusi ieškovę, jos nenukreipė jokiems tyrimams, nepaskyrė adekvataus gydymo. Po pakartotinio kreipimosi 2010 m. spalio 28 d. ši gydytoja išrašė siuntimą ieškovei į antrinio lygio konsultaciją. 2010 m. lapkričio 4 d. ieškovę konsultavo akušeris-ginekologas D. L. Ieškovė 2010 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į privačią G. K. ginekologijos kliniką, čia gydytoja I. K. spiralės gimdoje nerado ir diagnozavo nėštumą. Ieškovei šioje klinikoje atliktas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Ieškovė nurodė, kad skausmai nesiliovė, dėl to 2011 m. vasario 2 d. ji konsultavosi su šeimos gydytoju R. M., o 2011 m. vasario 9 d. – su akušere-ginekologe S. M. Ieškovei buvo diagnozuotas gimdos ir jos priklausinių uždegimas, o ultragarso, rentgenologinis ar kiti tyrimai spiralės lokalizacijai patikslinti nebuvo skirti. Ieškovė 2011 m. kovo 21 d. paguldyta į VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo I ginekologijos skyriaus stacionarą, jai diagnozuotas svetimkūnis (kontraceptinė spiralė) pilvo ertmėje. 2011 m. kovo 29 d. atliekant operaciją ieškovei pašalinta kontraceptinė spiralė iš pilvo ertmės. Po operacijos ieškovė jautėsi prastai, ilgą laiką negalėjo atsigauti po narkozės. Sveikatos apsaugos ministerijos Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija (toliau – ir Komisija) 2013 m. vasario 7 d. sprendimu pripažino, kad atsakovo įstaigoje ieškovei asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant ieškovės teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas ir padaryta žalos jos sveikatai, bei įpareigojo atsakovo įstaigą atlyginti ieškovei 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinę žalą. Ieškovės teigimu, Komisija nustatė nepagrįstai mažą neturtinės žalos dydį. Gydytojos I. D. ir S. M. ne vieną kartą ieškovės atžvilgiu nusižengė atidumo ir paslaugų kokybės reikalavimams, taip padarydamos žalos ieškovei. Gydytojai dėl profesinio aplaidumo neveikė, nebandė išsiaiškinti, kokia ieškovės nuolatinių pilvo skausmų priežastis, kur dingo kontraceptinė spiralė, o neradus spiralės siūlo nebuvo darytas ultragarso tyrimas. Dėl gydytojų neveikimo ieškovė ilgą laiką (beveik vienerius metus) kentėjo skausmus, jai taikytas nepagrįstas medikamentinis gydymas, teko patirti chirurginę intervenciją, bendrą anesteziją, skausmus po operacijos ir gydymą antibiotikais. Laiku atlikus tyrimus, šių pasekmių buvo galima išvengti. Kontraceptinė spiralė įdėta siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau tikslas nebuvo pasiektas. Nėštumą ieškovė buvo priversta nutraukti, dėl to patyrė psichologinį ir fizinį skausmą. Dėl priverstinio nėštumo nutraukimo patirtą žalą ieškovė vertina 30 000 Lt (8688,60 Eur), o dėl 300 dienų trukusio skausmo ir kitų negalavimų – 45 000 Lt (13 032,90 Eur), t. y. po 150 Lt (43,44 Eur) už kiekvieną dieną.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 1 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ieškovei 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nustatė, kad ieškovė po 2010 m. kovo 17 d. dukters gimimo kreipėsi į gydytoją akušerę-ginekologę I. D. dėl kontraceptinės spiralės įdėjimo. Ieškovei 2010 m. gegužės 27 d. įdėta kontraceptinė spiralė. Ieškovė 2010 m. spalio 14 d. apsilankė pas gydytoją I. D. skųsdamasi, kad jaučia skausmus pilvo apačioje. Ieškovei atlikus ginekologinį tyrimą, gimdos kaklelyje buvo matyti spiralės siūlas, patvirtinantis spiralės buvimą gimdoje, jai diagnozuotas adneksitas (kairiosios kiaušidės uždegimas), bakterinė vaginozė ir paskirtas ambulatorinis medikamentinis gydymas bei kontrolinis vizitas po 2 savaičių. Ieškovei 2010 m. spalio 28 d. apsilankius pas gydytoją I. D., atlikus ginekologinį tyrimą, spiralės siūlo nebuvo matyti, jis buvo neapčiuopiamas ranka. Gydytoja I. D. išdavė siuntimą ieškovei antrinio lygio ginekologo konsultacijai. Ieškovę 2010 m. lapkričio 4 d. konsultavo akušeris-ginekologas D. L., jis nematė kontraceptinės spiralės siūlo. Ieškovė 2010 m. gruodžio 1 d. kreipėsi į privačią G. K. ginekologijos kliniką, joje gydytoja I. K. diagnozavo ieškovei nėštumą, spiralė gimdoje nerasta. Ieškovei šioje klinikoje atliktas medikamentinis nėštumo nutraukimas. Ieškovė, toliau jausdama skausmus, 2011 m. vasario 2 d. kreipėsi į šeimos gydytoją R. M., o 2011 m. vasario 9 d. – į akušerę-ginekologę S. M. Ieškovei vėl diagnozuotas gimdos ir jos priklausinių uždegimas. Ji 2011 m. kovo 21 d. paguldyta į Všį Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo I ginekologijos skyriaus stacionarą, jai diagnozuotas svetimkūnis (kontraceptinė spiralė) pilvo ertmėje. Ieškovei 2011 m. kovo 29 d. atliekant operaciją pašalinta kontraceptinė spiralė iš pilvo ertmės.

