(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. gruodžio 15 d.

Vilnius

 

            Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Almos Urbanavičienės,

kolegijos teisėjų Neringos Švedienės (pranešėjos) ir Algirdo Auruškevičiaus,

sekretoriaujant Skaistei Blažinauskaitei,

dalyvaujant ieškovų atstovui advokatui  Juliui Petrulioniui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. Š. ir I. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-309-294/2009 pagal ieškovų D. Š. ir I. Š. ieškinį atsakovui UAB „Ranga IV investicijos“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

n u s t a t ė:

                Ieškovai D. Š. ir I. Š. pateikė 2008-03-07 ieškinį, kurį 2008-07-24 patikslino, prašydami:

1) Įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti kliūtis (viršutinį vamzdyną) naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis parkavimo vietomis: 2/371 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12, iš viso turinčios 10404,95 kv. m, kurios paskirtis – garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); dalys pažymėtos indeksais P-370 ir P-371;

2) Priteisti nuostolių atlyginimą natūra – 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12, iš viso turinčios 10404,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu P-363, kartu įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis (perkabinti čiaupo dėžę) naudotis priteista automobilių stovėjimo vieta ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005-07-12 tarp UAB „Ranga IV investicijos“ ir D. Š. bei I. Š. buvo sudaryta preliminarioji pirkimo - pardavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Šia sutartimi pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo sudaryti pagrindinę buto, butui tenkančios žemės sklypo dalies ir 2 automobilio stovėjimo vietų pirkimo – pardavimo sutartį. Vadovaujantis preliminariaja sutartimi, 2006-01-09 tarp UAB „Ranga IV investicijos“, atstovaujamos D. V. (pardavėjo), ir D. Š. bei I. Š. (pirkėjų) buvo sudaryta pagrindinė pirkimo – pardavimo sutartis. Sutartimi pirkėjai įsigijo 2/371 dalis automobilių stovėjimo aikštelės. Sutartyje pažymėta, kad parduodama automobilių stovėjimo aikštelės dalis plane pažymėta indeksais P-370 ir P-371. Tiek preliminariosios sutarties, tiek pagrindinės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo metu pastatas, kuriame buvo perkamas butas bei parkavimo vieta, dar buvo nebaigtas statyti. Pastatas pripažintas tinkamas naudotis 2007-03-06. Tuomet ieškovai pastebėjo, kad virš ir šalia įsigytų parkavimo vietų yra nutiestas vamzdynas, apie kurį parkavimo vietų įsigijimo metu nieko nebuvo žinoma, kadangi atsakovas sutarčių sudarymo metu apie tai neužsiminė. Šis vamzdynas akivaizdžiai susiaurino bei pažemino įsigytas parkavimo vietas. Ieškovams nepavyko vienu metu sustatyti į parkavimo vietas jiems priklausančius automobilius. Faktiškai galima pastatyti tik vieną automobilį, o antrasis neišsitenka tiek dėl per siauros likusios parkavimo vietos erdvės, tiek ir dėl per siauro pravažiavimo tarp priešais įrengtų kitų parkavimo vietų bei ieškovų įsigytų parkavimo vietų. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras 2005-02-11 įsakymu Nr. D1-83 patvirtino statybos techninį reglamentą STR 2.02.08:2005 „Automobilių saugyklų projektavimas“, kurio 36 p. numato, kad automobilių pravažiavimo bei saugojimo vietose patalpos ir vartų aukštis nuo grindų iki labiausiai išsikišančių konstrukcijų taip pat ir iki inžinierinių įrenginių, turi būti ne mažiau kaip 0,2 m didesnis už aukščiausios numatomos laikyti transporto priemonės aukštį, tačiau ne mažesnis kaip 2 m. Iš faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo matyti, ieškovų įsigytos stovėjimo vietos Nr. 370 ir Nr. 371 yra greta viena kitos, įrengtos tarp dviejų gelžbetonio sienų. Stovėjimo vietos Nr. 370 plotis yra 2,38 m. aukštis iki vamzdyno - 1,84 m. Stovėjimo vietos Nr. 371 plotis yra 2,55 m, aukštis iki vamzdyno -1,82 m. Privažiavimo plotis iki priešais esančių stovėjimo vietų – 4,98 m. Įsukimą į stovėjimo aikštelę Nr. 371 ypatingai apsunkina siauras pravažiavimo bei priešais esanti siena. 2008-01-09 buvo gautas atsakovo pasiūlymas pakeisti D. Š. ir I. Š. priklausančias parkavimo vietas į kitas 2 parkavimo vietas, pažymėtas indeksais P-171 ir P-363. Įvertinus šias parkavimo vietas, paaiškėjo, kad jos taip pat neatitinka reikalavimų, įtvirtintų Statybos techniniuose reglamentuose ir kituose teisės aktuose. Parkavimo vietų P-171 ir P-363 plotis yra apie 2,10 m, pravažiavimo plotis tarp minėtų parkavimo vietų ir priešais esančių sienų yra 5,80 m. Ieškovai, atsižvelgiant į prievolės rūšį ir įstatymo bei sutarties nustatytas sąlygas, turi tam tikrą galimybę rinktis pažeistų teisių ar teisėto intereso gauti prievolės įvykdymą natūra pažeidimo gynimo būdą (LR CK 1.138 str., 6.256 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007). Jei ieškovai būtų žinoję, kad virš įsigyjamų parkavimo vietų planuojama pravesti vamzdyną, jie tikrai šių vietų nebūtų pasirinkę. Teismų praktikoje pripažįstama, kad vienai iš prievolės šalių prievolės įvykdymas yra tuo pačiu ir profesinės veiklos vykdymas, tokia šalis dėl savo patirties, ekonominės padėties laikoma akivaizdžiai stipresne prievolės šalimi. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kurio siekiama, yra pagrįstai laikomi artimais iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams. Prievolėms, kylančioms iš tokių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai. Pardavėjas pagal sutartį ir įstatymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėjo vėliau (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 str., CK 6.188 str. 6.193 str. 4 d., 6.327 str. 3 d., 6.333 str. 1 d., 6.399 str., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007).

Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ pateikė atsiliepimus į ieškinį ir jo patikslinimą, prašydamas:

1) Taikyti ieškinio senatį ir atmesti ieškovų reikalavimą įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti kliūtis (viršutinį vamzdyną) naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis parkavimo vietomis;

2) Atmesti ieškovų reikalavimą priteisti nuostolių atlyginimą natūra – parkavimo vietą, pažymėtą indeksu P-263, kartu įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis (perkabinti priešgaisrinio čiaupo dėžę) naudotis priteista parkavimo vieta;

3) Atmesti ieškovų reikalavimą priteisti bylinėjimosi išlaidas;

4) Priteisti iš ieškovų atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas nurodė, kad iš ieškovų dėstomų faktinių aplinkybių akivaizdu, jog ieškovai nedelsiant po pastato, kuriame yra parkavimo vietos, pripažinimo tinkamu naudoti sužinojo apie tai, kad jų manymu dvejose parkavimo vietose realiai galima statyti tik vieną automobilį, t.y. ieškovai būtent tuo momentu sužinojo apie jiems parduotų nekilnojamųjų daiktų tariamus defektus. Atsakovas teigia, jog ieškovai praleido LR CK 1.125 str. 5 d. 2 p. nurodytą sutrumpintą ieškinio senaties terminą savo reikalavimams pareikšti. Ieškovas patikslintame ieškinyje pripažįsta, jog apie tariamus defektus sužinojo 2007-03-06 ar praėjus keletai dienų po nurodytos datos. Atsakovas nurodo, kad ieškovai apie tariamus parkavimo vietų defektus sužinojo daug anksčiau, t.y. iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, nes, sudarant sutartį parkavimo vietos jau buvo realiai pastatytos bei visos komunikacijos įrengtos. Tai patvirtina pridedamų statybos darbų žurnalo nuorašai, iš kurių aiškiai matyti, jog vamzdynai buvo įrengti 2005 m., pasirašydami pirkimo - pardavimo sutartį, ieškovai patvirtino, kad susipažino su perkamų parkavimo vietų būkle, bei jokių pretenzijų dėl parkavimo vietų būklės atsakovui neturi (pirkimo - pardavimo sutartis 5.1 p.). Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo sutartys nėra laikomos vartojimo sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-04-06 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2007). Ieškovams buvo sudarytos visos sąlygos pažiūrėti įsigyjamas parkavimo vietas. Atsakovas su ieškovų pozicija dėl parkavimo vietų neatitikimo Statybos techninių reglamentų reikalavimams nesutinka dėl to, kad atsakovas statybos leidimą statiniui, kuriame yra parkavimo vietos, statyti gavo 2004-09-22, projektavimo sąlygų sąvadas, kuriame nurodyti reikalavimai, pagal kuriuos būtina projektuoti statinį, buvo gautas anksčiau, t.y. 2004-07-09, o pastatas, kuriame yra parkavimo vietos, pripažintas tinkamu naudoti 2007-03-06. Statybos leidimo metu galiojo STR „Miestų, miestelių ir kaimų susisiekimo sistemos“ 2001-06-22 šios teisės akto redakcija (galiojusi iki 2005-03-26), kurio I skyriaus 1.1 p. apibrėžė šios teisės akto taikymo ribas. Ieškovų reikalavimas nuostolių atlyginimas natūra yra nelogiškas, nes nuostoliai visais atvejais išreiškiami pinigais. Šiuo atveju reikalavimas priteisti konkrečią parkavimo vietą neparemtas jokiomis teisės normomis bei prieštarauja nuostolių, kaip konkrečia pinigų suma išreikštai sampratai.