Baudžiamoji byla Nr. e1-999-224/2020

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11015-2020-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2;

1.1.7.1; 1.1.7.2.2; 1.1.8.1.1; 1.1.8.6.2;

1.1.8.7.9; 1.1.8.8; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3;

1.1.8.10.4; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.8.15; 1.1.13;

1.2.14.1.2.2; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 2.1.7;

2.1.15.1.9; 2.1.15.1.13; 2.12.1.3; 2.12.1.4

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS  TEISMAS

T E I S M O  B A U D Ž I A M A S I S  Į S A K Y M A S

LIETUVOS  RESPUBLIKOS  VARDU

2020 m. rugsėjo 28 d.

Alytus

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėjas Jonas Malinauskas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės L. M.-V. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), turintis (duomenys neskelbtini) išsilavinimą, (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje.

Teismas

n u s t a t ė :

Kaltinamasis E. K. 2020 m. kovo 14 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22 val.13 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, tyčia išlaužęs buto durų užraktą ir staktą, įsibrovė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena G. B., ir pagrobė G. B. priklausantį turtą – 0,7 litro talpos butelį vyno ir vieną butelį alkoholinio likerio, kurių bendra vertė yra 30 Eur ir tuo iš G. B. pagrobė 30 Eur vertės turtą. Tokie kaltinamojo E. K. veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Be to, kaltinamasis E. K. 2020 m. kovo 14 d. laikotarpiu nuo 21.00 val. iki 22 val. 13 min., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, įsibrovęs į butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena G. B., tyčia neteisėtai įgijo elektroninę mokėjimo priemonę – (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą G. B. vardu ir ją laikė maždaug iki 22 val. 14 min., kai ją pats išmetė nenustatytoje vietoje. Tokie kaltinamojo E. K. veiksmai atitinka BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Be to, kaltinamasis E. K. 2020 m. kovo 14 d. 22 val. 13 min. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia panaudojo svetimą elektroninio mokėjimo priemonę, tai yra jis į šį bankomatą įdėjo G. B. priklausančią (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) ir suvedė klaidingą PIN kodą ir dėl to ta banko kortelė buvo grąžinta. Tokiu būdu E. K. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją. Tokie kaltinamojo E. K. veiksmai atitinka BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Kaltinamasis E. K. ikiteisminio tyrimo metu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo savo kaltę pripažino pilnai ir paaiškino, jog jis gyvena nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu su juo gyvena jo sugyventinė M. G., sūnus L. K. ir posūnis E. G. 2020 m. kovo 14 d. vakare jis kartu su draugais savo bute vartojo alkoholinius gėrimus. Baigus gerti alkoholį, jo draugai išsiskirstė, o jis pats norėjo dar išgerti, tačiau jau neturėjo alkoholio. Tuo metu jo sugyventinės ir vaikų namuose nebuvo. Pinigų alkoholiui jis taip pat jau neturėjo. Apie 21.00 val. jis pagalvojo, kad reikia kažkaip gauti iš kur nors pinigų arba alkoholio. Kadangi pats buvo stipriai neblaivus, todėl nelabai ir mąstė. Jis išėjo į laiptinę ir pabeldė į priešais esančio buto duris. Niekas to buto durų jam neatidarė. Jis galvojo, jog būtų iš tame bute gyvenančios kaimynės pasiskolinęs pinigų arba alkoholio. Kadangi niekas to buto durų neatidarė, tai jis sugalvojo, kad reikia kažkaip neteisėtai patekti į to buto vidų, nes galvojo, kad nieko nėra namuose. Tuomet jis iš savo buto atsinešė atsuktuvą ir visai nesunkiai išlaužė kaimynės buto durų užraktą ir taip pateko į tą butą. Jeigu neklysta, tas butas buvo dviejų kambarių. Jo tikslas buvo rasti alkoholio, todėl jo ir ieškojo. Alkoholio jis ieškojo visame bute, darinėjo spinteles ir spintas. Kažkuriame kambaryje, lyg tai baro spintelėje jis rado alkoholio. Jeigu gerai pamena, ten buvo ne vienas ir ne du buteliai. Jis pasiėmė du butelius alkoholio – abiejose rankose po butelį. Tuomet jis dar pastebėjo ant spintelės padėtą banko mokėjimo kortelę, todėl pasiėmė ir ją. Iš to kaimynės buto jis pavogė du butelius alkoholinių gėrimų ir banko kortelę. Išėjęs iš kaimynės buto, jo duris privėrė ir nuėjo į savo butą. Savo bute jis vienas kažkiek išgėrė pavogto alkoholio ir sugalvojo dar nueiti į bankomatą ir ten pabandyti išsigryninti pinigų. Jis ėjo į tą patį bankomatą, į kurį visada eina nusiimti pinigų. Tas bankomatas yra Alytuje, (duomenys neskelbtini), tačiau tikslaus adreso neprisimena. Atėjęs prie to bankomato, jis įdėjo neteisėtai įgytą mokėjimo kortelę į bankomatą, kuris paprašė įvesti kortelės PIN kodą. Jis įvedė bet kokius skaičius, tačiau PIN kodo neatspėjo ir daugiau net nebandė. Bankomatas grąžino jam tą pavogtą mokėjimo kortelę, kurią jis iš karto išmetė į šiukšlių dėžę, o pats nuėjo į namus. Blaivus jis taip nebūtų pasielgęs, net pats nesupranta, kaip nesuvokė, kad be PIN kodo negalės pasinaudoti ta mokėjimo kortele. Jis net nesupranta, kiek būtų išgryninęs pinigų, nes neturėjo jokių planų ir nežinojo, kiek tų pinigų jam reikėtų. Tai buvo visiškai nelogiški jo veiksmai, todėl jis negali įvardinti jokios pinigų sumos, kurią būtų išgryninęs. Apie šią vagystę jis niekam nepasakojo ir apie tai niekas nežino. Praėjus kelioms savaitėms po šio įvykio, pas jį buvo atvykę policijos pareigūnai, kurie klausinėjo apie šio įvykio dieną ir dėl įsilaužimo į kaimynų butą. Tąkart jis sumelavo policijos pareigūnams, kad apie tai nieko nežino, nieko negirdėjo ir nieko nematė, nes neva pats buvo išvažiavęs į kaimą. Jam yra labai nemalonu prieš tą pačią kaimynę, kurią jis ir apvogė. Jis pilnai pripažįsta, jog įvykdė šią vagystę ir bandė išsigryninti pinigų bankomate. Jis labai nuoširdžiai gailisi dėl tokių savo veiksmų. Jis tikrai nueis pas tą savo kaimynę, jos atsiprašys ir prisipažins, kad jis visa tai padarė ir pats atlygins visus patirtus nuostolius. Jis sutiktų, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų užbaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu (tomas (toliau – t.) 1, bylos lapai (toliau – b. l.) 141 – 144).