Ieškovė dėl atsakovo veiksmų 2012 m. spalio 3 d. pateikė skundą Komisijai. Ji 2013 m. vasario 7 d. priimtu sprendimu iš dalies tenkino ieškovės skundą ir pripažino, kad atsakovo įstaigoje ieškovei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant ieškovės teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taip padaryta žalos jos sveikatai, atsakovas įpareigotas atlyginti ieškovei 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinę žalą.

Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 14 straipsnyje nustatyta, kad laikoma, jog yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei teikiant sveikatos priežiūros paslaugas buvo pažeisti sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojantys teisės aktų reikalavimai, patvirtintos diagnostikos bei gydymo metodikos ir tie pažeidimai sukėlė paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį. Taip pat laikoma, kad yra sveikatos priežiūros įstaigos ir jos darbuotojų kaltė, jei nurodyti reikalavimai nebuvo pažeisti, bet paciento sveikatos pablogėjimą ar mirtį sukėlė sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių asmenų tyčia arba šie asmenys nebuvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Teismas nurodė, kad pareiškus ieškinį dėl žalos atlyginimo tuo pagrindu, jog gydytojas atliko savo profesines pareigas neatsargiai, nerūpestingai ir pacientą gydė netinkamai, gydytojo nerūpestingumo, neatidumo faktą turi įrodyti ieškovas, o atsakovas (gydytojas, gydymo įstaiga) turi įrodyti, kad pacientą jis gydė tinkamai ir gydymo metodai atitiko tam keliamus reikalavimus. Konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

Iš docento V. G. pateiktų Komisijai 2012 m. gruodžio 10 d. ir 2013 m. sausio 31 d. išvadų bei Komisijos 2013 m. vasario 7 d. sprendimo matyti, kad ieškovei kenčiant skausmą pilvo apačioje reikėjo atlikti ultragarso tyrimą, siekiant patikslinti spiralės padėtį. Tai, kad yra matomi kyšantys pro gimdos kaklelio kanalą spiralės siūlai, dar nereiškia, jog spiralės padėtis gimdoje taisyklinga. Daugeliu atvejų tiriant ultragarsu galima nesunkiai patikslinti, ar spiralė išlikusi gimdos ertmėje. Jeigu ultragarso tyrimas būtų nepakankamai informatyvus, reikėtų atlikti rentgenologinį tyrimą. Docentas V. G. savo išvadose konstatavo, kad nenustačius, jog spiralė perforavo gimdą, moteris ilgą laiką kentė skausmus, keletą kartų buvo gydoma įvairiais medikamentais, jai grėsė sąaugų pilvo ertmėje susidarymas ir to pasekmės (tai ir buvo nustatyta operacijos metu, kai buvo šalinama spiralė iš pilvo ertmės) – žarnų, šlapimo pūslės ar kraujagyslių pradūrimas, o laiku atlikus reikiamus tyrimus viso to buvo galima išvengti. Retais atvejais moteris gali pastoti ir esant spiralei gimdos ertmėje, netaisyklinga spiralės padėtis gimdoje yra papildomas rizikos veiksnys pastoti. Spiralės įdėjimas į gimdos perforaciją komplikuojasi retai, maždaug vienu iš 1000 atvejų, taigi toks atvejis yra galimas. Rizikos veiksniai gimdos perforacijai įdedant spiralę: nepakankama klinicisto patirtis, paslanki gimda, gimdos retroversinė padėtis, gimdos raumens defektai. Kadangi gimdos perforaciją dedant spiralę ne visada galima diagnozuoti tuojau pat, rekomenduojama pacientę dar kartą ištirti po šešių savaičių, atkreipiant dėmesį į nusiskundimus (skausmai pilvo apačioje, gausios išskyros ir kt.) bei galimus perforacijos požymius, tokius kaip siūlų sutrumpėjimas.