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2009-03-24 sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš D. Š. ir I. Š. atsakovo UAB „Ranga IV investicijos“ naudai po 1475 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teismas nurodė, kad ieškovai apie parkavimo vietų defektus sužinojo daug anksčiau, t.y. iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, nes sudarant šią sutartį parkavimo vietos jau buvo realiai pastatytos bei visos komunikacijos (vamzdynai) įrengtos. Šį atsakovo argumentą patvirtina pridedamų statybos darbų žurnalų nuorašai, iš kurių aiškiai matyti, jog vamzdynai buvo įrengti 2005 m. Teismas nesutinka su ieškovų teiginiu, kad jie apskritai negalėjo patekti į automobilių stovėjimo aikštelę. Toks ieškovų teiginys prieštarauja pirkimo - pardavimo sutarties 5.1 punkto nuostatoms, teigiančioms, kad pirkėjas (ieškovai) susipažino su parduodamų daiktų būkle ir jokių pretenzijų, išskyrus tai, kad praėjimo kontrolė neįrengta, neturi. Tuo atveju, jeigu ieškovai būtų turėję pretenzijų dėl parkavimo vietų defektų, šie defektai būtų nurodyti pirkimo - pardavimo sutartyje, tačiau jokie parkavimo vietų defektai, nors parkavimo vietos ir buvo apžiūrėtos iki pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo, nebuvo nurodyti. Jeigu ieškovams nebūtų sudarytos sąlygos apžiūrėti parkavimo vietų, laikytina, jog jie nebūtų pirkimo - pardavimo sutartyje nurodę tokių patvirtinimų, kaip numatyti sutarties 5.1 punkte. Vadovaujantis patvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimu Nr. 39 Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant ieškinio senatį reglamentuojančias įstatymų normas, apibendrinimo apžvalga, ieškinio senaties terminas - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas ieškinį. Plačiąja prasme ieškinio senatimi visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principo veikimas yra ribojamas, taip pat tam tikra apimtimi kiekvienu konkrečiu atveju ribojamos asmens teisės į pažeistų jo teisių teisminę gynybą. Pasibaigus ieškinio senaties terminui galimybė priverstinai, valstybės prievartos pagalba, įgyvendinti subjektines teises išnyksta. Jeigu suinteresuotasis asmuo, žinodamas arba turėdamas žinoti apie savo teisės pažeidimą, per visą ieškinio senaties terminą nesikreipė į teismą su ieškiniu, kad apgintų pažeistą teisę arba įstatymo saugomą interesą, priešinga teisinio santykio šalis gali pagrįstai tikėtis, jog toks asmuo arba atsisako nuo savo teisės, arba nemano, jog jo teisė yra pažeista. Kita vertus, ieškinio senaties terminų nustatymas skatina nukentėjusiąją šalį imtis priemonių operatyviai ir tinkamai ginti savo pažeistas teises. Ieškinio senaties institutas sumažina teisinio neapibrėžtumo, atsirandančio kilus ginčui dėl subjektinės teisės, neigiamą poveikį civilinei apyvartai. Be to, ieškinio senatis sudaro realias galimybes pažeistas teises apginti. Ieškovai ieškinio senaties atnaujinti neprašo, todėl teismas dėl ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimo atskirai nepasisako. Pritaikius ieškininės senaties terminą dėl kitų bylos argumentų teismas nepasisakė (LR CK 1.125 str. 5 d. 2 p.).