Be paties kaltinamojo E. K. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio prasme pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji G. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji jau apie 6 metus viena gyvena adresu (duomenys neskelbtini). 2020 m. kovo 14 d. apie 21.00 val. ji išvyko pas draugus. Išvykdama, ji kaip ir įprastai, užrakino savo buto duris. Jos bute signalizacijos ir vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Prie įėjimo į jų daugiabutį namą vaizdo stebėjimo kamerų taip pat nėra. Į savo butą ji sugrįžo apie 3 val. 30 min. Vos priėjusi prie savo buto durų, ji pastebėjo, kad tos durys yra praviros ir sulaužytas jų užraktas. Įėjusi į butą, pamatė jame išvartytus daiktus, todėl nedelsiant paskambino į policiją. Kiek pati apsižiūrėjo savo butą, tai atkreipė dėmesį į tai, kad iš buto nebuvo dingę jokie jos papuošalai ar kiti tam tikrą vertę turintys daiktai, o tik nuo spintelės buvo paimta jos (duomenys neskelbtini) mokėjimo kortelė. Nedelsdama, ji užblokavo šią banko kortelę, su ja nebuvo atliktos jokios operacijos ir nesikėsinta tokias atlikti, todėl dėl šios banko kortelės pagrobimo žala jai nepadaryta. Daugiau lyg niekas nebuvo dingę, tačiau apie tai ji dar patikslins tyrimo eigoje, kai pilnai apsižiūrės visą savo butą. Kokia jai buvo padaryta žala dėl apgadintų buto durų, ji taip pat dar patikslins tyrimo eigoje, kadangi dar nežino, ar teks keisti visas duris. Jos manymu, bute buvo ieškota kažko konkretaus, kadangi iškuistos netgi spintelės su papuošalais, kurie nebuvo paimti. Įtaria, jog su tuo gali būti susiję tai, kad ji yra paruošusi tam tikrą projektą, susijusį su darbo vietų įkūrimu ir kuris jau yra patvirtintas. Šio projekto įgyvendinimui būtent į pagrobtos mokėjimo kortelės sąskaitą yra pervesti Europos Sąjungus pinigai, skirti šio projekto įgyvendinimui. Šį projektą ji laiko spintoje ir jis nedingo, stovi savo vietoje. Apie šį projektą žinojo tik jos artimųjų ir gerų draugų ratas, kuriais ji visiškai pasitiki, todėl jų netgi neįvardins. Nei išvykdama iš savo namų, nei grįždama į juos ji nepastebėjo nieko įtartino. Dėl šio įvykio ji konkrečiai nieko neįtaria, tačiau, nori paminėti, kad su šiuo įvykiu vienaip ar kitaip gali būti susiję jos kaimynai, gyvenantys bute Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jie verčiasi neaiškia veikla ir pas juos lankosi įtartini asmenys, be to, jie turi būti gerai žinomi policijai;