Komisija 2013 m. vasario 7 d. sprendime, remdamasi docento V. G. pateiktomis išvadomis, konstatavo, kad atsakovo darbuotojų veiksmų neteisėtumas pasireiškė neatsargiu neveikimu, t. y. nebuvo bandyta išsiaiškinti, kokia R. P. pilvo apačios skausmų priežastis, kur dingo įdėta į gimdą spiralė, taip pat, kartojantis pacientės nusiskundimams pilvo apačios skausmais, neradus spiralės siūlų, ultragarsu nepatikrinta, ar spiralė yra gimdoje.

Teismas atmetė atsakovo argumentus, kad ieškovė neinformavo šeimos gydytojo R. M. ir gydytojos akušerės-ginekologės S. M., jog jai įdėta kontraceptinė spiralė ir kad jai privačioje dr. G. K. ginekologijos klinikoje 2010 m. gruodžio 1 d. nutrauktas nėštumas. Gydytojai bet kuriuo atveju turėjo atlikti ultragarso tyrimą skausmo priežasčiai išaiškinti ar patikslinti, to neatliko. Teismas taip pat atmetė atsakovo teiginius, kad gimdos perforaciją galėjo sukelti ieškovės 2010 m. rugsėjo 4 d. patirtas vyro smurtas, po kurio kontraceptinės spiralės siūlo jau nebuvo matyti, nes byloje nėra jokių šiuos atsakovo teiginius pagrindžiančių įrodymų. Atsakovas patvirtino, kad 2010 m. spalio 14 d. gydytoja I. D. apžiūrėjusi ieškovę nustatė, jog gimdos kaklelyje matyti spiralės siūlas. Dėl to, kad gydytojai nenustatė, jog spiralė perforavo gimdą, ieškovė ilgą laiką kentė fizinius skausmus, jai taikytas nepagrįstas medikamentinis gydymas, ji buvo operuota, padaryta bendra anestezija, ieškovė po operacijos patyrė skausmus, buvo gydoma antibiotikais, šie ieškovės išgyvenimai yra vertinami kaip atsakovo darbuotojų neatsargiais veiksmais padaryta žala ieškovei. Todėl negalima daryti išvados, kad atsakovo darbuotojai laikėsi pareigos elgtis rūpestingai ir apdairiai atlikdami spiralės būklės kontrolę ir vertindami tai, jog spiralė galėjo perforuoti gimdą. Spiralė ieškovei įdėta siekiant apsisaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau tikslas nebuvo pasiektas. Ieškovė nutraukė nėštumą ir dėl to taip pat patyrė žalos. Teismas sprendė, kad yra atsakovo atliktų neatsargių veiksmų, nekokybiškai suteikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ir ieškovei kilusios žalos tiesioginis priežastinis ryšys. Ieškovė ilgą laiką (beveik vienerius metus) kentėjo skausmus, jai taikytas nepagrįstas medikamentinis gydymas, teko patirti chirurginę intervenciją, bendrą anesteziją, skausmus po operacijos ir gydymą antibiotikais, gydytojų įdėta spiralė neapsaugojo jos nuo nėštumo ir dėl to ji nėštumą nutraukė. Todėl ieškovei atlygintina neturtinė žala. Ieškovė patirtus išgyvenimus vertina 75 000 Lt (21 721,50 Eur), tačiau, teismo vertinimu, tiek atsakovo darbuotojų neatsargūs veiksmai, tiek padaryto pažeidimo mastas ir pobūdis yra pagrindas mažinti ieškovei priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydį iki 30 000 Lt (8688,60 Eur). Teismas, nustatydamas tokį žalos dydį, taip pat atsižvelgė ir į aplinkybę, kad dėl gydytojų neatsargių veiksmų ieškovė neliko nedarbinga, byloje nėra duomenų, jog ji šiuo metu patirtų kokius nors skausmus ar kitus nepatogumus. Teismo vertinimu, 30 000 Lt (8688,60 Eur) neprieštarauja CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams ir yra adekvati kompensacija už ieškovės patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartimi iš dalies tenkinus atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos apeliacinį skundą, nutarta pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą: ieškinį tenkinant iš dalies priteisti iš atsakovo VšĮ Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ieškovės R. P. naudai 13 000 Lt (3765,06 Eur) neturtinei žalai atlyginti.

