Civilinė byla Nr. e2-314-796/2024

                                                                                         Teisminio proceso Nr. 2-56-3-00259-2023-9

                                                                                         Procesinio sprendimo kategorija:

 (S)

                                                                                          2.6.1.4.; 2.6.18.3; 3.2.6.5; 3.4.4.12; 3.4.4.10.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. rugsėjo 12 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant ieškovo A. L. atstovui advokatui E. R.,

atsakovės „Tarex LTD“ atstovui advokato padėjėjui A. Š.,

suinteresuotam asmeniui A. M.,

žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. L. patikslintą ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Caldus“ ir „Tarex LTD“ dėl avanso pagal rangos sutartį priteisimo ir pagal uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ pareiškimą atsakovui A. M. dėl tyčinio bankroto.

Teismas

n u s t a t ė :

1.       ieškovas A. L. (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Caldus“ (toliau – ir Atsakovė 1) ir „Tarex LTD“  (toliau – ir Atsakovė 2) dėl 140 150,29 Eur dydžio avanso pagal rangos sutartį, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo solidariai iš atsakovų. Nurodo, jog:

1.1                      Turėdamas tikslą įgyvendinti jam nuosavybės teise priklausančio gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas) rekonstravimo projektą Nr. (duomenys neskelbtini), 2023 m. sausio 26 d. su Atsakove 1 sudarė rangos sutartį Nr. 2023/01/26-1 (toliau – ir Sutartis, Rangos sutartis). Šalys Rangos sutarties 1 punkte, be kita ko, numatė, jog Atsakovė 1 tinkamai ir laiku savo rizika, jėgomis ir darbo priemonėmis atliks Pastato rekonstravimo darbus, esant būtinybei ištaisys jų defektus, atlygins ieškovui visus dėl darbų trūkumų patirtus nuostolius ir perduos darbų rezultatą ieškovui arba jo įgaliotiems asmenims. Atitinkamai ieškovas Rangos sutartimi įsipareigojo atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Rangos sutartimi šalys taip pat sutarė dėl avansinių mokėjimų Atsakovei 1, skirtų Pastato rekonstravimo darbų organizavimui finansuoti. Pažymi, jog sutartis aiškiai ir griežtai apibrėžė šių Atsakovei 1 perduodamų lėšų paskirtį – šios lėšos yra ieškovo nuosavybė (taip pat ir jas perdavus Atsakovei 1) ir negali būti Atsakovės 1 naudojamos niekur kitur, kaip tik siekiant Rangos sutarties įvykdymo. Be to, Atsakovė 1 Sutartimi įsipareigojo per 30 dienų nuo kiekvieno avansinio mokėjimo gavimo datos ieškovui pateikti rašytinius įrodymus, patvirtinančius Sutartį atitinkantį avansinio mokėjimo lėšų panaudojimą.

1.2                      Sutartimi Atsakovė 1 įsipareigojo darbus pradėti nuo sutarties pasirašymo datos ir baigti ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 19 d. Projekte numatyti Pastato rekonstravimo darbai pagal sutartį turėjo būti atlikti nuosekliai, šalių bendru sutarimu suderintais etapais, kuriuos šalys numatė statybos darbų ir mokėjimo grafike. Pirmasis pasitarimas dėl rekonstravimo darbų įvyko 2023 m. kovo 3 d.

1.3                      Ieškovas 2023 m. vasario 10 d. Atsakovei 1 pervedė grafike numatyto avanso sumos                  (253 963,60 Eur) dalį – 148 651,70 Eur. Pažymi, jog grafike šalys tiksliai paskirstė kiekvienam rekonstravimo darbų etapui (statybų aikštelės įrengimui, pastolių pastatymui ir t. t.) numatytas avansinių mokėjimų sumas, todėl ankstyvoje darbų stadijoje nebuvo nei poreikio, nei suderinto šalių ketinimo iškart perduoti Atsakovei 1 visą grafike numatytą avansinių mokėjimų sumą.

1.4                      Atsakovei 1 nuo pat darbų pradžios pažeidinėjant ir nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, nuolat vėluojant, nepaisant darbų saugos reikalavimų, prastai arba visai nekomunikuojant su ieškovu, asmeniu, vykdančiu techninę priežiūrą, neteikiant informacijos apie avanso panaudojimą, ieškovas 2023 m. balandžio 3 d. inicijavo rekonstravimo darbų sustabdymą, o 2023 m. balandžio 11 d. informavo Atsakovę 1, jog nuo 2023 m. balandžio 23 d. nutraukia sutartį. Sutartis buvo nutraukta pagal Sutarties 6.7 punktą, savo esme apimantį CK 6.665 straipsnio 3 dalyje ir 6.658 straipsnio 2 dalyje numatytus rangos sutarties nutraukimo pagrindus. Nutraukus sutartį Atsakovė 1 iki 2023 m. balandžio 25 d. savo įrangos iš statybų aikštelės nepašalino, Pastato rekonstravimo darbų dokumentacijos ieškovo atstovui neperdavė ir avanso ieškovui negrąžino. Objekto priėmimo–perdavimo aktų užsakovui neperdavė. Ieškovas geranoriškai Atsakovei 1 nustatė papildomą terminą ir 2023 m. balandžio 27 d. el. laišku buvo leista avansą grąžinti iki 2023 m. gegužės 2 d. Atsakovė 1 į pateiktą pasiūlymą niekaip nereagavo.

1.5                      Negalėdamas susisiekti ir nesitikėdamas Pastato rekonstravimo darbų perdavimo iš Atsakovės 1 pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.671 straipsnį, ieškovas 2023 m. gegužės mėn. ėmėsi savarankiškai perimti Atsakovės 1 faktiškai atliktus Pastato rekonstravimo darbus. Siekdamas nustatyti tikslią Atsakovės 1 atliktų darbų vertę, ieškovas pasamdė statybų ekspertą M. R., šis 2023 m. gegužės 29 d. išvada nustatė, jog Atsakovė 1 atliko Pastato rekonstravimo darbų tik už 8 501,41 Eur. Pažymi, kad 2023 m. gegužės 19 d. el. paštu iš A. B., prisistačiusio Atsakovės 1 atstovu, gavo Projekto išlaidų lentelę, nurodančią, jog pagal Sutartį buvo patirta net 142 169 Eur (be PVM) išlaidų. Paprašytas pateikti atstovavimą Atsakovei 1 patvirtinantį dokumentą A. B. nepateikė jokio panašaus įrodymo ir neatrašė.

1.6                      Nurodo, kad 2023 m. vasario 3 d. ieškovas su „Tarex LTD“  sudarė Laidavimo sutartį, kuria „Tarex LTD“  įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu UAB „Caldus“ neįvykdys dalies savo prievolės, kildinamos iš Sutarties, bet ne daugiau nei 253 963,00 Eur suma (Laidavimo sutarties 1 ir 3 punktai). Laidavimo sutartimi taip pat buvo susitarta, kad atsakovių atsakomybė yra solidari. Atsižvelgiant į tai, laiduotoja – „Tarex LTD“ – turi pareigą solidariai su Atsakove 1 grąžinti ieškovui 140 150,29 Eur avanso lėšų.

1.7                      Ieškovas Laidavimo sutarties pagrindu 2023 m. gegužės 5 d. el. laišku kreipėsi į laiduotojos – Atsakovės 2 – direktorių L. T. ir paprašė Atsakovės 2 sumokėti ieškovui pagal Sutartį perduotą ir negrąžintą avansą. L. T. 2023 m. gegužės 10 d. el. laišku išreiškęs norą ginčą spręsti taikiai vėliau pradingo be žinios, nebeatsako nei į laiškus, nei į skambučius, todėl, tikėtina, avanso grąžinti taip pat nesiruošia.

2.       Atsakovė „Tarex LTD“ byloje pateikė atsiliepimą, jame nurodo, jog su pateiktu ieškiniu nesutinka, taip pat nesutinka su „Tarex LTD“  procesine padėtimi byloje.

2.1                      Nurodo, jog pats ieškovas pamatęs, kad rangovas netinkamai elgiasi, ėmė su rangovu aktyviai susirašinėti, kelti klausimus apie statybos darbų eigą. Rangovas arba Atsakovė 1, kaip nurodo ieškovas, ėmė slapstytis, vengti bendrauti, bet ieškovas nesiėmė priemonių nedelsiant nutraukti Rangos sutartį ir susigrąžinti didžiąją dalį pervesto avanso. Atvirkščiai, ieškovas delsė ir vilkino laiką ir tokiu būdu leido žalai atsirasti. Taip pat nurodo, kad ieškovas be jokio poreikio pervedė rangovui tokią didelę 140 150,29 Eur avanso sumą, nes, paskirsčius darbus ir nustačius griežtą kontrolę, nebuvo jokio poreikio pervesti rangovui tokios didelės pinigų sumos.

2.2                      Nesutinka su ieškovo pateiktoje ekspertizės išvadoje nurodoma atliktų darbų verte, nes joje nėra nurodyta statybinio laužo utilizavimo suma, statybinių pastolių nuomos kainos, nėra nupirktų ir pristatytų medžiagų apskaičiavimo sąmatos, taip pat M. R. nėra teismo prisiekęs statybų ekspertas, o yra tik suinteresuoto asmens samdytas statybų priežiūros specialistas.

2.3                      Iš ieškovo pateiktos UAB „Caldus“ patirtų išlaidų statybos darbams, medžiagoms, algoms, mokesčiams sąrašo matyti, kad atsakovė UAB „Caldus“ pirmame statybų etape ieškovo naudai išleido 142 169,00 Eur iš jai pervestų 148 651,70 Eur, todėl lieka sutarties nutraukimo momentu grąžintina 6 482,70 Eur nepanaudoto avanso suma. Todėl ieškovas aiškiai pateikė neįrodytą ir nepagrįstą ieškinį.

2.4                      Ieškovas atsakove nepagrįstai įtraukė „Tarex LTD“ , kadangi pirmiausia ieškovas turi įrodyti esminius Rangos sutarties pažeidimus, turi pagrįsti realią neatliktų darbų ir tariamai permokėtų piniginių lėšų apimtį, o tik tada traukti laiduotoją atsakovu. Šioje byloje laiduotojas geriausiu atveju galėtų būti trečiuoju asmeniu, todėl „Tarex LTD“  nesutinka su savo procesine padėtimi, kol ieškinys nėra įrodytas.

3.       Atsakovės UAB „Caldus“ nemokumo administratorė UAB „Audata“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, juo prašo byloje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes vertinti teismo nuožiūra.

3.1                      Nurodo, jog patikslinto ieškinio reikalavimams iš esmės neprieštarauja, nes atsakovo atstovui nemokumo administratoriui BUAB ,,Caldus“ bankroto proceso metu nebuvo perduoti įmonės dokumentai, todėl administratorius nieko nežinojo apie šioje civilinėje byloje nurodytus sandorius, šalių tarpusavio atsiskaitymus bei atliktus ar neatliktus darbus pagal rangos sutartį. Neginčija ieškovo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir avanso dydžio, ir eksperto nustatytų atliktų darbų sumos. Nemokumo administratorius, vykdantis BUAB ,,Caldus“ bankroto procesą, sutinka su ieškovo teiginiais dėl gauto avanso panaudojimo ne pagal paskirtį, t. y. ne pagal rangos sutartį, gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini) (rekonstravimo projektas Nr. (duomenys neskelbtini), rangos sutartis Nr. 2023/01/26-1) numatytiems darbams atlikti.

3.2                      Pažymi, kad sutarties šalys, t. y. ieškovas A. L. ir atsakovė UAB ,,Caldus“, sutartyje aiškiai apibrėžė šių UAB ,,Caldus“ perduodamų lėšų paskirtį – šios lėšos yra ieškovo nuosavybė (taip pat ir jas perdavus atsakovei) ir negalėjo būti Atsakovės 1 naudojamos niekur kitur, kaip tik siekiant Sutarties įvykdymo. Visą sutarties vykdymo laikotarpį UAB ,,Caldus“ nevykdė darbų pagal susitarimą, nebendradarbiavo su užsakovu. Ieškovas 2023 m. balandžio 11 d. informavo Atsakovę 1, jog nutraukia Sutartį remdamasis jos 6.7 punktu.

3.3                      UAB ,,Caldus“ atstovas taip pat pateikė ieškovui išlaidų lentelę, kurioje buvo nurodytos patirtos išlaidos (iš viso 142 169 Eur), iš kurių net 18 100 Eur (suma be PVM) išmokėta grynaisiais pinigais darbuotojams, be to, dar didesnės sumos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos juridiniams asmenims – iš viso net 39 000 Eur, taip pat buvo pervesta net 13 800 Eur su laiduotoju galimai giminystės ryšiais susijusiai MB ,,(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas yra K. T..

4.       2023 m. gruodžio 20 d. teisme buvo gautas advokato padėjėjo A. Š. atsakovės BUAB „Caldus“ vardu pateiktas atsiliepimas į ieškinį, juo prašo atmesti ieškovo ieškinį visa apimtimi kaip neįrodytą, priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, pratęsti procesinį terminą atsiliepimui pateikti. Prie atsiliepimo advokato padėjėjas pateikia 2023 m. gruodžio 14 d. teisinių paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su A. M.. 

5.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. gruodžio 20 d. nutartimi atsisakyta priimti advokato padėjėjo A. Š. atsakovės UAB „Caldus“ vardu pateiktą atsiliepimą į ieškinį, kadangi A. M., kaip UAB „Caldus“ vadovas, atstovavimo sutartį pasirašė su advokato padėjėju jau įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti UAB „Caldus“ bankroto bylą. Taigi A. M. atstovavimo sutarties pasirašymo metu jau buvo netekęs savo kaip UAB „Caldus“ valdymo organo įgaliojimų ir negalėjo pasirašyti atstovavimo sutarties.

6.       Ieškovas A. L. byloje pateikė dubliką. Dublike ieškovas nurodo, jog palaiko savo patikslintame ieškinyje išdėstytus reikalavimus.

6.1                      Nurodo, jog BUAB „Caldus“ atsiliepime patikslintą ieškinį pripažino visa apimtimi ir pareiškė, kad neginčija ieškovo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir avanso dydžio; neginčija 2023 m. gegužės 29 d. eksperto M. R. išvadoje (eksperto išvadoje) nustatytų atliktų darbų sumos; sutinka su ieškovo teiginiu, kad UAB „Caldus“ pervestas avansas buvo panaudotas ne pagal paskirtį, t. y. kitiems tikslams, nei numatyti darbai pagal Sutartį, ir kad neprieštarauja visiems patikslinto ieškinio reikalavimams.

6.2                      „Tarex LTD“  atsiliepime nurodyti teiginiai yra nepagrįsti, „Tarex LTD“  nepateikia jokių įrodymų, kurie patvirtintų jos teiginius ir paneigtų ieškovo į bylą pateiktus įrodymus ir argumentus. Byloje išreikalautas BUAB „Caldus“ banko sąskaitos išrašas patvirtina, kad avansas buvo panaudotas ne Sutarčiai įvykdyti, o iššvaistytas. Pagal Sutartį, avansas negalėjo būti naudojamas niekur kitur, kaip tik siekiant Sutarties įvykdymo, t. y. išimtinai tik medžiagoms, žaliavoms, įrangai ir t. t. įsigyti. BUAB „Caldus“ banko sąskaitos išrašas įrodo, kad minėtos Sutarties nuostatos buvo šiurkščiai pažeistos, o avansas buvo iššvaistytas didžiąją pinigų dalį išsigryninant arba pervedant laiduotojos „Tarex LTD“  vadovui.

6.3                      Pagal Sutartį darbai turėjo būti atliekami etapais, numatytais Statybos darbų ir mokėjimo grafike, ir perduodami Darbų priėmimo–perdavimo aktais. Tačiau nė vienas darbas nebuvo užbaigtas ir pagal Sutartį ne tik nebuvo perduotas, bet ir nebuvo mėginamas perduoti Darbų priėmimo–perdavimo aktu. BUAB „Caldus“ reguliariai pažeidinėjo Rangos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, o A. M. nereaguodavo į skambučius, elektroninius laiškus, nesirodydavo Pastato teritorijoje, nedalyvaudavo kassavaitiniuose rekonstravimo darbų pasitarimuose.