2020 m. gegužės 25 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. B. parodė, jog ji nepažįsta savo kaimynų, gyvenančių adresu (duomenys neskelbtini). Kiek ji žino, ten gyvena vyras su moterimi ir dviem vaikais. Ji nežino nei vieno iš jų vardų. Tas vyras nėra buvęs jos namuose, tačiau ta moteris yra buvusi jos bute maždaug prieš 2 metus. Tada ji buvo neblaivi ir norėjo įsikrauti savo mobilųjį telefoną. Tąkart ta moteris visą tą laiką praleido jos buto virtuvėje. 2020 m. balandžio 23 d. apie 21.00 val. laiptinėje jos (nukentėjusiosios) vaikinas J. R. sutiko kaimynę iš buto Nr. (duomenys neskelbtini). J. R. jai pasakė, kad ta moteris ieškojo jos (nukentėjusiosios) bei paminėjo, kad jie ant jų labai pyksta. J. R. ir minėtų kaimynų pokalbio metu į laiptinę sugrįžo ir ji pati (nukentėjusioji). Toliau pokalbis vyko tarp jų keturių. Jos vaikinas J. R. kalbėjosi su tuo kaimynu, o ta kaimynė paprašė užeiti pas ją į būtą. Ji (nukentėjusioji) pasakė, kad nenori eiti pas ją į butą, tačiau kaimynė vis tiek reikalavo užeiti. Pamačiusi, kad ji (nukentėjusioji) neis pas ją į butą, ši viena koja įžengė į jos (nukentėjusiosios) butą ir pradėjo klausinėti apie vagystę bei aiškinti, kad ji (kaimynė) tuo metu negalėjo būti namuose ir kad pas juos namuose buvo tik vyras su draugais ir jie vartojo alkoholį, linksminosi, negirdėjo, kad būtų kažkas įvykę laiptinėje. Viso pokalbio metu kaimynas iš buto Nr. (duomenys neskelbtini) atrodė sunerimęs. J. R. paklausė tų kaimynų, kodėl šie taip priešiškai elgiasi jų atžvilgiu. Ta kaimynė paaiškino, jog viskas čia yra normalu, jos sugyventinis visada taip elgiasi. Toliau jų kaimynas pradėjo aiškinti, kad vagystę įvykdė ne jie, kad jis galimai žino, kas galėjo įsilaužti į jos butą, minėjo, kad vagystes Alytaus mieste vykdo kažkokie vyras ir moteris, kurių nenurodė, taip pat užsiminė, kad žino, jog buvo išleistas oras iš jos automobilio padangų. Kalbėdamas apie jos automobilio padangas, tas kaimynas paaiškino, jog jis neva matė, kas tai padarė, tačiau nespėjo jų pričiupti. Toliau kaimynas pradėjo aiškinti, kad ji atsirinktų savo draugus, paminėjo, kad ji turi daug priešų, tačiau pati nesuprato, ar tas kaimynas kalba apie oro iš padangų išleidimą, ar apie įsilaužimą į butą. Ji nori paminėti tai, kad ji neturi bendrų draugų su tais kaimynais, o asmenys, su kuriais ji bendrauja, yra tvarkingi žmonės, kurių ji tikrai neįtaria. Taip pat tas kaimynas dar aiškino, kad neva jis matė, kad vėliau kažkas ir vėl lupo jos buto duris, tačiau tąkart tai buvo durų meistras, kuris atvyko išmatuoti durų, nes po šio įsilaužimo reikia jas pakeisti. Ji nėra tikra, kodėl minėti kaimynai taip susidomėjo įsilaužimu į jos butą, tačiau, jos manymu, kaimynai tai padarė norėdami ją įtikinti, kad tai yra ne jų darbas;