Teismas nutartyje pažymėjo tai, kad, teikiant ieškovei sveikatos priežiūros paslaugas, nebuvo dėta reikiamų maksimalių pastangų bei buvo suteiktos nekokybiškos paslaugos (neveikimas), dėl to ieškovė patyrė tiek fizinius, tiek psichologinius skausmus (priežastinis ryšys). Komisija sprendime nurodė, kad pažeista ieškovės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, padaryta žalos jos sveikatai, todėl įpareigojo atsakovą atlyginti ieškovei 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinę žalą. Atsakovas nesikreipė į teismą dėl Komisijos sprendimo nuginčijimo, tai reiškia, kad jis sutiko su civilinės atsakomybės atsiradimu, bet ginčija priteistinos neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Dėl atsakovo darbuotojų (gydytojų) neveikimo, t. y. neatliekant reikiamų tyrimų ieškovės nusiskundimų (skausmų) priežastims nustatyti bei sveikatos būklei įvertinti po kontraceptinės spiralės įdėjimo ir dėl to kilusių pasekmių (nėštumo nutraukimo bei chirurginės intervencijos kontraceptinei spiralei iš pilvo ertmės pašalinti), ieškovė patyrė nuolatinį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, t. y. jai padaryta neturtinė žala. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, esant sunkioms pasekmėms sveikatai, nustatydavo 25–30 tūkst. Lt (7240–8689 Eur) neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. G. v. Lietuvos kariuomenė, bylos Nr. 3K-3-533/2010; 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011).

Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ji būtų nedarbinga, o patirti sveikatos sužalojimai būtų sukėlę ilgalaikių padarinių, turinčių įtakos tolesniam jos gyvenimui. Dėl patirtos neturtinės žalos yra ir ieškovės kaltės. Ji 2010 m. gruodžio 1 d. po nepageidaujamo nėštumo nutraukimo, taip pat nustačius, kad kontraceptinės spiralės gimdoje nėra, kreipėsi į gydytojus tik po dviejų mėnesių, t. y. 2011 m. vasario 2 d. Be to, nei 2011 m. vasario 2 d. konsultuodamasi su šeimos gydytoju, nei 2011 m. vasario 9 d. konsultuodamasi su akušere-ginekologe S. M., ieškovė neinformavo jų apie patirtą smurtą šeimoje bei nepageidaujamo nėštumo nutraukimą. Todėl laikytina, kad prie ieškovei kilusių neigiamų padarinių trukmės, intensyvumo iš dalies prisidėjo ir jos pačios nepakankamas rūpinimasis savo sveikata ir galinčiais kilti žalingais padariniais.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į ieškovės sveikatos sutrikdymo pobūdį, į patirtus tiek fizinius, tiek dvasinius skausmus, nepatogumus ir kitus neigiamus išgyvenimus bei į tai, kad ieškovė neprarado darbingumo, patirti sveikatos sužalojimai nesukėlė ilgalaikių padarinių, vadovaudamasi bendraisiais teisingumo, sąžiningumo, proporcingumo principais, sprendė, kad pakankama ir adekvati ieškovės pažeistų teisių gynimo priemonė yra 13 000 Lt (3765,06 Eur) neturtinės žalos kompensacija (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

              Kasaciniu skundu ieškovė R. P. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą. Kasaciniame skunde išdėstyti tokie esminiai argumentai:

              Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nes apskaičiuodamas priteistą neturtinės žalos dydį vertino tik pasekmes, kurias neteisėti veiksmai sukėlė fizinei paciento (ieškovės) sveikatai, nepasisakydamas apie pakenktą psichinę sveikatą. Teismas neįvertino bylos aplinkybių, kad dėl gydytojų neteisėtų veiksmų ieškovė pastojo. Spiralės tikslas buvo apsaugoti nuo nepageidaujamo nėštumo, tačiau dėl gydytojos netinkamai įdėtos spiralės ieškovei ne tik padaryta byloje nustatyta žala, tačiau, spiralei pajudėjus į pilvo ertmę, ieškovė nebuvo apsaugota nuo nepageidaujamo nėštumo. Apeliacinės instancijos teismas neįvertino ieškovei padarytos žalos dalies dėl būtinybės nutraukti nepageidautą nėštumą ir dėl tokiu nutraukimu pakenktos sveikatos. Teismas neįvertino neturtinės žalos atlyginimo tuo aspektu, kad ieškovė patyrė didelius emocinius, moralinius išgyvenimus sužinojusi apie nepageidaujamą nėštumą, priimdama sprendimą jį nutraukti, nėštumo nutraukimo metu ir jį atlikus. Išgyvenimai, atsiradę nutraukiant nėštumą, niekada nesibaigia, jie ilgalaikiai, lieka visam gyvenimui. Tai gali turėti lemiamą reikšmę ieškovei ateityje planuojant vaiko atsiradimą. Teismas neįvertino ieškovės patirto emocinio skausmo, tai šioje byloje sudaro neturtinės žalos dydžio reikšmingą dalį. Teismas nesivadovavo neturtinės žalos atlyginimo dėl nėštumo nutraukimo ir dėl jo kilusių išgyvenimų teismų praktika ir nevertino neturtinės žalos dydžio pagal individualias šios bylos aplinkybes. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais ir pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Kadangi teismų praktikoje nebuvo nagrinėjami panašūs neturtinės žalos atsiradimo atvejai ir todėl, kad įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, teismas turi diskreciją nustatyti nukentėjusiam asmeniui teisingą žalos atlyginimą. Kasatorės teigimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai, įvertindamas visas bylos aplinkybes, tarp jų ir nėštumo nutraukimo faktą, nustatė teisingą neturtinės žalos dydį.

              Atsiliepimu į kasacinį skundą atsakovas viešoji įstaiga Vilniaus rajono centrinė poliklinika prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti galioti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį. Atsiliepime nurodyti tokie argumentai:

Prie apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodytų teismų praktikos pavyzdžių, kai dėl sunkių pasekmių sveikatai priteisiama 25–30 tūkst. Lt (7240–8689 Eur) neturtinės žalos atlyginimo, priskirtina ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010, kuria nustatytas 35 000 Lt (10 136,70 Eur) neturtinės žalos atlyginimas už 45 proc. darbingumo praradimą, negalėjimą gyventi visavertiškai, skausmus ir dvasinius išgyvenimus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje tam tikrose bylose mirties atveju nustatytas tik 15–20 tūkst. Lt (4344–5792 Eur) neturtinės žalos atlyginimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010; 2014 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. v. VšĮ Respublikinė Panevėžio ligoninė, bylos Nr. 3K-3-288/2014).

Byloje atsakovas pažymi, kad nėra nepageidaujamo nėštumo, nėštumo nutraukimo ir su tuo susijusių nepatogumų bei atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio. Kontraceptinė spiralė ieškovei buvo įdėta tinkamai ir penkis mėnesius funkcionavo tinkamai. Labiausiai tikėtina, kad spiralė perforavo gimdą ir migravo į pilvo ertmę 2010 m. rugsėjo mėnesį, kai ieškovė po sumušimo (smurtas šeimoje) pradėjo jausti pilvo apačios skausmus. Anksčiausiai spiralės migraciją galėjo nustatyti gydytojas akušeris-ginekologas D. L. 2010 m. lapkričio 4 d. atlikęs ultragarso tyrimą. Iš pateiktų Dr. G. K. ginekologijos klinikos medicinos dokumentų matyti, kad 2010 m. gruodžio 1 d. ieškovei diagnozuotas 4–5 savaičių nėštumas ir nustatytas spiralės gimdoje nebuvimas. Tai reiškia, kad 2010 m. lapkričio 4 d. atvykusi pas gydytoją D. L. ieškovė jau buvo nėščia ir spiralės nebuvimo gimdoje diagnozavimas nebūtų pakeitęs ieškovės nėštumo ir jos sprendimo dėl nėštumo nutraukimo. Kontraceptinė spiralė 100 proc. negarantuoja kontracepcijos, tai savo 2012 m. gruodžio 10 d. išvadose Komisijai pripažino ir docentas V. G. Nėštumas nėra liga, tai natūralus reprodukcijos procesas, todėl ir nepageidaujamas nėštumas negali būti vertinamas kaip žala sveikatai. Nėštumo nutraukimas nebuvo privalomas, medikamentinį nėštumo nutraukimo būdą pasirinko pati ieškovė.

