Civilinė byla Nr. 3K-3-135/2011

Procesinio sprendimo kategorijos:

34.3; 34.5

(S)

 

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

 

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

 

2011 m. kovo 28 d.

Vilnius

 

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Zigmo Levickio (kolegijos pirmininkas) ir Algio Norkūno,

 

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės E. Ž. kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. V. ieškinį atsakovei E. Ž., trečiasis asmuo notarė G. P., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl skolos priteisimo.

 

Teisėjų kolegija

 

n u s t a t ė :

 

I. Ginčo esmė

 

Ieškovas prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių; priteisti jam iš atsakovės 60 000 Lt sumokėto avanso ir penkis procentus procesinių palūkanų. 2007 m. gegužės 30 d. ieškovas ir A. Ž. sudarė preliminariąją sutartį, kuria A. Ž. įsipareigojo ieškovui parduoti žemės sklypą. Šios sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo A. Ž. 60 000 Lt avansą. A. Ž. 2007 m. spalio 24 d. mirė; jo nekilnojamąjį turtą paveldėjo sutuoktinė – atsakovė E. Ž. Ieškovas nurodė, kad pagal CK 5.52 straipsnį asmuo, kuris priėmė palikimą padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu. Ieškovo teigimu, įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą tokio pobūdžio reikalavimui pareikšti jis praleido dėl svarbių priežasčių: apie tai, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. palikimą priėmė mirusiojo įpėdiniai, ieškovas sužinojo tik 2009 m. rugpjūčio 12 d. parengiamojo posėdžio metu; apie A. Ž. mirtį atsakovas sužinojo iš aplinkinių asmenų; po laidotuvių atsakovė patvirtino, kad ji rengiasi įgyvendinti preliminariosios sutarties sąlygas; suėjus sutartyje nurodytam terminui ieškovas buvo įtikinėjamas palaukti, kol bus galima realiai įvykdyti sutarties sąlygas; į prašymus sugrąžinti pinigus atsakovė nereagavo; pagal išsilavinimą būdamas ne teisininkas, pasitaręs su juristu, ieškovas sužinojo, kad bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų, todėl neskubėjo kreiptis į teismą. Kadangi nepagrįstai praleistas pagrindinės sutarties terminas, tai atsakovė privalo sugrąžinti visą avanso sumą, gautą pagal preliminariąją sutartį.

 

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

 

