Civilinė byla Nr. e2-5277-1079/2020
Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00330-2020-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.4.6; 3.2.6.1; 3.4.1.6.
(S)
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. gruodžio 16 d.
Joniškis
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė,
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei,
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Genovaitei Eidukienei,
atsakovei L. S., jos atstovui advokatui Valdui Falkauskui,
atsakovui G. P., jo atstovui advokatui Zigmui Burbai,
trečiojo asmens Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovei direktorei Raimondai Doviltienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovams L. S. ir G. P., trečiajam asmeniui Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centrui dėl laikino motinos valdžios apribojimo ir neterminuoto tėvo valdžios apribojimo.
Teismas, išnagrinėjęs bylą,
n u s t a t ė:
ieškovė ieškiniu prašė: 1) neterminuotai apriboti tėvo valdžią G. P. jo nepilnamečio sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) laikinai apriboti motinos valdžią L. S. jos vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 3) priteisti iš G. P. vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, kasmet sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; 4) priteisti iš L. S. vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui kiekvienam po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, kasmet sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka; nustatyti vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centre, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškinyje nurodė, jog L. S. turi septynis nepilnamečius vaikus: L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), ir S. B., gimusią (duomenys neskelbtini). Vaikų tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini). Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10361-1079/2020 L. S. neterminuotai apribota motinos valdžia dukros S. B. atžvilgiu. Atsakovės šeima nuo 2013 m. gegužės 15 d. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl girtavimo, vaiko teisių pažeidimo. 2018 m. birželio 30 d. šeimos įrašymo į socialinės rizikos šeimų apskaitą priežastys dar nebuvo išnykusios. 2018 m. lapkričio 16 d. tarnyboje buvo gautas pranešimas, kad atsakovės nepilnamečiai vaikai yra palikti vieni, o mama vartoja alkoholį. Nuvykus į įvykio vietą policijos pareigūnams ir tarnybos budėtojams, atsakovei buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas, vaikai namuose buvo palikti vieni, nes mama pas kaimynus vartojo alkoholį, namuose tvyrojo baisi netvarka, visur mėtėsi šiukšlės, neplauti indai, vaikai buvo labai apleisti, nešvarūs, neprižiūrėti, murzinais veidais, nuo jų sklido nemalonus kvapas, patalynė buvo nešvari, joje mėtėsi cigarečių nuorūkos. Nepilnamečiai vaikai buvo paimti iš nesaugios jiems aplinkos ir apgyvendinti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centre, adresu (duomenys neskelbtini). 2018 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismas nutartimi leido paimti vaikus G. B., L. B., T. B., G. B., L. B. ir J. P.. 2018 m. lapkričio 26 d. Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-1054 visiems vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju skirtas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, atsakovei buvo paskirta mobili komanda, pagal kurios išvadas ir rekomendacijas toliau pradėta taikyti atvejo vadyba, sudarytas pagalbos šeimai planas. 2019 m. liepos 18 d. nesikeičiant situacijai šeimoje, atsakovė spręsti priklausomybės alkoholiui problemos išvyko į reabilitacijos centrą viešąją įstaigą (toliau – VšĮ) „(duomenys neskelbtini)“ Ignalinos rajone. Iš vaikų ugdymo ir gydymo įstaigų gauta informacija, kad atsakovė nesidomėjo nei vieno iš vaikų ugdymusi ir sveikata ugdymo bei sveikatos priežiūros įstaigose. Globos centras buvo suorganizavęs motinos ir vaikų susitikimą reabilitacijos centre Ignalinos rajone, tačiau ilga kelionė labai išvargino nepilnamečius vaikus, todėl padaryti šiuos susitikimus dažnesnius yra sudėtinga. Atsakovė bendrauja su savo vaikais ir jų globėjais telefonu ir socialiniais tinklais. 2020 m. kovo 30 d. VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ gautoje pažymoje nurodoma, kad atsakovė lankosi pas psichologą ir psichiatrą, dalyvauja individualiose ir grupiniuose užsiėmimuose ir nurodo, kad jos gydymosi pabaiga planuojama 2020 m. gegužės mėnesio pabaiga. Nustačius vaikams laikinąją globą, atsakovė ne visada priėmė jai teikiamą socialinę pagalbą, nepilnai vykdė atvejo vadybininko rekomendacijas, tačiau, išvykusi gydytis į psichosocialinės reabilitacijos centrą buvo gauta informacija, kad atsakovė stengiasi keistis, rūpinasi tolimesniu gyvenimu, skambina vaikų globėjams, domisi kaip gyvena jos vaikai, yra tikimybė, kad ji įsilies į socialinį gyvenimą. Atsakovei turėtų būti taikomas laikinas motinos valdžios apribojimas kaip prevencinė priemonė vaikų atžvilgiu, nenustatant konkretaus termino. Atsakovas G. P. savo sūnumi J. P. nesidomi, nesirūpina, yra visiškai nusišalinęs nuo auklėjimo, jo gyvenamoji vieta nežinoma. Atsakovas visiškai nedalyvauja savo nepilnamečio sūnaus J. P. auklėjime, nesidomi jo ugdymu, sveikata, su vaiku nebendrauja ir nėra duomenų, kad padėtis pasikeistų. Atsakovai yra darbingi ir sveiki, todėl prašo iš atsakovės priteisti išlaikymą kiekvienam vaikui po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo – po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki jo sūnaus J. P. pilnametystės.
Atsakovo G. P. atstovas advokatas Zigmas Burba pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad teisme nagrinėjant baudžiamoji byla Nr. 1-29-457/2020, kurioje atsakovas kaltintas dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 punkte, 233 straipsnio 1 dalyje, padarymo, 2018 m. rugpjūčio 7 d. buvo paskelbta jo paieška, atsakovas rastas Jungtinėje Karalystėje. Minėta šalis sutiko jį išduoti Lietuvai. Atsakovas G. P. tinkamai nevykdo savo kaip vaiko tėvo pareigų, ir formalus pagrindas riboti tėvo valdžią egzistuoja. Atsakovas G. P. nepilnamečiu vaiku J. P. šiuo metu negali tinkamai pasirūpinti dėl objektyvių priežasčių, nes dėl nusikalstamų veikų jam taikomas laisvės ribojimas – sprendžiamas jo grąžinimo Lietuvai klausimas, todėl darytina prielaida, kad atsakovui atlikus šią bausmę, jis dės pastangas, siekdamas pakeisti savo gyvenseną, kad pats savarankiškai galėtų auginti ir išlaikyti vaiką. Ateityje yra tikimybė, jog atsakovas gali pakeisti savo gyvenimą teigiama linkme, todėl atsakovui G. P. tėvo valdžia J. P. atžvilgiu apribotina tik laikinai.
Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, ieškinyje nėra jokių duomenų apie tai, kad kažkoks konkretus jos veiksmas ar elgesys sukėlė sūnums neigiamas pasekmes arba rodė jos visišką nesirūpinimą vaikais. Nebendradarbiavimas su socialiniais darbuotojais negali būti laikomas elgesiu, darančiu kokią nors žalą ar neigiamą įtaką jos vaikams. Ji išvyko gydytis į psichologinės reabilitacijos centrą ir ten būdama stengiasi keistis, atsirado tikimybė, kad įsilies į socialinį gyvenimą. Prašydama priteisti išlaikymą, ieškovė privalėjo įvardinti vaikų poreikius, paskaičiuoti minimalaus teiktino išlaikymo dydį bei nurodyti, kokių savo galimybių ji nerealizavo dėl nerūpestingumo ar aplaidumo. Jos turtinė padėtis neleidžia teikti tokio išlaikymo, kuris yra prašomas, ir ši padėtis nepriklauso nuo jos valios. Ieškinyje nėra jokių duomenų apie tai, kaip ieškovė bendradarbiavo su ja, siekdama atnaujinti šeimos santykius su vaikais. Ji jau keturiolika mėnesių gydosi reabilitacijos centre, nuolat bendrauja su psichologe, vaikų globėjais: domisi vaikų sveikata, kaip jiems sekasi mokslai. Taip pat palaiko ryšius su socialine darbuotoja ir įvykio koordinatore, klauso jų patarimų. Planuoja keisti savo ir savo vaikų gyvenamąją vietą, persikeldama į Visaginą, ieško išsinuomoti buto, pradėjo domėtis dėl mokymo įstaigų, kurias galėtų lankyti vaikai.
