Civilinė byla Nr. e2YT-32182-1094/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-19463-2025-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.5.1.; 3.5.11
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. lapkričio 6 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irena Bielskytė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis Rimantas Vižainiškis, teismo ekspertas Darijus Grigas, uždaroji akcinė bendrovės „Lengvata“, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, uždaroji akcinė bendrovės „Ignitis“, savivaldybės įmonė „Vilniaus atliekų sistemos administratorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Elektrum Lietuva“, akcinė bendrovė „Vilniaus šilumos tinklai“, akcinė bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“, uždaroji akcinė bendrovė „Vilniaus vandenys“,
n u s t a t ė :
1. pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tetruva“ (toliau ir skolininkė) kreipėsi į antstolį Rimantą Vižainiškį su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašoma panaikinti antstolio Rimanto Vižainiškio 2025 m. birželio 11 d. patvarkymą Nr. S-25-128-12316 „Dėl skolininko prieštaravimų ir atsisakymo skirti pakartotinę turto ekspertizę“ ir įpareigoti tenkinti pareiškėjos UAB „Tetruva“ 2025 m. birželio 5 d. motyvuotus prieštaravimus.
2. Pareiškėja skundą grindė šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Antstolio Ričardo Vižainiškio kontoroje yra vykdoma vykdomoji byla Nr. 0128/25/00053 pradėta pagal notaro vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 4756, bei kitos vykdomosios bylos iš skolininkės UAB „Tetruva“. Pareiškėja 2025 m. birželio 2 d. gavo antstolio 2025 m. birželio 2 d. patvarkymą Nr. S-25-128-11666 dėl nustatytos pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio turto – 624/1453 dalies žemės sklypo, turinčio 0,1453 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei pastato – bendrabutį sudarančių patalpų, adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – turtas) – rinkos vertės. Patvarkyme dėl rinkos vertės nustatyta turto rinkos vertė – 7 777 000 Eur. Turto rinkos vertė nustatyta turto vertintojo ir teismo eksperto D. Grigo nekilnojamojo turto 2025 m. balandžio 26 d. ekspertizės akte Nr. DGE250423. Tetruva, pasinaudodama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 681 straipsnio 3 dalimi, nustatatančia, teisę pateikti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, 2025 m. birželio 5 d. pateikė motyvuotus prieštaravimus antstoliui, kuriuose pagrindė, kad turto rinkos vertė yra nustatyta ydingai ir galimai tendencingai, siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti jo rinkos vertę ir prašė antstolio skirti pakartotinę ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti. Antstolis 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-25-128-12316 „Dėl skolininko prieštaravimų ir atsisakymo skirti pakartotinę turto ekspertizę“ nusprendė atmesti Tetruvos prieštaravimus ir atsisakyti skirti pakartotinę areštuoto turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę (toliau – skundžiamas patvarkymas).
2.2. Antstolio skundžiamas patvarkymas yra neteisėtas ir nepagrįstas – turto rinkos vertė yra nustatyta ydingai ir galimai tendencingai, siekiant kaip įmanoma labiau mažint jo rinkos vertę. Antstolis nepagrįstai suabsoliutina ekspertizės aktą – jame nustatyta turto rinkos vertė neatitinka realios rinkos situacijos, o ir pats ekspertas D. Grigas yra abejotinos reputacijos.
2.3. Šiuo atveju, ekspertizės akte sandorių kainų pataisos atliktos nepagrįstai Ekspertizės akte klaidingai apskaičiuota gyvenamosios paskirties patalpų (butų) rinkos vertė. Ekspertizės akte turto – gyvenamosios paskirties (butų) – rinkos vertei nustatyti panaudoti trys lyginamieji objektai, kuriems netinkamai pritaikyta statybos metų pataisa. Ekspertizės akte nepagrįstai visos gyvenamosios paskirties patalpos (butai) yra lyginamos visuomet su tais pačiais trimis palyginamaisiais sandoriais. Atsižvelgiant į tai, kad vertinami butai yra įvairaus ploto (nuo 8 kv. m ploto), palyginamieji sandoriai turėjo būti parinkti įtraukiant atitinkamo ploto butus. Turint omenyje, kad, kaip įprasta, mažesnio ploto butų kvadratinio metro kaina yra aukštesnė nei didesnio ploto butų, eksperto pasirinktas vertinimas yra netikslus ir sąlygojo mažesnę nei realią gyvenamosios paskirties turto rinkos vertę. Taigi, dėl klaidingo statybos metų pataisos koeficiento, turto rinkos vertė gauta nepagrįstai mažesnė.
2.4. Ekspertizės akte klaidingai apskaičiuota administracinių patalpų rinkos vertė. Analogiškai, ekspertizės akte kito turto – administracinių patalpų – rinkos vertei nustatyti panaudoti trys lyginamieji objektai, kuriems taip pat netinkamai pritaikyta statybos metų pataisa. Dėl klaidingo statybos metų pataisos koeficiento, turto rinkos vertė gauta nepagrįstai mažesnė. Be to, remiantis Metodikos 55 punktu, turto vertinimas atliekamas ne mažiau kaip dviem metodais. Jeigu du turto vertinimo metodai netaikomi, turto vertintojas tai privalo pagrįsti turto vertinimo ataskaitoje. Šiuo atveju ekspertizės akte nepagrįstai netaikytas administracinių patalpų rinkos vertei nustatyti Metodikos 54.3 punkte nurodytas pajamų metodas (patalpos nuomojamos). Nepagrįsta, kad analizuojamoje Vilniaus centrinėje vietoje nebūtų pakankamai informacijos apie įvykusius nuomos sandorius, dėl ko turto vertintojas būtų pagrįstai galėjęs tokio metodo netaikyti. Ekspertizės akte klaidingai apskaičiuota pagalbinių ūkio patalpų rinkos vertė. Analogiškai, ekspertizės akte kito turto – pagalbinių ūkio patalpų – rinkos vertei nustatyti panaudoti trys lyginamieji objektai, kuriems taip pat netinkamai pritaikyta statybos metų pataisa. Dėl klaidingo statybos metų pataisos koeficiento, turto rinkos vertė gauta nepagrįstai mažesnė.
