Administracinė byla Nr. A20.-346-660/2022
Teisminio proceso Nr. 4-69-3-00345-2022-0
Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. balandžio 8 d.
Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Larisa Tamulionienė,
sekretoriaujant Ritai Šalkauskienei,
dalyvaujant skundą padavusiai užsienietei H. B. B. B. (toliau ir užsienietė, pareiškėja), kuri taip pat yra ir skundą padavusių užsieniečių J. A. A. A., R. A. A. A. atstovė pagal įstatymą,
vertėjams S. M. ir H. I.,
Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) įgaliotajam atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo užsieniečių Irako Respublikos piliečių H. B. B. B. ir jos nepilnamečių vaikų J. A. A. A., R. A. A. A., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą – motinos H. B. B. B., skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimų Nr. 22S61179, Nr. 22S61206, Nr. 22S61202 dalies panaikinimo,
nustatė:
Migracijos departamentas 2022 m. sausio 26 d., vadovaudamasis nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) redakcijos X2 skyriaus 1408 straipsnio 5, 6 dalimis, 113 straipsnio 5 dalimi, priėmė sprendimus Nr. 22S61179, Nr. 22S61206, Nr. 22S61202 (toliau – ir skundžiami sprendimai) įleisti pareiškėjus į Lietuvos Respubliką, kadangi per 6 (šešis) mėnesius nuo asmenų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (MIGRIS) dienos nebuvo priimti galutiniai sprendimai dėl jų teisinės padėties; apgyvendinti pareiškėjus Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, 6 (šešis) mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Sprendimuose nurodyta, jog užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtę Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje. Prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą. Užsieniečiai su savimi neturėjo asmens dokumentų ar kelionės dokumentų, leidžiančių nustatyti jų tapatybę. Šių faktinių aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad užsienietė su vaikais gali pasišalinti į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje.
Užsienietė skundu prašo panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimų Nr. 22S61179, Nr. 22S61206, Nr. 22S61202 dalį dėl užsieniečių laikino apgyvendinimo ir užsieniečius apgyvendinti Užsieniečių centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.
Skunduose nurodoma, kad užsieniečiai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, jų tapatybė nustatyta, jie bendradarbiauja su pareigūnais, savo teisėmis naudojasi sąžiningai, nepadarę pažeidimų, dėl kurių būtų būtinybė juos sulaikyti, nėra davę pagrindo suprasti, kad ketintų pasislėpti ar išvykti iš Lietuvos Respublikos, nebuvo bandę išvykti, pasislėpti, trukdyti ar kitaip vengti išsiuntimo proceso. Apgyvendinant užsienietę su vaikais nebuvo vertinama, ar apgyvendinimo sąlygos nepažeidžia vaikų gerovės ir interesų, atitinka vaikų specialiuosius poreikius, ar apgyvendinimo terminas atitinka atliktą, todėl turi būti iš naujo sprendžiami klausimai dėl užsieniečių apgyvendinimo. Be to, pareiškėjams turėjo būti sudaryta galimybė apsigyventi tokiose apgyvendinimo vietose, kurias administruoja su prieglobsčio prašytojais dirbančios nevyriausybinės organizacijos.
Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo skundų netenkinti ir nurodė, kad užsieniečių atžvilgiu nėra priimti sprendimai dėl jų sulaikymo, užsieniečių atžvilgiu buvo priimtas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką ir juos apgyvendinti, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečių atžvilgiu nėra pagrindo taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę, kadangi užsieniečiai nėra sulaikyti. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, užsieniečių atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jų įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečių tapatybė nustatyta, jie nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, VSAT ir Migracijos departamentui nustatant jų teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiams skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Priešingai nei teigiama skunduose, užsieniečiai į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdami migracijos taisykles, neleistinoje vietoje pėsčiomis kirto valstybės sieną, prieglobsčio paprašė tik kai buvo sulaikyti, su savimi neturėjo asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas iki bus įvykdyta jų išsiuntimo į kilmės šalį procedūrą. Migracijos departamento vertinimu, užsieniečių nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamus sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.
Užsienietė H. B. B. B. teismo posėdžio metu prašė skundus tenkinti, nori, kad vaikams nebūtų taikomi judėjimo ribojimai.
Migracijos departamento įgaliotoji atstovė teismo posėdžio metu prašė skundų netenkinti atsiliepime nurodytais motyvais.
Skundai atmetami.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517 „Dėl valstybės lygio ekstremaliosios situacijos paskelbimo ir valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo paskyrimo“, visoje šalyje nuo 2021 m. liepos 4 d. yra paskelbta valstybės lygio ekstremali situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taigi sprendžiant dėl skundžiamo Migracijos departamento sprendimo dalies, kuria nuspręsta užsienietį laikinai apgyvendinti laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, teisėtumo ir pagrįstumo taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos.
Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose. To paties straipsnio 6 dalyje be kita ko nustatyta, jog jeigu Migracijos departamentas, priimdamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad būtina patikrinti užsieniečio tapatybę ir (arba) pilietybę arba yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 2, 3, 4 ar 9 punktuose nurodytų aplinkybių, o priimdamas šio straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, – kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Skundą nagrinėjantis teismas pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, esant paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, prieglobsčio prašytojai, pateikę prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar netrukus po neteisėto Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimo, ir Migracijos departamentui priėmus sprendimą įleisti užsienietį į Lietuvos Respubliką, kartu priimamas sprendimas prieglobsčio prašytoją apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Alternatyvių apgyvendinimo priemonių taikymas galiojančiame įstatyme nėra numatytas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1846-525/2022).