              Spiralės nebuvimas gimdoje nustatytas 2010 m. gruodžio 1 d., tik tai nustačius turėjo būti ieškoma perforavusios spiralės. 2011 m. vasario 9 d. ieškovė kreipėsi į akušerę-ginekologę S. M. Nustačius spiralės migraciją laparoskopinė operacija tapo neišvengiamai reikalinga. Laparoskopinė operacija, kurios metu ieškovei iš pilvo ertmės pašalinta spiralė, atlikta 2011 m. kovo 29 d. Nėra kontraceptinės spiralės pašalinimo laparoskopinės operacijos ir su tuo susijusių nepatogumų ir atsakovo neteisėtų veiksmų priežastinio ryšio. Atsakovas yra atsakingas tik už vieną mėnesį trukusius ieškovės skausmus. Jos skausmai nebuvo dideli, jai nereikėjo vaistų nuo skausmo, ieškovė dėl skausmo neprarado darbingumo.

                          Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sveikatos priežiūros įstaigų gydytojų veiksmais padarytos žalos paciento sveikatai atveju atlygintinos neturtinės žalos dydžio

Bylą nagrinėjusių pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytos aplinkybės, patvirtinančios visų būtinųjų įstatyme išvardytų sąlygų sveikatos priežiūros įstaigų civilinei atsakomybei atsirasti buvimą (CK 6.246–6.250 straipsniai). Kasaciniame skunde ir atsiliepime į jį neginčijamas atsakovo civilinės atsakomybės atsiradimo teisinis pagrindas, bet skirtingai nurodomas prašomas atlyginti neturtinės žalos dydis ir pateikiami tai pagrindžiantys argumentai. Dėl jų pasisako bylą kasacine tvarka nagrinėjanti teisėjų kolegija (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Vykdydamas savo veiklą, asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjas turi užtikrinti tokį rūpestingumo laipsnį, kokio tikimasi iš sąžiningo asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo. Jo veikla turi būti grindžiama atsakomybe, kurią nustato įstatymai, kiti teisės aktai ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjų profesijos standartai (CK 6.732 straipsnis). Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikėjo (sveikatos priežiūros įstaigos) atsakomybė negali būti apribota arba panaikinama (CK 6.742 straipsnis).

Nagrinėjamoje byloje ieškinio atlyginti neturtinę žalą sveikatos priežiūros įstaigai pateikimo metu galiojusio Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Pagal šio įstatymo 24 straipsnio 3 ir 5 dalis Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti; komisija, svarstydama prašymą atlyginti žalą, turi teisę gauti visą reikiamą informaciją ir dokumentus, reikalingus sprendimui priimti, ir kreiptis į sveikatos priežiūros specialistus dėl išvadų, kurioms reikalingos specialiosios žinios. Pacientui atsiradusios žalos sveikatai faktui nustatyti ir jos dydžiui įvertinti ištirtina konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitiktis sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui, toks tyrimas paprastai reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes.