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2010 m. vasario 23 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad 2007 m. gegužės 30 d. A. Ž. ir ieškovas sudarė preliminariąją sutartį, kuria A. Ž. įsipareigojo iki 2008 m. vasario 16 d. parduoti ieškovui žemės sklypą, patvirtintą detaliuoju planu; ieškovas sumokėjo už žemės sklypą 60 000 Lt, likusią 30 000 Lt dalį įsipareigojo sumokėti, kai bus sudaryta pagrindinė sutartis. A. Ž. mirė 2007 m. spalio 24 d., jo turto dalį pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą paveldėjo atsakovė, pagal 2008 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą – atsakovė ir jos nepilnametė duktė M. Ž. Teismo vertinimu, ieškovas kaip palikėjo (A. Ž.) kreditorius reiškia reikalavimą priėmusiam palikimą įpėdiniui dėl paveldimo turto. Ieškovui pareiškus ieškinį, o atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, teismas sprendė, kad ieškovas praleido trijų mėnesių ieškinio senaties terminą ir jo nurodomų aplinkybių nėra pagrindo vertinti kaip svarbių priežasčių terminui atnaujinti. Teismas pažymėjo, kad palikimo atsiradimo diena laikytina 2007 m. spalio 24 d., nuo kurios skaičiuotinas ieškinio senaties terminas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis) baigėsi 2008 m. sausio 24 d. Ieškovo ieškinys teisme gautas 2008 m. gruodžio 17 d. Įvertinęs ieškovo paaiškinimus, teismas konstatavo, kad ieškovas nuolat domėjosi būsimo žemės sklypo pirkimu, dalyvavo pokalbiuose su projekto rengėju ir žinojo apie A. Ž. paveldėtojų ginčą teisme dėl turto, konsultavosi su teisininku ir pan., tačiau sąmoningai nesirūpino savo interesų gynimu. Ieškovas tiesiogiai tvarkė visus reikalus su A. Ž., o vėliau su mirusiojo našle; dalyvavo A. Ž. laidotuvėse; žinodamas, kad A. Ž. turėjo įsipareigojimų pagal preliminariąją sutartį ir kad mirusio turtines teises ir prievoles paveldės įpėdiniai, iki 2008 m. gruodžio 17 d. niekur nesikreipė, nesidomėjo, kas perėmė ar perims mirusiojo turtines teises ir pareigas. Teismo vertinimu, ieškovas buvo nepakankamai atidus, rūpestingas, sąžiningas. Aplinkybių, kad ieškinio senaties terminas būtų sustabdytas, pratęstas arba nutrauktas, nenustatyta. Be to, teismas atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovas 2009 m. balandžio 9 d. buvo informuotas apie galimybę sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį su atsakove, tačiau jis priešingai, tą pačią dieną sudarė preliminariąją sutartį dėl panašaus sklypo pirkimo-pardavimo su kitais asmenimis ir 2009 m. liepos 21 d. tą žemės sklypą nupirko. Teismo nuomone, taip ieškovas siekė dvigubos naudos, t. y. įsigyti kitą pigesnį sklypą ir susigrąžinti avansą pagal ankstesnį susitarimą; ieškovas nepagrįstai atsisakė įvykdyti ankstesnį toli pažengusį susitarimą, nors ir buvo suėjęs terminas pagrindinei sutarčiai sudaryti. Teismas atkreipė dėmesį į atsakovės paaiškinimus, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta ne dėl jos kaltės, nes įvyko nenumatytas atvejis, t. y. sutuoktinio mirtis; paveldėjimo procesas užtruko dėl kilusio įpėdinių ginčo, apie tai buvo informuotas ieškovas, kuris aktyviai domėjosi šiais įvykiais. Įvertinęs bylos duomenis, teismas konstatavo, kad atsakovė, kaip mirusio A. Ž. turtinių teisių ir pareigų perėmėja, dėjo visas pastangas kuo skubiau įvykdyti jai preliminariosios sutarties pagrindu atsiradusius įsipareigojimus, todėl jos kaltės dėl pagrindinės sutarties nesudarymo nėra.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovo apeliacinį skundą, 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimu panaikino Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį tenkino: priteisė ieškovui iš atsakovės 60 000 Lt skolos ir penkis procentus metinių palūkanų nuo priteistos 60 000 Lt sumos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atkreipusi dėmesį į tai, kad, mirus A. Ž., jo paveldėtojai ir teisių perėmėjai paaiškėjo tik 2008 m. rugsėjo 15 d.; kad tinkamas teisės kreiptis į teismą yra galimas pateikus teismui tik įstatymų formos ir turinio reikalavimus atitinkantį ieškinį, kuriame būtina nurodyti atsakovus, kolegija sprendė, kad 2008 m. rugsėjo 15 d. data sietina su realia ieškovo galimybe kreiptis su ieškiniu į teismą. Tuo tarpu ieškinys gautas teisme 2008 m. gruodžio 17 d. Kolegijos vertinimu, ieškovas ieškinio senaties terminą praleido dėl nuo jo nepriklausiusių objektyvių priežasčių – nebuvo aiškūs A. Ž. teisių perėmėjai, o kai paaiškėjo, kas gali būti byloje atsakovu, ieškovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai bei pareiškė teismui ieškinį per protingą terminą (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Atsižvelgdama į tai, kad naikinamasis terminas palikėjo kreditorių ieškiniams yra treji metai, kolegija konstatavo, kad dėl svarbių priežasčių ieškovo praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas (CK 5.63 straipsnio 4 dalis, 1.131 straipsnio 2 dalis). Atkreipusi dėmesį į tai, kad, praėjus daugiau negu metams nuo preliminariąja sutartimi nustatyto termino pabaigos, ieškovas nebeturėjo prievolės sudaryti pagrindinės sutarties su atsakove (CK 6.156 straipsnio 5 dalis), kolegija sprendė, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškovo veiksmus vertino kaip nepagrįstą vengimą sudaryti pagrindinę sutartį. Kadangi preliminariosios sutarties tikslas nebuvo pasiektas, t. y. žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tai laikytina, kad pagal sutartį A. Ž. gauti pinigai buvo jam perduoti be įstatyme ar sutartyje nustatyto pagrindo, taigi jų gali būti reikalaujama iš atsakovės, A. Ž. teisių perėmėjos (CK 6.237 straipsnis). Teismo sprendimu tenkinant ieškovo piniginį reikalavimą, ieškovas turi teisę į procesines palūkanas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis).

