Administracinė byla Nr. eAS-522-968/2021

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02102-2021-3

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.3

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. rugpjūčio 25 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Ryčio Krasausko (pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. J. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas A. J. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento (toliau – ir Departamentas) vyriausiojo prokuroro M. J. 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą atmesti skundą; 2) panaikinti Departamento prokuroro Z. T. 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą atmesti prašymą; 3) panaikinti sprendimus leisti naudoti ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, įskaitant kriminalinės žvalgybos informaciją, 2021 m. balandžio 16 d. nutarime nurodytuose „tarptautiniuose arbitražuose“ ir „Vilniaus apygardos teisme nagrinėjam[ose] byl[ose]“ ir įpareigoti Departamento prokurorą susigrąžinti visą perduotą ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagą iš visų trečiųjų asmenų, kuriems medžiaga (jos dalis) buvo perduota; 4) įpareigoti Departamento prokurorą atlikti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 161 straipsnio 2 dalies bei Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. I-383 „Dėl rekomendacijų dėl kriminalinės žvalgybos įstatymo, baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. I-383 ) 84 punkte numatytus veiksmus ir sunaikinti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagoje esančius vaizdo ir garso įrašus bei juos atitinkančius duomenis (protokolus, stenogramas), taip pat elektroninio susirašinėjimo korespondenciją; 5) įpareigoti Departamento prokurorą atlikti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. kovo 13 d. įsakymo Nr. 1V-68 „Dėl nutrauktų baudžiamųjų bylų ir ikiteisminio tyrimo bylų, kuriose ikiteisminis tyrimas nutrauktas, saugojimo, naudojimo ir naikinimo instrukcijos patvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. 1V-68) 19 punkte numatytus veiksmus ir nedelsiant sunaikinti visą likusią ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagą; 6) priteisti pareiškėjo naudai iš Generalinės prokuratūros visas bylinėjimosi išlaidas, kurias patvirtinantys dokumentai bus pateikti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi pareiškėjo A. J. skundą atsisakė priimti, nurodė, nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti pareiškėjui už skundą sumokėtą žyminį mokestį.

Teismas aptarė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 17 straipsnio 1 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 2 dalies 1 punktą, BPK 63 straipsnio 1, 3 dalis, 64 straipsnio 2 dalį ir konstatavo, kad teismas negali nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų panaikinti Departamento vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimą, Departamento prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą, taip pat sprendimus leisti naudoti ikiteisminio tyrimo bylos medžiagą, įskaitant kriminalinės žvalgybos informaciją <...>. Pripažinęs, kad administraciniam teismui nepriskirta vertinti, be kita ko, ikiteisminio tyrimo įstaigų ir prokurorų veiksmų, teismas sprendė, jog taip pat negali nagrinėti pareiškėjo skundo reikalavimų dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas, teikdamas skundą dėl 2021 m. balandžio 16 d. prokuroro nutarimo, vadovavosi būtent BPK, t. y. suprato, kad šiuo atveju aktualios BPK nuostatos.

Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pareiškėjo skundą atsisakė priimti bei sprendė, jog jam grąžintinas sumokėtas žyminis mokestis (ABTĮ 38 str. 1 d. 3 p.).

III.

Pareiškėjas A. J. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą priimti arba pareiškėjo skundo priėmimo klausimą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.       Teismas netinkamai taikė ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį (ir nukrypo nuo nuoseklios Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikos), aiškiai numatančią, kad administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama vertinti tik tų prokurorų sprendimų (veiksmų ar neveikimo), kurie yra susiję su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu – visi kiti prokurorų sprendimai, turintys įtakos konkrečių asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, patenka būtent į administracinių teismų kompetenciją. Prokuroras pagal Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 11 straipsnio 1 dalį turi valstybės pareigūno statusą, ir jis, vykdydamas savo funkcijas, atlieka ne vien tik procesinius veiksmus, susijusius su teisingumo vykdymu, bylos tyrimu ar sprendimų vykdymu, bet ir vykdo viešąjį administravimą. LVAT savo praktikoje taip pat aiškiai pripažįsta, kad pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį Generalinė prokuratūra gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas (LVAT biuletenis Nr. 30, III dalis, III skyrius, 5 paragrafas, psl. 463). Šiuo konkrečiu atveju visi skundo reikalavimai yra susiję ne su prokurorų procesiniais veiksmais vykdant teisingumą ar tiriant bylą, o būtent su Generalinės prokuratūros kaip viešojo administravimo subjekto funkcijomis, ir todėl pareiškėjo skundas nagrinėtinas išimtinai administraciniame teisme remiantis ABTĮ 17 straipsnio 1 dalimi. Skunde kvestionuojamas Generalinės prokuratūros atsisakymas atlikti administracinius veiklos dokumentų valdymo veiksmus (panaikinti priimtus sprendimus, atsakant į interesantų paklausimus, bei sunaikinti iki šiol tebesaugomus veiklos dokumentus).

