Civilinė byla Nr. e3K-3-102-943/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02962-2022-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.2.5; 2.4.2.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 4 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Andžej Maciejevski (kolegijos pirmininkas), Egidijos Tamošiūnienės (pranešėja) ir Agnės Tikniūtės,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. T. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo S. T. ieškinį atsakovėms valstybės įmonei Turto bankui ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir daikto pripažinimo statinio priklausiniu, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių valstybinės žemės, reikalingos aukcione parduodamam valstybei priklausančiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, pardavimą ir daiktų pripažinimą priklausiniais, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė: 1) pripažinti kaminą pastato – katilinės, esančio (duomenys neskelbtini), priklausiniu; 2) įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos parduoti ieškovui 0,0581 ha ploto žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), dalį už 14 100,87 Eur; 3) netenkinus šio reikalavimo, tenkinti alternatyvius reikalavimus, t. y. įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos grąžinti (perduoti) atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir NŽT) minėtą žemės sklypo dalį; įpareigoti NŽT per vieną mėnesį nuo žemės sklypo dalies perdavimo parduoti ją be aukciono ieškovui už 14 100,87 Eur.
3. Ieškovas nurodė, kad žemės sklype šalia katilinės yra pastatytas statinys – kaminas. Pagal savo savybes kaminas yra susijęs su pagrindiniu daiktu (katiline) ir yra skirtas jam tarnauti, todėl jis yra antraeilis daiktas – katilinės priklausinys. Ieškovui parduota žemės sklypo dalis nėra pakankama siekiant naudoti, prižiūrėti ir remontuoti katilinę. Tam yra reikalinga papildoma 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalis, priskirta katilinei žemės sklypo dalių priskyrimo plane, todėl ji turi būti parduota ieškovui. Šioje žemės sklypo dalyje yra pastatytas kaminas.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2024 m. liepos 9 d. sprendimu ieškinį patenkino: įpareigojo atsakovę VĮ Turto banką per vieną mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos perduoti atsakovei NŽT 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalį, o atsakovę NŽT – per vieną mėnesį nuo žemės sklypo dalies perdavimo parduoti ją be aukciono ieškovui už 14 100,87 Eur; pripažino kaminą pastato (katilinės) priklausiniu.
5. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo 2018 m. rugsėjo 28 d. perdavė atsakovei VĮ Turto bankui patikėjimo teise statinius, esančius ginčo žemės sklype. NŽT patvirtintame 2020 m. birželio 12 d. žemės sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams plane katilinei naudoti buvo skirta 241 kv. m ploto žemės sklypo dalis, o 3189 kv. m ploto žemės sklypo dalis buvo palikta kaip naudojama bendrai. 2020 m. spalio 22 d. VĮ Turto bankas kreipėsi į NŽT Kauno skyrių, informuodama, kad minėta žemės sklypo dalis yra reikalinga katilinei eksploatuoti, ir prašydama perduoti jai patikėjimo teise šią žemės sklypo dalį. NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. pažymoje patvirtino, kad nurodyta valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga parduodamai valstybei nuosavybės teise priklausančiai katilinei eksploatuoti, gali būti parduodama, ir tos pačios dienos pardavimo–priėmimo aktu perdavė VĮ Turto bankui nurodytą žemės sklypo dalį.
6. Teismas nustatė, kad VĮ Turto bankas vykdė katilinės ir 0,0241 ha ploto žemės sklypo dalies pardavimą aukcione. Jo laimėtoju buvo paskelbtas ieškovas. Šiuo laikotarpiu žemės sklypą patikėjimo teise dalimis valdė abi atsakovės, tačiau 2021 m. gegužės 13 d. aktu NŽT perdavė VĮ Turto bankui likusią žemės sklypo dalį (0,4271 ha). 2021 m. liepos 16 d. ieškovas ir VĮ Turto bankas pasirašė pirkimo–pardavimo sutartį ir ieškovas įgijo 241 kv. m ploto žemės sklypo dalį ir katilinę. Žemės sklype, be katilinės, yra administracinis pastatas ir garažas, išnuomotas Kauno apskrities valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai. Ieškovas kreipėsi į atsakoves, prašydamas parduoti jam dar 271 kv. m žemės sklypo dalį, esančią aplink pastatą, ir nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką, tačiau NŽT informavo jį, kad žemės sklypo dalį patikėjimo teise valdo VĮ Turto bankas, o ši netenkino prašymo. VĮ Turto bankas informavo ieškovą, kad tuo metu, kai buvo rengiamasi aukcionui, NŽT neteisingai nustatė žemės sklypo dalį, reikalingą katilinei eksploatuoti, – pagal žemės sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams planą, jai turėjo būti priskirta dar 0,0581 ha ploto žemės sklypo dalis, esanti bendrai naudoti skirtoje dalyje. Vis dėlto VĮ Turto bankas nurodė, kad tuo atveju, jeigu ji be aukciono papildomai parduotų ieškovui šią žemės dalį, būtų pažeistos kitų aukciono dalyvių teisės. Atsakovė taip pat nurodė, kad žemės sklype esantis kaminas neįregistruotas viešame registre, todėl yra inicijuota jo pripažinimo bešeimininkiu procedūra. Kai jis bus įregistruotas kaip valstybės nuosavybė, patikėjimo teise valdoma atsakovės, ir įrašytas į viešame aukcione parduodamo turto sąrašą, bus nustatyta jam eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis ir paskelbtas šio turto viešas aukcionas.
7. Teismas nurodė, kad žemės sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams plane yra nurodyta, jog pastatams paskirtas žemės sklypo plotas yra 1323 kv. m, jį sudaro dalys, pažymėtos indeksais A (519 kv. m), B (563 kv. m) ir C (241 kv. m) (katilinei skirta dalis); bendrai naudoti statiniams skirta žemės sklypo dalis, pažymėta indeksu D, sudaro 3189 kv. m. Ieškovui priklauso 18,216 proc. pastatams skirto ploto, todėl jam tenka ir tokia pati dalis bendrai naudoti skirto ploto, t. y. 580,90 kv. m. Parduodant ieškovui katilinę jai reikalinga žemės sklypo dalis jau buvo nustatyta, tačiau jam buvo parduota tik 241 kv. m žemės sklypo dalis. Teismo eksperto parengtoje konsultacinėje išvadoje nurodyta, kad tokia žemės sklypo dalis nepakankama katilinei eksploatuoti, galimybę ją eksploatuoti užtikrintų papildoma 581 kv. m ploto dalis.
8. Teismas nurodė, kad NŽT, priskirdama katilinei žemės sklypo dalį ir perduodama ją VĮ Turto bankui, turėjo vadovautis Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, (toliau – Taisyklės) 8 punkto nuostata, kad žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į jį iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams reikalingu bendro naudojimo plotu ir paskirstoma proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Servitutas yra nustatomas tik tada, jei nėra galimybės kitais būdais užtikrinti savininko interesą tinkamai naudoti daiktą. Pardavus ieškovui dėl institucijų klaidos statiniui nepriskirtą žemės sklypo dalį, bus užtikrinta galimybė tinkamai naudoti katilinę. Ieškovas siekia, kad jam būtų perleista 0,0581 ha žemės sklypo dalis už 14 100,87 Eur kainą, nustatytą pagal UAB „Verslavita“ parengtą vertinimo ataskaitą. Vertinimas atliktas 2022 m. vasario 11 d., o ieškinys pateiktas 2022 m. kovo 1 d. Užsitęsus bylos nagrinėjimui, reikalavimas ieškovui iš naujo įvertinti žemės sklypo dalį prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams.
9. Teismas nurodė, kad, pagal teisinį reguliavimą, VĮ Turto bankas negali parduoti žemės sklypo be valstybei priklausančių statinių ir ne aukciono tvarka. VĮ Turto bankui perdavus ginčo žemės sklypo dalį NŽT, ieškovui būtų sudarytos sąlygos ją įsigyti pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Valstybės institucijos neteisingai apskaičiavo ieškovui parduotą žemės sklypo dalies plotą, o ieškovas neturėjo galimybės daryti tam įtakos, todėl negali būti ribojama jo teisė be aukciono įgyti katilinei eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį.