2020 m. gegužės 29 d. papildomos apklausos metu nukentėjusioji G. B. parodė, jog ji patvirtina visus savo ankstesnius parodymus ir nori papildomai pasakyti, kad pas ją buvo atėjęs kaimynas E. K. iš buto Nr. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad, būdamas neblaivus, įsilaužė į jos butą, pavogė du butelius alkoholio ir mokėjimo kortelę. E. K. atsiprašė jos dėl tokio savo poelgio bei jie sutarė, kad šis atlygins padarytą žalą, tai yra, kad jis dalimis sumokės 390 Eur. Esant tokioms aplinkybėms, ji neturi ir ateityje neturės jokių pretenzijų E. K. ir civilinio ieškinio nereikš (t. 1, b. l. 1 – 14, 15 – 18, 19 – 21).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šis ikiteisminis tyrimas, nukentėjusioji G. B. pareiškė, jog laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 14 d. 21.00 val. iki 2020 m. kovo 15 d. 3 val. 30 min. galimai kažkas pasikėsino apvogti jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), kadangi yra sulaužytas jos buto durų užraktas ir bute sujaukti visi daiktai. Šiuo metu ji negali įvardinti, ar kažkas yra pavogta, kadangi kol kas pasigedo tik (duomenys neskelbtini) banko kortelės, kurią jau užblokavo. Padarytą turtinę žalą ji įvardins tyrimo eigoje, kai susitvarkys kambarius ir įsitikins, kad daugiau nieko netrūksta. Prašė dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 1 – 14).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo R. T. 2020 m. kovo 18 d. tarnybiniuose pranešimuose nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo metu bandant nustatyti kuo daugiau įvykio aplinkybių, buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir apžiūrėtos aplinkinės teritorijos, ar jos nėra stebimos vaizdo stebėjimo kameromis. Tačiau šios apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo stebėjimo kamerų, kurios galėjo užfiksuoti nusikalstamą veiką, nėra. Tuomet, siekiant gauti tyrimui kuo daugiau reikšmingos informacijos, buvo bendrauta su minėto daugiabučio namo gyventojais V. P. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Č. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) ir I. N. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), tačiau niekas iš nurodytų namo gyventojų tyrimui reikšmingos informacijos nesuteikė. Tik viena iš kaimynių – R. A., gyvenanti bute Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad 2020 m. kovo 14 d. apie 22.00 val. koridoriuje, prie kaimynės buto Nr. (duomenys neskelbtini) girdėjo triukšmą ir žmonių balsus, tačiau į laiptinę ji nebuvo išėjusi ir nieko nematė, kas ten kalba ir ką daro. Bendraujant su nukentėjusiąja G. B., ši paaiškino, jog po minėto įvykio, kai į jos butą, esantį (duomenys neskelbtini), išlaužę buto duris, pateko pašaliniai asmenys, dingo jos vardu registruota banko kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), kurios sąskaitoje buvo 8 160 Eur. Ji pati paskambino į banką ir užblokavo tą kortelę. Banko darbuotojas jai paaiškino, kad iš jos banko sąskaitos nebuvo nuimta nei kiek pinigų. Po šios vagystės vėliau detaliai apžiūrėjusi savo butą, G. B. be banko kortelės dar pasigedo vieno 0,7 litro talpos alkoholinio vyno butelio ir vieno alkoholinio likerio butelio. G. B. paaiškino, kad jai padaryta turtinė žala yra 30 Eur, o dėl sugadintų buto durų padaryta žala bus apie 300 Eur, tačiau šis minėtas butas priklauso jos senelei O. B., kuri vėliau galimai pati kreipsis dėl šių sugadintų buto durų. G. B. nurodžius daugiau galimai paliktų pašalinių asmenų pėdsakų, buvo iškviestas ekspertas papildomos įvykio vietos apžiūrai (t. 1, b. l. 23 – 24, 25 – 26).