Civilinė byla Nr. e2-8472-1159/2024 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-04000-2024-1 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.6; 1.3.2.9.13; 3.2.3.1; 3.2.6.1; 3.4.1.7     (S)

 

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

 

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2024 m. birželio 27 d. 

Vilnius

 

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Romualdas Gylys, sekretoriaujant Renatai Stankovskajai, vertėjaujant vertėjai Julijai Portnovai,

dalyvaujant ieškovo Všį Varnų sala atstovams direktorei M. P. ir advokatui Arvydui Martinkevičiui bei atsakovui L. G.,

viešame mišriame nuotoliniame teismo posėdyje (2024 m. birželio 20 d.)  žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Všį Varnų sala ieškinį atsakovui L. G. dėl atleidimo iš darbo teisėtumo.

Sprendimo priėmimas ir paskelbimas atidėtas 2024 m. birželio 27 d. 12:50 val.

I. Teismas n u s t a t ė, kad:

1. Ieškovas kreipėsi į teismą ieškiniu registracijos Nr. CBP-3997 ir pateikė šiuos reikalavimus/prašymus (ieškinio dalykas):

1) pripažinti L. G. 2023 m. gruodžio 7 d. atleidimą iš darbo iš viešosios įstaigos „Varnų sala“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį teisėtu ir pagrįstu.

2) pripažinti kad šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimas darbo byloje Nr. DGKS-1097 dalyje dėl pripažinimo L. G. 2023 m. gruodžio 7 d. atleidimo iš darbo iš viešosios įstaigos „Varnų sala“ (pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu ir sprendimo išieškoti L. G. naudai iš atsakovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ 2635,47 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt penki eurai 47 ct), neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. vasario 8 d.) bei po 61,29 Eur (šešiasdešimt vieną Eur 29 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės 14 grafiką, nuo 2024 m. vasario 9 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus, netenka galios.

3) iš atsakovo ieškovo naudai priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas ieškinį grindė šiomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio faktinis pagrindas):

1)       atsakovas pas ieškovą pradėjo dirbti 2023 m. rugpjūčio 30 d. pradinių klasių mokytoju, darbo sutartyje nustatant trijų mėnesių bandomąjį laikotarpį;

2)       nuo pat darbo pradžios su atsakovu prasidėjo darbiniai nesklandumai: jis neatvyko į 2023 m. rugsėjo 13 d. pasitarimą, ieškovas nežinojo, kad atsakovas yra išvykęs, atsakovas į darbą atvyko 2023 m. rugsėjo 22 d., pabuvo kelias valandas ir išvyko, nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., atsakovas gavo nedarbingumo pažymėjimą ir darbe nebesirodė. Atsakovas į darbą grįžo 2023 m. gruodžio 4 d. kuomet jam buvo įteiktas pranešimas apie atleidimą iš darbo neišlaikius bandomojo laikotarpio;

3)       atsakovas per visą darbo laikotarpį taip ir nesugebėjo prisijungti prie TAMO elektroninės sistemos – elektroninės švietimo sistemos-dienyno, kas apribojo reikiamos informacijos tiek mokiniams, tiek mokinių tėvams teikimą;

4)       įvertinusi atsakovo atsainų požiūrį į bendravimą su darbovietės administracija bei darbinių pareigų vykdymą, į elementarių, visuotinai pripažintų ir žinomų darbo tvarkos taisyklių ignoravimą, į aplinkybes, keliančias abejonių dėl atsakovo sąžiningumo, padarė išvadą, jog atsakovas neturi pradinių klasių mokytojo pareigoms eiti reikiamų įgūdžių, savybių bei kompetencijos, nesistengia tinkamai atlikti jam pavestus darbus, todėl nusprendė įspėti ieškovą apie atleidimą iš darbo Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalies pagrindu, o suėjus terminui atleido jį iš darbo;

2. Pasirengimo nagrinėti bylą proceso metu:

2.1. Atsakovas pateikė atsiliepimą DOK-54755 ir jo patikslinimą DOK-54758 bei šiuos priešinius reikalavimus/prašymus:

1) „Pripažinti darbo sutarties nutraukimą su mokykla remiantis DK 36.3 neteisėtu ir priteisti iš mokyklos išmokėti vieno mėnesio išeitinę išmoka remiantis DK 56.2 – 1,500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur 00 ct) atskaičiavus mokesčius + delspinigiai“.

2) „Remiantis DK 218.2. ir DK 218.4 4. priteisti priverstinę pravaikštą nuo neteisėto atleidimo 2023m. gruodžio 7d. ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki visiško teismo sprendimo įgyvendinimo dienos + delspinigiai.“.

3) „Pripažinti nemokamų mokslo atostogų suteikimą neteisėtu ir remiantis DK 125.3. priteisti iš mokyklos išmokėti atostoginius – 681 Eur 81 ct ( šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur aštuoniasdešimt vieną ct atskaičiavus mokesčius + delspinigiai.“.

4) „2023 m. rugsėjo 22 – 23 d. (Priedas 18) pripažinti kaip darbą poilsio dienomis, o rugsėjo 21 d. kelionę į Vilnių pripažinti kaip kelionę į darbą ir remiantis DK 111.1 priteisti iš ieškovės sumokėti atsakovui 511 Eur 35 ct (penkis šimtus vienuolika Eur ir trisdešimt penkis ct) atskaičius mokesčius + delspinigiai“.

5) „Priteisti iš ieškovės sumokėti už tris pirmas nedarbingumo dienas sumokėti + delspinigiai“.

6) „Pripažinti reikalavimą dirbti iki 16:30 kaip diskriminacinį“.

7) „<...> priteisti atsiradusią neturtinę žalą dėl mokyklos kaltės 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus Eur 00 ct) + delspinigiai.“

2.1.1. Atsiliepimą atsakovas grindė šiais argumentais:

1) pas ieškovą atsakovas pradėjo dirbti nuo 2023 m. rugpjūčio 30 d., tačiau iki 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovui nebuvo išmokėtas atlyginimas, bei vis dar nebuvo atliktas tyrimas dėl nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą, todėl 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovas pranešė mokyklai, kad nutraukia darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, kai darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

2) 2023 m. rugsėjo 11 – 23 d. prasidėjo mokslo sesija ir pasinaudojęs mokslo atostogomis atsakovas išvyko mokytis į Klaipėdą, nes mokosi Klaipėdos universitete. 2023 m. rugsėjo 12 d. sulaukė ieškovės vadovės skambučio su prašymu grįžti į darbą 2023 m. rugsėjo 22 d., vėliau žinutę Facebook platformoje. Tuo metu atsakovas galvojo, kad yra apmokamose mokslo atostogose, jog į jį investuoja, kokia gera jo darbo vieta ir jausdamas pareigą atsakovas priėmė sprendimą grįžti ankščiau laiko iš mokslo atostogų ir išeiti į darbą 2023 m. rugsėjo 22 d., o 2023 m. rugsėjo 23 d., vis dar savo mokslo atostogų metu, vadovės pageidavimu susitiko įprastoje atsakovui darbo vietoje (duomenys neskelbtini) aptarti ateinančios savaitės darbo planų;

3) 2023 m. rugsėjo 25 d. ryte pakeliui į darbą atsakovas patyrė traumą, visus reikalingus dokumentus mokyklai pateikė laiku, atsakovas ne kartą teiravosi ieškovės vadovės ar pateikė dokumentus apie nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą Valstybinei darbo inspekcijai. Ieškovės vadovė visuomet tikino, kad viskas kontroliuojama, viskas bus sutvarkyta, viskas bus gerai, net ir tuomet kai iš Sodros atėjo priminimas apie nepraneštą nelaimingą atsitikimą pakeliui į darbą. Tuo pačiu buvo prisiminta, kad atsakovo atostogų klausimas nėra išspręstas. Kaip iš anksto buvo sutarta, atsiuntė prašymą apmokamoms mokslo atostogoms;

4) 2023 m. gruodžio 4 d. 8:00 val. ryte atsakovas pateikė pranešimą ieškovei apie darbo sutarties nutraukimą, per pietus 11:45 val. iš savo finansinių paslaugų teikėjo atsakovas gavo pranešimą, kad iš mokyklos gautas pavedimas padengiantis mokyklos įsiskolinimą, o vakare 17:38 val. iš ieškovės atsakovas gavo pranešimą apie darbo sutarties nutraukimą pagal Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį. Iki atsakovo pranešimo apie darbo sutarties nutraukimą ieškovė atsakovui neturėjo jokių pretenzijų;

5) nors ieškovas nurodo, kad apie atsakovo išvykimą nuo 2023 m. rugsėjo 11 d. sužinojo tik 2023 m. rugsėjo 13 d., tai reikštų, kad vaikai tris dienas buvo be priežiūros, bet mokykla žinojo, kad jis išvyksta;

6) nors ieškovas nurodo, kad atsakovas nebuvo prisijungęs prie TAMO sistemos, tačiau atsakovas prisijungimus prie TAMO sistemos gavo tik 2023 m. rugsėjo 23 d.