Ieškovai I. Š. ir D. Š. pateikė apeliacinį skundą, prašydami, panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo argumentai:

1) Atsakovo pateiktuose statybų darbų žurnaluose fiksuojami: a) sprinklerinės sistemos (gaisro gesinimo sistemos, kurią sudaro purkštukai bei vamzdeliai vandeniui paduoti) montavimas 2 lygio parkinge; b) priešgaisrinio vandentiekio montavimas E korpuse; c) ortakių sistemos montavimas (nenurodant kurioje pastato dalyje); d) šviestuvų montavimas 2 a parkinge; e) pagalbinių patalpų apšvietimo įrengimas. Vertinant žurnaluose užfiksuotų darbų pobūdį, akivaizdu, kad automobilių stovėjimo aikštelėje 2005 m. buvo įrengta tik sprinklerinė sistema bei apšvietimas. Darbai, susiję su kanalizacijos vamzdžių įrengimu, atsakovo pateiktuose statybos darbų žurnaluose neatsispindi. Byloje yra rašytiniai įrodymai, kad 2006 m. automobilių stovėjimo vietomis naudotis buvo negalima (sutarties 5.14 p.). Ieškovas D. Š., prisiekęs dėl teisingų parodymų davimo, nurodė, kad į požeminę automobilių stovėjimo aikštelę nei preliminariosios sutarties, nei pagrindinės sutarties pasirašymo metu, jis neturėjo galimybių patekti, nes ten viskas buvo užtverta. Užtvaros buvo nuimtos tik pripažinus pastatą tinkamu naudoti, t.y. 2007 m. kovo mėn. Pirmos instancijos teismas skundžiamame sprendime vadovavosi pirkimo – paradavimo sutarties 5.1 p. nuostatomis, tačiau neatsižvelgė į pirkimo – pardavimo sutarties kitus punktus, kurie yra reikšmingi. Sutarties 5.14 p. nurodyta, kad pirkėjas žino ir sutinka, kad automobilių stovėjimo vietomis jis galės naudotis pagal jų tiesioginę paskirtį tik po to, kai pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti. Pastatas pripažintas tinkamu naudoti 2007-03-06. Sutarties 4.5 p. atsakovas garantavo, kad šios sutarties sudarymo metu nėra paslėptų jam žinomų Nekilnojamojo daikto trūkumų, dėl kurių nekilnojamojo daikto nebūtų galima naudoti pagal paskirtį arba jo naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas apie tuos trūkumus žinodamas, arba nebūtų jo visai pirkęs, arba nebūtų mokėjęs nustatytos kainos. Sutarties 4.11 p. įtvirtinta nuostata, kad paaiškėjus, kad suteiktos garantijos neatitinka tikrovės, pardavėjas savo sąskaita ir rizika įsipareigojo problemas išspręsti bei atlyginti pirkėjui patirtas išlaidas ir nuostolius.