6.4                      „Tarex LTD“  atsiliepime deklaratyviai teigia, kad eksperto išvada, kuria nustatyta, jog BUAB „Caldus“ atliko Pastato rekonstravimo darbų vos už 8 501,41 Eur, neatitinka tikrovės, neigiama eksperto M. R. kompetencija, tačiau tokia „Tarex LTD“  pozicija yra visiškai nepagrįsta ir deklaratyvi, nėra jokių duomenų, patvirtinančių tokią poziciją. Statybos darbų ekspertas M. R. yra kvalifikuotas specialistas, o jo kompetenciją patvirtina kvalifikacijos atestatai. Ekspertinė išvada yra išsami, pagrįsta projektine dokumentacija, išsamiais skaičiavimais, nuotraukomis ir kitais įrodymais. Faktą, kad BUAB „Caldus“ atliko tik mažą dalį Pastato griovimo darbų, patvirtina ir antstolio M. P. 2023 m. gegužės 19 d. sudarytas faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Pažymi, kad „Tarex LTD“ nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių faktą, kad BUAB „Caldus“ atliko tik mažos apimties griovimo darbus.

6.5                      Nurodo, kad „Tarex LTD“  yra tinkamas atsakovas byloje. Pažymi, kad laidavimo sutartimi „Tarex LTD“  įsipareigojo atsakyti ieškovui, jeigu BUAB „Caldus“ neįvykdys dalies savo prievolės, kildinamos iš Rangos sutarties. Laidavimo sutartimi taip pat buvo susitarta, kad „Tarex LTD“  atsakomybė ieškovui pagal Laidavimo sutartį bus ne didesnė nei 253 963 Eur ir kad atsakovų atsakomybė yra solidari,  t. y. ieškovas turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai.

7.       2024 m. vasario 1 d. teisme gautas atsakovės UAB „Caldus“ nemokumo administratorės triplikas, jame nurodo, jog atsakovė BUAB „Caldus“ neprieštarauja 2023 m. rugpjūčio 28 d. patikslinto ieškinio reikalavimams, pateiktiems įrodymams ir nustatytoms aplinkybėms. AB „Swedbank“ banko išrašas patvirtina, kad A. M. atliko mokėjimus. Dėl BUAB ,,Caldus“ atliktų darbų nemokumo administratorė UAB ,,Audata“ pasisakyti negali, kadangi neturi jokių dokumentų, patvirtinančių kitokias faktines aplinkybes, nei nustatė ieškovas. Taip pat sutinka su dublike ieškovo išdėstytais motyvais, kad atsakovė „Tarex LTD“  nepateikė jokių savo poziciją pagrindžiančių dokumentų, remiasi tik deklaratyviais pasisakymais ir nenuginčijo ieškovo į bylą pateiktų įrodymų. Prašo byloje nurodytas faktines ir teisines aplinkybes vertinti teismo nuožiūra.

8.       2024 m. vasario 6 d. teisme buvo gautas advokato A. Š., pasirašiusio kaip atsakovų „Tarex LTD“ ir BUAB „Caldus“ atstovo, triplikas, tačiau jį neištaisius trūkumų nutarta laikyti nepaduotu.

9.       Klaipėdos apygardos teisme 2024 m. kovo 12 d. gautas (2024 m. kovo 21 d. gautas patikslintas) pareiškėjos BUAB „Caldus“ nemokumo administratorės UAB „Audata“ patikslintas pareiškimas dėl BUAB „Caldus“ bankroto pripažinimo tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą. Remiantis JANĮ 70 straipsnio 3 dalimi prašo nustatyti, kad A. M. veikimas ar neveikimas sukėlė tyčinį bankrotą. Remiantis JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu prašo apriboti BUAB ,,Caldus“ buvusio vadovo A. M. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pareiškime nurodo, jog:

9.1                      UAB ,,Caldus“ vadovas A. M. 2023 m. sausio 26 d. sudarė rangos sutartį su A. L. dėl gyvenamosios paskirties pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos. A. L. UAB ,,Caldus“ sumokėjo 148 651,70 Eur dydžio avansą už rekonstrukcijos darbus. Pažymi, kad avansas buvo iššvaistytas per kelis mėnesius. Paskutiniai avanso pinigai išgryninti 2023 m. balandžio mėn. Per kelis mėnesius A. M. išgrynino 61 840,00 Eur, kur jie buvo panaudoti, neaišku, kadangi įmonės dokumentai bankroto procese neperduoti. Nustatyta, jog 40 000 Eur iš pervesto avanso buvo paskolinti L. T., tai matyti iš teikto banko išrašo, tačiau paskolos sutarties nėra, buvęs vadovas nei jos, nei kitų dokumentų bankroto procese neperdavė, su nemokumo administratore nebendradarbiauja, BUAB ,,Caldus“ buhalterinę apskaitą tvarkė jo sutuoktinė D. M., ji taip pat neperdavė nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos dokumentų.

9.2                      Bankroto bylą UAB ,,Caldus“ iškėlė VSDFV Klaipėdos skyrius, kadangi UAB ,,Caldus“ nemokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokų, priskaičiuotų už apdraustuosius už 2023 m. kovo–2023 m. gegužės mėn., kaip tik tuo metu, kai neva buvo vykdoma rangos sutartis.

9.3                      Faktiniu nemokumo momentu laikytina 2023 m. balandžio 26 d., kai tarp užsakovo A. L. ir UAB ,,Caldus“ dėl sutarties nevykdymo ir pažeidimų buvo nutraukta Rangos sutartis ir užsakovas pareikalavo grąžinti sumokėtą avansą, VSDFV įmokų taip pat nemokėjo, nemokumo momentu laikytina ta pati 2023 m. balandžio 26 d., kai VSDFV pati iš sąskaitos nurašė dalį lėšų. Visi BUAB ,,Caldus“ kreditorių finansiniai reikalavimai susidarė būtent tuo laikotarpiu, kai buvo sudaryta rangos sutartis, tačiau remiantis faktinėmis aplinkybėmis su jais nebuvo atsiskaityta, nors ir buvo sumokėtas avansas už rangos darbus. Tai yra akivaizdus įmonės privedimas prie bankroto – su kreditoriais atsiskaitoma nebuvo, nors BUAB ,,Caldus“ turėjo vykdydama Rangos sutartį iš gauto avanso padengti išlaidas, kurios buvo susijusios su sutarties vykdymu, t. y. mokėti mokesčius, už darbus, paslaugas. BUAB ,,Caldus“ iššvaistė avanso pinigus ir daugiau veiklos nevykdė, pajamų negeneravo.

9.4                      Pažymi, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ išrašydavo sąskaitas, kurias BUAB ,,Caldus“ apmokėdavo, nors faktiškai MB ,,(duomenys neskelbtini)“ nedirbo nė vienas darbuotojas. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ sumokėta suma 13 800 Eur. MB ,,(duomenys neskelbtini)“ vadovavo K. T., kuris galimai yra susijęs giminystės ryšiais su „Tarex LTD“ vadovu L. T., kuriam buvo suteikta 40 000 Eur paskola. Matyti, kad MB ,,(duomenys neskelbtini)“ ir L. T. iš avanso sumos bendrai pervesta 53 800 Eur (AB „Swedbank“ išrašas).

9.5                      A. M. elgesys, avanso išvaistymas, darbų pagal Rangos sutartį neatlikimas ir neatsiskaitymas su kreditoriais sąlygojo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą, bendrovės nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jos valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. būdamas UAB ,,Caldus“ vadovas blogino įmonės finansinę situaciją, gautas avanso lėšas naudojo ne pagal paskirtį – buvo išgryninta didelė dalis gauto avanso (mokėti atlyginimai darbuotojams grynaisiais, su kitais juridiniais asmenimis taip pat atsiskaityta grynaisiais pinigais), suteikta 40 000 Eur paskola fiziniam asmeniui – L. T..

10.       Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2024 m. gegužės 9 d. nutartimi nutarta sujungti civilines bylas į vieną, civilinę bylą Nr. eB2-442-796/2024 pridedant prie civilinės bylos Nr. e2-314-796/2024, paliekant bylos numerį e2-314-796/2024, teisminio proceso numerį 2-56-3-00259-2023-9, sujungtą civilinę bylą Nr. e2-314-796/2024 perduoti nagrinėti Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai Kristinai Domarkienei.

11.       2024 m. vasario 14 d. teisme buvo gautas ieškovo atstovo advokato E. R. pateiktas prašymas, juo prašo skirti atsakovei „Tarex LTD“  5 000 Eur dydžio baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, 50 procentų baudos dydžio, t. y. 2 500 Eur, skirti ieškovui A. L.; atsisakyti priimti į civilinę bylą Nr. e2-314-796/2024 atsakovės „Tarex LTD“  atstovės UAB „Caldus“ vardu pateiktą 2024 m. vasario 6 d. tripliką; atsisakyti tenkinti atsakovės „Tarex LTD“  2024 m. vasario 6 d. prašymą dėl įrodymų išreikalavimo civilinėje byloje Nr. e2-314-796/2024.

12.       Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 12 d. nutartimi teismas netenkino ieškovo atstovo A. L. prašymo skirti atsakovei Tarex LTD“ baudą už piktnaudžiavimą procesu.

13.       2024 m. gegužės 20 d. atsakovė „Tarex LTD“  pateikė rašytinius paaiškinimus byloje. Nurodė, kad 2023 m. gruodžio 20 d. yra pateikusi atsiliepimą į patikslintą ieškinį, kuriame nurodo aiškią poziciją, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais. Byloje yra keliamas klausimas, ar buvo atlikti statybos darbai pagal pateiktą projektą ir už kokią pinigų sumą buvo atlikta statybos darbų. Žalos faktą ir kitas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas. Iš byloje pateiktų duomenų negalima spręsti, už kokią pinigų sumą buvo atlikta darbų. Ieškinys yra grindžiamas tik žodiniais ieškovo teiginiais ir ne eksperto, o UAB „Helm“ darbuotojo pateiktais paaiškinimais, kuriuos ieškovas prašo pripažinti ekspertizės išvados aktu. Tiek ieškovas savo dublike, tiek bankroto administratorius nenurodo jokių naujų aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nebuvo atlikta namo griovimo darbų, nebuvo užsakytas ir atvežtas metalas, nebuvo užsakyti konteineriai ir išvežtos statybinės šiukšlės, nebuvo užsakyti, atvežti ir sumontuoti statybiniai pastoliai. Nurodo, jog atliekant darbus UAB „Caldus“ pastangomis buvo nugriautas ir utilizuotas namo stogas, buvo išardyta tarp namo aukštų esanti betono perdanga ir utilizuota, paliekant stovėti sienas, buvo numuštas namo tinkas, buvo iškirsti medžiai ir krūmai, buvo išardytas kiemo grindinys, atlikti kasimo darbai laiptams įrengti, buvo išimti langai ir durys, jie utilizuoti. Buvo pašalintos ir utilizuotos viduje esančios sienų pertvaros. Tai yra buvo atlikta darbų tikrai daugiau nei už 8 000 Eur. UAB „Helm“ specialistas galimai yra susijęs su ieškovu draugiškais santykiais ir parašė savo tariamoje ekspertizėje tai, ką norėjo parašyti. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, kai nutraukiama rangos sutartis, užsakovas privalo fiksuoti atliktus darbus, su antstolio pagalba padaryti vizualias nuotraukas ir nustatyti realiai faktiškai atliktų darbų kainą, o ne teoriniais pagrindais, remiantis tuo, kad nėra darbų priėmimo–perdavimo aktų, aiškinti, kad darbai nebuvo atlikti pagal faktą. Užfiksavus statybvietės būklę yra apskaičiuojami darbai ir suvedami pinigai.

14.       2024 m. gegužės 22 d. teisme gautas atsakovės BUAB „Caldus“ nemokumo administratorės patikslintas atsiliepimas į ieškovo A. L. patikslintą ieškinį. Nurodo, jog neginčija ieškovo nustatytų faktinių bylos aplinkybių ir avanso dydžio, eksperto nustatytų atliktų darbų sumos. Nemokumo administratorė, vykdanti BUAB ,,Caldus“ bankroto procesą, sutinka su ieškovo teiginiais dėl gauto avanso panaudojimo ne pagal paskirtį, t. y. ne Rangos sutartyje numatytiems gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), darbams atlikti. Sutinka su byloje pateikta ekspertizės išvada ir nustatyta atliktų darbų suma, t. y. 8 501,41 Eur su PVM. Buvęs UAB ,,Caldus“ vadovas A. M. nemokumo administratorei neperdavė jokių įmonės buhalterinių dokumentų, kurie paneigtų ekspertizės metu nurodytą atliktų darbų sumą, nėra perduoti statybinių medžiagų pirkimo dokumentai, atliktų darbų aktai ir kt. Nurodytų aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad A. M. būdamas UAB ,,Caldus“ vadovas blogino įmonės finansinę situaciją, gautas avanso lėšas naudojo ne pagal paskirtį – buvo išgryninta didelė dalis gauto avanso (mokėti atlyginimai darbuotojams grynaisiais, su kitais juridiniais asmenimis taip pat atsiskaityta grynaisiais pinigais), suteikta 40 000 Eur paskola fiziniam asmeniui L. T.. Atsakovė BUAB ,,Caldus“, atstovaujama nemokumo administratorės UAB ,,Audata“, iš esmės neprieštarauja dėl ieškovo pateiktų reikalavimų priteisti ieškovui A. L. solidariai iš atsakovių UAB „Caldus“ ir „Tarex LTD“  140 150,29 Eur dydžio avanso sumą.

15.       Teismo posėdžių metu ieškovo A. L. atstovas advokatas E. R. palaikė patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose išdėstytą ieškovo poziciją. Pažymėjo, kad nors „Tarex LTD“ atstovas nurodo, jog buvo padaryta daugiau darbų, negu nurodyta eksperto išvadoje, jokių tai patvirtinančių dokumentų neteikia. Dokumentai nebuvo pateikti nei nemokumo administratorei, nei į bylą. Avansas galėjo būti naudojamas tik darbams pagal Rangos sutartį atlikti, o pinigai buvo iššvaistyti, darbų atlikimas vėlavo, visi darbai neatlikti. Bylos nagrinėjimo metu prašė skirti „Tarex LTD“  maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant ieškovui A. L., tai įvertinti priimant sprendimą CPK 95 straipsnyje numatyta tvarka. Nurodė, kad yra akivaizdus bylos vilkinimas, atsakovės atstovas teikia prašymus iškviesti ir apklausti liudytojus, vėliau prieš pat posėdį jų atsisako, teikė atsiliepimus BUAB „Caldus“ vardu, nors neturėjo teisės to daryti, 2024 m. gegužės 28 d. posėdžio metu atstovas A. Š. nurodė, jog A. M. klausėsi teismo posėdžio, nors posėdyje nedalyvavo, teismo nustatytu terminu įrodymų nepateikė.

16.       Teismo posėdžių metu ieškovo A. L. atstovas advokatas E. R. pateikė paaiškinimus dėl nemokumo administratorės prašymo pripažinti BUAB „Caldus“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, jog nemokumo administratorės pareiškimą palaiko. Avansas, gautas pagal Rangos sutartį, buvo iššvaistytas, 61 800 Eur išgryninti ir neaišku kur panaudoti, nors pinigus galėjo naudoti tik Rangos sutarčiai vykdyti. UAB „Caldus“ sąskaitoje iki avanso pervedimo nebuvo lėšų. UAB „Caldus“ nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo. Pažymėjo, jog dokumentų neperdavimas nemokumo administratoriui yra savarankiškas pagrindas bankrotą pripažinti tyčiniu. Nurodo, jog yra pagrindas bankrotą pripažinti pagal JANĮ 70 straipsnio 1 dalį, pagal kurią nustatoma, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus; 2 dalies 1 punktą, pagal kurį nustatoma, kad buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai ar priimti kiti nuostolingo ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai; 2 dalies 4 punktą, pagal kurį nustatoma, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ar aplaidžiai.

