Civilinė byla Nr. 3K-3-508-686/2015
Teisminio proceso Nr. 2-45-3-00891-2009-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.5; 3.1.1.2.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 11 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Sigito Gurevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovų L. V. M. ir O. J. M. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. R. ieškinį atsakovams L. V. M. ir O. J. M. dėl žemės sklypo ribų nustatymo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, ir atsakovų priešieškinį ieškovei dėl žemės sklypų ribų nustatymo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių žemės sklypo ribų nustatymą, ir proceso teisės normų, įtvirtinančių įrodymų vertinimo taisykles bei teisėjų ir teismų nepriklausomumą bei nešališkumą, aiškinimo ir taikymo klausimai.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus (bendras plotas – 4,1444 ha).
Atsakovai pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė nustatyti L. V. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktus kadastrinius matavimus (bendras plotas – 5,1125 ha); nustatyti O. J. M. nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktus kadastrinius matavimus (bendras plotas – 0,6 ha); priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Byloje nustatyta, kad šalys yra gretimų žemės sklypų (duomenys neskelbtini) savininkės. Ieškovė nuosavybės teisę į 4,5 ha žemės ūkio paskirties žemę įgijo 2000 m. gruodžio 15 d. pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu; atsakovė 2005 m. rugpjūčio 12 d. paveldėjo 0,6 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypą, o atsakovas įsigijo 5 ha miško žemės pagal 1995 m. liepos 28 d. valstybinės žemės (miško) pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovų sklypai ribojasi su ieškovės sklypu iš vakarų ir šiaurės pusės. Ieškovė 2007 m. atliko savo sklypo kadastrinius matavimus, patikslino sklypo ribas, šie matavimai patvirtinti Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 2 d. įsakymu Nr. 2.3-1054 (86-1-4) ir įregistruoti VĮ Registrų centre. Atsakovams apskundus pirmiau nurodytą administracinį aktą, Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu (administracinė byla Nr. 1-2722-281/2008) panaikino įsakymą, kuriuo sklypo ribos patvirtintos negavus gretimų sklypų savininkų sutikimo.
Ieškovė prašė nustatyti jai priklausančio sklypo ribas, nurodydama, kad jai tenka mažesnis, nei leistina paklaida, sklypas, kurį įsigijo pagal atliktus preliminarius matavimus (pirko 4,5 ha, o pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus sklypas yra 4,1444 ha). Ieškovės teigimu, atsakovų sklypų kadastriniai matavimai nesuderinti su žemėtvarka ir VĮ Registrų centru; iš atsakovo miško sklypo ribų brėžinio ir atsakovės žemės sklypo kadastrinio plano matyti, kad jų sklypai uždengia 0,4572 ha ieškovei priklausančios žemės; pakito atsakovo žemės sklypo konfigūracija; atlikus kadastrinius matavimus, miško plotas padidėjo nuo 5 ha iki 5,1125 ha, nepagrįstai į miško patenka žemės ūkio paskirties žemės; nors bendras atsakovės žemės plotas (0,6 ha) nesikeitė, bet iš esmės pakito žemės ūkio naudmenų plotai, t. y. 0,5267 ha nurodyta kaip pieva, o vietoj 0,4 ha kitos žemės liko 0,733 ha. Ieškovė įsitikinusi, kad dėl neteisingai atliktų atsakovų sklypų kadastrinių matavimų, jų sklypų pasislinkimo, uždengiant ieškovės žemės dalį, ploto padidinimo ir žemės ūkio naudmenų pakeitimo ieškovės sklypas sumažintas 0,4572 ha, taip pažeidžiant jos teises.
Atsakovai priešieškiniu prašė nustatyti jiems nuosavybės teise priklausančių sklypų ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktus kadastrinius matavimus, atitinkančius buvusius sklypų riboženklius, faktinį naudojimą ir preliminarius planus (jų vertinimu, UAB „Julimatas“ atlikti kadastriniai matavimai nurodytų duomenų neatitinka). Anot atsakovų, nuo 1995 m. buvę riboženkliai nepasikeitė, t. y. jie ribojo atsakovo mišką, o nuo 2000 m. papildomas riboženklis – V. U. (dabar – O. J. M.) sklypo dalį. Atsakovas dirbo girininku, prižiūrėjo ir tvarkė mišką, taip pat atsakovės sklypą, kuris yra pamiškės teritorija, neišeidamas už riboženklių; pamiškė buvo ariama, kitaip žemė būtų apaugusi mišku. Būtent dėl to pasikeitė naudmenos, t. y. 0,6 ha sklype ariamos žemės tapo daugiau, o krūmokšnių – mažiau, tačiau sklypo faktinis dydis nepakito. Atsakovo miško sklypas padidėjo, į jo plotą įskaičius kelio, kuriam nustatytas servitutas, plotą.
