Civilinė byla Nr. e2-849-560/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00756-2022-9

Procesinio sprendimo kategorija: 3.2.6.1.; 2.6.7.; 3.4.5.11.; 3.1.9.1.3.

                        (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. kovo 21 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

sekretoriaujant Rūtai Miltinytei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokato padėjėjui A. M. G.,

atsakovės UAB „Augus“ atstovams A. L., advokatei V. L.,

atsakovės antstolės V. M. atstovei R. T.,

        viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. R. ieškinį atsakovėms antstolei V. M. ir UAB „Augus“ dėl turto perdavimo iš varžytinių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo Kredito unija Centro taupomoji kasa.

Teismas

n u s t a t ė:

1.       Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 1-14), kuriuo prašo:

1.1       pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės V. M. 2022 m. gegužės 22 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825;

1.2       taikyti restituciją, priteisti ieškovui nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą:

a)       Butą su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimis žemės sklypo iš 0,4472 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

b)       butą su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), 267/27950 d. žemės sklypo iš 0,4472 ha ploto, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini);

c)       1/92 d. automobilių stovėjimo aikštelės, (faktiškai vienos automobilio stovėjimo vietos Nr. 23) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini);

d)       1/92 d. automobilių stovėjimo aikštelės, (faktiškai vienos automobilio stovėjimo vietos Nr. 24) unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini).

2.       Nurodo, kad antstolės V. M. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. 0004/14/01891, kuri pradėta pagal Klaipėdos m. 15-ojo notaro biuro notarės A. G. vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7254 dėl 131 327,42 Eur skolos, 7 616,99 Eur delspinigių (skolos), 2 350,21 Eur palūkanų (skolos) išieškojimo iš skolininkų išieškotojo Kredito unijos Centro taupomoji kasa naudai, buvo atlikti priverstinio vykdymo veiksmai. 2021 m. birželio 25 d. priimtas Antstolės patvarkymas Nr. S-21-15-15088 dėl turto arešto, kuriuo: prievolės įvykdymo užtikrinimui pagal sutartinę hipoteką įkeistas turtas – butas su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4.73 kv. m), t. y. 2.37 kv. m, esantis (duomenys neskelbtini); butas su bendro naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4.73 kv. m), t. y. 2.37 kv. m, (duomenys neskelbtini); 534/27950 d. žemės sklypo iš 0.4472 ha ploto, esančio (duomenys neskelbtini); 2/92 d. automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) įkeistas turtas buvo areštuotas.

3.       2021 m. rugpjūčio 3 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-15-15088 dėl ekspertizės ir realizavimo, kuriuo nuspręsta areštuotą turtą realizuoti priverstine tvarka, parduodant jį iš varžytynių, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę nekilnojamajam turtui, ekspertizę nekilnojamojo turto vertei nustatyti pavesti atlikti teismo ekspertui V. S.. 2022 m. gruodžio 13 d. antstolė vykdomojoje byloje priėmė patvarkymą Nr. S-21-15-2542 dėl turto vertės ir realizavimo pagrindu buvo nuspręsta paskelbti varžytines dėl buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) ir buto, esančio (duomenys neskelbtini), bei 2/92 dalių automobilių stovėjimo aikštelės (stovėjimų vietų Nr. (duomenys neskelbtini)), adresu (duomenys neskelbtini). Priimdama šį patvarkymą Antstolė vadovavosi Nekilnojamojo turto teismo eksperto V. S. tą pačią 2021 m. gruodžio 13 dieną sudarytos rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktu Nr. VS-2021/12-1. Ekspertizės akto 2.5.3. dalyje nurodyta, jog ekspertizės objektų apžiūros metu (2021 m. lapkričio 18 d.) teismo eksperto buvo nustatyta, kad vertinami butai buvo įrengti (išskyrus vieną patalpa Nr. 12-2, kuri buvo nebaigta įrengti), faktiškai apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vienas ir vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Šie pakeitimai nėra užfiksuoti Nekilnojamojo turto registre. Ekspertizės akte nustatyta, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 289 000 Eur, konkrečiai nustatant, jog: buto, esančio (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimis žemės sklypo iš 0,4472 ha ploto, rinkos vertė – 100 000 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 267/27950 d. žemės sklypo iš 0,4472 ha ploto, rinkos vertė yra 165 000 Eur, kiekvienos iš 1/92 d. automobilių stovėjimo aikštelių rinkos vertė yra po 12 000 Eur. 2022 m. gegužės 20 d. Antstolė priėmė turto pardavimo iš varžytinių aktą Nr. S-22-15-12162, kuriame nurodyta, jog 2022 m. vasario mėn. 10 d. įvykusiose varžytinėse Nr. 221180 visas ieškovo nekilnojamasis turtas parduotas UAB „Augus“ už bendrą pardavimo kainą 248 332,00 Eur.