10. Teismo vertinimu, byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kaminas yra greta katilinės esantis nuolatinis statinys, skirtas jai tarnauti ir jos poreikiams tenkinti, jie susiję bendra ūkine paskirtimi. Tokią išvadą teismas padarė vadovaudamasis šiais įrodymais: 2023 m. balandžio 6 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu, pastato ir kiemo statinių kontroliniu geodeziniu planu, 1986–1992 metų statinio projektavimo sprendiniais (brėžiniais), byloje pateikta išvada dėl katilinės ir kamino funkcinės priklausomybės, Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. kovo 22 d. sprendimu. Teismas nurodė, kad ieškovas naudoja katilinę ir ketina ją toliau naudoti pagal paskirtį, ją remontuoja, ketina naudoti ir kaminą. Įsigijęs ir pradėjęs tvarkyti katilinę, ieškovas kaip vienintelis akcininkas įgijo juridinį asmenį, siekdamas atnaujintoje katilinėje vykdyti šildymo įrenginių priežiūros ir modernizavimo ūkinę veiklą.
11. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės NŽT apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimu panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – atmetė ieškinį.
12. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad kaminas yra katilinės priklausinys. Ieškovas įgijo aukcione tik katilinę ir žemės sklypo dalį; aukciono sąlygose nebuvo nurodyta, kad katilinė parduodama konkrečiai veiklai vykdyti. Byloje nenustatyta, kad minėtu laikotarpiu katilinė būtų naudojama šilumos energijai generuoti, todėl ieškovas negalėjo turėti pagrįstų lūkesčių vykdyti joje šią veiklą. Katilinė yra apleista, ieškovo atstovė teismo posėdyje patvirtino, kad šiuo metu ieškovas nenaudoja jos ir kamino, todėl priešinga pirmosios instancijos teismo išvada, esą ieškovas katilinę pagal paskirtį naudoja ir ketina toliau naudoti, neatitinka nustatytų aplinkybių. Antstolio konstatuotos aplinkybės, jog buvo sumontuoti keli plastikiniai langai, nepatvirtina, kad pastatas yra naudojamas ir kad ieškovas realiai ketina jį rekonstruoti ar remontuoti ir vykdyti jame veiklą. Pripažindamas, esą ieškovas ketina eksploatuoti katilinę, teismas nepagrįstai rėmėsi iš esmės tik tuo, kad ieškovas, įgijęs katilinę, įgijo ir juridinį asmenį. Byloje nėra duomenų (projektų, verslo planų, statybos leidimo ir pan.) apie ieškovo realius ketinimus eksploatuoti katilinę pagal jos tiesioginę paskirtį. Ieškovo nurodytos aplinkybės, kad kaminas yra skirtas katilinei tarnauti ir susijęs su ja bendra ūkine paskirtimi, nepatvirtina jo nuolatinio funkcinio ryšio su katiline. Kaminas nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nėra duomenų, kad katilinė yra naudojama.
13. Kolegija nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovas aukciono tvarka įgijo per mažą žemės sklypo dalį katilinei eksploatuoti. Atsakovė NŽT 2020 m. gruodžio 16 d. pažymoje nurodė, kad gali būti parduodama 0,0241 ha ploto valstybinės žemės sklypo dalis, reikalinga katilinei eksploatuoti. Tokio dydžio žemės sklypas buvo nurodytas ir aukciono skelbime. Byloje nėra duomenų, kad ieškovas būtų pareiškęs pretenziją aukciono rengėjai ar NŽT, nustačiusiai žemės sklypo dalies plotą. VĮ Turto banko rašte nurodyta informacija, kad katilinei nepriskirta 0,0581 ha ploto bendrai naudojama žemės sklypo dalis, nepatvirtina, kad katilinei buvo paskirta per mažai žemės, nes kompetencija nustatyti statiniams eksploatuoti priskirtiną žemės plotą suteikta NŽT. Katilinės bendras plotas yra 151,47 kv. m (užstatytas plotas – 181 kv. m), parduota žemės sklypo dalis sudaro 241 kv. m, taigi, ji yra 60 kv. m didesnė nei pastato sienų išorinis perimetras. Kaip teisingai nurodė pirmą kartą bylą apeliacine tvarka nagrinėjęs teismas, patekimas į statinį gali būti užtikrinamas nustačius servitutą. Ieškovo ir VĮ Turto banko sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.394 straipsnio 1 dalies reikalavimus, nes joje nurodyta katilinei eksploatuoti reikalinga žemės sklypo dalis, prie sutarties pridėtas žemės sklypo planas, ieškovas neprašo pripažinti šios sutarties negaliojančia, neginčijo žemės sklypo plano ir dalių apskaičiavimo pažymos, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad žemės sklypo dalys buvo apskaičiuotos neteisingai. Ieškovas, dalyvaudamas aukcione ir būdamas pakankamai apdairus, sutiko su jo sąlygomis ir žinojo (turėjo žinoti), ką perka. Pirmosios instancijos teismas, nurodęs, kad ieškovas įsigijo per mažą žemės sklypo dalį katilinei eksploatuoti, net nevertino, kokia žemės sklypo dalis būtų pakankama.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
14. Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą. Teisės aktuose ir kasacinio teismo praktikoje yra suformuluotos sąlygos, reikalingos tam, kad atsirastų šioje Žemės įstatymo nuostatoje įtvirtinta asmens teisė be aukciono įsigyti valstybinės žemės sklypą: žemės sklypas turi būti užstatytas jam priklausančiais statiniais ar įrenginiais ir turi būti naudojamas jiems eksploatuoti. Ieškovui perleista žemės sklypo dalis nėra pakankama katilinei eksploatuoti; laisva, katiline neužstatyta žemės sklypo dalis sudaro tik 60 kv. m. Šią aplinkybę patvirtino ir teismo ekspertas konsultacinėje išvadoje. Nors byloje nėra ją paneigiančių įrodymų, teismas ja nesivadovavo ir nepateikė dėl to jokių argumentų. NŽT nustatė katilinei tenkančią žemės sklypo dalį nesivadovaudama Taisyklių 8 punkto nuostata, kad žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu ir paskirstoma proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Šią aplinkybę patvirtino VĮ Turto bankas savo raštu. Žemės sklypo dalių nustatymo savarankiškai funkcionuojantiems pastatams plane yra išskirtas plotas, tenkantis jame esantiems pastatams, ir bendrai naudojama žemės sklypo dalis. Ieškovui priklauso 18,216 proc. pastatams paskirto ploto, todėl jam tenka ir analogiška dalis bendrai naudojamo ploto; perleidus jam šią žemės sklypo dalį, nebūtų apribotos kitų asmenų teisės. Ieškovas naudoja katilinę pagal paskirtį: ją įgijęs, kaip vienintelis akcininkas, įgijo juridinį asmenį, siekdamas atnaujintoje katilinėje vykdyti šildymo įrenginių priežiūros, modernizavimo ūkinę veiklą; antstolio parengtame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nustatyta, kad katilinėje yra įrengta dalis plastikinių langų, ji remontuojama. Katilinė nėra sunykusi, joje yra veiklai vykdyti reikalinga įranga.
14.2. Teismas netinkamai taikė Žemės įstatymo 32 straipsnį. Jo 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad NŽT parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus sklypus, priskirtus parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn. Tarp atsakovių kilo ginčas, kuri iš jų pagal šią nuostatą turi parduoti ieškovui žemės sklypo dalį, tačiau ieškovui svarbu ne tai, kas gali perleisti jam žemę, bet tai, kad būtų apgintos jo teisės. Ieškovo teisės buvo pažeistos, nes NŽT suformavo ir perdavė VĮ Turto bankui per mažą žemės sklypo dalį katilinei eksploatuoti, o VĮ Turto bankas perleido ją ieškovui. Jeigu būtų konstatuota, kad VĮ Turto bankas negali parduoti žemės sklypo be valstybei priklausančių statinių ir ne aukciono tvarka, ieškovo teisės būtų tinkamai apgintos VĮ Turto bankui perdavus NŽT žemės sklypo dalį, reikalingą katilinei eksploatuoti, ir taip sudarius sąlygas ieškovui ją įgyti. Žemės sklypo dalį neteisingai apskaičiavo valstybės institucijos, ieškovas negalėjo daryti tam įtakos, todėl jo teisė įgyti be aukciono katilinei eksploatuoti reikalingą valstybinės žemės sklypo dalį negali būti ribojama. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo išaiškinimus, netinkamai savo pareigas vykdžiusių institucijų atliktų pažeidimų našta negali būti perkelta ieškovui.
