Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-380-544/2014
Teisėja Virginija Svirplienė Proceso Nr. 2-08-3-00531-2014-9 Procesinio sprendimo kategorija: 45.5; 95.4; 99.5.1; 99.5; 106.6;117.1;118.4; 121.18;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. birželio 13 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Ramunė Čeknienė teismo posėdyje apeliacine raštinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1290-452/2014 pagal ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinį atsakovei R. K. dėl skolos priteisimo ir
nustatė:
Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 1040 Lt skolą už gamtines dujas, 5 % metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3).
2014-02-18 ieškovė pateikė teismui pareiškimą, kuriame atsisakė ieškinio reikalavimo priteisti 1040 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų, nes atsakovė skolą sumokėjo. Nurodė, kad ieškinio reikalavimų atsisakymo pasekmės jai yra žinomos. Prašė priteisti 72 Lt už ieškinį sumokėtą žyminį mokestį (b. l. 36).
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. vasario 24 d. sprendimu priėmė ieškovės AB „Lietuvos dujos“ ieškinio dalies atsakovei R. K. dėl skolos ir palūkanų atsisakymą ir civilinę bylą šioje dalyje nutraukė, priteisė iš atsakovės ieškovei 72 Lt žyminį mokestį, o valstybei - 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgęs į tai, kad 72 Lt bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl atsakovės neįvykdytos prievolės, todėl ieškovė turėjo kreiptis į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo, į tai, kad atsakovė skolą sumokėjo jau po bylos iškėlimo teisme dienos, ieškovės prašymą dėl žyminio mokesčio priteisimo teismas patenkino (CPK 79 str., 93 str. 4 d.) (b. l. 42-43).
Atsakovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - bylą nutraukti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų teismas nepagrįstai ieškovės naudai priteisė 72 Lt žyminį mokestį, o bylą nutraukė teismo sprendimu. Mano, kad sprendimas neteisėtas, teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai (CPK 329 str. 1 d.). Nurodė, kad su AB „Lietuvos dujos" Panevėžio filialu yra sudariusi gamtinių dujų pirkimo-pardavimo sutartį, kurios, susidarius sunkiai finansiniai padėčiai, negalėjo nustatytais terminais pilnai įvykdyti. Todėl kreipėsi į ieškovę siekdama susitarti dėl susidariusio įsiskolinimo sumokėjimo dalimis ir tikėjosi teigiamo sprendimo. Ieškovės 2014-01-07 Nr. 41P-7-8 pretenzija dėl skolos už gamtines dujas išieškojimo jai nebuvo įteikta, todėl per 10 dienų nesumokėjo ieškovei visos sumos. Gavusi ieškinį iš teismo suprato, kad įsiskolinimo sumokėjimas nebus išdėstytas, todėl jį sumokėjo. Ieškinio įteikimo metu įsiskolinimas nebuvo 1040 Lt, nes 2014-01-30, kai dar nebuvo gavusi ieškinio, sumokėjo 835,18 Lt įsiskolinimo. Nesutinka su teismo konstatavimu, kad bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl jos kaltės (neįvykdytos prievolės). Teismas be pagrindo netaikė CPK 87 str. 2 d. nuostatų ir, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimų, negrąžino ieškovei 75 % sumokėto žyminio mokesčio sumos iš valstybės biudžeto, tačiau nepagrįstai visą žyminį mokestį priteisė iš jos. Ji ieškinio reikalavimą dalį patenkino, kai dar nebuvo gavusi ieškinio ir jo priedų, o likusią dalį patenkino susipažinusi su ieškiniu iki 2014-02-24. LR CPK 294 str. 1 d. nustato, kad byla nutraukiama teismo nutartimi, tačiau teismas bylą nutraukė teismo sprendimu. Ieškovė ieškinyje nurodė netikslią atsakovės gyvenamąją vietą, kas galimai sudarė sąlygas teismo sprendimo priėmimui už akių, jei ji pati 2014-02-03 nebūtų atvykusi į teismą. Ieškovė tiekia gamtines dujas į patalpas (duomenys neskelbtini), kurias nuosavybės teise ji valdo kartu su vyru R. K.. Todėl mano, kad atsakovu byloje turėjo būti įtrauktas ir jos vyras R. K., su kuriuo kartu gyvena, jis nėra atskira šeima (b. l. 45-48).