17.       Atsakovės ir pareiškėjos BUAB „Caldus“ atstovės nemokumo administratorės įgaliotas asmuo 2024 m. gegužės 28 d. posėdžio metu pasisakydamas dėl ieškovo ieškinio nurodė, jog su ieškiniu ir jame išdėstytomis faktinėmis aplinkybėmis sutinka. BUAB „Caldus“ nemokumo administratorei nebuvo perduoti jokie dokumentai, avansu pervesti pinigai buvo iššvaistyti. 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdyje palaikė pareiškime, kuriuo prašoma pripažinti bankrotą tyčiniu, nurodytas faktines aplinkybes. Papildomai paaiškino, jog bankrotą prašo pripažinti tyčiniu pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir dėl to, jog nebuvo perduoti dokumentai. Visų pinigų panaudojimas buvo netinkamas. Jie turėjo būti naudojami rangos darbams. Paskola, suteikta L. T., buvo nenaudinga bendrovei. Dėl dokumentų perdavimo kreipėsi į A. M., buvo bendraujama ir raštu, ir telefonu. Palaiko prašymą apriboti A. M. teisę eiti vadovo pareigas. Neturi duomenų, kad kitos įmonės, kurioms vadovavo A. M., buvo privestos prie bankroto.

18.       Atsakovės „Tarex LTD“  atstovas advokato padėjėjas A. Š. posėdžių metu palaikė savo procesiniuose dokumentuose išdėstytą poziciją. Nurodė, jog su ieškiniu sutinka iš dalies: laidavimo sutarties neginčija, patvirtina jos sudarymą. Rangos sutarties neginčija, su jos nutraukimu sutinka. Pažymėjo, jog nesutinka su ieškovo nurodoma atliktų darbų verte, darbų buvo atlikta ne mažiau kaip už 30 000 Eur. Ieškovo pateikta ekspertizė yra nepagrįsta, ją atliko ieškovo draugas, kuo vadovaudamasis ekspertas padarė išvadas, neaišku. Statybų aikštelė buvo paruošta, buvo statybinis konteineris, jis į ekspertizę neįtrauktas. Pažymėjo, kad niekas jokių pinigų nepasisavino, jie buvo paskolinti, „Tarex LTD“  su UAB „Caldus“ pasirašė paskolos sutartį, palūkanos labai didelės.

19.       Suinteresuotas asmuo A. M. atvyko tik į 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdį, kituose teismo posėdžiuose A. M. nedalyvavo, jam apie bylos nagrinėjimą ir byloje paskirtus teismo posėdžius buvo pranešta tinkamai. 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu A. M. paaiškino, jog su pareiškimu dėl bankroto pripažinimo tyčiniu sutinka, tačiau pažymėjo, jog bankrotas įvyko dėl jo neatsargumo, siekė darbus atlikti, sąmoningai bendrovės bankroto nesiekė. Pripažįsta, jog paskolino pinigus L. T., juo patikėjo, jis žadėjo pinigus grąžinti per dvi savaites, taip pat pripažįsta, kad didelę dalį pinigų, kuriuos ieškovas pervedė kaip avansą, jis išgrynino, iš jų taip pat paskolino apie 64 000 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė apie 13 000 Eur, bet už darbus kitame objekte ir ne iš ieškovo pinigų, nes UAB „Caldus“ gavo pajamų ir iš kitų objektų. Patvirtino, jog UAB „Caldus“ turėjo tik vieną sąskaitą. Visą buhalteriją tvarkė jo sutuoktinė. Prašo neatimti jam teisės vadovauti. Jis taip pat turi įkūręs (duomenys neskelbtini), bet ši (duomenys neskelbtini) veiklos nevykdo, kreditorių neturi, yra tik skola Mokesčių inspekcijai, nėra likviduota. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini) (žmonos įsteigtoje (duomenys neskelbtini)), joje jis yra samdomas darbuotojas. Jeigu iš jo būtų atimta teisė eiti vadovaujamas pareigas, jis negalėtų dirbti darbo, kurį išmano. Su nemokumo administratoriumi bendravo, žinojo, jog turi perduoti dokumentus, tačiau to nepadarė, dokumentai buvo jo žmonos kompiuteryje, vėliau tuos dokumentus perdavė tyrėjai T. Taip pat nurodė, jog darbų ieškovo objekte buvo atlikta daugiau negu už 8 000 Eur. Statybos aikštelė buvo įrengta, stovėjo du konteineriai, vienas įrankių, kitas statybininkams, kaip ir numatė Rangos sutartis, tačiau vėliau paliko tik vieną konteinerį. Kiemas buvo aptvertas, buvo uždėtas tinklas, kad į kaimynų kiemus nekristų šiukšlės, nes vartai neveikė, dėl to pastatė tvorą. Griovimo darbų buvo atlikta 90 procentų, buvo išardyta dalis monolitinių gelžbetonio perdangų, visos perdangos ardyti nereikėjo, taip pat buvo išimti pirmo aukšto langai, gal tik vienas pats didžiausias nebuvo išimtas.

Patikslintas ieškinys tenkintinas iš dalies. Pareiškimas tenkintinas iš dalies

Faktinės byloje nustatytos aplinkybės

20.       Byloje nustatyta, jog ieškovas A. L. su atsakove UAB „Caldus“ 2023 m. sausio 26 d. sudarė gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo darbų Rangos sutartį Nr. 2023/01/26-1, pagal jos 1.1 punktą rangovas įsipareigojo tinkamai ir laiku savo rizika, jėgomis ir darbo priemonėmis atlikti šios Sutarties 1.2 punkte numatytus darbus, esant būtinybei ištaisyti jų defektus, atlyginti užsakovui visus dėl darbų trūkumų patirtus nuostolius ir perduoti darbų rezultatą užsakovui arba jo darbų techninei priežiūrai, o užsakovas įsipareigojo atsiskaityti už tinkamai atliktus darbus šioje Sutartyje nustatytomis sąlygomis, terminais ir tvarka. Darbai vykdomi pagal užsakovo pateiktą rekonstravimo projekto (numeris (duomenys neskelbtini)) aprašą (AGS, BD, D, ŠVOK, ER, E, LVN, PVA, SA, SK, VN), kuris yra neatskiriama šios Sutarties dalis. Rangos sutarties priedai: priedas Nr. 1 (Rekonstrukcijos projektas), priedas Nr. 2 (Darbų sąmata); priedas Nr. 3 (Statybos darbų ir mokėjimo grafikas), priedas Nr. 4 (Statybvietės perdavimo laikinam naudojimui rangovui aktas), priedas Nr. 5 (Laidavimo sutartis) (b. t. I, b. l. 17–34).

21.       Sutartyje numatyta, kad darbų kaina yra užfiksuota ir nekintama – 699 603,27 Eur su PVM. Darbų išskaidymas sąmatoje (Priede Nr. 2) yra Rangovo pasirinktas būdas pateikti jam svarbius darbus, tačiau, kad nekiltų abejonių, visi darbai, net ir tie, kurie nėra išvardyti sąmatoje, yra įtraukti į darbus, kurių atlikimas pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) yra būtinas ir kurie yra įtraukti į nurodytą kainą (Sutarties 2.1 punktas). Sutarties 2.3 punkte nurodyta, kad užsakovas už atliktus darbus atsiskaito pagal statybos darbų grafiką, pagal atliktų darbų aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų po sąskaitų išrašymo. Sutarties 3.1 punktas numato, jog rangovas įsipareigoja darbus pradėti nuo sutarties pasirašymo datos ir baigti ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 19 d. Rangovui įvykdžius 2.9 punktą, kuris numato, jog, pasirašius šia sutartį, rangovas per 15 darbo dienų paruoš ir raštiškai suderins su užsakovu Statybos darbų ir mokėjimo grafiką, užsakovas per 5 kalendorines dienas sumoka avansą, numatytą Statybos darbų ir mokėjimo grafike (Sutarties 2.4 punktas).

22.       Sutarties 2.10 ir 2.11 punktuose šalys susitarė, jog užsakovo sumokėti rangovui avansai yra užsakovo nuosavybė ir jie negali būti panaudoti niekur kitur, kaip tik šios sutarties įsipareigojimams vykdyti. Sumokėti avansai negali būti naudojami kaip užstatai, garantijos ar kitaip suvaržyti. Užsakovo sumokėti rangovui avansai yra skirti tik medžiagoms, žaliavoms, įrangai, langams, durims ir kt., reikalingiems projektui įvykdyti, įsigyti. Kitiems tikslams avanso panaudojimas yra negalimas. Rangovas, gavęs avansinį mokėjimą iš užsakovo, per 30 kalendorinių dienų pateiks užsakovui rašytinius įrodymus dėl avansinio mokėjimo panaudojimo (pasirašytos sutartys su tiekėjais, atliktų mokėjimo pavedimų kopijos ir t. t.).

23.       Sutarties 3.3 punktas numato, jog darbai laikomi tinkamai ir laiku atliktais, kai šalys be išlygų pasirašo atliktų Darbų priėmimo–perdavimo aktą. Sutarties 6.7 punktas numato, kad jei rangovo veiksmai ar neveikimas sudaro kliūtis pasiekti sutarties tikslą, taip pat tuo atveju, jei rangovas kitaip pažeidžia sutartinius įsipareigojimus (darbų atlikimo terminų pradelsimas, rangovo darbo kokybė neatitinka keliamų reikalavimų, rangovas nevykdo objekto vidaus tvarkos reikalavimų), užsakovas turi teisę, esant rangovo pažeidimų, vienašališkai nutraukti sutartį prieš terminą, apie tai raštu įspėjęs rangovą prieš 10 (dešimt) darbo dienų, ir reikalauti patirto nuostolių kompensavimo.

24.       Iš byloje pateikto Statybos darbų ir mokėjimo grafiko matyti, jog už 2023 m. vasario 1–28 d. numatytus atlikti darbus, kuriuos turėjo sudaryti statybos aikštelės įrengimas, pastoliai, griovimo ir ardymo, demontavimo darbai, pamatai, inžinerinių tinklų įrengimas, vandentiekis, geoterminis šildymas, fasado mūro darbai; langai, durys; keturšlaitis stogas, saulės elektrinės įrengimas, turėjo būti pervesta 148 651,70 Eur (b. t. I, b. l. 27–34). Iš byloje pateikto mokėjimo nurodymo nustatyta, jog 2023 m. vasario 10 d. A. L. pervedė UAB „Caldus“ 148 651,70 Eur avansą (b. t. I, b. l. 37).

25.       2023 m. vasario 3 d. tarp „Tarex LTD“, atstovaujamos L. T., ir kreditoriaus A. L. buvo pasirašyta Laidavimo sutartis Nr.2023/02/03-1, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti skolininko kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdys dalies savo prievolės, kildinamos iš Rangos sutarties Nr. 2023/01/26-1 (laidavimo sutarties 1 punktas). Sutarties 3 punkte numatyta, jog laiduotojas įsipareigoja atsakyti skolininko kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, nurodytos šios Sutarties 2 punkte, bet ne daugiau negu 253 963,00 Eur. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, t. y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai (Laidavimo sutarties 4 punktas). Laiduotojas atsako tik už pagrindinės prievolės pinigine išraiška įvykdymą ir neatsako kreditoriui už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą (Laidavimo sutarties 5 punktas) (b. t. 2, b. l. 17–18).

Dėl avanso priteisimo

26.       Ieškovas kreipėsi į teismą ir prašo priteisti solidariai iš atsakovų pagal Rangos sutartį BUAB „Caldus“ sumokėtą avansą, iš jo išskaičiavus už atliktus darbus atsakovei BUAB „Caldus“ priklausančią sumą. Ieškovas prašo priteisti 140 150,29 Eur.

27.       Atsakovės BUAB „Caldus“ nemokumo administratorė su ieškovo reikalavimu priteisti 140 150,29 Eur avansą sutinka. „Tarex LTD“  patikslintą ieškinį pripažįsta iš dalies, t. y. neginčija Rangos sutarties nutraukimo, tik nesutinka su faktiškai pagal Sutartį atliktų darbų verte. „Tarex LTD“  atstovas advokato padėjėjas A. Š. nurodė, jog, jo vertinimu, darbų buvo atlikta ne mažiau kaip už 50 000 Eur. Suinteresuotas asmuo A. M. su ieškiniu sutinka iš dalies ir nurodo, jog darbų objekte buvo atlikta už daug didesnę sumą nei 8 000 Eur.

28.       Bylos nagrinėjimo metu atsakovės vienašališko Rangos sutarties nutraukimo neginčijo, todėl teismas vertina, kad rangos sutartis yra nutraukta Sutarties 6.7 punkto pagrindu. Kaip jau nurodyta, ieškovas atsakovei BUAB „Caldus“ pagal pasirašytą Rangos sutartį pervedė 148 651,70 Eur avansą. Dėl šių aplinkybių ginčo byloje taip pat nėra.

29.       Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog nors avanso sąvoka ir nevartojama reglamentuojant civilinių santykių subjektų elgesį, tačiau suprantama kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos šiaip kam nors (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – sumokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008; kt.). Taigi avansas yra pinigų suma, kuria rangos sutarties pagrindu viena šalis iš anksto sumoka kitai šaliai už sutartimi sulygtus darbus. Vykdant sutartį, avansu sumokėti pinigai sutartyje nustatytomis sąlygomis naudojami atsiskaityti už faktiškai atliktus darbus. Sutarties nutraukimo atveju atsiskaitant už atliktus darbus pirmiausia naudojama avansu sumokėta pinigų suma ir, priklausomai nuo avanso sumos ir atliktų darbų kainos santykio, vienai iš šalių atsiranda piniginio reikalavimo teisė, o kitai – finansinė prievolė, t. y. tuo atveju, kai avanso suma viršija atliktų darbų kainą, užsakovas turi teisę reikalauti, kad rangovas grąžintų darbų kainą viršijantį avanso likutį, ir, priešingai, kai darbų kaina viršija avanso sumą, rangovas turi teisę reikalauti, kad užsakovas sumokėtu avansu nepadengtą darbų kainos dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011).

30.       CK 6.671 straipsnis numato, kad jeigu įstatymo ar sutarties nustatytu pagrindu rangos sutartis nutraukiama iki darbų rezultato priėmimo, užsakovas turi teisę reikalauti perduoti jam atliktų darbų rezultatą, o rangovas turi teisę tokiu atveju reikalauti sumokėti už faktiškai atliktus darbus.

31.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog, vykdant darbus, buvo organizuojami nuolatiniai pasitarimai, kurių metu būdavo aptariami aktualūs ir svarbūs klausimai, numatomi darbai, atsakingi asmenys, darbų atlikimo terminai. Tai patvirtina į bylą pateikti Rekonstravimo darbų atlikimo protokolai (b. t. 1, b. l. 35–36; 40–41; 43–47; 64–86). Susirinkimai vyko laikotarpiu nuo 2023 m. kovo 3 d., juose turėdavo dalyvauti ir A. M.. Nustatyta, kad jis dalyvavo 2023 m. kovo 3 d. pasitarime, 2023 m. kovo 14 d., 2023 m. kovo 20 d., 2024 m. balandžio 13 d. pasitarimuose.

