Civilinė byla Nr. 2-917-796/2018

           Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00002-2018-0

            Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.15;

                                                                           3.2.4.11; 3.2.6.1

(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 20 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Domarkienė,

sekretoriaujant Sigitai Moncevičienei,

dalyvaujant ieškovui P. J., jo atstovei advokatei Marijai Ulbienei,

atsakovui P. J.,

              viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. J. ieškinį atsakovui P. J. dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Palangos miesto savivaldybės 2-asis notarų biuras.

            Teismas

n u s t a t ė :

1. 2018 m. sausio 2 d. ieškovas P. J. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. liepos 24 d. tarp P. J., gim. (duomenys neskelbtini), ir P. J., gim. (duomenys neskelbtini), sudarytą 2/5 dalių pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalių žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dovanojimo sutartį; taikyti restituciją – įpareigoti P. J., gim. (duomenys neskelbtini), grąžinti ieškovui P. J., gim. (duomenys neskelbtini), 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, kad:
1. 2013 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią atsakovui atiteko 2/5 dalys pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Teigia, jog sutartis sudaryta šalims susitarus bei žinant, kad ji sudaroma tik dėl to, jog į namų valdą būtų įrengti du įvažiavimai, o už antro įvažiavimo įrengimą nereikėtų mokėti. Ieškovas pažymėjo, jog turtą padovanojo laikinai.
2. Atkreipė dėmesį, kad po 2015 metais vykusio teisminio proceso atsakovas, kaip apdovanotasis, ėmė vykdyti tokius veiksmus, kuriuos įstatymo nuostatos apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu. Teigia, kad vien ta aplinkybė, jog ieškovui reikėjo kreiptis į teismą dėl sūnaus (atsakovo) nesąžiningumo – dėl jo duoto žodžio nesilaikymo – neatitinka geros moralės ir visuomenėje nusistovėjusių normų.
3. Ieškovas taip pat nurodė, kad po teisminio proceso 2015 metais kartkartėmis skambindavo sūnui, prašė jį elgtis sąžiningai, tačiau atsakovas jį iškoneveikdavo, vadino neįgaliu ir nemokytu. Be to, atkreipė dėmesį, jog atsakovas jį apšmeižė, kad ieškovas yra medžiotojas ir Palangoje šaudė šunis. Teigia, jog tam, kad būtų labiau įtikinama, įkalbėjo ir savo brolį tą kartoti, kuris jam tai ir papasakojo. Ieškovas taip pat teigia, jog atsakovas jam net grasino – „aš atvažiuosiu, bus tau galas“.
4. Pažymėjo, jog nebepakėlęs tyčinių įžeidinėjimų, grasinimo susidoroti, ieškovas du kartus kreipėsi į policiją. Ieškovo vertinimu, tokiu elgesiu atsakovas pažeidė jo teisę į orią bei garbingą senatvę. Dėl atsakovo veiksmais sukeltų neišmatuojamų išgyvenimų, atskyrimo nuo artimųjų, dėl tokių sūnaus (apdovanotojo) veiksmų yra priverstas kreiptis teisminės gynybos, nes toks elgesys neatitinka gerų papročių ar visuomenės moralės principų, o atsakovo (apdovanotojo) veiksmai pripažintini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Mano, kad šios aplinkybės patvirtina, jog yra pagrindas ginčo šalių sudarytą dovanojimo sutartį pripažinti negaliojančia CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.
2. Atsiliepimu į ieškinį atsakovas prašė ieškovo P. J. ieškinį dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia atmesti, nes jis neįrodė aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti CK 6.472 str., taip pat ieškinys pateiktas akivaizdžiai praleidus ieškinio senaties terminą. Atsiliepimų pagrindu nurodo aplinkybes, kad:
1. Ieškovas į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu dėl 2013 m. liepos 24 d. dovanojimo sutarties panaikinimo kreipiasi jau antrą kartą. Teigia, jog pirmą kartą jis kreipėsi 2014 m. lapkričio 4 d., nurodydamas, kad sutartis neva buvusi fiktyvi, tačiau teismas, išsamiai išnagrinėjęs visas bylos aplinkybes, 2015 m. kovo 2 d. sprendimu jo ieškinį atmetė. Pažymėjo, kad 2015 m. kovo 13 d. ieškovo iniciatyva buvo sudaryta taikos sutartis, kurią teismas 2015 m. kovo 30 d. nutartimi patvirtino. Atsakovo vertinimu, tolesni įvykiai parodė, kad ieškovas nė neketino laikytis tų įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė pagal taikos sutartį, – nebereikšti jam jokių pretenzijų dėl 2013 m. liepos 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties ir nereikalauti to turto grąžinti. Atkreipė dėmesį į tai, kad teismas ieškovui išaiškino, jog patvirtinus taikos sutartį vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama, tačiau ieškovas vėl kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu prašydamas panaikinti dovanojimo sutartį. Teigia, jog ieškovas vėl kartoja, kad tai buvusi laikinai sudaryta dovanojimo sutartis, taip pat sugalvojo naują pagrindą, kad atsakovas prieš ieškovą neva atlieka tokius veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
2. Nurodė, kad yra dėkingas tėvui (ieškovui) už gautą dovaną. Nesupranta ieškinyje nurodytų jam metamų priekaištų ir kaltinimų logikos – gavo dovaną ir po to už tai ieškovui pradeda grasinti, įžeidinėti, siekia pabloginti jo sveikatą. Teigia, kad dėl ieškovo neatliko jokių veiksmų, kurie neabejotinai turėtų būti smerktini geros moralės požiūriu. Pažymėjo, jog niekada neturėjo ir šiuo metu neturi dėl ieškovo jokių pykčių ir kitų blogų ketinimų, niekada nevartojo psichologinio ar fizinio smurto, nežemino jo orumo ir pan. Teigia, jog ieškovo nurodytos aplinkybės yra abstrakčios, nepagrįstos jokiais objektyviais įrodymais.
3. Pažymėjo, kad ieškovas dėl jam vienam žinomų priežasčių pradėjo reikalauti, kad atsakovas jam grąžintų dovanotą turtą. Teigia, jog pasirašius taikos sutartį tikėjosi, kad jis liausis tai daryti. Tačiau skambučiai į jo mobilųjį telefoną ir reikalavimai nesiliovė. Mano, jog supratęs, kad atsakovas jam dovanoto turto negražins, ieškovas nusprendė į pagalbą pasitelkti teisėsaugos institucijas. Nurodė, kad po pareiškimo surašymo buvo iškviestas į policiją, kur tyrėja jam pasiūlė nebendrauti su tėvu siekiant išvengti konfliktinių situacijų ir kitų pareiškimų rašymo. Teigia, jog šio patarimo paklausė ir nuo 2016 metų vasario mėnesio su tėvu nebebendrauja.
3. Teismo posėdžių metu ieškovo atstovė advokatė Marija Ulbienė ieškinį palaikė bei papildomai nurodė, kad šalių bendravimas pasiekė tokį lygmenį, jog buvo kreiptasi į policiją, o 2016 metų policijos nutarimuose pažymima, jog atsakovo veiksmuose galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius, numatytus Baudžiamojo kodekso 155 straipsnio 1 dalyje. Atkreipia dėmesį, jog pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnį minėtų policijos nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie. Taip pat nurodė, kad vien susipažinus su atsiliepimu į ieškinį yra matyti, jog atsiliepime yra ir toliau įžeidinėjamas ieškovas, yra nepagrįstai siekiama gintis ieškinio senatimi.