4.       Teigia, jog antstolė priėmė ieškovo teises ir teisėtus interesus pažeidžiantį sprendimą dėl ieškovui priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo varžytinėse už akivaizdžiai mažesnę nei rinkos kaina. V. S. neturi specialių statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizės atlikimui būtinų žinių, kurios leistų daryti atitinkamas išvadas apie nekilnojamojo turto objektų techninę būklę, šių objektų sujungimą, kvestionuoti nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamojo turto objektus teisėtumą. Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės akte pateikta teisiškai nepagrįsta išvada, jog vertinami nekilnojamojo turto objektai yra faktiškai apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vienas ir vientisas turtinis vienetas laikytina subjektyvia, jokiais teisės aktais ar statinio eksperto išvadomis nepagrįsta nuomone. Nekilnojamojo turto objektai gali būti realizuojami (ir yra realizuojami) kaip atskiri turto vienetai, turto vertinimas kaip vieno turtinio vieneto akivaizdžiai sumažino jo vertę, vieno buto pardavimo pardavimas būtų pakankamas sprendimas išieškomai sumai padengti. Ieškovas akcentavo, kad tai yra vienintelis turimas jo gyvenamasis būstas. Ieškovas kartu su kita skolininke (jo motina) D. R. ir kreditorius išreiškė valią dėl atskirų, savarankiškų hipotekos objektų pardavimo varžytinėse eiliškumo.

5.       Atsakovė UAB „Augus“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 4 tomas, bylos lapai 1-5), kuriuo prašė ieškinį atmesti, pripažinti ieškovą aiškiai nesąžiningai pareiškus nepagrįstą ieškinį ir įpareigoti atlyginti atsakovo patirtus nuostolius, skirti ieškovui iki penkių tūkstančių eurų baudą iki 50 procentų iš šios baudos paskiriant UAB „Augus“ bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad visus patvarkymus vykdomojoje byloje ieškovas turėjo galimybę apskųsti CPK įtvirtinta tvarka ir pasinaudojo šia teise. Ieškovas byloje iš naujo pakartotinai kelia tuos pačius, teismų jau išnagrinėtus, klausimus ginčo teisenos tvarka visiškai nepagrįstai. Atsakovė yra sąžininga butų ir parkavimo vietų įgijėja ir valdo juos nuosavybės teise. Ieškovas turėjo galimybę aktyviai ieškoti ir pasiūlyti butus ir parkavimo vietas įsigyti už daug didesnę kainą jo pasirinktam pirkėjui, kas parodo, kad rasti pirkėją priverstine tvarka realizuojamam turtui nėra lengva.

6.       Atsakovė antstolė V. M. pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 3 tomas, bylos lapai 1-6), kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad antstolės paskirtas ir nekilnojamojo turto vertės nustatymo ekspertizę vykdymo procese atlikęs nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S. atitinka įstatymų nustatytus reikalavimus. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad kurie leistų abejoti nekilnojamojo turto teismo eksperto profesinėmis žiniomis ar atlikto turto vertinimo pagrįstumu bei objektyvumu. Vykdymo procese realią turto rinkos vertę apsprendė įvykusių varžytynių rezultatas. Jokių objektyvių įrodymu, kad turtas galėjo būti parduotas už didesnę kainą, nei jis buvo parduotas, ieškovas nepateikė. Nekilnojamojo turto teismo eksperto tikslas buvo nustatyti faktinę įkainojamo turto būklę, ką jis ir nustatė. Turtas iš varžytynių antstolės realizuotas teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant jokių teisės aktų reikalavimų. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 nustatė, kad skundžiami antstolės patvarkymai dėl turto įkainojimo ir pardavimo iš varžytynių kaip vientiso turtinio komplekso laikytini teisėtais ir pagrįstais.

