Civilinė byla Nr. 2A-1098/2012
Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00697-2010-0
Procesinio sprendimo kategorijos: 42.9; 44.5.1; 52.1
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m. gegužės 30 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Vasarienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo uždarosios akcinės bendrovės “Kone“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011m. rugpjūčio 5 d. sprendimo, kuriuo patenkintas ieškinys civilinėje byloje Nr. 2-964-104/2011 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Alstama“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Kone“, dalyvaujant trečiajam asmeniui G. S. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Ieškovas bankrutuojanti UAB „Alstama“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui UAB „Kone“ (buvusi UAB „Elektros pavara ir Ko“), kuriuo prašė iš atsakovo priteisti 163 385,20 Lt skolą, 6 proc. metines palūkanas nuo priteistinos sumos nuo ieškinio padavimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Ieškinyje nurodoma, kad ieškovui 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi iškelta bankroto byla. Bankroto administratorius, patikrinęs įmonės sandorius, nustatė, kad tarp šalių 2008 m. birželio 9 d. buvo sudaryta rangos darbų sutartis (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovas įsipareigojo pateikti ieškovui 3 suomių kompanijos „Kone“ gamybos „MonoSpace“ tipo liftus, atitinkančius patalpų pritaikymo žmonių su negalia reikalavimus, taip pat minėtus liftus sumontuoti, suderinti bei paleisti. Ieškovas 2009 m. spalio 17 d. atsakovui pervedė 163 385, 20 Lt, tačiau atsakovas liftų nepateikė, nesumontavo ir nepaleido, todėl atsakovas privalo grąžinti sumokėtus pinigus.
Atsakovas UAB „Kone“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad liftai pagal ieškovo užsakymą buvo pagaminti ir 2008 m. gruodžio 23 d. atkrauti iš gamyklos, už liftus atsakovas atsiskaitė su tiekėju. Ieškovo sumokėta suma laikoma daliniu apmokėjimu už liftus, numatytu Sutarties 5.3.1 punkte ir negali būti laikoma skola. Ieškovas neįvykdė Sutarties 5.3.2. punkte nustatytos pareigos - išankstinio apmokėjimo likusios 60 procentų liftų kainos pagal 2009 m. sausio 5 d. sąskaitą faktūrą ir liko skolingas 245 077, 82 Lt, todėl būtent dėl ieškovo kaltės liftai ieškovui nebuvo pristatyti ir sumontuoti. Be to, atsakovas pažymėjo, kad liftai jau daugiau negu metus atsakovo yra prižiūrimi ir sandėliuojami, dėl to atsakovui atsirado išlaidų. Ieškovas po bankroto bylos iškėlimo sutarties nenutraukė ir jokios informacijos nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2011m. rugpjūčio 5 d. sprendimu ieškinį patenkino, priteisė iš atsakovo UAB „Kone“ ieškovo BUAB „Alstama“ naudai 163 385,20 Lt skolos, 6 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 4 348 Lt žyminio mokesčio ir 26,30 Lt pašto išlaidų.