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo A. R. 2020 m. balandžio 9 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus, 2020 m. kovo 18 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini) ir pabendrauta su šio daugiabučio namo gyventojais. Šio namo gyventojos V. P. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), A. Č. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)), I. N. (butas Nr. (duomenys neskelbtini)) nesuteikė jokios naudingos informacijos apie įvykdytą vagystę, tačiau jos paaiškino, kad bute Nr. (duomenys neskelbtini) gyvena tokie asmenys, kurie dažnai vartoja alkoholinius gėrimus, kelia triukšmą ir pas juos lankosi įvairūs šio namo gyventojams nepažįstami asmenys. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) gyventoja R. A. paaiškino, jog 2020 m. kovo 14 d. apie 22.00 val. ji buvo savo namuose ir girdėjo iš namo laiptinės sklindantį triukšmą prie kaimynės G. B. buto durų. Tas triukšmas pasireiškė žmonių balsų ir daužymo garsais. Ji neišdrįso pažiūrėti, kas vyko laiptinėje. Jiems (policijos pareigūnams) apžiūrėjus to namo laiptinę, buvo nustatyta, jog laiptinės durys atidaromos naudojant telefoninę spyną, kurios raktą turi tik šio namo gyventojai. 2020 m. kovo 18 d. papildomos apžiūros metu G. B. bute buvo aptikti papildomi pirštų antspaudai, kurie buvo išsiųsti objektų tyrimui. Nustatyta, kad trijų pirštų antspaudai yra tinkami asmens identifikavimui. Patikrinus tuos antspaudus Daktiloskopinių duomenų registre, asmenys, palikę šiuos pėdsakus, nebuvo nustatyti. 2020 m. kovo 25 d. buvo nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Šio buto duris atidarė E. K. Paklausus E. K. apie tai, ką jis veikė 2020 m. kovo 14 d., šis nurodė, jog vakare, tikslios valandos nepamena, grįžo iš sodo į savo nuomojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Su juo kartu buvo draugas T. A. Grįžę, jie visą vakarą vartojo alkoholinius gėrimus. Apie 22.00 val. namo laiptinėje buvusio triukšmo jis negirdėjo. Paklausus E. K., ar šis praeityje yra padaręs kokių nors administracinių nusižengimų ar nusikaltimų, šis atsakė, kad anksčiau yra baustas už transporto priemonės vairavimą be tam suteiktos teisės. E. K. ir T. A. alkoholį vartojo maždaug iki 2020 m. kovo 15 d. 3.00 val. ir tuomet T. A. išėjo į namus. E. K. daugiau neturėjo ką pasakyti. Patikrinus duomenų bazėje turimą informaciją, buvo nustatyta, jog E. K. praeityje yra du kartus teistas už vagystes. 2020 m. kovo 31 d. buvo gautas (duomenys neskelbtini) raštas, kuriame nurodyta, jog 2020 m. kovo 14 d. 22 val. 13 min. bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo bandyta pagrobta G. B. mokėjimo kortele atlikti bankinę operaciją, tačiau, įvedus neteisingą PIN kodą, operacija buvo atmesta. Asmens, kuris bandė atlikti šią bankinę operaciją, nustatyti neįmanoma, nes bankomato vaizdo stebėjimo kamera buvo uždengta. Kitų vaizdo stebėjimo kamerų, galėjusių užfiksuoti prie bankomato ateinantį asmenį, nenustatyta (t. 1, b. l. 28 – 30).

