| Civilinė byla Nr. 2S-512-267/2015 |
| Teisminio proceso Nr. 2-70-3-00043-2015-7 |
| Procesinio sprendimo kategorija 122.4.; 129.1 |
(S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gegužės 27 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos A. Z. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2‑975‑841/2015 pagal pareiškėjos A. Z. skundą suinteresuotam asmeniui antstoliui T. U. dėl antstolio veiksmų.
Teismas, išnagrinėjęs skundą,
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėja A. Z. 2014-12-11 antstolio T. U. kontorai pateikė skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo nesutiko su sąskaitos areštu ir vykdymo išlaidų paskaičiavimu. Antstolis T. U. 2014-12-15 patvarkymu pareiškėjos skundą išnagrinėjo ir patenkino iš dalies – perskaičiavo vykdymo išlaidas, nurodant 1 bankinį pavedimą vietoje trijų bankinių pavedimų. Pareiškėja, nesutikdama su antstolio patvarkymu, pateikė teismui naują skundą, kuriame nurodė, kad šiuo metu atlieka bausmę Panevėžio pataisos namuose, 2014-12-05 gavo iš antstolio iš karto 3 vienos dienos patvarkymus išskaičiuoti iš atlyginimo, areštuoti sąskaitą bei vykdymo išlaidų paskaičiavimą. Pareiškėja sutiko tik su būtinosiomis vykdymo išlaidomis, prašė panaikinti skirtumą – 412 Lt vykdymo išlaidų bei nuimti areštą nuo sąskaitos.
Antstolis T. U. 2014-12-15 patvarkyme dėl skundo išnagrinėjimo nurodė, kad Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. numato, kad jei skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo įstaigos sąskaitoje. Nustačius, kad skolininkė gauna darbo užmokestį, vadovaujantis LR CPK 733 straipsniu priimtas patvarkymas dėl skolos išieškojimo, vykdymo išlaidos paskaičiuotos vadovaujantis Sprendimų vykdymo instrukcija, perskaičiuotos dėl bankinių pavedimų, skaičiuojant mokestį tik už vieną bankinį pavedimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Pirmosios instancijos teismas 2015-01-30 nutartimi pareiškėjos skundą atmetė. Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 p. įtvirtinta, kad nustačius, jog skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 688 str. numatyta teisė nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Kadangi minimalūs ir būtini poreikiai skolininkui jau yra užtikrinami jam atliekant bausmę laisvės atėmimo vietos įstaigoje valstybės lėšomis, išieškojimas iš lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, galimas. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, teismas konstatavo, kad antstolis T. U. pagrįstai ir nepažeisdamas galiojančių teisės aktų 2014‑12-02 patvarkymu nukreipė išieškojimą į skolininkei A. Z. priklausančias pinigines lėšas, esančias laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje ir ją areštavo. Kadangi 2014-12-02 antstolio vykdymo išlaidų paskaičiavimas atitinka Sprendimų vykdymo instrukcijos nuostatas, o išlaidas bankiniams pavedimams antstolis pats 2014-12-15 patvarkymu sumažino iki 1 bankinio pavedimo, teismas netenkino pareiškėjos prašymo panaikinti dalį vykdymo išlaidų – 412 Lt.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė
Atskiruoju skundu pareiškėja A. Z. prašo jos skundą tenkinti. Nurodo, kad 300 Lt skolos pareiškėja neginčija, tačiau nesutinka su paskaičiuotomis vykdymo išlaidomis, kadangi bausmę atlieka nuo 2011-03-02, niekur nesislapstė, jos nereikėjo ieškoti, kaip kad teigia antstolis priskaičiuodamas vykdymo išlaidas. Taip pat nurodo, kad pagal šią vykdomąją bylą antstoliui nebuvo padarytas nei vienas išskaitymas iš darbo užmokesčio, tačiau antstolis pareiškėjai iš karto atsiuntė patvarkymus. Pareiškėjos teigimu, ji šiuo metu dirba, todėl ir kreipėsi į antstolį ir į teismą, kad išskaičiuotų iš pareiškėjos gaunamo darbo užmokesčio skolą, perskaičiuotų vykdymo išlaidas, jas panaikinant kaip nepagrįstas, ir nuimtų areštą nuo sąskaitos.