2) Pirmos instancijos teismas nepagrįstai taikė 6 mėn. ieškinio senaties terminą, skaičiavo nuo 2006-01-09 pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dienos. Pastatas pripažintas tinkamu naudotis 2007-03-06. Realiai tiek butų, tiek automobilių stovėjimo vietomis pradėta naudotis 2007 m rugsėjo mėn. Rašytinė pretenzija dėl daiktų trūkumų atsakovui pateikta 2007-12-06, t.y. nesuėjus 2 metų garantiniam laikotarpiui. Ieškinys pateiktas 2008 m. kovo mėn., nepraleidus 6 mėn. ieškinio senaties termino. Ieškovai buvo aktyvus – kreipėsi į atsakingas institucijas, siekdami išaiškinti, kokie privalo būti automobilių parkavimo vietų pločiai ir ilgiai. Ginčo situacijoje turėtų būti taikomi LR CK 6.667 str., 6. 678 str. 2 d., 6.698 str.

3) Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 str. yra įtvirtinta nuostata, kad valstybė gina vartotojo teises. Nekilnojamojo turto pirkimo - pardavimo santykiai pagal subjektinę sudėtį ir tikslą, kurio siekiama yra pagrįstai laikomi iš vartojimo sutarčių atsiradusiems santykiams. Prievolėms, kylančioms iš tokių santykių, keliami didesni sąžiningumo ir teisingumo reikalavimai, o tam tikros abejonės aiškinamos ekonomiškai silpnesnės šalies naudai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-02-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2007). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad toks buto pirkimo – pardavimo sutarties, kaip vartojimo sutarties vertinimas atitinka 1993-04-05 Tarybos direktyvos 93/13/EEB dėl nesąžiningų sąlygų su vartotojais, 2005-05-11 Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje ir iš dalies keičiančios Tarybos direktyvą 84/450/EEB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyvas 97/7/EB, 98/27/EB bei 2002/65/EB ir Europos parlamento ir Tarybos reglamentą Nr. 2006/2004 ir 1999-05-09 Europos parlamento ir Tarybos direktyvos 1999/44/EB dėl vartojimo prekių pardavimo ir susijusių garantijų tam tikrų aspektų nuostatas.

Atsakovas UAB „Ranga IV investicijos“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas palikti nepakeistą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodė, kad ieškovai nepagrįstai sutapatino  du skirtingus dalykus, t.y. parkavimo vietų kokybę bei faktinę galimybę jomis naudotis. Aplinkybė, jog įsigytomis parkavimo vietomis ieškovai įgijo teisę faktiškai naudotis po to, kai pastatas buvo pripažintas tinkamu naudoti, neeliminavo iš ieškovų galimybės faktiškai apžiūrėti įsigyjamas parkavimo vietas bei pateikti pirkimo – pradavimo sutarties 5.1 p. nurodytus patvirtinimus, susijusius su įsigyjamo turto kokybe. Atsakovas, nors ir nepripažindamas ieškovų pretenzijų pagrįstumo, siekė iškilusius ginčus išspręsti, pakeičiant ieškovų įsigytą parkavimo vietą į kitą ieškovams priimtiną, tačiau ieškovai ultimatyviai reikalavo, kad jiems butų neatlygintinai suteikta trečia parkavimo vieta. Ieškovai apeliaciniame skunde aiškina, kad parkavimo vietomis jie pradėjo naudotis  2007 m. rugsėjo mėn., tačiau patikslintame ieškinyje patys pripažino, jog apie tariamus defektus jie sužinojo 2007-03-06, ar praėjus keletai dienų po nurodytos datos. Ieškovai pareiškė ieškinį 2008 m. kovo mėn., t.y. praėjus 1 metams po to, kai jie tariamai sužinojo apie savo pažeistas teises. Atsakovas teigia, kad apie tariamus parkavimo vietų defektus ieškovai sužinojo iki pirkimo – pardavimo sutarties pasirašymo. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kuria asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Ieškovai nepagrįstai sutapatino ieškinio senaties terminus bei garantinius terminus (LR CK 6.335 str., 6.664 str., 6.697 str., 6.698 str.). Ieškovai nepagrįstai painioja pirkimo – pardavimo bei statybos rangos teisinius santykius reglamentuojančias normas.