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė prašo 2014-02-24 sprendimą palikti nekeistą. Mano, jog sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti atsakovės apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pagal LR CPK 94 str. 1 d., jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad jį pareiškus atsakovas reikalavimus patenkino, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė dėl susidariusios skolos už suvartotas dujas 2013-11-12, 2014-01-07, 2013-12-09 siuntė pretenzijas ir raštus dėl skolos sumokėjimo, nurodant, kitaip bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo. Nesulaukus skolos apmokėjimo, ieškovė 2014-01-23 pateikė teismui ieškinį. Atsakovė skolą apmokėjo per du kartus: 2014-01-27 sumokėjo 554,32 Lt, 2014-02-05 - 776,19 Lt. Todėl šioje dalyje ieškovė atsisakė reikalavimo ir prašė teismo priteisti dėl bylinėjimosi patirtas išlaidas. Teismas pagrįstai tenkino ieškovo AB „Lietuvos dujos" prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas ir bylą nutraukė (b. l. 52-53).
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas dalyje dėl žyminio mokesčio priteisimo, nes pirmosios instancijos teismas be pagrindo netaikė CPK 87 str. 2 d. nuostatų, dėl ko nagrinėjamas klausimas buvo išspręstas neteisingai (CPK 329 str. 1 d., 326 str. 3 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). LR CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų klausimo išsprendimo teismui priėmus ieškovės ieškinio dalies atsisakymą ir civilinę bylą nutraukus bei dėl procesinio dokumento formos, kuriuo byla nutraukiama ieškovei atsisakius ieškinio dalies.
Byloje nustatyta, kad ieškovė AB „Lietuvos dujos“ 2014-01-23 su ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės R. K. 1040 Lt skolą už gamtines dujas, 5 % metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas (b. l. 2-3). Už ieškinio reikalavimą ieškovė 2014-01-22 sumokėjo 72 Lt žyminį mokestį (1 t. b. l. 18). Atsakovė skolą apmokėjo per du kartus 2014-01-27 ir 2014-02-05 (b. l. 32, 37-38, 41). 2014-02-18 ieškovė pateikė teismui pareiškimą dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų dalies atsisakymo, kuriame atsisakė reikalavimų dėl 1040 Lt skolos ir 5 % metinių palūkanų, prašė priimti dalies ieškinio reikalavimų atsisakymą ir priteisti 72 Lt žyminį mokestį (b. l. 36). Pirmos instancijos teismas prašymą 2014-02-24 sprendimu tenkino: priėmė atsisakymą nuo ieškinio, priteisė iš atsakovės 72 Lt žyminį mokestį ieškovei ir 10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei (b. l. 42-43).
LR CPK 87 str. 2 d. nustatyta, kad ieškovui atsisakius ieškinio jam gražinama 75% sumokėto žyminio mokesčio ir kad ši žyminio mokesčio dalis gražinama ir tuo atveju, kai ieškovas atsisako pareikšto ieškinio dėl to, kad jį pareiškus atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Nustatęs šiame straipsnyje nurodytus žyminio mokesčio grąžinimo pagrindus, teismas nutartį dėl žyminio mokesčio grąžinimo gali priimti ir savo iniciatyva (CPK 87 str. 5 d.). Ieškinys pareikštas 2014-01-23 (b. l. 20), atsakovė skolą apmokėjo 2014-01-27 ir 2014-02-05 (b. l. 32, 37-38, 41). Taigi ieškovas ieškinio atsisakė dėl to, kad pareiškus ieškinį atsakovė ieškinio reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Taigi ieškovei už ieškinio reikalavimą sumokėta žyminio mokesčio dalis 54 Lt (75%) turėjo būti grąžinta iš valstybės biudžeto, o likusi dalis 18 Lt (25%) priteista iš atsakovės. Todėl šioje dalyje teismo sprendimas keičiamas dalį ieškovės sumokėto žyminio mokesčio jai grąžinant iš valstybės biudžeto, o iš atsakovės ieškovei priteistą sumą sumažinant iki įstatyme numatyto dydžio.
Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tvarka, kuomet teismas bylą baigia ne teismo sprendimu dėl ginčo esmės, o priimdamas nutartį dėl ieškinio atsisakymo ar taikos sutarties patvirtinimo, įtvirtinta CPK 94 straipsnyje. Šioje teisės normoje nurodoma, kad bylą užbaigus nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas bei įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 str. 1 d.). Analogiška pareiga atsižvelgti tiek į šalių procesinį elgesį, tiek ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis teismui yra nustatyta ir CPK 93 str. 4 d.. Šioje teisės normoje preziumuojama, kad procesinis elgesys yra tinkamas, jeigu šalis sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 str. 1 d.). Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta ir apie tai, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus, įskaitytinai ir paduodant ieškinį (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-09-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).
Teismas nesutinka su apeliantės argumentais, jog iš jos bylinėjimosi išlaidos valstybei ir ieškovui neturi būti priteisiamos dėl to, kad susirašinėjimo metu dėl skolos išdėstymo, vertindama gautus atsakymus, manė, jog klausimą dėl skolos išdėstymo dalimis gali išspręsti teigiamai, kad ji negavo 2014-01-07 Nr. 41P-7-8 pretenzijos dėl skolos už gamtines dujas išieškojimo. Nagrinėjamoje byloje atsakovė neginčija, kad ji minėtos sutarties tinkamai ir nustatytais terminais nevykdė, kad ieškovei buvo skolinga ieškiniu reikalautą priteisti sumą, kad buvo gavusi ieškovės 2013-12-09 raštą į 2013-11-27 atsakovės prašymą – skundą, kuriuo ieškovė netenkino atsakovės prašymo išdėstyti skolą dalimis, nurodydama, kad atsakovė jau 2010, 2011, 2013 metais buvo įsiskolinusi, tačiau abipusių pastangų dėka pavyko išvengti dujų tiekimo nutraukimo, atsakovės mokėjimai buvo ir toliau išlieka nereguliarūs, įsiskolinimas didėja ir kad iki 2013 m. pabaigos skola turi būti padengta, nes kitaip bus kreiptasi į teismą dėl skolos išieškojimo (b. l. 14-15). Ieškovė ieškinį teismui, prašydama priteisti iš atsakovės 1040 Lt skolą, 5 % metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, pateikė 2014-01-23 (b. l. 2-3). Kaip jau minėta, skola sumokėta po ieškinio pateikimo teismui. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad, ieškovei atsisakius ieškinio reikalavimo todėl, kad po ieškinio pareiškimo atsakovė skolą apmokėjo, nėra pagrindo daryti išvadą, jog ieškovė buvo nesąžininga, neapdairi bei nerūpestinga ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą lėmė jos, o ne atsakovės veiksmų (neveikimo) visetas. Todėl visas neigiamas pasekmes dėl laiku nesumokėtos skolos turi prisiimti atsakovė.
Vadovaujantis LR CPK 293 str. 4 p., 294 str. 1 d., ieškovui atsisakius ieškinio ir atsisakymą teismui priėmus byla nutraukiama teismo nutartimi, ką teisingai skunde nurodo ir apeliantė. Tačiau, kaip matyti iš ieškovo 2014-02-18 pareiškimo turinio, ieškovas pateikė pareiškimą „Dėl ieškinyje nurodytų reikalavimų dalies atsisakymo“, o reikalavimu, kurio neatsisakė, laikė reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės (b. l. 36). Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą daryti išvadą, kad dalis ieškinio reikalavimų spręstina teismo nutartimi, dalis – teismo sprendimu, todėl pagrįstai priėmė aukštesnės procesinės formos procesinį dokumentą – teismo sprendimą. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra savarankiškas materialinis teisinis reikalavimas. Dėl to, kad byla, kuri turėjo būti užbaigta teismo nutartimi, buvo užbaigta aukštesnės procesinės formos procesiniu dokumentu – teismo sprendimu, byla nėra išnagrinėta neteisingai. Iš esmės teisėtas ir pagrįstas sprendimas negali būti panaikinamas vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Todėl šis apeliacinio skundo argumentas nesudaro pagrindo tenkinti apeliacinį skundą.