14.3. Teismas netinkamai taikė teisės normas (CK 4.14, 4.19 straipsniai) ir nesivadovavo kasacinio teismo praktika, kai pripažino, kad kaminas nėra katilinės priklausinys. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad kaminas yra nuolatinis statinys, esantis greta katilinės. Katilinė turi aiškią funkciją – generuoti šilumos energiją, o kaminas skirtas deginant joje kurą susidarantiems dujiniams degimo produktams (dūmams) šalinti. Kaminas skirtas tarnauti katilinei ir jos poreikiams tenkinti, jie susiję bendra ūkine paskirtimi. Kaminas turi aiškią funkcinę priklausomybę. Katilinė buvo naudojama pagal paskirtį Kauno apskrities valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir yra eksploatuojama ieškovo. Ieškovas ją remontuoja. Katilinės remontas turint tikslą ją naudoti katilinės veiklai laikytinas tinkamu naudojimu. Kaminas nėra savarankiškas daiktas ir priklauso nuo katilinės veiklos, todėl jis, kaip priklausinys, seka paskui pagrindinį daiktą – katilinę, taigi, jis turėjo būti pripažintas katilinės priklausiniu, o jo nuosavybė turėjo pereiti ieškovui. Perleidžiant katilinę aukcione įstatymuose nebuvo pareigos įregistruoti priklausinį. Vien tai, kad priklausinys nėra įregistruotas viešame registre, nepašalina jo, kaip priklausinio, statuso, juo labiau kad priklausinys nebuvo įregistruotas dėl atsakovių sprendimo.
15. Atsakovė VĮ Turto bankas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
15.1. Atsakovė VĮ Turto bankas, vadovaudamasi turto pardavimo metu galiojusiomis imperatyviomis teisės normomis, kreipėsi į NŽT su prašymu paskirti žemės sklypo dalį parduodamam turtui, o ši perdavė VĮ Turto bankui 0,0241 ha ploto žemės sklypo dalį. Be ieškovui parduotos katilinės, atsakovės VĮ Turto banko patikėjimo teise valdomame žemės sklype yra patikėjimo teise valdomas administracinis pastatas ir garažas, išnuomotas trečiajam asmeniui, todėl, pagal teisinį reguliavimą, žemės sklypo plane šiems statiniams ir įrenginiams turi būti išskirtos dalys, reikalingos kiekvienam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti, ir nustatytas jų plotas. Pagal Taisyklių 8 punktą, žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies yra laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu ir paskirstoma proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui. Atsakovė NŽT turėjo atsižvelgti į nurodytą reglamentavimą, priskirdama žemės sklypo dalį ginčo katilinei ir perduodama ją VĮ Turto bankui. NŽT išskyrė katilinei būtent 0,0241 ha ploto žemės sklypo dalį, o VĮ Turto bankas neturėjo teisės pakeisti jos plotą ar kelti klausimus dėl jo pagrįstumo. Ieškovui kartu su katiline perleista žemės sklypo dalis yra didesnė nei jos sienų išorinis perimetras ir yra pakankama jai eksploatuoti. Ieškovas žinojo, kokio dydžio žemės sklypo dalį jis perka, ir su ja sutiko.
15.2. Atsakovei VĮ Turto bankui teisės aktuose yra suteikta teisė parduoti valstybei priklausantį turtą tik viešo aukciono būdu. Atsakovė neturi teisės parduoti ieškovui jo prašomą žemės sklypo dalį, nes ši yra be statinių, o VĮ Turto bankas parduoda žemės sklypus tik su statiniais; neužstatytus žemės sklypus parduoda ir nuomoja atsakovė NŽT. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad turto pirkimo–pardavimo sutartis atitinka CK 6.394 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir kad, nenuginčijus plano ir žemės sklypo dalių apskaičiavimo, nėra pagrindo pripažinti, jog žemės sklypo dalys buvo apskaičiuotos neteisingai.
16. Atsakovė NŽT atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jo netenkinti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
16.1. Pagal bendrą Žemės įstatyme nustatytą taisyklę, nauji valstybinės žemės sklypai parduodami aukcione, o be aukciono jie gali būti perleisti tik įstatymuose nustatytais atvejais, kai egzistuoja teisiniai ir faktiniai pagrindai. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 3 punkte imperatyviai nurodyta, kad NŽT parduoda valstybinės žemės sklypus, išskyrus sklypus, priskirtus įstatymuose nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui, ir žemės sklypus, perduodamus neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn. Ginčo žemės sklypas atitinka nurodytą išimtį, todėl jis perduotas atsakovei VĮ Turto bankui. NŽT neturi pagrindo parduoti ieškovui dalį žemės sklypo, perduoto VĮ Turto bankui, kurio dalį ši jau pardavė ieškovui kartu su katiline. Dalyvaudamas aukcione ir pasirašydamas pirkimo–pardavimo sutartį ieškovas sutiko su visomis aukciono sąlygomis ir nereiškė dėl jų pretenzijų. Ieškovas pareiškė reikalavimą perleisti jam kaminą ir papildomą dalį žemės sklypo tik praėjus metams nuo aukciono. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesutiko su pirmosios instancijos teismo pozicija, esą ieškovas įgijo aukcione per mažą žemės sklypo dalį. Nei ieškovas, nei atsakovė VĮ Turto bankas neginčijo žemės sklypo plano su statiniams tenkančiomis žemės sklypo dalimis ir jų apskaičiavimo. Ieškovas gali ginčyti pirkimo–pardavimo sutartį ir, jo vertinimu, neteisėtus institucijų sprendimus ir, atkūręs pradinę padėtį, aukcione įgyti iš valstybės tinkamo dydžio žemės sklypo dalį.
16.2. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi apeliacinės instancijos teismo, nagrinėjusio bylą pirmą kartą, pateiktais argumentais. Antrą kartą nagrinėjant bylą nebuvo nustatyta jokių duomenų, patvirtinančių, kad statinys yra faktiškai naudojamas; byloje esantys įrodymai patvirtina, kad jis nenaudojamas ir negali būti naudojamas pagal paskirtį. Net jei pastatas būtų naudojamas, NŽT negalėtų perleisti ieškovui papildomos žemės dalies, nes šiuo metu ji nevaldo žemės sklypo patikėjimo teise. Ieškovas gali prieiti ir privažiuoti prie katilinės, be to, toks klausimas gali būti išspręstas nustačius servitutą. Katilinės pirkimo–pardavimo sutartis atitiko CK 6.394 straipsnio 1 dalies reikalavimus, o jeigu būtų nustatyta, kad kartu su ja buvo perleista nepakankama žemės sklypo dalis, pagal kasacinio teismo išaiškinimus, teismas turėtų naikinti sandorį.
16.3. Ieškovas įgijo aukcione tik katilinę ir 0,0241 ha ploto dalį žemės sklypo. Aukciono sąlygose nebuvo nurodyta, kad katilinė parduodama konkrečiai veiklai vykdyti. Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad byloje neįrodyta, jog kaminą ir katilinę sieja nuolatinio pobūdžio funkcinis ryšys. Byloje nustatyta, kad katilinė yra apleista ir nenaudojama. Įgydamas katilinę, ieškovas galėjo ir turėjo suprasti, kad ji parduodama be kamino. Nei dalyvaudamas aukcione, nei įgijęs katilinę jis nelaikė, kad be kamino ji yra nevisavertė ir negali būti naudojama.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos aukcione perleistam valstybei priklausiusiam nekilnojamajam turtui eksploatuoti, pardavimo
17. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra pabrėžiama, kad valstybės turtas nėra savitikslis; jis turi duoti naudą visuomenei, turi būti tausojamas, nešvaistomas ir racionaliai tvarkomas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (pvz., Konstitucinio Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutarimas). Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostata, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarka nustatyta įstatyme, reiškia, kad valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti, be kita ko, nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (pvz., Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 23 d. nutarimas).