Atsiliepime į atskirąjį skundą antstolis T. U. prašo atskirąjį skundą atmesti. Sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvai, antstolis mano, kad skundas yra nepagrįstas.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d., 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų matyti, kad Šiaulių apylinkės teismas 2014-03-10 nutartimi administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.13.-838-409/2014 tenkino Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus teikimą pakeisti A. Z. neatliktus nemokamus viešuosius darbus į nutarimu paskirtą 300 Lt baudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-08-25 nutartimi minėtą Šiaulių apylinkės teismo nutartį paliko nepakeistą. 2014-11-03 antstolio T. U. kontoroje buvo gautas vykdomasis dokumentas Nr. A2.13.-838-409 dėl 300 Lt išieškojimo iš A. Z. išieškotojui Centro PN.
Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės normų, todėl visi šio proceso dalyviai, taigi ne tik antstolis, bet ir skolininkas, išieškotojas, privalo griežtai laikytis nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos.
Piniginės lėšos, įrašytos į nuteistojo asmeninę sąskaitą, yra nuteistojo asmeninė nuosavybė, kurias nuteistasis gali naudoti Bausmių vykdymo kodekse ir kitų bausmės vykdymą reglamentuojančių norminių teisės aktų nustatyta tvarka, įskaitant ir savo būtiniausiems poreikiams patenkinti. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą; jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 str. 2 d.). Vadovaujantis CPK 688 straipsnio 3 dalimi, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Kaip nurodyta ir pirmosios instancijos teismo nutartyje, pagal Sprendimų vykdymo instrukcijos 4 punktą, nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.
Kaip matyti iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų, pareiškėjai buvo žinoma apie Šiaulių apylinkės teismo 2014-03-10 nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.13.-838-409/2014 priėmimą ir nemokamų viešųjų darbų į nutarimu paskirtą 300 Lt baudą pakeitimą, ši nutartis, išnagrinėjus pačios pareiškėjos apeliacinį skundą, įsiteisėjo 2014-08-25. Išieškotojas (valstybė) vykdomąjį dokumentą pateikė antstoliui vykdyti tik 2014-11-03, todėl pareiškėja, žinodama, kad iš jos yra priteista 300 Lt bauda, turėjo galimybę ją sumokėti gera valia ir tokiu būdu išvengti priverstinio išieškojimo padarinių, ir nors pareiškėja teigia, kad nuo 2011 m. kali pataisos namuose ir niekur nesislapstė, ji skolos geruoju nesumokėjo, todėl valstybė dėl baudos išieškojimo buvo priversta kreiptis į antstolį. Pažymėtina, kad jeigu skolininkas nevykdo teismo procesinio sprendimo geruoju ir pradedamas priverstinis teismo sprendimo vykdymas, skolininkas turi suvokti, kad priverstinis sprendimo vykdymas sukels jam papildomų neigiamų turtinių padarinių. Tokie neigiami padariniai skolininkui už vykdymo procesą reglamentuojančių normų netinkamą vykdymą nustatyti Sprendimų vykdymo instrukcijoje, todėl skolininkas, geruoju nevykdantis teismo sprendimo ir išieškotojui kreipusis į antstolį, turi atlyginti vykdymo išlaidas. Pareiškėja neprašė panaikinti antstolio patvarkymo priimti vykdomąjį dokumentą vykdyti, kartu pripažindama, kad vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti pagrįstai (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 185 straipsnis), ji taip pat įstatymų nustatyta tvarka neskundė jokių kitų antstolio vykdymo procese atliktų veiksmų, o tik nesutiko mokėti vykdymo išlaidas. Kadangi antstolis turėjo pagrindą atlikti priverstinio vykdymo veiksmus išieškant skolą, areštuoti pareiškėjos pinigines lėšas, apskaičiuoti vykdymo išlaidas ir priimti patvarkymą jas išieškoti, pareiškėjos argumentai dėl vykdymo išlaidų nepagrįstumo ir sąskaitos arešto atmestini.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, reglamentuojančias vykdymo procesą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurią pagal atskirojo skundo argumentus keisti ar naikinti nėra pagrindo, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
n u t a r i a:
Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.
Teisėja Danutė Burbulienė