Civilinė byla Nr. 2A-398-881/2012
Teisminio proceso Nr. 2-01-3-18194-2009-0
Procesinio sprendimo kategorija: 44.5.2.1.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 24 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Andriaus Ignoto, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Astos Radzevičienės, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų N. K., A. K., G. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-827-465/2011 pagal ieškovės S. A. ieškinį atsakovams N. K., A. K., G. K. dėl žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovė S. A. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų N. K., A. K., G. K. 10 389,61 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2009 m. birželio 26 d. jos butas buvo užpiltas sprogus unitazo žarnelei atsakovų bute. Užpylimo metu buvo apgadintos ieškovės buto grindys, lubos, kambarių durys, pianinas ir kiti daiktai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. gegužės 24 d. sprendimu ieškovės S. A. ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovų N. K., A. K. ir G. K. solidariai 10 389,61 Lt, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą 10 389,61 Lt sumą nuo ieškinio pareiškimo 2009 m. spalio 13 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisė ieškovei iš atsakovės N. K. 196 Lt žyminio mokesčio ir 1 437 Lt bylinėjimosi išlaidų, iš atsakovų A. K. ir G. K. po 58 Lt žyminio mokesčio ir 431,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, taip pat priteisė iš atsakovės N. K. 34,50 Lt, o iš atsakovų A. K. ir G. K. po 10,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 str. 1 d.). Šia teisine norma yra įtvirtinta generalinio delikto doktrina, kuri reiškia, kad bet koks žalos padarymas laikomas deliktu, jeigu asmuo neįrodo esant aplinkybių, dėl kurių jo civilinė atsakomybė negalima. Šis generalinio delikto principas reiškia, kad žalos faktas kartu reiškia žalos padariusio asmens veiksmų neteisėtumo ir jo kaltės prezumpciją. Tokią praktiką formuoja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (2006 m. birželio 21 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-422/2006 ir 2007 m. gruodžio 28 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-580/2007). Teisei prieštaraujantis veikimas ar neveikimas bendrosios žalos atlyginimo prasme yra pats žalos padarymo faktas, kadangi įstatymai neleidžia daryti žalos. Padarymas žalos nesant teisėto pagrindo yra neteisėtas.
Teismas konstatavo, kad butas (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso atsakovams N. K. bei jos sūnums A. ir G. K.. Atsakovai pripažįsta, kad ieškovės butas buvo užlietas vandeniu dėl jų bute sprogusios unitazo žarnelės, tad jie ir privalo solidariai atlyginti ieškovei buto užliejimo metu padarytą žalą (CK 6.6 str. 3 d.). Teismas nurodė, kad nors atsakovai ginčija sumą, kurią prašo priteisti ieškovė, teismo nustatyta tvarka paskirta ir atlikta turto (nuostolių) nustatymo ekspertizė butui padarytus nuostolius įvertino net didesne suma, tad ieškinys tenkintinas visiškai (CK 6.263 str. 2 d.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovai N. K., A. K., G. K. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą dalyje dėl žalos dydžio nustatymo ir priteisti žalai atlyginti 3 000 Lt bei sumažinti teismo išlaidas priklausomai nuo sumažintos sumos dydžio. Nurodo, kad dėl to, jog atsakovų bute trūko unitazo žarnelė, nėra nei atsakovų kaltės, nei aplaidumo, tokių aplinkybių negalima numatyti, todėl teismas nepagrįstai teigė, kad žalos faktas kartu reiškia ir žalą padariusio asmens veiksmų neteisėtumą ir jo kaltės prezumpciją. Atsakovų teigimu, akivaizdu, kad įvyko nelaimingas atsitikimas, kurio pasėkoje įvyko buto užliejimas. Atlygindami žalą atsakovai privalo atstatyti buto apgadinimus į tokią padėtį, kuri buvo iki užliejimo, o ne pagerinti buto kokybę atliekant jame einamąjį remontą, kurį ieškovė nori atlikti atsakovų sąskaita. Ieškovė pateikė lokalinę sąmatą, kuri sudaryta visiškam buto remontui, o ne užpylimo pasekmių likvidavimui. Be to, sąmata sudaryta asmenų, neturinčių įgaliojimų vertinti žalos dydį. Teismas iš esmės rėmėsi šia sąmata, nors akivaizdu, kad ši sąmata – tai nepagrįstas statybinių medžiagų ir darbų išvardijimas. Be to, teismas atsisakė tenkinti atsakovų prašymą iškviesti į teismo posėdį turto vertintoją, dėl ko atsakovams buvo atimta procesinė teisė ginčyti turto vertintojo atliktus nepagrįstus paskaičiavimus. Atsakovai teismui pateikė sudarytą patalpų remonto sąmatą, atstatant ieškovės butą į buvusią padėtį, tačiau teismas dėl šios sąmatos nepasisakė, jos nevertino, kaip ir tos aplinkybės, kad ieškovės butas buvo 20 metų neremontuotas, jo būklė prasta. Taigi ieškovė privalėtų savo lėšomis remontuoti butą, atsakovams prisidėjus 3 000 Lt suma žalai atlyginti. Ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai 10 389 Lt akivaizdžiai nepagrįstas ir neįrodytas bei pateiktas su tikslu neteisėtai pasipelnyti. Be to, ši suma tik menama, ieškovė kol kas dar nepatyrė jokių nuostolių ir išlaidų ir neaišku, ar jų turės. Ieškovė ir teismas neįrodė, kad atsakovų veiksmai buvo neteisėti, o CK 6.246 str. numato civilinę atsakomybę tik esant neteisėtiems atsakovų veiksmams.