4. Teismo posėdžių metu ieškovas P. J. ieškinį palaikė bei papildomai nurodė, kad po 2015 metais vykusio teisminio proceso atsakovas ėmė skambinti ir išplūdo ieškovą, dėl to jis kreipėsi į policiją. Paaiškino, kad policija jam pasiūlė kreiptis į teismą, bet jis į teismą nesikreipė, nes tikėjosi, kad atsakovas pasitaisys. Pažymėjo, kad atsakovas taip pat 2017 metų pabaigoje apšmeižė ieškovą, jog jis neva šaudė šunis, todėl ir dėl šio įvykio buvo kreiptasi į policiją. Teigia, jog dėl nuolatinių įžeidinėjimų labai pablogėjo jo sveikata, mirguliavo akyse, bet į medikus nesikreipė. Atsakydamas į teisėjos klausimus nurodė, kad J. B. gyvena kartu su juo, padaro jam valgyti ir padeda tvarkytis namuose. Teigia, jog J. B. su ieškovu gyvena jau 14 metų, jis jai už tai, kad ji tvarkosi namuose, nieko nemoka, bet leidžia gyventi Palangoje jo namuose. Atsakydamas į teisėjos klausimą, ieškovas nurodė, kad visą savo turtą testamentu yra palikęs J. B., ji žino, jog ieškovas jai testamentu yra palikęs visą savo turtą. 
5. Teismo posėdžių metu atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti bei papildomai nurodė, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta 2013 metų liepos mėnesį ir iki 2015 metų dėl to nebuvo jokio konflikto. Teigia, jog konfliktas buvo pakurstytas svetimų asmenų, konkrečiai J. B.. Pažymėjo, jog minimuose policijos nutarimuose nurodomi visi negražūs žodžiai yra perrašyti iš tėvo pareiškimo ir tai nėra jokia tyrimo medžiaga, kadangi joks tyrimas nebuvo atliekamas. Policijoje jam iš karto buvo pasakyta, kad ginčas yra dėl dovanojimo sutarties. Teigia, jog po metų, pamačius, kad pirmas pareiškimas rezultatų nedavė, buvo parašytas antras pareiškimas. Pažymėjo, kad tą kartą policija atsakovo nebekvietė, tik paskambino ir pasakė, kad nereikia skambinti tėvui ir klausti apie sveikatą ar kaip jis gyvena, nes kiekvienas toks skambutis yra pretekstas rašyti pareiškimus policijai. Teigia, jog atsakovas šiuo patarimu pasinaudojo ir nuo 2016 metų su tėvu nebendrauja. Taip pat atkreipė dėmesį, kad atsakovas yra iš 4 vaikų šeimos. Jo broliai ir sesuo nuvažiuoja pas tėvą ir jį aplanko, todėl jis bendraudamas su savo broliais ir seserimi sužino apie tėvo sveikatą, kaip jis gyvena ir kas pas jį vyksta. Atsakovas nurodė, kad ginčų su tėvu kilti negali, nes jis su juo nebendrauja, su savo šeima gyvena kitame mieste, o tėvas gyvena Palangoje, naudojasi visu namu. Teigia, jog dovanojant ginčo namo dalį, buvo susitarta, jog ieškovas ir toliau naudosis visu namu, jis to daryti netrukdo.
6. 2018 m. balandžio 23 d. vykusio teismo posėdžio metu liudytoja J. B. paaiškino, kad su ieškovu susipažino po to, kai atvyko ilsėtis į Palangą. Nurodė, kad ieškovas paprašė jos padėti tvarkytis buityje. Teigia, jog ieškovas paaiškino, kad jis gyvena vienas, todėl liudytoja sutiko jam padėti tvarkytis. Pažymėjo, kad atsakovas atvykdavo pas tėvą ir su juo bendraudavo, o paskutinį kartą buvo atvykęs pas tėvą prieš 3 metus. Teigia, kad atsakovas pas tėvą nebeatvažiuodavo, nes su juo pykdavosi, kadangi negražino jam dovanoto turto. Paaiškino, jog šias aplinkybes jai pasakojo ieškovas. Taip pat paaiškino, kad girdėjo, kaip atsakovas telefonu pasakė, jog J. turtas svetimai „bobai“ neatiteks. Teigia, jog girdėjo, kaip atsakovas telefonu įvairiais žodžiais iškoneveikė savo tėvą ir ją pačią. Liudytoja pažymėjo, jog ji ieškovui yra kaip samdoma darbuotoja, kuriai atlygis – leidimas atostogų ar kitu metu gyventi Palangoje. Teigia, jog jai joks turtas perrašytas nėra. Teigia, jog nežino, kodėl ieškovas nori atsiimti dovanojimo sutartį. Liudytoja nurodė, kad į policiją dėl įžeidinėjimų ieškovas kreipėsi du kartus.