II. Byloje priimtų teismų procesinių sprendimų esmė
Švenčionių rajono apylinkės teismas 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimu ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino; nustatė atsakovui 5,1125 ha, atsakovei – 0,6 ha bendro ploto sklypų ribas pagal UAB „Geonorma“ atliktus kadastrinius matavimus ir nustatytus ribų posūkio taškus. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 2 d. įsakymas Nr. 2.3-1054 (86-1-4) panaikintas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu, nustačius, kad sklypų riboženkliai buvo perkelti, o geodeziniais matavimais suformuoto sklypo buvusios ribos pakeistos negavus gretimų sklypų savininkų sutikimo, tai teismas atmetė ieškovės argumentą, jog jos sklypo kadastriniai matavimai ir ribos teisingi vien dėl to, kad suderinti su žemėtvarka ir duomenys įregistruoti VĮ Registrų centre. Teismas, nustatęs, kad žemės sklypų ribą žymintys riboženkliai buvo kilnojami, vertino pirmąjį pažymėtą sklypą, nurodė, kad atsakovo sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ribos nustatytos 1995 m. birželio 22 d. žemės sklypo ribų parodymo ir paženklinimo vietoje akte; nustatė, kaip tai buvo padaryta. Paskyręs ekspertizę abiejų matavimų tikslumui nustatyti ir jos duomenis įvertinęs kartu su kitais bylos įrodymais, be to, sklypų ribas ir riboženklius apžiūrėjęs vietoje, teismas sprendė, kad atsakovui priklausančio miško ribų spindis (prakirta) ir po preliminarių matavimų pažymėtos ribos nesikeitė, todėl negalėjo pasikeisti atsakovo ar ieškovės sklypų ribų konfigūracija. Teismas nurodė, kad aplinkybė, jog beveik per visą atsakovės sklypo plotą matomas žole apaugęs arimas, nepaisant neįregistruoto sklypo naudmenų pakeitimo, atitinka atsakovų paaiškinimus, kad jie gerai žinojo savo sklypų ribas, tvarkė ir prižiūrėjo bei išarė pamiškę tam, jog ši neapaugtų krūmynais. Nustatęs, kad pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus ieškovei priklauso 4,4144 ha, t. y. mažesnis nei sandoriu įsigytas, žemės sklypas, o pagal UAB „Geonorma“ kadastrinius matavimus sklypo plotas atitinka įsigytąjį, be to, atsakovo miško sklypas kiek didesnis (5,112 ha), nei nurodyta nuosavybės dokumentuose (5,00 ha), šiems neatitikimams pašalinti teismas paskyrė ekspertizę. Remdamasis ekspertizės duomenų analize, teismas konstatavo, kad UAB „Geonorma“ atlikti atsakovės sklypo kadastriniai matavimai iš pietų ir vakarų pusės atitinka pirminius teritorijų planavimo dokumentus (žemės reformos žemėtvarkos projektą), o šiaurės pusėje neatitinka dėl to, kad sklypo riba atitraukta nuo miško; šią apie 0,02 ha paklaidą, remdamasis ekspertų pozicija, teismas pripažino nedidele. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad UAB „Julimatas“ atlikti ieškovės sklypo Nr. 75 kadastriniai matavimai iš vakarų pusės neatitinka pirminių teritorijų planavimo dokumentų dėl greta esančio sklypo kadastrinių matavimų neatitikties sklypo ribų posūkio taškams pagal įgytą nuosavybę; taip pat neatitinka teritorijų planavimo dokumentuose ir Nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje įbraižytų ribų; šio sklypo riba, kaip pavaizduota 2010 m. kovo 10 d. plane, žemės sklypo aerofotografinės nuotraukos plane M:2000, M1:2000 žemėlapyje, palyginti su teritorijų planavimo dokumentuose pažymėtomis ribomis, perstumta. Teismo vertinimu, būtent dėl nurodytų aplinkybių 0,33 ha dalimi sumažintas atsakovės sklypo plotas. Teismas konstatavo, kad UAB „Geonorma“ atlikti kadastriniai matavimai ir paženklintos atsakovų sklypų ribos atitinka preliminarius žemės sklypų planus, riboženklius, faktinį žemės naudojimą. Byloje nenustatyta, kad atsakovai būtų užvaldę ieškovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį (0,4572 ha) ir sunaikinę ribų posūkio taškų riboženklius.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2012 m. balandžio 30 d. sprendimu panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, nustatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio 4,1444 ha bendro ploto žemės sklypo ribas pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus; priešieškinį atmetė.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų kasacinį skundą, ex officio konstatavusi CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto pažeidimą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos tvarka (kilus abejonių dėl bylą apeliacine tvarka nagrinėjusios teisėjų kolegijos sudėties nešališkumo), 2013 m. vasario 22 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. sprendimą ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimu panaikino Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą ir priėmė naują sprendimą – ieškinį patenkino, nustatė ieškovei nuosavybės teise priklausančio 4,1444 ha bendro ploto žemės sklypo ribas pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus; priešieškinį atmetė. Teisėjų kolegija, įvertinusi ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, atsižvelgusi į aplinkybes, kad trūksta šalių nuosavybės teise valdomos žemės natūra, kilęs ginčas dėl faktinės riboženklių buvimo vietos, siekdama nustatyti šalių atliktų kadastrinių matavimų tikslumą ir jų atitiktį žemėtvarkos projektui, paskyrė pakartotinę ekspertizę. Ekspertizės metu nustatyta, kad ribos, pažymėtos pagal kadastro žemėlapį ir pagal Magūnų kadastro vietovės žemės reformos projektą, skiriasi; ekspertai, byloje pateiktus kadastrinius matavimus lygindami su preliminariomis ribomis, įbrėžtomis į kadastro žemėlapį, nurodė, kad pagal