Teismas nustatė, kad pagal 2008 m. birželio 9 d. tarp šalių pasirašytą Sutartį, atsakovas įsipareigojo pateikti 3 suomių kompanijos „Kone“ gamybos „MonoSpace“ tipo liftus, atitinkančius patalpų pritaikymo žmonių su negalia reikalavimus, taip pat minėtus liftus sumontuoti, suderinti bei paleisti. Pagal minėtą Sutartį ieškovas įsipareigojo 40 procentų liftų kainos, t. y.163 385,20 Lt sumokėti ne vėliau kaip iki 2008 m. spalio 10 d., o likusius 60 proc. liftų kainos, t. y. 245 077,82 Lt, ne vėliau kaip iki 2009 m. sausio 12 d. gavus sąskaitą faktūrą išankstiniam mokėjimui. Teismas nurodė, kad ieškovas 2008 m. spalio 17 d. pervedė atsakovui 163 385,20 Lt, liftai buvo pagaminti ir atkrauti iš gamyklos, tačiau ieškovui nebuvo pristatyti ir sumontuoti. Teismas padarė išvadą, kad liftai nebuvo ieškovui pristatyti ir sumontuoti dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas neįvykdė sutarties 5.3.2 punkte numatytos pareigos – išankstinio apmokėjimo likusios 60 proc. liftų kainos. Teismas pažymėjo, kad liftai daugiau negu metus atsakovo prižiūrimi ir sandėliuojami, ir dėl to atsakovui atsirado išlaidų. Tačiau teismas sprendė, kad ta aplinkybė, jog ieškovas pažeidė Sutartį, neatima iš ieškovo teisės reikalauti grąžinti 163 385,20 Lt kaip liftų dalinį apmokėjimą, nes šalys Sutarties 5.4.2 punkte susitarė, jog ieškovui vėluojant įvykdyti Sutarties 5.3.2 punkte numatytą pareigą, liftų kaina gali būti perskaičiuota arba sutartis anuliuota, grąžinant sumokėtos sumos dalį atskaičius patirtus nuostolius. Teismas nurodė, kad atsakovas privalo grąžinti ieškovui jo sumokėtus 163 385,20 Lt, nes ieškovas negavo jokios naudos už sumokėtą sumą, liftai liko atsakovo nuosavybėje, atsakovas liftais turi teisę laisvai disponuoti. Teismas taip pat pažymėjo, kad jeigu atsakovas dėl ginčo sutarties nevykdymo patyrė nuostolių, atsižvelgiant į tai, kad ieškovui iškelta bankroto byla, atsakovas turi teisę kreiptis į ieškovo administratorių dėl finansinio reikalavimo patvirtinimo, o šiuo atveju taikyti CK 6.656 straipsnio negalima. Be to, teismas nurodė, kad bankroto administratorius neturėjo teisinės pareigos informuoti atsakovą dėl Sutarties vykdymo, nes ĮBĮ nustato pareigą informuoti dėl sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė. Nagrinėjamu atveju Sutarties vykdymo terminas suėjo 2009 m. kovo 9 d., nes atsakovas iki šios datos turėjo paleisti liftus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atsakovas UAB „Kone“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
- Teismas neteisingai aiškino Sutarties nuostatas, todėl padarė klaidingas išvadas, turėjusias esminę įtaką priimto sprendimo teisėtumui. Teismas teisingai nurodė, jog Sutartis nebuvo įvykdyta dėlto, kad ieškovas neįvykdė Sutarties 5.3.2 punkte nustatytos prievolės. Taigi pačiam ieškovui pažeidus sutartį, jis neturi teisės reikalauti sumokėto avanso, kai jį gavusi šalis tinkamai įvykdė savo įsipareigojimus. Pažymėtina, kad sutartis nėra nutraukta, dėl to apeliantas negali savo nuožiūra disponuoti pagal ją pagamintais liftais. Be to, liftai pagaminti pagal ieškovo technines specifikacijas, jų panaudojimas kitur yra negalimas.
- Teismas neteisingai nustatė sutarties įvykdymo terminą ir dėl to padarė neteisingą išvadą, kad bankroto administratorius neturėjo pareigos informuoti atsakovą dėl sutarties tolimesnio vykdymo. Sutarties 7.15 punkte apibrėžtas sutarties galiojimo terminas – iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo. Sutartis nebuvo įvykdyta dėl ieškovo veiksmų, taigi ji nėra tinkamai įvykdyta ir yra galiojanti. Bankroto bylos iškėlimas savaime nereiškia visų sutarčių, sudarytų su bankrutuojančia įmone, nutraukimo, nes pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punktą tam reikia papildomo veiksmo – administratoriaus pranešimo apie sutarties nutraukimą. Nei iki ieškinio pareiškimo, nei pačiu ieškiniu apeliantas apie rangos sutarties nutraukimą nebuvo informuotas. Dėl to darytina išvada, kad rangos sutartis yra galiojanti ir sukelia šalims teises ir pareigas.