Trečiasis asmuo Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė Genovaitė Eidukienė savo ieškinį palaikė, patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes ir papildomai nurodė, kad dabartiniu atveju situacija yra šiek tiek pasikeitusi, nes atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos, kreipėsi į skyrių, jo atžvilgiu buvo pradėta taikyti atvejo vadyba, sudarytas pagalbos planas, bus žiūrima, kaip jam toliau klostysis vykdyti tėvo pareigas. 2020 m. gegužės mėnesį iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ buvo grįžusi atsakovė, visi tikėjosi, kad ji dės dideles pastangas vaikams susigrąžinti, tačiau 2020 m. gegužės 21 d. vėl buvo gautas pranešimas, kad atsakovė rasta neblaivi, nustatytas 2,60 promilių girtumas. Po šio įvykio atsakovė išvyko pratęsti reabilitacijos į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, kur dabar ir gyvena. Yra visi pagrindai tėvų valdžios ribojimui, nes vaikams nustatyta laikinoji globa, tėvai nededa tiek pastangų, kiek turėtų dėti. Tėvų valdžiai riboti pakanka to, kad tėvai nesirūpina savo vaikais. Laikinosios globos trukmė su pratęsimu negali viršyti 18 mėnesių, terminas suėjo 2020 m. gegužės 23 d., tačiau atsakovės girtumas buvo fiksuotas 2020 m. gegužės 21 d. Jiems pateiktoje informacijoje nurodyta, kad atsakovė su vaikais bendrauja telefonu, tačiau nesidomi vaikų ugdymu įstaigose. Kokias pastangas susigrąžinti vaiką dės atsakovas, bus matyti ateityje. Sudarytos visos galimybės, kad atsakovai galėtų susigrąžinti vaikus. Jei atsakovui neterminuotai bus apribota tėvo valdžia, socialinės paslaugos bus teikiamos, jei jis šių paslaugų prašys. Paėmus vaiką iš šeimos, atsakovas nesidomėjo vaiku, visiškai juo nesirūpino. Apie jo buvimo vietą jokių žinių niekas neturėjo. Nors ir būdamas užsienyje, jis galėjo domėtis sūnumi per socialinę darbuotoją. Šiuo metu atsakovas nėra nieko įvykdęs, kad būtų galima laikinai riboti tėvo valdžią. Kadangi iš atsakovo išlaikymas priteistas po 100 Eur, tai prašo jį padidinti iki 150 Eur. Atsakovas yra darbingo amžiaus, gali užsidirbti ir teikti vaikui išlaikymą. Jei jis teiks išlaikymą, rūpinsis, domėsis sūnumi, galės kreiptis dėl tėvo valdžios ribojimo panaikinimo. Vaikų nuomonė buvo išklausyta telefonu 2020 m. balandžio mėnesį, visi vaikai norėjo grįžti gyventi pas mamą, išskyrus J. P., kuris dėl mažametystės nebuvo apklaustas. Nuo 2013 m. šeimai teiktos socialinės paslaugos, nes šeima buvo socialinės rizikos šeimų apskaitoje dėl vaikų teisių pažeidimo, girtavimo. 2018 m. gruodžio 5 d. atsakovei buvo sudarytas pagalbos planas, ji lankėsi po vieną kartą pas gydytoją psichiatrę ir pas psichologę. Bendravimas su socialine darbuotoja buvo apsunkintas, kaimynai pranešdavo, kad ji išgėrusi, neatsiliepdavo telefonu. Atsakovė pripažino, kad turi problemą dėl alkoholio vartojimo, todėl buvo priimtas sprendimas, kad tik ilgalaikis gydymas jai gali padėti. Pati pripažinusi, kad turi problemą, nusprendė išvykti ilgesniam laikui gydytis. Atsakovei šiuo metu socialinės paslaugos yra sustabdytos, kol baigs gydymą ir grįš iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Mano, kad prašomas priteisti iš atsakovės išlaikymo dydis nėra per didelis. Atsakovė gali gauti socialinį būstą išimties tvarka. Ji turi įrodyti, kad yra pakeitusi savo elgesį. Šiuo metu atsakovė stengiasi, ieško galimybių rasti darbą, skambina vaikams, jų globėjams, todėl motinos valdžia jai ribotina laikinai. Laikinas tėvų valdžios ribojimas yra ne nubaudimo, bet prevencinė priemonė, terminas šiuo atveju neturėtų būti nustatomas. Pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turės teisę kreiptis į teismą dėl motinos valdžios ribojimo panaikinimo. Atsakovui tikslinga neterminuotai riboti tėvo valdžią, nes byloje nėra jokių duomenų, kad rūpintųsi savo vaiku. 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovui sudarytas pagalbos planas, todėl laiko tarpas yra per mažas, kad galima būtų galvoti apie vaiko atidavimą jam auginti. Tėvų valdžia gali būti ribojama, kai tėvai nesirūpina arba neteikia jiems išlaikymo. Vien tai, kad vaikai auga ne šeimoje – taip pažeidžiami jų interesai.
Atsakovas G. P. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko iš dalies, prašė, kad jam laikinai būtų apribota tėvo valdžia. 2020 m. spalio 1 d. išėjo iš įkalinimo įstaigos ir iš karto kreipėsi į vaiko teisių apsaugos instituciją. Su sūnumi buvo bendravęs seniai. 2017 m. vasario mėnesį abu su atsakove L. S. buvo išgėrę, todėl vaikus iš jų paėmė. Po to jie važiavo, vaikus lankė. 2017 m. vaikas buvo Šiauliuose, globos namuose, o 2017 m. rugpjūčio mėnesį jis nebegyveno su atsakove, pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini). Kai vaikus grąžino, jo jau nebebuvo. Skambino atsakovei, prašė atvežti vaiką, nes jam buvo nustatyti apribojimai, jis negalėjo artintis prie jų gyvenamosios vietos, tačiau atsakovė išsisukinėjo ir vaiko neatvežė. Socialinei darbuotojai buvo užsiminęs, kad neleidžia bendrauti su vaiku, tačiau ji nesiklausė. 2018 m. liepos 18 d. išvyko į Angliją, iš pradžių su atsakove susirašinėjo iki 2018 m. lapkričio mėnesio, ji ir vaiko nuotraukas atsiųsdavo, bet po to ryšys su atsakove nutrūko. Tuo momentu gyveno (duomenys neskelbtini), kai iš jo sūnui buvo priteistas išlaikymas, tačiau išlaikymo neteikė, nes žinojo, kad tie pinigai bus pragerti. Jis pats nebegeria daugiau kaip dvejus metus, metė išvykęs į Angliją. Dabar su sūnumi buvo susitikęs 2020 m. spalio 12 d. Vaiko gerovės centre pabuvo valandą, nuvežė žaisliukų, knygučių, draugiškai klijavo. Sūnui buvo bandoma paaiškinti, kad jis yra jo tėvas. Sūnus bendrauja normaliai, dabar bendraus antradieniais ir penktadieniais, patankino vaizdo skambučius. Bendrauja su sūnaus globėja, ji per skambučius būna šalia sūnaus. Šiuo metu gyvena pas mamą, pateikęs prašymą socialiniam būstui, ieškosi, kur gauti išsinuomoti butą. Per karantiną niekas nenori darbinti, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba), šiuo metu prižiūrimas Probacijos tarnybos. Iš Užimtumo tarybos gavo 174 Eur išmoką. Sutinka, kad išlaikymas vaikui būtų padidintas iki 150 Eur, nors nemokėjo ir priteisto 100 Eur išlaikymo. Kai priteisė išlaikymą, jo pajamos buvo padienės, gaudavo 300 Eur, nes po 170 Eur atskaičiuodavo antstoliai, buvo paskirta bauda dėl S. B.. Likusi skola antstolei Šimkienei sudaro 670 Eur. Mano, kad šiuo metu vaiko poreikiai apie 300 Eur. Pagalbos plane jam nustatytas įpareigojimas susirasti būstą ir darbą. Jam siūloma eiti gyventi į (duomenys neskelbtini). Per tą laiką gal atsiras socialinis būstas. Jis turi patirties auginant vaikus, nes augino tris atsakovės vaikus. Stengsis planus įgyvendinti kuo greičiau. Socialinių darbuotojų pagalbą priima, kol kas ji veiksminga, probacijos pažeidimų nenustatyta. Vaiko sveikata sveikatos priežiūros įstaigoje nesidomėjo. Stengsis daryti viską, kad susigrąžintų vaiką.