2.2. Teismas 2024 m. balandžio 8 d. nutartimi Nr. CB-75377-2-68-3-04000-2024-1, kuri įsiteisėjo 2024 m. balandžio 17 d.:

2.2.1. Atsisakė priimti atsakovo atsiliepime DOK-54755 ir jo patikslinime DOK-54758 išdėstytus reikalavimus.

2.2.2. Nustatė, kad tolimesnė bylos apimtis pagal Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijos priimto sprendimo ir ieškovo teismui pateiktą ieškinį yra pagrindas nagrinėti darbo ginčą dėl teisės ir:

1) išspręsti ar atsakovą ieškovas atleido iš darbo teisėtai;

2) išspręsti dėl Darbo kodekso 218 straipsnyje nustatytų pasekmių taikymo bylos šalių atžvilgiu;

3) išspręsti dėl bylos šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, priteisimo.

2.2.3. Bylos šalims išaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus darbo ginčų komisijai 2024 m. vasario 8 d. sprendimo (registracijos duomenys: 2024-02-15 Nr. DGKS-1097) dalis įsiteisėjo 2024 m. kovo 15 d., t. y.: „Išieškoti ieškovo L. G. naudai iš atsakovės viešosios įstaigos „Varnų sala“ 123,89 Eur (vienas šimtas dvidešimt trys eurai 89 ct) (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 42,13 Eur (keturiasdešimt du eurai 13 ct) delspinigių. Prašymą likusioje dalyje atmesti kaip nepagrįstą.“

2.3. Ieškovas papildomai pateikė teismui:

1) DOK-89386 2023 m. rugpjūčio 29 d. susirinkimo protokolą Nr. 4, su dalyviu sąrašu, kuriame nurodyta, kad susirinkime dalyvavo ir atsakovas, bei 2023 m. rugpjūčio 31 d. patvirtintus 2023-2024/2024/2025 m. ugdymo planus;

2) DOK-94485 2023 m. gruodžio 2 d. pavedimą atsakovui;

3) DOK-94098 pedagogų etikos kodeksą;

2.4. Atsakovas papildomai pateikė teismui:

1) DOK-95103 2023 m. rugsėjo 25 d. nelaimingo atsitikimo darbe aktą, pasirašytą 2024 m. sausio 29 d., bei su juo susijusius dokumentus;

2) DOK-93995 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. VPA_SP5E-1846;

2.5. Parengiamojo teismo posėdžio metu:

1) ieškovas paaiškino savo reikalavimus bei įrodymus. Sutiko, kad bylą yra pasirengta nagrinėti iš esmės. 

2) atsakovas paaiškino savo atsikirtimų esmę. Sutiko, kad bylą pasirengta nagrinėti iš esmės;

3) šalys nepriėjo bendro sutarimo taikos sutarčiai byloje sudaryti.

3. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu:

3.1. Ieškovo atstovas palaikė ieškinio reikalavimus ir teismui pateiktus argumentus, ieškovo direktorė paaiškino, kad priėmė sprendimą dėl atsakovo netinkamų išbandymo rezultatų, nes atsakovas iki 2023 m. rugsėjo 10 d. neparengė savo mokinių ugdymo plano, atsakovas buvo sakęs, kad yra įstojęs mokytis ir kad jam reiks mokymosi atostogų, tačiau išvyko mokytis raštu su ugdymo vadovais nesusiderinęs dėl mokymosi atostogų, tuomet mokykloje trūko mokytojo, ji turėjo ieškoti naujo mokytojo. Atsakovas nesuderinęs nuotolinio darbo savavališkai išeidavo iš darbo nepasibaigus darbo laikui. Atsakovas vengė pasirašyti apie susipažinimą su ieškovės dokumentais. Atsakovui buvo priskirta jungtinė pradinukų III-IV klasė. 2023 m. rugsėjo 14 d. visi mokytojai buvo kviečiami į susirinkimą, tada sužinojo, kad atsakovas jau yra išvykęs mokytis. Atsakovas mokykloje nebuvo nuo rugsėjo 8 d., grįžo 2023 m. rugsėjo 22 d., pabuvo kelias valandas ir vėl išvyko, o 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdamas į darbą patyrė traumą, į darbą grįžo 2023 m. gruodžio 4 d., tą dieną ji galiausiai priėjo išvados, kad atsakovas neišlaikė išbandymo rezultatų, įspėjo apie tai atsakovą ir vėliau 2023 m. gruodžio 7 d. jį atleido. G. J. jai buvo sakiusi, kad atsakovas buvo sakęs, kad planuoja traumą vykstant į darbą 2023 m. gruodžio 4 d., kadangi atsakovas ilgai nebuvo darbe jo klasė buvo perduota kitam mokytojui, o mokyklos ikimokyklinės klasės mokytoja sirgo, tai atsakovui pavedė mokyti ikimokyklinę klasę. Toje klasėje dirbusi mokytoja Diana jai pasakė, kad atsakovas nežino kaip mokyti ikimokyklinę klasę, todėl ir tai prisidėjo prie jos sprendimo atsakovą atleisti dėl netinkamų išbandymo rezultatų. 2023 m. gruodžio 4 d. ryte tarp 8-9 val. ji kalbėjo su atsakovu, siūlė jam nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu, tačiau atsakovas pasakė, kad jis jau yra pateikęs prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo kitais pagrindas, ji jam norėjo perduoti savo įspėjimą dėl darbo santykių nutraukimo dėl netinkamo išbandymo rezultatų, tačiau atsakovas jos įspėjimo nepriėmė, todėl įspėjimą atsakovui nusiuntė tos pačios dienos vakare.

3.2. Atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti, palaikė reikalavimą pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu. Paaiškino, kad  2023 m. rugsėjo 8 d. buvo darbe ir vedė pamokas, vėliau suderinęs su ieškovo vadove žodžiu išvyko mokytis ir grįžo į darbą ir dirbo 2023 m. rugsėjo 22 d., papildomai buvo atvykęs aptarti darbo 2023 m. rugsėjo 23 d., 2023 m. rugsėjo 25 d. vykdamas į darbą patyrė traumą, todėl iki 2023 m. gruodžio 1 d. buvo nedarbingume, į darbą grįžo 2023 m. gruodžio 4 d. ir pačioje darbo pradžioje įteikė prašymą ieškovui atleisti jį iš darbo dėl to, kad ilgiau kaip du mėnesius nebuvo mokamas darbo užmokestis, be to darbdavys nevykdė savo pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, neužbaigdamas jo nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą tyrimo. Prašymą dėl atostogų 2023 m. rugsėjo 11-22 d. pateikė 2023 m. rugsėjo 25 d. Su liudytoja G. J. nekalbėjo apie numatomą nedarbingumą nuo 2023 m. rugsėjo 25 d., be to liudytoja neatsimena, kad jis ją pavadavo, todėl kaip ji gali atsiminti apie ką jie kalbėjo. Prie TAMO sistemos jis negalėjo prisijungti, nes jis tik rugsėjo antroje pusėje gavo prisijungimą, o vėliau jis patyrė traumą ir nebedirbo. 2023 m. gruodžio 4 d. jo buvo prašyta tik padėti už ikimokyklinės grupės mokymą atsakingai darbuotojai. Dėl ankstesnio išėjimo iš darbo buvo gavęs ieškovo vadovės žodinį sutikimą, tačiau papildomai grįžęs dirbdavo ir namuose, tiek kiek reikėjo pasiruošti pamokoms, pvz., 1 valandą ar daugiau. 2023 m. rugsėjo 11-12 d. telefonu bendravo su ieškovo direktore ir ji tikrai žinojo, kad jis yra mokymuose. 2023 m. rugpjūčio 29 d. galėjo dalyvauti mokytojų susirinkime, tačiau antroje dalyje, jam buvo pasakyta, kad jis ten jau nebereikalingas. Ieškovas ne tik du mėnesius nemokėjo darbo užmokesčio bet ir nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118 patvirtintų Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 21 punkto, nes jo nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą neištyrė per 10 darbo dienų.