2.5. Pareiškėjai kyla abejonių dėl ekspertizės aktą parengusio D. Grigo kompetencijos ir objektyvumo, ir atitinkamai, dėl ekspertizės akte nurodomos turto vertės, nes jos žiniomis, D. Grigui ne kartą buvo taikytos drausminės nuobaudos.
2.6. Turtas sudaro itin reikšmingą pareiškėjos turto dalį, taip pat yra kitų kreditorių, be hipotekos kreditoriaus – UAB „Lengvata“– kurio naudai yra vykdomas išieškojimas iš Tetruva turto, kurių reikalavimai nebūtų patenkinti, jeigu turtas būtų parduotas už patvarkyme nurodytą turto kainą (80 proc. nustatytos turto rinkos vertės, t. y. 6 221 600 Eur), taip pat, pareiškėjos motyvuotu vertinimu, ekspertizės akte nustatyta turto rinkos vertė yra nustatyta ydingai ir galimai tendencingai, siekiant kaip įmanoma labiau sumažinti jo rinkos vertę. Turto rinkos vertė – 7 777 000 Eur – nustatyta nepagrįstai. Tetruva nesutinka su šia turto rinkos verte. Tokia nustatyta turto rinkos vertė pažeidžia ne tik Tetruva interesus, bet ir visų jos kreditorių interesus. Tikroji rinkos vertė, atsižvelgiant į šiuose prieštaravimuose nurodytas pastabas, turėtų siekti 8 200 000 Eur – 8 500 000 Eur.
2.7. Kartu su prieštaravimais Tetruva pateikė 2024 m. sausio mėn. turto rinkos analizę, parengtą UAB Colliers International Advisors, t. y. autoritetingų ir pasauliniam tinklui priklausančių turto vertintojų ir nekilnojamojo turto projektų konsultantų įmonės, kuri, remdamasi pajamų metodu (Metodikos 54.3 punktas) nustatė, kad Turto rinkos vertė siekia 8 175 000 Eur. Tuo tarpu, pagal UAB Colliers International Advisors išvadą, pritaikius turtą pagal rinkos poreikius, turto rinkos vertė, remiantis būsimomis pajamomis (diskontuotomis esamai vertei) siektų net 27 730 000 Eur. Antstolis skundžiamame patvarkyme išreiškia kritiką pareiškėjos kartu su prieštaravimais pateiktai UAB Colliers International Advisors turto rinkos vertės analizei dėl eilės formalių priežasčių – parengimo datos (2024 m. sausio mėn.), nenurodytas analizę atlikęs asmuo, neaiškūs turto rinkos kainos nustatymo metodai/būdai, nežinoma/nėra nurodyta ar analizė atlikta vadovaujantis ekspertizės atlikimui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais ir pan. Pareiškėja neneigia, kad UAB Collier International Advisors Turto rinkos vertės analizė nėra ekspertizės aktas. Visgi tai nereiškia, kad ji nėra reikšmingas įrodymas nusakantis turto vertę. UAB Collier International Advisors dar nuo 2012 m. rugpjūčio 1 d. yra įrašyta į Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdybos tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamą Išorės turto arba verslo vertinimo veiklą turinčių teisę vertis asmenų sąrašą, todėl akivaizdu, kad Turto rinkos vertės analizė buvo parengta kompetentingų specialistų, laikantis visų taikytinų teisės aktų reikalavimų.
2.8. Aplinkybė, kad anksčiau turto nepavyko parduoti už atitinkamą kainą, nereiškia, kad buvo nustatyta per didelė turto pardavimo kaina (rinkos vertė). Antstolis skundžiamame patvarkyme teigia, kad antstoliui vykdymo procese tapo žinoma, kad tiek iki išieškojimo proceso, tiek jau vykdant išieškojimą Tetruva 2 kartus nesėkmingai bandė parduoti areštuotą turtą 2024 m. lapkričio 21 d. (už 7 565 000 Eur) ir 2025 m. vasario 7 d. (už 7 400 000 Eur), ką neva nulėmė per didelė siūlyto pardavimui turto kaina. Tetruva mano, kad tokie antstolio teiginiai yra nepagrįsti. Tetruvos turtas yra itin didelės vertės (daugiamilijoninės) ir ploto, kas reiškia, kad visiškai natūralu, jog gali užtrukti surasti turto pirkėją. Bet tai nereiškia, kad pora nesėkmingų bandymų parduoti turtą iškart nusako turto rinkos vertę.
2.9. Antstolis prieštaravimuose teigia, jog antstoliui vykdymo procese tapo žinoma, kad Tetruvos akcininko UAB „Pousada“ užsakymu 2024 m. rugsėjo 25 d. nekilnojamo turto profesionalo UAB „Newsek Advisers LT“ parengtoje ekspertinėje nuomonėje nurodoma, kad turto rinkos kaina, vertinant pagal statybos finansuojančių Lietuvoje veikiančių bankų taikomą metodiką sudaro 3 710 000 Eur. Pareiškėja nesutinka su nurodyta turto verte. Tuo pačiu pareiškėja pažymi, kad ši aplinkybė nepagrindžia, kad ekspertizės akte buvo tinkamai nustatyta turto rinkos vertė. Priešingai, ši aplinkybė patvirtina, kad esantys duomenys apie turto rinkos vertę yra prieštaringi, todėl yra būtina pakartotinė ekspertizė.