Atsakovo G. P. atstovas advokatas Zigmas Burba teismo posėdžio metu parodė, kad bylos nagrinėjimo metu aplinkybės pasikeitė – atsakovas grįžo iš įkalinimo įstaigos ir deda aiškias pastangas susigrąžinti vaiką į šeimą, ką patvirtina ir jam sudarytas pagalbos planas. Neteisinga būtų jam neterminuotai apriboti tėvo valdžią. Laikinas tėvo valdžios ribojimas – būtų šansas jam pasikeisti, pasitaisyti. Atsakovui reikalinga visokeriopa pagalba. Jei atsakovui sudarytas planas bus įvykdytas, vaikas galės grįžti į šeimą. Visos prielaidos yra laikinai riboti tėvo valdžią. Atsakovas sutiko su išlaikymo dydžiu. Turint darbą, tai nėra didelė suma, bet žiūrint į dabartinę situaciją – tikslinga išlaikymo dydį palikti tą patį.
Atsakovė L. S. teismo posėdžio metu su ieškiniu sutiko, paaiškino, kad ji nesirūpino savo vaikais, nes vartojo alkoholį, todėl vaikai buvo iš jos paimti. Nuo 2018 m. lapkričio iki 2019 m. liepos jai nepavyko įgyvendinti priemonių plano, nes nuo 2019 m. sausio vidurio iki vasario vidurio prabuvo Šiauliuose detoksikacijoje ir Minesotos programoje, po to dirbo bendrovėje ir pas ūkininkus, tačiau tai jai nepadėjo, negebėjo su savimi susitvarkyti. Per atvejo vadybos posėdį buvo pasiūlyta važiuoti gydytis į reabilitacijos centrą ir ji sutiko, reabilitacija VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ jai labai padėjo. Dvare teikiamos psichologo konsultacijos, kiekvieną savaitę bendrauja su A. S., turėjo 19 susitikimų. Nurodo, kad jai užtektų pusės metų laiko susirasti būstą ir užsidirbti pinigų vaikams išlaikyti. Jos gydymas VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ baigėsi, bet šiuo metu ji neturi kur grįžti. Į socialinį būstą (duomenys neskelbtini) ji negali grįžti, nes tame kaime yra daug alkoholį vartojančių žmonių ir jos padėtyje tai labai pavojinga. 2020 m. gegužės mėnesį rašė prašymą pakeisti socialinį bustą, prašė skirti (duomenys neskelbtini), atsakymo jokio negavo. Teiravosi socialinio būsto (duomenys neskelbtini), nurodė, kad ji turi atsisakyti socialinio būsto (duomenys neskelbtini), tada gal po pusės metų ir atsirastų socialinis būstas (duomenys neskelbtini). Po Kalėdų ji galvoja trims mėnesiams vykti į užsienį dirbti žuvies fabrike, kad užsidirbtų pinigų, galėtų nuomotis butą, ieškotis darbo ir išlaikyti vaikus. Darbą užsienyje jai surado per VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Šiuo metu kitur kurtis nevykstant į užsienį užsidirbti ji galimybių neturi, nes neturi, kas jai padėtų. Bandė ieškotis būsto (duomenys neskelbtini), bet šiuo metu ji gauna 170 Eur pašalpą, o už buto nuomą prašo depozito, ji tokių pinigų neturi. Grįžusi iš užsienio, ketina darbo ieškotis (duomenys neskelbtini). Ji 8 metus yra dirbusi prekyboje, sulaukusi 26 metų, pradėjo auginti vaikus. 2020 m. gegužės mėnesį buvo laikinai grįžusi pas tėvus, kur alkoholį vartojo brolis, po to grįžo į kaimą, ten buvo tas pats, ir nebeatsilaikė. Mano, kad pagundų bus ir toliau, bet jau žino, ką daryti. Ji su vaikais bendrauja: su sūnumi L. bendravo šiandien, su sūnumi T. – vakar, su J. – praeitą savaitę. Bendrauja ir su vaikų globėjais, tik su L., G. ir G. globėja yra sunkiau bendrauti, nes ji iš karto duoda telefoną vaikams. Su vaikais kalbasi, kaip sekasi mokykloje, kuo užsiima, pasakojo vaikams, kad galvoja važiuoti į Škotiją. Vaikai visada klausia, kada jie grįš namo. J. ją vadina „mama L.“, bet noriai važiuoja į susitikimus, noriai bendrauja, pasakoja jai visus įspūdžius, įvykius, norėtųsi bendrauti ilgiau. Su vaikais paskutinį kartą matėsi 2020 m. rugpjūčio 20 d., kai dviem dienoms buvo grįžusi iš reabilitacijos. Visi susitiko prie (duomenys neskelbtini), turiningai praleido pora valandų. Iš vaiko teisių apsaugos institucijos anksčiau buvo gavusi pastabą, kad pati turi organizuoti susitikimus su vaikais, todėl pati ir susiorganizavo. Dažnai susitikti negali, nes kelionei ir dovanoms reikia apie 100 Eur. Pripažįsta, kad 80 Eur išlaikymas vaikams yra per maža suma jų poreikiams tenkinti, tačiau abejoja, ar galėtų mokėti prašomą išlaikymą, net jei ir gautų atlyginimą, nes pačiai nebeliktų iš ko gyventi. Šiuo metu neturi iš ko mokėti išlaikymo. Priteisto išlaikymo nemoka ir dukrai S. B.. Socialinės paslaugos išvykus į užsienį jai nebus teikiamos, bet ji visada bendrauja su savo socialine darbuotoja, net ir būdama VšĮ „(duomenys neskelbtini)“. Į ugdymo įstaigą dėl vaikų neskambino, nes viską jai papasakoja globėjai. Nesutinka, kad vaikas J. P. būtų grąžintas atsakovui. Jis teistas dėl jo elgesio su jos dukra, kiti vaikai taip pat kentėjo nuo atsakovo.
Atsakovės L. S. advokatas Valdas Falkauskas teismo posėdžio metu parodė, kad atsakovė matydama, kokias pasekmes jai sukėlė aplinka, kurioje ji gyveno, nebenori grįžti į tą pačią socialinę aplinką. Mano, kad nagrinėjamu atveju nėra motinos valdžios ribojimo pagrindų. Valstybė, žinodama, kad nuo 2013 m. atsakovės šeimoje yra girtaujama ir pažeidinėjamos vaiko teisės, tik 2018 m. sujudo paimti vaikus. Per pastaruosius du metus situacija pagerėjo. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras nebemato grėsmės vaikų interesams ir sako, kad vaikus jau šiandien būtų galima grąžinti motinos priežiūrai, jei atsirastų normalios gyvenimo sąlygos. Atsakovė nėra kalta, kad ji yra atsidūrusi užburtame rate ir negali gauti geresnio socialinio būsto. Sveikintina, kad motina deda pastangas bendrauti su vaikais. Ieškinys yra priemonė nubausti motiną už praeities nuodėmes, kurių jau šiandien dienai nebėra, arba tai yra kaip pateisinimas už ilgalaikį delsimą atkurti šeimos santykius. Vaikų teisės tokiu būdu negali būti nei saugomos, nei ginamos. Atsakovė sutinka, kad jai laikinai būtų ribota motinos valdžia, todėl prašo į atsakovės poziciją atsižvelgti tiek, kiek ji negali užtikrinti socialinių vaikų gyvenimo sąlygų, bet, atstovo manymu, pagrindų šiai dienai riboti motinos valdžią nebėra. Siekiant padėti motinai, gal ir verta apriboti jos valdžią vaikų atžvilgiu, bet terminas turėtų būti minimalus.