 

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

 

Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą ir palikti galioti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2010 m. vasario 23 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino palikėjo kreditorių reikalavimams pareikšti bei reikalavimų pareiškimų tvarkos.

1.1. Kasatorės manymu, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti tiek kreditoriaus teisę pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams, tiek įpėdinių teisę žinoti paveldimo turto ir prievolių masę, CK 5.63 straipsnyje nustatė keturis alternatyvius variantus, kam kreditorius turėtų reikšti reikalavimus: 1) palikimą priėmusiems įpėdiniams; 2) testamento vykdytojui; 3) palikimo administratoriui; 4) pareikšti ieškinį teisme dėl paveldėto turto. Ieškovas pasirinko ketvirtąjį variantą. Anot kasatorės, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties terminą atnaujino tuo pagrindu, kad kreditoriui nebuvo žinomi palikėjo įpėdiniai, nes jis jokio reikalavimo įpėdiniams nereiškė.

1.2. Teisės normos nedetalizuoja ieškinio teismui pateikimo tvarkos. Kasatorės teigimu, skundžiamu sprendimu formuojama praktika yra ydinga. Pagal CK 5.50 straipsnio 3 dalį palikimo priėmimo veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, pagal CK 5.67 straipsnio 1 dalį paveldėjimo teisės liudijimas įpėdiniams išduodamas suėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos. Apeliacinės instancijos teismui sprendžiant, kad ieškinys teismui dėl paveldimo turto objektyviai gali būti pareiškiamas tik išdavus paveldėjimo teisės liudijimus, CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kreditorių reikalavimų pareiškimo tvarka tampa neįgyvendinama, nes neišdavus paveldėjimo teisės liudijimo (kuris išduodamas parėjus trims mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos) nėra objektyvios galimybės kreditoriams per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus palikimą priėmusiems įpėdiniams (nes jie tampa žinomi tik po trijų mėnesių); taip pat pareikšti ieškinį teismui dėl paveldimo turto (nes įpėdiniai – teisių perėmėjai – tampa žinomi taip pat po trijų mėnesių, t. y. tik išdavus paveldėjimo teisės liudijimą). Teisės doktrinoje nurodoma, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje pareikštas reikalavimas nėra ieškinio reikalavimas. Jis sukelia tokių pačių padarinių kaip ir reikalavimas, pareikštas tiesiogiai įpėdiniui. Tai informacija apie palikėjo kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą (Civilinio kodekso penktosios knygos komentaras, Justitia, Nr. 2003/6, p. 30).

1.3. Anot kasatorės, įpėdinis, priimdamas palikimą, turi žinoti ne tik paveldimo turto, bet ir turtinių prievolių masę. Nagrinėjamu atveju, kasatorei atlygintinai buvo perleista įpėdinės M. Ž. paveldėjimo teisė. Žinodama kreditorių pretenzijas į paveldimą turtą bei jų dydį, kasatorė paveldėjimo teisių perleidimo sandorio nebūtų sudariusi, arba šio sandorio kaina būtų gerokai mažesnė. Nesant aiškaus teisinio reglamentavimo dėl kreditorių reikalavimų įpėdiniams pareiškimo teisme tvarkos, gali būti pažeisti bei neapginti ir kreditorių interesai.