18. Kaip ir kito valstybei priklausančio turto, valstybinės žemės socialinė paskirtis yra teikti naudą visuomenei. Todėl valstybinės žemės teisiniams santykiams taip pat yra būdingas teisinis apibrėžtumas, o jų reglamentavimas yra imperatyvus ir grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-26-1075/2022, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Valstybės (savivaldybių) žemės perleidimo sandoriai, sudaryti pažeidus pirmiau minėtą viešosios teisės principą – kai valstybės (savivaldybių) turtas įgytas kitaip, nei nustatyta imperatyviu reguliavimu, pažeidžiant įtvirtintą tvarką ir šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes) – yra niekiniai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-165-916/2024, 77 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
19. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatų, užtikrinančių asmeniui galimybę įgyti nuosavybės teise valstybinę žemę, reikalingą joje esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, taikymo, kai toks asmuo yra įgijęs valstybei priklausiusį statinį ir atitinkamą jam priskirtą žemės sklypo dalį aukcione, tačiau mano, kad ši žemės sklypo dalis nėra pakankama. Byloje nustatyta, kad ieškovas, laimėjęs atsakovės VĮ Turto banko vykdytą aukcioną, sudarė su ja pirkimo–pardavimo sutartį ir įgijo nuosavybės teise pastatą – katilinę ir jai priskirtą valstybinės žemės sklypo dalį. Įgijęs šį turtą, ieškovas nutarė, kad jam perleista žemės sklypo dalis nėra pakankama katilinei eksploatuoti, todėl kreipėsi į atsakovę NŽT, o vėliau – ir į atsakovę VĮ Turto banką, prašydamas parduoti papildomą žemės sklypo dalį, tačiau abi atsakovės jo prašymo netenkino: atsakovė NŽT nurodė ieškovui, kad ji perdavė visą žemės sklypą VĮ Turto bankui ir nevaldo jo patikėjimo teise, todėl negali juo disponuoti, o atsakovė VĮ Turto bankas – kad ji turi įgaliojimus parduoti valstybinius žemės sklypus tik aukcione kartu su jame perleidžiamu valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu, kuriam toks žemės sklypas yra priskirtas. Ieškovo reikalavimo parduoti jam papildomą žemės sklypo dalį netenkino ir bylą išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas. Kasacine tvarka nagrinėjamoje byloje ieškovas kelia klausimus, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė žemės teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas pripažinęs, kad ieškovui aukcione kartu su jo įgytu statiniu buvo perleista pakankama žemės sklypo dalis, taip pat ar teismas pagrįstai pripažino, kad atsakovės neturi pagrindo perleisti ieškovui jo nurodytą žemės sklypo dalį.
20. Subjektų, kuriems suteikti įgaliojimai įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka perleisti kitiems asmenims nuosavybės teise valstybinės žemės sklypus, ratas yra apibrėžtas Žemės įstatyme. Vadovaujantis šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalimi (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. lapkričio 1 d.), tokius įgaliojimus turi šie subjektai: 1) centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas – kai valstybinės žemės sklypai pagal teritorijų planavimo dokumentus ar žemės valdos projektus yra priskirti įstatymuose nustatyta tvarka parduodamam valstybei arba savivaldybei nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui; 2) Vyriausybė – kai šiame ir kituose įstatymuose nustatytais atvejais valstybinės žemės sklypai yra perduodami neatlygintinai savivaldybių nuosavybėn; 3) NŽT – visais kitais atvejais. Šie subjektai, kaip įgalioti parduoti valstybei nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, yra nurodyti ir šiuo metu galiojančio Žemės įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje.
21. Vadovaujantis pirmiau išdėstytu teisiniu reguliavimu, NŽT įgaliojimai perleisti valstybinę žemę yra plačiausi – ji turi įgaliojimus parduoti valstybinę žemę visais įstatyme nustatytais atvejais, kai kompetencija ją perleisti nėra nustatyta kitiems subjektams. Kitaip nei NŽT, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo (atsakovės VĮ Turto banko) teisė parduoti valstybinę žemę yra siauresnės apimties ir yra siejama su tuo, kad toks žemės sklypas yra priskirtas jo parduodamam valstybei (ar savivaldybei) nuosavybės teise priklausančiam nekilnojamajam turtui. Tokia nuostata įtvirtinta ne tik pirmiau minėtoje Žemės įstatymo normoje, bet ir Lietuvos Respublikos centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkte, kuriame nurodyta, kad šis subjektas įstatymuose nustatyta tvarka parduoda valstybės nekilnojamąjį turtą ir jam priskirtus žemės sklypus. Žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte taip pat nustatyta, kad, be kita ko, tuo atveju, kai valstybinė žemė yra priskirta centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas (patikėtinis). Tai reiškia, kad atsakovė VĮ Turto bankas gali parduoti tik jos parduodamam nekilnojamajam turtui priskirtus valstybinės žemės sklypus, perduotus jai valdyti patikėjimo teise. Tokie žemės sklypai kartu su nekilnojamuoju turtu, kuriam jie priskirti, parduodami specialia tvarka – aukcione (Valstybės ir savivaldybių nekilnojamųjų daiktų pardavimo viešame aukcione tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimu Nr. 1178, (toliau – Aprašas) 3 ir 6 punktai).
22. Nors įgaliojimai kartu su aukcione perleidžiamu valstybei priklausančiu nekilnojamuoju turtu parduoti ir jam priskirtą valstybinės žemės sklypą (jo dalį) yra suteikti centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui, kompetenciją suformuoti žemės sklypą prie tokių statinių ir nustatyti statiniams eksploatuoti reikalingą jo dalį turi NŽT. Aprašo 12 punkte yra nustatyta, kad aukciono organizatorius, prieš pradėdamas organizuoti aukcioną, kreipiasi į NŽT teritorinio padalinio pagal žemės sklypo buvimo vietą vadovą su prašymu priimti sprendimą suformuoti žemės sklypą, priskirtą nekilnojamajam turtui (jeigu žemės sklypas nesuformuotas), nustatyti žemės sklypo servitutus, kai to reikia, nustatyti, ar nekilnojamajam turtui priskirtas valstybinės žemės sklypas parduodamas, ar tik išnuomojamas, išduoti atitinkamas Apraše nurodytas pažymas. Pagal Aprašo 13.2 punktą, NŽT vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas, be kita ko, turi nustatyti žemės sklypo dalies, reikalingos nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydį, jeigu nekilnojamąjį turtą sudaro statinio ar įrenginio dalis arba žemės sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai (jeigu ne visi žemės sklype esantys statiniai ir įrenginiai (jų dalys) parduodami). Žemės sklypo dalies, reikalingos perleidžiamam valstybės nekilnojamajam turtui eksploatuoti, dydis, kai žemės sklype kartu su parduodamu nekilnojamuoju turtu yra kitų savarankiškai funkcionuojančių statinių ir įrenginių, Nekilnojamojo turto registre įregistruotų kaip atskiri objektai (pagrindiniai daiktai), nustatomas Taisyklėse nustatyta tvarka žemės sklypo plane šiems statiniams ir įrenginiams išskiriant dalis, reikalingas kiekvienam jų eksploatuoti, ir nustatant šių dalių plotą (Aprašo 10 punktas).
23. Reikalavimai, keliami nustatant valstybiniame žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės sklypo dalis, yra išdėstyti Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2019 m. gruodžio 21 d. iki 2021 m. rugsėjo 2 d.) 8 punkte. Šioje nuostatoje, be kita ko, nurodyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti reikalingą atskirą žemės sklypo dalį, turi būti siekiama, kad ši dalis būtų taisyklingos formos, vientisa, kad kiekvieno statinio ar įrenginio savininkui (bendraturčiui) būtų patogu naudotis žemės sklypu, ir tokio ploto, kad būtų užtikrinamas kiekvieno statinio ar įrenginio ir jų priklausinių tinkamas naudojimas pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Be kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies, pagal Taisyklių 8 punktą, esant poreikiui, gali būti išskiriamas ir bendras visiems (ar keliems) žemės sklype esantiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti reikalingas žemės plotas (plotai): kiemas, automobilių stovėjimo vieta, žalia veja, žaidimų aikštelė ir kita. Taisyklių 8 punkte taip pat nurodyta, kad, valstybinės žemės sklype išskiriant kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, turi būti užtikrinamas patekimas (privažiavimas) nuo įvažiavimo į žemės sklypą į kiekvienam statiniui ar įrenginiui su priklausiniais eksploatuoti išskirtą atskirą žemės sklypo dalį. Žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalis nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki kiekvienam savarankiškai funkcionuojančiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti išskirtos atskiros žemės sklypo dalies laikoma visiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams reikalingu bendro naudojimo plotu; jis paskirstomas proporcingai kiekvienam statiniui ar įrenginiui išskirtos atskiros žemės sklypo dalies plotui ir parduodamas šių statinių ar įrenginių savininkams, o jeigu statiniai ar įrenginiai priklauso keliems asmenims, – šių statinių ar įrenginių bendraturčiams. Žemės sklype esantis bendro naudojimo plotas (plotai) išskiriamas tik tiems žemės sklype esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams, kuriems eksploatuoti pagal tiesioginę paskirtį bendro naudojimo ploto reikia.