- Ieškovo reikalaujama priteisti pinigų suma – 163 385,20 Lt negali būti traktuojama kaip atsakovo skola arba reikalavimo užtikrinimo priemonė, nes tai yra dalinis apmokėjimas už liftus. Pasirašant rangos sutartį, šalys susitarė dėl liftų patiekimo ir sumontavimo tvarkos, t y. ne vėliau kaip per 13 darbo savaičių po Sutarties 5.3.1 punkto įvykdymo, su sąlyga, kad laiku bus įvykdytas ir 5.3.2 punktas. Kadangi ieškovas 5.3.2 punkte numatytos pareigos neįvykdė (laiku nesumokėjo 60 proc. liftų kainos), apeliantui neatsirado pareiga juos pristatyti ir sumontuoti ieškovui. Ieškovo sumokėti 163 385,20 Lt yra dalinis apmokėjimas pagal sutartį, ir ši suma yra sumokėta liftų gamintojui. Be to, teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad šiuo atveju negalima taikyti CK 6.656 straipsnio, suteikiančio teisę apeliantui sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės. Ieškovui neįvykdžius savo įsipareigojimų, apeliantas turėjo teisę pagal rangos sutartį sumokėtas sumas pasilikti sau, nes tokią teisę jam suteikė tarp šalių pasirašyta sutartis bei CK normos. Kol ieškovui nebuvo iškelta bankroto byla, apeliantas pagrįstai turėjo teisę naudotis CK 6.656 straipsnio suteikiančiomis teisėmis ir nepristatyti liftų, kol už juos nebus atsiskaityta.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Alstama“ prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti iš atsakovo išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
- Ieškovas praleido 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, o tai patvirtina pašto įstaigos antspaudas ant voko, kuriame teismui buvo siunčiamas apeliacinis skundas. Dėl to apeliacinis procesas turėtų būti nutrauktas.
- Ieškovas 2009 m. rugsėjo 9 d. pranešimu informavo apeliantą apie tai, kad įmonei UAB „Alstama“ yra iškelta bankroto byla, taip pat nurodė, kad apeliantas yra skolingas ieškovui. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatyta, kad jei administratorius per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys laikomos pasibaigusiomis. Remiantis Sutartyje numatytais tiek ieškovo (Sutarties 5.3 p.), tiek atsakovo (Sutarties 4.1-4.3 p.) įsipareigojimams įvykdyti nustatytais terminais, nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienai, šie terminai buvo pasibaigę. Be to, apelianto atstovams buvo ne kartą paaiškinta, kad jie turi teisę įrodinėti nuostolius ir jų dydį, tačiau apeliantas jokių dokumentų, patvirtinančių jo galimą finansinį reikalavimą nepateikė, todėl jo finansinis reikalavimas nebuvo patvirtintas.
- Nei tarp šalių pasirašyta sutartis, nei bendrosios sutarčių vykdymą reglamentuojančios nuostatos nenumato, jog ieškovui nesumokėjus Sutarties 5.3.1ar 5.7 punktuose nurodytos sumos, atsakovui suteikiama teisė visais atvejais pagal Sutartį sumokėtas sumas pasilikti sau. Pagal Sutarties 5.4.2 punktą, jei vėluojama apmokėti daugiau kaip 30 dienų, liftų kaina gali būti perskaičiuota arba sutartis anuliuota, grąžinant gautos sumos dalį atskaičius patirtus nuostolius. Atsakovas nei iki bankroto bylos, nei po jos neįrodė ir net neįrodinėjo savo neva patirtų nuostolių dydžio. Be to, apeliantas remiasi CK 6.656 straipsnio norma, tačiau sulaikymas, o po to ir įskaitymas po nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos yra draudžiamas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Šioje byloje Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
Dėl termino apeliaciniam skundui paduoti praleidimo
Ieškovas atsiliepime nurodo, kad apeliantas praleido 30 dienų terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes iš pašto įstaigos anspaudo ant voko matyti, kad skundas paštui įteiktas 2011 m. rugsėjo 6 d., tuo tarpu paskutinė termino apeliaciniam skundui paduoti diena buvo 2011 m. rugsėjo 5 d. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad skundas paštui buvo įteiktas laiku, t. y. 2011 m. rugsėjo 5 d., o tai patvirtina Lietuvos pašto lydraštis. Pagal CPK 74 straipsnio 7 dalį (įst. red., galiojusi apeliacinio skundo pateikimo metu), jeigu skundas, dokumentai ar pinigai įteikti paštui ar telegrafui iki paskutinės termino dienos 24 valandos nulis minučių, terminas nelaikomas praleistu. Teisėjų kolegija, įvertinusi apelianto pateiktus papildomus įrodymus, sprendžia, kad terminas apeliaciniam skundui paduoti nebuvo praleistas.