3.3. Liudytoja apklausta D. P. paaiškino, kad pas ieškovą 2023 m. gruodžio 4-7 d. dienomis ji dirbo mokytojos padėjėja ir dirbo su ikimokykline grupe, kadangi jos mokytoja buvo nedarbingume, atėjo mokytoju dirbti atsakovas, tačiau realiai jis net nežinojo kaip mokyti vaikus su negalia, todėl viską darė ji, o atsakovas tik dalyvaudavo arba būdavo kitoje klasėje prie kompiuterio, atsakovas visuomet išeidavo iš darbo apie 12-14 val. nesulaukęs darbo laiko pabaigos, t. y. 17 val. Realiai atsakovas jai niekuo nepadėdavo.

3.4. Liudytoja apklausta G. J. paaiškino, kad pas ieškovą dirbo ir dirba pradinių klasių mokytoja, su atsakovu susipažino 2023 m. mokslo metų pradžioje, atsakovas buvo labai komunikabilus ir draugiškas. Visi mokyklos dokumentai mokytojams yra pateikiami per vidinį dokumentų dalinimosi puslapį (share point) ir visi mokytojai ten turi prieigą susipažinti su reikalingais dokumentais. Ji dalyvavo mokytojų pasitarime 2023 m. rugpjūčio 30 d., dalyvavo ir atsakovas. 2023 m. rugsėjo 22 d. per fizinio pamoką, kai ji buvo su savo klase, atsakovas su savo klase, jie kalbėjosi ir atsakovas sakė, kad planuoja nedarbingumą patiriant traumą vykstant į darbą, vėliau sužinojo, kad taip ir nutiko. Ji nesuprato, ką daryti su tokia iš atsakovo gauta informacija, vėliau nusprendė ja pasidalinti su direktore. Neatsiminė ar 2023 m. gruodžio 5 d. ją pavadavo atsakovas. Nežino jokių konfliktų su atsakovu.

3.5. Baigiamųjų kalbų metu:

1) ieškovės direktorė iš esmės palaikė ieškinį ir jo reikalavimus, pažymėjo, kad 2023 m. gruodžio 7 d. pagrįstai atleido atsakovą esant nepatenkinamiems išbandymo rezultatams, nes atsakovo dalykinės savybės ir elgesio standartas neatitiko mokytojui keliamų reikalavimų. Atsakovas nesusipažino su mokyklos dokumentais, nesuderino darbo grafiko, pasišalindavo iš darbo be leidimo, išvyko mokytis nesuderinęs atostogų, neparengė mokinių ugdymo plano.

2) atsakovas nesutiko su ieškiniu, prašė jį atmesti,  pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu, priteisti priverstinės pravaikštos darbo užmokesčio išmoką ir neturtinę 5000 Eur žalą, pažymėjo, kad liudytoja G. J. patvirtino, kad jis jokių problemų nekėlė, mokymo atostogas buvo suderinęs su ieškovo direktore žodžiu, todėl nesupranta, kodėl ji keičia poziciją. Žodžiu buvo suderinęs, kad darbe bus trumpiau, nei nustatytas darbo laikas, ieškovas nemokėjo laiku darbo užmokesčio, nevykdė darbdaviui priskirtų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, todėl ieškovas atleido jį neteisėtai.

II. Teismas konstatuoja:

Kilęs tarp šalių ginčas išspręstinas iš esmės – pripažįstant, kad atsakovas iš darbo buvo atleistas neteisėtai, taikant su tuo susijusias pasekmes.

4. Teismas iš byloje esančių įrodymų bei šalių paaiškinimų nustatė, kad:

4.1. Tarp ieškovo ir atsakovo 2023 m.  rugpjūčio 29 d. buvo sudaryta neterminuota darbo sutartis Nr. 110 (e. t. 1, b. l. 4-6) (toliau – Darbo sutartis), kurioje nustatyta, kad: 1) atsakovo pareigos – pradinių klasių mokytojas, atlyginimas – 1500 Eur (atskaičius mokesčius), išmokama ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 d. (1.2, 1.3 punktai); 2) sutartis neterminuota, o bandomasis laikotarpis 3 mėnesiai  (2, 5 punktai); darbo sutartis įsigalioja ir darbuotojas pradeda dirbti 2023 m. rugpjūčio 30 d. (7 punktas);

4.2. Atsakovas dirbo ir jam darbo užmokestis buvo priskaičiuotas už šias darbo dienas: 2023 m. rugpjūčio 30-31 d., rugsėjo 1, 4-8, 22 d., gruodžio 4-7 d., iš viso 11 darbo dienų (e. t. 1, b. l. 101-111, 163), už kurias atsakovui buvo apskaičiuotas ir sumokėtas darbo užmokestis, t. y.: 2023 m. gruodžio 4 d. 1322,73 Eur už darbą 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais (išskyrus už rugsėjo 22 d., nes už šią dieną ieškovą atsakovui turėjo sumokėti 123,89 Eur (neatskaičius mokesčių) pagal šio sprendimo 4.7 punkte nurodytą darbo ginčų komisijos sprendimą) (e. t. 1, b. l. 40, e. t. 2, b. l. 17, 146) ir 458,87 Eur už 2023 m. gruodžio mėnesio darbą (e. t. 1, b. l. 83). Sodrai pranešta, kad už 2023 m. rugpjūčio 2 darbo dienas atsakovui priskaičiuota 247,78 Eur, už 2023 m. rugsėjo mėnesio 1-8 d. (6 darbo dienos) 732,88 Eur (e. t. 1, b. l. 18), darbo ginčų komisija už 2023 m. rugsėjo 22 d. paskaičiavo ir priteisė 123,89 Eur (e. t. 1, b. l. 163), už 2023 m. gruodžio mėnesio 3 darbo dienas (su nepanaudotų atostogų kompensacija) 1726,43 Eur (e. t. 1, b. l. 22; e. t. 1, b. l. 101-102). Pagal atsiskaitymo lapelius iš viso turėjo pervesti atsakovui 1781,66 (192,03+546,4+1043,23), pervedė 1781,6 Eur, t. y. iš esmės tiek kiek paskaičiavo. Papildomai pagal darbo ginčų komisijos sprendimą ieškovas atsakovui turėjo sumokėti už 2023 m. rugsėjo 22 d. darbą 123,89 Eur (neatskaičius mokesčių).

4.3. Atsakovui 2023 m. rugsėjo 11-21 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos (e. t. 1, b. l. 9, 10, 51, 163), minėtu laikotarpiu atsakovas buvo mokymosi sesijoje (e. t. 1, b. l. 8), o nuo 2023 m. rugsėjo 25 d. iki 2023 m. gruodžio 1 d. atsakovas buvo laikinajame nedarbingume. 