Vilniaus apygardos teismas 2009-09-24 sprendimu panaikino Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009-03-24 sprendimą ir nusprendė:

1) Pakeisti ieškovų D. Š. ir I. Š. 2006-01-09 pirkimo - pardavimo sutartimi įsigytą iš atsakovo UAB ,,Ranga  IV investicijos: 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės pažymėtos nuo R-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12 iš viso turinčios 10404, 95 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu P-371, į 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12 iš viso turinčios 10404,95 kv. m ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtą indeksu P-363.

2) Įpareigoti atsakovą perkelti iš stovėjimo aikštelės pažymėtos indeksu P-363 priešgaisrinio čiaupo dėžę į kitą šiam įrenginiui tinkančią vietą;

            3) Kitus ieškovų reikalavimus atmesti.

Vilniaus apygardos teisme 2009-10-12 buvo gautas D. Š. ir I. Š. prašymas išaiškinti Vilniaus apygardos teismo 2009-09-24 sprendimą. Vilniaus apygardos teismas 2009-12-28 nutartimi ieškovų D. Š. ir I. Š. prašymą dėl Vilniaus apygardos teismo 2009-09-24 sprendimo išaiškinimo atmetė.

            Išnagrinėjęs ieškovų D. Š. ir I. Š. kasacinį skundą, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010-03-15 nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-09-24 sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Teismas konstatavo, jog ieškovai savo pažeistų teisių gynimą siejo su atsakovo padarytu šalių sudarytos 2006-01-09 nekilnojamojo daikto (buto, butui tenkančios žemės sklypo dalies ir automobilių stovėjimo vietų) pirkimo - pardavimo sutarties pažeidimu, t.y. automobilių stovėjimo vietų neatitiktimi STR 2.06.01:199 4.1 ir 4.2 punktų bei STR 2.02.08:2005 36 punkto reikalavimams. Įstatymas, suteikdamas teisę, duoda ir jos gynimo įrankį, t. y. kur teisė, ten ir jos gynyba (lot. ubi ius, ibi remedium). CK 6.334 str. 1 d. nustatyta, kad jeigu parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė parduoto daikto trūkumų, tai nusipirkęs netinkamos kokybės daiktą pirkėjas turi teisę savo pasirinkimu pareikalauti, kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu; arba kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina; arba kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti; arba grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, jeigu buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas. Teisė pasirinkti konkretų pažeistos teisės gynimo būdą suteikta pirkėjui. Vis dėlto tuo atveju, jeigu šalis neįvykdo nepiniginės prievolės, kita šalis negali reikalauti įvykdyti prievolę natūra, jeigu sutartinę prievolę įvykdyti neįmanoma teisiškai (CK 6.213 str. 2 d. 1 p.). Vienas iš tokių atvejų tiesiogiai reglamentuojamas CK 6.399 str. Šioje normoje nustatyta, kad jeigu pagal nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pardavėjas perduoda pirkėjui netinkamos kokybės daiktą, pirkėjas turi teisę pasinaudoti CK 6.334 str. nustatytais pirkėjo teisių gynimo būdais, išskyrus teisę reikalauti netinkamos kokybės daiktą pakeisti tinkamu. Pastaroji nuostata aktuali sprendžiant ieškovų prašomą priteisti papildomą automobilių stovėjimo vietą natūra kaip kompensaciją už sutarties pažeidimą. Teismas konstatavo, jog asmuo savo pažeistas teises gali ginti, įgyvendindamas konstitucinę teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalis). Tačiau šios teisės įgyvendinimas įmanomas tik tada, jeigu į teismą bus kreipiamasi įstatymo nustatyta tvarka. Kreipimosi į teismą formalizavimas reikšmingas ne tik dėl to, kad įgalina aiškiai ir tiksliai apibrėžti teisme nagrinėtino ginčo ribas bei sukuria prielaidas teisingam ir operatyviam bylos išnagrinėjimui, bet ir dėl to, kad taip užtikrinamos atsakovo teisės. Viena iš tinkamo kreipimosi į teismą būtinųjų sąlygų yra reikalavimas ieškinyje nurodyti ieškinio dalyką – ieškovo reikalavimą, kuris per teismą yra adresuojamas atsakovui (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Savo ruožtu teisė keisti ieškinio dalyką yra dispozityvi ir absoliuti ieškovo teisė, kuriai kiti asmenys ar teismas negali daryti įtakos (CPK 13 straipsnis, 42 straipsnio 1 dalis). Teismas įpareigotas ginčą spręsti pagal ieškovo pareikštus reikalavimus. Teismui nesuteikta teisės, išskyrus kai kurias įstatyme nustatytas išimtis (pvz., CPK 376 straipsnio 3, 4 dalyse, 405, 417, 418 straipsniuose), keisti ieškinio dalyką ar taikyti alternatyvius pažeistų teisių gynimo būdus. Ieškovai prašė teismą apginti jų pažeistas teises, susijusias su iš atsakovo nupirktų automobilių stovėjimo vietų pažeidimų pašalinimu ir kompensavimu. Aplinkybė, kad automobilių stovėjimo vietos yra automobilių stovėjimo aikštelėje, reiškia, jog ieškovai pripažintini šio nuosavybės objekto bendraturčiais su kitais savininkais, kartu ir su atsakovu, tačiau tai nesuteikia teisės teismui nustatinėti kitokią, negu šalys buvo susitarusios bei įregistravusios viešame registre, naudojimosi automobilių stovėjimo vietomis tvarką (CK 4.75 str.1 d., 4.81 str.), kurios pakeitimo klausimo ieškovas apskritai nekėlė. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas, kuriuo, ieškovams to neprašant, buvo pakeista ieškovų nuosavybės teise turima automobilių stovėjimo vieta, yra priimtas tokiu klausimu, dėl kurio reikalavimo apskritai nebuvo pareikšta, o pareikšti reikalavimai, tarp jų ir dėl naudojimosi įsigytomis automobilių stovėjimo vietomis trukdžių pašalinimo, teismo nenagrinėti ir neišspręsti. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apygardos teismo sprendime neatskleista bylos esmė ir neišspręsti byloje pareikšti reikalavimai.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