2. Dėl palikėjo prievolių paskirstymo tarp įpėdinių.

Nustatyta, kad palikimą po palikėjo mirties priėmė trys įpėdiniai: palikėjo sutuoktinė (kasatorė) ir dvi dukterys. Atkreipusi dėmesį į CK 5.1 straipsnio 1 dalies, 5.11, 5.13 straipsnių nuostatas, kasatorė teigia, kad apeliacinės instancijos teismas šias materialiosios teisės normas pažeidė – visą kreditoriaus reikalavimą patenkino iš vieno įpėdinio – kasatorės, nors palikimą yra priėmę ir kiti įpėdiniai. Anot kasatorės, jokia materialiosios teisės norma nenustato įpėdinių solidariosios atsakomybės.

3. Dėl bylos nagrinėjimo ribų.

Patikslintu ieškiniu ieškovas prašė pripažinti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau neprašė jo atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismui ieškovas pareiškė naują reikalavimą – pripažinti, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių, ir jį atnaujinti (CPK 312 straipsnis). Teismas šį ieškovo naujai iškeltą reikalavimą tenkino. Kasatorės teigimu, apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas ieškinio senaties atnaujinimo klausimą, peržengė bylos nagrinėjimo ribas, nustatytas nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme; tai darydamas nesirėmė viešuoju interesu (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, draudžiančią apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus ir apibrėžiančią bylos nagrinėjimo apeliacinėje instancijoje ribas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. M. v. UAB „Electrolux“, bylos Nr. 3K-3-92/2005; 2007 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje E. S. ūkinė komercinė-zoofirma „Akvariumas“ v. VĮ Valstybės turto fondas, bylos Nr. 3K-3-277/2007).

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad:

1. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimą „Dėl ieškinio senatį reglamentuojančių įstatymų normų taikymo teismų praktikoje“ reikia atsižvelgti į teisės pažeidimo nustatymo sudėtingumą, atsakovo asmenines savybes, jo veiksmų ar neveikimo įtaką ieškovo subjektyviam susiklosčiusios situacijos vertinimui bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes. Jeigu ieškovo amžius, išsilavinimas, profesinė veikla, teisinis statusas ir kitos jo individualios savybės rodo, jog šis asmuo apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti anksčiau, nei tai galėtų padaryti bet koks vidutinis apdairus ir rūpestingas asmuo, į šias aplinkybes taip pat turi būti atkreipiamas dėmesys nustatant ieškinio senaties termino eigos pradžios momentą. Nurodytos aplinkybės gali sudaryti pagrindą svarstyti klausimą dėl praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai. Praleisto ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimas negali būti sprendžiamas atsižvelgiant tik į atsakovo interesus, kiekvienu konkrečiu atveju turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros.

2. CK 5.63 straipsnio 1 dalies nustatytas trijų mėnesių praleistas procedūrinis terminas atnaujinamas teismo CPK XXXVIII skyriaus 576-578 straipsnyje nustatyta tvarka padavus ir išnagrinėjus pareiškimą, o ieškinio senaties taikymo klausimas yra išsprendžiamas teisme sprendžiant ieškinį. Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pareiškimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, anot ieškovo, yra informavimo veiksmas. Jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 dalies taikymui. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluotai pareikšti, tai trijų mėnesių terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti atnaujinamas, jeigu CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž. ir kt., bylos Nr. 3K-3-347/2006). Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas praleido ieškinio senaties terminą dėl nuo jo nepriklausančių objektyvių priežasčių – nebuvo aiškūs A. Ž. teisių perėmėjai, o kai paaiškėjo, kas gali būti byloje atsakovu, ieškovas elgėsi pakankamai rūpestingai ir apdairiai, ieškinį pareiškė per protingą terminą.

3. Pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad vadovaujantis Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. birželio 27 d. nutartimi patvirtinta kasatorės ir M. Ž. taikos sutartis, kuria kasatorei pripažįstamos nuosavybės teisės į 1/2 dalį santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto. Taip pat M. Ž. pagal 2003 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartį paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias jai po A. Ž. mirties, pardavė kasatorei.

4. Anot ieškovo, jis 2009 m. lapkričio 9 d. pateikė pirmosios instancijos teismui prašymą pripažinti, kad senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių ir pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujintinas. 2009 m. lapkričio 13 d. patikslintame ieškinyje prašoma pripažinti, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Ieškovo manymu, prašyti kažko papildomai jau nebereikia (CK 1.131 straipsnio 2 dalis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas nepažeidė kasacinio teismo suformuotos praktikos, draudžiančios apeliaciniame skunde kelti naujus reikalavimus.

 

Teisėjų kolegija

 

k o n s t a t u o j a :

 

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

 

Kasacinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad paveldint įvyksta universalus teisių perėmimas, t. y. teisės perimamos nepasikeitusiu pavidalu, visa apimtimi ir tuo pačiu momentu, jeigu nėra kokių nors įstatyme nustatytų išimčių. Palikėjo mirties faktas yra pagrindas teisėms ir pareigoms perimti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. E. Ž. v. V. A. Ž., bylos Nr. 3K-3-151/2009; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB DK „PZU Lietuva“ v. D. V., bylos Nr. 3K-7-190/2009). Taigi įpėdiniams, priėmusiems palikimą, pereina pareiga atsakyti už palikėjo prievoles (CK 5.1 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamos bylos atveju įpėdiniams atsirado pareiga atsakyti pagal palikėjo sudarytas preliminariąsias sutartis.

 

Dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino

 

CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto.

Aiškindamas ir taikydamas šią teisės normą, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytas trijų mėnesių terminas, priklausomai nuo to, kur atliekamas teisinę reikšmę turintis veiksmas – teisme ar ne teisme, gali būti procedūrinis (jeigu reikalavimas žodžiu ar raštu yra pareiškiamas priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojams arba palikimo administratoriui) arba ieškinio senaties (jeigu pareiškiamas ieškinys dėl paveldimo turto). Reikalavimų pareiškimas ar ieškinio pateikimas, atliekami CK 5.63 straipsnio 1 dalies tvarka, yra informavimo veiksmas; jo teisinė reikšmė svarbi CK 5.63 straipsnio 4 daliai taikyti. Jeigu reikalavimai arba ieškinys pavėluoti pareikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, tai šis terminas dėl svarbių priežasčių teismo gali būti pratęsiamas (atnaujinamas), jei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų buvo imtasi ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, t. y. kreditorius, praėjus trims mėnesiams, bet ne vėliau kaip per trejus metus nuo palikimo atsiradimo dienos, turi atlikti nors vieną iš šių veiksmų: 1) pareikšti reikalavimą įpėdiniams, testamento vykdytojui ar palikimo administratoriui; 2) pareikšti teisme ieškinį; nustatytas trejų metų terminas yra naikinamasis, jo teismas negali atnaujinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. D. v. D. Ž., bylos Nr. 3K-3-347/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010).