2.       Pareiškėjo poziciją, kuomet teisėsaugos įstaigų veiksmai yra vertinami taikant administracinių bylų teisenos taisykles, šioms įstaigoms veikiant kaip viešojo administravimo subjektams, patvirtina ir nuosekli administracinių teismų praktika (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-5026-815/2020; Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. vasario 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I2-842-595/2021).

3.       Teismo nutartis prieštarauja Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2020 m. balandžio 17 d. įsakymu Nr. I-103 patvirtinto Asmenų aptarnavimo Lietuvos Respublikos prokuratūroje tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) nuostatoms, numatančioms, kad pareiškėjų prašymai ar skundai ABTĮ nustatyta tvarka turi būti teikiami būtent apygardos administraciniam teismui (Aprašo 53 p.). Skundas yra susijęs su Generalinės prokuratūros neveikimu po jau daugiau kaip prieš dešimtmetį nutraukto ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 – šis ikiteisminis tyrimas prokuroro nutarimu buvo nutrauktas dar 2004 m. spalio 21 d., o likusi jo dalis galutinai buvo nutraukta prokuroro 2009 m. gruodžio 3 d. Taigi, nuo 2009 m. gruodžio 3 d. joks baudžiamasis procesas nebevyksta, pareiškėjas nėra baudžiamojo proceso dalyvis, o jo ir Generalinės prokuratūros santykius reglamentuoja išimtinai viešojo administravimo teisės aktai. Skundo dalyką sudaro duomenų apie privatų asmens gyvenimą teisinio statuso vertinimas, pareigos sunaikinti sukauptą informaciją apie privatų asmens gyvenimą teisinis vertinimas, Generalinės prokuratūros kompetencijos srityje susidarančių dokumentų saugojimo terminų nustatymas ir jų pagrįstumo vertinimas, Generalinės prokuratūros veiksmų teikiant jos kompetencijos srityje susidarančių dokumentų kopijas interesantams teisėtumo vertinimas. Akivaizdu, kad šie klausimai nėra susiję su prokurorų procesiniais veiksmais vykdant teisingumą, tiriant bylą ar vykdant sprendimus. Generalinė prokuratūra pareiškėjo skundą nagrinėjo (turėjo nagrinėti) taikydama Apraše numatytą administracinę procedūrą ir administracinių bylų teiseną. Todėl ta aplinkybė, kad Generalinė prokuratūra visiškai nepagrįstai nutarimo apskundimo tvarką nurodė pagal baudžiamojo proceso taisykles (jokiam baudžiamajam procesui jau nebevykstant), nekeičia fakto, kad jos kaip viešojo administracinio subjekto veiksmai yra priskirtini išimtinai administracinių teismų kompetencijai.

4.       Teismo išvada neva pareiškėjo skundas yra priskirtinas nagrinėti ikiteisminio tyrimo teisėjui remiantis BPK nuostatomis tiesiogiai prieštarauja BPK 63 ir 64 straipsniams – juose numatyta skundų nagrinėjimo tvarka yra aktuali ir taikytina tik tol, kol vyksta ikiteisminis tyrimas. Pagal BPK 19 straipsnį ikiteisminio tyrimo teisėjas yra apylinkės teismo teisėjas, apylinkės teismo pirmininko paskirtas atlikti įstatymų numatytus proceso veiksmus bei priimti sprendimus. Administraciniai Generalinės prokuratūros veiklos dokumentų valdymo klausimai, išdėstyti skunde, pagal BPK nėra priskirti ikiteisminio tyrimo teisėjo kompetencijai (tai nėra numatyta BPK, o ir pats baudžiamasis procesas jau yra seniai nutrauktas).

5.       Teismas nukrypo ir nuo LVAT praktikos, kuri numato, kad tuo atveju, jei kyla pagrįstų abejonių dėl to, kokia teisena (administracinių bylų ar baudžiamojo proceso) taikytina skundo reikalavimams, tai tokios abejonės turi būti sprendžiamos nagrinėjant bylą iš esmės, o ne skundo priėmimo stadijoje. Skundo priėmimo stadijoje negalima priimti vienareikšmio sprendimo, kad skundžiamas Generalinės prokuratūros nutarimas negali būti administracinės bylos dalyku.

6.       Teismas nepateikė visiškai jokių motyvų (todėl galimai apskritai neatliko jokio vertinimo) dėl skundo argumentų apie kiekvieno iš skunde nurodytų konkrečių Generalinės prokuratūros veiksmų priskyrimą viešojo administravimo, o ne baudžiamojo proceso, funkcijoms.