4.4. Atsakovo darbo laikas buvo pirmadieniais nuo 8:30 val. iki 17:30 val., antradieniais penktadieniais nuo 8:30-16:30 val. (e. t. 1, b. l. 43). Pirmadieniais, trečiadieniais ir ketvirtadieniais atsakovo darbo laikos norma buvo 7,4 valandos (arba 7 val. ir 24 minutės), o antradieniais, penktadieniais 6,4 valandos (arba šešios valandos ir 24 minutės), iš viso per savaitę 35 val., nors darbo sutartyje nurodyta, kad savaitės darbo laiko norma 36 valandos (e. t. 1, b. l. 5). Apie pietų pertraukos laiką byloje duomenų nepateikta. Ginčo dėl minėtų aplinkybių tarp šalių nebuvo. Tačiau ieškovė turėjo pastabų atsakovui, kad šis iš darbo vietos pasišalindavo anksčiau. Bylos duomenimis nustatyta, kad, pvz., 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakovas į darbą atvyko 8:35 val., išvyko 14:33 val. (e. t. 1, b. l. 69), 2023 m. rugsėjo 5 d. į darbą atvyko 7:56 val., o išvyko 14:20 val. (e. t. 1 b. l. 68), 2023 m. rugsėjo 6 d. į darbą atvyko 8:55 val. išvyko 15:04 val. (e. t. 1, b. l. 67), 2023 m. rugsėjo 7 d. 7:56 val., išvyko 14:15 val. (e. t. 1, b. l. 66), 2023 m. rugsėjo 8 d. 8:51 val., išvyko 14:29 val. (e. t. 1, b. l. 65), atsakovas sutiko su tokiu darbo laiku, pažymėjo, kad papildomai dirbo namuose ruošdamasis pamokoms. Ieškovė tokį atsakovo elgesį laikė neatitinkančiu išbandymo rezultatų, nes dėl nuotolinio darbo jis turėjo susiderinti su ugdymo vadovu taip, kaip aptarta 2023 m. rugpjūčio 29 d. protokole (e. t. 2, b. l. 106), kuriame nustatyta, kad jei mokytojas nori nekontaktines valandas dirbti nuotoliniu būdu, turi susiderinti su ugdymo vadovu, parašyti prašymą, jei tokio suderinimo nėra, mokytojas visą darbo laiką nurodytą sutartyje turi dirbti mokykloje.

4.5. Atsakovas 2023 m. gruodžio 4 d.  8:04 val. el. paštu ieškovui pateikė prašymą (e. t. 2, b. l. 51), prašydamas nutraukti Darbo sutartį pagal Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalį, priežastis dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir darbdavio nevykdomų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje, nurodė darbo pasitarime pas ieškovo vadovę 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val., o ieškovo vadovė 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val. ieškovui norėjo įteikti pranešimą dėl darbo sutarties nutraukimo (e. t. b. l. 42), tačiau atsakovui atsisakius jį paimti, ieškovo vadovė atsakovui minėtą pranešimą įteikė el. paštu 2023 m. gruodžio 4 d. 17:38 val. (e. t. 1, b. l. 41), kuriuo pranešė atsakovui, kad darbo sutartis bus nutraukiama 2023 m. gruodžio 7 d. dėl nepatenkinamų darbuotojų išbandymo rezultatų.

4.5. Darbo sutartis nutraukta 2023 m. gruodžio 7 d. dėl netinkamų išbandymo rezultatų (e. t. 1, b. l. 6, 12, 16).

4.6. Atsakovo vienos dienos vidutiniu darbo užmokesčiu, vertinant 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais jam paskaičiuotą darbo užmokestį su mokesčiais (1104,55/9), laikytina 122,72 Eur, o vieno mėnesio vidutiniu darbo užmokesčiu neatskaičius mokesčių – 2564,84 Eur (122,72*20,9). Teismas minėtus skaičiavimus atliko vadovaudamasis Vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 496 ir 2023 m. mėnesio vidutiniu darbo dienų skaičiumi (Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2022 m. lapkričio 11 d. įsakymas Nr. A1-744 „Dėl metinių vidutinio mėnesio darbo dienų ir vidutinio mėnesio darbo valandų skaičių 2023 metais patvirtinimo“).

4.7. Tarp šalių kilusį ginčą nagrinėjo darbo ginčų komisija darbo byloje Nr. APS-131-24853/2023, kurioje:

4.7.1. Atsakovas/darbuotojas buvo pareiškęs šiuos reikalavimus: (e. t. 1, b. l. 30-31) „Pripažinti darbo sutarties nutraukimą su mokykla remiantis LR DK 36.3 neteisėtu ir priteisti iš mokyklai išmokėti man vieno mėnesio išeitinę išmoka remiantis LR DK 56.2 – 1,500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur 00 ct) atskaičiavus mokesčius + delspinigiai“; „Remiantis LR DK 218.2. ir LR DK 218.4 4. Priteisti priverstinę pravaikštą nuo neteisėto atleidimo 2023 m. gruodžio 7 d. ir priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą iki visiško teismo sprendimo įgyvendinimo dienos + delspinigiai.“; „Pripažinti nemokamų mokslo atostogų suteikimą neteisėtu ir remiantis LR DK 125.3. priteisti iš mokyklos išmokėti atostoginius – 681 Eur 81 ct ( šešis šimtus aštuoniasdešimt vieną Eur aštuoniasdešimt vieną ct atskaičiavus mokesčius + delspinigiai.“ „2023 m. rugsėjo 22 – 23d. (Priedas 18) pripažinti kaip darbą poilsio dienomis, o rugsėjo 21 d. kelionę į Vilnių pripažinti kaip kelionę į darbą ir remiantis LR DK 111.1 priteisti iš ieškovės sumokėti atsakovui 511 Eur 35 ct (penkis šimtus vienuolika Eur ir trisdešimt penkis ct) atskaičius mokesčius + delspinigiai“; „Priteisti iš ieškovės sumokėti už tris pirmas nedarbingumo dienas sumokėti + delspiniginiai“; „Pripažinti reikalavimą dirbti iki 16:30 kaip diskriminacinį“; „<...> priteisti atsiradusią neturtinę žalą dėl mokyklos kaltės 3 500 Eur (tris tūkstančius penkis šimtus Eur 00 ct) + delspinigiai.“; (e. t. 1,b. l. 112) „Skirti atsakovui maksimalią 3000 (trys tūkstančiai) Eur baudą, siekiant atsakovą atgrasyti nuo teisės pažeidimo ateityje“.

4.7.2. Darbo ginčų komisija 2024 m. vasario 8 d. DGKS – sprendimu (registracijos duomenys: 2024-02-15 Nr. DGKS-1097) tenkino L. G. prašymą iš dalies:

1) pripažino L. G. 2023 m. gruodžio 7 d. atleidimą iš darbo iš viešosios įstaigos „Varnų sala“ pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalį neteisėtu;

2) laikė, kad darbo sutartis tarp L. G. ir viešosios įstaigos „Varnų sala“ nutraukta darbo ginčų komisijos (darbo ginčus nagrinėjančio organo) sprendimu jo įsiteisėjimo dieną pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalį;

3) išieškojo L. G. naudai iš viešosios įstaigos „Varnų sala“ 2635,47 Eur, neatskaičius mokesčių, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2023 m. gruodžio 7 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo priėmimo dienos (2024 m. vasario 8 d.) bei po 61,29 Eur (šešiasdešimt vieną Eur 29 ct) (neatskaičius mokesčių) už kiekvieną paskesnę darbo dieną, taikant 5 (penkių) darbo dienų savaitės grafiką, nuo 2024 m. vasario 9 d. iki darbo ginčų komisijos sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienerius metus;

4) išieškojo L. G. naudai iš viešosios įstaigos „Varnų sala“ 123,89 Eur (neatskaičius mokesčių) darbo užmokesčio ir 42,13 Eur (keturiasdešimt du eurai 13 ct) delspinigių;

5) prašymą likusioje dalyje atmetė kaip nepagrįstą;