Iš Patalpų ir įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. kovo 15 d. nuo 4.00 val. iki 6 val. 15 min. buvo apžiūrėtas ir aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu fiksuoti šio buto durų apgadinimai prie spynos. Taip pat fiksuoti durų staktos apgadinimai, prie staktos nėra pritvirtintos spynos užkabos, matosi galimai laužimo žymės. Buto svetainėje, ant sekcijos buvo rastas 0,7 litro talpos stiklinis butelis su bespalviu skysčiu. Ant šio butelio buvo aptiktas rankų pėdsakas, kuris buvo nuimtas ant daktiloskopinės plokštelės. Šios apžiūros metu buvo paimta viena daktiloskopinė plokštelė su rankų pėdsaku. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 37 – 46).

Iš Papildomos įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2020 m. kovo 17 d. nuo 13 val. 41 min. iki 14.00 val. buvo apžiūrėtas ir aprašytas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu buto svetainėje, ant stalo stovinčioje rudos spalvos dėžutėje rasta metalinė įleidžiamos spynos užkaba, kuri buvo paimta. Apžiūrėjus svetainėje stovinčią sekciją, ant kairės pusės viršutinių durelių matosi rankų pėdsakai, kurie buvo nukopijuoti ant septynių skaidrių daktiloskopinių plokštelių. Šios apžiūros metu buvo paimta metalinė įleidžiamos spynos užkaba ir septynios skaidrios daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (t. 1, b. l. 47 – 51).

(duomenys neskelbtini) rašte Nr. S/2494 nurodyta, jog su G. B. vardu atidaryta banko sąskaita buvo susieta mokėjimo kortelė Bekontaktė Debit MC, Nr. (duomenys neskelbtini). Bankomato (duomenys neskelbtini) vidinė vaizdo kamera operaciją atlikusio asmens veido neužfiksavo, nes operacijos metu vaizdo kameros objektyvas buvo uždengtas. Banko kortelė tame bankomate buvo panaudota 2020 m. kovo 14 d. 22 val. 13 min. (t. 1, b. l. 62 – 65).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-814257-20 nurodyta, jog dalys trijų delnų pėdsakų, perkopijuotos daktiloskopinėse plokštelėse su matmenimis 125x90 mm, 125x110 mm, 182x130 mm ir paimta 2020 m. kovo 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), tinka asmeniui identifikuoti. Rankų pėdsakai, perkopijuoti daktiloskopinėse plokštelėse su matmenimis 181x130 mm, 182x130 mm, 130x88 mm ir 125x77 mm, asmeniui identifikuoti netinkami (t. 1, b. l. 78 – 87).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo R. L. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog pakartotinai tikrinant latentinius rankų pėdsakus Lietuvos policijos Daktiloskopinių duomenų registre buvo nustatyta, kad delno dalies pėdsakas, rastas ir paimtas 2020 m. kovo 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu dėl         vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini) (aprašytas specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-814257-20), sutampa su dešinės rankos delno atspaudu, esančiu daktiloskopinėje kortelėje, kurioje nurodyti E. K. anketiniai duomenys (t. 1, b. l. 86 – 87).

Iš Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 4 d. buvo paimti nukentėjusiosios G. B. daktiloskopiniai abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai (t. 1, b. l. 90 – 92).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2020 m. gegužės 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-1034666-20 nurodyta, jog dalis delno pėdsako, aprašyto 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-814257-20, yra palikta G. B. kairės rankos delnu. Dalys dviejų delnų pėdsakų yra palikta ne G. B., o kito (ų) asmens (ų) (t. 1, b. l. 97 – 100).