7.       Trečiasis asmuo Kredito unija Centro taupomoji kasa pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos 2 tomas, bylos lapai 34-37), kuriuo prašė ieškinį atmesti ir skirti K. R. iki 5 000 Eur dydžio baudą 50 proc. baudos sumokant trečiajam asmeniui. Nurodė, kad ieškinyje išdėstytos identiškos aplinkybės jau buvo išanalizuotos atskiroje civilinėje byloje, kurioje yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi c. b. Nr. e2YT-7098-1154/2022 atmetė pareiškėjų D. R. ir K. R. skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 netenkino D. R. ir K. R. skundo ir paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį. Teigia, jog turto rinkos vertė nustatyta 289 000 Eur, pradinė turto pardavimo kaina pirmose varžytynėse nustatyta 231 200 Eur, t. y. 80 proc. eksperto nurodytos turto rinkos vertės. Visi ieškovo argumentai paneigti įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas ir pareikštas nesąžiningai, o ieškovui turėtų būti skirta bauda. Ieškovo ieškinio turinys iš esmės yra identiškas jau praeityje jo teiktiems procesiniams dokumentams, dėl kurių teismai pasisakė įsiteisėjusiais teismo sprendimais, tačiau ieškovas tais pačiais motyvais iš esmės dėl tų pačių aplinkybių vis tiek pateikė naują ieškinį.

8.       Ieškovas pateikė dubliką (elektroninės bylos 4 tomas, bylos lapai 138-148), kuriame papildomai nurodė, kad atsakovė pažeidė pareigą objektyviai nustatyti parduodamo nekilnojamojo turto rinkos vertę. Antstolės priimtas sprendimas dėl viso turto realizavimo yra laikytinas akivaizdžiai neteisėtu. Nekilnojamojo turto objektai buvo įsigyti kaip investicija. Naudingiausias turto realizavimas tiek ekonominiu, tiek visų teisėtų vykdymo proceso šaliu interesų derinimo aspektu buvo sprendimas įkainoti nekilnojamojo turto objektus kaip atskirus turtinius vienetus. Ieškovas pateikė procesinį dokumentą – ieškinį, kuriame detaliai išdėstė ieškinio reikalavimus pagrindžiančius motyvus, tinkamai įvertinęs susiklosčiusią situaciją bei pagrįstai vertindamas, jog jo turtinės teisės buvo pažeistos pardavus visą nuosavybė teise priklausantį nekilnojamąjį turtą akivaizdžiai žemesne nei objektų rinkos vertė kaina. Atsakovė terorizavo ieškovą ir jo šeimos narius, neteisėtais būdais siekdama iškraustyti šiuos asmenis iš jų ilgametės gyvenamosios vietos. Ieškovas turi teisę pasirinkti, kokiu konkrečiai CPK 602 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu siekia ginčyti antstolio patvirtintą pardavimo aktą.

9.       Atsakovė antstolė V. M. pateikė tripliką (elektroninės bylos 4 tomas, bylos lapai 176-180), kuriame papildomai nurodė, kad CPK 602 straipsnis numato baigtinį sąrašą atvejų, kada aktas gali būti pripažįstamas negaliojančiu, tačiau ieškovas nenurodė nei vieno iš jų. Ieškovo dublike dėstomi bendro pobūdžio deklaratyvūs teiginiai nėra įrodymai, kurie pagristų apie neva pažeistas teises.

10.       Atsakovė UAB „Augus“ pateikė tripliką (elektroninės bylos 4 tomas, bylos lapai 191-195), kuriame papildomai nurodė, kad ieškovas bylos įrodymais niekaip nepagrindė, kad gautos pajamos varžytinių rezultate būtų iš esmės didesnės pardavinėjant turto objektus po vieną ir kodėl. Sutartinė hipoteka su trečiuoju asmeniu buvo įregistruota visiems objektams (butams, parkavimo vietoms, žemės sklypo dalims) viena, t. y. bendra, todėl hipotekos dalyko skaidymas parduodant areštuotą turtą yra teisiškai yra neįmanomas. Neturi teisinės reikšmės bylai visapusiškai ir teisingai išnagrinėti aplinkybė, kokius veiksmus, tapęs butų ir parkavimo vietų savininku, atliko ar atlieka atsakovas. Identiškus teisinius reikalavimus „tikrinti“ tiek ypatingosios teisenos, tiek ginčo (ieškinio) teisenos tvarka CPK ir kasacinio teismo jurisprudencija neleidžia. Šie veiksmai kas mėnesį didina atsakovo turtinius nuostolius.