UAB „Julimatas“ atliktus žemės sklypo Nr. 75 kadastrinius matavimus šiaurinėje dalyje paliktas 686 kv. m laisvas plotas, pietinėje dalyje – 2110 kv. m laisvas plotas, o vakarinėje dalyje uždengiamas 493 kv. m gretimų žemės sklypų Nr. 74 ir Nr. 103 plotas; pagal UAB „Geonorma“ atliktus matavimus žemės sklypo Nr. 74 ribos šiaurinėje, rytinėje ir vakarinėje dalyse sutampa su kadastro žemėlapyje pažymėtomis gretimų sklypų ribomis, pietinėje dalyje 4283 kv. m šio žemės sklypo įsiterpia į gretimus žemės sklypus Nr. 75 ir Nr. 103, žemės sklypo Nr. 103 ribos perstumtos rytų kryptimi ir 3130 kv. m įsiterpia į žemės sklypą Nr. 75, o 2938 kv. m lieka laisvi. Ekspertai taip pat nustatė, kad ribos, pažymėtos UAB „Geonorma“ parengtuose žemės sklypų Nr. 74 ir Nr. 103 planuose, skiriasi nuo Magūnų kadastro vietovės žemės reformos projekto. Atsižvelgę į ekspertizės akte išdėstytus argumentus, ekspertai padarė išvadą, kad UAB „Julimatas“ atlikti žemės sklypo Nr. 75 kadastriniai matavimai geriausiai atitinka šio sklypo preliminarias ribas, įbraižytas kadastro žemėlapyje. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimais dėl įrodymų vertinimo, įvertinusi byloje pateiktus įrodymus, remdamasi pakartotine ekspertize, įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos teismo 2008 m. balandžio 25 d. sprendimu, kuriuo panaikintas Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. spalio 21 d. įsakymas Nr. 2.3-10542-(86-1-4), konstatavo, kad ieškovės pateiktas UAB „Julimatas“ parengtas žemės sklypo planas labiau atitinka faktinę situaciją, kartografinę medžiagą ir Magūnų kadastro vietovės žemės reformos projektą, todėl apibrėždama ieškovės ir atsakovų sklypų ribas vadovavosi UAB „Julimatas“ parengtu žemės planu. Kolegija pažymėjo, kad pagal UAB „Julimatas“ planą ieškovės sklypo plotas nustatytas 4,1444 ha, t. y. mažesnis, nei jai priklauso nuosavybės teise (4,5 ha), ir ieškovė dėl tokio žemės sklypo sumažėjimo neprieštarauja, o UAB „Geonorma“ parengti atsakovų sklypų planai viršija atsakovų nuosavybės teise valdomų žemės sklypų ribas, atsakovės sklypas yra pasistūmėjęs į ieškovės sklypo pusę, užimdamas dalį ieškovei priklausančio sklypo, be to, UAB „Geonorma“ parengto atsakovės sklypo plano duomenys dėl žemės sklypo naudmenų neatitinka viešo registro duomenų ir realių atsakovės žemės sklypo naudmenų. Kolegijos vertinimu, UAB „Julimatas“ parengtas planas atitinka kasacinio teismo išaiškinimus ir mažiausiai varžo visų sklypų savininkų teises.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu atsakovai prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą ir palikti galioti Švenčionių rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 2 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
- Dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai įsitikinę, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CK 4.45 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo jų aiškinimo ir taikymo praktikos. Skunde nurodoma, kad teismas nevertino, ar ginčijama sklypo riba neaiški pagal pirminius teritorijų planavimo dokumentus, buvusius riboženklius ir faktinį žemės naudojimą; neištyrus CK 4.45 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikšmingų kriterijų viseto, vien konstatavus, kad neužtenka žemės natūra, nėra pagrindo tenkinti ieškinį. Vien faktas, kad ieškovės žemės sklypas natūra yra gerokai mažesnis, nei įsigytas pagal pirkimo–pardavimo sandorį, nepakankamas preliminariuose matavimuose (abrisuose) aiškiai nustatytoms ir riboženkliais paženklintoms sklypų riboms, pagal kurias žemė buvo naudojama daug metų, keisti. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad, sprendžiant ginčą dėl sklypo ribų nustatymo, negali būti keičiamas žemės sklypo dydis (plotas), bet turi būti keliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo pagrindo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Z. P. v. Č. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-539/2005; kt.). Anot kasatorių, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad, patvirtinus UAB „Julimatas“ nustatytas sklypų ribas, pakeistas kasatorės žemės sklypo dydis – iš 0,6 ha žemės ūkio paskirties žemės liko 0,27 ha; šios paskirties žemės nebeliko, nes iš visų kitų pusių, išskyrus ribą su ieškovės sklypu, atsakovės sklypą supa miškas. Kasacinio teismo konstatuota, kad nuosavybės teisė į tam tikrą turtą, tam tikro dydžio žemės sklypą ginama ir negali būti keičiama CK 4.45 straipsnio pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. B. v. A. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-189/2011). Tokios išvados išplaukia ir iš kituose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose įtvirtinto teisinio reglamentavimo (Žemės reformos įstatymo 31 straipsnio 3 dalies, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, 21 punkto). Kasatoriai pažymi, kad teisės aktuose aiškiai apibrėžta objektyviai (dėl pasikeitusių (tikslesnių) matavimo prietaisų) galima žemės sklypų ribų paklaida, kuria negali būti pridengiamos kitos priežastys (pvz., ydingas sandoris); CK 4.45 straipsnio pagrindu negalima perskirstyti realiai naudojamų žemės sklypų ir keisti jų ribų, kompensuojant vienam savininkui trūkstamą plotą kitų savininkų žemės sklypų sąskaita. Kadangi ieškovei natūra trūksta žemės ploto, gerokai viršijančio bet kokias leistinas paklaidas (trūksta 0,8128 ha), tai, kasatorių vertinimu, jos teisės turi būti ginamos ginčijant sandorį, pagal kurį žemė įgyta nuosavybėn.