32.       2023 m. balandžio 3 d. protokole Nr. 6 nurodyta, jog nuo 2024 m. balandžio 3 d. visi statybos darbai yra stabdomi, kol bus įvykdyti 2023 m. kovo 20 d. Protokolo Nr. 4 3, 4, 5, 13, 24 punktai. Rangovui nepradėjus darbų pagal sutartį iki balandžio 11 d. bus sprendžiamas Rangovo pakeitimo klausimas (b. t. I, b. l. 70–71). 2023 m. balandžio 7 d. Rekonstravimo darbų protokole Nr. 7 taip pat nurodoma, jog visi statybos darbai stabdomi, UAB „Caldus“ įpareigota iki 2023 m. balandžio 19 d. išvalyti, iššluoti 1 ir 2 aukšto perdangas, uždengti plėvele perdangas ir sienas, išvežti konteinerį bei kitą nuomojamą įrangą, grąžinti objekto dokumentaciją ir objekto raktus (b. t. I, b. l. 75–76). 2023 m. balandžio 13 d. protokole nurodyta, jog nuo 2023 m. balandžio 3 d. visi darbai yra stabdomi, kol bus įvykdyti 2023 m. kovo 20 d. protokolo Nr. 4 3, 4, 5, 13, 24 punktai. UAB „Caldus“ įpareigota iki 2023 m. balandžio 19 d. išvalyti, iššluoti 1 ir 2 aukšto perdangas, uždengti plėvele perdangas ir sienas, išvežti konteinerį bei kitą nuomojamą įrangą, grąžinti objekto dokumentaciją ir objekto raktus. 2024 m. balandžio 19 d. protokole nurodoma, kad rangovas įpareigojamas pateikti užsakovui suderintą su technine priežiūra atliktų darbų aktą bei avansinio mokėjimo panaudojimo ataskaitą; perduoti objektą užsakovui priėmimo–perdavimo aktu (išsivežti visus rangovui priklausančius daiktus ir išvalyti statybos aikštelę, grąžinti objekto raktus (b. t. I, b. l. 81). 2024 m. gegužės 15 d. protokole nurodoma, jog rangovas nepateikė atliktų darbų aktų, objekto priėmimo–perdavimo aktų užsakovui neperdavė (b. t. I, b. l. 86).

33.       Iš byloje pateiktų ieškovo A. M. rašytų elektroninių laiškų nustatyta, jog nuolatos buvo klausiama apie darbų neatlikimo priežastis, 2024 m. kovo 30 d. A. M. įspėtas dėl darbų stabdymo, kol nurodyti darbai nebus atlikti (b. f. I, b. l. 87). 2023 m. balandžio 11 d. ieškovas A. L. išsiuntė A. M. elektroninį laišką dėl sutarties nutraukimo. Nurodė, jog remiantis Rangos sutarties 6.7 punktu sutartis su rangove UAB „Caldus“ yra nutraukiama. Prašė per Sutartyje nurodytą laikotarpį atlaisvinti statybos aikštelę ir ją perduoti užsakovui pagal aktą. Taip pat prašė grąžinti gautą avansą, nes priešingu atveju bus pasinaudota laidavimo sutartimi ir kreiptasi į laiduotoją (b. t. I, b. l. 88).

34.       Ieškovas ir ieškovo atstovė E. P. po Sutarties nutraukimo keletą kartų elektroniniais laiškais kvietė A. M. atvykti į objektą ir pateikti atliktų darbų aktą, jei buvo pirkta medžiagių, turėti ir pateikti sutartis su tiekėjais, medžiagų sertifikatus, objekto priėmimo–perdavimo aktą (b. t. I, b. l. 42, 89–90). 2023 m. gegužės 15 d. vykusio pasitarimo dėl rekonstrukcijos darbų metu buvo konstatuota, kad rangovas neatvyko, atliktų darbų akto nepateikė. Objekto priėmimo–perdavimo aktų užsakovui neperdavė.  

35.       Atsakovei BUAB „Caldus“ neperdavus statybos aikštelės ir atliktų darbų aktų, ieškovas kreipėsi į antstolį dėl faktinių aplinkybių konstatavimo ir ekspertą, kad būtų įvertinta, kokios vertės darbai buvo atlikti objekte. Iš byloje pateikto 2023 m. birželio 1 d. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo nustatyta, jog antstolis nustatė, kad 2023 m. gegužės 16 d. yra pradėti namo remonto / rekonstrukcijos darbai: 1) išmontuotas namo stogas, stogo konstrukcijos, kai kurios pertvaros, langai; 2) dalis namo II aukšto sienų, dalis perdangos. Konstatavimo protokole taip pat yra nurodyti apipylimo požymiai (b. t. I, b. l. 49–63). 

36.       Ieškovas į bylą taip pat pateikė 2023 m. gegužės 29 d. eksperto M. R. išvadą, iš kurios nustatyta, kad BUAB „Caldus“ atliko rekonstravimo darbų už 8 501,41 Eur (b. t. II, b. l. 95–103).

37.       Pažymėtina, jog 2023 m. gegužės 19 d. elektroniniu paštu ieškovas iš A. B., prisistačiusio BUAB „Caldus“ atstovu, gavo Projekto išlaidu lentelę (patikslinto ieškinio 23 priedas, b. t. II, b. l. 105–106), kurioje nurodyta, jog vykdant Rangos sutartį buvo patirta 142 169 Eur (be PVM) išlaidų. Paprašytas pateikti atstovavimą Atsakovei 1 patvirtinantį dokumentą A. B. jokio dokumento nepateikė ir neatrašė. Projekto išlaidų lentelėje nurodyta, kad darbuotojams kaip darbo užmokestis grynaisiais pinigais buvo išmokėta 18 100 Eur (suma be PVM). Taip pat didelės sumos grynaisiais pinigais buvo išmokėtos juridiniams asmenims – iš viso net 39 000 Eur (suma be PVM). 13 800 Eur mokėjimas buvo atliktas MB „(duomenys neskelbtini)“, kurios vadovas, remiantis viešai prieinama informacija, yra K. T., o Atsakovės 2 vadovas yra L. T.. Pažymėtina, jog atsakovai į bylą nėra pateikę jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad lentelėje nurodytos sumos būtų buvusios panaudotos vykdant darbus objekte.

38.       „Tarex LTD“  atstovas advokato padėjėjas A. Š. bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog su pateikta ekspertizės akto išvada nesutinka, UAB „Helm“ specialistas galbūt yra susijęs su ieškovu draugiškais santykiais ir parašė savo tariamos ekspertizės išvadoje tai, ką norėjo parašyti. Teismas pažymi, jog šiems savo teiginiams pagrįsti atsakovės atstovas jokių įrodymų, be savo samprotavimų, nepateikė. Pažymėtina, jog 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu kaip liudytojas apklaustas M. R. nurodė, jog su A. L. nesusijęs. Jis pažįstamas su R. B., kuris atliko techninę priežiūrą ir kuris jį pažinojo, kaip ekspertą, nes įmonė, kurioje jis dirba, užsiima ekspertizės rangovo veikla.

39.       Atsakovės „Tarex LTD“  atstovas taip pat nurodo, jog tiek ieškovas, tiek bankroto administratorius nenurodo jokių aplinkybių, kurios patvirtintų, kad nebuvo atlikta namo griovimo darbų, nebuvo užsakyta ir atvežta metalo, nebuvo užsakyti konteineriai ir išvežtos statybinės šiukšlės, nebuvo užsakyti, atvežti ir sumontuoti statybiniai pastoliai. Nurodo, jog atliekant darbus UAB „Caldus“ pastangomis buvo nugriautas ir utilizuotas namo stogas, buvo išardyta tarp namo aukštų esanti betono perdanga ir ji utilizuota, paliekant stovėti sienas, buvo numuštas namo tinkas, buvo iškirsti medžiai ir krūmai, buvo išardytas kiemo grindinys, atlikti kasimo darbai laiptams įrengti, buvo išimti langai ir durys, jie utilizuoti, buvo pašalintos ir utilizuotos viduje esančios sienų pertvaros. Taigi buvo atlikta darbų tikrai daugiau nei už 8 000 Eur.

40.       CPK 178 straipsnyje įtvirtinta procesinė įrodinėjimo pareiga ir numatyta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 178 straipsnis įtvirtina ne teismo, bet šalių naštą įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis jos grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių CPK nustatyta tvarka nereikia įrodinėti. Priešingai nei teisinis ieškinio pagrindas, našta įrodyti faktines aplinkybes, t. y. faktinį šalies reikalavimo ar atsikirtimo pagrindą, tenka ne teismui, o šaliai, turinčiai įrodinėjimo naštą. Šis reikalavimas tiesiogiai kildinamas iš CPK 12 straipsnyje įtvirtinto rungimosi principo, kuris kiekvienai šaliai nustato naštą įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. CPK įtvirtinta šalies našta įrodyti faktines aplinkybes, kuriomis ji grindžia savo reikalavimus, nėra savitikslė. Įrodinėjimo naštą sudaro du tarpusavyje susiję aspektai. Įrodinėjimo našta pirmiausia apima pareigą pateikti įrodymus (pozityvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Ši pareiga pagal bendrąją taisyklę tenka visiems byloje dalyvaujantiems asmenims. Kitas įrodinėjimo naštos aspektas tampa aktualus tais atvejais, kai nepakanka įrodymų patvirtinti nei ieškovo, nei atsakovo nurodomoms aplinkybėms. Pagal įrodinėjimo civiliniame procese taisykles teismo procesinis sprendimas negali būti grindžiamas spėjimu ar prielaidomis, o tais atvejais, kai byloje nepakanka įrodymų patvirtinti šalies nurodomoms aplinkybėms, sprendimas priimamas nenaudai tos šalies, kuriai priklauso neįrodytų aplinkybių įrodinėjimo našta (negatyvusis įrodinėjimo naštos aspektas). Negatyvusis įrodinėjimo naštos paskirstymas sudaro sąlygas rasti išeitį iš faktinės aklavietės, kai įrodymų tiksliai nustatyti praeities įvykius nepakanka, o reikia išspręsti šalių ginčą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 9 1075/2024, 26 ir 27 punktai).

41.       Klausimas, ar šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, įvykdė jai tenkančią įrodinėjimo pareigą, yra sprendžiamas pagal jos pateiktus įrodymus dėl konkrečių bylos aplinkybių ir pagal kitos šalies pateiktus atsikirtimus bei juos įrodančius duomenis. Jeigu kita šalis neįrodo savo atsikirtimų, tai savaime nesudaro pagrindo išvadai, kad šalis, kuriai tenka atitinkamų aplinkybių įrodinėjimo našta, tas aplinkybes įrodė, tačiau yra vienas iš duomenų, kurių pagrindu teismas nusprendžia, ar įrodinėjimo pareigą turinti šalis ją įvykdė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-85-701/2024, 61 punktas).

42.       Vadovaujantis CPK 185 straipsnio 1 dalimi, teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas šalies įrodinėjamas tarp šalių susiklosčiusias ir į bylos įrodinėjimo dalyką patenkančias faktines aplinkybes gali konstatuoti tik pasiekęs tam tikrą įsitikinimo laipsnį. Konkretų įsitikinimo laipsnį, leidžiantį konstatuoti šalių įrodinėjamas faktines aplinkybes, nustato civiliniame procese taikomas įrodinėjimo standartas. CPK 176 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K 3 9 1075/2024, 28 punktas).

43.       Teismas pažymi, kad nei atsakovė „Tarex LTD“, nei A. M., kuris palaikė atsakovės išdėstytą poziciją dėl atliktų darbų masto ir nesutiko su ieškovės nurodoma atliktų darbų verte, jokių įrodymų, patvirtinančių, jog buvo užsakyta ir atvežta metalo, išvežtos statybinės šiukšlės, buvo užsakyti, atvežti ir sumontuoti statybiniai pastoliai, buvo išardyta ir utilizuota tarp namo aukštų esanti betono perdanga, paliekant stovėti sienas, buvo numuštas namo tinkas, buvo iškirsti medžiai ir krūmai, buvo išardytas kiemo grindinys, atlikti kasimo darbai laiptams įrengti, išimti ir utilizuoti langai ir durys, nepateikė, nors tokią pareigą vadovaujantis CPK 178 straipsniu turėjo. Pažymėtina, jog 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu atsakovės „Tarex LTD“  atstovui buvo išaiškinta teisė prašyti byloje skirti ekspertizę, atsakovas prašymo skirti ekspertizę byloje neteikė, taip pat atsakovas byloje nepateikė ir įrodymų, kuriuos 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdžio metu teigė pateiksiąs.  

44.       Teismas pažymi, jog Statinio ekspertizės išvadoje, kurią atliko M. R., kuriam suteikta teisė būti ypatingojo statinio statybos rangovu, statinio dalies projekto ekspertizės rangovu ir statinio ekspertizės rangovu, eiti statinio ekspertizės vadovo pareigas (statinio ekspertizės darbų sritys – konstrukcijų) (b. t. II, b. l. 101–103) nurodyta, jog buvo atlikti šie darbai: vario arba plieno skardos dangos ardymas – 620,79 Eur; medinių stogo konstrukcijų demontavimas – 3 331,93 Eur; mūrinių pertvarų išardymas pniaumatiniu plaktuku, atrenkant plytas, – 1 351,15 Eur; esamų stoglangių demontavimas – 302,66 Eur; esamų tualetų demontavimas – 32,37 Eur; praustuvų arba kriauklių demontavimas – 29,37 Eur; šiltnamio ir pavėsinės demontavimas – 1 333,19 Eur, visos kainos nurodytos be PVM. Iš viso darbų atlikta už 6 992,46 Eur. Išvadoje taip pat nurodyta, jog apžiūros metu nebuvo galima nustatyti, kokie statybos aikštelės įrengimo darbai buvo atlikti, todėl jie buvo įvertinti procentais: 6 992,46 (atlikta darbų) / 578 184,52 (bendra kaina) x 2 769,99 (statybos aikštelės paruošimo vertė) = 33,50 Eur be PVM. Išvada: vadovaujantis tarp rangovo ir užsakovo suderinta lokaline sąmata Nr. 2K, iki atliktos apžiūros atliktų darbų suma buvo lygi 8 501,41 Eur su PVM (6992,46 + 33,50) x 1,21).

45.       Teismo posėdžio metu M. R. paaiškino, jog vizualiai apžiūrėjus objektą buvo nustatyta, kad išardytas stogas, stogo danga, gegnės, buvo išvežtos šiukšlės, sutvarkyta aikštelė. Atliktų darbų vertė gali būti skaičiuojama dviem būdais: pagal valstybinius įkainius arba pagal Sutartyje numatytus įkainius. Šiuo atveju buvo apskaičiuota pagal Rangos sutartyje numatytus įkainius. Paaiškino, jog prieš ardydamas stogą pats rangovas nusimato, bus reikalingi pastoliai ar žirklinis keltuvas, negali pasakyti, ar buvo pastoliai. Statybos aikštelės paruošimą apskaičiavo procentais nuo atliktų darbų. Paaiškino, jog nebuvo atliekami svarbūs žemės stumdymo darbai. Dėl šiukšlių ir atliekų išvežimo paaiškino, jog sąmatoje nebuvo numatytas atliekų išvežimas, todėl padarė išvadą, jog šiukšlių išvežimas įskaičiuotas į griovimo kainą. Teismas pažymi, jog Rangos sutartyje numatyta, kad darbų kaina yra užfiksuota ir nekintama – 699 603,27 Eur su PVM. Darbų išskaidymas sąmatoje Priede Nr. 2 yra Rangovo pasirinktas būdas pateikti jam svarbius darbus, tačiau, kad nekiltų abejonių, visi darbai, net ir tie, kurie nėra išvardyti sąmatoje, yra įtraukti į darbus, kurių atlikimas pagal projektą Nr. (duomenys neskelbtini) yra būtinas ir kurie yra įtraukti į nurodytą kainą (Sutarties 2.1 punktas). Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog šiukšlių išvežimo kaina buvo įtraukta į griovimo darbų kainą, nes atskirai ji nebuvo numatyta.