Dėl atsakovo atlikto sutarties pažeidimo įtakos apelianto pareigai grąžinti dalį sumokėtos liftų kainos
Byloje nekyla ginčas dėl faktinių aplinkybių, kurios pirmosios instancijos teismo yra nustatytos ir šalių nei apeliaciniu skundu, nei atsiliepimu į apeliacinį skundą nėra ginčijamos. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas tinkamai vykdė šalių 2008 m. birželio 9 d. sudarytą Rangos darbų sutartį, atgabeno užsakytus liftus, tačiau liftai nebuvo sumontuoti dėl ieškovo kaltės, nes šis, pažeisdamas Sutarties 5.3.2. punktą, nesumokėjo likusių 60 proc. liftų kainos. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada sutinka.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas dėl tokio ieškovo atlikto sutarties pažeidimo įtakos apelianto pareigai grąžinti ieškovui jo sumokėtos liftų kainos dalį.
Sudarydamos Sutartį, šalys aptarė ne tik užsakovo ir rangovo pareigas, bet ir nustatė tų pareigų pažeidimo teisines pasekmes. Nagrinėjamu atveju aktualus Sutarties 5.4.2. punktas, kuriame be kita ko nurodomos pasekmės, atsirandančios, jei daugiau kaip 30 dienų vėluojama sumokėti likusius 60 proc. liftų kainos. Tokiu atveju „liftų kaina gali būti perskaičiuota arba sutartis anuliuota, grąžinant gautos sumos dalį, atskaičius patirtus nuostolius“. Sutartyje nenumatyta galimybė apeliantui pasilikti sumokėtą liftų kainos dalį tuo atveju, jei užsakovas nesumoka likusios liftų kainos dalies. Priešingai, Sutartyje aiškiai aptartas sumokėtos liftų kainos dalies grąžinimas, iš kurio rangovas (apeliantas) turėtų teisę išskaityti jo patirtus nuostolius.
Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Nors apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino Sutartį, tačiau kuo pasireiškė sutarčių aiškinimo taisyklių pažeidimas konkrečiai nenurodo. Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad aptariamos Sutarties sąlygos ir joje numatytos Sutarties pažeidimo teisinės pasekmės yra aiškios, jos neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms, apeliantas neteigia ir nepateikia įrodymų, kad tikrieji Sutarties šalių ketinimai buvo kitokie, nei nustatyti Sutarties 5.4.2. punkte. Apelianto rėmimasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-23 neturi pagrindo, nes ta nutartis priimta kitokių faktinių ir teisinių aplinkybių kontekste.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka, kad dėl ieškovo atlikto sutarties pažeidimo apeliantas galėjo patirti ir, tikėtina, toliau patiria nuostolius. Remiantis Sutarties 5.4.2. punktu, apelianto patirti nuostoliai galėtų būti atskaityti iš užsakovui grąžintinų sumų. Be to, Sutarties nuostatomis neribojama apelianto teisė reikalauti ieškovo sutartinės civilinės atsakomybės remiantis bendrosiomis Civilinio kodekso nuostatomis (CK 6.256 str. 2 d.). Nepaisant to, apeliantas nei šioje byloje, nei ieškovo bankroto byloje savo patirtų nuostolių dydžio neįrodinėjo, reikalavimo dėl nuostolių priteisimo arba grąžintinos sumos mažinimo atsakovo patirtų nuostolių dydžiu nepareiškė. Teismas savo iniciatyva negali apskaičiuoti apelianto galimai patirtų nuostolių dydžio ir taikyti jo teisių gynimo priemonių, susijusių su tokių nuostolių atlyginimu. Juolab, nėra aiškus apelianto patirtų nuostolių pobūdis ir dydis. Apeliantas savo rašte ieškovui yra užsiminęs apie tai, kad liftus galima perkomplektuoti, pritaikant juos kitam objektui (1 t., 81 b. l.), todėl neaišku, ar liftai gali būti panaudoti kitame objekte, ar jų panaudojimas kitur neįmanomas. Neabejotina, kad net ir dėl liftų perkomplektavimo galėtų būti patiriami nuostoliai, bet jų dydį turėtų įrodyti apeliantas.