Pažymėtina, kad nei CK 5.63 straipsnio 1 dalyje, nei jos aiškinimo ir taikymo praktikoje neįtvirtinta reikalavimų, kokia forma (žodžiu ar raštu) kreditorius turi pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui. Net jeigu ši norma būtų aiškinama taip, kad priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui kreditorius turėtų reikalavimus pareikšti tik rašytine forma, tai rašytinės formos nesilaikymas nebūtų pagrindas kitokia negu rašytine forma pareikštiems kreditoriaus reikalavimams pripažinti negaliojančiais; tokiu atveju šalys netektų teisės, kilus ginčui dėl reikalavimų pareiškimo fakto, remtis liudytojų parodymais šį faktą įrodyti (CK 1.93 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš nagrinėjamos bylos duomenų matyti, kad atsiliepime į ieškinį (T. 1, b. l. 137, 138) kasatorė nurodė, jog ieškovas po A. Ž. mirties intensyviai ragino greičiau tvarkyti paveldėjimo reikalus, kad būtų galima sudaryti pagrindinę pirkimo-pardavimo sutartį; buvo reiškiami ieškovo žodiniai prašymai stengtis kuo greičiau sutvarkyti paveldėjimo reikalus. Pirmosios instancijos teismo 2010 m. vasario 4 d. posėdžio protokole užfiksuoti šie šalių paaiškinimai: 1) ieškovas nurodė, kad jis po A. Ž. mirties susisiekė su kasatore ir ši įtikino jį, kad prievolės bus įvykdytos; praėjus kiek laiko, šalys vėl susitiko ir kasatorė sakė, kad „viskas bus gerai“ (T. 1, b. l. 171); 2) kasatorė nurodė, kad po A. Ž. mirties ieškovas prašė pasirašyti sutartį (T. 1, b. l. 173), kad 2008 m. gruodžio mėn. gavo žinutę iš ieškovo, kad jis kasatorę spaudė, norėjo paveikti; po laidotuvių ieškovas buvo atvažiavęs, prašė pasirašyti; ji kalbėjo su ieškovu, sakė, jog gaus pinigus; kasatorės teigimu, kiek kartų teismas įvyko, tiek kartų ieškovas buvo atėjęs (T. 1, b. l. 174). Nurodytos aplinkybės (nustatytos ne liudytojų parodymais) teikia pagrindą konstatuoti, kad ieškovas, nepraleisdamas CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto termino, vis dėlto buvo pareiškęs atitinkamus reikalavimus kasatorei kaip vienai iš mirusiojo A. Ž. įpėdinių; kad kasatorė atliko (periodiškai atlikinėjo) veiksmus, rodančius, jog ji pripažįsta prievolę kreditoriui. Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas trijų mėnesių terminas nepraleistas dėl to, kad ieškovas laiku pareiškė atitinkamus reikalavimus kasatorei, kaip vienai iš įpėdinių, ir (arba) kad kasatorė atliko veiksmus, rodančius, jog ji pripažįsta prievolę, tokiais veiksmais nutraukiant ieškinio senaties terminą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. V. v. M. K. T., bylos Nr. 3K-3-482/2010). Šios faktinės aplinkybės taip pat paneigia kasacinio skundo argumentus, kuriais teigiama apie palikimą priimančių įpėdinių teisę žinoti ne tik paveldimo turto, bet ir turtinių prievolių mastą. Akivaizdu, kad dar iki 2008 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjimo teisių pirkimo pardavimo sutarties sudarymo kasatorei buvo žinomos ieškovo kaip kreditoriaus pretenzijos, juolab kad sutartyje nurodoma, jog jai yra žinomos atsakomybės už palikėjo skolas teisinės pasekmės (CK 5.52 straipsnis), tai kasatorei tapo akivaizdu išdavus 2008 m. rugsėjo 15 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriame buvo duomenys apie su ieškovu sudarytą žemės sklypo preliminariąją pirkimo-pardavimo sutartį.

Skundžiamame sprendime apeliacinės instancijos teismas, viena vertus, padarė nepagrįstą išvadą, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas neva praleistas, tačiau, kita vertus, teismas vis dėlto pagrįstai šio termino netaikė. Dėl to toks materialiosios teisės normos netinkamas aiškinimas nevertintinas kaip galėjęs turėti įtakos neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus ir išvadas, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus kasacinio skundo argumentus dėl CK 5.63 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto trijų mėnesių termino praleidimo bei kreditoriaus reikalavimų pareiškimo tvarkos. Šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors kasaciniame skunde pagrįstai teigiama apie apeliacinės instancijos teismo netinkamai nustatytą aptariamojo termino pradžios momentą, tačiau nepaneigiama šioje nutartyje padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju terminas netaikytinas.