3. Antstolis Rimantas Vižainiškis 2025 m. liepos 9 d. patvarkymu netenkino pareiškėjos skundo dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį kartu su nurodytu patvarkymu bei vykdomosios bylos kopija teismui. Antstolio patvarkymas, kuriuo netenkintas pareiškėjos skundas, grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
3.1. Iš 2025 m. liepos 1 d. skolininko UAB „Tetruva“ skundo matyti, jog skolininkė UAB „Tetruva“ iš esmės pakartotinai dėsto 2025 m. birželio 5 d. prieštaravimuose nurodytus nesutikimo dėl nustatytos areštuoto turto rinkos vertės motyvus, kurie 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu pripažinti kaip nepagrįsti ir nepaneigiantys teismo eksperto ekspertizės metu nustatytų aplinkybių bei išvadų dėl areštuoto turto rinkos vertės.
3.2. Lietuvos teismų praktikoje išaiškinta, kad diskrecija skirti areštuoto turto vertės nustatymo ekspertizę ir ją atliksianti ekspertą yra suteikta antstoliui (CPK 681, 682 str.). Priverstinį turto pardavimą organizuoja ir vykdo antstolis. įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas. Kadangi turtą parduoda ne daikto savininkas, bet specialiai tam įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, vykdymo procese tik antstoliui suteikiama teisė priimti sprendimą skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti ir pavesti ją atlikti parinktai ekspertizės įstaigai ar ekspertui (CPK 681, 682 str.), o galiojantys įstatymai nenustato jokių kitokių turto vertintojų pasirinkimo kriterijų, išskyrus reikiama kvalifikacija, todėl antstolis turi teisę pavesti atlikti ekspertizę bet kuriam turto vertintojui, atitinkančiam teisės akto keliamus reikalavimus (Sprendimų vykdymo instrukcijos 7 punktas) (Vilniaus apygardos teismo2023 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-677-880/2023).
3.3. Išieškojimo metu antstolis paskyrė nepriklausomą ir nešališką areštuoto turto vertės vertinimą, kuris būtų nepriklausomas nuo vykdymo procese dalyvaujančių šalių (skolininko ar išieškotojo) pasiūlytų turto vertintoju (CK 681 straipsnio 1, 4 dalys, 682 straipsnio 6 dalis). Antstolis atliko nepriklausomų turto vertintojų atranką. Po šios atrankos turto vertinimo ekspertizės atlikimui atrinktas į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąrašą nuo 2009 m. įrašytas teismo ekspertas Darijus Grigas (pažymėjimo Nr. A000506) (toliau – Ekspertas). Pažymėtina, kad vykdomųjų bylų šalys sutiko su paskirto eksperto kandidatūra, jokių prieštaravimų dėl jo CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka nepateikė. Priešingai nei teigiama 2025 m. liepos 1 d. skolininko skunde, ekspertas atitinka visus jam, kaip turto vertintojui taikytinus reikalavimus. Tai yra konstatuota ir 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-677-880/2023, kuria remiasi skolininkas 2025 m. liepos 1 d. skunde: „Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, teisės aktuose nėra nustatytų kitų turto vertintojams taikytinų reikalavimų, išskyrus kvalifikacijos reikalavimą, kurį, viešai prieinamais Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos skelbiamais duomenimis, ekspertas Darijus Grigas atitinka.“ Taip pat, remiantis aktualaus laikotarpio Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, Ekspertas neturi jokių galiojančių drausminių nuobaudų. Todėl nėra pagrindo abejoti Eksperto kvalifikacija, profesionalumu ar jo, kaip teismo eksperto statusą turinčio turto vertintojo, atitiktimi taikytiniems teisės aktų reikalavimams.
3.4. Skolininkės nurodytos pastabos dėl neva netinkamo statybos metu pataisos koeficiento yra klaidingos, o skaičiavimai dėl statybos metu yra teisingi bei pagrįsti rodikliais ir paaiškinimais Ekspertizės akte. Be to, skolininkė pateikia lentelę su lyginamaisiais objektais, kuriuose ne tik objektų paskirtys skirtingos, bet ir sandorio datos yra net nuo 2023 metų, o objektų vietovės (verčių zonos) yra visiškai nepanašios/labai skirtingos. Šie duomenys nėra tinkami vertinamo turto vertei nustatyti, nes jų fizinės charakteristikos ženkliai skiriasi nuo vertinamų objektų. Ekspertas ekspertizės akto rengimui naudojo lyginamąjį metodą kaip patikimiausią ir objektyviausią metodą rinkos vertei nustatyti. Kadangi yra pakankamai duomenų apie analogiškų ar panašių į vertinamąjį objektą įvykusių pirkimo-pardavimo sandorių, ekspertas atliko skaičiavimus ir turto rinkos vertę nustatė lyginamuoju metodu. Šis metodas buvo pasirinktas, nes rinkoje yra per 36 paskutinius mėnesius įvykusių analogiškų arba panašių į vertinamus objektus turto sandorių. Turint pakankamai duomenų, šis metodas yra teisingiausias rinkos vertės nustatymo metodas, tiksliausiai atspindintis turto rinkos vertę, jo naudojimo ir rinkos sąlygomis, jei objektas bus parduotas laisvoje rinkoje. Ekspertas, pagal turimus lyginamuosius objektus ir kitus kriterijus pats nustato kokį metodą turi naudoti norint kuo objektyviau nustatyti rinkos vertę. Ekspertas šiuo atveju surašė ekspertizės aktą, bet ne turto vertinimo ataskaitą, kurių tikslai ir atvejai yra skirtingi ir kurios turi būti paremtos tiek vienodais, tiek ir skirtingais įstatymais ir poįstatyminiais aktais. Ekspertas neprivalo taikyti kelių metodų, jeigu nemato galimybės objektyviai atlikti/nustatyti turto vertės pajamų metodu bei patvirtina, kad tokia vertė, atsižvelgiant į turimus duomenis, būtų neobjektyvi. Ekspertas ekspertizės akte pateikė nepriklausomus ir nešališkus bei detalius skaičiavimus, motyvuotai ir išsamiai pagrindė savo išvadas dėl areštuoto turto rinkos vertės. Taip pat ekspertas papildomai dar ir 2025 m. birželio 9 d. atsiliepimu raštu paaiškino ekspertizės metu nustatytas aplinkybes, jos atlikimą ir motyvuotai atliepė bei pagrindė skolininko UAB „Tetruva“ pastabų Ekspertizės aktui nepagrįstumą ir klaidingumą. Taigi, pagrindas abejoti ir nesivadovauti Ekspertizės aktu ir jame nurodyta areštuoto turto rinkos verte neegzistuoja. Be to, atsižvelgtina dar ir į tai, kad ekspertas yra asmuo, turintis ne tik specialiųjų žinių turto vertinimo srityje, bet ir teismo eksperto kvalifikaciją. Tuo tarpu, skolininkas UAB „Tetruva“ turto vertintojo kvalifikacijos neturi ir nėra akredituotas turto vertintojas.