Iš Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolo matyti, jog 2020 m. gegužės 25 d. buvo paimti kaltinamojo E. K. daktiloskopiniai abiejų rankų pirštų ir delnų atspaudai (t. 1, b. l. 101 – 103).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 2020 m. rugsėjo 1 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-2073747-20 nurodyta, jog dalis delno pėdsako, aprašyta 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-814257-20 ir paimta 2020 m. kovo 17 d. papildomos įvykio vietos apžiūros metu dėl vagystės iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), yra palikta E. K. dešinės rankos delnu. Dalis delno pėdsako, aprašyta 2020 m. balandžio 7 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-814257-20, yra palikta ne E. K., o kito asmens (t. 1, b. l. 116 – 120).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos E. V. 2020 m. rugsėjo 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog telefonu susisiekus su nukentėjusiąja G. B. buvo paprašyta nurodyti jos buto, į kurį buvo įsilaužta, durų vertę. Nukentėjusioji G. B. nurodė, jog jos buto lauko durys buvo medinės. Įvykio metu buvo sugadinta tiek durų spyna, tiek ir durų stakta. Nukentėjusioji G. B. nurodė, jog ji negali objektyviai įvertinti buvusių durų vertės, nes jos buvo jau nusidėvėjusios ir naudotos jau ilgus metus. Šių durų įsigijimo dokumentų pateikti ji negali. Po šio įvykio nukentėjusioji pakeitė naujas, saugesnes buto duris, kurių įsigijimo bei montavimo darbai kainavo apie 350 Eur. Nukentėjusioji G. B. naujų durų įsigijimo bei montavimo darbų sąskaitos nėra išsaugojusi (t. 1, b. l. 180 – 181).

Iš 2020 m. gegužės 28 d. sutarties kopijos matyti, jog kaltinamasis E. K. pasirašytinai įsipareigojo dalimis atlyginti nukentėjusiajai G. B. padarytą turtinę žalą (t. 1, b. l. 22).

Taigi aukščiau aptartų įrodymų pagrindu nagrinėjamoje byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. K., įsibrovęs į patalpą – butą, pagrobė svetimą G. B. turtą ir tuo jis padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; taip pat byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. K. neteisėtai įgijo bei laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę – G. B. vardu išduotą banko kortelę ir tuo jis padarė BK 214 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką; taip pat byloje įrodyta, jog kaltinamasis E. K. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją svetima elektronine mokėjimo priemone – G. B. vardu išduota banko kortele ir tuo jis padarė BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu (t. 2, b. l. 1 – 3).

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis E. K., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis E. K. sutiko su prokurorės jam pasiūlyta bausmės rūšimi – bauda, tačiau jis prašo sumažinti baudos dydį ir nustatyti kuo ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kadangi jis vienas išlaiko savo šeimą ir jo sugyventinė šiuo metu laukiasi antro vaiko (t. 1, b. l. 172 – 175, 176 – 177).

Dėl bausmės skyrimo

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstamomis veikomis padarytą žalą.

Kaltinamasis E. K. padarė tris atskiras baigtas nusikalstamas veikas, kurios baudžiamojo įstatymo priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamus nusikaltimus kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis suvokė pavojingą nusikalstamų veikų pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kaltinamojo E. K. ankstesni teistumai Lietuvos Respublikoje jau yra išnykę, tačiau bylos medžiagoje dar yra duomenų apie jo teistumą užsienio valstybėje (t. 1, b. l. 152 – 157). E. K. yra baustas administracine tvarka ir turi dar neįvykdytą administracinę nuobaudą – nesumokėtą baudą (t. 1, b. l. 160 – 166, 167). Kaltinamasis yra dirbantis, (duomenys neskelbtini), turintis mažametį vaiką (t. 1, b. l. 151, 158, 159). E. K. psichikos ir priklausomybių ligų įskaitose nėra įrašytas (t. 1, b. l. 170, 171). Byloje daugiau nėra jokių kitų E. K. neigiamai charakterizuojančių duomenų. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs visas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai dėl jų gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; t. 1, b. l. 141 – 144). Jo atsakomybę sunkina tai, kad visas nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų; už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Įvertinęs visas nustatytas ir ištirtas šios bylos aplinkybes bei kaltinamojo E. K. asmenybę, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus pilnai įgyvendinta paskyrus kaltinamajam už visus nusikaltimus prokurorės pasiūlytą švelniausią straipsnių sankcijose numatytą bausmės rūšį – baudą, kadangi ši bausmės rūšis visiškai atitiks bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus.