Ieškinys netenkinamas.

11.       Byloje nustatyta, kad antstolė V. M. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0015/19/00474, pradėtą pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo pagal hipotekos (įkeitimo) kreditoriaus prašymą Nr. 7254 dėl 131 327,42 Eur skolos, 2 350,21 Eur palūkanų, 7 616,99 Eur delspinigių, 330,38 Eur vykdomojo įrašo atlikimo išlaidų ir 5 102,39 Eur palūkanų išieškojimo iš skolininkų D. R. ir K. R. išieškotojos kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ naudai (ieškinio priedai Nr. 1-2). Iš 2016 m. rugsėjo 29 d. Sutartinės hipotekos (Maksimalioji hipoteka) sutarties bei 2020 m. gegužės 27 d. susitarimo dėl Sutartinės hipotekos pakeitimo (hipotekos kodas 20120160074995) matyti, jog skolininkai D. R. ir K. R., kreditorė KU „Centro taupomoji kasa“, įkaito davėjas K. R., įkeisti daiktai: 1) butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), aprašymas: su bendro naudojimo patalpa: a-4 (1/2 iš 4,81 kv. m.)., t. y. 2,40 kv. m., paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 41,94 kv. m., pažymėjimas plane 11, baigtumo procentas 88 proc., statybos pradžios metai 2015, pastatas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), 1A6/b, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 2) butas/patalpa-butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), aprašymas: su bendro naudojimo patalpa: a-4 (1/2 iš 4,81 kv. m.)., t. y. 2,41 kv. m., paskirtis – gyvenamoji, bendras plotas – 66,65 kv. m., pažymėjimas plane 12, baigtumo procentas 88 proc., statybos pradžios metai 2015, pastatas, kuriame yra butas – (duomenys neskelbtini), 1A6/b, žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypas, sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), įkeičiama 534/27950 dalis; 4) kiti inžineriniai statiniai – automobilių stovėjimo aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), įkeičiamos 2/92 dalys (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 329-337).

12.       Nekilnojamojo turto teismo ekspertas V. S., atlikęs antstolės 2021 m. rugpjūčio 3 d. patvarkymu Nr. 3-21-15-15088 paskirtą turto vertinimo ekspertizę, 2021 m. gruodžio 10 d. ekspertizės akte Nr. VS-2021/12-1 nustatė, kad bendra areštuoto turto vertė yra 289 000 Eur, iš jo išskiriant: 1) buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m), t. y. 2,37 kv. m., unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 100 000 Eur; 2) buto su bendrojo naudojimo patalpa, plane pažymėta a-4 (1/2 iš 4,73 kv. m.), t. y. 2,37 kv. m, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), su žemės sklypo dalimi rinkos vertė – 165 000 Eur; 3) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. 23), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Eur ir 4) 1/92 dalies automobilių stovėjimo aikštelės (faktiškai vienos automobilių stovėjimo vietos Nr. 24), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), rinkos vertė – 12 000 Eur (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 239-315). 2021 m. gruodžio 13 d. antstolė priėmė patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo, kuriuo buvo nuspręsta realizuoti skolininkams priklausantį turtą pagal teismo eksperto nustatytą areštuoto turto vertę. Antstolė patvarkymu informavo, kad 2022 m. sausio 11 d. bus skelbiamos pirmosios varžytynės (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 19-21). 2022 m. gegužės 20 d. antstolė V. M. surašė Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-22-15-12162 (elektroninės bylos 1 tomas, bylos lapai 316-317).

Dėl ieškinio reikalavimų

13.       CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų faktų jam nereikia įrodinėti. Kasacinis teismas, aiškindamas teismo sprendimo prejudicinę reikšmę, suformulavo tokias pagrindines taisykles: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose. Tam, kad teismo nustatyta aplinkybė būtų pripažinta prejudiciniu faktu, būtinas nurodytų sąlygų visetas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3 K-3-286-421/2018 22 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). 