46.       Liudytojas M. R. taip pat patvirtino, jog kieme stovėjo lauko biotualetas. Pirmame aukšte išimtų langų į atliktų darbų sąrašą neįtraukė, nes techninis prižiūrėtojas nurodė, jog langus demontavo kita įmonė, o ne UAB „Caldus“. Liudytojas taip pat paaiškino, jog iš sąmatoje nurodytų griovimo ir ardymo darbų nebuvo atlikti šie darbai: monolitinių gelžbetoninių perdangų išardymas (14 punktas), pagrindo po grindimis iš betono su žvyru išardymas (tai matyti iš nuotraukų, nes betoninės grindys yra likusios) (18 punktas), mūrinių sienų išardymas, atrenkant plytas, nes neišardyta siena, kur yra kaminas (16 punktas), esamų laiptų demontavimas (21 punktas), išorės angų kirtimas (22 punktas), tvoros mūro ardymas (23 punktas), betoninių trinkelių grindinio ardymas rankiniu būdu (24 punktas). Teismas pažymi, jog posėdžio metu liudytojas pasidalino ekranu, kad byloje dalyvaujantys asmenys ir teismas galėtų pasižiūrėti liudytojo objekto apžiūros metu padarytas nuotraukas, kurios nebuvo įtrauktos į statinio ekspertizės išvadą. Nuotraukos buvo pateiktos į bylą 2024 m. rugpjūčio 6 d., dokumento reg. Nr. DOK-9250. Iš šių nuotraukų matyti, jog kiemas yra grįstas trinkelėmis, pirmo aukšto langai, išskyrus vieną patį didžiausią, yra išimti, siena šalia kamino mansardiniame aukšte nėra išardyta, taip pat antrame aukšte yra betoninės grindys, vadinasi, nei monolitinės gelžbetoninės perdangos, nei betoninės grindys neišgriautos. Faktines aplinkybes, jog po sutarties su BUAB „Caldus“ nutraukimo perdangos ir sienos, kurias reikėjo išgriauti, dar buvo likusios, patvirtino ir kaip liudytojas 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdyje apklaustas techninis prižiūrėtojas R. B..

47.       Liudytojas R. B. paaiškino, jog pirmo aukšto langus išardė kitas rangovas – UAB „Elmeida“, su kuria sutartį buvo pasirašęs ieškovas, todėl tų darbų į ekspertizės išvadą ir netraukė. Pažymėtina, jog nors atsakovė „Tarex LTD“ ir A. M. nurodo, jog būtent BUAB „Caldus“ demontavo namo pirmo aukšto langus, jokių įrodymų, patvirtinančių šias jų nurodomas aplinkybes, nepateikė.

48.       Atsakovė „Tarex LTD“  ir suinteresuotas asmuo A. M. taip pat nurodė, jog įrengiant statybos aikštelę į objektą buvo pristatytas lauko biotualetas, buvo pastatytas šildomas konteineris statybininkams ir pastoliai. Ekspertizės akte nėra įvertinta ir nėra numatytas atlyginimas už aikštelės įrengimą: už šildomo konteinerio statybininkams ir biotualeto atvežimą, pastolių pastatymą. Iš sąmatos nustatyta, jog BUAB „Caldus“ buvo įsipareigojusi parengti statybos aikštelę. Prie statybos aikštelės įrengimo darbų yra nurodyta, jog tinklinio atitvaro įrengimo (segmentai 1,5 x 3,5) vertė – 80,75 Eur, metalinio tinklo skydų vertė – 70,73 Eur, laikinų buitinių patalpų pastatymo (darbuotojams) vertė – 61,44 Eur, kilnojamojo modulinio namelio darbuotojams vertė – 565,84 Eur, už lauko biotualeto (1 vnt.) pastatymą – 368,33 Eur, už pastolių pastatymą – 1 366,02 Eur. Kainos nurodytos be PVM. Kaip liudytojas apklaustas M. R. paaiškino, jog atlikdamas ekspertizę matė, jog kieme stovi lauko biotualetas, tačiau kadangi jam techninis prižiūrėtojas R. B. nenurodė, jog jį pastatė BUAB „Caldus“, jis jo pastatymo į atliktų darbų vertę neįtraukė. Liudytojas R. B. 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog BUAB „Caldus“ buvo kieme pastačiusi konteinerį ir biotualetą, kuriuos vėliau pasiėmė jų nuomotojai, nes BUAB „Caldus“ nutraukus rangos sutartį į kvietimus pasirašyti atliktų darbų aktus ir atlaisvinti statybvietę neatsiliepė. Tai, kad kieme stovėjo lauko biotualetas, įrodo ir į bylą pateiktos M. R. darytos objekto fotonuotraukos. Pažymėtina, jog ir pats ieškovas savo patikslintame ieškinyje nurodo, jog 2023 m. gegužės 16 d. pastato teritorijoje dar buvo likę BUAB „Caldus“ pasamdytų subrangovų turto, trukdančio atnaujinti pastato rekonstravimo darbus, – lauko biotualetas, metalines atramos, elektriniai įrankiai ir kt. (b. t. II, b. l. 6, patikslinto ieškinio 18 punktas). Taip pat A. L. 2023 m. balandžio 27 d. elektroniniame laiške, rašytame A. M., nurodo „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 kalendorines dienas atlaisvinti statybų aikštelę, išsinešti priklausančius instrumentus ir medžiagas, pašalinti iš statybvietės statybinį vagonėlį <...>“ (b. t. II, b. l. 93). Aplinkybės, susijusios su statybinio vagonėlio buvimu statybų aikštelėje, yra nurodomos ir Rekonstravimo darbų atlikimo protokoluose Nr. 7, 9, 10, kuriuose rangovas, be kitų darbų, įpareigojamas išvežti konteinerį ir kitą nuomojamą įrangą. Elektroniniame laiške, rašytame R. B. ieškovo atstovui, nurodoma, jog 2023 m. balandžio 27 d. jis suorganizavo, kad nuomotojas išsivežtų statybinį konteinerį (buitinę patalpą), tvorų elementus su padais, aliuminio pastolius. 2023 m. gegužės 1 d. objekte liko lauko biotualetas, metalinės atramos, du elektriniai įrankiai. Iš 2023 m. kovo 7 d. Rekonstravimo darbų pasitarimo protokolo Nr. 2 matyti, jog vienas iš klausimų – A. M. turi užtikrinti, kad pastolių kojos būtų ant medinių padėklų (padų) (b. t. 1, b. l. 65). Įvertinęs nurodytas aplinkybes teismas mano, jog BUAB „Caldus“ vykdydama statybos aikštelės paruošimo darbus buvo atvežusi tvoros metalinius segmentus, pastolius, lauko biotualetą ir buitinę patalpą darbuotojams. Vadovadamasis Lokalinėje sąmatoje nurodytomis šių darbų vertėmis, teismas daro išvadą, kad BUAB „Caldus“ atliko ekspertizės išvadoje nenurodytų darbų už 2 760,36 Eur be PVM (80,75 Eur + 70,73 Eur + 61,44 Eur + 565,84 Eur + 368,33 Eur + 1 613,27 Eur) ir 3 340,03 Eur su PVM. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, jog byloje įrodyta, kad BUAB „Caldus“ vykdydama darbus ieškovui priklausančiame objekte, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko darbų už 11 841,44 Eur (8 501,41 Eur + 3 340,03 Eur).

49.       Kadangi ieškovas atsakovei BUAB „Caldus“ pervedė 148 651,70 Eur avanso, iš kurio tik 11 841,44 Eur buvo panaudoti pastato rekonstravimo darbams atlikti, ieškovo ieškinys tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės BUAB „Caldus“ priteistina 136 810,26 Eur dydžio avanso suma.

50.       Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad 2023 m. vasario 3 d. tarp „Tarex LTD“, atstovaujamos L. T., ir kreditoriaus A. L. buvo pasirašyta Laidavimo sutartis Nr. 2023/02/03-1, pagal kurią laiduotojas įsipareigojo atsakyti skolininkės UAB „Caldus“ kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdys dalies savo prievolės, kildinamos iš Rangos sutarties Nr. 2023/01/26-1 (Laidavimo sutarties 1 punktas). Sutarties 3 punkte numatyta, jog laiduotojas įsipareigoja atsakyti skolininko kreditoriui, jeigu skolininkas neįvykdys visos ar dalies savo prievolės, nurodytos šios Sutarties 2 punkte, bet ne daugiau negu 253 963,00 Eur. Skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidari, t. y. kreditorius turi teisę reikalauti, kad jie įvykdytų prievolę tiek kartu, tiek bet kuris iš jų atskirai (Laidavimo sutarties 4 punktas) (b. t. 2, b. l. 17–18).

51.       CK 6.81 straipsnio 1 dalis numato, kad kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis.

52.       Vadovaudamasis CK 6.81 straipsnio 1 dalimi, šalių pasirašytos Laidavimo sutarties 3 ir 4 punktais, teismas daro išvadą, jog „Tarex LTD“ byloje yra tinkama atsakovė ir solidariai su BUAB „Caldus“ turi pareigą gražinti ieškovui 136 810,26 Eur dydžio avanso sumą. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovių BUAB „Caldus“ ir „Tarex LTD“  solidariai priteistina 136 810,26 Eur dydžio avanso suma.

Dėl procesinių palūkanų priteisimo

53.       Ieškovas taip pat prašo priteisti solidariai iš atsakovių UAB „Caldus“ ir „Tarex LTD“  5 proc. dydžio metines procesines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

54.       Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinių palūkanų skaičiavimo pradžia ir pabaiga nustatyta įstatyme: procesinės palūkanos mokamos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką, šios palūkanos priskiriamos kompensuojamosioms palūkanoms. Jos skirtos būsimiems, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusiems kreditoriaus nuostoliams kompensuoti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos, taip pažeidžia kreditoriaus interesus ir dėl to privalo mokėti įstatymo nustatytas palūkanas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024 47 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

55.       Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylos iškėlimo momentu laikomas teisėjo rezoliucijos priėmimo momentas (CPK 137 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-108-248/2018, 27 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nors pareiga mokėti procesines palūkanas yra nustatyta įstatymo, procesinės palūkanos skaičiuojamos tik esant kreditoriaus prašymui jas skaičiuoti. Taigi procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas (CK 6.37 straipsnio 2 dalis) ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-79-313/2024, 47 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Nei įstatymas, nei teismų praktika teisės reikalauti priteisti procesines palūkanas neriboja tam tikrais teisiniais santykiais (sutartiniais, deliktiniais ir pan.), bet nustato, kad procesinių palūkanų galima reikalauti visais atvejais, kai nevykdoma piniginė prievolė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-121-378/2024, 38 punktas).

56.       CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Tačiau atsakovė UAB „Caldus“ yra bankrutuojanti įmonė. Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą arba nutraukti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos draudžiama skaičiuoti netesybas ir palūkanas už juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki teismo nutarties iškelti nemokumo bylą įsiteisėjimo dienos.

57.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovo pirminis ieškinys dėl avanso priteisimo iš UAB „Caldus“ teisme buvo priimtas 2023 m. birželio 12 d., bet jame nebuvo pareikštas reikalavimas priteisti avansą iš laiduotojo. Patikslintas ieškinys, kuriame pareikštas solidarus reikalavimas laiduotojui Tarex LTD, teisme buvo priimtas 2023 m. rugsėjo 6 d. Nutartis, kuria UAB „Caldus“ buvo iškelta bankroto byla įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 11 d., todėl 5 procentų dydžio metinės palūkanos iš UAB „Caldus“ gali būti skaičiuojamos tik iki 2023 m. lapkričio 5 d. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes ieškovui A. L. iš BUAB „Caldus“ priteistinos 5 procentų procesines palūkanas nuo 2023 m. birželio 12 d. iki 2023 m. rugsėjo 5 d., (nes iki šios dienos teisme buvo nagrinėjamas ieškinys tik UAB „Caldus“ atžvilgiu) tai yra 1634,12 Eur (136 810,26 Eur × 5 proc. ÷ 360 dienų skaičius metuose, bankų taikomas apskaičiuojant palūkanas × 86 dienų). Kadangi Laidavimo sutartyje numatyta, jog atsakovės BUAB „Caldus“ ir „Tarex LTD“ kreditoriui atsako solidariai iš atsakovių BUAB „Caldus“ ir Tarex LTD solidariai priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos už laikotarpį nuo 2023 m. rugsėjo 6 d. (nes tik tą dieną priimtas patikslintas ieškinys, kuriame pareikštas reikalavimas laiduotojui) iki 2023 m. lapkričio 14 d. (kada įsiteisėjo nutartis iškelti UAB „Caldus“ bankroto bylą), tai yra 1159,09 Eur (136 810,26 Eur × 5 proc. ÷ 360 dienų skaičius metuose, bankų taikomas apskaičiuojant palūkanas × 61 dienos), ir iš atsakovės „Tarex LTD“ ieškovui A. L. priteistinos 5 proc. procesinės palūkanos nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 2 dalis).

Dėl baudos pagal CPK 95 straipsnį paskyrimo / nepaskyrimo

58.       2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu ieškovo atstovas advokatas E. R. prašė skirti „Tarex LTD“ maksimalią baudą už piktnaudžiavimą procesu, pusę baudos priteisiant ieškovui A. L., tai įvertinti priimant sprendimą CPK 95 straipsnyje numatyta tvarka. Nurodė, kad yra akivaizdus bylos vilkinimas. Atsakovės atstovas teikia prašymus iškviesti ir apklausti liudytojus, vėliau prieš pat posėdį jų atsisako. Pažymėjo, jog ieškovas prašymą iškviesti ir apklausti liudytojus teikė reaguodamas į atsakovo atstovo prašymą dėl liudytojų apklausos. Taip pat atstovas, ruošdamasis bylai, ruošė klausimus liudytojams, gaišo laiką. Pažymėjo, kad advokato padėjėjas taip pat teikė atsiliepimus BUAB „Caldus“ vardu, nors neturėjo teisės to daryti, teismas turėjo spręsti atsisakymo juos priimti klausimą. 2024 m. gegužės 28 d. posėdžio metu atstovas A. Š. nurodė, jog A. M. klausėsi teismo posėdžio, nors posėdyje nedalyvavo, teismo nustatytu terminu įrodymų nepateikė.

59.       Atsakovės „Tarex LTD“  atstovas su prašymu skirti baudą nesutinka. Paaiškino, jog duodamas atsiliepimus UAB „Caldus“ vardu nežinojo apie iškeltą bankroto bylą, kada buvo sudaryta sutartis su A. M., kaip UAB „Caldus“ vadovu. Su A. M. būtų pasirašęs atstovavimo sutartį, bet A. M. informavo jį, kad serga. Nurodo, jog nesupranta ieškovo atstovo noro, kad jam būtų skirta bauda, palieka spręsti teismui.

60.       CPK 95 straipsnio 1 dalis numato, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. Motyvuotas prašymas dėl nuostolių atlyginimo gali būti paduotas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos arba gali būti pareikštas ieškinys dėl nuostolių atlyginimo naujoje byloje. Toje pačioje byloje paduoti prašymai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo žyminiu mokesčiu neapmokestinami. Naujoje byloje pareikšti ieškinio reikalavimai dėl nuostolių, padarytų piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis, atlyginimo apmokestinami žyminiu mokesčiu pagal šio Kodekso 80 straipsnį. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kai pareiškiamas šio straipsnio 1 dalyje numatytas reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo, dalyvaujančio byloje asmens naudai paskirta baudos dalis įskaitoma į priteistiną nuostolių sumą.

61.       Kasacinės instancijos teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas).

62.       Ne kiekvienas pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nesilaikymo atvejis savaime reiškia teisės pažeidimą, galintį sukelti teisinės atsakomybės priemonių, nustatytų CPK 95 straipsnio, taikymą, t. y. ne kiekvienu atveju pareigos sąžiningai naudotis procesinėmis teisėmis nepaisymas laikytinas teisės pažeidimu, bet tam tikrais atvejais gali būti įvertintas kaip netinkamas subjektinės teisės įgyvendinimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-404-969/2017 63 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Pagal formuojamą kasacinio teismo praktiką, įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-695/2017 65 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).

63.       Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad CPK 95 straipsnyje įtvirtintos normos dispozicija aiškiai atskleidžia šios teisės normos paskirtį – norma skirta teisingo ir greito bylos išnagrinėjimo ir išsprendimo procesui užtikrinti ribojant dalyvaujančio byloje asmens nesąžiningą elgesį, kai savanaudiškai, piktnaudžiaujant gali būti veikiama prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, kuris pasibaigia baigiamuoju teismo procesiniu sprendimu dėl ginčo esmės. Procesinės teisės susijusios su tam tikra asmens pasirinkimo laisve, kuri pasireiškia tuo, kad asmuo gali pasirinkti įgyvendinti turimą teisę ar jos neįgyvendinti. Piktnaudžiavimas procesine teise yra susijęs su atitinkamos teisės įgyvendinimu, t. y. kaip konkrečios subjektinės teisės įgyvendinimo sąlygų pažeidimas. Taigi tam, kad būtų pagrindas konstatuoti piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis ir taikyti CPK 95 straipsnyje įtvirtintas pasekmes, pirmiausia turi būti nustatyta, kad asmuo turi tam tikrą procesinę teisę, t. y. pasirinkimo laisvę veikti tam tikru būdu, įgyvendinti procesinę teisę arba ne. Jeigu asmeniui nustatyta procesinė pareiga, jis neturi pasirinkimo laisvės, neturi procesinės teisės, taigi neturi ir kuo piktnaudžiauti. Tiek nustatytas teisinis reguliavimas, tiek kasacinio teismo praktika suponuoja, kad piktnaudžiavimu teise laikomas toks nagrinėjamoje dėl ginčo esmės byloje dalyvaujančio asmens procesinis elgesys, kai jis pažeidžia konkrečios subjektinės teisės (procesinės teisės) įgyvendinimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-15-421/2023).