- Dėl CPK 178, 182, 185, 197 ir 218 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 182 straipsnio 2 dalį, nes neatsižvelgė į Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 5 d. sprendimu nustatytą nagrinėjamoje byloje prejudicinę reikšmę turinčią aplinkybę, kad ieškovės atliktais kadastriniais matavimais sklypo ribos pakeistos negavus gretimų sklypų savininkų sutikimo. Apeliacinės instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad panaikinto įsakymo pagrindu įregistruotas ir įbraižytas bei po teismo sprendimo išregistruotas planas neturi jokio pranašumo prieš atsakovų atliktus kadastrinius matavimus; apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės metu nelyginta šalių atliktų kadastrinių matavimų atitiktis pirminiams teritorijų planavimo dokumentams; teismas nevertino bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės, nepasakė, kodėl atmeta jos išvadas, kodėl kilo poreikis teismo iniciatyva skirti pakartotinę ekspertizę, taip nevykdydamas CPK 218 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neįvertino ir neanalizavo, kaip ieškovės sklypų ribų pasikeitimas lėmė kasatorių sklypų pasikeitimą, kaip kasatorei turėjo būti kompensuota už daugiau kaip per pusę sumažėjusią žemės ūkio paskirties žemę; pažeidė savininkų interesų pusiausvyrą, nes neįvertino, ar ieškovės naudai sumažinti kasatorių sklypai atitinka (viršija) leistiną paklaidą, nenustatinėjo patvirtinto plano sukeliamų teisinių padarinių. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo byloje esančių įrodymų, patvirtinančių, kurio iš trijų besiribojančių žemės sklypų realus plotas yra mažesnis nei nurodytas dokumentuose ir kodėl ploto trūksta, neįvertino aplinkybės, kad pirmosios instancijos teismas apžiūrėjo riboženklius ir miško spindžius (prakirtas), todėl objektyviai galėjo įvertinti situaciją vietoje; nevertino byloje surinktų įrodymų viseto, nepagrįstai ignoravo faktą, kad kasatorių parengtas planas atitinka miško spindžius (prakirtas) ir yra suderintas su visais kaimynais, išskyrus ieškovę, o jos pateiktas planas nesutampa su natūraliais riboženkliais (spindžiais), nesudaro tiesių linijų, neišsaugo tiesiųjų tarp taškų, neatitinka pagal mastelį preliminarių matavimų, iškreipia sklypų konfigūraciją.
- Dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo. Kasatoriai nurodo, kad nagrinėjant bylą buvo pažeisti CPK 6, 21 straipsniuose įtvirtinti principai – ieškovės vyras K. R., buvęs ilgametis Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, kurio bendradarbiais buvę teisėjai dirbo teisme ir bylos nagrinėjimo metu, objektyviai turėjo galimybę daryti įtaką konkrečių teisėjų paskyrimui ir bylos rezultatui; jis asmeniškai suinteresuotas teismo sprendimu dėl sutuoktinei priklausančio turto. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui 2013 m. vasario 22 d. nutartimi grąžinus bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, dėl kasatoriams nežinomų priežasčių net kelis kartus pakeisti teisėjai, kurie turėjo nagrinėti bylą (teisėjų kolegijos pirmininkai); Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriui vadovaujanti teisėja A. Urbanavičienė, šias pareigas perėmusi iš K. R., ilgą laiką kartu su juo dirbo, ji skirsto bylas teisėjams, todėl kasatoriai reiškia abejones, kad sudarant kolegiją šiai bylai išspręsti galėjo būti daroma įtaka, jog byla būtų paskirta konkrečiam teisėjui (kuriam būtų daroma įtaka, formuojamos jo nuostatos aktualiais klausimais); teisme ilgiau dirbantys teisėjai galėjo paveikti trumpiau dirbančius teisėjus, daryti jiems įtaką. Kasatoriai pabrėžia, kad buvo pareiškę nušalinimą Vilniaus apygardos teismui, išreiškė abejones dėl objektyviojo teismo nešališkumo, kurias patvirtina teismo nukrypimas nuo suformuotos teismų praktikos, materialiosios ir proceso teisės normų pažeidimas, priešingi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimai.
Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovė prašo kasacinį skundą atmesti ir palikti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą nepakeistą; priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais teisiniais argumentais:
- Dėl CK 4.45 straipsnio 1 dalies, CPK 178, 182, 185, 197 ir 218 straipsnių aiškinimo ir taikymo. Ieškovė nesutinka su kasacinio skundo argumentais ir nurodo, kad jame nepagrįstai teigiama, jog žemės sklypų ribos yra aiškios, o kasatoriams nuosavybės teise priklausantys žemės sklypai pažymėti riboženkliais, išlikusiais dar nuo 1995 m. Atsiliepime nurodoma, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu apskrities viršininko įsakymas panaikintas dėl procedūrinių pažeidimų, jame nebuvo vertinamas UAB „Julimatas“ parengtas ieškovės žemės sklypo planas; nurodytas planas suderintas su Švenčionių rajono žemėtvarkos skyriumi ir VĮ Registrų centru, kaip kadastro tvarkytoju, t. y. atitinka kadastro žemėlapyje įbraižytas ieškovės sklypo ribas; šią aplinkybę patvirtina ir VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Švenčionių skyriaus 2010 m. spalio 27 d. raštas, kuris yra oficialusis rašytinis įrodymas (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Ieškovės teigimu, pagal UAB „Geonorma“ parengtą planą kasatorės sklypas pasistūmėjęs į ieškovės sklypo pusę ir užima jo dalį; žemės ūkio paskirties žemės sklype atsirado daugiau pievų (buvo 1/3, dabar – 2/3 dalys sklypo). Be to, kasatoriui priklausantis sklypas 1995 m. atskirtas pažymint laikinais riboženkliais nuo ieškovės ir kasatorės sklypų, bet nepažymėtas iš Ungurinio ežero ir iš vakarų pusės. Kadangi visi sklypai pažymėti pagal preliminarius matavimus, tai ieškovė nesutinka, kad dėl vienų sklypų tai padaryta teisingai, o dėl kitų – ne. Ieškovė pažymi, kad kasatorių sklypų planai nesuderinti su žemėtvarka ir neatitinka kadastro žemėlapyje pažymėtų kasatorių sklypų ribų. Nors žemės trūksta, tačiau kasatorei jos tenka daugiau, nei įgijo nuosavybėn; ieškovei kyla abejonių dėl UAB „Geonorma“ atliktų matavimų tikslumo; jos nuomone, patikslinus preliminarius matavimus, beveik neįmanoma gauti tokį pat žemės sklypo plotą, kaip nustatytas kasatorės 0,6 ha, ar tiksliai padidinti kasatoriaus miško sklypą tiek, kiek įskaityta papildomai kelio ploto. Ieškovė nesutinka, kad savo teises turėtų ginti, ginčydama pirkimo–pardavimo sandorį, taip pat atmeta kasacinio skundo argumentus, kuriais keliamas eksperto išvados netinkamo vertinimo klausimas, pritaria apeliacinės instancijos teismo išvadai, kad UAB „Julimatas“ parengtas planas mažiausiai varžo visų sklypų savininkų teises.
- Dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo. Ieškovės manymu, kasacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo yra išgalvoti, nepagrįsti. Bylos nagrinėjimo metu K. R. Vilniaus apygardos teisme nedirbo daugiau nei septynerius metus, niekada nedirbo su bylą nagrinėjančiais teisėjais (kolegijos pirmininkė K. R. dirbant teisėju nebuvo teisėja), kolegijai tariamai galėjusi daryti įtaką teisėja A. Urbanavičienė nedirbo skyriaus pirmininke. Ieškovės vertinimu, kasatoriai nešališku pripažįsta tik jiems palankius sprendimus priimantį teismą.
Atsiliepimu į kasacinį skundą trečiasis asmuo, remdamasis CK 4.45 straipsniu ir kasacinio teismo praktika, prašo kasacinį skundą nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuožiūra.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Pagal CPK 353 straipsnio 1 dalį kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja bylos faktų – yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Kasacinio nagrinėjimo dalyką sudaro kasaciniame skunde iškelti teisės klausimai dėl žemės sklypo ribų nustatymo, įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių proceso teisės normų taikymo bei teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo. Šiais klausimais teisėjų kolegija pasisako.
Dėl žemės sklypų ribų nustatymo
Civilinio kodekso 4.45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Aiškindamas šią normą kasacinis teismas yra konstatavęs, kad, esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Kai atliekant kadastrinius matavimus nustatoma, kad gretimų sklypų plotas skiriasi nuo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų sklypų ploto arba (neįregistruotiems žemės sklypams) nuo žemėtvarkos projektuose ar kituose teritorijų planavimo dokumentuose suformuotų sklypų ploto, gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. M. v. A. Š., bylos Nr. 3K-3-226/2009; 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. K. v. J. I. ir D. I., bylos Nr. 3K-3-536/2014). Teismui pateikiamuose žemės sklypų ribų nustatymo planuose turi būti atsižvelgiama į dokumentus, faktiškai valdomų sklypų ribas ir plotą bei juose esančius statinius, nuosavybės teise valdomų sklypų plotą, paisoma naudojimosi žeme racionalumo ir efektyvumo kriterijų, išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014). Įrodyti, jog reikalaujama sklypų riba atitinka teisės aktų reikalavimus ir yra tinkamiausia, turi ieškovas, o kita šalis turi teisę teisės aktų nustatyta tvarka pateikti kitokį sklypų ribos nustatymo variantą ir jį pagrįsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. spalio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. J. v. A. Z. ir A. Z., bylos Nr. 3K-3-459/2014).
Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė ieškinį dėl jos nuosavybės teise valdomo žemės sklypo ribų nustatymo, prie ieškinio pridėjo UAB „Julimatas“ parengtus kadastrinius matavimus. Atsakovai pareiškė priešieškinį, prašydami žemės sklypų ribas nustatyti remiantis UAB „Geonorma“ atliktais kadastriniais matavimais. Kadangi šalys byloje reiškė priešpriešinius reikalavimus nustatyti žemės sklypų ribas, pateikė kadastrinius matavimus, kuriuose nustatytos skirtingos pagal atliktus preliminarius matavimus suformuotų žemės sklypų ribos, nesutaria dėl riboženklių vietos (pirmosios instancijos teismas nustatė, kad abi šalys laikosi pozicijos, jog riboženkliai buvo kilnojami), tai atmestini kasacinio skundo argumentai, kad teismai atskirai neįvertino, ar ginčijama sklypo riba neaiški pagal pirminius planavimo dokumentus, buvusius riboženklius ir faktinį žemės naudojimą. Byloje kilus ginčui dėl žemės sklypų ribų, šalims teikiant skirtingus įgaliotų tą atlikti asmenų parengtus matavimus, nelieka abejonių, ar šalys nesutaria dėl ginčytinų ribų, dėl to būtina jas nustatyti teismine tvarka.
Ginčas kilo dėl to, kurios šalies pateiktais kadastriniais matavimais reikia vadovautis nustatant žemės sklypų ribas. Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo sprendimu atmesti priešieškinį ir nustatyti ieškovei nuosavybės teise priklausančio 4,1444 ha bendro ploto žemės sklypo ribas pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus. Kasatorių vertinimu, teismas netinkamai taikė CK 4.45 straipsnio nuostatas ir nukrypo nuo jų aiškinimo bei taikymo praktikos, nevertino pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės akto, nepasisakė, kodėl kilo poreikis skirti pakartotinę ekspertizę, kaip ieškovės žemės sklypo ribų pakeitimas lėmė kasatorių sklypų pasikeitimą, nenustatinėjo patvirtinto plano sukeliamų teisinių padarinių, neįvertino byloje surinktų įrodymų viseto.