3.5. Dar 2025 m. birželio 11 d. patvarkyme Nr. S-25-128-12316, UAB „Colliers International Advisors“ areštuoto turto analizė vertintina itin kritiškai ir kaip turinti esminių trūkumų, trukdančių šią vertinti kaip patikimą ar teisingą nustatant areštuoto turto rinkos vertę: (1) analizė atlikta 2024 metu sausio mėn., t. y. prieš daugiau nei 1 metus; (2) nežinoma/nenurodyta ar analizė atlikta atlikus fizinę areštuoto turto apžiūrą; (3) priešingai nei Ekspertizės akte, šioje areštuoto turto analizėje nėra išsamių ir detalių skaičiavimų, pagrindžiančių nurodytą vertę; (4) nenurodytas analizę atlikęs asmuo ir jo kvalifikacijos turto vertinimo srityje; (5) nors skolininkas UAB „Tetruva“ nurodo, kad areštuoto turto rinkos vertei nustatyti taikytas pajamų metodas, tačiau neaišku/nežinoma/nenurodyta ar šis tyrimas atliktas būtent pagal Lietuvos Respublikoje tokiam tyrimo metodui taikomus teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – LR TVVPI), Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo); (6) nėra nurodyta ar analizė atlikta vadovaujantis ekspertizės (CPK 682 straipsnio 6 dalis) arba turto vertinimo ataskaitos rengimui bei atlikimui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais (pvz., LR TEI, LRTVVPI, Metodika); (7) nėra nurodyta kieno užsakymu UAB „Colliers International Advisors“ atliko areštuoto turto rinkos kainos nustatymo analizę, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šios analizės objektyvumo; (8) analizė nėra įvardinta, kaip dokumentas, nėra rekvizitų, nėra parengta valstybine lietuvių kalba; (9) analizė nėra pasirašyta ar kitu būdu patvirtinta asmens, kuris atsakytų už analizės tikslumą, tyrimą ir deklaruojamos areštuoto turto rinkos vertės atitiktį realiai rinkos situacijai, todėl neatitinka net turto vertinimo ataskaitai keliamų teisės aktų reikalavimų (LRTVVPI 22 straipsnio 2 dalis).
3.6. UAB „Colliers International Advisors“ analizė bei skolininko UAB „Tetruva“ vertinimas, kad, areštuotą turtą pritaikius pagal rinkos poreikius (pvz., atlikus renovaciją, rekonstrukciją ar kt.), areštuoto turto vertė hipotetiškai gali siekti iki 27 730 000 Eur, visiškai ignoruoja bei neatsižvelgia į tai, kad turtas yra realizuojamas vykdymo proceso metu pagal griežtas vykdymo procesą reglamentuojančias taisykles, o ne įprastomis NT vystymo ir prekybos veiklos metu būdingomis sąlygomis ar remiantis hipotetinėmis prielaidomis ar prognozėmis (kurios net neapibrėžtos laike (pvz., turto pritaikymas pagal rinkos poreikius gali trukti ir 10 m.) Bet koks areštuoto turto rekonstravimas, renovacija ar kitoks pritaikymas pagal rinkos poreikius reikalautų milžinišku investicijų ir finansinių išteklių. Šių investicijų paieška ir pritraukimas nepatenka ir negali patekti į antstolio veiklos kompetenciją, o taip pat, tikėtina, užtruktų itin ilgą laikotarpį. Akivaizdu, kad tokių veiksmų atlikimas vykdymo proceso metu šiurkščiai prieštarautų ir nebūtų suderinamas, kaip jau minėta, su vykdymo procese galiojančių imperatyvu kiek įmanoma greičiau, efektyviai įvykdyti išieškotojui išduotą vykdomąjį dokumentą. Ekspertizės aktas parengtas būtent atsižvelgiant į esminę aplinkybę, kad areštuotas turtas realizuojamas konkrečiai jau vykdymo proceso metu. Dėl šių priežasčių visumos, ši analizėje ir skolininko UAB „Tetruva“ nurodoma areštuoto turto vertė vertintina itin kritiškai ir nesudaro pagrindo ja vadovautis vykdymo proceso metu.