64.       Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neigiami piktnaudžiavimo padariniai gali pasireikšti normalios proceso eigos sutrikdymu, dėl kurio, pavyzdžiui, tenka atidėti teismo posėdį ar padaryti pertrauką, nepateisinamu teismo ir šalių laiko eikvojimu svarstant piktnaudžiaujant teise pateiktus prašymus, byloje dalyvaujančio asmens neigiamais išgyvenimais ir kita jo neturtine žala, atsirandančia dėl procesinio piktnaudžiavimo. Todėl toks elgesys negali būti toleruojamas nepriklausomai nuo juo padaromos žalos pobūdžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-915/2016). Taigi sprendžiant dėl CPK 95 straipsnio ir jame nurodytų sankcijų byloje dalyvaujančiam asmeniui taikymo turi būti įvertintas šio asmens procesinis elgesys – asmens veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-279-684/2020).

65.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog byloje buvo paskirti keturi teismo posėdžiai: 2024 m. gegužės 7 d. teismo posėdis, kuris buvo atidėtas, nes teismas nutarė kreiptis į Civilinių bylų skyriaus pirmininką dėl civilinių bylų sujungimo, taip pat šio posėdžio metu buvo išspręsti šalių atstovų prašymai dėl liudytojų apklausos; 2024 m. gegužės 28 d. teismo posėdis buvo atidėtas pasibaigus teismo suplanuotam posėdžio laikui apklausus byloje dalyvaujančius asmenis dėl pareikšto ieškovo ieškinio, bylos nagrinėjimas atidėtas kitam iš anksto paskirtam teismo posėdžiui, į kurį nutarta kviesti šalių prašomus apklausti liudytojus; 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu buvo suplanuota išklausyti byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus dėl nemokumo administratorės pateikto prašymo dėl BUAB „Caldus“ bankroto pripažinimo tyčiniu, taip pat apklausti liudytojus; šio posėdžio metu atsakovės „Tarex LTD“ atstovas advokato padėjėjas A. Š. nurodė, jog atsisako savo prašymo apklausti liudytojus ir prašo bylą nagrinėti iš esmės. Posėdžio metu buvo apklaustas ieškovo atstovo prašytas apklausti liudytojas R. B. ir ekspertas M. R.. Teismas pažymi, jog šį liudytoją prašė apklausti atsakovo atstovas, tačiau jam pakeitus nuomonę prašymą apklausti liudytoją palaikė ieškovas. Posėdis atidėtas pasibaigus darbo laikui. 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu buvo išklausytas A. M., kadangi jis prisijungė prie teismo posėdžio ir baigiamosios kalbos.

66.       Įvertinęs proceso eigą, teismas negali sutikti su ieškovės atstovo pozicija dėl sąmoningo bylos vilkinimo. Pažymėtina, jog nė vienas teismo posėdis nebuvo atidėtas išimtinai dėl atsakovės „Tarex LTD“ atstovo prašymų ar kaltės, teismo posėdžių atidėjimą sąlygojo ir kitos svarbios aplinkybės, tokios kaip klausimo dėl bylų sujungimo sprendimas, suplanuoto teismo posėdžio ir (ar) darbo laiko pasibaigimas. Dėl ieškovo atstovo nurodytų faktinių aplinkybių, susijusių su atsakovo atstovo veiksmais teikiant teismui procesinius dokumentus ne tik „Tarex LTD“, bet ir BUAB „Caldus“ vardu, teismas jau pasisakė. Teismas sutinka, kad atsakovo atstovas 2024 m. gegužės 5 d. teismo posėdžio metu nebuvo pasiruošęs bylos nagrinėjimui, nebuvo išsamiai susipažinęs su byloje pateiktais dokumentais ir teismas atkreipė atsakovės „Tarex LTD“ atstovo dėmesį į tai, tačiau, kaip jau buvo nurodyta, tos dienos teismo posėdis buvo atidėtas, kad būtų išspręstas klausimas dėl bylų sujungimo, be to, posėdžio metu buvo išspręsti ir kiti byloje dalyvaujančių asmenų prašymai. Atsakovo atstovas turi teisę pasirinkti, ar prašyti byloje apklausti liudytojus, taip pat vėliau pakeisti savo gynybinę taktiką ir tokių prašymų atsisakyti, svarbiausia, kad dėl to nebūtų atidedamas teismo posėdis. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas vertina, kad atsakovės „Tarex LTD“ atstovo elgesys procese neleidžia daryti neabejotinos išvados, kad atstovas savo teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį, todėl ieškovo A. L. prašymas skirti atsakovei „Tarex LTD“ baudą už piktnaudžiavimą procesu netenkinamas.

Dėl bankroto pripažinimo / nepripažinimo tyčiniu

67.       Nemokumo administratorė kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu ir prašo BUAB „Caldus“ bankrotą pripažinti tyčiniu pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies 1 punktą.

68.       Pripažįstant bankrotą tyčiniu nustatytinas bendrovės nemokumo faktas, t. y. teismas turi nustatyti momentą, kada bendrovė tapo faktiškai nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1789-241/2017; 2018 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-736-798/2018 ir kt.). Pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 2 straipsnio 7 dalį juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

69.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartimi UAB „Caldus“ iškelta bankroto byla. Nemokumo administratore paskirta UAB „Audata“, nutartis įsiteisėjo 2023 m. lapkričio 14 d. Nemokumo administratorė bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog atsakovė UAB „Caldus“ tapo nemoki 2023 m. balandžio 26 d., kai dėl sutarties nevykdymo ir pažeidimų buvo nutraukta tarp užsakovo A. L. ir UAB „Caldus“ sudaryta Rangos sutartis ir pareikalauta grąžinti avansą.

70.       Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 9 d. nutartyje nurodyta, jog, remiantis VĮ Registrų centro ir Lietuvos Respublikos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registro 2022 m. rugpjūčio 10 d. duomenimis, UAB „Caldus“ vardu registruoto turto nėra. Pagal UAB „Caldus“ 2022 metų balansą, bendrovės turtas 2022 m. gruodžio 31 d. sudarė 45 Eur, visą turtą sudaro trumpalaikis turtas – 45 Eur vertės atsargos; mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai – 9 244 Eur, iš jų per vienerius metus mokėtina 5 021 Eur suma. Bendrovė 2022 metais dirbo nuostolingai, jos nuostolis sudarė 11 698 Eur. UAB „Caldus“ 2023 metų balanso Juridinių asmenų registrui nėra pateikusi.

71.       Nemokumo administratorė nurodo, jog UAB „Caldus“ su kitais kreditoriais neatsiskaitė ir iššvaisčiusi avansą daugiau jokios veiklos nevykdė, pajamų negeneravo. Teismas pažymi, jog šias aplinkybės patvirtina į bylą pateiktas UAB „Caldus“ sąskaitos išrašas. Iš į bylą pateiktos BUAB „Caldus“ AB „Swedbank“ sąskaitos nustatyta, jog 2023 m. vasario 10 d. iki A. L. pervedant 148 651,70 Eur avansą BUAB „Caldus“ sąskaitoje buvo 0,01 Eur. 2023 m. spalio 23 d. sąskaitos balanso pabaigoje likutis – 11,99 Eur. Nustatyta, jog finansinės operacijos sąskaitoje buvo atliekamos laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. balandžio 26 d., vėliau iki 2023 m. spalio 15 d. nuo sąskaitos kas mėnesį buvo nurašomas 2 Eur kortelės mėnesinis administravimo mokestis. Pažymėtina, jog per šį laikotarpį į sąskaitą buvo įnešta tik 2023 m. kovo 31 d. grynaisiais 2 500 Eur, 2023 m. balandžio 5 d. įnešta į sąskaitą grynaisiais 1 420,00 Eur ir 300 Eur, 2023 m. balandžio 18 d. E. P. atliko 3 000,00 Eur dalinį mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. CALN0007 ir 2023 m. balandžio 20 d. E. P. atliko dalinį 5 000,00 Eur mokėjimą pagal sąskaitą faktūrą Nr. CALN0007, iš viso buvo įnešta 12 220,00 Eur. Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 5 d. nutartimi buvo patvirtinti pirminiai BUAB „Caldus“ 11 478,59 Eur sumos kreditorių finansiniai reikalavimai, 2024 m. vasario 5 d. nutartimi UAB „Caldus“ kreditorių reikalavimai buvo padidinti iki 17 260,86 Eur, į kreditorių sąrašą įtrauktas kreditorius, kurio skola susidarė neapmokėjus 2023 m. kovo–balandžio mėnesį išrašytų sąskaitų faktūrų.

72.       Suinteresuotas asmuo A. M. įrodymų, jog UAB „Caldus“ 2023 m. balandžio 26 d. buvo moki, turėjo turto, vykdė veiklą, turėjo užsakymų, nepateikė, nemokumo administratorės nurodyto nemokumo momento neginčijo.

73.       Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog 2023 m. balandžio 26 d., kai buvo išleisti visi avanso pinigai, UAB „Caldus“ tapo nemoki.

74.       JANĮ 70 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sąrašas požymių, į kuriuos teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti. Taigi, pagal JANĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą, JANĮ 70 straipsnio 2 dalyje apibrėžtų požymių nustatymas pats savaime nėra pakankamas tyčiniam bankrotui konstatuoti, jeigu nėra pagrindo spręsti, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo jo valdymo ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teisės ir (ar) teisėtus interesus. 

75.       Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 70 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad juridinio asmens nemokumas kilo dėl sąmoningai blogo juridinio asmens valdymo (veikimu ir (ar) neveikimu) ir (ar) juridinio asmens vardu sudarytų sandorių, kai tapo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus. To paties straipsnio 2 dalies 1 punktas numato, jog teismas, priimdamas nutartį dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, be kita ko, gali atsižvelgti į šiuos požymius: 1) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi juridiniam asmeniui sprendimai.

76.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog JANĮ 70 straipsnyje įtvirtintas tyčinio bankroto teisinis reglamentavimas iš esmės atitinka šio instituto teisinį reglamentavimą iki JANĮ įsigaliojimo galiojusiame Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme (toliau – ĮBĮ) ir jį aiškinančią kasacinio teismo praktiką, pagal kurią bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali pripažinti įmonės bankrotą tyčiniu, tik jeigu nustato požymius, kurie rodytų, kad įmonė prie bankroto buvo privesta tyčia, t. y. jog bankrotą nulėmė ne verslo nesėkmė, o tyčiniai įmonės valdymo organų veiksmai, siekiant išvengti įsipareigojimų kreditoriams vykdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2016, 30 punktas; 2017 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-40-219/2017, 15 punktas). Tuo atveju, kai nėra priežastinio ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo arba ryšio tarp sąmoningo blogo bendrovės valdymo ir nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo, atskiri įstatyme įtvirtinti tyčinio bankroto nustatymo požymiai gali būti įvertinti naudojant kitas teisines priemones (neteisėtų sandorių pripažinimą negaliojančiais, civilinę atsakomybę, baudžiamąją atsakomybę ir kt.), bet neturi lemti konstatavimo, kad bendrovė privesta prie bankroto tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 31 punktas). Kadangi tyčinio bankroto samprata įsigaliojus JANĮ iš esmės nepakito, kasacinio teismo praktika, aiškinančia ĮBĮ įtvirtintą tyčinio bankroto institutą, mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) gali būti vadovaujamasi ir aiškinant tyčinį bankrotą reglamentuojančias JANĮ normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

77.       Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad esminis tyčinio bankroto elementas – bendrovės privedimas prie bankroto sąmoningais veiksmais, todėl turi būti nustatytas ryšys tarp sąmoningai blogo bendrovės valdymo ir bendrovės nemokumo – jei nebūtų buvę sąmoningų į bendrovės padėties bloginimą nukreiptų veiksmų, bendrovė nebūtų tapusi nemoki. Jau nemoki tapusi bendrovė nebegali dar sykį būti privesta prie nemokumo, tačiau nemokios bendrovės padėtis tyčia gali būti dar labiau pabloginta. Todėl net jei bendrovės nemokumas ir nėra neteisėtų veiksmų rezultatas, vėlesni veiksmai tyčia bloginant jau nemokios bendrovės turtinę padėtį gali esmingai pažeisti kreditorių teises. Atsižvelgiant į tai, kasacinio teismo praktikoje tyčiniu bankrotu laikomi taip pat ir atvejai, kai faktiškai nemokioje bendrovėje tyčiniais veiksmais dar labiau esmingai pabloginama bendrovės turtinė padėtis, t. y. nėra ryšio tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir anksčiau atsiradusio nemokumo, bet yra ryšys tarp tyčinio blogo bendrovės valdymo ir tolesnio nemokios bendrovės padėties esminio pabloginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 29 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024).

78.       Sprendžiant dėl bendrovės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios bendrovės sudarytais sandoriais bei kitokia šios bendrovės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama bendrovės nemokumo. Tais atvejais, kai bendrovė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios bendrovės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti bendrovės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į bendrovės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų bendrovei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004; 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-597/2013; 2017 m. balandžio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-115-915/2017, 28 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-145-823/2024, 37 punktas).

79.       Nemokumo administratorės atstovas byloje nurodė, jog A. L. pagal šalių pasirašytą Rangos sutartį UAB ,,Caldus“ sumokėjo 148 651,70 Eur dydžio avansą už rekonstrukcijos darbus. Pažymi, kad avansas buvo iššvaistytas per kelis mėnesius. Paskutiniai avanso pinigai išgryninti 2023 m. balandžio mėn. Per kelis mėnesius A. M. išgrynino 61 840,00 Eur, kur jie buvo panaudoti, yra neaišku, kadangi įmonės dokumentai bankroto procese neperduoti. Nustatyta, jog 40 000 Eur iš pervesto avanso buvo paskolinti L. T., tai matyti iš pateikto banko išrašo, tačiau paskolos sutarties nėra, buvęs vadovas nei jos, nei kitų dokumentų bankroto procese neperdavė, su nemokumo administratore nebendradarbiauja, BUAB ,,Caldus“ buhalterinę apskaitą tvarkė jo sutuoktinė D. M., tačiau ji taip pat neperdavė nemokumo administratorei buhalterinės apskaitos dokumentų.

80.       Suinteresuotas asmuo A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog su pareikštu pareiškimu dėl tyčinio bankroto sutinka ir yra pasiruošęs atsakyti už savo veiksmus. Taip pat jis paaiškino, jog sąmoningai privesti įmonės prie bankroto nesiekė, bankrotas įvyko dėl jo neatsargumo, siekė darbus atlikti, sąmoningai bendrovės bankroto nesiekė. Pripažįsta, jog paskolino pinigus L. T., juo patikėjo, jis žadėjo pinigus grąžinti per dvi savaites, taip pat pripažįsta, kad didelę dalį pinigų, ieškovo pervestų kaip avansas, jis išgrynino, iš jų taip pat paskolino apie 64 000 Eur. MB „(duomenys neskelbtini)“ pervedė apie 13 000 Eur, bet čia už darbus kitame objekte ir ne iš ieškovo pinigų, nes UAB „Caldus“ gavo pajamų ir iš kitų objektų. Patvirtino, jog UAB „Caldus“ turėjo tik vieną sąskaitą. Visą buhalteriją tvarkė jo sutuoktinė.