24. Ankstesniame šios nutarties punkte aptartas teisinis reguliavimas suponuoja išvadą, kad nustatant žemės sklypo dalis, reikalingas jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal paskirtį, turi būti išskirtas: 1) kiekvienam tokiam statiniui eksploatuoti atskirai tenkantis žemės sklypo plotas (be kita ko, žemės sklypo plotas, esantis po statiniu ir aplink jį), 2) esant poreikiui, bendrai visiems ar keliems statiniams naudoti skirtas plotas, 3) žemės sklypo dalis, reikalinga prieiti (privažiuoti) nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki statiniui atskirai naudoti skirto žemės sklypo ploto. Ši žemės sklypo dalis, reikalinga siekiant patekti į statiniui atskirai naudoti paskirtą žemės sklypo plotą, vertinama kaip visiems žemės sklype esantiems statiniams ir įrenginiams reikalingas žemės sklypo plotas, todėl turi būti palikta naudotis bendrai ir paskirstyta proporcingai statiniams tekusiam atskirai naudojamam plotui. Taip nustatytos žemės sklypo dalys (statiniui išskirta atskirai naudojama dalis ir proporcingai apskaičiuotas bendrai naudojamos žemės sklypo dalies plotas) parduodamos statinių savininkams.
25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklype, be katilinės, šiuo metu priklausančios nuosavybės teise ieškovui, yra ir kiti statiniai (administracinis pastatas, garažas, kiemo statiniai), todėl, vadovaujantis Taisyklių 8 punktu, buvo parengtas ir NŽT patvirtintas žemės sklypo planas su išskirtomis žemės sklypo dalimis, reikalingomis jame esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams eksploatuoti. Pagal šį planą, katilinei naudoti buvo paskirta 241 kv. m ploto žemės sklypo dalis, be to, plane buvo išskirta ir 3189 kv. m ploto visiems statiniams bendrai naudoti skirta žemės sklypo dalis. Vadovaujantis šios nutarties 23–24 punktuose aptartu teisiniu reglamentavimu, šis bendrai naudoti skirtas žemės sklypo plotas turėjo būti paskirstytas proporcingai kiekvienam statiniui išskirtos atskirai naudoti skirtos žemės sklypo dalies plotui ir parduotas šių statinių savininkams. Vis dėlto katilinei toks bendrai naudoti skirtas žemės sklypo plotas nebuvo išskirtas. Byloje nustatyta, kad kai atsakovė VĮ Turto bankas pateikė prašymą atsakovei NŽT perduoti jai katilinei eksploatuoti reikalingą žemės sklypo dalį, pastaroji perdavė tik 241 kv. m ploto žemės sklypo dalį, bet nenustatė katilinei tenkančio ploto bendrai naudoti skirtoje žemės sklypo dalyje, be kita ko, reikalingoje patekimui nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki katilinei išskirtos žemės sklypo dalies užtikrinti. Tokio ploto (241 kv. m) žemės sklypo dalis buvo parduodama aukcione kartu su katiline ir vėliau pirkimo–pardavimo sutartimi buvo perleista aukciono laimėtojui – ieškovui. Šios byloje nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą sutikti su ieškovo ir jo pozicijai pritarusio pirmosios instancijos teismo argumentais, kad katilinei tenkanti žemės sklypo dalis buvo nustatyta nesilaikant pirmiau nurodytų Taisyklių 8 punkto nuostatų. Apeliacinės instancijos teismas, padaręs priešingą išvadą, nevertino Aprašo 10 punkte ir Taisyklių 8 punkte išdėstyto teisinio reglamentavimo dėl valstybinės žemės sklypo dalies, reikalingos aukcione perleidžiamam valstybės nekilnojamajam turtui, nustatymo tvarkos.
26. Nors ieškovas šioje byloje remiasi aplinkybėmis, kad atsakovė NŽT nustatė katilinei tenkančią žemės sklypo dalį netinkamai taikydama Taisyklių 8 punkto nuostatas, todėl jo kartu su katiline įgyta žemės sklypo dalis nėra pakankama katilinei eksploatuoti, kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, ieškovas neginčija nei dokumentų, kuriais buvo nustatytas su katiline parduodamas žemės sklypo plotas ir ši žemės sklypo dalis buvo perduota VĮ Turto bankui, nei pirkimo–pardavimo sutarties, kuria būtent tokia žemės sklypo dalis buvo perleista ieškovui. Ieškovas, siekdamas, kad jam būtų perleistas didesnis žemės sklypo plotas, pareiškė byloje alternatyvius reikalavimus: 1) įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką parduoti jam ieškinyje nurodytą žemės sklypo dalį už ieškovo apskaičiuotą kainą; 2) netenkinus šio reikalavimo, įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką, kuriai yra perduota likusi žemės sklypo dalis, grąžinti ieškovo nurodytą žemės sklypo dalį atsakovei NŽT ir įpareigoti pastarąją parduoti šią dalį ieškovui už jo nurodytą kainą. Kasaciniame skunde ieškovas nurodo, kad jam iš esmės nėra reikšminga, kuri iš atsakovių perleis jam jo nurodytą žemės sklypo dalį, tačiau formuluodamas kasacinio skundo reikalavimus jis prašo, kad būtų paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas, o juo buvo patenkintas ieškovo antrasis reikalavimas. Taigi, jis siekia, kad ginčo žemės sklypo dalis būtų grąžinta atsakovei NŽT, o ši būtų teismo įpareigota perleisti ją ieškovui kaip papildomą žemės sklypo dalį, reikalingą jam priklausančiai ir jo pagal paskirtį naudojamai katilinei eksploatuoti.
27. Vertinant tokius ieškovo reikalavimus, pažymėtina, kad nors CK 1.137 straipsnyje yra įtvirtinta viena iš principinių civilinių santykių reglamentavimo nuostatų, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, be kita ko, ir teise į teisminę gynybą, o laisvas teisės į pažeistų civilinių teisių gynybą įgyvendinimas reiškia ir gynybos būdų pasirinkimą, ši asmens teisė nėra absoliuti. CK 1.138 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilines teises įstatymuose nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, šiame straipsnyje nurodytais ir kitais įstatymuose nustatytais būdais. Toks teisinis reglamentavimas suponuoja bylą nagrinėjančio teismo pareigą įvertinti, ar ieškovo pasirinktas teisių gynybos būdas atitinka įstatyme įtvirtintą reglamentavimą, be kita ko, ar toks būdas gali būti taikomas konkretaus teisių pažeidimo atveju, ar egzistuoja alternatyvūs teisių gynybos būdai, ar įstatyme neįtvirtinta konkretaus teisių gynybos būdo taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-203-469/2019, 17 ir 18 punktai). Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo pasirinktas jo teisių gynimo būdas neatitinka teisės aktuose nustatyto reglamentavimo ir negali būti taikomas.
28. Kaip minėta, byloje yra nustatyta, kad atsakovė NŽT patikėjimo teise nevaldo valstybei priklausančios ginčo žemės sklypo dalies; ši žemės sklypo dalis yra perduota atsakovei VĮ Turto bankui. Dėl šios priežasties NŽT iš esmės nenagrinėjo ieškovo prašymo parduoti jam papildomą žemės sklypo dalį, kuri, jo vertinimu, yra reikalinga siekiant naudoti pagal paskirtį katilinę, – NŽT nurodė, kad neturi įgaliojimų disponuoti ja teisės aktuose nustatyta tvarka. Nors ieškovas šioje byloje kelia reikalavimą įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką perduoti atsakovei NŽT jo siekiamą įgyti žemės sklypo dalį, pagal Žemės įstatymo nuostatas (žr. šios nutarties 21 punktą), ne NŽT, o centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas yra valstybinės žemės patikėtinis tuo atveju, kai tokia žemė yra priskirta jo patikėjimo teise valdomam valstybės nekilnojamajam turtui arba kai valstybinė žemė, kuri gali būti parduodama, priskirta parduodamam valstybės arba savivaldybės nekilnojamajam turtui. Ieškovas, nors faktinį ieškinio pagrindą sieja su Aprašo 10 punkto ir Taisyklių 8 punkto pažeidimais formuojant katilinei priskirtą žemės sklypo dalį, parduotą aukcione, neginčija perdavimo–priėmimo akto, kurio pagrindu ši žemės sklypo dalis buvo perleista atsakovei VĮ Turto bankui, ir nesiekia įrodyti, kad ši žemės sklypo dalis nepagrįstai buvo paskirta joje esantiems kitiems valstybei priklausantiems statiniams. Taigi, ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką perduoti atsakovei NŽT jo nurodytą valstybinės žemės sklypo dalį stokoja teisinio pagrindo.