14.       Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022 atmetė pareiškėjų D. R. ir K. R. skundą dėl antstolio veiksmų, Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022 netenkino D. R. ir K. R. atskirojo skundo ir paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo nutartį. Susipažinus su šiomis teismų nutartimis matyti, jog pareiškėjai D. R. ir K. R. byloje dėl skundo dėl antstolio veiksmų prašė: panaikinti 2021 m. gruodžio 13 d. patvarkymą Nr. S-21-15-25142 dėl turto vertės ir realizavimo; panaikinti 2022 m. sausio 11 d. patvarkymą Nr. S-22-15-803, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjų turto varžytynės Nr. (duomenys neskelbtini); 3) priimti patvarkymą dėl turto varžytynių atšaukimo; priimti atskirus patvarkymus dėl konkretaus K. R. ir D. R. turto pardavimo iš varžytynių ir turto objektus pardavinėti atskirai (kaip atskirus turtinius vienetus). Taigi, šioje civilinėje byloje ginčijami tas pats antstolės patvarkymas, remiamasi iš esmės tais pačiais argumentais, todėl teismas sprendžia, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022 ir Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022, jose nustatytos aplinkybės ir padarytos išvados turi prejudicinę galią nagrinėjant šią civilinę bylą ir teismas remiasi jomis, priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje.

15.       Ieškovas ieškiniu prašo pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės V. M. 2022 m. gegužės 22 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu teisinių pagrindų, sąlygų ir padarinių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2008; 2008 m. birželio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-293/2008; 2008 m. lapkričio 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2008; išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Turto pardavimo iš varžytynių aktas teismo sprendimu gali būti pripažintas negaliojančiu specialiojoje teisės normoje – CPK 602 straipsnyje – įtvirtintais pagrindais. Teismas, spręsdamas, ar yra pagrindas pripažinti negaliojančiu turto pardavimo iš varžytynių aktą, turi atsižvelgti į būtinumą užtikrinti konkuruojančių interesų pusiausvyrą, taip pat į proporcingumo principo reikalavimą, kad taikytina teisinio poveikio priemonė būtų adekvati teisės pažeidimui, turi siekti užtikrinti šalių santykių stabilumą, todėl, kaip nurodoma kasacinio teismo praktikoje, CPK 602 straipsnyje nustatytas varžytynių akto negaliojimo institutas taikytinas tik išimtiniais atvejais. Pažymėtina, kad pirmiau nurodyti kasacinio teismo praktikoje išdėstyti išaiškinimai iš esmės nepakito ir iš dalies pasikeitus varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu instituto teisiniam reguliavimui, t. y. nuo 2011 m. spalio 1 d. įsigaliojus CPK 602 straipsnio 1 dalies 7 punktui, kuriuo buvo papildytas galimų akto pripažinimo negaliojančiu atvejų sąrašas nuostata dėl esminio suinteresuotų asmenų teisių pažeidimo, atsisakius teismo kontrolės, tvirtinant antstolio sudarytus aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Pirmiau nurodytoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje išaiškinta ir tai, kad CPK 602 straipsnyje nustatytus akto pripažinimo negaliojančiu pagrindus teismas turi aiškinti ir taikyti kartu su kitomis įstatymo normomis, tačiau visais atvejais pagrindas pripažinti turto pardavimo iš varžytynių aktą negaliojančiu civilinio proceso teisėje gali būti tik esminiai imperatyviųjų teisės normų pažeidimai, varžantys asmenų teises bei teisėtus interesus (taip pat žr. Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2A-783-330/2015).