Pareiškėjas papildomai pateikė rašytinį įrodymą (Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 21 d. sprendimą, priimtą pagal kito pareiškėjo skundą dėl to paties, dar 2009 metais nutraukto, ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagos naudojimo kituose procesuose, kuriuo siekė įrodyti, kad Generalinė prokuratūra, nagrinėdama kito pareiškėjo skundą nurodė, kad skundas nagrinėjamas remiantis Aprašu, nes „skundas nėra susijęs su ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimu ar jame priimtų sprendimų teisėtumo vertinimu“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo A. J. skundą, nes jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.), pagrįstumas ir teisėtumas.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama pareiškėjo atskirąjį skundą ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pirmiausia pažymi, jog teisė kreiptis į teismą gali būti įgyvendinta tik įstatymų nustatyta tvarka, t. y. laikantis įstatymuose (šiuo atveju – ABTĮ) nurodytų kreipimosi į teismą sąlygų. Teismas, sprendžiantis skundo (prašymo) priėmimo klausimą, visų pirma patikrina, ar nėra neigiamų procesinių prielaidų, kurioms esant ginčo nagrinėjimas teisme apskritai yra negalimas (žr., pvz., LVAT 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-42-492/2020; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-862-525/2016). ABTĮ 33 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtintas sąrašas aplinkybių, kurioms esant teismas atsisako priimti skundą (prašymą). Jei teismas, prieš priimdamas skundą (prašymą), nustato esant bent vieną iš šių aplinkybių, motyvuota nutartimi privalo atsisakyti priimti skundą (prašymą). Viena iš tokių aplinkybių – jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka.

LVAT yra išaiškinęs, jog skundo reikalavimas, t. y. tai, kokį sprendimą teismo prašoma priimti, turi atitikti ABTĮ nuostatas, reglamentuojančias teisę kreiptis į teismą, teismo kompetencijos ribas, teismo priimamų sprendimų rūšis bei jų vykdymo tvarką (žr., pvz., 2019 m. spalio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-631-492/2019; 2009 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS438-94/2009). Suinteresuotas asmuo teisme gali pareikšti tik tokį reikalavimą ir prašyti taikyti tik tokį teisminės gynybos būdą, kuris, pirma, atitiktų įstatymais viešojo administravimo subjektui suteiktus įgalinimus ir jų neviršytų, antra, atitiktų bendruosius reikalavimus, keliamus teisinės gynybos būdams, kuriuos gali taikyti teismas.

Pagal ABTĮ 3 straipsnio 1 dalį, administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus. Pažymėtina, kad administraciniai teismai nagrinėja administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda, be kita ko, valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių. Viešasis administravimas yra suprantamas kaip teisės aktais reglamentuota viešojo administravimo subjektų veikla, skirta teisės aktams įgyvendinti: administracinis reglamentavimas, administracinių sprendimų priėmimas, teisės aktų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo priežiūra, administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 str. 18 d.).

Vadovaujantis ABTĮ 18 straipsnio 1 dalimi, administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams. ABTĮ 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinių teismų kompetencijai, be kita ko, nepriskiriama tirti prokurorų procesinių veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu ar bylos tyrimu, taip pat su sprendimų vykdymu.

Aptartas teisinis reguliavimas patvirtina, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai yra kilęs viešojo administravimo srities ginčas, todėl pareiškėjas, paduodamas skundą, turi pareigą pagrįsti, kad ginčas yra kilęs būtent iš administracinių teisinių santykių, kurį turėtų nagrinėti administracinis teismas.

Skunde pirmosios instancijos teismui pareiškėjas prašė panaikinti Departamento vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. ir Departamento prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimus, panaikinti sprendimus leisti naudoti ikiteisminio tyrimo medžiagą kituose teisminiuose procesuose bei įpareigoti Departamento prokurorą atlikti kitus veiksmus (susigrąžinti visą perduotą ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagą iš visų trečiųjų asmenų, kuriems medžiaga (jos dalis) buvo perduota; atlikti BPK 161 str. 2 d. bei Įsakymo Nr. I-383 84 p. numatytus veiksmus ir sunaikinti ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagoje esančius vaizdo ir garso įrašus bei juos atitinkančius duomenis (protokolus, stenogramas), taip pat elektroninio susirašinėjimo korespondenciją; atlikti Įsakymo Nr. 1V-68 19 p. numatytus veiksmus ir nedelsiant sunaikinti visą likusią ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagą).