Kaltinamasis E. K. padarė tris atskiras nusikalstamas veikas, todėl jam paskiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to, paskirtos bausmės subendrinamos BK 63 straipsnio nustatyta tvarka. Kaltinamasis E. K. BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas padarė vienu metu, tais pačiais veiksmais ir turėdamas vieningą tyčią, todėl šios veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį ir dėl to už minėtas veikas paskirtos bausmės bendrinamos taikant bausmių apėmimo būdą (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Už BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 214 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas paskirta galutinė subendrinta bausmė subendrinama su bausme, paskirta už BK 215 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, paskirtas bausmes iš dalies sudedant (63 straipsnio 4 dalis).

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam E. K. galutinę subendrintą 120 MGL (6 000 Eur) dydžio baudą (t. 2, b. l. 1 – 3). E. K. prašo sumažinti šį baudos dydį ir nustatyti kuo ilgesnį baudos sumokėjimo terminą, kadangi jis vienas išlaiko savo šeimą ir jo sugyventinė šiuo metu laukiasi antro vaiko (t. 1, b. l. 172 – 175, 176 – 177). Teismas pažymi, jog už apysunkį nusikaltimą skiriama nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio bauda (BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, jog kaltinamasis padarė tris apysunkius nusikaltimus ir už kiekvieną jam siūloma skirti baudos bausmes. Teismas pažymi, jog už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam negali būti skiriama mažesnė kaip 100 MGL dydžio bauda. Be to, prokurorės siūlomas bausmių bendrinimo būdas yra neteisingas, kadangi kai bausmės iš dalies sudedamos, tai prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis (BK 63 straipsnio 4 dalis). Įvertinus visas aktualias šios bylos aplinkybes, o ypač tai, jog kaltinamasis E. K. turi mažametį vaiką, už kiekvieną jo padarytą nusikalstamą veiką skiriamos baudos, artimos jų minimaliam dydžiui. Be to, teismas nustato, jog kaltinamasis jam paskirtą baudą privalės sumokėti per 18 mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. K. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 641 straipsnis ir jam paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis E. K. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 25 d. 14 val. 20 min. iki 2020 m. gegužės 26 d. 13 val. 45 min. (t. 1, b. l. 126 – 128, 129 – 131, 148 – 149). Šis laikas įskaitomas į E. K. paskirtą bausmę (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl kardomosios priemonės panaikinimo bei daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam E. K. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 1, b. l. 145 – 147). Ši kardomoji priemonė panaikinama tik įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui (BPK 139 straipsnio 1 dalis).

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinami daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinė įleidžiamos spynos užkaba ir 8 daktiloskopinės plokštelės su rankų pėdsakais, kurie saugomi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas; t. 1, b. l. 56 – 57, 58, 88, 89).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

n u s p r e n d ž i a :

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 110 MGL, tai yra 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 100 MGL, tai yra 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų) dydžio bauda.

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti jį 110 MGL, tai yra 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 110 MGL, tai yra 5 500 Eur (penkių tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 6 dalimi, prie E. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį ir 214 straipsnio 1 dalį paskirtos galutinės subendrintos bausmės pridėti dalį (100 MGL) bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį, ir paskirti jam galutinę subendrintą bausmę – 210 MGL, tai yra 10 500 Eur (dešimt tūkstančių penkių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, E. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam 140 MGL, tai yra 7 000 Eur (septynių tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti E. K. į bausmės dydį laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 25 d. 14 val. 20 min. iki 2020 m. gegužės 26 d. 13 val. 45 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 (dviejų) MGL dydžio baudai ir neatlikta bausmės dalimi laikyti 138 MGL, tai yra 6 900 Eur (šešių tūkstančių devynių šimtų eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalimi, nustatyti, jog nuteistasis E. K. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 18 (aštuoniolika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke (duomenys neskelbtini), banko kodas (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą 6801.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti E. K. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – metalinę įleidžiamą spynos užkabą ir aštuonias daktiloskopines plokšteles su rankų pėdsakais, saugomus Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriuje pagal 2020 m. gegužės 26 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 004256 ir 2020 m. liepos 3 d. kvitą B, serija AVPK Nr. 004351.

Išaiškinti nuteistajam E. K. tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu nuteistasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jeigu baudžiamasis įstatymas tai numato, gali būti paskirta ir laisvės atėmimo bausmė. Jeigu nuteistasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Patvirtintą šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašą įteikti nuteistajam E. K.

Teisėjas                                                                                   Jonas Malinauskas