16.       Šiuo atveju ieškovas byloje įrodinėja, jog butai turėjo būti pardavinėjami kaip atskiri objektai. Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022, vertindamas ekspertizės aktą nurodė, kad: „ekspertizės aktas Nr. VS-2021/12-1 patvirtina, jog hipotekos sutartyje aprašyti du butai yra apjungti tarpusavyje ir funkciškai naudojami kaip vientisas turtinis vienetas – 110,18 kv. m. bendro ploto keturių kambarių butas su dviem balkonais. Eksperto išvadoje aiškiai aprašyta faktinė turto būklė – faktiškai mažesnio ploto bute yra įrengta tik virtuvė, jame nėra įrengti nei sanitariniai mazgai, nei gyvenamas plotas. Pažymėtina, jog prieš konstatuojant butų apjungimą, turto vertinimo ekspertizės akte aprašyti ir apibūdinti visi hipotekos kreditorei įkeisti nekilnojamieji daiktai, taip pat pateikta kiekvieno jų atskira vertė. Nors apeliantai teigia, kad butai buvo apjungti tik laikinai, tačiau faktinė turtinių vienetų būklė ir ekspertizės aktas patvirtina priešingas aplinkybes. Iš ekspertizės akte pateiktų turto nuotraukų akivaizdu, kad butų vidaus apdaila atlikta ilgalaikiam butų kaip vieno vieneto naudojimui, objekto vidaus apdaila ir jo suplanavimas neleidžia daryti jokių išvadų apie ketinimą artimiausiu metu butą padalinti į du atskirus butus. Be to, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, vykdomojoje byloje nėra duomenų, iš kurių būtų matyti, kad pareiškėjai būtų ėmęsi konkrečių veiksmų atidalyti butus į du savarankiškus turto vienetus arba kreipęsi į antstolę, prašydami suteikti jiems terminą tokiems veiksmams atlikti, taip pat, kad būtų pasiūlę savo pirkėją ar ėmęsi kitų aktyvių veiksmų įgyvendindami jiems vykdymo procese suteiktas teises“. Eksperto išvada yra pagrįsta ekspertizės akte pateiktais buto planais ir nuotraukomis, iš kurių matyti, kad į butus yra įrengtas vienas įėjimas, 40,92 kv. m. butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra naudojamas kaip svetainė su virtuvės zona, jame nėra įrengtas sanitarinis mazgas; sanitarinis mazgas yra įrengtas tik 64,53 kv. m. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris, be to, padalytas į tris atskirus kambarius. Taip pat byloje svarbi aplinkybė yra ta, kad sutartinė hipoteka su trečiuoju asmeniu buvo įregistruota visiems objektams (butams, parkavimo vietoms, žemės sklypo dalims) viena, t. y. bendra, todėl pagrindo turtinius vienetus pardavinėti atskirai antstolė neturėjo. Kad ieškovui priklausantys butai yra funkciškai pritaikyti naudoti kaip vienas butas patvirtina ir tai, kad pats ieškovas šioje byloje, prašydamas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigoti jam ir jo šeimos nariams iki šios bylos išnagrinėjimo naudotis nekilnojamuoju turtu, prašė leisti jam naudotis ne vienu iš turimų butų, o abejais. Taigi, teismo vertinimu, byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad butai yra sujungti (nors ir neįregistruoti kaip vienas turtinis vienetas) ir pagrindo juos pardavinėti kaip atskirus turtinius vienetus antstolė neturėjo.

17.       Ieškovas nurodo, jog turto vertinimas kaip vieno turtinio vieneto akivaizdžiai sumažino jo vertę. Minėtame ekspertizės akte nustatyta, jog vertinamo areštuoto turto rinkos vertė yra 289 000 Eur, konkrečiai nustatant, jog: buto, esančio (duomenys neskelbtini), su 267/27950 dalimis žemės sklypo iš 0,4472 ha ploto, rinkos vertė – 100 000 Eur, buto, esančio (duomenys neskelbtini), 267/27950 d. žemės sklypo iš 0,4472 ha ploto, rinkos vertė yra 165 000 Eur, kiekvienos iš 1/92 d. automobilių stovėjimo aikštelių rinkos vertė yra po 12 000 Eur. Taigi, ekspertizės akte Nr. VS-2021/12-1, ekspertas nustatė ne tik bendrą hipoteka įkeisto nekilnojamojo turto objektų kainą (289 000 Eur), tačiau aiškiai išskyrė ir kiekvieno buto su žemės sklypo dalimis vertes (100 000 Eur ir 165 000 Eur) bei abiejų automobilių stovėjimo aikštelių vertes (po 12 000 Eur). Ieškovas nors ir teigia, kad eksperto atliktas vertinimas sumažino turto vertę, tačiau į bylą nepateikia šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų. Kaip nustatyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022, nei antstolės patvarkymo priėmimo metu, nei anksčiau apeliantai (šioje byloje – ieškovas) nebuvo atlikę ir pateikę jokių ginčo nekilnojamojo turto vertinimo skaičiavimų, kurie leistų abejoti jau atliktos turto ekspertizės teisėtumu ir pagrįstumu. Turto vertintojo nustatyta turto vertė, kuri netinka skolininkams, nepateikiant jokių pagrįstų įrodymų dėl nustatytos turto vertės, nesudaro pagrindo abejoti ekspertizės, kurią atliko specialių žinių turintis turto vertintojas, teisėtumu bei pagrįstumu. 