Trečiojo asmens Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovė direktorė Raimonda Doviltienė su ieškiniu sutiko, teismo posėdžio metu paaiškino, kad atsakovė L. S. iki 2020 m. gegužės mėnesio vaikais rūpinosi ne taip aktyviai, kaip dabar. Po 2020 m. gegužės mėnesio vyksta susitikimai su vaikais, jie brandesni, labiau motiniški, atsakovė klausinėja apie jų sveikatą, ugdymą, laisvalaikį. Atsakovė teisingai prašo, kad jos kaip motinos valdžia būtų ribota kuo trumpesniam terminui. Jų įstaiga apie atsakovą neturėjo jokios informacijos, nežinojo, kur jis yra, pirmasis atsakovo susitikimas su vaiku vyko 2020 m. spalio 19 d. Atnešė vaikui dovanų, juo domėjosi, klijavo knygelę, vaikas bendravo noriai. Paskelbus karantiną, tėvas bendrauja nuotoliniu būdu. Jo biografijos nežino, tačiau dar per trumpas laikas nuspręsti, ar galima jam grąžinti vaiką. Atsakovas paslaugas priima, bet mažai laiko praėjo, kad būtų galima vertinti. Mano, kad atsakovui taip pat tėvo valdžia turėtų būti ribota laikina, jis turėtų laiko parodyti, ką gali vaiko labui nuveikti. Neterminuotai apribojus tėvo valdžią, atvejo vadyba nutrūksta, bet jei tėvas rašo prašymą, jo asmenine iniciatyva paslaugos gali būti teikiamos, dėl paslaugų teikimo sprendžią jų įstaiga. Tuo tarpu, jei laikinai ribota tėvų valdžia, taikoma ir atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos. Kai atsakovė grįš į (duomenys neskelbtini), socialinių paslaugų teikimas jai taip pat bus atnaujintas. Atsakovė atsiduria užburtame rate – kol vaikų nėra grąžintų, didesnio socialinio būsto niekas neduoda. Savarankiško gyvenimo namuose galima gyventi tik su mažiukais vaikais, o socialinės priežiūros paslaugos teikiamos, kuomet vienas iš tėvų gyvena specialistų priežiūroje ir pats prisižiūri vaikus, išlaiko juos, bet vaiko laikinoji globa negali būti nustatyta. Paimant vaikus, atsakovei nebuvo pasiūlyta tokia paslauga, nes ši paslauga atsirado nuo 2020 m. Nors dar vaikai negrąžinti, reikėtų savivaldybėje prašyti, kad išimties tvarka jai suteiktų didesnį socialinį bustą. Kai 2020 m. gegužės mėnesį atsakovė kreipėsi dėl socialinio būsto pakeitimo, ji vėl rasta neblaivi, grįžo gydytis, todėl būstas ir nebuvo suteiktas. Pagalbos planai sudaryti, kad atsakovams būtų galima grąžinti vaikus. Savarankiško gyvenimo namuose atsakovas galėtų gyventi su vaiku, jei susirastų darbą ir galėtų pats išlaikyti vaiką. Ten yra socialiniai darbuotojai, kurie padeda. Atsakovei taip pat reikėtų didesnių vaikų ugdymo įgūdžių, bet socialinė darbuotoja galėtų jai padėti. Jei atsakovė turėtų būstą, darbą, būtų teikiamos socialinės paslaugos, jai galėtų patikėti vaikus. Šiuo atveju pajamos turi būti darbinės. Iki tol atsakovė gaudavo pašalpas už vaikus apie 1000 Eur, dar dirbdavo padienius darbus.
Teismas
k o n s t a t u o j a:
Bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovė L. S. turi septynis nepilnamečius vaikus: S. B., gimusią (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), J. P., gimusį (duomenys neskelbtini); iš byloje esančio mirties liudijimo matyti, kad atsakovės šešių pirmųjų vaikų tėvas V. B. mirė (duomenys neskelbtini); atsakovas G. P. yra vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas; Gyventojų registro duomenų bazės išrašas patvirtina, kad atsakovas daugiau vaikų neturi; LITEKO duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3659-457/2018 iš atsakovo G. P. priteistas išlaikymas jo sūnui J. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur nuo 2018 m. vasario 18 d. iki vaiko J. P. pilnametystės.
Atsakovės L. S. šeima Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2013 m. gegužės 15 d. įsakymu buvo įrašyta į Joniškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą dėl socialinių įgūdžių stokos, vaiko teisių pažeidimo; LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. spalio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-10361-1079/2018 neterminuotai apribota motinos valdžią atsakovei L. S. jos dukters S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 22 d. nutartimi leido iš atsakovės paimti kitus jos nepilnamečius vaikus G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), T. B., gimusį (duomenys neskelbtini), G. B., gimusį (duomenys neskelbtini), L. B., gimusį (duomenys neskelbtini), J. P., gimusį (duomenys neskelbtini), nes buvo nustatytas antras grėsmės vaikams lygis, vaikų gyvenamojoje aplinkoje buvo dažnai piktnaudžiaujama alkoholiu, motina piktnaudžiavo alkoholiu, nesirūpino buitimi, vaikais, negamino valgyti, nekūreno pečiaus, 2018 m. lapkričio 15 d. atsakovei buvo nustatytas 3,14 promilės girtumas; Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. A-1054 likusiems be tėvų globos L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), T. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), L. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), G. B., gimusiam (duomenys neskelbtini), J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), nustatyta laikinoji globa nuo 2018 m. lapkričio 23 d., laikinuoju globėju skirtas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centras, esantis (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. A-520 ir 2019 m. liepos 3 d. įsakymu Nr. A-632 patikslintas vaikų laikinojo globėjo pavadinimas, nurodant, kad vaikų laikinuoju globėju skiriamas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centras ir vaikų globos vieta nustatyta pas skirtingus budinčius globėjus.
Iš Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities mobiliosios komandos atlikto vertinimo matyti, kad atsakovei L. S. rekomenduotos psichologo, psichiatro konsultacijos, socialinio darbuotojo priežiūra ir paslaugos, socialinio darbuotojo ir atvejo vadybininko kontrolė, socialinių įgūdžių ugdymo programos mokymai, tėvystės įgūdžių tobulinimo programa; 2018 m. gruodžio 5 d. atvejo vadybos posėdyje L. S. sudarytas pagalbos planas, kuriuo atsakovė iki 2019 m. kovo 5 d. įsipareigojo tęsti psichologo konsultacijas, lankytis pas psichiatrą dėl priklausomybės alkoholiui, dalyvauti Pozityvios tėvystės kursuose, gydytis stacionare nuo priklausomybės alkoholiui; 2019 m. gegužės 31 d. atlikus pagalbos plano peržiūrą, sudarytas naujas pagalbos planas, iš kurio matyti, kad stacionarus gydymas Šiaulių priklausomybių ligų centre atsakovei nepadėjo, ji pripažįsta toliau vartojanti alkoholį, socialinių darbuotojų pagalbą priėmė ne visada, vaikus lanko pagal išgales, vaikai nori grįžti gyventi pas mamą, todėl atsakovė įsipareigojo vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrą; Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis nustatyta, kad 2019 m. gegužės 31 d. praėjus keletui valandų po atvejo vadybos posėdžio, atsakovė informavo socialinę darbuotoją, kad nusprendė vykti gydytis į priklausomybių reabilitacijos centrą, susisiekta su VšĮ „(duomenys neskelbtini)“, atsakovė nuo 2019 m. liepos 18 d. išvyko į priklausomybių reabilitacijos centrą, socialinių paslaugų teikimas jai sustabdytas nuo 2019 m. rugpjūčio 20 d.
Iš byloje esančių 2020 m. kovo mėnesio pirminės sveikatos priežiūros įstaigų raštų matyti, kad atsakovės sūnų G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), sveikata tinkamai rūpinasi jiems paskirti budintys globėjai, vaikai G. B., gimęs (duomenys neskelbtini), ir L. B., gimęs (duomenys neskelbtini), turi sveikatos problemų; iš ugdymo įstaigų 2020 m. kovo mėnesio raštų matyti, kad vaikai G. B., L. B., L. B., T. B. į mokyklą ateina švarūs, pailsėję, priemonėmis aprūpinti, globėjų prižiūrėti, tačiau atsakovė ugdymo įstaigose vaikų pasiekimais nesidomėjo.
Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2020 m. kovo 26 d. rašte nurodyta, kad atsakovė nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2020 m. kovo mėnesio su savo vaikais susitiko 9 kartus, skambina kiekvienam vaikui du kartus per mėnesį, susitikimai tapo retesni atsakovei išvykus gydytis į reabilitacijos centrą, tačiau atsakovė rodo iniciatyvą susitikti su vaikais, aktyviai domisi jų sveikata, savijauta, ugdymu, visi vaikai laukia susitikimų su mama ir nori grįžti į biologinę šeimą, mamai trūksta žinių ir įgūdžių apie tam tikro amžiaus vaikų elgesio tendencijas bei tinkamą bendravimo būdą, buvęs artimas ryšys pradeda „trūkinėti“, todėl centras rekomendavo teikti atsakovei ir jos vaikams savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo paslaugas (duomenys neskelbtini); Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2020 m. kovo 27 d. rašte nurodyta, kad atsakovė su socialine darbuotoja bendravo nuotoliniu būdu, su darbuotoja bendrauja noriai, bando spręsti grįžimo į namus klausimą, turi motyvacijos ir noro stengtis, kad vaikai grįžtų gyventi pas ją, tačiau ryšys su vaikais yra pradėjęs tolti; VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2020 m. kovo 30 d. pažymose nurodyta, kad atsakovė L. S. į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ atvyko 2019 m. liepos 18 d., kurso programa yra nuo 12 iki 14 mėnesių, reabilitacinės programos eigoje pagerėjo atsakovės fizinė ir psichologinė sveikata, pradėjo daugiau laiko skirti motinystės pareigoms, atsakingiau pradėjo rūpintis vaikais, nieko neraginama skambina, bendrauja su jais socialiniuose tinkluose, domisi vaikų pažymiais, sveikata, augimu bei dalyvavimu įvairiose veiklose, pati aktyviai lankosi pas specialistus, su ja dirba psichologai, psichiatras ir socialiniai darbuotojai, jai taikomos individualios ir grupinės konsultacijos, motyvuota palaikyti blaivų ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą, gali integruotis į socialinį gyvenimą, planuojama gydymosi pabaiga – 2020 m. gegužės pabaigoje; iš 2020 m. balandžio 7 d. Vaiko nuomonės išklausymo aktų matyti, kad berniukai bendrauja su mama, L. B., L. B., T. B. nurodė norintys gyventi su mama ir broliais, G. B. norėtų gyventi su globėja, bet labai pasiilgo šeimos, o J. tikrosios mamos neprisiminė, globėją vadina mama; Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro 2020 m. balandžio 8 d. raštuose nurodyta, kad atsakovė ketina kreiptis dėl socialinio būsto pakeitimo, kad socialinis būstas jai būtų skirtas (duomenys neskelbtini), kur vaikai turėtų geresnes sąlygas lankyti ugdymo įstaigas, o jai būtų geriau susirasti darbą, lankyti anoniminių alkoholikų užsiėmimus; atsakovė pageidavo, kad kurį laiką grįžus vaikams galėtų gyventi (duomenys neskelbtini), kur su socialinio darbuotojo pagalba atstatytų prarastą ryšį su vaikais; 2020 m. gegužės 14 d. atvejo vadybos posėdyje atsakovei trims mėnesiams sudarytas pagalbos planas, iš kurio matyti, kad nuo 2020 m. sausio 31 d. jai atnaujinta socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo paslauga, nustatyti įpareigojimai iki 2020 m. rugpjūčio 14 d. lankyti psichologės konsultacijas, pozityvios tėvystės mokymus, grįžus iš reabilitacijos, laikytis jų rekomendacijų, lankyti vaikus, su jais bendrauti, savarankiškai ieškotis darbo; iš byloje esančio Policijos registruojamų įvykio registre užregistruoto pranešimo matyti, kad 2020 m. gegužės 21 d. 13.38 val. pagal socialinės darbuotojos iškvietimą policijos pareigūnams nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), atsakovei L. S. nustatytas 2,60 promilės girtumas.
SODRA duomenimis nustatyta, kad atsakovė nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2020 m. lapkričio 30 d. niekur nedirbo, atsakovas G. P. 2020 metais taip pat niekur nedirbo; NDNT informacinėje sistemoje apie atsakovę duomenų nėra; iš administracinių nusižengimų registro išrašų matyti, kad atsakovė galiojančių administracinių nuobaudų neturi, tačiau 2017 m. vasario 21 d. ir 2018 m. gruodžio 10 d. nutarimais bausta dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaikų interesams, nes dėl girtumo negebėjo pasirūpinti savo vaikais; atsakovas G. P. taip pat galiojančių administracinių nuobaudų neturi, 2017 m. vasario 21 d. nutarimu baustas administracine tvarka dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams, nes neblaivus (1,16 promilės) gulėjo prie savo sūnaus J. P.; LITEKO duomenimis nustatyta, kad atsakovas G. P. 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 233 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad savo mažametės podukros S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, konfliktų metu, sistemingai naudodamas fizinį ir psichinį smurtą bei taikydamas netinkamas auklėjimo priemones, padarė mažametei podukrai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei liepė mažamečiui liudytojui L. B. prisiimti kaltę, tai yra teisme duoti melagingus parodymus ir sakyti, kad jis (L. B.) seseriai S. B. trenkė per veidą ir pramušė lūpą; už šių nusikalstamų veikų padarymą atsakovui paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams, įpareigojant nevartoti psichiką veikiančių medžiagų visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, pradėti dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; nuosprendis įsiteisėjo 2020 m. spalio 22 d. ir pateiktas vykdyti; iš 2020 m. lapkričio 26 d. atsakovui G. P. sudaryto pagalbos plano matyti, kad 2020 m. lapkričio 17 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro sprendimu atsakovui paskirta atvejo vadyba ir socialinė darbuotoja, jam iki 2021 m. gegužės 26 d. nustatyti įpareigojimai bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, lankyti pozityvios tėvystės kursus, individualias psichologo konsultacijas, mediacijos paslaugas, užsiregistruoti pas priklausomybių konsultantą, pagal galimybes dažniau bendrauti su sūnumi, teikti jam išlaikymą, savarankiškai ieškotis darbo.
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos iki pilnametystės išlaikyti. Tai – pamatinė tėvų valdžios sampratos nuostata, kuri detalizuojama kituose šeimos teisinius santykius reglamentuojančiuose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnyje, apibrėžiančiame tėvų valdžios turinį, nustatyta, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas reiškia tarptautinių ir nacionalinių teisės aktų vaikui garantuojamų teisių žinoti, kas jo tėvai ir su jais gyventi ir būti jų auklėjamam bei aprūpinamam, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi ir kt. užtikrinimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 11, 23 straipsniai, CK 3.161 straipsnio 2, 3 dalys, kt.). Tėvai, naudodamiesi tėvų valdžios turinį sudarančiomis teisėmis ir vykdydami pareigas savo vaikams, turi pirmumo teisę prieš kitus asmenis (CK 3.165 straipsnis), tačiau valstybės konstitucinė pareiga saugoti ir globoti vaikystę (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalis) suteikia valstybei pagrindą įstatyme nustatytais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių aplinkybių negali įgyvendinti tėvų valdžios savo vaikams arba įgyvendina ją priešingai vaiko interesams ir šie pažeidžiami, peržengti tėvų valdžios įgyvendinimo autonomiškumo ribas ir taikyti jos ribojimo priemones (CK 3.160 straipsnio 2 dalis). Griežčiausia tėvų teisių ir pareigų savo vaikams įgyvendinimą suvaržančių priemonių yra tėvų (tėvo ir (ar) motinos) valdžios apribojimas.
Tėvų valdžios turinys yra atskleidžiamas CK 3.155 straipsnyje t. y. vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi ir tėvai turi teisę bei pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į jų fizinę ir protinę būklę sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. CK 3.165 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai turi teisę ir pareigą auklėti savo vaikus ir yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, privalo rūpintis savo vaikų sveikata, jų dvasiniu ir moraliniu ugdymu. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme taip pat įtvirtintos nuostatos, jog tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo; jog vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką; minėto įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą turi teisę ir pareigą rūpintis, kad būtų sudaryta saugi, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkama aplinka, taip pat vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, emociniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu, mokyti vaiką nesmurtinio elgesio plėtojant tarpasmeninius santykius, suteikti jam informaciją, kaip apsisaugoti nuo bet kokio smurto ar kitų jo teisių pažeidimų, atsižvelgiant į jo amžių ir brandą.
CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas ar motina: 1) vengia atlikti savo pareigas vaikams; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Nustačius bent vieną iš nurodytame CK straipsnyje išvardytų tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
Neterminuotai tėvų valdžia gali būti apribota, kai teismas padaro išvadą, jog vienas iš tėvų daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti, tuo tarpu laikinas tėvų valdžios apribojimas dažniausiai taikomas nesant pirmiau išvardytų sąlygų ir kaip prevencinė priemonė tėvams, kad jie pakeistų savo elgesį ir gyvenimo būdą, taip pat kaip būdas apsaugoti vaiką nuo būsimos žalos, nelaukiant, kol ši jam bus padaryta. Dėl to teismai, priimdami sprendimus riboti tėvų valdžią, turi nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, įvertinti jų pobūdį. Atsižvelgdamas į šiuos kriterijus ir faktines bylos aplinkybes, teismas sprendžia, kokią taikyti vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonę: laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą. Tėvų valdžios apribojimas gali turėti labai didelės įtakos vaiko psichologinei būsenai ir jo tolimesnei raidai, todėl tėvų valdžią gali apriboti tik teismas ir tik esant CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytoms sąlygoms ir tik nustačius vieno iš tėvų, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę. Sprendžiant tėvų valdžios apribojimo klausimą, vertintinos aplinkybės, apibūdinančios tėvų pareigų vykdymą aktualiu laikotarpiu, ne pavieniai, bet nuosekliai pasikartojantys veiksmai.
Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią.
Esminis dalykas sprendžiant dėl tėvų valdžios ribojimo yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais dėl jų kaltės tėvų valdžia neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams, ir įvertinti veiksmų pobūdį. Pažymėtina, kad tėvų valdžios ribojimo, kaip ir kitose su šeimos teisiniais santykiais susijusiose bylose, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas), kuris reiškia, kad, sprendžiant visus su vaiku susijusius klausimus, visų pirma turi būti atsižvelgiama į jo interesus.
CK 3.180 straipsnio 5 dalis numato, kad tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas.
Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. P. jo nepilnamečio sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu ir laikinai apriboti motinos valdžią L. S. jos vaikų J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), ir G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.
Dėl tėvo valdžios ribojimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovas G. P. nuo 2013 m. gyveno kartu su atsakove L. S., kurios šeima dėl girtavimo, vaiko teisių pažeidimo buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą. (duomenys neskelbtini) gimus atsakovo sūnui J. P., po dvejų mėnesių abu vaiko tėvai rasti namuose neblaivūs, negalintys pasirūpinti ne tik dviejų mėnesių kūdikiu, bet ir kitais atsakovės nepilnamečiais vaikais. Atsakovas 2017 m. vasario 21 d. nutarimu dėl tėvo valdžios panaudojimo priešingai vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), interesams nubaustas administracine tvarka. Be to, 2017 m. vasarą jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl podukros S. B. nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir poveikio mažamečiam liudytojui L. B. darymo, dėl ko jis buvo priverstas išsikraustyti iš atsakovės namų ir, kaip pats nurodė, savo sūnaus J. P. daugiau nebematė. Atsakovas 2018 m. liepos 18 d. išvyko į Jungtinę Karalystę, tokiu būdu pasislėpdamas nuo teismo, dėl ko buvo paskelbta jo paieška. Nustačius, jog atsakovas G. P. slapstosi Jungtinėje Karalystėje, 2020 m. liepos 2 d. G. P. buvo pergabentas į Lietuvą ir suimtas. G. P. 2020 m. spalio 1 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 138 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktuose, 233 straipsnio 1 dalyje, dėl to, kad savo mažametės podukros S. B., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, konfliktų metu, sistemingai naudodamas fizinį ir psichinį smurtą bei taikydamas netinkamas auklėjimo priemones, padarė mažametei podukrai S. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą bei liepė mažamečiui L. B. prisiimti kaltę, tai yra teisme duoti melagingus parodymus ir sakyti, kad jis (L. B.) seseriai S. B. trenkė per veidą ir pramušė lūpą. Už šių nusikalstamų veikų padarymą atsakovui paskirta 2 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant 2 metams 6 mėnesiams ir nustatant įpareigojimus. Šiuo metu atsakovas yra prižiūrimas Lietuvos probacijos skyriaus Šiaulių regiono tarnybos. Paleistas iš įkalinimo įstaigos, atsakovas kreipėsi į valstybės vaiko teisių apsaugos instituciją, kur išreiškė norą pats auginti sūnų. 2020 m. lapkričio 17 d. Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro sprendimu atsakovui paskirta atvejo vadyba ir socialinė darbuotoja, jam iki 2021 m. gegužės 26 d. nustatyti įpareigojimai bendradarbiauti su socialine darbuotoja, atvejo vadybininke, lankyti pozityvios tėvystės kursus, individualias psichologo konsultacijas, mediacijos paslaugas, užsiregistruoti pas priklausomybių konsultantą, pagal galimybes dažniau bendrauti su sūnumi, teikti jam išlaikymą, savarankiškai ieškotis darbo. Atsakovas buvo vieną kartą susitikęs su sūnumi, šiuo metu su sūnumi ir jo globėja bendrauja nuotoliniu būdu du kartus per savaitę, priima socialinių darbuotojų pagalbą. Atsakovas ieškosi būsto, neturi darbo, gyvena iš socialinės pašalpos, byloje nėra duomenų, kad būtų vaikui teikęs išlaikymą.
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad atsakovas tik gimus vaikui, vartojo alkoholį, negebėjo juo pasirūpinti ir taip pažeidinėjo sūnaus interesus į saugią, sveiką ir tinkamą augti kūdikiui aplinką. Negana to, naudojo smurtinius auklėjimo metodus prieš kitus kartu gyvenančius sugyventinės nepilnamečius vaikus, dėl ko jo atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir jis priverstas išsikelti iš namų. Vėliau atsakovas ilgą laiką savo vaiku visiškai nebesirūpino ir nesidomėjo, neteikė sūnui priteisto išlaikymo, vaikui būnant pas globėją, su vaiku nebendravo, ryšys su sūnumi yra visiškai nutrūkęs. Teismo vertinimu, aukščiau paminėtas atsakovo gyvenimo būdas ir vėlesnis jo neveikimas buvo jo sąmoningas pasirinkimas, kas duoda pagrindą išvadai, jog atsakovas yra kaltas dėl tokios faktinės situacijos, todėl jam taikytinas tėvo valdžios ribojimas.
Ieškovė prašo neterminuotai riboti atsakovui tėvo valdžią, motyvuodama tuo, kad atsakovas šiai dienai nėra nieko įvykdęs, kad jam būtų laikinai ribota tėvo valdžia. Atsakovas viso proceso metu nuosekliai laikėsi pozicijos, jog nesutinka su neterminuotu tėvo valdžios apribojimu sūnaus J. P. atžvilgiu ir prašo tėvo valdžią riboti laikinai.
Byloje nustatyta, kad tik ieškiniui dėl tėvo valdžios ribojimo pasiekus teismą, kai atsakovas buvo sulaikytas Jungtinėje Karalystėje, pargabentas į Lietuvą ir čia paleistas į laisvę, jis ėmėsi aktyvių veiksmų, kad užmegztų ryšį su sūnumi ir ateityje galimai pats galėtų jį auginti. Šiuo metu atsakovui taikoma atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, jam sudarytas pagalbos planas, nustatant įpareigojimus, kuriuos atsakovas tvirtina pasiryžęs vykdyti, atsakovas pradėjo bendrauti su sūnumi, rodyti iniciatyvą, stengtis sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, tvirtina jau dvejus metus nevartojantis alkoholio, tačiau, nagrinėjamu atveju, dar nėra praėjęs nė mėnuo nuo pagalbos plano atsakovui sudarymo ir jame numatytų priemonių vykdymo. Sutiktina su ieškovės ir trečiojo asmens atstovės teiginiais, kad šiuo metu dar anksti vertinti atsakovo pasirengimą rūpintis ir auginti sūnų, ypatingai atsižvelgiant į jo neigiamą patirtį santykiuose su kitais atsakovės vaikais.
Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu šalių, jų atstovų, trečiojo asmens atstovo išsakytą nuomonę, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad atsakovas šiuo metu nėra abejingas savo vaikui, išreiškė pageidavimą susigrąžinti sūnų į šeimą ir, teismo nuomone, tai galėtų padaryti, jei tarp tėvo ir vaiko būtų atkurtas saugus emocinis tėvo ir vaiko ryšys, sukurtos tinkamos ir saugios sąlygos vaikui gyventi tėvo namuose, jei tėvas palaikys pastovų darbą, nepiktnaudžiaus alkoholiu, vykdys savo pareigą teikti vaikui išlaikymą, domėsis vaiko poreikiais, ugdymu, sveikata, vystymusi, toliau bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininke, vaiko globėja, todėl tikėtina, kad padėtis atsakovo šeimoje gali pasikeisti. Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog atsakovui dedant pastangas įgyvendinti jam sudarytą pagalbos planą, šiuo metu pačios griežčiausios, išimtinės priemonės – neterminuoto tėvo valdžios apribojimo – taikymas būtų neproporcingas ir neadekvatus, todėl atsakovui G. P. tėvo valdžia jo sūnaus J. P. atžvilgiu apribotina laikinai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nustačius laikiną tėvų valdžios apribojimą, šis apribojimas trunka tol, kol situacija pasikeičia ir apribojimo pagrindai išnyksta. Nors šiems pokyčiams įvykti yra reikalingas tam tikras laiko tarpas, bet paprastai jo trukmė sprendimo priėmimo metu nėra ir negali būti žinoma, tiek dėl aplinkybių, kurios turi pasikeisti, sudėtingumo, tiek dėl to, kad šių pokyčių buvimas ar nebuvimas priklauso nuo tėvų, kuriems tėvų valdžia apribota, noro ir pastangų. Kitaip tariant, tam, kad išnyktų tėvų valdžios apribojimo pagrindai, vien konkretus laikotarpis nėra pakankamas, nes, tėvams nesiimant veiksmų savo elgesiui pakeisti, net ir nustačius ilgą apribojimo terminą, teigiamas rezultatas nebus pasiektas. Tai sudaro prielaidą išvadai, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, šis apribojimas gali būti panaikinamas ne suėjus kažkokiam terminui, o tik tada, kai išnyksta apribojimo pagrindu buvusios aplinkybės. Laikinas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, kai teismas, gavęs tėvų, kuriems apribota valdžia, ieškinį (CK 3.182 straipsnio 3 dalis), priima sprendimą konstatuodamas, kad išnyko pagrindai, dėl kurių laikinai apribota tėvų valdžia.