29. Kaip tinkamas ir šiuo atveju taikytinas ieškovo teisių gynybos būdas negali būti vertinamas ir jo reikalavimas, kad teismas įpareigotų NŽT parduoti ieškovui jo nurodytą žemės sklypo dalį už ieškovo nustatytą kainą. Šioje nutartyje jau minėta, kad disponuoti valstybine žeme gali tik įstatymuose nurodyti subjektai ir kad įgyvendindami valstybės nuosavybės teisę į jai priklausantį turtą šie subjektai negali veikti savo nuožiūra, bet turi paisyti įstatymuose nustatytų reikalavimų. Kaip teisingai nurodo ieškovas, vienas iš atvejų, kai valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami be aukciono, yra įtvirtintas Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punkte; jame nurodyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie yra užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais statiniais ar įrenginiais, išskyrus žemės sklypus, kuriuose yra pastatyti laikini statiniai, nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Iš esmės tapatus valstybinės žemės perleidimo pagrindas yra nurodytas ir šiuo metu galiojančios Žemės įstatymo redakcijos 11 straipsnio 5 dalies 1 punkte.
30. Nuoseklioje kasacinio teismo formuojamoje praktikoje dėl pirmiau nurodytos nuostatos yra pabrėžiama, jog šis valstybinės žemės perleidimo lengvatine tvarka pagrindas yra skirtas tam, kad būtų užtikrinta žemės sklype esančių statinių savininkų galimybė naudoti šiuos statinius pagal paskirtį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad ne kiekvienas ant valstybinės žemės sklypo esančio pastato savininkas turi teisę be aukciono išsinuomoti (pirkti) valstybinės žemės sklypą, bet tik tas, kurio pastatas turi apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, o šiam pastatui eksploatuoti reikia turėti teisę žemės sklypo nuomos ar nuosavybės teisę, taigi, savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina naudoti žemės sklypą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-407-916/2018, 23 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra nurodyta, kad lemiamą reikšmę turi ne žemės sklype esančių statinių teisinio registravimo duomenys, bet faktinės situacijos vertinimas, todėl kiekvienu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar žemės sklype vykdoma veikla susijusi su esančio statinio naudojimu, ar numatoma toliau plėtoti šią ar kitokią veiklą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-76-684/2018, 32 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
31. Atsižvelgiant į tai, kad asmens teisė įgyti lengvatine tvarka be aukciono jo naudojamą statiniais užstatytą žemės sklypą yra nustatyta kaip išimtinė ir skirta pirmiau minėtiems poreikiams užtikrinti, NŽT, kaip valstybinės žemės pardavėjai, nustatyta pareiga patikrinti, ar asmuo, siekiantis įgyti nuosavybės teise naudojamą žemės sklypą, turi tokią teisę ir tinkamai ją įgyvendina. Taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. rugsėjo 2 d. iki 2022 m. sausio 1 d., kai ieškovas pateikė NŽT prašymą įgyti papildomą žemės sklypo dalį) 13 punkte nustatyta, kad NŽT, gavusi asmens, pageidaujančio ir turinčio teisę pirkti naudojamą žemės sklypą (jo dalį), prašymą įgyti tokį žemės sklypą, turi patikrinti, ar jame nurodyti visi reikiami duomenys ir pateikti visi reikiami dokumentai, sutikrinti pateiktus duomenis su duomenimis, esančiais viešuose registruose, atlikti faktinių duomenų patikrinimą vietoje ir įvertinti, ar valstybinės žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai yra naudojami pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, taip pat ar valstybinės žemės sklypas atitinka Taisyklių 3 ir 8 punktuose nustatytus reikalavimus dėl ploto. Iš esmės tapačios pareigos NŽT yra nustatytos ir šiuo metu galiojančios redakcijos Taisyklių 16.1 ir 16.2 punktuose
. 32. Pažymėtina, kad teisė disponuoti valstybine žeme, reikalinga joje esantiems savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti, ir pareiga įvertinti pirmiau nurodytas aplinkybes, sudarančias pagrindą (ne)parduoti asmeniui lengvatine tvarka (be aukciono) valstybinės žemės sklypą (jo dalį), yra suteikta būtent NŽT. Įgaliojimai nustatyti, ar žemės sklype esantis statinys yra naudojamas pagal paskirtį ir jam naudoti yra reikalinga valstybinė žemė, kokio ploto valstybinės žemės sklypas (ar jo dalis) yra reikalingas tokiam statiniui eksploatuoti, kokia yra perleidžiamo valstybinės žemės sklypo ar jo dalies kaina ir pan., nėra suteikti teismui. Tik tuo atveju, kai asmuo, pateikęs atitinkamą prašymą NŽT, mano, kad ši netinkamai jį išnagrinėjo, nepagrįstai atsisakė perleisti jo turimiems statiniams eksploatuoti reikalingą žemės sklypą, nustatė nepakankamą statiniams eksploatuoti perleidžiamą valstybinės žemės sklypo plotą ir pan., ir kreipiasi į teismą, ginčydamas tokį NŽT sprendimą, teismas turi pareigą vertinti, ar NŽT sprendimas atitinka teisės aktuose nustatytus reikalavimus, ar egzistuoja sprendimą ginčijančio asmens nurodyti jo trūkumai ir kitos reikšmingos aplinkybės. Vis dėlto šiuo atveju, jei, ieškovui pareiškus reikalavimus įpareigoti VĮ Turto banką perduoti NŽT konkrečią valstybinės žemės sklypo dalį, o pastarąją – per ieškovo nurodytą terminą šią žemės sklypo dalį perleisti ieškovui už jo paties nustatytą kainą, teismas šiuos ieškovo reikalavimus patenkintų, ne NŽT, o teismas nustatytų, ar katilinė yra naudojama pagal paskirtį, ar jai naudoti yra reikalinga papildoma žemės sklypo dalis, koks valstybinės žemės sklypo dalies plotas yra reikalingas siekiant naudoti katilinę, kokia yra šios žemės sklypo dalies kaina ir pan. Toks ieškovo pasirinktas teisių gynimo būdas nėra tinkamas.
33. Šiuo aspektu pažymėtina, kad nors šioje byloje buvo nustatyta, jog ieškovui aukcione kartu su katiline perleista valstybinės žemės sklypo dalis buvo nustatyta iš dalies nesivadovaujant Taisyklių 8 punkto nuostatomis (katilinei nebuvo išskirta žemės sklypo dalis, esanti bendrai naudoti skirtoje žemės sklypo dalyje, be kita ko, reikalingoje siekiant užtikrinti galimybę privažiuoti ir prieiti nuo įvažiavimo į žemės sklypą iki katilinei atskirai naudoti skirtos žemės sklypo dalies), taip pažeidžiant ir Aprašo 10 punkto nuostatas, byloje nėra konstatuota, kad ieškovas neturi galimybės patekti į jam priklausančią žemės sklypo dalį. Be to, ieškovas byloje pareikštu ieškiniu siekė įgyti papildomą 271 kv. m žemės sklypo dalį, esančią aplink pastatą, o ne tik žemės sklypo dalį bendrai naudoti skirtoje žemės sklypo dalyje. Tuo atveju, jeigu ieškovui būtų apsunkinta galimybė patekti į jam tekusią žemės sklypo dalį, susidariusi situacija gali būti išspręsta ne tik perleidžiant ieškovui atitinkamą žemės sklypo dalį, bet ir kitais būdais, nustačius teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, kurios būtų siejamos ne su aukciono procedūros trūkumais (žemės sklypo formavimu). Pavyzdžiui, kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, galimybė ieškovui patekti į jam tenkančią žemės sklypo dalį galėtų būtų suteikta nustatant servitutą.