18.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad vieno buto pardavimas būtų padengęs išieškomą sumą, nebuvo būtina pardavinėti visą turtą, tačiau teismas su tokiu ieškinio argumentu nesutinka. Kaip nustatyta įsiteisėjusioje Vilniaus apygardos teismas 2022 m. gegužės 19 d. nutartyje  civilinėje byloje Nr. e2S-1137-565/2022: „Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į CK 4.194 straipsnio 2 dalies dispoziciją, kurioje nustatyta, kad skola išieškoma iš visų parduotų daiktų vienu metu, o parduoti galima tik tiek, kiek reikia kreditoriaus reikalavimui patenkinti. Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjų išieškoma suma yra kintama dėl skaičiuojamų palūkanų. Antstolė atsiliepime į atskirąjį skundą nurodė, jog išieškotina suma pagal vykdomuosius dokumentus atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimo dienai yra 171 616,69 Eur (iš jų be eilės išieškotojui su vykdymo išlaidomis – 154 428,66 Eur). Pirma eile realizuotinas įkeistas turtas (butas, esantis (duomenys neskelbtini) ir 1/92 dalis stovėjimo aikštelės) įkainotas 177 000 Eur, pradinė pardavimo pirmosiose varžytynėse kaina būtų 141 600 Eur (177 000 Eur x 80 proc.), taigi pirma eile realizuotino ginčo turto akivaizdžiai nepakaktų net be eilės išieškotinai sumai padengti, todėl nėra pagrindo spręsti dėl skolininkų akcentuojamo parduotinų daiktų eilės nustatymo pažeidimo.“ Ieškovas į šią civilinę bylą nepateikia įrodymų, kurie sudarytų pagrindą šią situaciją vertinti kitaip, nei tai jau padaryta įsiteisėjusia teismo nutartimi, todėl šie ieškovo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

19.       Ieškovas ieškinyje nurodo, kad ekspertizę atlikęs ekspertas V. S. neturi specialių statinio projekto ir statinio statybos darbų ekspertizės atlikimui būtinų žinių, kurios leistų daryti atitinkamas išvadas apie nekilnojamojo turto objektų techninę būklę, šių objektų sujungimą, kvestionuoti nekilnojamojo turto registro duomenų apie nekilnojamojo turto objektus teisėtumą. Bylos duomenys patvirtina, kad rinkos vertės nustatymo ekspertizės aktą parengė ir ekspertizę atliko teismo ekspertas, atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas V. S., turintis nekilnojamojo turto vertintojo kvalifikacijos pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2007 m. vasario 28 d.; Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 6 d. įsakymas „Dėl įrašymo į Lietuvos Respublikos ekspertų sąrašą, Nr. 1R-306“, todėl tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad turto vertintojo kvalifikacija konkrečiu atveju buvo tinkama ir abejoti ja nėra pakankamo pagrindo, tokią išvadą darė ir Vilniaus apygardos teismas aukščiau nurodytoje įsiteisėjusioje teismo nutartyje. Vien ta aplinkybė, kad ieškovas iš esmės nesutinka su eksperto atlikta turto vertinimo ekspertize savaime nereiškia, jog ekspertizė yra atlikta netinkamai.

20.       Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovas byloje neįrodė pagrindo pripažinti negaliojančiu ab initio antstolės V. M. 2022 m. gegužės 22 d. surašytą Turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. S-17-4-17825. Nenustačius pagrindų panaikinti antstolės Turto pardavimo iš varytynių aktą, netenkinamas ir išvestinis ieškinio reikalavimas – prašymas taikyti restituciją.