Apeliantė nepagrįstai tvirtina, jog dėl to, kad patalpas, į kurias tiekiamos dujos, ji valdo su sutuoktiniu, sutuoktinis turėjo būti įtrauktas atsakovu. Sutuoktinių prievolė sumokėti skolą pagal sutartį už gamtines dujas tiektas patalpoms, kuriose gyvena abu sutuoktiniai, yra solidarioji, bet ne dalinė sutuoktinių prievolė (CK 3.109 str. 2 d.). Prievolės solidarumas suteikia teisę kreditoriui reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek abu sutuoktiniai bendrai, tiek ir bet kuris jų skyrium, be to, tiek visą ją, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Civilinis procesas pagrįstas šalių disponavimu joms suteiktomis procesinėmis teisėmis laisva valia. Dispozityvumo principas, be kita ko reiškia, jog civilinė byla gali būti iškelta tik ieškovo iniciatyva, tik jis turi teisę pasirinkti, kokiam asmeniui ar kokiems asmenims reikšti reikalavimus, kokius reikalavimus jam (jiems) reikšti, kokiomis aplinkybėmis grįsti pareikštus reikalavimus, kokiais įrodymais įrodinėti išdėstytas aplinkybes (CPK 13 str.). Preziumuojama, kad sutuoktinis sandorius sudaro, kai yra kito sutuoktinio sutikimas, išskyrus atvejus, kai sandoriui reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas (CK 3.92 str. 2 d.). Pati apeliantė pripažįsta, kad ji su sutuoktiniu veda bendrą ūkį ir jų procesiniai interesai byloje nepriešingi. Atsiliepime atsakovė neprašė, kad sutuoktinis būtų įtrauktas į bylą, jei manė, kad tam yra faktinis ir teisinis pagrindas (b. l. 23-26). Šioje byloje priimtu teismo sprendimu nėra nuspręsta dėl atsakovės sutuoktinio materialiųjų teisių ir pareigų.
Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.
Atsakovė už apeliacinį skundą sumokėjo 72 Lt žyminio mokesčio (b. l. 49). Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio ir prasmės, jis paduotas dėl teismo sprendimo dalies, kuria, apeliantės nuomone, iš jos ieškovei nepagrįstai priteistas žyminis mokestis. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas nėra savarankiškas atsakovui nukreiptas materialinis teisinis reikalavimas, kuris apmokamas CPK 80 str. 1 d. numatytu žyminiu. Už apeliacinį skundą mokamas tokio paties dydžio žyminis mokestis, koks mokamas pareiškiant ieškinį (CPOK 80 str. 4 d.). Todėl apeliantė apeliacinį skundą 72 Lt žyminiu mokesčiu apmokėjo be teisinio pagrindo, todėl jis jai grąžintinas (CPK 87 str. 1 d.).
Vadovaujantis išdėstytu ir LR civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p.,
nutaria :
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų pakeisti.
Iš atsakovės R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei AB „Lietuvos dujos“ (j. a. k. 120059523) priteistą žyminį mokestį sumažinti iki 18 (aštuoniolikos) Lt.
Grąžinti iš valstybės biudžeto (VMI prie FM, j. a. k. 188659752):
-ieškovei AB „Lietuvos dujos“ (j. a. k. 120059523; a. s. (duomenys neskelbtini) AB SEB bankas, banko kodas 70440) - 54 (penkiasdešimt keturis) Lt žyminio mokesčio (į. k. 5660, sumokėta 2014-01-22 mokėjimo nurodymu);
-atsakovei R. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) - 72 (septyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio (į. k. 5660, sumokėta 2014-03-17 mokėjimo nurodymu).
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Teisėja Ramunė Čeknienė