Konstatavusi, kad nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas nebuvo praleistas, teisėjų kolegija dėl kasacinio skundo argumentų, kuriais teigiama apie bylos (apeliacinio) nagrinėjimo ribų peržengimą, nepasisako kaip dėl teisiškai nereikšmingų.

 

Dėl palikėjo prievolių paskirstymo įpėdiniams

 

CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis, kuris priėmė palikimą turto valdymo perėmimu arba padavęs pareiškimą notarui, už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus šiame kodekse numatytus atvejus. Jeigu nurodytu palikimo priėmimo būdu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įpėdinis, priėmęs palikimą pagal teismo antstolio sudarytą apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal apyrašą. Įpėdinis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. visas palikėjo reikalavimo teises ir pareigas, taigi įpėdiniui (įpėdiniams) kartu su paveldėtu turtu pereina ir pareiga atsakyti už palikėjo skolas, priklausomai nuo palikimo priėmimo būdo visu savo turtu arba tik paveldėtu turtu (CK 5.1 straipsnio 2 dalis, 5.52 straipsnis, 5.53 straipsnio 1 dalis).

Kasatorės teigimu, palikimą priėmė trys įpėdiniai: ji, kaip palikėjo sutuoktinė, ir pirmos eilės įpėdinės – palikėjo dukterys M. Ž. ir M. Ž.; dėl to kreditorių reikalavimas apeliacinės instancijos teismo sprendimu buvo nepagrįstai patenkintas tik iš jos vienos įpėdinės, nors palikimą yra priėmę ir kiti įpėdiniai. Dėl įpėdinių veiksmų teisinio vertinimo šios bylos nagrinėjimo kontekste tampa reikšmingas aplinkybių, susijusių su palikimo priėmimu, įvertinimas. Iš prie nagrinėjamos bylos pridėtos Klaipėdos rajono apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2091/2007 dėl paveldimo turto apyrašo sudarymo išplaukia, kad, vykdant teismo nutartį, kuri priimta pagal mirusiojo A. Ž. dukters iš pirmosios santuokos M. Ž. prašymą, buvo sudarytas A. Ž. paveldimo turto apyrašas, kuriame ji nurodė palikėjo įpėdinius – kasatorę ir M. Ž.; dalis A. Ž. turto paskirstyta pagal testamentą; yra likusi testamentu nepaskirta turto dalis ir pagal šį prašymą antstolis sudarė paveldėto turto apyrašą bei pateikė jį teismui; apyraše M. Ž. nenurodė palikėjo kreditorių reikalavimų ir skolinių pareigų. Laikytina, kad M. Ž. palikimą priėmė pagal antstolio sudarytą turto apyrašą ir dėl to likusieji mirusiojo A. Ž. įpėdiniai palikimą priėmė pagal apyrašą (CK 5.53 straipsnio 1 dalis), nepriklausomai nuo to, jog šis paveldėto turto apyrašas nebuvo pateiktas notarui, išdavusiam paveldėjimo teisės liudijimą. Tokiu atveju svarbi įpėdinio valia, jis kreipėsi dėl apyrašo sudarymo, apyrašas buvo sudarytas ir tokiu atveju įpėdiniai už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Dėl to teisėjų kolegija koreguoja apeliacinės instancijos teismo sprendimą, nurodydama, kad mirusiojo A. Ž. įpėdiniai palikimą priėmė pagal apyrašą ir jie už mirusiojo skolas atsako tik paveldėtu turtu.