3.7. Turto realizavimas varžytynių būdu bet kokiu atveju užtikrina, kad Ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto rinkos vertė neriboja galimybių areštuotą turtą parduoti už didesnę kainą nei numatyta Ekspertizės akte.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „Lengvata“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo pareiškėjos skundą atmesti, palaiko antstolio argumentus ir papildomai nurodo:
4.1. Tiek antstolis, tiek ir ekspertas, įvertinę ir išnagrinėję skolininko poziciją dėl Turto rinkos vertės, išsamiai ir motyvuotai atliepė skolininkės deklaratyvius ir klaidingus nuogąstavimus dėl eksperto darbo. Įvertinus visumą vykdymo proceso metu nustatytų aplinkybių dėl Turto, antstolis pagrįstai konstatavo, kad Turto rinkos vertė Ekspertizės aktu nustatyta sutinkamai tiek su esamu laiku tikrovėje egzistuojančiomis Turto faktinės būklės aplinkybėmis, tiek ir su Eksperto darbui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimais. Todėl pagrindas vykdymo proceso metu nesivadovauti Ekspertizės akte nustatyta Turto rinkos verte neegzistuoja.
4.2. Skolininkas 2025 m. liepos 1 d. skundu ginčija 2025 m. birželio 11 d. antstolio patvarkymą dėl skolininko prieštaravimų, o ne 2025 m. birželio 2 d. antstolio patvarkymą, kuriuo nustatyta turto rinkos vertė. Atitinkamai, nepriklausomai nuo 2025 m. liepos 1 d. skundo, kuriuo prašoma panaikinti 2025 m. birželio 11 d. antstolio patvarkymą Nr. S-25-128-12316, išnagrinėjimo išeigos šioje civilinėje byloje, 2025 m. birželio 2 d. antstolio patvarkymas Nr. S-25-128-11666 dėl Turto rinkos vertės nustatymo yra galiojantis bei įsiteisėjęs, o taip pat tokiu išliktų ir po civilinės bylos išnagrinėjimo.
4.3. 2025 m. liepos 1 d. skunde bandydamas diskredituoti Eksperto kvalifikaciją ir profesionalumą skolininkė remiasi Vilniaus apygardos teismo 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-677-880/2023. Tačiau tai atlikdamas sąmoningai nutyli, kad 2025 m. liepos 1 d. skunde skolininkė cituoja tik civilinės bylos Nr. e2S-677-880/2023 šalies (apelianto) argumentų, kurie Vilniaus apygardos teismo pripažinti kaip nepagrįsti, dalį. Tuo tarpu 2023 m. kovo 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-677-880/2023 Vilniaus apygardos teismas aiškiai konstatavo, kad ekspertas neturi jokių galiojančių drausminių nuobaudų bei nėra pagrindo abejoti eksperto kvalifikacija ir profesionalumu. Šiuo atveju, kaip nurodoma 2025 m. liepos 9 d. antstolio patvarkyme, antstolis ekspertą paskyrė prieš tai atlikęs nepriklausomų turto vertintojų atranką tikslu užtikrinti nuo vykdymo proceso šalių nepriklausomą ir objektyvų Turto rinkos vertės nustatymą. Pats skolininkas sutiko su eksperto parinkimu turto rinkos vertės nustatymui ir nereiškė jokių prieštaravimų dėl eksperto kandidatūros CPK 598 straipsnyje nustatyta tvarka (CPK 682 straipsnio 1 dalis).
4.4. Skolininko 2025 m. liepos 1 d. skunde, be kita ko, kartotinai dėstomas Skolininko 2025 m. birželio 5 Prieštaravimuose pateiktas vertinimas dėl Ekspertizės akto ir jo išvadų. Pažymėtina, kad šis išimtinai deklaratyvaus nepasitenkinimo pagrindu reiškiamas Skolininko vertinimas jau buvo išsamiai ir motyvuotai įrodytas kaip esantis aiškiai nepagrįstas tiek Eksperto 2025 m. birželio 9 d. atsiliepime, tiek ir 2025 m. liepos 9 d. antstolio patvarkyme.
5. Suinteresuotas asmuo teismo ekspertas Darijus Grigas per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo atmesti pareiškėjos skundą, palaiko antstolio poziciją ir argumentus.
6. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
7. Suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“ per teismo nustatytą terminą pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo bylą nagrinėti teismo nuožiūra.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Skundas atmestinas.
8. Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuriam valstybė suteikia vykdomųjų dokumentų vykdymo, faktinių aplinkybių konstatavimo, dokumentų perdavimo ir kitas įstatymų nustatytas funkcijas. Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolio veiklos ribas apibrėžia antstoliui nustatyta tvarka pateiktas vykdomasis dokumentas. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, imtis visų teisėtų priemonių, kad tinkamai apgintų išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-313/2020).
9. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad teismų sprendimų vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks ultra vires (viršijantis kompetenciją) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012; ir kt.). Teismas, nagrinėdamas skundus dėl antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams. Antstolio veiksmai vertinami atsižvelgiant į tai, ar antstolio padaryti pažeidimai sudaro pagrindą juos pripažinti neteisėtais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-136/2007; ir kt.).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
10. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad antstolio Rimanto Vižainiškio kontoroje yra užvestos vykdomosios bylos Nr. 0128/25/00078, Nr. 0128/25/00053, Nr. 0128/25/00084, Nr. 0128/25/00085, Nr. 0128/25/00086 dėl priverstinio skolininko (ir įkaito davėjo) UAB „Tetruva“ skolos kreditorės UAB „Lengvata“ naudai išieškojimo pagal Vilniaus miesto 18-ojo notaro biuro 2024 m. gruodžio 19 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. 4756, Nr. 4758, Nr. 4760, Nr. 4762, Nr. 4764.