Bylos duomenimis, apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs ginčo šalių argumentus, bylos medžiagą, atsižvelgęs į aplinkybes, kad trūksta šalių nuosavybės teise valdomos žemės natūra, kilęs ginčas dėl faktinės riboženklių buvimo vietos, siekdamas nustatyti šalių atliktų kadastrinių matavimų tikslumą ir jų atitiktį žemėtvarkos projektui, paskyrė pakartotinę ekspertizę. Teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo paskirtos ekspertizės metu nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados prieštaringos, neatliktas UAB „Geonorma“ ir UAB „Julimatas“ kadastrinių matavimų palyginimas, nepateiktas tokio palyginimo vaizdas žemės sklypų plane. Teisėjų kolegija, atmesdama kasacinio skundo argumentus, kad papildoma ekspertizė skirta nepagrįstai ir nemotyvuotai, pažymi, kad CPK 218 straipsnyje nustatyta, jog eksperto išvada teismui neprivaloma ir įvertinama pagal vidinį teisėjo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu byloje esančių įrodymų ištyrimu. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad nesutikimo su eksperto išvada ar abejojimo jos patikimumu priežasčių gali būti įvairių: išvados neišsamumas, neaiškumas, tam tikrų reikšmingų veiksnių neįvertinimas, prieštaravimas kitai ekspertizės išvadai ar kitiems byloje esantiems leistiniems įrodymams, faktų, keliančių abejonių eksperto nešališkumu, kvalifikacija ar kompetencija, paaiškėjimas ir kt. Tokiu atveju teismas gali arba atitinkamas išvadas daryti kitų pakankamų įrodymų pagrindu, arba skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. R. v. E. I. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-218/2009, 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal BUAB „Seltas“ pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-597/2013; kt.). Nagrinėjamu atveju teismas, nustatęs, kad apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį ginčo šalys teikia argumentus dėl pirmosios instancijos teisme atliktos ekspertizės vertinimo, liko klausimų, į kuriuos buvo neatsakyta arba atsakyta neišsamiai, remdamasis CPK 219 straipsnio nuostatomis, turėjo teisę paskirti pakartotinę ekspertizę. Ekspertams buvo pateikti abiejų ginčo šalių suformuluoti klausimai, susiję su žemės sklypų atitiktimi preliminariųjų šių sklypų planų riboms, kadastro žemėlapyje įbraižytoms riboms, kadastrinių matavimų atitiktimi žemėtvarkos projektui, teritorijų planavimo pirminiams dokumentams, dėl to teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad apeliacinės instancijos teismas, paskirdamas pakartotinę ekspertizę, pažeidė proceso teisės normas.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip nurodyta pirmiau, kasacinis teismas netiria faktinių bylos aplinkybių, spręsdamas dėl kasaciniame skunde pateiktų teisinių argumentų, patikrina, ar teismai tinkamai taikė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas ir nenukrypo nuo kasacinio teismo praktikoje suformuluotų įrodymų vertinimo taisyklių, kuriomis turi vadovautis ginčą sprendžiantis teismas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB ,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. M. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-585/2012; 2015 m. balandžio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. K. ir kt. v. VšĮ Rokiškio psichiatrijos ligoninė, bylos Nr. 3K-3-257-701/2015; kt.).
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad apeliacinės instancijos teismas pakartotinę ekspertizę paskyrė nepažeisdamas proceso teisės normų, kasatoriams nepateikus kitų atliktos ekspertizės išvadų teisėtumą paneigiančių teisinių argumentų, sprendžia, kad teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti nenuginčytos ekspertizės metu nustatytomis aplinkybėmis. Įvertinusi byloje teismų nustatytas aplinkybes ir jų pagrindu apeliacinės instancijos teismo padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas pagrįstai sprendė, jog ieškovės žemės sklypo ribos nustatytinos pagal UAB „Julimatas“ parengtą planą. Ekspertizės akte nustatyta, kad UAB „Julimatas“ atlikti žemės sklypo Nr. 75 kadastriniai matavimai geriausiai atitinka šio sklypo preliminarias ribas, įbraižytas kadastro žemėlapyje. Bylos duomenimis, pagal UAB „Julimatas“ atliktus sklypo Nr. 75 kadastrinius matavimus ieškovės žemės sklypas sumažėjo iki 4,1444 ha (nuosavybės teise jai priklauso 4,5 ha); ieškovė sutinka su tokiu sumažėjimu. Kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pagal šiuos matavimus šiaurinėje sklypo Nr. 75 dalyje paliekamas 686 kv. m laisvas plotas, pietinėje dalyje – 2110 kv. m laisvas plotas, o vakarinėje dalyje 493 kv. m plotu uždengiami gretimi žemės sklypai Nr. 74 ir Nr. 103. Pagal kasatorių pateiktus UAB „Geonorma“ kadastrinius matavimus, kasatoriaus žemės sklypas (5 ha) padidėja iki 5,1125 ha, kasatorės išlieka toks pats – 0,6 ha, tačiau pasikeičia jo naudmenų plotai, o ieškovės žemės sklypas sumažėja, jo ribos perstumiamos. Ekspertizės metu nustatyta, kad pagal UAB „Geonorma“ matavimus žemės sklypas Nr. 74 pietinėje dalyje 4283 kv. m įsiterpia į greta esančius sklypus Nr. 75 ir Nr. 103, žemės sklypo Nr. 103 ribos perstumtos rytų kryptimi ir 3130 kv. m įsiterpia į žemės sklypą Nr. 75, o 2938 kv. m paliekamas laisvas plotas. Šių byloje nustatytų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pagal kurią gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba privalo būti nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises. Turi būti išlaikyta visų suinteresuotų asmenų interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nustačius žemės sklypų ribą kitų asmenų teisės nebus pažeistos arba bus kuo mažiau apribotos. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti kitokią išvadą, nei padarė apeliacinės instancijos teismas, nes byloje nustatyti ir įvertinti duomenys patvirtina, kad UAB „Julimatas“ atlikti kadastriniai matavimai mažiausiai varžo ginčo šalių teises. Kasatorių pateikti UAB „Geonorma“ atlikti kadastriniai matavimai pažeistų šalių interesų pusiausvyros principą – ieškovės žemės sklypo plotas reikšmingai sumažėtų, o kasatoriaus, priešingai, net padidėtų. Žemės sklypų ribas nustačius pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus, suvaržymų patiria abi šalys – sumažėja ieškovės žemės sklypo plotas, pakinta kasatorės žemės sklypo dalys pagal faktines naudmenas. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pasisakoma, jog, nustatant žemės sklypų ribas, negali būti keičiamas (didėti, mažėti) jų dydis (plotas), tačiau sklypo ribos, konfigūracija, taigi ir jų pasiskirstymas pagal naudmenas gali kisti.