Kadangi reikalavimas dėl nuostolių priteisimo nebuvo pareikštas ir jų dydis nebuvo įrodinėjamas, Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija nesprendžia dėl galimo apelianto patirtų nuostolių įskaitymo su ieškovui grąžintina suma bei dėl to, ar toks reikalavimas dėl nuostolių priteisimo turėtų būti tenkinamas Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka.
Apeliantas remiasi CK 6.656 straipsniu ir, be kita ko, juo grindžia savo atsisakymą grąžinti ieškovo sumokėtos kainos dalį. CK 6.656 straipsnyje, reglamentuojančiame rangovo teisę išieškoti jam priklausantį atlyginimą, nustatyta, kad jeigu užsakovas nevykdo savo įsipareigojimo sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sutarties šalių sutartą sumą, rangovas turi teisę išieškoti jam pagal sutartį priklausančias sumas už atliktą darbą iš užsakovui priklausančių įrenginių, likusių medžiagų ir kito užsakovui priklausančio turto, kol užsakovas visiškai su juo neatsiskaitys, arba gali sulaikyti darbų rezultatą tol, kol užsakovas tinkamai neįvykdys savo prievolės.
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad CK 6.656 straipsnis taikomas, kai esant įvykdytai ar vykdomai rangos sutarčiai, užsakovas nevykdo pareigos sumokėti rangos sutartyje nustatytą atlyginimą arba kitokią sumą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje rangos sutartis nėra vykdoma. Byloje pareikštas reikalavimas būtent dėl pagal Sutartį sumokėtų sumų priteisimo, o Sutarties anuliavimo pasekmės dėl to, kad nesumokama liftų kaina, aptariamos pačios Sutarties 5.4.2. punkte. Apelianto atsisakymas grąžinti ieškovo sumokėtą kainos dalį iš esmės grindžiamas apelianto patirtais nuostoliais, tačiau, minėta, užsakovo nuostolių atlyginimo klausimas Sutartyje aptartas atskirai (Sutarties 5.4.2. punktas). Be to, apeliantas, remdamasis Sutarties nuostatomis, nėra perdavęs ieškovui darbų rezultato (liftų), todėl galima teigti, kad CK 6.656 straipsnio prasme jis yra sulaikęs darbų rezultatą (liftus) ir iš dalies pasinaudojęs CK 6.656 straipsnio nustatyta rangovo teisių apsauga. Ieškovas nereiškia reikalavimo perduoti jam darbų rezultatą (liftus), o apeliantas nėra pareiškęs reikalavimo įpareigoti ieškovą tinkamai įvykdyti sutartį (sumokėti trūkstamą kainos dalį ir priimti liftus).
Dėl bankroto administratoriaus nepranešimo apie sutarties nutraukimą įtakos apelianto pareigai grąžinti dalį sumokėtos liftų kainos
Apeliantas nurodo, kad iškėlus ieškovui bankroto bylą, jis nebuvo informuotas apie Sutarties nutraukimą. Ieškovo teigimu, apie Sutarties nutraukimą apeliantui nebuvo būtina pranešti, nes įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo ieškovui, sutarties vykdymo terminai buvo pasibaigę.
Įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkto redakcijoje, galiojusioje iki 2012 m. kovo 1 d., buvo nustatyta, kad jeigu per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims, kad įmonės sudarytų sutarčių, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, nevykdys, šios sutartys (tarp jų nuomos, panaudos), išskyrus darbo sutartis ir sutartis, iš kurių kyla bankrutuojančios įmonės reikalavimo teisės, laikomos pasibaigusiomis, o dėl šios priežasties atsiradę reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 35 straipsnyje nustatyta tvarka.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), o šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Po bankroto bylos iškėlimo įmonei pradedamas taikyti specialus teisinis režimas, leidžiantis jai nevykdyti kai kurių anksčiau prisiimtų įsipareigojimų. Įmonių bankroto įstatyme nustatyta galimybė nevykdyti anksčiau sudarytos sutarties yra bendrosios taisyklės, pagal kurią visos sudarytos sutartys turi būti vykdomos tinkamai, išimtis. Atsižvelgdama į tai, kad bendrasis principas yra tinkamas sutarties vykdymas, kad kita sutarties šalis turi teisėtą lūkestį, jog įmonės iki bankroto bylos iškėlimo prisiimti įsipareigojimai bus vykdomi, kasacinio teismo teisėjų kolegija išaiškino, kad pasibaigia tik tos sutartys, apie kurių nevykdymą bankroto administratorius aiškiai ir nedviprasmiškai praneša suinteresuotiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2011).
Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad nepaisant to, jog ieškovas buvo praleidęs savo sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminą, remiantis Sutarties 7.15 punktu („Sutartis <...> galioja iki visiško šalių įsipareigojimų įvykdymo“) ieškovo bankroto administratorius turėjo informuoti apeliantą apie savo ketinimą nebevykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytos sutarties. Visgi šios bylos faktinė situacija rodo, kad apeliantas suvokė ar bent turėjo suvokti apie Sutarties nutraukimą, nepaisant to, kad negavo tiesiogiai išreikšto administratoriaus pareiškimo apie Sutarties nevykdymą. Ieškovo bankroto administratoriaus 2009 m. rugsėjo 9 d. raštas (1 t., 28 b. l.), kuriuo iš apelianto pareikalauta grąžinti 163 385,20 Lt sumokėtą kainos dalį pakankamai aiškiai išreiškė administratoriaus poziciją, kad Sutartis toliau nebus vykdoma. Apelianto 2009 m. rugsėjo 23 d. atsakymas, siųstas ieškovo bankroto administratoriui, kuriuo siūloma pratęsti sutartinių įsipareigojimų vykdymą ir sudaryti palankų kainų mokėjimo grafiką (1 t., 83-84 b. l.) parodo, kad apeliantui turėjo būti suvokiamas administratoriaus atsiųsto rašto turinys ir iš jo kylančios teisinės pasekmės – atsisakymas vykdyti iki bankroto bylos iškėlimo sudarytą Sutartį. Galiausiai, pats ieškovo kreipimasis į teismą dėl sumokėtos kainos dalies priteisimo rodo, jog Sutartis nėra ir nebus vykdoma. Dėl šios priežasties apeliantas negali remtis aplinkybe, jog Sutartis vis dar yra galiojanti ir sukelia šalims teises ir pareigas.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė bylos aplinkybes, teisingai pritaikė teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Apeliacinio skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą nėra pagrindo (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl išlaidų advokato pagalbai priteisimo
Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, spręstinas ieškovo atsiliepime į apeliacinį skundą pareikštas prašymas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovas pridėjo išlaidų dydį patvirtinančius įrodymus, t. y. kad patyrė 300 Lt dydžio išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., 38-40b. l.). Šių išlaidų dydis atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatas, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovo patirtų išlaidų atlyginimas priteistinas iš apelianto.
Dėl žyminio mokesčio grąžinimo
Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas, pareikšdamas apeliacinį skundą, sumokėjo už jį 4 348 Lt žyminio mokesčio (2 t., 12 b. l.). CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami įmonė, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla arba kurioje vykdoma neteisminė bankroto procedūra, o kiti dalyvaujantys byloje asmenys – už šiose bylose paduotus apeliacinius ir kasacinius skundus. Apeliantas šioje byloje CPK 83 straipsnio 1 dalies 8 punkto pagrindu yra atleistas nuo žyminio mokesčio už apeliacinį skundą mokėjimo. Dėl to sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas apeliantui (CPK 87 str. 1 d. 1 p.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti ieškovui BUAB „Alstama“ (j. a. k. 125254317) iš atsakovo UAB „Kone“ (j. a. k. 123447787) 300 Lt (tris šimtus litų) bylinėjimosi išlaidų už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.
Grąžinti atsakovui UAB „Kone“ (j. a. k. 123447787) 4 348 Lt (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt aštuonis litus) žyminio mokesčio, sumokėto už apeliacinio skundo padavimą (2011 m. rugsėjo 20 d. mokėjimo nurodymas Nr. 4099).
Teisėjai Artūras Driukas
Rimvydas Norkus
Dalia Vasarienė