Nustatyta, kad Departamento vyriausiasis prokuroras 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. skundą atmetė, nes nenustatė pagrindų Departamento prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimą pripažinti nepagrįstu ir neteisėtu. Pareiškėjui 2021 m. gegužės 27 d. nutarime dėl BPK 161 straipsnio 2 dalies nuostatų nurodyta, kad privataus asmens gyvenimo neliečiamumo reikalavimas nėra absoliutus, ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagą sudaro tik tie duomenys, kurie yra susiję su tirtomis nusikalstamomis veikomis, minėti duomenys yra sudedamoji tarptautiniuose arbitražuose ir Vilniaus apygardos teisme nagrinėjamų bylų, kurioje atstovaujami Lietuvos Respublikos interesai dalis, jie Generalinėje prokuratūroje saugomi teisėtai, ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiagos kopijos tretiesiems asmenims buvo suteiktos laikantis teisės aktų reikalavimų. Departamento vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimu pareiškėjui išaiškinta, jog šis procesinis sprendimas gali būti skundžiamas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjui.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teisėsaugos institucijos pagal savo vykdomų funkcijų pobūdį gali veikti tiek kaip viešojo administravimo, tiek kaip ikiteisminio tyrimo subjektas, todėl teismas, sprendžiantis skundo priėmimo klausimą, turi įvertinti, ar keliamas ginčas yra siejamas su viešojo administravimo sritimi (žr., pvz., LVAT 2018 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-517-520/2018).

Įvertinusi pareiškėjo pirmosios instancijos teismui pateikto skundo, kuriame pats pareiškėjas suformulavo reikalavimus ir nurodė faktines aplinkybes, dėl kurių turi būti patenkinti reikalavimai, bei kartu su juo pateikto Departamento vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. turinį, taip pat pareiškėjo atskirajame skunde išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija prieina prie išvados, jog pareiškėjas atskirajame skunde nenurodė teisiškai pagrįstų argumentų, kurie leistų teigti, kad jo keliamas ginčas yra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Pareiškėjo siekiamos teisinės pasekmės bei skundo reikalavimai nėra siejami su viešojo administravimo sritimi, o būtent su Generalinės prokuratūros veiksmais, atliekamais baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Kaip minėta, pagal ABTĮ 18 straipsnio 2 dalį administracinių teismų kompetencijai nepriskiriama tirti prokurorų veiksmų, susijusių su teisingumo vykdymu. Atsižvelgusi į nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad pareiškėjo keliamo ginčo pobūdis nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai teigia, jog Generalinė prokuratūra pareiškėjo skundą nagrinėjo (turėjo nagrinėti) taikydama Apraše numatytą administracinę procedūrą ir administracinių bylų teiseną. Skundžiamas Departamento vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarimas buvo priimtas išnagrinėjus pareiškėjo 2021 m. gegužės 14 d. skundą dėl Departamento prokuroro 2021 m. balandžio 16 d. nutarimo panaikinimo ir nenustačius pagrindų pareiškėjo skundo tenkinti. Departamento vyriausiojo prokuroro 2021 m. gegužės 27 d. nutarime aiškiai nurodyta jo apskundimo tvarka – BPK 63 ir 64 straipsniai. Pastebėtina, kad ir pareiškėjo papildomai pateiktame įrodyme (Generalinės prokuratūros 2021 m. liepos 21 d. raštas Nr. 17.2.-2077 „Dėl 2021 m. birželio 18 d. skundo), kuris skirtas ikiteisminiame tyrime Nr. 07-1-00505-04 liudytojo procesinį statusą turinčio asmens atstovui, nurodyta, kad panašaus pobūdžio argumentų pagrindu dėl ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 duomenų panaikinimo į Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos turimo departamentą kreipėsi minėtame tyrime įtariamojo procesinį statusą turėjusio asmens atstovas, kurio prašymas prokuroro nutarimu buvo atmestas. Šiuo metu, minėtas klausimas yra išspręstas aukštesniojo prokuroro nutarimu ir gali būti skundžiamas ikiteisminio tyrimo teisėjui. Duomenų apie skundo pateikimą ikiteisminio tyrimo teisėjui nėra gauta. Taigi pareiškėjo skunde keliami klausimai, be kita ko, susiję su ikiteisminio tyrimo Nr. 07-1-00505-04 medžiaga, o ne kaip teigia pareiškėjas atskirajame skunde – su Generalinės prokuratūros veiklos dokumentų valdymo klausimais, turi būti sprendžiami remiantis BPK nuostatomis. Administraciniai teismai, jokių klausimų, susijusių su ikiteisminiais tyrimais, jų medžiaga, nesprendžia (ABTĮ 18 str. 2 d.). Šios apeliacinės instancijos teismo išvados nepaneigia ir pareiškėjo papildomai pateiktas rašytinis įrodymas.

Kiti pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai ginčo situacijos teisinio vertinimo nekeičia, todėl teisėjų kolegija plačiau dėl jų nepasisako.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą, tinkamai įvertino pareiškėjo keliamo ginčo pobūdį, aiškino ir taikė proceso teisės normas, nenukrypo nuo LVAT formuojamos praktikos, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

        Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo A. J. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. birželio 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                Audrius Bakaveckas

                                Rytis Krasauskas

                                Ramutė Ruškytė