Ieškovė S. A. pateikė atsiliepimą į ieškovų apeliacinį skundą, kuriame prašo atsakovų apeliacinį skundą atmesti, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Nurodo, kad priteistą žalos dydį pagrindžia eilė byloje esančių įrodymų. Ieškovė į bylą yra pateikusi 2009 m. birželio 6 d. aktą, kuriame konstatuota, kad užliejimo iš apeliantų buto metu labiausiai nukentėjo ieškovės buto grindys, užpiltos lubos, išbrinko pianinas bei kambarių durys, užpilti lovų čiužiniai, knygų lentynos, miegamojo lova, kilimas, sienų tapetai, jame taip pat konstatuota, kad buvo užlietos ir po ieškovės butu esančios kirpyklos patalpos, kas tik patvirtina užliejimo mastą. Dėl šios priežasties apeliantai neturi jokio pagrindo teigti, kad, pavyzdžiui, užliejimo metu grindys nebuvo sugadintos. Būtent grindų remontas sudaro didžiausią žalos dalį. Po užliejimo ieškovė, siekdama įvertinti žalos dydį, kreipėsi į atestuotą bendrovę UAB „Remlesta“, kuri nustatė, kad aplieto ieškovės buto pasekmių pašalinimas kainuos 11 165,19 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė teismui prašymą skirti žalos nustatymo ekspertizę, kuri parodė, kad užliejimo metu padaryta žala netgi viršija ieškovės ieškiniu prašomas priteisti sumas. Apeliantai turėjo galimybę pateikti teismui kito eksperto kandidatūrą, be to, pateikti teismo paskirtam ekspertui užduotinus klausimus, tačiau šia teise nepasinaudojo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmetamas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 1 ir 2 d., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006-09-21 nutarimas, VŽ, 2006, Nr. 102-3957).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, kurios sudaro skundo faktinį ir teisinį pagrindą, atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nustatęs teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, tinkamai pritaikęs materialinės ir proceso teisės normas, patenkino ieškovės ieškinį dėl žalos atlyginimo.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. birželio 26 d. ieškovės butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo užpiltas sprogus unitazo žarnelei atsakovų bute. Apeliantai šio fakto neginčija, tačiau teigia, kad ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų.
Pagal teismų formuojamą praktiką, turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008). Nagrinėjamu atveju, kaip minėta, ginčo, kad ieškovės butas buvo užpiltas iš viršuje esančio atsakovų buto, apskritai nėra, o įrodinėti, ar atsakovų turtas buvo netinkamai valdomas ar naudojamas, pagal minėtą teismų praktiką, ieškovė neprivalo.
Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Lėšų panaudojimas turi būti susijęs su sugadinimų pašalinimu, todėl pagal pateiktas remonto sąmatas ar skaičiavimus teismas gali reikalauti papildomų įrodymų, patvirtinančių, kad visi sąmatoje nurodyti darbai yra susiję su sugadinimų pašalinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartį c. b. 3K-3-299/2008).
Nagrinėjamu atveju atsakovams ginčijant ieškovei padarytos žalos dydį ir šalims pateikus skirtingas remonto darbų sąmatas, byloje buvo paskirta žalos (nuostolių) nustatymo ekspertizė. Ekspertas nustatė, kad žala, padaryta butui, esančiam (duomenys neskelbtini), dėl užpylimo, įvykusio 2009 m. birželio 26 d., 2009 m. birželio mėnesio kainomis buvo 10 891 Lt žalos šalinimo darbams samdant įmonę (rangos būdu) arba 6 284 Lt žalos šalinimo darbus atliekant ūkio būdu. Be to, ekspertas taip pat pateikė išvadą, kad paslėptų pažeidimų, kurie galėjo atsirasti dėl užliejimo, šalinimo darbų kaina būtų 3 188 Lt žalos šalinimo darbams samdant įmonę (rangos būdu) arba 1 975 Lt žalos šalinimo darbus atliekant ūkio būdu. Nustatydamas žalos dydį ekspertas taikė atkuriamosios vertės (kaštų) metodą, pagal kurį vertinamo objekto atkuriamoji vertė apskaičiuojama atsižvelgiant ir į vertinamo objekto nusidėvėjimo vertę. Duomenų, kad šį metodą ekspertas būtų taikęs neteisingai, byloje nėra. Pažymėtina ir tai, kad apeliantams buvo suteikta galimybė pateikti teismui savo klausimus ekspertui bei pasiūlyti ekspertų kandidatūras, tačiau jie šia teise nepasinaudojo. Įvertinusi byloje esantį ekspertizės aktą bei apeliantų pateiktus argumentus, teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad eksperto apklausa nagrinėjamu atveju nebuvo objektyviai būtina, tuo tarpu teisė teikti savo įrodymus, patvirtinančius ekspertizės išvados klaidingumą, iš apeliantų nebuvo atimta. Kadangi skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas priteisė netgi mažesnę sumą nei žalos šalinimo darbus samdant įmonę įvertino ekspertas, teismas neturi pagrindo teigti, kad ši suma yra nepagrįsta ir turėtų būti mažinama.
Remdamasis išdėstytais argumentais apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį atsakovų apeliacinio skundo motyvais keisti arba naikinti nėra pagrindo. Teismas taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje.
Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovų jos patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje, tačiau jokių įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas, nepateikė, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad tenkinti šį ieškovės prašymą nėra pagrindo.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Teisėjai Andrius Ignotas
Vilija Mikuckienė
Asta Radzevičienė