Iš dalies tenkinusi ieškovės pareiškimą atlyginti patirtą neturtinę žalą Komisija 2013 m. vasario 7 d. sprendimu pripažino, kad atsakovo įstaigoje ieškovei teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant ieškovės teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, taip padaryta žalos jos sveikatai, atsakovas įpareigotas atlyginti ieškovei 5000 Lt (1448,10 Eur) neturtinę žalą. Komisijos sprendime pažymėta, kad pagal Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį kokybiškos sveikatos priežiūros paslaugos – prieinamos, saugios, veiksmingos sveikatos stiprinimo, ligų prevencijos, diagnostikos, ligonių gydymo ir slaugos paslaugos, kurias tinkamam pacientui, tinkamu laiku, tinkamoje vietoje suteikia tinkamas sveikatos priežiūros specialistas ar sveikatos priežiūros specialistų komanda pagal šiuolaikinio medicinos ir slaugos mokslo lygį ir gerą patirtį, atsižvelgdami į paslaugos teikėjo galimybes ir paciento poreikius bei lūkesčius, juos tenkindami ar viršydami. Komisija konstatavo, kad 9 mėnesių laikotarpiu, t. y. nuo tada, kai, įdėjus kontraceptinę spiralę, ieškovė gydytojams pradėjo skųstis pilvo skausmais iki spiralės pašalinimo chirurginės operacijos būdu, atsakovo įstaigoje dirbantys gydytojai neveikė taip, kaip turėjo: nebandė išsiaiškinti pacientės pilvo skausmų priežasties, netikrino spiralės, kai nerado spiralės siūlų, ultragarso tyrimais nepatikrino, ar spiralė tebėra gimdoje; nenustačius, kad spiralė perforavo gimdą, moteris ilgą laiką kentė skausmus, o pašalinus spiralę operacijos metu diagnozuotos pilvo ertmės sąaugos; siekiant, kad spiralė apsaugotų nuo nėštumo, didelę reikšmę turėjo įdėtos spiralės padėtis, o pacientė vis dėlto pastojo. Įvertinusi šias aplinkybes Komisija sprendė sumažinti ieškovės prašomą priteisti 80 000 Lt (23 169,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimą iki 5000 Lt (1448,10 Eur).

Spręsdamas dėl priteistino neturtinės žalos dydžio už paciento sveikatai atsiradusią žalą teismas įvertina patirtos neturtinės žalos dydį pagal įstatymuose reglamentuojamus ir teismų praktikoje pripažintus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, taip pat atsižvelgia į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą dėl įpareigojimo atlyginti neturtinę žalą ir šiame sprendime apskaičiuotą neturtinės žalos atlyginimo dydį.

Pagrindinės neturtinės žalos dydžio kriterijų nuostatos reglamentuojamos CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalyse: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šie kriterijai yra pripažįstami ir išplėtoti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, nagrinėjant neturtinės žalos atlyginimo paciento sveikatai žalos atsiradimą individualiais atvejais.

Neturtinė žala padaroma fizinio ar dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Ji pasireiškia žmogaus psichinio, vidinio pasaulio patyrimais, netekimais ar skausmais, yra susijusi su žmogaus sąmonės lygmens reiškiniais. Ginčo dėl neturtinės žalos padarymo sprendimui negali būti taikomi tokie pat įrodymų konkretumo standartai kaip nagrinėjant turtinės žalos padarymo klausimus. Neturtinės žalos atveju didesnę reikšmę turi visuotinai žinomų aplinkybių, tam tikrų reiškinių atitikties visuotinai priimtiems moralės ir etikos vertinimams kriterijai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010). Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo sveikatos sutrikdymo bylose skiriamieji požymiai yra tie, kad teismas, atsižvelgdamas į bendruosius CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus, turi atsižvelgti ir į specifinius kriterijus: pakenkimo sveikatai laipsnį ir pobūdį; sveikatos sutrikdymo trukmę; netekto darbingumo laipsnį; ligos progresavimo tikimybę; prognozes; atsiradusius sveikatos sutrikdymo turtinius ir neturtinius padarinius; galinčius ateityje atsirasti įvairius nukentėjusiojo asmens gyvenimo pokyčius (profesinėje, visuomeninėje, asmeninėje ir kt. srityse); kitas aplinkybes, turinčias įtakos fizinių ir dvasinių išgyvenimų mastui, stiprumui, reikšmingas, nustatant jų piniginį-kompensacinį ekvivalentą; taip pat svarbu išlaikyti pažeisto asmens intereso, jam padarytos neturtinės žalos ir teisingos kompensacijos už šį pažeidimą pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. VšĮ Kėdainių pirminės sveikatos priežiūros centras, bylos Nr. 3K-3-170/2010; 2010 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VšĮ Kauno medicinos universiteto klinikos v. Sveikatos apsaugos ministerija, bylos Nr. 3K-3-236/2010). Teisingam neturtinės žalos kompensacijos dydžiui nustatyti įvertintini jo nustatymo kriterijai tuo aspektu, koks yra kompensaciją didinančių ir mažinančių kriterijų santykis; aukštesnio laipsnio, masto stiprumo ir intensyvumo fiziniai ir dvasiniai išgyvenimai kompensuotini didesne pinigų suma, o ne tokio stipraus sukrėtimo, mažesnio intensyvumo nepatogumams atlyginti skirtina mažesnė suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Z. (R.) v. VšĮ Klaipėdos universitetinė ligoninė, bylos Nr. 3K-3-342/2010).