81.       Atsakovės „Tarex LTD“ atstovas klausimą dėl tyčinio bankroto paliko spręsti teismui.

82.       Rangos sutarties 2.10 ir 2.11 punktuose šalys susitarė, jog užsakovo sumokėti rangovui avansai yra užsakovo nuosavybė ir jie negali būti panaudoti niekur kitur, kaip tik šios sutarties įsipareigojimams vykdyti. Sumokėti avansai negali būti naudojami kaip užstatai, garantijos ar kitaip suvaržyti. Užsakovo sumokėti rangovui avansai yra skirti tik medžiagoms, žaliavoms, įrangai, langams, durims ir t. t., reikalingiems projektui įvykdyti, įsigyti. Kitiems tikslams avanso panaudojimas yra negalimas, tačiau byloje nustatyta, jog iš gauto avanso taip pat buvo išmokėti darbo užmokesčiai tiek A. M., tiek jo sutuoktinei D. M., 13 800 Eur pervesta MB „(duomenys neskelbtini)“ nurodant, kad pavedimas padarytas mokant už mūro darbus. Pažymėtina, jog vykdant darbus pagal Rangos sutartį jokie mūro betonavimo darbai nebuvo atliekami, o ir pat A. M. 2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu patvirtino, jog šita suma buvo išmokėta MB „(duomenys neskelbtini)“ už mūro darbus kitame objekte. A. M. nurodė, jog UAB „Caldus“ tuo laikotarpiu gavo ir kitų pajamų už atliktus darbus kituose objektuose, todėl šis mokėjimas nebuvo atliktas iš avanso lėšų. Tačiau šių aplinkybių nepatvirtina banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, jog tuo laikotarpiu į sąskaitą buvo įnešta tik 122 220,00 Eur, o balanso pradžioje sąskaitoje pinigų nebuvo.

83.       Laikotarpiu nuo 2023 m. vasario 10 d. iki 2023 m. balandžio 26 d. iš sąskaitos taip pat buvo išgryninta 61 840 Eur, kur jie buvo panaudoti, A. M. konkrečiai nenurodė, jis tik pažymėjo, jog iš išgrynintų pinigų dalį sumos jis taip pat paskolino, tačiau įrodymų, patvirtinančių paskolų sutarčių sudarymą, teismui nepateikė. Pažymėtina, jog dokumentai nemokumo administratorei taip pat nėra perduoti, todėl vykdant bankroto procedūras nėra galimybės nustatyti, kam tie pinigai panaudoti. A. M. teismo posėdžio metu nurodė, jog visi dokumentai buvo saugomi jo sutuoktinės, kuri UAB „Caldus“ tvarkė buhalterinę apskaitą, kompiuteryje. Šiuos dokumentus perdavė tyrėjai T. Kodėl šių dokumentų nepateikė nemokumo administratorei, nors buvo informuotas ir tokią savo pareigą žinojo, ir (ar) teismui, nors buvo ir nubaustas už dokumentų nepateikimą, paaiškinti negalėjo, tik nurodė, jog tuo metu jam buvo sunkus periodas, nesielgė atsakingai.

84.       2023 m. vasario 17 d. atliktas 40 000 Eur mokėjimas L. T. pagal 2023 m. vasario 18 d. Paskolos sutartį. Iš į bylą pateiktos Paskolos sutarties matyti, jog UAB „Caldus“ paskolino „Tarex LTD“ 40 000 Eur, juos paskolos gavėja įsipareigojo grąžinti iki 2033 m. vasario 20 d., taigi paskola suteikta 10 metų laikotarpiui. Paskolos sutarties 3.1 punkte numatyta, jog už naudojimąsi paskolos suma paskolos gavėjas moka paskolos davėjui 5 procentų dydžio metines palūkanas, kurios sumokamos paskolos laikotarpio pabaigoje grąžinus paskolą. A. M. nurodė, jog kai tarėsi su L. T. dėl paskolos terminų, L. T. paskolą žadėjo gražinti per dvi savaites, o į paskolos sutartį tokį ilgą terminą įrašė L. T. prašant.

85.       Įvertinęs išdėstytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog A. M. gavęs iš A. L. avansą ir jį panaudojęs ne pagal paskirtį, tai yra ne Rangos sutartyje numatytiems darbams atlikti, medžiagoms įsigyti, o išgryninęs 61 840 Eur, iš kurių dalį paskolino, o kur išleido likusią sumą, neaišku, taip pat dešimčiai metų paskolinęs „Tarex LTD“ 40 000 Eur, pervedęs 13 800 Eur MB „(duomenys neskelbtini)“ už galimai kitame objekte atliktus darbus, priėmė nuostolingus ir ekonomiškai nenaudingus UAB „Caldus“ sprendimus. Teismo vertinimu, visų šių A. M. priimtų sprendimų ir atliktų veiksmų visuma leidžia pagrįstai teigti, jog ne verslo nesėkmė ar kitos priežastys, o tyčiniai įmonės vadovo veiksmai lėmė, kad bendrovė neturėdama lėšų negalėjo vykdyti įsipareigojimų pagal Rangos sutartį, sutartis buvo nutraukta, bendrovė daugiau jokių pajamų nebegavo, negalėjo atsiskaityti su kreditoriais, todėl jai buvo iškelta bankroto byla (JANĮ 70 straipsnio 3 dalis). 

86.       Ieškovo atstovas advokatas E. R. bylos nagrinėjimo metu ir savo baigiamojoje kalboje papildomai nurodė, jog UAB „Caldus“ bankrotas pripažintinas tyčiniu ir pagal JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punktą, pagal kurį nustatoma, kad juridinio asmens buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir aplaidžiai.

87.       Nagrinėjamoje byloje pareiškėja nemokumo administratorė kreipdamasi į teismą dėl BUAB „Caldus“ bankroto pripažinimo tyčiniu neįrodinėjo, jog UAB „Caldus“ bankroto pripažinimas tyčiniu atitinka ir JANĮ 70 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą pagrindą. Teismas bylą nagrinėja pagal ieškinyje, pareiškime išdėstytas faktines aplinkybes, o, kaip jau nurodyta, šio pagrindo pareiškėja neįrodinėjo, ieškovas A. L. pareiškimo dėl BUAB „Caldus“ bankroto pripažinimo tyčiniu nurodytu pagrindu taip pat neteikė, todėl teismas vertina, jog ieškovo atstovo advokato E. R. bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės dėl buhalterinės apskaitos tvarkymo yra perteklinės ir išeina už nagrinėjamo ginčo ribų, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Teismas pažymi, jog aplinkybes, susijusias su dokumentų neperdavimu, nemokumo administratorė nurodo įrodinėdama JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytą pagrindą, o ne įrodinėdama apgaulingą apskaitos tvarkymo faktą kaip vieną iš pagrindų bankrotą pripažinti tyčiniu.

88.       Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas nemokumo administratorės UAB „Audata“ pareiškimo dalį dėl BUAB „Caldus“ bankroto pripažinimo tyčiniu tenkina ir pripažįsta UAB „Caldus“ bankrotą tyčiniu dėl suinteresuoto asmens A. M. veiksmų (JANĮ 70 straipsnio 1 dalis ir 2 dalies 1 punktas, 3 dalis).

Dėl teisės eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu apribojimo

89.       JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta teismo teisė apriboti juridinio asmens vadovo teisę nuo vienerių iki penkerių metų eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu, jeigu jis: 1) neinicijavo juridinio asmens nemokumo proceso, kai pagal šį įstatymą tą privalėjo padaryti; 2) veikimu ar neveikimu sukėlė tyčinį bankrotą; 3) įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti juridiniam asmeniui bankroto bylą neperdavė nemokumo administratoriui turto, dokumentų ir (ar) informacijos. Sprendimą apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu teismas priima savo iniciatyva, nemokumo administratoriaus, kreditorių susirinkimo arba kreditoriaus motyvuotu prašymu (JANĮ 13 straipsnio 3 dalis).

90.       Teismas, tiek nagrinėdamas suinteresuotų asmenų pateiktą prašymą taikyti įmonės vadovui teisių apribojimą, tiek tai darydamas savo iniciatyva, turi nustatyti ir įvertinti visas faktines aplinkybes, susijusias su įmonės vadovo neveikimu ir tokio elgesio priežastimis, išsiaiškinti, ar byloje surinkti įrodymai ir nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą taikyti įstatymo nustatytą apribojimą šiam asmeniui dirbti tam tikrą darbą. Aptariamos teisės normos pagrindu vadovui nustatoma sankcija yra baudinė, todėl teisės pažeidimą padariusio vadovo kaltė nepreziumuojama, ji nustatoma tik išsamiai ištyrus reikšmingas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-302-881/2023 16 punktas ir jame nurodyta teismų praktika).

91.       Teismų praktikoje išaiškinta, kad JANĮ 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtintai sankcijai taikyti užtenka nustatyti bent vieną iš šioje normoje nurodytų neteisėto neveikimo ar neteisėtų veiksmų atvejų (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-109-381/2016; 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-795-370/2018), o minėtoje nuostatoje reglamentuojamo asmens teisės ribojimo taikymas nėra siejamas su jokiomis papildomomis sąlygomis ir (ar) vadovo darbo aplaidumo, sąmoningo pareigų nevykdymo (netinkamo vykdymo) akivaizdumu (Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-261-467/2024 32 punktas).

92.       Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje diskvalifikavimas (arba apribojimas vadovui eiti juridinio asmens vadovo pareigas) suprantamas kaip sankcija, poveikio ir kontrolės priemonė, kuria siekiama įvairių kompleksinių tikslų: 1) bendrosios prevencijos, kuri pasireiškia per visuomenės žinojimą, kad yra taikoma atsakomybė už netinkamą ir nesąžiningą elgesį, ir kartu suvokiant, jog visi suinteresuoti asmenys, taip pat ir kreditoriai, kontrahentai, yra saugomi nuo nesąžiningų vadovų veiksmų; 2) individualiosios prevencijos, kuria siekiama paveikti asmenis, kad jie laikytųsi teisės aktų reikalavimų ir vėl neatliktų teisės pažeidimų, apriboti asmeniui galimybę daryti naują veiką tada, kai jam yra ribojama teisė eiti vadovaujamas pareigas; 3) teisingumo principo įgyvendinimo, reiškiančio, kad kiekvienam asmeniui turi būti paskirta sankcija individualiai išnagrinėjus faktines aplinkybes; 4) nubaudimo tikslo, kai sankcija yra realiai paskiriama ir kyla neigiami jos padariniai. Šios sankcijos taikymo esmė ir tikslas – išlaikyti aukštus įmonių veiklos standartus, kurie yra neatsiejamai susiję ir su įmonių socialine atsakomybe, užkirsti kelią neteisėtam ar nesąžiningam elgesiui įmonių valdymo srityje (A. B. „Bendrovės vadovo atsakomybė: apribojimas eiti juridinio asmens vadovo pareigas“, Jurisprudencija 28, 2 (2021): p. 452–475; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022; Lietuvos apeliacinio teismo 2024 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1177-407/2022).

93.       Teismų praktikoje yra nurodyta, kad Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 14 dalyje (iš esmės identiškas teisinis reguliavimas dėl juridinio asmens vadovo teisės eiti pareigas apribojimo ir jo taikymo sąlygų yra įtvirtintas ir JANĮ 13 straipsnio 2 ir 3 dalyse, todėl nagrinėjamu atveju yra aktuali teismų praktika, suformuota aiškinant ir taikant ĮBĮ nuostatas) įtvirtinta teisės norma yra prevencinio pobūdžio, ja siekiama dvejopo tikslo: pirma, įspėti įmonės vadovą, kad jis tinkamai vykdytų ĮBĮ (nagrinėjamu atveju – JANĮ) jam nustatytas pareigas dėl bankroto bylos iškėlimo laiku ir bankroto proceso metu; antra, pašalinti iš verslo rinkos asmenis, kurie, vadovaudami verslo subjektams, nevykdo įstatymo nustatytų pareigų, nesilaiko sąžiningo verslo praktikos ir dėl to viešieji, privatūs juridiniai ir fiziniai asmenys patiria normalios verslo rizikos neatitinkančių turtinių praradimų, t. y. šia norma siekiama apsaugoti viešuosius ir privačius asmenis nuo nesąžiningų vadovų, nevykdančių įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-690/2016; Lietuvos apeliacinio teismo 2022 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-462-553/2022).

94.       Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal savo paskirtį (tikslą) juridinio asmens vadovo teisės eiti tam tikras pareigas apribojimas, kaip griežčiausia vadovui taikoma sankcija, negali būti taikomas tik dėl formalių priežasčių, jis turėtų būti taikomas išimtiniais atvejais, tik tada, jeigu nustatomas akivaizdus juridinio asmens vadovo aplaidumas (nerūpestingumas) einant savo pareigas ar sąmoningas jų netinkamas vykdymas. Ar padaryti pažeidimai yra formalūs, ar ne, nustatoma kvalifikuojant konkretaus ginčo faktines aplinkybes ir jų pagrindu kilusias materialiąsias teisines pasekmes (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1057-196/2015; 2020 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-443-881/2020; 2022 m. liepos 22 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-795-910/2022 29 punktas).

95.       Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad ĮBĮ 10 straipsnio 14 dalyje (nagrinėjamu atveju JANĮ 13 straipsnio 2 dalis) nustatyta poveikio priemonė (teisės apribojimas) yra ne teismo nuobauda, o sui generis (savita) bankroto bylą nagrinėjančio teismo civilinio proceso tvarka taikoma poveikio priemonė, užtikrinanti ne tik procesinių, bet ir materialinių bankroto proceso tikslų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-166-823/2020).

96.       Nagrinėjamu atveju nemokumo administratorė vadovaudamasi JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 3 punktu prašo apriboti BUAB „Caldus“ buvusiam vadovui A. M. teisę 5 metus eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu. Pirmosios instancijos teismas apribojo suinteresuoto asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu penkerius metus.

97.       Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo nustatyta, kad UAB „Caldus“ vadovu nuo 2023 m. sausio 31 d. iki bankroto bylos iškėlimo buvo A. M.. Klaipėdos apygardos teismas 2023 m. spalio 9 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Caldus“ ir įpareigojo UAB „Caldus“ vadovą per 14 dienų nuo nutarties įsiteisėjimo dienos perduoti administratorei įmonės valdomą ir naudojamą turtą pagal nutarties iškelti bankroto byla įsiteisėjimo dienos duomenis, taip pat visus įmonės dokumentus, buhalterines apskaitos registrus ir kitą įmonės informaciją, susijusią su jos veikla, o administratorių įpareigojo perimti visus dokumentus ir perduodamą turtą.

98.       Nemokumo administratorės atstovas A. G. 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu nurodė, jog su A. M. dėl dokumentų perdavimo buvo bendrauta ir elektroniniu paštu, ir telefonu, siuntė jam pranešimus.

99.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2023 m. lapkričio 15 d. elektroniniu paštu A. M. buvo išsiųsta 2023 m. spalio 9 d. nutartis, kuria UAB „Caldus“ iškelta bankroto byla, taip pat nemokumo administratoriaus įsakymas, raštas dėl atskaitomybės sudarymo bei dokumentų ir turto perdavimo, kuriame nurodyta A. M. iki 2023 m. lapkričio 28 d. perduoti nemokumo administratorei visus dokumentus iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą dienos ir visą įmonės turtą pagal balansą, sudarytą 2023 m. spalio 9 d.

100.       2024 m. rugpjūčio 6 d. teismo posėdžio metu A. M. nurodė, jog kelis kartus kalbėjo su administratorės atstove, bet neperdavė nemokumo administratorei dokumentų ir turto. Tuo metu jam buvo sunkus asmeninis laikotarpis, gydėsi nuo priklausomybės narkotinėms medžiagoms, vengė atsakomybės. Kai jo namuose įvyko krata dėl kitos baudžiamosios bylos, buvo paimtas jo mobilusis telefonas, jis neteko nemokumo administratorės kontaktų, vėliau jų neieškojo, nesuvokė ir neįvertino situacijos rimtumo. Visi bendrovės dokumentai yra jo sutuoktinės kompiuteryje, vėliau dokumentai buvo perduoti ikiteisminio tyrimo tyrėjai T. Apie tai nemokumo administratorės neinformavo. Nustatyta, jog patikslintą pareiškimą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu ir prašymo atimti teisę eiti vadovo pareigas A. M. gavo 2024 m. gegužės 24 d., taigi sužinojo ir nemokumo administratorės kontaktus, tačiau ir po šios datos veiksmų, norėdamas susisiekti su nemokumo administratore ir paaiškinti, kur yra dokumentai, nesiėmė. A. M. ir teismui gavęs pareiškimą jokio atsiliepimo nepateikė, kur yra dokumentai, nenurodė, atvyko tik į teismo posėdį, kai jau buvo byla išnagrinėta iš esmės ir pereita prie baigiamųjų kalbų.