Dėl baudos skyrimo ieškovui

21.       Atsakovė UAB „Augus“ ir trečiasis asmuo prašo ieškovui skirti baudą. CPK 95 straipsnio, reglamentuojančio baudos už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis skyrimo pagrindus, 1 dalyje nustatyta, kad dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius. CPK 95 straipsnio 2 dalis nustato, kad teismas, nustatęs CPK 95 straipsnio 1 dalyje numatytus piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis CPK 95 straipsnio prasme yra siejamas su nesąžiningu nepagrįsto ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimu ir sąmoningu veikimu prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Šie piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pripažinimo pagrindai yra savarankiški, jie nėra būtinoji vienas kito taikymo sąlyga – piktnaudžiavimui konstatuoti pakanka vieno ar kito pagrindo. Proceso įstatymo nuostatos, reglamentuojančios piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmes, neapibrėžia objektyvių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima nustatyti ir spręsti, ar atitinkamas šalies ar kito dalyvaujančio byloje asmens procesinis elgesys gali būti kvalifikuotas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis. Vadinasi, kiekvienu konkrečiu atveju, pasitelkus individualių aplinkybių vertinimą, turi būti sprendžiama dėl asmens elgesio atitikties piktnaudžiavimo požymiams, išskirtiems CPK 95 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-67-969/2019, 18 punktas; 2021 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-292-684/2021, 32 punktas). 

22.       Šiuo atveju ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas panaikinti antstolės turto pardavimo iš varžytynių aktą, žinodamas apie tai, jog šio akto teisėtumas jau buvo patikrintas įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Ieškovas šioje byloje nenurodo kokių tai kitų argumentų, o ieškinį grindžia analogiškais argumentais, kurie jau yra išsamiai išnagrinėti įsiteisėjusiomis teismų nutartimis. Teismo vertinimu ieškovo tikslas yra vilkinti jam priklausančio nekilnojamojo turto pardavimą ir kuo ilgiau tuo turtu naudotis, todėl teismas, įvertinęs tokį ieškovo elgesį sprendžia, jog ieškovas K. R. akivaizdžiai piktnaudžiavo jam suteiktomis procesinėmis teisėmis. Pažymėtina, kad nors ieškovas turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu ir ginti savo galimai pažeistas teises, tačiau tokiomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis jis turi naudotis tinkamai. Šiuo atveju įvertinus tai, kad, minėta, jo ieškinio argumentai šioje civilinėje byloje iš esmės yra analogiški teismų jau išnagrinėtiems K. R. ankstesniuose skunduose nurodytiems argumentams (pvz. jo atskirasis skundas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-7098-1154/2022), ieškiniu siekiama panaikinti antstolės procesinį dokumentą, dėl kurio teisėtumo jau yra pasisakyta įsiteisėjusiomis teismų nutartimis, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovas procesinėmis teisėmis naudojosi tinkamai ir sąžiningai.

23.       Taigi nustačius, kad ieškovas piktnaudžiavo procesu, atsižvelgiant piktnaudžiavimo pobūdį, trukmę, poveikio mastą nagrinėjamos bylos operatyvumui ir ekonomiškumui, jam skiriama 4 000 Eur bauda (CPK 95 straipsnio 2 dalis), pusę šios sumos, t. y. 2 000 Eur skiriant atsakovei UAB „Augus“ ir trečiajam asmeniui Kredito unijai Centro taupomoji kasa (kiekvienam po 1 000 Eur). Teismo vertinimu, paskirta bauda atitinka pažeidimo pobūdį ir griežtumu yra pakankama tam, kad būtų pasiekti procesinės atsakomybės tikslai.

Vadovaudamasis LR CPK 260 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 307 straipsniu, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškovo K. R. ieškinį atmesti.

Atsakovo UAB „Augus“ ir trečiojo asmens Kredito unijos Centro taupomoji kasa prašymus tenkinti ir skirti ieškovui K. R. (a. k. (duomenys neskelbtini) 4 000 Eur baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, po ketvirtadalį šios sumos (po 1 000 Eur) paskiriant atsakovės UAB „Augus“ (į. k. 302460107) ir trečiojo asmens Kredito unijos Centro taupomoji kasa (į. k. 302595471) naudai.

          Paskirtos baudos dalis (2 000 Eur) turi būti sumokėta valstybei į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                         Dainius Rinkevičius