            Teismas įvykdo teisingumą įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka priimdamas sprendimą, t.y. išspręsdamas teisinį ginčą konkrečioje byloje. Tam, kad ginčas dėl teisės būtų išspręstas teisingai, svarbu, kad byloje dalyvaujantys asmenys tinkamai įgyvendintų savo teises bei įstatymų nustatytas pareigas. Asmens teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos įgyvendinama pareiškiant ieškinį, tinkamai nurodant ieškinio dalyką (reikalavimus) ir pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžiami reikalavimai, ir šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus). Vadinasi,  ieškovai turi aiškiai suformuluoti savo reikalavimus, siekdami, kad teisme būtų apgintos jų subjektinės teisės, atsižvelgiant ir į teisių gynimo būdus, nes teismas, pripažinęs reikalavimą apginti subjektinę teisę pagrįstu, jį tenkina ir teismo sprendimas, įpareigojantis atsakovą atlikti atskirus veiksmus, turi būti konkretus, siekiant užtikrinti sprendimo realų įgyvendimą.

Nagrinėjamoje byloje ieškovai prašė:

1) įpareigoti atsakovą per 30 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pašalinti kliūtis (viršutinį vamzdyną) naudotis ieškovams nuosavybės teise priklausančiomis parkavimo vietomis: 2/371 dalys automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12, iš viso turinčios 10404,95 kv. m, kurios paskirtis – garažų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane – 1, esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini); dalys pažymėtos indeksais P-370 ir P-371;

2) Priteisti nuostolių atlyginimą natūra – 1/371 dalį automobilių stovėjimo aikštelės, plane pažymėtos nuo R1-1 iki R1-34, nuo R2-1 iki R2-12, iš viso turinčios 10404,95 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registre įregistruota registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), plane pažymėtos indeksu P-363, kartu įpareigojant atsakovą pašalinti kliūtis (perkabinti čiaupo dėžę) naudotis priteista automobilių stovėjimo vieta.

  Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nenustatė termino ieškinio trūkumams šalinti, nors ieškinyje suformuluoti reikalavimai dėl įpareigojimo atsakovui pašalinti kliūtis - viršutinį vamzdyną ir perkabinti čiaupo dėžę - yra nekonkretūs ir neapibrėžti, įvardinat, kokiu būdu, į kokią konkrečią vietą ir pagal kokias technines galimybes yra įmanomas viršutinio vamzdyno perkėlimas ir čiaupo dėžės perkabinimas, siekiant užtikrinti galimo teismo sprendimo realų įgyvendinimą.

            Pa­si­ren­gi­mo ci­vi­li­nių by­lų nag­ri­nė­ji­mui teis­me sta­di­jo­je teis­mas pri­va­lėjo nustatyti terminą ieškovams galutinai suformuluoti savo reikalavimus (CPK 159 straips­nio 1 da­lis, 179 straips­nio 1 da­lis, 225 straips­nio 1 punk­tas, 226 straips­nis, 227 straips­nio 3 da­lis, 230 straips­nio 1 da­lis). Padaryti procesinės teisės normų pažeidimai (CPK 115 str., 159 str. 1 d., 179 str. 1 d., 225 str. 1 p., 226 str., 227 str. 3 d.) yra esminiai procesiniai pažeidimai, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla dėl ieškinio atmetimo. Šių pažeidimų negali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas ir tai yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Kadangi šiuo atveju yra neatskleista bylos esmė ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, teisėjų kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas dėl to, kad neatskleista bylos esmė ir neišspręsti byloje pareikšti reikalavimai, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

  Įstatymų leidėjas nenumatė galimybės apeliacinės instancijos teisme tikslinti ieškinio reikalavimus ar juos papildyti, nes yra draudžiama apeliacinės instancijos teisme reikšti naujus reikalavimus, kurie nebuvo pareikšti pirmosios instancijos teisme. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas neturi procesinės galimybės tenkinti ieškovų atstovo advokato J. P. prašymo taikyti alternatyvų pažeistų teisių gynimo būdą ir sumažinti nekilnojamojo turto kainą 45000 Lt sumai, nes toks savarankiškas  reikalavimas nebuvo pareikštas pirmosios instancijos teisme ir jis nėra apmokėtas žyminiu mokesčiu.

            Kadangi šiuo atveju bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, nes tai ribotų byloje dalyvaujančių asmenų apeliacijos teises ir blogintų apeliantų padėtį, kolegija daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas naikintinas, grąžinant bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 313 str.). Nurodyti procesiniai pažeidimai sudaro teisinį pagrindą naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą visa apimtimi, perduodant bylą nagrinėti iš naujo tam pačiam apylinkės teismui (CPK 329 str. 1 d.). Iš naujo nagrinėdamas bylą, pirmosios instancijos teismas turi pašalinti nurodytus procesinius pažeidimus, kurie negali būti pripažįstami formaliais pažeidimais, nes jie yra kliūtis išnagrinėti bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (CPK 328 str.). Sprendimo panaikinimas ir bylos perdavimas iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui nelaikomas blogesnio sprendimo dėl apeliantų priėmimu (CPK 313 str.).  Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų, nes skundžiamas sprendimas naikinamas visa apimtimi, ir tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus procesinius pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, nagrinėtina byla (LR CK 1.5 str., CPK 2 str., 7 str., 8 str., 13 str., 41 str., 177 str. - 179 str., 312 str., 313 str., 314 str., 320 str., 328 str.).

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK  326 str. 1 d. 4 p.,  

n u t a r ė:

              Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 m. kovo 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

 

               

Kolegijos pirmininkė                                                                                     Alma Urbanavičienė

 

 

Teisėjai                                                                                                              Neringa Švedienė

 

    

                                                                                                                 Algirdas Auruškevičius