Skundą nagrinėjantis teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjams taikoma priemonė savo faktiniu turiniu atitinka ne sulaikymą Įstatymo 113 straipsnio prasme, bet Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytą alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. kovo 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1587-575/2022).
Iš skundžiamų sprendimų matyti, kad sprendimų dalys apgyvendinti užsieniečius Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės jiems laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, priimti nustačius, jog yra Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte nurodytos aplinkybės. Pagal Įstatymo 113 straipsnio 1 dalies 1 punktą sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės: užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją, norėdamas suklaidinti kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojus ar darbuotojus, pateikė suklastotus dokumentus ir panašiai).
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos ir pareiškėjo paaiškinimų, duotų teismo posėdžio metu, matyti, kad prieglobsčio prašytojai gyvena atskirame kambaryje, jie turi galimybę judėti teritorijoje, bendrauti su kitais ten apgyvendintais asmenimis, taip pat turi galimybę susitikti su jo interesus atstovaujančiu advokatu, naudotis ryšio priemonėmis, gauti medicinos paslaugas, neribotai su socialinio darbuotojo pagalba apsipirkti parduotuvėje, nekliudomai grįžti į kilmės šalį. Byloje nėra duomenų, kad būtų pažeidžiamos jų teisės, susijusios su sveikatos priežiūra, materialiniu ir buitiniu aprūpinimu, draudimų ir apribojimų taikymu, užimtumo organizavimu, apsilankymų ir pasimatymų centre organizavimu. Pažymėtina, kad pareiškėja jai suteiktomis apgyvendinimo sąlygomis ir jai teikiama medicinine pagalba yra patenkinta. Vien pareiškėjos nurodytos aplinkybės apie nepakankamą judėjimą nepaneigia fakto, kad jų teisės yra pažeidžiamos ir nesudaro pagrindo pareiškėjams netaikyti judėjimo laisvės apribojimų. Atsižvelgiant į tai, teismas daro išvadą, kad pareiškėjams skundžiamais sprendimais taikomas laikinas apgyvendinimas, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, yra tinkama ir proporcinga priemonė, siekiamiems tikslams.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjai iš Baltarusijos atvyko į Lietuvos Respubliką neteisėtai, pereidami Lietuvos Respublikos valstybės sieną ne per pasienio kontrolės punktą, asmenų grupėje, neturėdami asmens tapatybės dokumentų, teisėtą buvimą Lietuvos Respublikoje patvirtinančių ar suteikiančių jiems teisę atvykti, būti ar vykti per Lietuvos Respubliką tranzitu, dokumentų, prieglobsčio prašymą pateikė tik kai buvo sulaikyti pareigūnų ir pristatyti į užkardą – tam, kad išvengtų sulaikymo už valstybės sienos kirtimą, dėl pareiškėjų prašymo suteikti prieglobstį galutinis sprendimas dar nepriimtas, procesine tvarka nepatikrintas ir neįvykdytas, jų atvykimo motyvai nėra išaiškinti. Šios aplinkybės rodo, kad užsieniečiai tinkamai nebendradarbiavo, siekiant nustatyti jų tapatybę. Akivaizdu, kad prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje nebuvo ir nėra asmenų tikslas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, daroma išvada, jog yra pagrindo manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti ir bandyti išvykti iš Lietuvos į kitą Europos Sąjungos valstybę, tuo sukeldami nelegalios migracijos grėsmę Europos Sąjungos valstybių teritorijoje. Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad Migracijos departamentas pagrįstai nustatė, jog egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatyti pagrindai, leidžiantys manyti, kad užsieniečiai gali pasislėpti kitose Europos Sąjungos šalyse ir tokiais veiksmais vengti grąžinimo į kilmės šalį.
Byloje nenustatyta, kad užsieniečių apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises ar laisves. Užsieniečiai neturi ekonominių, darbinių, socialinių, šeimyninių ryšių Lietuvos Respublikoje, neturi pastovios gyvenamosios vietos, todėl jie gali bandyti pasislėpti.
Skunde nurodyti teiginiai, kad pareiškėjai nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidę migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro jokių pažeidimų, nelaikytini išimtiniais ir nesudaro pagrindo naikinti skundžiamo sprendimo dalies dėl laikino apgyvendinimo. Byloje nepateikta jokių objektyvių duomenų, kad pareiškėjai Pabėgėlių priėmimo centre laikomi netinkamomis gyvenimo sąlygomis, neįvertinti vaikų socialiniai poreikiai arba pernelyg suvaržomos jų teisės. Teismo vertinimu, užsieniečių atžvilgiu taikomi judėjimo laisvės suvaržymai yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų, kol nebus įvykdyta jų išsiuntimo į kilmės šalį procedūra.
nusprendžia:
užsienietės Irako Respublikos pilietės H. B. B. B. ir jos nepilnamečių vaikų J. A. A. A., R. A. A. A., atstovaujamų atstovės pagal įstatymą – motinos H. B. B. B., įgaliotojo atstovo advokato Pauliaus Vinklerio skundus dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimų Nr. 22S61179, Nr. 22S61206, Nr. 22S61202 dalies panaikinimo, atmesti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.
Teisėja Larisa Tamulionienė