11. 2025 m. sausio 21 d. antstolis priėmė raginimą įvykdyti sprendimą Nr. S-25-128-1477 ir vykdymo išlaidų apskaičiavimą Nr. S-25-128-1464. Raginime nurodė, kad išieškotoja UAB „Lengvata“ pateikė vykdomuosius dokumentus Nr. 4756, Nr. 4760, Nr. 4758, Nr. 4764, Nr. 4762 vykdymui.
12. Antstolis 2025 m. sauso 22 d. turto arešto aktu Nr. S-25-128-1525 areštavo skolininkei UAB „Tetruva“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini). Turto arešto mastas 6 978 000 Eur.
13. 2025 m. kovo 28 d. patvarkymu Nr. S-25-128-6875 antstolis areštuotam skolininkės UAB „Tetruva“ turtui, t. y. 624/1453 dalys žemės sklypui, turinčio 0,1453 ha bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), bei pastatui – bendrabutį sudarančioms patalpoms, adresu (duomenys neskelbtini), paskyrė ekspertizę rinkos vertei nustatyti.
14. 2025 m. balandžio 4 d. skolininkės UAB „Tetruva“ direktorius antstoliui elektroniniu paštu pranešė, kad turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė buvo nustatyta atlikus konsultacinę rinkos analizę 2024 m. sausio mėn. Ją atliko viena didžiausių komercinio nekilnojamojo turto pardavimo ir administravimo įmonė COLLIERS, turto vertę įvardijo daugiau nei 8 mln. Eur. Nurodė, kad jau yra įvykę du įmonės NEWSEC organizuoti aukcionai, vyko derybos su potencialiais pirkėjais, bet galutinis susitarimas nebuvo pasiektas.
15. Antstolis 2025 m. balandžio 10 d. patvarkymu dėl turto apžiūros Nr. S-25-128-8004 skyrė turto, esančio adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrą. 2025 m. balandžio 23 d. aktu Nr. S-25-128 apžiūrėtas turtas, jo apžiūroje dalyvavo išieškotojos atstovas, teismo ekspertas, skolininkės atstovas.
16. 2025 m. balandžio 23 d. teismo eksperto Darijus Grigas parengė Nekilnojamojo turto ekspertizės aktą Nr. DGE250423. Teismo ekspertas nustatė, kad turto vertė siekia 7 777 000 Eur.
17. 2025 m. birželio 2 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl nustatytos turto rinkos vertės Nr. S-25-128-11666, kuriame nurodoma areštuoto turto vertė 7 777 000 Eur. Skolininkė 2025 m. birželio 5 d. pateikė prieštaravimus dėl ekspertizės aktu nustatytos areštuoto turto rinkos vertės dydžio. Antstolis 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. S-25-128-12316 netenkino skolininkės prieštaravimų ir atsisakė skirti pakartotinę ekspertizę, todėl skolininkė pateikė skundą dėl šio patvarkymo.
Dėl 2025 m. birželio 11 d. patvarkymo Nr. S-25-128-12316 „Dėl skolininko prieštaravimų ir atsisakymo skirti pakartotinę turto ekspertizę“ (ne)teisėtumo
18. Bendrąsias turto įkainojimo taisykles reglamentuoja CPK 681 straipsnis. Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą (CPK 681 straipsnio 3 dalis). Jeigu šiame straipsnyje nustatyta tvarka turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Jeigu išieškotojas ar skolininkas pareiškia motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados, jų prašymu antstolis patvarkymu gali skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę; antstolio patvarkymas atsisakyti skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę turi būti motyvuotas ir gali būti skundžiamas teismui (CPK 682 straipsnio 2 dalis. Taigi įstatymas nustato antstoliui pareigą įkainojant areštuotą turtą išklausyti išieškotojo ir skolininko nuomones, esant abejonių dėl turto vertės, skirti ekspertizę, prireikus perkainoti turtą, įvertinti prieštaravimus dėl turto įkainojimo, esant poreikiui skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę.
19. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad proporcingumo ir interesų derinimo principai užtikrina galimybę išieškotojui ir skolininkui išsakyti savo nuomonę dėl įkainojamo turto vertės, nors antstolis, įkainodamas turtą, ir neturi pareigos atsižvelgti nei į išieškotojo, nei į skolininko siūlomą kainą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2014 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
20. Pareiškėja skundžia antstolio patvarkymą dėl skolininko prieštaravimų ir atsisakymo skirti pakartotinę turto ekspertizę, teigdama, kad areštuoto turto vertė nustatyta ydingai ir ji neatitinka rinkos vertės, nes ekspertas atlikdamas ekspertizę vadovavosi vienu turto rinkos vertės nustatymo metodu, pareiškėjos iniciatyva atliktoje turto rinkos analizėje areštuotas turtas įvertintas didesne suma. Teismas nesutinka su šiais pareiškėjos argumentais.
21. Skolininkė teigia, kad turtas buvo nepagrįstai vertintas tik lyginamuoju metodu, be pagrindo netaikyti kiti metodai.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad teismo ekspertas Darijus Grigas nustatant ekspertizės objekto rinkos vertę naudojo lyginamąjį metodą. Ekspertas pagrindė, kad ekspertizės akto rengimui naudojo lyginamąjį metodą kaip patikimiausią ir objektyviausią metodą rinkos vertei nustatyti, nes yra pakankamai duomenų apie analogiškų ar panašių į vertinamąjį objektą įvykusių pirkimo-pardavimo sandorių, todėl ekspertas atliko skaičiavimus ir turto rinkos vertę nustatė lyginamuoju metodu. Šis metodas buvo pasirinktas, nes rinkoje yra per 36 paskutinius mėnesius įvykusių analogiškų arba panašių į vertinamus objektus turto sandorių. Teismas daro išvadą, kad turto vertintojas pagrindė, kodėl netaiko kitų turto vertinimo metodų.