Nagrinėjamoje byloje kompensaciją didinančiais veiksniais laikytini sveikatos sutrikdymo tęstinė trukmė (apie 9 mėnesiai) ir intensyvumas, psichiniai ir dvasiniai pacientės išgyvenimai, padariniai, kuriems atsirasti turėjo įtakos netinkamos kokybės sveikatos priežiūros paslaugos, įskaitant neplanuotą nėštumą ir jo medikamentinį nutraukimą, gydytojų kaltė (neatidus, nerūpestingas pareigų atlikimas, dėl to pagrįstai prarastas pacientės pasitikėjimas jais); kompensaciją mažinančiu veiksniu laikytinas pacientės darbingumo išsaugojimas, nepaisant sveikatos sutrikdymų. Dėl netinkamos sveikatos priežiūros paslaugų ieškovė nepagrįstai ilgą laiką buvo priversta kęsti fizinį skausmą, patyrė medicininę intervenciją (laparoskopinę operaciją), jos metu nustatytos komplikacijos dėl laiku neatliktų reikiamų tyrimų ir nediagnozuotos sveikatos būklės. Laiku nediagnozavus netinkamos kontraceptinės spiralės padėties, gimdos perforacijos ir apie tai neinformavus pacientės, šios aplinkybės turėjo įtakos jos neplanuotam nėštumui ir jo medikamentiniam nutraukimui. Nėštumo nutraukimas objektyviai sukelia dideles fizines ir psichines bei dvasines kančias, psichinio pobūdžio išgyvenimai yra to ilgalaikė pasekmė.

Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovės kasaciniu skundu prašomo palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimu priteistos 30 000 Lt (8688,60 Eur) neturtinės žalos atlyginimo dydis nėra per didelis, jis skirtas ieškovės patirtiems psichinio pobūdžio išgyvenimams ir fiziniam skausmui kompensuoti, patiriamai nuoskaudai sušvelninti. Nurodyta suma neviršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taikomų kitais atvejais gydytojų veiksmais padarytos žalos paciento sveikatai neturtinės žalos atlyginimo dydžių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. VšĮ Kauno klinikos, bylos Nr. 3K-3-170/2011). Tiek nagrinėjamoje byloje, tiek pirmiau nurodytose bylose nustatytas neturtinės žalos atlyginimo dydis, apskaičiuotas įvertinus kiekvienu individualiu atveju asmens neturtinio pobūdžio praradimus ir išgyvenimus, skirtas jiems kompensuoti ir jų poveikiui sušvelninti.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartimi priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimas iki 13 000 Lt (3765,06 Eur) teisiškai nepagrįstas dėl pirmiau išdėstytų motyvų, pagrindžiančių apskaičiuotiną ir priteistiną neturtinės žalos atlyginimą. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškovei priteistu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis panaikintina ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas (CPK 359 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas (CPK 98 straipsnio 1 dalis). Tenkinus ieškovės kasacinį skundą, jai iš atsakovo priteistinas jos turėtų advokato atstovavimo išlaidų atlyginimas. Ieškovė už atsiliepimo į apeliacinį skundą ir kasacinio skundo parengimą sumokėjo advokatui 1000 Lt (289,62 Eur) ir 600 Lt (173,77 Eur), byloje pateikti išlaidų dydį patvirtinantys mokėjimo dokumentai (T. 1, b. l. 148, T. 2, b. l. 9), jų dydis neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Todėl ieškovei priteistina iš atsakovo 463,39 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Kasacinis teismas turėjo 8,03 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2015 m. balandžio 24 d. pažyma). Šios išlaidos priteistinos iš atsakovo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 30 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 1 d. sprendimą.

Priteisti iš atsakovo viešosios įstaigos Vilniaus rajono centrinės poliklinikos ieškovei R. P. 463,39 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt tris Eur 39 ct) ir valstybei 8,03 Eur (aštuonis Eur 3 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                                                Birutė Janavičiūtė

                                                                                                                              Egidijus Laužikas

                                                                                                                              Andžej Maciejevski