4.8. Darbo ginčų komisijos 2024 m. vasario 8 d. sprendimas (registracijos duomenys: 2024-02-15 Nr. DGKS-1097) dėl ieškovo/darbdavio neginčytų atsakovo/darbuotojo reikalavimų įsiteisėjo 2024 m. kovo 15 d., t. y. dėl šių atsakovo reikalavimų:

1) išmokėti vieno mėnesio išeitinę išmoka remiantis Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies pagrindu – 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus Eur 00 ct) atskaičiavus mokesčius; dėl delspinigių – reikalavimas buvo atmestas, įsiteisėjo;

2) išmokėti delspinigius už vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą – reikalavimas buvo atmestas, įsiteisėjo;

3) 2023 m. rugsėjo 22 – 23 d. pripažinti kaip darbą poilsio dienomis, o rugsėjo 21 d. kelionę į Vilnių pripažinti kaip kelionę į darbą ir remiantis Darbo kodekso 111 straipsniu priteisti iš ieškovės sumokėti atsakovui 511 Eur 35 ct (penkis šimtus vienuolika eurų ir 35 ct) atskaičius mokesčius ir delspinigius – reikalavimas buvo atmestas, įsiteisėjo;

4) išieškoti darbo užmokestį už 2023 m. rugsėjo 21 d. – rugsėjo 23 d. – reikalavimas patenkintas priteisiant 123,89 Eur darbo užmokesčio, įsiteisėjo;

5) išieškoti delspinigius už laiku nesumokėtą darbo užmokestį – reikalavimas patenkintas priteisiant 42,13 Eur delspinigių, įsiteisėjo;

6) pripažinti atleidimą neteisėtu – reikalavimas patenkintas, neįsiteisėjo;

7) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinę pravaikštą – reikalavimas patenkintas, neįsiteisėjo;

8) priteisti neturtinę žalą – reikalavimas atmestas, įsiteisėjo.

Nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui tik dėl dalies ginčo (Darbo kodekso 229 straipsnio 1, 2 dalys). Šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas dėl pripažinimo atleidimo neteisėtu ir priteisimo vidutinio darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą neteks galios (Darbo kodekso 231 straipsnio 7 dalis).

5. Teismas byloje kilusį ginčą nagrinėja iš esmės (Darbo kodekso 231 straipsnio 3 dalis) ir vertina šiuos tarp šalių kilusius ginčo esminius klausimus: 1) ar ieškovas teisėtai ir pagrįstai su atsakovu nutraukė darbo sutartį ir jį atleido iš darbo, 2) kada darbo sutartis laikytina nutraukta, 3) ar atsakovui priteistinas darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką, 4) ar šalys darbo santykių metu tinkamai bendradarbiavo, ar buvo sąžiningos viena kitos atžvilgiu ar buvo pakankamai rūpestingos ir atsargios (Darbo kodekso 24 straipsnis) ir, darydamas išvadas, spręs ar ieškinys ir atsakovo reikalavimai tenkintini ar atmestini. 

Teismo išvados ir motyvai.

6.  Atsakovo reikalavimas – pripažinti jo atleidimą iš darbo neteisėtu – tenkintinas, o ieškovo reikalavimas – atmesti atsakovo reikalavimą, dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, – atmestinas, nes atsakovas atleistas iš darbo nesilaikant nustatytos tvarkos.

Ieškovas teigė, kad atsakovas neišlaidė išbandymo rezultatų, nes nesilaikė darbo drausmės anksčiau išeidamas iš darbo, nesuderinęs nuotolinio darbo; išvyko į mokymąsi nesuderinęs nustatyta tvarka atostogų; neparengė mokinių mokymo plano; mokymų metu sudarydamas užduotis naudojosi dirbtiniu intelektu, todėl užduotys buvo netinkamos, laiku neprisijungė prie TAMO, nesusipažindavo su ieškovo dokumentais. Atsakovas visa tai neigė, teigdamas, kad dėl darbo laiko ir mokymosi atostogų buvo suderinęs su ieškovo direktore žodžiu, kad jam nebuvo duota užduotis parengti mokinių mokymo planą, užduotis mokiniams parengdavo tinkamas, prie TAMO negalėjo prisijungti, nes neturėjo prieigos. Ieškovas nemokėjo darbo užmokesčio ilgiau nei du mėnesius ir nevykdė darbdavio pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje.

6.1. Taikytinos teisės normos ir aktuali teismų praktika:

1) Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Darbo kodekso 36 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išbandymo terminas negali būti ilgesnis negu trys mėnesiai, neskaitant laiko, kurį darbuotojas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų svarbių priežasčių;

2) vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalimi darbdavys pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo ir nemokėti jam išeitinės išmokos. Atleidimo iš darbo tokiu atveju sąlyga – nepatenkinami darbuotojo išbandymo rezultatai. Išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva, o jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. dėl savo dalykinių ir (ar) asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti sulygto darbo. Neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis leidžiamomis įrodinėjimo priemonėmis. Tam galima naudotis tarnybinio patikrinimo medžiaga, darbuotojų pareiškimais, paaiškinimais, darbuotojų ar kitų asmenų žodiniais paaiškinimais, vaizdo ar garso įrašais ir pan.;

3) pripažinęs, kad išbandymo rezultatai nepatenkinami, darbdavys iki išbandymo termino pabaigos gali priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas iki darbo sutarties pasibaigimo, ir nemokėti išeitinės išmokos (Darbo kodekso 36 straipsnio 3 dalis) (žr. pvz.,  Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023, 15 punktas);

4) vadovaujantis Darbo kodekso 36 straipsnio 1 dalimi, išbandymo terminas nustatomas tam, kad darbdavys galėtų įvertinti, ar darbuotojas tinka darbui, į kurį jis priimtas. Toks teisinis reglamentavimas lemia aptariamo darbo sutarties nutraukimo pagrindo taikymo specifiškumą. Pirma, darbdavys iki bandomojo termino pabaigos turi teisę darbo sutartį nutraukti pigiau (nemokėdamas išeitinės išmokos) ir paprastesne tvarka (įspėjęs darbuotoją prieš tris darbo dienas). Antra, darbo sutarties nutraukimo pagrindu yra įvardijamas darbdavio sprendimas, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, t. y. jog darbuotojas, darbdavio vertinimu, nėra tinkamas darbui, dėl kurio sudaryta darbo sutartis. Aiškindamas tokį teisinį reglamentavimą kasacinis teismas yra nurodęs, kad išbandymo rezultatų vertinimas yra darbdavio prerogatyva. Darbo sutartis sudaroma šalių valia ir tik šios sutarties šalys gali spręsti, ar darbas yra priimtinas (kai išbandymas nustatytas darbuotojo prašymu) arba ar darbuotojas sugeba tinkamai atlikti jam pavestą darbą (kai išbandymas nustatomas darbdavio iniciatyva). Jeigu darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo nurodytu pagrindu ir kreipiasi į teismą, darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį. Nagrinėdamas tokias bylas teismas negali spręsti tų klausimų, kurie pagal įstatymą ir darbo teisinių santykių sutartinį pobūdį yra darbdavio prerogatyva, t. y. teismas negali pripažinti, kad darbuotojas tinka pavestam darbui. Teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-632-611/2015, 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-484-701/2016);

5) neigiamą išbandymo rezultatą darbdavys gali įrodinėti visomis CPK 177 straipsnyje nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-318/2008). Darbdavys nėra visiškai laisvas vertinti išbandymo rezultatų, tačiau atleidžiant darbuotoją išbandomo laikotarpio metu jam nepateisinus lūkesčių nėra taikomi tokie griežti reikalavimai kaip nutraukiant darbo sutartį bendraisiais pagrindais. Aptariamas darbo sutarties nutraukimo pagrindas yra lankstesnis tuo aspektu, kad įrodinėjant aplinkybę, jog darbuotojas netinka darbo sutartyje nurodytam darbui, netaikomas objektyvusis įrodinėjimo standartas, pagal kurį darbdavio nurodomas darbo sutarties nutraukimo priežastis kiekvienas asmuo turėtų objektyviai įvertinti kaip pakankamas pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo. Darbuotojui nesutinkant su darbo sutarties nutraukimo Darbo kodekso 36 straipsnio pagrindu teisėtumu, darbdaviui pakanka įrodyti, kad egzistavo sąlygos susiformuoti konkretaus darbdavio subjektyviai pozicijai, jog darbuotojas jam netinka (Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-2088-945/2019; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1353-1012/2023);

6) Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

6.2. Nagrinėjamu atveju:

6.2.1. Ieškovas nepagrįstai netenkino atsakovo prašymo atleisti jį Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, nes:

1) 2023 m. gruodžio 4 d. atsakovui buvo ilgiau, kaip du mėnesius nemokamas darbo užmokestis. Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte, atsakovas darbo užmokestį už 2023 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius gavo tik 2023 m. gruodžio 4 d. 11:45 val. (e. t. 1, b. l. 40, e. t. 2, b. l. 17). Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų prasme, nėra aktualu kiek kartų ir kada darbdavys galėjo bandyti pervesti atlyginimą darbuotojui, svarbu galutinis rezultatas, kada jis pervestas. Ieškovė paaiškinimų metu nurodė, kad darbo užmokestį atsakovui pervedinėjo kaip ir kitiems darbuotojams 2023 m. lapkričio 27-28 d., į bylą pateikė dokumentą, kuris rodo, kad galėjo pervedinėti 2023 m. gruodžio 2 d. (e. t. 2, b. l. 146), be to atsakovas pateikė į bylą paaiškinimą, kad darbo užmokesčio už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius mokėjimas realiai buvo atliktas 2023 m. gruodžio 4 d. 9:35 val. (e. t. 1, b. l. 146), t. y. ieškovas neįrodė, kad atsakovui darbo užmokestis už 2023 m. rugpjūčio, rugsėjo mėnesius buvo sumokėtas iki 2023 m. gruodžio 4 d. 8:04 val., kai atsakovas el. paštu ieškovui pateikė prašymą (e. t. 2, b. l. 51) dėl atleidimo iš darbo, atitinkamai ieškovas privalėjo tenkinti ieškovo prašymą, o jo netenkindamas pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai;

2) 2023 m. gruodžio 4 d. nebuvo daugiau, kaip dviejų mėnesių, kad ieškovas nevykdytų pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos srityje. Kaip nustatyta šio sprendimo 4 punkte atsakovas 2023 m. rugsėjo 25 d. patyrė nesunkią traumą pakeliui į darbą ir buvo nedarbingas iki 2023 m. gruodžio 1 d. (e. t. 1, b. l. 107). 2024 m. gruodžio 4 d. ieškovas dar nebuvo surašęs nelaimingo atsitikimo pakeliui į darbą akto (e. t. 2, b. l. 154-155), kuri ieškovo direktorė pasirašė 2024 m. sausio 29 d. Nors ieškovas minėtą aktą privalėjo surašyti per 10 darbo dienų (Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 2 d. nutarimu Nr. 1118, 21 punktas), t. y. iki 2023 m. spalio 9 d. (įskaitytinai), tačiau 2023 m. gruodžio 4 d. dar nebuvo suėjęs Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkte aptartas dviejų mėnesių darbdavio pareigų nevykdymo terminas. Atitinkamai atsakovas 2023 m. gruodžio 4 d. neturėjo teisės reikalauti nutraukti darbo sutartį Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu dėl to, kad ieškovas nevykdė savo pareigų darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo srityje.

6.2.2. Teismas negali paneigti ieškovo teisės spręsti, kad atsakovas neišlaikė išbandymo rezultatų, tačiau ieškovo elgesys sprendžiant dėl atsakovo išbandymo rezultatų nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas:

1) kaip minėta, ieškovas teigė, kad atsakovas neišlaidė išbandymo rezultatų, nes nesilaikė darbo drausmės, anksčiau išeidamas iš darbo, nesuderinęs nuotolinio darbo; išvyko į mokymąsi nesuderinęs nustatyta tvarka atostogų; neparengė mokinių mokymo plano; mokymų metu sudarydamas užduotis naudojosi dirbtiniu intelektu, todėl užduotys buvo netinkamos, laiku neprisijungė prie TAMO, nesusipažindavo su ieškovo dokumentais, planavo nedarbingumą. Minėta ir tai, kad darbdavys privalo įrodyti, kad darbuotojas iš tiesų neišlaikė išbandymo, t. y. kad darbuotojas dėl savo dalykinių ir asmeninių savybių nesugeba ar negali dirbti darbo, dėl kurio atlikimo buvo sulygta sudarant sutartį bei, kad teismo pareiga nagrinėjant tokias bylas – patikrinti, ar darbdavys tikrai turėjo pakankamą pagrindą pripažinti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo; 

2) ieškovas įrodinėdamas atsakovo netinkamus išbandymo rezultatus apsiribojo paaiškinimais, realiai jokių minėtus teiginius pagrindžiančius įrodymų nepateikė. Nors ieškovo atstovė nurodė, kad dėl netinkamų išbandymo rezultatų atsakovui paaiškino 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val. aptarimo metu, tačiau į bylą pateiktas ieškovo 2023 m. gruodžio 4 d. pranešimas (e. t. 1, b. l. 12-13) tokių aplinkybių nepatvirtina, kaip ir nepatvirtina, kad apskritai ieškovo vadovė su atsakovu dėl netinkamų išbandymo rezultatų būtų kalbėję 2023 m. gruodžio 4 d. 8-9 val. pasitarime. 2023 m. gruodžio 4 d. pranešimas atsakovui įteiktas 2023 m. gruodžio 4 d. 17:38 val., nesilaikant ir trijų darbo dienų įspėjimo iki atleidimo termino, t. y. realiai įspėjus atsakovą 2023 m. gruodžio 4 d. 17:38 val., trys darbo dienos suėjo tik 2023 m. gruodžio 7 d., o atsakovo atleidimo iš darbo diena galėjo būti tik 2023 m. gruodžio 8 d.;

3) Dėl konkrečių ieškovo argumentų dėl netinkamų išbandymo rezultatų:

- dėl nesilaikymo darbo laiko režimo, nesusiderinimo dėl nuotolinio darbo ir mokymosi atostogų. Iš byloje esančių atsakovo pateiktų duomenų nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 4 d. atsakovas į darbą atvyko 8:35 val., išvyko 14:33 val. (e. t. 1, b. l. 69), 2023 m. rugsėjo 5 d. į darbą atvyko 7:56 val., o išvyko 14:20 val. (e. t. 1 b. l. 68), 2023 m. rugsėjo 6 d. į darbą atvyko 8:55 val. išvyko 15:04 val. (e. t. 1, b. l. 67), 2023 m. rugsėjo 7 d. 7:56 val., išvyko 14:15 val. (e. t. 1, b. l. 66), 2023 m. rugsėjo 8 d. 8:51 val., išvyko 14:29 val. (e. t. 1, b. l. 65). Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų raštu (Darbo kodekso 25 straipsnio 2 d. dalis, 52 straipsnis) susiderinęs dėl nuotolinio darbo. Taip pat iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad atsakovas 2023 m. rugsėjo 11-22 d. nebuvo darbe, nes buvo mokymosi sesijoje ir nebuvo pateikęs rašytinio prašymo atostogoms, prašymą pateikė 2023 m. rugsėjo 26 d. (e. t. 1, b. l. 10).