23. 2012 m. balandžio 27 d. Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymo „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ Nr. 1K-159 (toliau – Metodikos) 58.1. papunktyje nurodyta, kad taikant lyginamąjį metodą surenkama informacija apie ne mažiau kaip 3 per paskutinius trisdešimt šešis mėnesius įvykusių analogiško arba panašaus turto sandorių kainas, prioriteto tvarka naudojant artimiausius vertinimo datai įvykusius sandorius. O Metodikos 58.2. papunktyje numatyta, kad įvertinami vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto, su kuriuo lyginamas vertinamas turtas, skirtumai ir daromos (jeigu būtina) analogiško arba panašaus turto sandorių kainų pataisos laiko, vietos, kitų sąlygų, išreiškiančių vertinamo turto ir analogiško arba panašaus turto skirtumus, požiūriu.
24. Iš teismo eksperto Darijaus Grigo ekspertizės akto Nr. DGE250423 matyti, kad turto įvertinimas turto vertinimo lyginamuoju metodu atliktas pagal šį procesą reglamentuojančias taisykles, t. y. atrinkus ne mažiau kaip tris per paskutinius 36 mėnesius analogiško arba panašaus turto sandorius. Todėl pareiškėjos skundo motyvai, jog turto vertinimo ekspertizės akte Nr. DGE250423 turto vertė nustatyta netinkamais metodais atmestini, kaip nepagrįsti ir neįrodyti.
25. Teismas atkreipia dėmesį, kad reikalavimas atsižvelgti į vertinamo turto bei lyginamųjų objektų skirtumus priskirtinas turto vertinimą atliekančiam ekspertui. Nei antstolis, nei teismas ir tuo labiau vykdymo proceso šalis, neturi jokios teisės nurodyti ekspertui, kokiais šaltiniais jam remtis atliekant ekspertizę, nes būdamas savo srities profesionalas jis pats sprendžia kokius vertinimo metodus bei lyginamuosius objektus jam pasirinkti.
26. Skolininko ar išieškotojo pateikiami motyvuoti prieštaravimai dėl areštuoto turto vertės netinkamo nustatymo turėtų remtis ne tik prieštaravimus teikiančio asmens subjektyvia nuomone apie skolininko turto vertę, bet realiais skaičiavimais, kurie leistų antstoliui daryti pagrįstą išvadą apie turto vertinimo procedūros pažeidimą ir (ar) jos metu atliktus netikslius skaičiavimus, kas sudarytų pagrindą skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę. Kadangi pakartotinės turto vertinimo ekspertizės atlikimas ilgina išieškojimo vykdymo procesą, antstolis turi būti itin atidus, vertindamas turimus duomenis apie areštuoto turto vertę. Pažymėtina, kad turto vertinimo pakartotinės ekspertizės rezultatas gali būti skirtingas vien dėl kintančių rinkos sąlygų, todėl tais atvejais, kai nėra pakankamai motyvuotų argumentų, leidžiančių abejoti turto vertinimo metu nustatyta areštuoto turto verte, antstolis turėtų dėti visas pastangas realizuoti turtą kiek galima greičiau (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018).
27. Skolininkė, nesutikdama su turto verte, taip pat argumentuoja, kad minėtas turtas turi komercinį / investicinį potencialą ir jo vertė ateityje gali siekti 27 730 000 Eur, tačiau neįrodo, kad turtas esamoje būklėje gali pasiekti tokią vertę. Vertinimo datai turtas yra senos statybos, objektyviai negeneruoja pajamų ir jo kapitalinis remontas reikalautų papildomų investicijų bei laiko. Pažymėtina, jog remiantis Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymu ir Tarptautiniais vertinimo standartais turto rinkos vertė nustatoma vertinimo dienai. Vertinime neatsižvelgiama į galimą turto užbaigimą ar papildomus įrengimo darbus, nes vertė nustatoma pagal esamą turto būklę ir aplinkybes. Tai reiškia, kad vertintojas neturi atsižvelgti į turto potencialą.
28. Antstolis išsamiai pagrindė, kodėl UAB „Colliers International Advisors“ areštuoto turto analizė vertintina itin kritiškai ir kaip turinti esminių trūkumų, trukdančių šią vertinti kaip patikimą ar teisingą nustatant areštuoto turto rinkos vertę, teismas sutinka su antstolio argumentais, kad: (1) analizė atlikta 2024 metu sausio mėn., t. y. prieš daugiau nei 1 metus; (2) nežinoma/nenurodyta ar analizė atlikta atlikus fizinę areštuoto turto apžiūrą; (3) priešingai nei Ekspertizės akte, šioje areštuoto turto analizėje nėra išsamių ir detalių skaičiavimų, pagrindžiančių nurodytą vertę; (4) nenurodytas analizę atlikęs asmuo ir jo kvalifikacijos turto vertinimo srityje; (5) nors skolininkas UAB „Tetruva“ nurodo, kad areštuoto turto rinkos vertei nustatyti taikytas pajamų metodas, tačiau neaišku/nežinoma/nenurodyta ar šis tyrimas atliktas būtent pagal Lietuvos Respublikoje tokiam tyrimo metodui taikomus teisės aktų reikalavimus (pvz., Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas (toliau – LR TVVPI), Turto ir verslo vertinimo metodika (toliau – Metodika), patvirtinta Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo); (6) nėra nurodyta ar analizė atlikta vadovaujantis ekspertizės (CPK 682 straipsnio 6 dalis) arba turto vertinimo ataskaitos rengimui bei atlikimui taikytinais Lietuvos Respublikos teisės aktais (pvz., LR TEI, LRTVVPI, Metodika); (7) nėra nurodyta kieno užsakymu UAB „Colliers International Advisors“ atliko areštuoto turto rinkos kainos nustatymo analizę, todėl kyla pagrįstų abejonių dėl šios analizės objektyvumo; (8) analizė nėra įvardinta, kaip dokumentas, nėra rekvizitų, nėra parengta valstybine lietuvių kalba; (9) analizė nėra pasirašyta ar kitu būdu patvirtinta asmens, kuris atsakytų už analizės tikslumą, tyrimą ir deklaruojamos areštuoto turto rinkos vertės atitiktį realiai rinkos situacijai, todėl neatitinka net turto vertinimo ataskaitai keliamų teisės aktų reikalavimų (LRTVVPI 22 straipsnio 2 dalis).