Ieškinys atmestinas.

7. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2013 m. liepos 24 d. tarp šalių buvo sudaryta dovanojimo sutartis, pagal kurią ieškovas atsakovui padovanojo 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). 2014 metais ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia. Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. kovo 2 d. sprendimu minėtą ieškinį atmetė. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad tarp šalių 2015 m. kovo 13 d. buvo sudaryta taikos sutartis, kuri patvirtinta Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 30 d. nutartimi. Šia sutartimi ieškovas įsipareigojo nebereikšti atsakovui jokių pretenzijų dėl 2013 m. liepos 24 d. sudarytos dovanojimo sutarties, pagal kurią ieškovas padovanojo atsakovui 2/5 dalis pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir 2/5 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), minėto turto nereikalauti grąžinti, taip pat ieškovas įsipareigojo neteikti apeliacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. kovo 2 d. sprendimo.
8. 2015 m. gegužės 6 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą su pareiškimu, kuriuo nurodė, kad atsakovas paskambinęs telefonu grasina susidoroti su juo ir jo padėjėja, dėl to blogėja ieškovo sveikata ir jam keliama baimė. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 60-A1-00107-15 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Taip pat nustatyta, kad 2016 m. sausio 18 d. ieškovas kreipėsi į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatą su pareiškimu, kuriame nurodė, jog atsakovas įžeidinėjo ieškovą necenzūriniais žodžiais. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariatas 2016 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 60-A1-00018-16 atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą.
9. CK 6.465 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal dovanojimo sutartį viena šalis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtą ar turtinę teisę (reikalavimą) kitai šaliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotąjį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Asmuo, dovanodamas turtą, gali nustatyti sąlygą, kad šis turtas turi būti naudojamas tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų (CK 6.467 straipsnio 1 dalis).
10. Dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo siejama su CK 6.472 straipsnyje įtvirtintais teisiniais pagrindais. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti alternatyvūs pagrindai, susiję su neigiamais apdovanotojo veiksmais dovanotojo ar jo artimųjų atžvilgiu, – kai apdovanotasis pasikėsina į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužaloja, taip pat kai, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu. Šio straipsnio 3 dalyje, kurioje reglamentuojami dovanojimo panaikinimo padariniai, nustatyta, kad apdovanotasis privalo grąžinti dovanotą turtą, jeigu jis dovanojimo panaikinimo metu yra išlikęs, dovanotojui pagal Civilinio kodekso šeštosios knygos normas, reglamentuojančias restituciją.
11. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas (dovanotojas) savo reikalavimus pripažinti 2013 m. liepos 24 d. dovanojimo sutartį negaliojančia bei taikyti restituciją grindžia aplinkybėmis, jog atsakovas (apdovanotasis) galbūt atliko tokius veiksmus, kuriuos įstatymo nuostatos apibrėžia kaip neabejotinai griežtai smerktinus geros moralės požiūriu.
12. Pažymėtina, jog įstatyme konkrečiai nedetalizuota, kokie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinio teismo jurisprudencijoje dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies nuostatose įtvirtinto pagrindo panaikinti dovanojimą – apdovanotojo veiksmų, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, vertinimo kriterijų nurodyta, kad geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-529-469/2015).
13. Atkreiptinas dėmesys, kad teismas dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto dovanojimo sutarties panaikinimo pagrindo kiekvienu konkrečiu atveju turi spręsti remdamasis visapusiškai ištirtais bylos duomenimis, nustatytomis teisiškai reikšmingomis faktinėmis aplinkybėmis, o apdovanotojo veiksmus kvalifikuoti vadovaudamasis įstatyme ir kasacinio teismo praktikoje įtvirtintais vertinimo kriterijais.
14. Įvertinus ieškinio turinį darytina išvada, jog ieškovas ieškinyje nurodomas aplinkybes, jog atsakovas atlieka veiksmus, kurie neabejotinai griežtai smerktini pagal visuomenės pripažįstamas moralės nuostatas (grasina ieškovui, įžeidinėja, nuteikinėja ieškovo vaikus ir anūkus prieš ieškovą), įrodinėja dviem aspektais, t. y. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato nutarimais bei liudytojų parodymais. Atkreiptinas dėmesys, jog kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, yra nurodęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia, jog įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką).
15. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovas ieškinyje nurodomas aplinkybes įrodinėja Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu Nr. 60-A1-00107-15 bei 2016 m. sausio 26 d. nutarimu Nr. 60-A1-00018-16, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminius tyrimus pagal ieškovo pateiktus pareiškimus. Teigia, jog šių nutarimų įrodomoji galia pripažįstama prima facie. Pažymėtina, jog teismas su šiais ieškinio argumentais nesutinka. Pažymėtina, jog ikiteisminio tyrimo institucijų, pareigūnų sprendimai ir nutarimai neturi civiliniame procese prejudicinės galios, o yra tik vieni iš rašytinių įrodymų. Jie dažniausiai yra išvestiniai iš pareigūnų surinktų tiesioginių įrodinėjimo šaltinių – dokumentų, aktų, raštų ir kt. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais teismas gali vadovautis kaip papildomais įrodymais nagrinėdamas civilinę bylą, todėl nagrinėjamu atveju būtina analizuoti šių įrodymų turinį.