Teismo vertinimu ieškovas galėjo spręsti, kad toks atsakovo elgesys nepriimtinas ir spręsti, kad darbuotojas neišlaikė išbandymo, tačiau dėl tokio elgesio atsakovui ieškovas neteikė jokių pastabų iš karto, neperspėjo jo, toleravo tokį atsakovo elgesį. Atitinkamai laikytina, kad iš esmės ieškovui minėtas atsakovo elgesys 2023 m. rugsėjo mėnesį nebuvo nepriimtinas iš esmės. Be to ieškovas dirbo 2023 m. rugsėjo 22 d., o ieškovo direktorė su atsakovu apie tolimesnį darbą diskutavo 2023 m. rugsėjo 23 d. (bylos šalių paaiškinimai), todėl jeigu ieškovui išbandymo rezultatų prasme atsakovo elgesys buvo nepriimtinas, tai ieškovas, būdamas pakankamai atsargus ir rūpestingas, apie netinkamus atsakovo išbandymo rezultatus turėjo informuoti atsakovą dar 2023 m. rugsėjo 22-23 d., tačiau to nepadarė. Priešingai, bylos medžiaga liudija, kad iki pat 2023 m. gruodžio 4 d. ieškovas sudarė lūkestį atsakovui, kad esminių pastabų dėl jo išbandymo neturi. Ieškovas taip pat neturėjo pastabų dėl atsakovo darbo laiko rėžimo 2023 m. gruodžio 4 d. (e. t. 1, b. l. 14), todėl atsakovo darbo laiko režimo neatitikimai negalėjo būti pagrindu 2023 m. gruodžio 4 d. spręsti, kad atsakovo išbandymo rezultatai yra netinkami;

 - dėl neparengimo mokinių mokymo plano, netinkamų užduočių, laiku neprisijungimo prie TAMO, nesusipažinimo su ieškovo dokumentais, planavo nedarbingumą. Ieškovas nepateikė teismui apskritai jokių įrodymų, patvirtinančių minėtus ieškovo teiginius, todėl teismas negali spręsti, kad ieškovas dėl minėtų priežasčių pagrįstai laikė, kad atsakovo išbandymo rezultatai yra nepriimtini. Nors byloje apklausta liudytoja G. J. paaiškino, kad ieškovas jai 2023 m. rugsėjo 22 d. pasakė, kad planuoja nedarbingumą, tačiau byloje pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2024 m. vasario 23 d. sprendimas Nr. VPA_SP5E-1846 yra galiojantis, nėra jokių duomenų, kad būtų nustatyta, jog atsakovas 2023 m. rugsėjo 25 d. nepatyrė traumos pakeliui į darbą. Atitinkamai minėti liudytojos parodymai vertintini kritiškai, neatitinkantys byloje esančių rašytinių įrodymų.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, teismas neturi pagrindo spręsti, kad ieškovas teisėtai ir pagrįstai 2023 m. gruodžio 7 d. nutraukė darbo sutartį su atsakovu dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų, be to nepagrįstai buvo netenkintas atsakovo prašymas atleisti jį Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu, todėl atsakovo atleidimas iš darbo 2023 m. gruodžio 7 d. pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu. Nustatytinas atsakovo atleidimo pagrindas – teismo sprendimas, jo įsiteisėjimo dieną (Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis), atsakovas negrąžintinas į darbą pas ieškovą (Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis).

7. Atsakovo reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką, tenkintinas iš dalies:

7.1. Taikytinos teisės normos ir teismų praktika:

1) Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalys nustato, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, negrąžinus darbuotojo į darbą, darbo ginčus nagrinėjantis organas priima sprendimą priteisti jam išmokėti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus <...>;

2) pagal kasacinio teismo praktiką Darbo kodekso 218 straipsnio pagrindu priteistina suma turėtų būti skirta kompensuoti dėl neteisėto atleidimo iš darbo praradimus darbuotojui ir kartu būti proporcinga suvaržymo priemonė darbdaviui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2008; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-665/2013; 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2014; 2015 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-522-421/2015; 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016). Nuspręsdamas dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio, teismas turi įvertinti, ar konkretus priteistinas dydis nepaneigia šio instituto socialinės funkcijos, t. y. kompensuoja darbuotojo dėl neteisėto atleidimo iš darbo patirtus praradimus, tačiau nėra neadekvatus Darbo kodekso nustatytam kompensavimo tikslui, nelemia darbdaviui pernelyg sunkių padarinių, dėl kurių būtų pažeisti kitų darbuotojų teisėti interesai, nepaneigia darbo teisinių santykių šalių sąžiningumo ir nesukelia kolizijos su kitų darbuotojų garantijomis. Sprendžiant klausimą dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, atsižvelgtina į tokias reikšmingas aplinkybes: darbdavio turtinę padėtį ir galimybę sumokėti tam tikro dydžio kompensaciją, darbdavio, kaip juridinio asmens, specifinį teisinį statusą, funkcijas ir darbuotojo pareigų ypatumus, į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, darbuotojo nepertraukiamą darbo stažą, šalių tarpusavio santykių pobūdį, taip pat aplinkybes, susijusias su teisminio ginčo nagrinėjimo laikotarpio trukme ir ją lėmusiomis priežastimis. Šis teismų praktikoje suformuluotas aplinkybių, reikšmingų kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką dydžio vertinimui, sąrašas nėra baigtinis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37-469/2016; 2017 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017; 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-55-248/2018; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-333-684/2019; 2019 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-327-701/2019; 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020; 2021 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-116-943/2021);

3) teismas, nuspręsdamas dėl priteistino kompensacijos dydžio atitikties tokios kompensacijos tikslui ir paskirčiai, jos adekvatumo, turi vadovautis teismų praktikoje nurodytais kriterijais, nustatyti, ar yra aplinkybių, sudarančių pagrindą mažinti priteistiną kompensaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-36-701/2018, 2020 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-87-248/2020). Pagal formuojamą teismų praktiką kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką mažinimas galimas išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2012);

4) po darbo santykių reformos, kuri buvo įgyvendinta 2017 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Darbo kodeksui, nustačius maksimalų 12 mėnesių priverstinės pravaikštos laikotarpį, už kurį priteisiama aptariama išmoka, kasacinis teismas konstatavo, jog taikant ankstesnį reglamentavimą suformuota teismų praktika nesikeičia, t. y. teismui yra suteikta teisė (o kartu ir pareiga) įvertinti išmokos adekvatumą, atitikimą šalių interesų pusiausvyros principui (žr. pvz., Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-730-945/2023, 19 p.)

7.2. Nagrinėjamu atveju šio sprendimo 6 punkte nustačius, kad atsakovas atleistas iš darbo nepagrįstai bei nusprendus atsakovo negrąžinti į darbą, taikytinos Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių nuostatos, tačiau vertinant tai, kad atsakovas pas ieškovą realiai dirbto tik 11 darbo dienų, todėl  priteistina atsakovui iš ieškovo vienas vidutinis darbo užmokestis:

1) kaip nustatyta šio sprendimo 4.6 punkte atsakovo vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis buvo 2564,84 Eur. Teismo vertinimu, vidutinis darbo užmokestis už visą laikotarpį iki teismo sprendimo priėmimo būtų pernelyg didelė suma (6*2564,84=15389,04), neatitiktų priteistinos sumos socialinės paskirties, šalių interesų pusiausvyros principo, neatitiktų ieškovo padaryto darbo teisės normų pažeidimo, be to atsakovas ir pats pirmiau, nei ieškovas buvo išreiškęs valią nutraukti darbo sutartį, Darbo kodekso pagrindu, kuriuo remiantis jam priklausė vidutinis vieno mėnesio darbo užmokestis (Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalis);

2) priteistinas būtent vienas vidutinis darbo užmokestis 2564,84 Eur, teismo vertinimu labiau atitinka Darbo kodekso 218 straipsnio 2 ir 4 dalių paskirtį, užtikrina mokėjimo termino stabilumą, dėl užsitęsusios teisminio nagrinėjimo trukmės, nelemia nepagrįstai neigiamų pasekmių darbdaviui, tuo pačiu laikytina protinga ir pakankama kompensuojančia suma atsakovo praradimams dėl neteisėto atleidimo.

8. Atsakovo reikalavimas (baigiamųjų kalbų metu) priteisti iš ieškovo 5 000 Eur neturtinės žalos dėl neteisėto atleidimo atmestinas, nes visų pirma šį reikalavimą jau buvo išsprendusi darbo ginčų komisija, be to atsakovas neįrodė, kad būtent dėl atleidimo iš darbo jis patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, pažeminimus, reputacijos pablogėjimą, kitus nepatogumus:

8.1. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Darbo kodeksas (151 straipsnis) neturtinės žalos atlyginimo galimybę numato tik tokiais atvejais, kai darbuotojas buvo nepagrįstai nušalintas nuo darbo, nepagrįstai atleistas iš darbo ar buvo sužalota jo sveikata, atimta gyvybė. Vadovaujantis CK 6.250 straipsnio 1 ir 2 dalims, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais.