29. Šiuo atveju aktualus yra kasacinio teismo išaiškinimas, jog įstatymas nedetalizuoja, kada antstoliui turėtų ar galėtų kilti abejonių dėl atlikto turto vertinimo, kas sudarytų pagrindą jam skirti pakartotinę turto vertinimo ekspertizę, tačiau antstolis, vykdydamas išieškojimą, turi laikytis bendrųjų civilinio proceso principų ir siekti teisingo, operatyvaus, efektyvaus ir visoms šalims naudingo teismo sprendimo įvykdymo. Išieškotojo ir skolininko interesų derinimo ir interesų pusiausvyros paieška vykdymo procese imperatyvai suponuoja, kad priverstinis turto realizavimo procesas būtų organizuojamas taip, kad kreditorius gautų savo reikalavimų patenkinimą, kartu užtikrinant skolininko interesus tuo aspektu, jog turtas nebūtų parduotas už per mažą kainą. Išieškojimo ir išieškotojo tikslas nėra ekonomiškai sužlugdyti skolininką, tačiau skolininko teisių apsauga nėra absoliuti ir ji neturi pažeisti išieškotojo interesų. Vykdymo procese turi būti siekiama kuo ekonomiškiau įvykdyti teismo sprendimą, kad būtų išvengta ekonominės vertės praradimo ir būtų užkirstas kelias nebūtiniems skolininko nuostoliams, o išieškotojui gautas kuo didesnis ieškinio patenkinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-344-421/2018). Nors įstatymas neriboja vykdymo procese galimų turto vertinimo ekspertizių.
30. Iš pareiškėjos pateikto skundo matyti, jog ji yra įsitikinusi, kad areštuotas turtas gali būti realizuotas už didesnę nei eksperto nustatytą kainą, tačiau iš vykdomosios bylos duomenų nustatyta, kad skolininkei du kartus aukciono būdu nepavyko parduoti areštuoto turto už didesnę kainą. Ekspertizės akte nustatyta areštuoto turto rinkos vertė neriboja galimybių areštuotą turtą parduoti iš varžytynių už didesnę kainą nei numatyta Ekspertizės akte. Kasacinis teismas yra nurodęs, jog kai vykstančiose varžytynėse dalyvavęs varžytynių dalyvis pasiūlo didžiausią kainą ir laimi varžytynes, būtent ši kaina, bet ne antstolio turto arešto akte nurodyta areštuoto turto vertė, pripažįstama turto rinkos kaina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189-684/2020), todėl iš esmės varžytynių dalyviai rungdamiesi nustato realią to turto pardavimo rinkoje kainą, kuri gali būti didesnė, nei vertintojo buvo nustatyta, ir labiau atitinkanti skolininkės lūkesčius.
31. Pažymėtina, kad bylos duomenys patvirtina, jog ekspertizė buvo atlikta profesionalaus ir sertifikuoto nekilnojamojo turto vertintojo, kuris atliko turto vertės nustatymo ekspertizę ir surašė ekspertizės aktą, vadovaudamasis teisės aktais ir pagal turto vertinimo metodikas nustatė ginčo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Pareiškėja teigdama, kad D. Grigo kompetencija ir objektyvumas yra abejotinas, nes jos žiniomis, D. Grigui ne kartą buvo taikytos drausminės nuobaudos, selektyviai cituoja 2023 m. kovo 23 d. Vilniaus apygardos teismo nutartį civilinėje byloje Nr. e2S-677-880/2023, kurioje konstatuota, kad ekspertas Darijus Grigas atitinka ekspertui keliamus reikalavimus ir galiojančių drausminių nuobaudų neturi, kitų aplinkybių, kurios leistų suabejoti eksperto nešališkumu ar jo pateiktų išvadų patikimumu byloje nepateikta.
32. Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir šioje konkrečioje byloje nustatytas faktines aplinkybes, konstatuoja, kad antstolis, skundžiamu 2025 m. birželio 11 d. patvarkymu Nr. Nr. S-25-128-12316, nepažeidė vykdymo procesą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad antstolis veikė teisėtai ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus (intra vires), todėl pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
33. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010; 2011 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-52/2011). Kiti pareiškėjos procesiniuose dokumentuose nurodyti argumentai bei aplinkybės yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant kilusį ginčą šioje byloje, todėl dėl jų teismas nepasisako.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 443 straipsniu, 510-513 straipsniais, teismas
n u t a r i a:
atmesti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Tetruva“ skundą dėl antstolio Rimanto Vižainiškio veiksmų.
Nutarties patvirtintas kopijas išsiųsti pareiškėjui ir suinteresuotiems asmenims.
Nutartis per 7 (septynias) kalendorines dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėja Irena Bielskytė