Teisėjų kolegija nesutinka su kasatorės teiginiu dėl mirusiojo dukters M. Ž. atsakomybės už palikėjo skolas. Šioje byloje turi būti atsižvelgiama į tai, kad 2008 m. rugpjūčio 12 d. sudaryta paveldėjimo teisių pirkimo-pardavimo sutartimi M. Ž. pardavė paveldėjimo teises į turtą ir turtines teises, likusias jai po tėvo mirties, mirusiojo sutuoktinei E. Ž. kartu su visais parduodamų paveldėjimo teisių pirkėjai atsiradusiais atsakomybės už palikėjo skolas teisiniais padariniais (CK 5.52 straipsnis); kasatorė už parduodamas paveldėjimo teises jai sumokėjo 200 000 Lt, taigi šia sutartimi buvo perleistas ne turtas, o teisės į paveldimą turtą su visais iš šio sandorio atsiradusiais padariniais. Laikytina, kad, įvykdžius sutartį, įvyko materialinių subjektinių teisių perėmimas – M. Ž. savo prievolę kreditoriams perleido kitiems įpėdiniams ir neturi pareigos atsakyti už palikėjo skolas. Dėl to negali būti pripažinta, kad solidarioji pareiga turėjo atsirasti ir M. Ž. kaip mirusiojo įpėdinei.

CK 5.52 straipsnyje nustatyta, kad jeigu (turto valdymo perėmimu arba padavę pareiškimą notarui) palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenumatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas, tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos. Nors CK 5.53 straipsnyje, kuriame nustatytas palikimo priėmimas pagal apyrašą, nenustatyta, kaip įpėdiniai atsako už palikėjo skolas – solidariai ar subsidiariai, o tik apibrėžiamos atsakomybės paveldėtu turtu ribos, tačiau CK 5.52 straipsnis laikytinas norma, įtvirtinančia bendrąją taisyklę, kad esant keliems įpėdiniams jie už palikėjo skolas atsako solidariai. Būtent toks aiškinimas leidžia apginti mirusiojo kreditorių interesus, nes priešingu atveju kreditoriai atsidurtų blogesnėje padėtyje, nei buvo iki palikėjo mirties. Jeigu vienas įpėdinis įvykdo visas palikėjo prievoles, tai tarp jo ir kitų įpėdinių susiklosto dalinės prievolės ir įvykdęs visas palikėjo prievoles įpėdinis įgyja teisę reikalauti iš kitų įpėdinių atitinkamos dalies, priklausomai nuo to, kokią palikimo dalį jis paveldėjo (CK 6.9 straipsnis). Teisės doktrina pripažįsta, kad siekiant apsaugoti kreditoriaus interesus, tais atvejais, kai yra keli įpėdiniai, jie už palikėjo skolas atsako solidariai (A. Vileita. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Penktoji knyga. Paveldėjimo teisė. Justitia, 2003, Nr. 5, p. 29). Tokiu atveju, kai skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium (CK 6 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovės kaip solidariosios skolininkės palikėjo piniginę skolą, tinkamai taikė atsakomybę už palikėjo skolas nustatančias normas išskyrus tai, jog nenustatė, kad palikimas buvo priimtas pagal apyrašą, todėl teismo sprendimas tikslinamas.

 

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas priėmė iš esmės teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

 

Dėl bylinėjimosi išlaidų

 

Kasaciniame teisme patirta 61,53 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Atmetus kasacinį skundą, šios bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 93 straipsniai, 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Be to, iš kasatorės ieškovo naudai priteistina 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti (T. 2, b. l. 95; CPK 98 straipsnis).

 

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsniu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės E. Ž. (duomenys neskelbtini) 61,53 Lt (šešiasdešimt vieną litą 53 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai.

Priteisti iš kasatorės E. Ž. (duomenys neskelbtini) ieškovo M. V. (duomenys neskelbtini) naudai 1000 (vieną tūkstantį) Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

 

 

 

 

Teisėjai                                                                                                 Egidijus Laužikas

 

 

 

Zigmas Levickis

 

 

 

Algis Norkūnas