34. Be to, kaip minėta, nagrinėjamoje byloje kilęs ginčas yra susijęs su ieškovo aukcione įgytu turtu (katiline ir jai priskirtu 241 kv. m žemės sklypu). Teigiant, jog aukcione buvo parduotas per mažas žemės sklypas, pažeistos teisės gali būti ginamos reikalaujant pripažinti aukciono būdu įgyto turto pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia. Priešingu atveju jau po aukcione įgyto turto pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo būtų daroma intervencija į pirkimo–pardavimo objektą, jį išplečiant, t. y. jam priskiriant didesnį žemės sklypą, o tai neabejotinai darytų įtaką aukcione parduoto turto kainai (Aprašo 57 punktas). Valstybinės žemės teisiniams santykiams būdingas teisinis apibrėžtumas taikytinas ir tokio turto pardavimui specialia tvarka, todėl tuo atveju, kai paaiškėja, kad aukcione buvo parduotas ne tokio dydžio žemės sklypas, kuris yra būtinas aukcione įgytam nekilnojamajam daiktui naudoti pagal jo paskirtį, pažeistos teisės ginamos pirkėjo reikalavimu turto pirkimo–pardavimo sutartį pripažįstant negaliojančia. Toks teisės gynimo būdas grindžiamas valstybės turto tvarkymo viešosios teisės principu, kad sandoriai dėl valstybės turto turi būti sudaromi tik teisės aktų, reglamentuojančių disponavimą valstybės ir (ar) savivaldybių turtu, nustatytais atvejais ir būdais, ir atitinka šio reguliavimo tikslus (saugomas vertybes). Tokią pirkimo–pardavimo sutartį pripažinus negaliojančia, centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojas turėtų inicijuoti naujo žemės sklypo suformavimo procedūrą ir, atlikęs visus reikiamus veiksmus, organizuoti naują valstybės nekilnojamojo turto su jam priskirtu žemės sklypu aukcioną.
Dėl kamino pripažinimo katilinės priklausiniu
35. Materialiosios teisės normose nustatyti požymiai ir kriterijai sudaro pagrindą skirstyti daiktus į pagrindinius ir antraeilius ir pagal tai spręsti dėl jų teisinės padėties ir likimo. Pagrindinių daiktų samprata yra atskleista CK 4.12 straipsnyje. Šioje nuostatoje nurodyta, kad pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Savo ruožtu antraeiliais daiktais, pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį, yra laikomi tik su pagrindiniais daiktais egzistuojantys arba pagrindiniams daiktams priklausantys, arba kitaip su jais susiję daiktai. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antraeiliai daiktai skirstomi į esmines pagrindinio daikto dalis, į gaunamus iš pagrindinio daikto vaisius, produkciją ir pajamas, į pagrindinio daikto priklausinius (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2025 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-81-403/2025, 31 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
36. Vadovaujantis CK 4.19 straipsniu, priklausiniais yra laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Aptariamo straipsnio 2 dalyje yra detalizuota, kad dviejų ar daugiau daiktų sujungimas nedaro nė vieno iš tokių daiktų kito priklausiniu, jeigu nėra požymių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Tai reiškia, kad sprendžiant, ar vienas daiktas yra kito daikto priklausinys, neturi reikšmės tokių daiktų sujungimas (fizinis sujungimas ar (ir) valios vieną daiktą laikyti kito daikto priklausiniu pareiškimas) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-403/2023, 61 punktas). Nustatant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys – priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-403/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
37. Priklausinio savybė tarnauti pagrindiniam daiktui nulemia ir jo teisinį likimą. CK 4.14 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutartyje ar įstatyme nėra nustatyta kitaip. Taigi, pagrindinio daikto perleidimas ar kitoks šio daikto teisinės būklės pakeitimas lemia atitinkamą priklausinio, kaip antraeilio daikto, teisinės būklės pakeitimą, nebent įstatyme ar daikto perleidimo (kitokio teisinės būklės pakeitimo) sandoryje yra nustatyta kitaip. Materialiosios teisės normose, reglamentuojančiose priklausinių, kaip antraeilių daiktų, prigimtį ir teisinį statusą, nėra nustatyta papildomų daiktų pripažinimo priklausiniais sąlygų ir nėra pateikta tiesioginių ir (ar) netiesioginių nuorodų į privalomą priklausinio identifikavimą pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje, kuriuo keičiama pagrindinio daikto teisinė būklė, todėl priklausinio (ne)identifikavimas pagrindinio daikto perleidimo ar kitame sandoryje neturi įtakos priklausinio teisiniam likimui, kaip šis yra apibrėžtas CK 4.14 straipsnio 1 dalyje. Priešingai, tam, kad priklausinio neištiktų pagrindinio daikto likimas, t. y. kad priklausinys būtų atskirtas nuo pagrindinio daikto, tai turi būti specialiai ir aiškiai aptarta pagrindinio daikto perleidimo sutartyje. Kitokiu atveju būtų pagrindas vertinti, kad šalys nesusitarė dėl išimties taikymo, ir reikėtų daryti išvadą, kad priklausinį ištiko pagrindinio daikto likimas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-330-781/2023, 20 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
38. Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė pripažinti kaminą jam nuosavybės teise priklausančios katilinės priklausiniu. Pirmosios instancijos teismas patenkino šį ieškovo reikalavimą. Grįsdamas tokį sprendimą, teismas įvertino ieškovo byloje pateiktus įrodymus, be kita ko, pastatų ir statinių kontrolinį geodezinį planą ir statinio projektavimo sprendinius (brėžinius), pagrindžiančius kamino buvimo vietą ir tai, kad jis buvo suprojektuotas tarnauti katilinei. Teismas taip pat įvertino ir byloje pateiktą specialisto išvadą dėl katilinės ir kamino funkcinės priklausomybės, šioje išvadoje nurodyta, kad katilinė buvo kūrenama kietuoju arba skystuoju kuru ir negalėjo atlikti savo funkcijų be kamino, reikalingo degimo produktams pašalinti; katilinės pastatas ir šalia jo esantis kaminas buvo susieti kaip tos pačios katilinės technologinės schemos elementai ir katilinė negalėjo dirbti be ir šiuo metu išlikusio statinio – kamino. Įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, teismas nustatė, kad ieškovui priklausanti katilinė turi aiškią funkciją – ji yra skirta šilumos energijai generuoti, o šalia jos esantis nuolatinis statinys – kaminas – yra skirtas kuro degimo proceso metu katilinėje susidarantiems dujiniams degimo produktams pašalinti. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad abu šiuos objektus sieja bendra ūkinė paskirtis, kaminas yra skirtas nuolat tarnauti katilinei ir jos poreikiams tenkinti.
39. Priešingai nei pirmosios instancijos teismas, apeliacinės instancijos teismas vertino, kad kaminas nėra ieškovui priklausančios katilinės priklausinys. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas kaminą katilinės priklausiniu, neteisingai įvertino byloje esančius šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus ir kad jo nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti, jog kaminas yra katilinės priklausinys. Vis dėlto apeliacinės instancijos teismas šių savo argumentų išsamiau nedetalizavo – jis nepaneigė pirmiau nurodytų pirmosios instancijos teismo išvadų dėl katilinės ir kamino tarpusavio sąsajų, kamino paskirties tarnauti katilinei šalinant joje degimo metu susidarančius degimo produktus, nenurodė, kokius šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus pirmosios instancijos teismas vertino netinkamai, kokie byloje pateikti įrodymai suponuoja priešingas išvadas, kad kaminas nėra susijęs funkcine paskirtimi su katiline ir nėra skirtas jai tarnauti.
40. Išvadą, kad kaminas nėra katilinės priklausinys, apeliacinės instancijos teismas grindė aplinkybėmis, jog aukcione ieškovui buvo perleista tik katilinė ir dalis žemės sklypo, bet nebuvo perleistas kaminas. Tačiau aplinkybė, kad priklausiniu pripažintas daiktas nebuvo nurodytas pagrindinio daikto perleidimo sandoryje, neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl tokio daikto kvalifikavimo kaip priklausinio ar kaip pagrindinio daikto. Kaip minėta anksčiau, sprendžiant šį klausimą yra reikšminga nustatyti, ar pagrindinį daiktą ir priklausinį sieja bendra ūkinė paskirtis ir priklausiniu siekiamas pripažinti daiktas yra skirtas nuolat tarnauti pagrindiniam daiktui. Tai, ar priklausinys buvo nurodytas perleidžiant pagrindinį daiktą, turi reikšmės tik sprendžiant dėl priklausinio teisinio likimo – tuo atveju, jei įstatyme ar sutartyje nėra nustatyta kitaip, tokį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas.
41. Teisiškai reikšminga nėra ir apeliacinės instancijos teismo nurodyta aplinkybė, kad kaminas nėra įregistruotas viešame registre. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota, kad daikto priklausomumą lemia ne jo teisinė registracija kaip atskiro nekilnojamojo turto objekto, o jo nuolatinis funkcinis ryšys su vienu ar keliais pagrindiniais daiktais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-152-823/2022, 52 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Be to, kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad nuosavybės teisė į antraeilį daiktą pagrindinio daikto savininkui pripažįstama ir tuo atveju, kai priklausinys nebuvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-263-695/2020, 58 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Taigi, aplinkybė, ar konkretus daiktas yra teisės aktuose nustatyta tvarka suformuotas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas ir įregistruotas viešame registre, neturi reikšmės vertinant, ar šis daiktas gali būti pripažintas kito daikto priklausiniu.
42. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad katilinė nėra naudojama pagal paskirtį, todėl jai nėra reikalingas kaminas, taip pat nesudaro pagrindo pripažinti kaminą pagrindiniu daiktu, o ne katilinės priklausiniu. Šiuo aspektu pažymėtina, kad aplinkybė, jog pagrindinis daiktas nėra naudojamas ir atitinkamai jo priklausiniu buvęs daiktas nebėra reikalingas siekiant užtikrinti galimybę naudoti pagal paskirtį šį pagrindinį daiktą, gali būti reikšminga sprendžiant, ar priklausiniu buvęs daiktas nepakeitė savo statuso. Antai kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad, sprendžiant pagrindinio ir antraeilio daikto kvalifikavimo klausimą, šių daiktų paskirtis, jų funkcinis ryšys, naudojimo pobūdis yra svarbūs ne kažkada praeityje, šių daiktų sukūrimo metu, o atsižvelgiant į aktualią situaciją, nes daiktų paskirtis nuo jų sukūrimo gali keistis ir konkrečiam tikslui skirtas daiktas gali prarasti buvusią ir įgyti naują paskirtį. Iškilus ginčui dėl daikto tarnavimo ir jo paskirties turi būti vadovaujamasi ginčo metu įrodyta daikto naudojimo paskirtimi ir jo tarnavimo vieno kitam aplinkybėmis, o jos gali būti nustatytos atsižvelgiant į aplinkybių visumą: daikto sukūrimo aplinkybes, pavyzdžiui, pastato pastatymo tikslą, naudojimo aplinkybes ar ypatumus, tačiau turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės nepakito, ar daiktu tebėra naudojamasi pagal buvusią paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-61-695/2018, 55 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat buvo nurodyta, kad, vertinant, ar priklausiniu buvęs daiktas tapo kitokio apibrėžto naudojimo statiniu, be kita ko, yra reikšmingos aplinkybės, pagal kurias galima nustatyti, ar šis statinys yra (gali būti) naudojamas kaip savarankiškas daiktas pagal kitą paskirtį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-701/2024, 80 punktas). Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta, kad kaminas įgijo savarankišką paskirtį ir gali būti naudojamas atskirai nuo katilinės. Byloje nenustatyta ir tai, kad aukcione įgyta katilinė būtų naudojama pagal kitą paskirtį. Vien aplinkybė, jog aukcione įgytos katilinės būklė, neatlikus papildomų remonto darbų, šiuo metu nėra pakankama tam, kad katilinė būtų naudojama pagal paskirtį, taip pat neleidžia daryti priešingos išvados. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, ieškovas siekia atlikti katilinės remonto darbus, dalį jų jau atliko, tam, kad katilinę būtų galima naudoti pagal paskirtį.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
43. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė Žemės įstatymo ir Taisyklių nuostatas ir pagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo patenkintas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovę VĮ Turto banką perduoti atsakovei NŽT dalį žemės sklypo, o šią – įpareigoti ją parduoti ieškovui už jo nurodytą kainą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas, apibrėžiančias priklausinių sampratą ir antraeilių daiktų teisinį likimą perleidus pagrindinį daiktą, todėl nepagrįstai panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo pripažinta, kad kaminas yra ieškovui priklausančios katilinės priklausinys. Ši apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalis naikinama ir paliekama galioti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis.
44. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Panaikinusi iš dalies apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir palikusi galioti dalį pirmosios instancijos teismo sprendimo, teisėjų kolegija perskirsto šalių pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas, taip pat paskirsto jų kasaciniame teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.
45. Prašymą atlyginti teismo proceso metu patirtas bylinėjimosi išlaidas ir jas pagrindžiančius dokumentus byloje yra pateikęs ieškovas. Nors atsakovių pozicija dėl šia nutartimi patenkinto ieškovo reikalavimo pripažinti kaminą katilinės priklausiniu procese nebuvo išreikšta vienareikšmiškai (kai kuriuose procesiniuose dokumentuose atsakovės prašė teismo dėl šio reikalavimo spręsti savo nuožiūra), abi atsakovės atsiliepimuose į kasacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, kuriuo buvo atmesti abu ieškovo pareikšti reikalavimai. Todėl, patenkinus vieną iš ieškovo reikalavimų, ieškovas įgijo teisę, kad atsakovės atlygintų dalį jo patirtų bylinėjimosi išlaidų.
46. Teikdamas ieškinį, ieškovas sumokėjo 405 Eur žyminio mokesčio (317 Eur už turtinį reikalavimą parduoti žemės sklypo dalį ir 88 Eur už neturtinį reikalavimą). Tokį patį žyminį mokestį ieškovas sumokėjo ir teikdamas kasacinį skundą. Patenkinus reikalavimą pripažinti kaminą katilinės priklausiniu, ieškovui iš atsakovių priteisiami 176 Eur (88 Eur × 2) už ieškinį ir kasacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio. Ši suma iš atsakovių priteisiama lygiomis dalimis, t. y. po 88 Eur.
47. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad pirmą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme ieškovo atlygintinos bylinėjimosi išlaidos (neįskaitant žyminio mokesčio), susijusios su ieškinio, patikslinto ieškinio, dubliko parengimu, advokatės pasirengimu bylos nagrinėjimui teismo posėdžiuose ir ieškovo atstovavimu teismo posėdžiuose, sudarė 4671,84 Eur, be to, ieškovas pateikė prašymą atlyginti 1485,88 Eur atstovavimo išlaidų, patirtų rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, 2021,91 Eur išlaidų, patirtų iš naujo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, 1200 Eur, sumokėtus už eksperto išvadą, 242 Eur – už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą, 302,50 Eur – už specialisto išvadą. Taigi, bendra ieškovo prašytų priteisti bylinėjimosi išlaidų suma sudaro 9924,13 Eur (4671,84 Eur + 1485,88 Eur + 2021,91 Eur + 1200 Eur + 242 Eur + 302,50 Eur). Atsižvelgiant į tai, kad pirmiau nurodytos ieškovo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos yra susijusios su abiem jo nurodytais reikalavimais, tačiau šia nutartimi buvo patenkintas tik ieškovo reikalavimas pripažinti kaminą katilinės priklausiniu, o kiti reikalavimai nebuvo patenkinti, ši suma mažintina ir ieškovui iš atsakovių priteisiama po 2000 Eur.
48. Ieškovas pateikė duomenis (2025 m. kovo 10 d. sąskaitą ir suteiktų paslaugų aprašymą), kad nagrinėjant bylą kasaciniame teisme jis patyrė 6774,44 Eur bylinėjimosi išlaidų (šią sumą sudaro 405 Eur žyminis mokestis, už kasacinio skundo parengimą sumokėta suma ir pridėtinės vertės mokestis). Ieškovo prašomos atlyginti 6369,44 Eur (6774,44 Eur – 405 Eur žyminis mokestis) kasacinio skundo parengimo išlaidos neviršija didžiausios Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, pagrindu apskaičiuotos už tokio pobūdžio procesinio dokumento parengimą priteistinos sumos, yra pagrįstos ir realiai patirtos, todėl, tenkinus kasacinį skundą iš dalies, jam priteisiama 1/2 šios sumos dalis, t. y. 3184,72 Eur. Ši suma lygiomis dalimis (po 1592,36 Eur) priteisiama iš atsakovių.
49. Nagrinėjant bylą kasaciniame teisme patirtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos neviršija minimalios valstybei atlygintinų bylinėjimosi išlaidų sumos, todėl šios išlaidos nėra atlyginamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį, kuria buvo panaikinta Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimo dalis pripažinti kaminą pastato – katilinės, esančios (duomenys neskelbtini), priklausiniu ir šis reikalavimas atmestas, ir dėl šios bylos dalies palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2024 m. liepos 9 d. sprendimą.
Kitą Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui S. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovių valstybės įmonės Turto banko (j. a. k. 112021042) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos (j. a. k. 188704927) 7360,72 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt eurų septyniasdešimt du centus), t. y. po 3680,36 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus aštuoniasdešimt eurų trisdešimt šešis centus), bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.
Pranešti valstybės įmonei Registrų centrui apie šios nutarties, turinčios įtakos registruotino nekilnojamojo turto – žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); pastato (katilinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), – teisiniam statusui, priėmimą.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Andžej Maciejevski
Egidija Tamošiūnienė
Agnė Tikniūtė