Baudžiamoji byla Nr. 1-3148-1034/2019

 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-27268-2019-0

 Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1

 (S)

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. spalio 24 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Keidūnas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Olgos Audronės Kolbienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje M. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis UAB „A“, teistas, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalyje,

n u s t a t ė :

M. A.

Šiais savo veiksmais M. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.  

Ikiteisminio tyrimo metu M. A. apklaustas kaip įtariamasis parodė, kad apie 2 metus gyvena kartu su sugyventine G. Š.. 2019 m. birželio 28 d., apie 22.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas bare išgėrė apie 2-3 litrus alaus. 2019 m. birželio 29 d., apie 02.00 val., jam būnant tame pačiame bare, atvažiavo sugyventinė G., kuri ranka sudavė jam per veidą. Po ko kartu su G. taksi išvažiavo namų link. Kai išlipo iš taksi (duomenys neskelbtini), su G. susipyko, dėl to, kad jis buvo bare. G. jį vadino necenzūriniais žodžiais, dėl ko jam trūko kantrybė ir jis ranka sudavė G. per galvą, ir griebė ją už galvos. Tikrai mažiau sudavė G. smūgių negu nurodyta įtarime, G. netempė už plaukų. Dėl to gailisi (b. l. 52-54). Papildomai apklaustas kaip įtariamasis M. A. parodė, kad pasilieka prie savo ankstesnių parodymų. Konflikto dieną buvo neblaivus, bet lygiai taip pat buvo neblaivi ir jo sugyventinė G. Š.. Tarp jų įvykus žodiniam konfliktui jis G. keletą kartų delnu sudavė į veidą ir kitas kūno vietas. Kiek tiksliai kartų sudavė nurodyti negali, nes viskas vyko greitai ir tikrai tokioje situacijoje suduotų smūgių niekas neskaičiavo. Specialiai jai už plaukų netempė, tiesiog konflikto metu abu stumdėsi ir gal tuo metu buvo kažkaip sugriebęs ir už plaukų. Labai gailisi, kad tarp jų įvyko šis konfliktas, kurio metu nesusivaldė ir prieš G. pakėlė ranką. Su G. susitaikė ir norėtų vėl grįžti gyventi į namus ir jai padėti auginti vaikus (b. l. 56-57).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta kaip nukentėjusioji G. Š. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d., apie 03.20 val., ji važiavo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), taksi automobiliu, su sugyventiniu M. A.. Taksi automobilyje sugyventinis pradėjo jai grasinti: „tau bus (necenzūrinis žodis), myši krauju, peršausiu tau kojas“ ir t. t. Ji išsigandusi išlipo iš automobilio kartu su sugyventiniu. „Jovaro“ stotelėje, pradėjo bėgti link namų. Sugyventinis ją pagavo ir trenkė 3-4 kartus per veidą, tampė už plaukų, vartojo necenzūrinius žodžius. Po to trenkė kumščiu į pilvą ir į veidą (kairę pusę žando, dešinę pusę virš žando, iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Ji po to iškarto nubėgo pas savo mamą A. Z. ir iš mamos telefono iškarto paskambino į policiją, nes sugyventinis buvo iš jos atėmęs mobiliojo ryšio priemonę. Įvykio liudininkė yra jos mama, nes ji iškarto po muštynių nubėgo pas mamą, kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Mama matė jos sumuštą ir kruviną veidą. Ji bijo savo buvusio sugyventinio. Dėl tokių sugyventinio veiksmų ji patyrė fizinį skausmą (b. l. 1-4).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju G. Č. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. dirbo kartu su vyriausiuoju patruliu J. P.. Apie 03.43 val. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą vykti adresu (duomenys neskelbtini), dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus nurodytu adresu, juos kieme pasitiko G. Š.. Moteris nurodė, kad prieš ją smurtavo jos sugyventinis M. A., kuris šiuo metu yra namuose – bute. Moteris buvo neblaivi, į alkotesterį įpūtė 0,79 prom. Ant moters veido matėsi paraudimai, kraujo žymių nebuvo. G. Š. teigė, kad sugyventinis M. A. ją tampė už plaukų, sudavė kelis kartus per veidą bei pilvą. Sugyventinis taip pat buvo neblaivus, neneigė, kad susipyko su sugyventine. Daugiau nieko neaiškino. Kadangi G. Š. savo sugyventiniui turėjo pretenzijų, bei prašė, kad dėl jo elgesio pradėtų ikiteisminį tyrimą, jie M. A. sulaikė ir pristatė į policijos komisariatą (b. l. 19-20).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. Z. parodė, kad 2019 m. birželio 29 d. naktį buvo namuose, kuomet apie 03.30 val. pas ją į namus atėjo dukra G., ji atidarė duris ir dukra jai pasakė, kad ją vėl sumušė sugyventinis M., atėmė iš jos buto raktus ir telefoną, kad negalėtų išsikviesti policijos. Tada dukra paėmusi jos telefoną nedelsiant iškvietė policijos pareigūnus. Jai telefonu policijos pareigūnai pasakė, kad ateitų prie savo namo (duomenys neskelbtini). Dukra apsivalė veidą, kadangi iš nosies bėgo kraujas ir išėjo bendrauti su pareigūnais, ji liko namuose. Dukra nepasakojo dėl ko ir kur kilo konfliktas, tiesiog matė, kad jai kraujuoja nosis ir ji pasakė, kad ją sumušė sugyventinis M.. Tai jau ne pirmas kartas kada dukrą sumuša sugyventinis M.. Prieš maždaug pora mėnesių taip pat buvo smurto atvejis, kuomet dukra buvo taip sumušta, kad vaikščiojo visa mėlyna, tačiau po ilgo M. atsiprašinėjimo dukra jam atleido. Konflikto ji nematė, apie jį jai papasakojo dukra (b. l. 16-17).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus vyresnysis teismo medicinos ekspertas J. M. P. apžiūrėjęs G. Š. ambulatorinio gydymo statistinę kortelę pateikė išvadą, kad G. Š. nustatytas veido dešinės pusės sumušimas, kuris padarytas nemažiau kaip vienu, kieto buko, daikto poveikiu prieš kreipiantis medicininės pagalbos, atitinka nežymaus masto sveikatos sutrikdymą (b. l. 29).