8.2. Neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006). Darbuotojo teisę į neturtinės žalos atlyginimą patvirtinančiomis aplinkybėmis teismų praktikoje pripažįstamas darbdavio padaryto darbuotojo teisių pažeidimo šiurkštumas, neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, prieš darbuotoją naudotas psichologinis spaudimas, siekiant nulemti jo apsisprendimą išeiti iš darbo, pakenkimas dalykinei reputacijai, galimybių konkuruoti darbo rinkoje sumažėjimas, šeimos santykių pablogėjimas, dėl neteisėtų darbdavio veiksmų atsiradęs sveikatos sutrikimas, sunkūs pragyvenimo šaltinio praradimo turtiniai padariniai ir kita, teismo įvertinti pinigais (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-686/2017, 59 p.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad neteisėto atleidimo atveju neturtinė žala atlyginama tais atvejais, kai atleidimo aplinkybės ir darbuotojo atleidimo pagrindas yra tokie, kurie pateisintų neturtinės žalos atlyginimą, nes kitomis darbuotojų teisių gynybos priemonėmis, tokiomis kaip turtinės žalos atlyginimas (kompensacija), atleidimo iš darbo pripažinimas neteisėtu ar grąžinimas į darbą, darbuotojui padaryta skriauda nėra teisingai atlyginama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561-684/2015). Taigi neturtinė žala išieškoma tik tais atvejais, kai nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai yra asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7- 255/2005).

8.3. Darbuotojas, reikalaujantis neturtinės žalos atlyginimo, neatleidžiamas nuo pareigos nurodyti konkrečias aplinkybes, lėmusias jo išgyvenimus, nepatogumus, kitokio pobūdžio praradimus, patirtus dėl darbdavio padarytų darbo įstatymų pažeidimų jo atžvilgiu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 178 straipsnis). Kai padaryta neturtinė žala nedidelė (darbuotojo atleidimo pagrindas nėra diskredituojantis, nepakenkta jo reputacijai, nesumažėja galimybės konkuruoti darbo rinkoje, pažeidimas nelemia neigiamos aplinkinių nuomonės, paties darbuotojo veiksmai nėra nepriekaištingi ir kt.), pažeidimo konstatavimas gali būti pripažintas pakankama satisfakcija (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59/2014).

8.4. Nagrinėjamu atveju byloje:

1) nustatyta, kad atsakovas buvo atleistas iš darbo neteisėtai, tačiau, taip pat nustatyta, kad atsakovo elgesys laikantis darbo laiko rėžimo nebuvo nepriekaištingas, sudaręs pagrindą darbdaviui abejoti atsakovo išbandymo rezultatų tinkamumu. Atitinkamai neturtinės žalos dėl atleidimo iš darbo taikymo pasekmėms šiuo atveju yra pagrindas atsižvelgti Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 4 dalies nuostatas, kurios nustato, kad tais atvejais, kai dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai kreditoriaus kaltei arba skolininkas gali būti atleistas nuo civilinės atsakomybės, t. y. teismo vertinimu atsakovas savo aplaidžiais veiksmais prisidėjo prie kilusių pasekmių, sudarė prielaidas ieškovui priimti sprendimą dėl jo atleidimo, todėl vien neteisėtas atleidimas negali būti pagrindu neturtinei žalai iš ieškovo priteisti;

2) teismo sprendimui įsiteisėjus, bus atkurta teisinė taika tarp šalių, ieškovas atsakovui turės sumokėti 2564,84 Eur darbo užmokesčio už priverstinę pavaikštą, o tai bus kartu ir pakankama neturtinė satisfakcija atsakovui dėl jo neteisėto atleidimo (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2006 m. spalio 10 d. sprendimą (pareiškimo Nr. 7508/02), L. L. prieš Prancūziją, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. gegužės 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-262/2011. Teismų praktika. 2011, 35).

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad tenkinti reikalavimą priteisti neturtinę žalą dėl neteisėto atleidimo nėra faktinio pagrindo.

 

9. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo:

9.1. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 93 straipsnio 5 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. gruodžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-300-313/2021).

9.2. Nagrinėjamu atveju laikytina, kad byla iš esmės išspręsta atsakovo naudai. Laikant, kad atsakovo reikalavimai ieškovui iš esmės išspręsti atsakovo naudai, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo (DOK-79288) patirtas bylinėjimosi išlaidas, sumokėtą žyminį mokestį ZM92287 atmestinas. Be to aktualu ir tai, kad bet koks atstovavimo išlaidų ieškovo naudai priteisimas neatitiktų proporcingumo, atsakovas kaip buvęs darbuotojas prarastų iš esmės jo naudai priteistas sumas, būtų paneigta atsakovo, kaip darbuotojo teisės į teisminę gynybą esmė. Šiuo atveju teismas remiasi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. liepos 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-943/2021, kurioje konstatuota, kad „pasisakydamas dėl proporcingumo siekiamam teisėtam tikslui EŽTT yra konstatavęs, kad taisyklės „pralaimėjęs moka“ taikymas, griežtai laikantis proporcingo bylinėjimosi išlaidų priteisimo pagal patenkintus (atmestus) reikalavimus <...> gali lemti neproporcingą asmens teisės į teisminę gynybą suvaržymą (EŽTT 2013 m. liepos 18 d. sprendimas byloje Klauz prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28963/10, 97 punktas). Šioje byloje EŽTT, nagrinėdamas pralaimėjusios šalies pareigą padengti kitos šalies bylinėjimosi išlaidas (taisyklė „pralaimėjęs moka“), konstatavo teisės į teisminę gynybą pažeidimą, nes kai buvo tenkinta dalis ieškinio priteisti neturtinės žalos atlyginimą ir pareiškėjas buvo įpareigotas padengti kitos šalies atstovavimo išlaidas, jis prarado beveik visą jam priteistą kompensaciją.“

10. Dėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šioje byloje teismo procesinių dokumentų siuntimo išlaidų teismas nepatyrė (teismo 2024 m. birželio 27 d. pažyma), todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

13. Dėl žyminio mokesčio. Ieškovas teikdamas ieškinį sumokėjo 200 Eur žyminį mokestį  (žyminio mokesčio užduoties kodas ZM92287). Patenkinus atsakovo reikalavimus iš dalies, atsakovui esant atleistam nuo žyminio mokesčio sumokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punktas) laikytina, kad ieškovas sumokėjo tinkamą dydį žyminio mokesčio.

III. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 – 270 straipsniais, Lietuvos Respublikos darbo kodekso 231 straipsniu,

 

n u s p r e n d ž i a:

 

Išspręsti iš esmės tarp ieškovo Všį Varnų sala ir atsakovo L. G. kilusį ginčą dėl atsakovo atleidimo teisėtumo ir:

1) Pripažinti, kad atsakovas L. G. buvo atleistas neteisėtai, todėl, nustatyti, kad atsakovo L. G. atleidimo pagrindas – teismo sprendimas jo įsiteisėjimo dieną (Darbo kodekso 218 straipsnio 6 dalis), atsakovo negrąžinti į darbą pas ieškovą (Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalis);

2)       priteisti atsakovui L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo Všį Varnų sala (į. k. 305225071) 2564,84 Eur (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt keturis eurus 84 centus) darbo užmokesčio už priverstinę pavaikštą (į sumą įskaičiuojami visi darbuotojo privalomi mokėti mokesčiai ir neįskaičiuoti darbdavio privalomi mokėti mokesčiai).

Kitoje apimtyje šalių reikalavimus ir prašymus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, pateikiant apeliacinį skundą per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

 

Teisėjas                                                                                                              Romualdas Gylys