101.       Bendrovę pripažinus nemokia, jos vadovas privalo užtikrinti ne tik tinkamą įmonės dokumentų ir turto perdavimą teismo paskirtam nemokumo administratoriui, bet ir bendradarbiauti su administratoriumi viso bankroto proceso metu ir netrukdyti vykdomoms bankroto procedūroms. A. M. paaiškinimai, kad jam buvo sunkus periodas, kad dokumentai buvo perduoti tyrėjai, nepaneigia jo paties pareigos įvykdyti teismo įpareigojimus, juolab kad A. M. nenurodė, o ir teismas nenustatė, kad nemokumo administratorė būtų pažeidusi bendradarbiavimo pareigą ar nevykdžiusi kitų JANĮ numatytų pareigų, ar būtų neaiški prašomų pateikti duomenų apimtis.

102.       Nemokumo administratorės atstovas 2024 m. liepos 29 d. teismo posėdžio metu pažymėjo, kad A. M. už dokumentų nepateikimą teismas yra 2023 m. spalio 24 d. skyręs baudą, remiasi šioje nutartyje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2024 m. spalio 24 d. nutartimi, priimta šioje byloje, atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ vadovui A. M. buvo paskirta 300 Eur (trijų šimtų eurų) bauda už dokumentų nepateikimą be svarbios priežasties civilinėje byloje pagal A. L. ieškinį UAB „Caldus“ dėl avanso priteisimo. Teismas pažymi, kad ši bauda nebuvo paskirta už Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. spalio 9 d. nutartyje nustatytų įpareigojimų nevykdymą ir joje nustatytos faktinės aplinkybės nėra susijusios su nagrinėjamu klausimu.

103.       A. M. prašo neatimti iš jo teisės eiti vadovo pareigas, nurodo, kad jis praras teisę dirbti darbą, kurį supranta ir žino. Paaiškino, jog šiuo metu dirba sutuoktinės įmonėje samdomu darbuotoju. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenų nustatyta, jog A. M. nuo 2021 m. liepos 23 d. yra (duomenys neskelbtini) vadovas. A. M. paaiškino, jog šį įmonė šiuo metu veiklos nevykdo, turi tik skolą Valstybinei mokesčių inspekcijai. Iš viešai prieinamų duomenų nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) 2024 m. rugsėjo 6 d. skolinga Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 2 359,22 Eur ((duomenys neskelbtini)).

104.       Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas pažymi, jog A. M. veiksmai nulėmė tyčinį bendrovės bankrotą, o vykstančiame nemokumo procese buvęs bendrovės vadovas nesielgė atsakingai, nebendradarbiauja su paskirta nemokumo administratore ir iki šiol neperduoda administratorei bendrovės dokumentų ir reikiamos informacijos. Išdėstytų motyvų pagrindu konstatuotina esant JANĮ 13 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktų pagrindą taikyti buvusiam bendrovės vadovui poveikio priemonę – teisės apribojimą. Teismo vertinimu, atsižvelgiant į tai, jog tokio pobūdžio sankcija suinteresuotam asmeniui A. M. taikoma pirmą kartą, taip pat į teisingumo, protingumo, sąžiningumo principus, spręstina, jog apribojimas juridinio asmens vadovui teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu nagrinėjamu atveju taikytinas trejiems metams. Teismas taip pat pažymi, jog šio apribojimo taikymas neužkerta kelio A. M. ir toliau dirbi samdomu darbuotoju pagal jo specialybę.

Bylinėjimosi išlaidos

105.       Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnio 1 dalis). Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, be kita ko, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies ir 98 straipsnio nuostatas bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Remiantis CPK 98 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio 2 dalies reglamentavimu, šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (nuo 2015 m. kovo 20 d. galiojanti redakcija) patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).

106.       Ieškovo A. L. patikslintas ieškinys byloje yra tenkintas iš dalies. Ieškovas prašė priteisti iš atsakovų solidariai 140 150,29 Eur avanso sumą, o teismas ieškovui iš atsakovių priteisė                 136 810,26 Eur, taigi tenkinta 97,62 procento ieškovo reikalavimų.

107.       Nustatyta, jog atsakovė „Tarex LTD“ 2023 m. lapkričio 3 d. atsiliepime prašo priteisti byloje patirtas atstovavimo išlaidas, tačiau byloje nėra pateikta jokių atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų.

108.       Atsakovė ir pareiškėja BUAB „Caldus“, suinteresuotas asmuo A. M. įrodymų, kad byloje būtų patyrę bylinėjimosi išlaidų, nepateikė.

109.       2024 m. gegužės 7 d. ieškovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, juo paprašė priteisti iš atsakovių jo patirtas 24 486,47 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog viso proceso metu ieškovas patyrė 18 206,18 Eur išlaidas teisininkų pagalbai apmokėti, 3 823,29 Eur – PVM mokestis (CPK 88 straipsnio 1 dalies 10 punktas), 2 357 Eur  žyminis mokestis ir 100 Eur išlaidos, susijusios su procesiniu dokumentu įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kartu su nurodytu prašymu ir 2024 m. rugpjūčio 13 d. lydraščiu, reg. Nr. DOK-9534, ieškovas pateikia patirtas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus.

110.       Byloje nustatyta, jog ieškovas byloje iš viso sumokėjo 2 357 Eur žyminį mokestį (2 082,00 Eur už ieškinį ir prašymą byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones); 55,00 Eur už 2023 m. birželio 20 d. atskirąjį skundą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (2023 m. birželio 20 d. atskirojo skundo dėl laikinųjų apsaugos priemonių 1 priedas); 55,00 Eur už 2023 m. rugpjūčio 4 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių – (7 priedas); 55,00 Eur už 2023 m. rugpjūčio 16 d. atskirąjį skundą dėl atsisakymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones (atskirojo skundo 7 priedas); 55,00 Eur už 2023 m. rugsėjo 22 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (prašymo 7 priedas); 55,00 Eur už 2023 m. spalio 2 d. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (prašymo 7 priedas).

111.       Nustatyta, jog Kauno apygardos teismo 2023 m. lapkričio 14 d. nutartimi pavesta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos grąžinti ieškovui A. L. 2027,00 Eur žyminį mokestį, sumokėtą 2023 m. birželio 1 d., todėl byloje sprendžiamas klausimas tik dėl 330 Eur dydžio žyminio mokesčio. Kadangi tenkinta 97,62 procento ieškovo reikalavimų, ieškovui priteistina 322,15 Eur (330 Eur × 97,62 proc.).

112.       Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi ieškovas A. L. buvo įpareigotas sumokėti 100,00 Eur užstatą už procesinių dokumentų įteikimą per DHL į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi nutarta apmokėti 2023 m. spalio 5 d. UAB „DHL Lietuva“ išrašytą išankstinio apmokėjimo sąskaitą Nr. VNOIS2310-22, 81,56 Eur (aštuoniasdešimt vienas euras 56 ct) sumos, iš ieškovo A. L. civilinėje byloje Nr. e2-1049-775/2023 2023 m. rugsėjo 28 d. lėšų pervedimo nurodymu Nr. CP23450 į Kauno apygardos teismo specialiąją sąskaitą sumokėto užstato lėšų. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, teismas ieškovui A. L. iš atsakovės „Tarex LTD“ priteisia 79,62 Eur (81,56 Eur × 97,62 proc.) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Likusi nepanaudota 18,44 Eur užstato dalis grąžintina ieškovui A. L.. Ieškovui išaiškinama dėl užstato grąžinimo su šiuo sprendimu kreiptis į Kauno apygardos teismą, nes užstatas buvo įmokėtas į šio teismo depozitinę sąskaitą.

113.       Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

114.       Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) (2015 m. kovo 19 d. redakcija) 7 punkte nurodyta, jog rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių).

115.       Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovas byloje prašė priteisti 22 029,47 Eur už advokato teisinę pagalbą byloje. Ieškovo atstovas 2024 m. gegužės 7 d. prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pateikė ieškovui byloje suteiktų teisinių paslaugų sąrašą, kuriame nurodomos suteiktos paslaugos, jeigu tai buvo konsultacija, jos laikas, ieškovo advokatui sumokėta suma, taip pat palyginti nurodyta, kokią sumą numato Rekomendacijos už suteiktas paslaugas. Susipažinęs su pateiktu suteiktų paslaugų sąrašu ir jame nurodytomis sumomis, teismas sutinka su ieškovo atstovo nurodytomis aplinkybėmis, jog prašomos priteisti konkrečios sumos už suteiktas teisines paslaugas neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, o dalis net yra mažesnės. Pažymėtina, jog bylos nagrinėjimo metu atsakovės „Tarex LTD“ atstovas nurodė, jog prašoma priteisti suma už atstovavimą yra nepagrįstai didelė, ir prašė ją sumažinti. Tokios pačios pozicijos laikėsi ir BUAB „Caldus“ nemokumo administratorės atstovas. Tačiau teismas pažymi, jog nė vienas iš atstovų nenurodė, jog kuri nors iš nurodytų paslaugų galimai buvo nesuteikta, neįrodinėjo, jog ji galimai buvo nebūtina arba prašoma priteisti suma neatitinka Rekomendacijose nurodytų dydžių.

116.       Kasacinis teismas yra nurodęs, kad teisė kreiptis į teismą yra neatsiejamai, tiesiogiai susijusi su proceso šalių galimybe susigrąžinti patirtas pagrįstas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo tikslu CPK yra nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimo institutas. Iš esmės tokios pozicijos yra laikomasi ir EŽTT praktikoje (žr. EŽTT 2020 m. vasario 18 d. sprendimo byloje Černius ir Rinkevičius prieš Lietuvą, peticijos Nr. 73579/17 ir 14620/18, 65 punktą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-6-611/2023, 22 punktas). Galimybės prisiteisti turėtų išlaidų už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą atlyginimą nebuvimas laikytinas teisę į atstovavimą ribojančia priemone (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017, 22 punktas). 

117.       Nustatyta, jog byla vyko ilgą laiką, ieškovo atstovas byloje teikė daug rašytinių prašymų, kitų procesinių dokumentų, byloje vyko 4 teismo posėdžiai, todėl atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir apimtį, tai, kad ieškovo prašoma priteisti suma advokato pagalbai apmokėti neviršija Rekomendacijose nustatytų dydžių, ieškovui priteistina 21 505,17 Eur (22 029,47 Eur × 97,62 proc.) suma advokato pagalbai apmokėti.

118.       Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, ieškovui iš atsakovių BUAB „Caldus“ ir „Tarex LTD“ lygiomis dalimis priteistina 21 906,94 Eur (322,15 Eur + 79,62 Eur + 21 505,17 Eur), iš kiekvienos atsakovėso po 10 953,47 Eur. Kadangi UAB „Caldus“ yra bankrutuojanti, bylinėjimosi išlaidos yra apmokamos iš administravimui skirtų lėšų.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo

119.       Byloje nustatyta, jog Kauno apygardos teismas 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi nutarė ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neviršijant 140 150,29 Eur sumos areštuoti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Caldus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančius pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį ir uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialiojo turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija paminėtos sumos, uždraudžiant disponuoti ar naudotis šiomis lėšomis. Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 28 d. nutartimi buvo panaikinta Kauno apygardos teismo 2023 m. birželio 12 d. nutartis ir 2023 m. rugpjūčio 9 d. nutartis ir klausimas išspręstas iš esmės. Nutarta tenkinti ieškovo A. L. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Galimo teismo sprendimo pagal ieškovo A. L. ieškinį įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti 140 150 Eur vertės atsakovei UAB „Caldus“ nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti bei jį valdyti, bet leidžiant naudoti pagal tiesioginę paskirtį. Paaiškėjus, kad atsakovė UAB „Caldus“ neturi materialiojo turto ar jo vertės nepakanka pagal taikomo arešto mastą, areštuoti atsakovei priklausančius vertybinius popierius, turtines teises ir pinigines lėšas, esančias pas atsakovę ar pas trečiuosius asmenis. Piniginių lėšų arešto atveju leisti atsakovei iš areštuotų lėšų atlikti privalomus mokėjimus į valstybės (savivaldybės) biudžetą, mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas, atsiskaityti su darbuotojais bei su ieškovu A. L. pagal jo pareikštą reikalavimą. Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi ieškovo A. L. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir neviršijant 140 150,29 Eur sumos areštuoti atsakovei „Tarex LTD“, juridinio asmens kodas 10700292, esančiai adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą bei turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, leidžiant atsakovei areštuotu turtu naudotis pagal jo tiesioginę paskirtį ir uždraudžiant visu areštuotu turtu disponuoti. Nustačius, kad atsakovė neturi pakankamai materialiojo turto, areštuoti atsakovės pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis, kurių suma neviršija paminėtos sumos, uždraudžiant disponuoti ar naudotis šiomis lėšomis.

120.       CPK 150 straipsnio 3 dalis numato, kad jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus šio Kodekso 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį. Antstolis, įvykdęs teismo sprendimą, praneša atitinkamo viešojo registro tvarkytojui apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje byloje pabaigą. Iš byloje esančio pranešimo apie turto arešto akto įregistravimą Turto areštų registre ir antstolės L. P. pateiktos informacijos nustatyta, jog UAB „Caldus“ turtas areštuotas vykdant Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartį. Kadangi ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, teismas, įvertinęs reikalavimų pobūdį, Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palieka galioti iki sprendimo įvykdymo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

ieškovo A. L. patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti A. L. solidariai iš atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ ir „Tarex LTD“ 136 810,26 Eur (vieno šimto trisdešimt šešių tūkstančių aštuonių šimtų dešimt Eur 26 ct) dydžio avanso sumą.

Priteisti ieškovui A. L. iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ 1 634,12 Eur dydžio procesines palūkanas.

Priteisti ieškovui A. L. solidariai iš atsakovių bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ ir „Tarex LTD“ 1 159,09 Eur dydžio procesines palūkanas.

Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės „Tarex LTD“ 5 procentų dydžio procesines palūkanas nuo 136 810,26 Eur sumos skaičiuojant nuo 2023 m. lapkričio 15 d. iki sprendimo visiško įvykdymo.

Netenkinti ieškovo A. L. prašymo skirti „Tarex LTD“ atstovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.

Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ 10 953,47 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt tris Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų išieškant jas iš administravimo lėšų.

Priteisti ieškovui A. L. iš atsakovės „Tarex LTD“ 10 953,47 Eur (dešimt tūkstančių devynis šimtus penkiasdešimt tris Eur 47 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Grąžinti A. L. 18,44 Eur nepanaudotą užstato dalį (2023 m. rugsėjo 28 d. lėšų pervedimo į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą nurodymas Nr. CP23450).

Kauno apygardos teismo 2023 m. rugsėjo 27 d. nutartimi ir Kauno apygardos teismo 2023 m. spalio 5 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti galioti iki teismo sprendimo įvykdymo.

Bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“ nemokumo administratorės 

Pripažinti bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“, į. k. 304715478, bankrotą tyčiniu.

Nustatyti, kad už tyčinį bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Caldus“, į. k. 304715478, bankrotą atsakingas A. M., a. k. (duomenys neskelbtini)

Apriboti suinteresuoto asmens A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu trejiems metams.

Įsiteisėjusį teismo sprendimą išsiųsti Klaipėdos apygardos prokuratūrai, Juridinių asmenų registro tvarkytojui bei Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Finansų ministerijos.

Įpareigoti nemokumo administratorę per 3 dienas informuoti įmonės kreditorius apie priimtą sprendimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                          Kristina Domarkienė