Kasatorė skunde nurodo, kad pagal UAB „Julimatas“ atliktus kadastrinius matavimus jos žemės ūkio paskirties žemės sklypas sumažėjo daugiau nei per pusę, nebelieka ariamos žemės. Šis argumentas paremtas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme atliktos teismo ekspertizės, kurią apeliacinės instancijos teismas pripažino prieštaringa ir neišsamia, išvadomis. Apeliacinės instancijos teismo paskirtos ekspertizės metu tokios aplinkybės nenustatytos, priešingai, įvertinus kadastrinius matavimus pagal kartografinę medžiagą (preliminariuosius planus, žemės sklypų ribų parodymo-paženklinimo aktus, nuosavybės teisių atkūrimo bylas, Švenčionių rajono Magūnų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektą), konstatuota, kad preliminariąsias sklypų ribas, įbraižytas kadastro žemėlapyje, labiausiai atitinka UAB „Julimatas“ atlikti kadastriniai žemės sklypo Nr. 75 matavimai. Kasatoriai nepateikia teisinių argumentų, kurie paneigtų šias apeliacinės instancijos teismo iš ekspertizės akto duomenų nustatytas aplinkybes ir pagrįstų jų skunde pateiktus teiginius, todėl teisėjų kolegija atmeta tokius kasacinio skundo argumentus kaip nepagrįstus.
Dėl teisėjų ir teismų nepriklausomumo ir nešališkumo
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. vasario 22 d. nutartyje, kuria byla grąžinta Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, nurodė, kad dėl vienos iš bylą nagrinėjusios teisėjų kolegijos narės ankstesnių profesinių ryšių su bylos šalimi kilo abejonių dėl jos įtakos bylos nagrinėjimui ir teismo sudėties nešališkumo. Kasaciniame skunde pateikiami argumentai, kad iš naujo nagrinėjant bylą buvo pažeisti CPK 6, 21 straipsniuose įtvirtinti principai, nes ieškovės vyras K. R., asmeniškai suinteresuotas bylos baigtimi sutuoktinės naudai, per bendradarbiais buvusius teisėjus objektyviai turėjo galimybę daryti įtaką konkrečių teisėjų paskyrimui ir bylos rezultatui. Kasatorių įsitikinimu, šią poziciją patvirtina bylos aplinkybės, kad, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui grąžinus bylą Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš naujo, net kelis kartus pakeisti teisėjai (teisėjų kolegijos pirmininkai), kurie turėjo nagrinėti bylą, su K. R. ilgą laiką kartu dirbusi Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriui vadovaujanti teisėja A. Urbanavičienė, sudarydama kolegiją bylai išspręsti, galėjo daryti įtaką, kad byla būtų paskirta konkrečiam teisėjui, o teisme ilgiau dirbantys teisėjai galėjo daryti įtaką trumpiau teisme dirbantiems teisėjams ir taip juos paveikti.
Bylos duomenys patvirtina, kad, ją iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nusišalino dvi pranešėjomis paskirtos teisėjos, turėjusios profesinių (darbinių) ryšių su bylos šalimis. Dėl to keitėsi teisėjų kolegijos sudėtis. Kasatoriai šiuos pasikeitimus interpretuoja kaip aplinkybę, patvirtinančią teismo šališkumą. Tačiau teisėjų kolegija atmeta tokius argumentus, pažymėdama, kad nusišalinimo institutas CPK įtvirtintas siekiant užtikrinti realų teisės į nešališką ir objektyvų teismą įgyvendinimą (CPK 66 straipsnis), todėl aplinkybė, kad teisėjas pasinaudojo teise nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo ir taip užtikrinti proceso nepriklausomumą, negali būti pripažinta patvirtinančia priešingą išvadą. Kasatoriai reiškė pareiškimą dėl Vilniaus apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo šios bylos nagrinėjimo, tačiau toks prašymas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko nutartimi atmestas, nustačius, kad K. R. iš Vilniaus apygardos teismo teisėjo ir šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigų atleistas Lietuvos Respublikos Prezidento 2008 m. vasario 22 d. dekretu, per laiką, kurį K. R. nedirbo teisme, pasikeitė dalis Civilinių bylų skyriaus teisėjų, byla buvo paskirta nagrinėti teisėjų kolegijai, kurios nė vienas narys nedirbo su K. R.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šioje byloje priimtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 22 d. nutartyje buvo nurodyta aktuali teismo nešališkumo klausimu suformuota kasacinio ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika. Kasaciniame skunde pateiktų argumentų kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, pasisakydamas dėl objektyviųjų teismo ir teisėjo nešališkumo aspektų, EŽTT yra pabrėžęs, jog turi būti nustatyta realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr. 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin ir kiti prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 38/1997/822/1025–1028). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr. 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein prieš Šveicariją, pareiškimo Nr. 33958/96; 1996 m. rugpjūčio 7 d. sprendimą byloje Ferrantelli ir Santangelo prieš Italiją, pareiškimo Nr. 19874/92). Objektyvusis testas dažniausiai yra susijęs su hierarchiniais ar kitokiais teisėjo ir kitų proceso dalyvių ryšiais (žr., pvz., 2004 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Miller ir kiti prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 45825/99, 45826/99, 45827/99; 2006 m. liepos 15 d. sprendimą byloje Mežnarić prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 71615/01 ir kt.). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, ar aptariamo ryšio pobūdis ir laipsnis yra toks, kad rodytų teismo nešališkumo stoką (žr. 1996 m. birželio 10 d. sprendimą byloje Pullar prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 22399/93). Vertinant nuogąstavimų objektyvų pagrįstumą, gali būti reikšmingos tokios aplinkybės, kaip laikas, praėjęs nuo darbo santykių pabaigos, bendro darbo trukmė, įstaigos (darbo vietos) dydis, užimtų pareigų pobūdis, tęstinių santykių su buvusia darboviete palaikymas ir kt. (žr. mutatis mutandis 2001 m. gruodžio 11 d. sprendimą byloje Walston prieš Norvegiją, pareiškimo Nr. 37372/97, 2007 m. liepos 19 d. sprendimą byloje Podoreški prieš Kroatiją, pareiškimo Nr. 13587/03).