Teismas, atsižvelgdamas į suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę nenustato konkretaus laikino tėvo valdžios apribojimo termino atsakovui.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl teismas kartu su vaiko teisių apsaugos srityje veikiančiomis institucijomis turi nustatyti aiškų veiksmų planą, kokių priemonių tėvai turėtų imtis, kad, situacijai pasikeitus, jie galėtų kreiptis dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo ir susigrąžinti vaikus. Tėvams neveikiant, nesiekiant pakeisti savo elgesio ir gyvenimo būdo bei toliau nesirūpinant vaiku, atsakingos institucijos turi nedelsiant kreiptis dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.
Atsižvelgiant į atsakovo siekį susigrąžinti sūnų į šeimą, jam nustatytinas veiksmų planas: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) siekiant sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, bendrauti su vaiku bent vieną kartą per savaitę; 3) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 4) mokėti vaikui priteistą išlaikymą.
Dėl motinos valdžios ribojimo
Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pirmųjų šešių atsakovės vaikų tėvas V. B. ir nuo 2013 m. gegužės 15 d. atsakovės šeima buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šiaulių apylinkės teismas 2018 m. spalio 19 d. sprendimu neterminuotai apribodamas atsakovei motinos valdžią jos dukters S. B. atžvilgiu, konstatavo, kad atsakovė jau nuo 2013 m. nesirūpino savo dukra, neužtikrino jai saugios ir ramios gyvenamosios aplinkos šeimoje, vaikas buvo priverstas gyventi aplinkoje, kur piktnaudžiaujama alkoholiu, nesirūpinama buitimi, neužkirto kelio prieš dukrą naudojamam fiziniam ir psichologiniam atsakovo G. P. smurtui. Akivaizdu, kad tokioje negatyvioje, socialiai žalojančioje aplinkoje augo ir kiti atsakovės vaikai. 2017 m. vasario 15 d. buvo fiksuotas 1,84 promilės atsakovės neblaivumas, dėl ko ji negalėjo tinkamai pasirūpinti ir užtikrinti saugumo savo dvejų mėnesių sūnui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), atsakovė nubausta administracine tvarka dėl motinos valdžios panaudojimo priešingai vaiko interesams. 2018 m. lapkričio 16 d. iš atsakovės šeimos buvo paimti šešis jos nepilnamečiai vaikai, nes atsakovė gėrė pas kaimyną, jai buvo nustatytas 3,14 promilių girtumas, vaikai namuose buvo palikti vieni, namuose buvo šalta, baisi netvarka, vaikai buvo labai apleisti, neprižiūrėti, nuo jų sklido nemalonus kvapas, vaikais pagal savo galimybes rūpinosi vyresnysis atsakovės sūnus L. B., gimęs (duomenys neskelbtini). Atsakovei buvo paskirta mobili komanda, pradėta taikyti atvejo vadyba, 2018 m. gruodžio 5 d. buvo sudarytas pagalbos planas, kuris per nustatytą terminą buvo įgyvendintas tik iš dalies. Atsakovė ne visada priėmė socialinių darbuotojų pagalbą, neatsiliepdavo į skambučius, nors neblaivumo atvejų nebuvo fiksuota, bet kaimynai pranešdavo, kad ji išgėrusi, pozityvios tėvystės kursų nelankė, pas psichologą ir psichiatrą lankėsi po vieną kartą, gaudavo darbinių pajamų, dirbo įvairius darbus, tačiau vaikus lankė ne tiek, kiek institucijų norėta, pati pripažino, kad trumpalaikis stacionarus gydymas jai nepadėjo. 2019 m. gegužės 31 d. sudarant naują pagalbos planą, atsakovė sutiko vykti į priklausomybių reabilitacijos centrą ir 2019 m. liepos 18 d. išvyko į VšĮ „(duomenys neskelbtini)“.
Baigiantis atsakovės reabilitacijos laikui 2020 m. gegužės mėnesį, institucijos turėjo didelius lūkesčius, kad atsakovei grįžus bus galima vaikus grąžinti į šeimą, nes reabilitacijos metu atsakovė su vaikais bendravo, rodė iniciatyvą su jais susitikti, skambindavo, aktyviai domėjosi jų sveikata, savijauta, ugdymu, nors jų ryšys ir pradėjęs tolti, vaikai norėjo grįžti pas mamą, atsakovė noriai bendravo su socialine darbuotoja, bandė spręsti grįžimo į namus klausimus, VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ nuomone, atsakovė buvo motyvuota palaikyti blaivų ir visuomenei priimtiną gyvenimo būdą. 2020 m. gegužės 21 d., atsakovei trumpam grįžus namo į tą pačią socialinę aplinką, atsakovė rasta neblaivi, jai nustatytas 2,60 promilės girtumas. Atsakovė grįžo atgal į socialinės reabilitacijos centrą, kur gyvena iki šiol. Trečiojo asmens Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro atstovės teigimu, nuo 2020 m. gegužės mėnesio atsakovės rūpestis vaikais tapo dar aktyvesnis, susitikimai su vaikais tapo brandesni, labiau motiniški. Jei atsakovė turėtų būstą, darbą, būtų teikiamos socialinės paslaugos, jai būtų galima patikėti vaikus.
Iš atsakovės L. S. paaiškinimų teismui matyti, kad atsakovė motyvuota ir su institucijų pagalba pajėgi pakeisti esamą situaciją: pati pripažino turinti alkoholio priklausomybės problemą, bando ją įveikti įvairiomis priemonėmis, ilgą laiką gydėsi socialinės reabilitacijos centre, priėmė psichiatrų, psichologų, socialinių darbuotojų pagalbą, šiuo metu alkoholio nevartoja, nėra abejinga vaikams, stengiasi su jais bendrauti, išsaugoti emocinį ryšį, nori susigrąžinti vaikus į šeimą, suvokia, kad vaikams reikalingas išlaikymas ir ji privalanti jį teikti, todėl rūpinasi užsidirbti pragyvenimui ir vaikų išlaikymui, deda pastangas pakeisti gyvenamąjį būstą.
Teismas įvertinęs teismo posėdžio metu šalių, jų atstovų ir trečiojo asmens atstovės išsakytą nuomonę, byloje esančius rašytinius įrodymus sprendžia, kad atsakovės pastangos nėra epizodinės, byloje yra pakankamai duomenų apie atsakovės asmenybės ir elgesio pasikeitimus, todėl padėtis atsakovės šeimoje gali pasikeisti ir vaikai galėtų grįžti į atsakovės šeimą, jei ji ir toliau nevartos alkoholio, susiras tinkamą būstą vaikams gyventi, palaikys pastovų darbą, vykdys savo pareigą teikti vaikams išlaikymą, domėsis vaikų poreikiais, ugdymu, sveikata, vystymusi, toliau bendradarbiaus su socialiniais darbuotojais, atvejo vadybininke, budinčiais vaikų globėjais. Teismo nuomone, vaikai galėtų gyventi atsakovės šeimoje, jei ji savo valios pastangomis pakeitusi savo elgesį ir gyvenimo būdą, negrįžtų atgal prie žalingų įpročių, rūpintųsi savo vaikais, užtikrintų jiems saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas. Nors, institucijų vertinimu, motinos ir vaikų ryšys yra pradėjęs šiek tiek tolti, tačiau vaikai vis dar nori gyventi su motina, padedant specialistams, šis motinos ir vaikų ryšys gali būti sustiprintas.
Remdamasis išdėstytu, teismas daro išvadą, jog atsakovei L. S. motinos valdžia jos sūnų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. atžvilgiu apribotina laikinai.
Teismas atsižvelgdamas aukščiau aptartą kasacinio teismo suformuluotą teisės aiškinimo taisyklę, kad joks konkretus laikino tėvų valdžios apribojimo terminas (dienomis, mėnesiais, metais) negali būti nustatomas, nenustato atsakovei konkretaus laikino motinos valdžios apribojimo termino.