Iš alkotesterio rodmenų matyti, kad 2019 m. birželio 29 d., 05.11 val. M. A. buvo nustatytas 1,54 promilės girtumas (b. l. 42).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimas ir motyvai

BK 140 straipsnio 2 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Šie byloje surinkti ir ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl teismas juos pripažįsta įrodymais. Aukščiau aptarti ir išvardinti įrodymai (kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, alkotesterio rodmenys, specialisto išvada), taip pat kiti byloje esantys įrodymai: garso įrašo, gauto iš BPC stenograma (b. l. 22), įtariamojo laikino sulaikymo protokolas (b. l. 45), patvirtina, kad kaltinamasis M. A. smurtavo prieš savo šeimos narį, o būtent: jis, 2019 m. birželio 29 d. apie 03.30 val. kieme, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,54 promilės girtumo laipsnis) įvykus žodiniam konfliktui su sugyventine G. Š., tyčia pastarai sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius į veidą, tampė už plaukų, po to sudavė kumščiu vieną kartą į pilvo sritį ir vieną kartą į veidą, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą, bei padarydamas veido dešinės pusės sumušimą vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Kaltinamojo M. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti kaip baigtas nesunkus nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje. 

Paskelbus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu M. A. pareiškė, kad pritaria tokiam prokurorės sprendimui, sutinka su bausmės rūšimi ir dydžiu (b. l. 63). Nukentėjusiajai apie baudžiamojo proceso pabaigimą teismo baudžiamuoju įsakymu pranešta (b. l. 64).

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas prieš šeimos narį – sugyventinę), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį M. A. – teistas, teistumas išnykęs (b. l. 61), administracine tvarka baustas (b. l. 59), dirbantis (b. l. 62).

Atsižvelgdamas į šias nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam už padarytą nusikaltimą paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą ir prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą. Teismo vertinimu, prokurorės siūloma 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmė šiuo konkrečiu atveju yra teisinga ir proporcinga. Prokurorės siūlomi taikyti įpareigojimai bei baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, t. y. per 9 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausyti visą šios programos kursą, darys teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui, kad jis ateityje nedarytų naujų nusikalstamų veikų.

Byla užbaigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis M. A. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 641 straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis buvo laikinai sulaikytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio tvarka nuo 2019 m. birželio 29 d. 04.10 val. iki 2019 m. birželio 29 d. 15.13 val. (b. l. 45-46). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, šis laikas įskaitytinas į bausmės laiką.

M. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 58), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina.

Civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 15,26 Eur dydžio civilinį turtinei žalai atlyginti (b. l. 32). M. A. atlygino Vilniaus teritorinės ligonių kasos 15,26 Eur civilinį ieškinį (b. l. 40-41). Atsižvelgiant į tai, kad civiliniame ieškinyje nurodyta turtinė žala yra atlyginta, civilinis ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a : 

M. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, M. A. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir paskirti jam laisvės apribojimą 10 mėnesių, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 722 straipsniu, M. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šį nurodymą įvykdyti per 9 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo. 

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į M. A. paskirtos bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. birželio 29 d., 04.10 val. iki 2019 m. birželio 29 d., 15.13 val. (1 dieną), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. A. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Civilinio ieškovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį atmesti.

Išaiškinti M. A., kad:

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

2. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę.

3. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

4. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistasis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

5. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

6. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

7. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

8. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas    Ramūnas Keidūnas