Nagrinėjamoje byloje, vertinant bylą iš naujo apeliacine tvarka nagrinėjusio teismo nepriklausomumą ir nešališkumą, svarbios nustatytos aplinkybės, kad, bylą nagrinėjant Vilniaus apygardos teisme, K. R. jame nebedirbo jau daugiau nei šešerius metus (reikšmingą laiko tarpą), bylą išnagrinėjo teisėjų kolegija, kurią sudarė teisėjai, teisme pradėję dirbti po K. R. atleidimo iš pareigų. Šiame kontekste teiginiai, kad bylą nagrinėjusiems teisėjams galėjo daryti įtaką teisme ilgiau dirbantys teisėjai, kasatoriams nepateikus jokių tokius argumentus patvirtinančių įrodymų, nepripažintini pagrįstu nuogąstavimu, kaip jis apibrėžiamas EŽTT praktikoje. Kasatorių nurodoma aplinkybė, kad K. R. buvo paskirtas Teisėjų garbės teismo nariu ir dėl to galėjo daryti įtaką teisėjų karjerai ar kitaip paveikti jų objektyvumą (nepriklausomumą), taip pat nevertintina, kaip pagrindžianti teismo šališkumą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymą, Teisėjų garbės teismas – teisėjų drausmės bylas ir teisėjų prašymus dėl teisėjo garbės gynimo nagrinėjanti teismų savivaldos institucija (Teismų įstatymo 122 straipsnio 1 dalis); teisę siūlyti iškelti drausmės bylą turi Teisėjų taryba, Teisėjų etikos ir drausmės komisija, taip pat teismo, kuriame dirba teisėjas, arba bet kurio aukštesnės pakopos teismo pirmininkas ar kitas asmuo, kuriam tapo žinoma apie teisėjo vardą žeminantį poelgį, kitų Teisėjų etikos kodekso reikalavimų pažeidimą ar įstatymuose numatytų teisėjų darbinės ar politinės veiklos apribojimų nesilaikymą (Teismų įstatymo 84 straipsnio 4 dalis). Teisėjų drausminės atsakomybės taikymo tvarka detaliai reglamentuota teisės aktuose, kuriuose, inter alia, nustatyti specialūs subjektai, galintys inicijuoti jos taikymą, ir sąlygos, kurioms egzistuojant gali būti keliama drausmės byla, todėl išvada, kad vienas Teisėjų garbės teismo (kolegialios teismų savivaldos institucijos) narys gali daryti realią įtaką teisėjų karjerai, paveikti jų objektyvumą, pripažintina nepagrįsta. Priešingu atveju, sutikus su tokiais kasatorių argumentais, Lietuvoje neliktų teisėjų, kurie galėtų nagrinėti tokią bylą, nes neatmestina situacijos, kad, nustačius teisės aktuose įtvirtintas sąlygas, bet kuriam teisėjui bus iškelta ir Teisėjų garbės teisme nagrinėjama drausmės byla, galimybė.
Kasatorių nurodomas argumentas, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus procesinius sprendimus, be kitų patikimų įrodymų, taip pat nepatvirtina apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Aplinkybė, ar teismai tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes ir teisingai taikė teisę, patikrinama skundžiant sprendimus instancine tvarka (nagrinėjamoje byloje tą padarė apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumą patikrinęs kasacinis teismas), vien tokia aplinkybė per se neįrodo teismo šališkumo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus argumentus ir motyvus, konstatuoja, kad byloje nenustatyta ir kasatoriai nepateikė tai patvirtinančių argumentų, kad Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iš naujo nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, buvo šališka ar kitaip pažeidė kasatorių teisę į tai, kad bylą išnagrinėtų nešališkas ir nepriklausomas teismas.
Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo sprendimą, konstatuoja, kad jį naikinti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis), todėl jis paliktinas galioti.
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo
Byloje esantys mokėjimo dokumentai patvirtina, kad pateikdami kasacinį skundą kasatoriai sumokėjo 41 Eur žyminio mokesčio, 579,24 Eur už apeliacinės instancijos teisme atliktą ekspertizę ir turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš ieškovės. Ieškovė už atsiliepimo į kasacinį skundą parengimą turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti, jų atlyginimą prašo priteisti iš kasatorių.
Netenkinus kasacinio skundo, kasatorių prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą atmestinas.
Ieškovės prašomų atlyginti išlaidų dydis neviršija Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.), 8.14 punkte nurodyto dydžio, todėl priteistinas iš kasatorių lygiomis dalimis, po 150 Eur (CPK 98 straipsnio 1 dalis).
Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 12,81 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 11 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorių lygiomis dalimis, po 6,41 Eur (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 25 d. sprendimą.
Apie šios nutarties priėmimą informuoti Nekilnojamojo turto registrą.
Priteisti R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš L. V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti R. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš O. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo.
Priteisti valstybei iš L. V. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,41 Eur (šešis Eur 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Priteisti valstybei iš O. J. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 6,41 Eur (šešis Eur 41 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Alė Bukavinienė
Sigitas Gurevičius
Vincas Verseckas