Laikinas tėvų valdžios apribojimas negali būti neapibrėžtas, todėl atsižvelgiant į atsakovės siekį susigrąžinti vaikus į šeimą, jai nustatytinas veiksmų planas: 1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį; 2) bendrauti su vaikais bent vieną kartą per savaitę; 3) pakeisti gyvenamąjį būstą ir sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas; 4) mokėti vaikams priteistą išlaikymą.
Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo/padidinimo
CPK 407 straipsnis numato, jog teismas, priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui.
Byloje nustatyta, jog šiuo metu nepilnamečių vaikų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. laikinuoju globėju yra paskirtas Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centras, vaikų laikinos globos vieta yra nustatyta pas budinčius globėjus. Vaikai gyvena budinčių globėjų šeimose: G. B. pas T. S., G. B. pas G. M., J. P. pas D. L., L. B. ir T. B. pas K. S., L. B. pas I. J.. Atsižvelgiant į tai, kad Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centras yra įstatyminis vaikų atstovas, budintys globėjai vaikus globoja pagal Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro įgaliojimus, teismas neturi duomenų, kad budintys globėjai neatitiktų keliamų reikalavimų ir laikinojo globėjo pareigas vykdytų netinkamai, siekiant užtikrinti, kad nebūtų pažeistas aplinkos, kurioje gyvena atsakovų vaikai, stabilumas, taip pat užtikrinti saugias vaikų gyvenimo bei vystymosi sąlygas, tikslinga jų gyvenamąją vietą nustatyti Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro paskirtų budinčių globėjų gyvenamojoje vietoje.
Ieškiniu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo G. P. vaiko J. P. išlaikymui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, o iš atsakovės L. S. vaikų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. išlaikymui kiekvienam po 80 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu iš atsakovo G. P. yra priteistas išlaikymas J. P. kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur.
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnis). Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Įstatymai nenustato jokio išlaikymo dydžio, kurį vaikui turi teikti tėvai, o teismų praktika gali suvienodinti tik parenkamus išlaikymo dydžiui ir formai nustatyti svarbius kriterijus bei proporcingumo principo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties bei galimybių taikymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikams išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamų, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams.
Byloje nustatyta, jog atsakovai jiems nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto neturi, darbo neturi, gauna socialinę pašalpą apie 170 Eur, atsakovei buvo suteiktas socialinis būstas, atsakovas gyvena pas mamą, abu ketina ieškotis būstų nuomotis. Atsakovai yra darbingo amžiaus, sveikatos sutrikimų, dėl kurių negalėtų dirbti, neturi. Atsakovė L. S. ketina važiuoti trims mėnesiams dirbti į užsienį ir grįžusi ieškotis darbo Joniškyje. Atsakovas G. P. registruotas Užimtumo tarnyboje, teismui nurodė apsunkintas sąlygas įsidarbinti dėl paskelbto karantino.
Atsakovas G. P. nemokėjo priteisto išlaikymo savo sūnui J. P., tačiau sutinka su prašomu padidinti išlaikymo dydžiu. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų dėjęs maksimalias pastangas, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikui. Teismo vertinimu, ieškovės prašoma išlaikymo suma minimaliems vaiko J. P. poreikiams tenkinti yra pakankama, atsakovas turi galimybes dirbti ir uždirbti bei teikti tokio dydžio išlaikymą savo nepilnamečiam sūnui, todėl padidintinas iš atsakovo G. P. 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu priteistas išlaikymas nepilnamečiam sūnui J. P. nuo 100 Eur iki 150 Eur, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Atsakovė L. S. sutiko su prašomu išlaikymo dydžiu, tačiau nurodė, kad ir dirbdama vargiai galėtų visiems šešiems vaikams mokėti prašomą priteisti išlaikymą. Atsakovė dėl lėšų trūkumo nemoka priteisto išlaikymo ir nepilnametei savo dukrai S. B.. Pažymėtina, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Atsakovė privalo dėti maksimalias pastangas gauti pajamų ir teikti savo nepilnamečiams vaikams išlaikymą. Atsižvelgiant į atsakovės turtinę padėtį, gaunamas pajamas, išlaikytinių skaičių, į bendrą pragyvenimo, infliacijos lygį, gaunamą valstybės paramos dydį vaikams, įvertinus maksimalų išlaikymo išmokos dydį, mokamą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos, sprendžia, kad ieškovės prašymas priteisti iš atsakovės šešių vaikų išlaikymui po 80 Eur kiekvienam tenkintinas iš dalies. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, iš atsakovės L. S. priteistina vaikų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. išlaikymui kiekvienam po 70 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centras skirtinas nepilnamečių vaikų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise.
CK 3.180 straipsnio 4 dalis numato, jog apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas.
Atsakovei L. S. laikinai apribojus motinos valdžią jos vaikų J. P., L. B., T. B., L. B., G. B. ir G. B. atžvilgiu, jai paliekama teisė matytis su sūnumis.
Atsakovui G. P. laikinai apribojus tėvo valdžią jo sūnaus J. P. atžvilgiu, jam paliekama teisė matytis su sūnumi J. P..
Atsakovams išaiškintina, jog tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis).
Atsakovams išaiškintina, kad tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant situacijai, dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvų valdžią, tėvų valdžia vaikų atžvilgiu jiems gali būti apribota neterminuotai pagal teismui pateiktą ieškinį.
Nagrinėjamu atveju bylos šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl bylinėjimosi išlaidos valstybei iš jų nepriteistinos.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.179-3.184 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 271, 282, 400-407 straipsniais, teismas
n u s p r e n d ė :
ieškinį tenkinti iš dalies.
Laikinai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaiko J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti atsakovui G. P. veiksmų planą laikino tėvo valdžios apribojimo laikotarpiui:
1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį;
2) siekiant sukurti tėvo ir vaiko emocinį ryšį, bendrauti su juo bent vieną kartą per savaitę;
3) sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas;
4) mokėti vaikui priteistą išlaikymą.
Laikinai apriboti motinos valdžią atsakovei L. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) vaikų L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.
Nustatyti atsakovei L. S. veiksmų planą laikino motinos valdžios apribojimo laikotarpiui:
1) turėti pastovias, ne mažesnes kaip 1 MMA pajamas per mėnesį;
2) bendrauti su vaikais bent vieną kartą per savaitę;
3) pakeisti gyvenamąjį būstą ir sudaryti vaikams tinkamas gyvenimo, mokymosi, vystymosi sąlygas;
4) mokėti vaikams priteistą išlaikymą.
Nustatyti vaikų L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centro paskirtų budinčių globėjų gyvenamojoje vietoje iki teismo sprendimo dėl nuolatinės vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo.
Pakeisti 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3659-457/2018 priteisto išlaikymo nepilnamečiam J. P. dydį ir priteisti iš atsakovo G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų), nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Priteisti iš atsakovės L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečių vaikų L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini)., a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui kiekvienam po 70 Eur (septyniasdešimt eurų) kas mėnesį mokamų periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2020 m. balandžio 10 d.) iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka.
Išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti vaikų L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) T. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) L. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) G. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) laikiną globėją Joniškio rajono vaiko ir šeimos gerovės centro Globos centrą, j. a. k. 157672552.
Sprendimui įsiteisėjus pripažinti negaliojančiu 2018 m. vasario 15 d. Šiaulių apylinkės teismo įsakymu civilinėje byloje Nr. eL2-3659-457/2018 G. P., a. k. (duomenys neskelbtini) jo sūnaus J. P., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) naudai priteistą išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 100 Eur iki vaiko pilnametystės.
Laikinai apribojus tėvo valdžią atsakovui G. P. jo sūnaus J. P. atžvilgiu, jam paliekama teisė matytis su sūnumi J. P..
Laikinai apribojus motinos valdžią atsakovei L. S. jos vaikų L. B., T. B., G. B., L. B., G. B. ir J. P. atžvilgiu, jai paliekama teisė matytis su sūnumis.
Išaiškinti atsakovams, jog tėvų valdžios laikinas apribojimas gali būti panaikinamas pagal tėvų (motinos ar tėvo) ieškinį, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.
Išaiškinti atsakovams, kad tinkamai nevykdant nustatyto plano bei nesikeičiant situacijai, dėl ko buvo priimtas spendimas laikinai apriboti tėvų valdžią, tėvų valdžia vaikų atžvilgiu jiems gali būti apribota neterminuotai pagal teismui pateiktą ieškinį.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.
Teisėja Sigita Rozgaitė