16. Pažymėtina, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-A1-00107-15 nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo kyla konfliktų dėl turto ir kad šiame įvykyje galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 155 straipsnio 1 dalyje (įžeidimas), tačiau vadovaujantis LR BK 407 straipsniu, tokio pobūdžio skundai nagrinėjami teisme privataus kaltinimo tvarka. Šiuo atveju darytina išvada, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykio, susijusio su grasinimais susidoroti bei įžeidinėjimais, iš esmės netyrė, tik išklausę šalių paaiškinimus dėl įvykio nustatė, kad nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, ir pasiūlė pareiškėjui P. J. kreiptis į teismą privataus kaltinimo tvarka. Tai reiškia, jog šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai nenustatinėjo faktinių aplinkybių, susijusių su reiškiamais kaltinimais dėl įžeidinėjimo, nerinko įrodymų, kurie patvirtintų ieškovo teiginius, jog atsakovas grasino ar įžeidinėjo ieškovą, todėl šiuo atveju teismas neturi teisinio pagrindo sutikti su ieškinio argumentais, jog minimas policijos nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą įrodo, jog atsakovas atliko prieš ieškovą kokius nors neteisėtus veiksmus. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog nutarime nurodytas teiginys, jog „šiame įvykyje galima įžvelgti nusikalstamos veikos požymius numatytus LR BK 155 straipsnio 1 dalyje“, reiškia, jog išvada daryta įvertinus paties ieškovo pareiškime policijai nurodytas faktines aplinkybes ir tik kitiems įrodymams patvirtinus ieškovo nurodytas aplinkybes, jog atsakovas išvadino jį necenzūriniais žodžiais, būtų pagrindas atsakovą traukti baudžiamojon atsakomybėn pagal minėtą Baudžiamojo kodekso straipsnį, tačiau tai nereiškia, jog yra įrodyta, kad atsakovas iš tiesų įžeidinėjo ieškovą. Dar daugiau, byloje nenustatyta, jog atsakovas būtų kreipęsis į teismą privataus kaltinimo tvarka, kad būtų apgintos galbūt pažeidžiamos jo teisės, todėl darytina išvada, jog teismas neturi teisinio pagrindo daryti išvadą, jog Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimu atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-A1-00107-15 nustatyta, jog atsakovas grasino ar įžeidinėjo atsakovą. 
17. Taip pat analogiška situacija nustatyta ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato 2016 m. sausio 26 d. nutarimu, kuriuo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą Nr. 60-A1-00018-16. Šiuo nutarimu nustatytos analogiškos aplinkybės ir padaryta išvada, kad „P. J. kaltina sūnų P. J. įžeidinėjimu, o tai susiję su civilinės teisės normų reguliuojamais santykiais ir nėra priskiriami policijos kompetencijai. Visus ginčus, kylančius iš civilinės teisės reguliuojamų santykių, nagrinėja bendrosios kompetencijos teisme“. Darytina išvada, kad šiuo atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnai iš esmės neanalizavo tarp šalių kilusio konflikto, o tik įvertinę šalių paaiškinimus nustatė, jog nėra teisinio pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą.
18. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas nurodė, jog atsakovas jį apkaltino šunų šaudymu ir šie nepagrįsti kaltinimai labai jį įžeidė ir pablogino jo sveikatą, dėl šių nepagrįstų kaltinimų ieškovas 2017 m. gruodžio mėnesį kreipėsi į policiją. Atsakovas šių aplinkybių, jog jisai kaltino tėvą atlikus jo nurodytus veiksmus nepripažino ir nurodė, jog apie šunų nušovimą su tėvu kalbėjo jo brolis E.. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl atsakovo netinkamo elgesio su pareiškimu į policiją kreipėsi ir 2017 metų gruodžio mėnesį, tačiau iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. gegužės 10 d. buvo gautas raštas Nr. 30-S-, kuriuo nurodoma, jog peržiūrėjus 2017 metų gruodžio mėnesio Klaipėdos apskrities VPK Palangos m. PK registruojamų įvykių registrą, nerastas joks P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), registruotas pareiškimas ar medžiaga. Jokių kitų įrodymų patvirtinančių šalių nurodytas aplinkybes susijusias su nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis byloje pateikta nebuvo.
19. Teismas atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes konstatuoja, kad ieškovo nurodomi argumentai, jog vien Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos policijos komisariato 2015 m. gegužės 13 d. nutarimo Nr. 60-A1-00107-15 ir 2016 m. sausio 26 d. nutarimo Nr. 60-A1-00018-16, kuriais atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą, pagrindu galima daryti išvadą, jog atsakovo (apdovanotojo) veiksmai neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu, laikytini nepagrįstais.
20. Be kitą ko, ieškinyje yra nurodoma, jog aplinkybes dėl grasinimų ieškovui bei jo įžeidinėjimo gali patvirtinti liudytoja J. B.. Teismo posėdžiu metu apklausta liudytoja J. B. patvirtino ieškinyje nurodomas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad girdėjo, kaip telefonu atsakovas pasakė, jog J. turtas svetimai „bobai“ neatiteks. Teigia, jog ieškovui telefonu kalbant su atsakovu, girdėjo, kaip atsakovas įvairiais žodžiais iškoneveikė savo tėvą ir ją pačią. Pažymėtina, kad dėl įrodymų pakankamumo ir patikimumo turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, jog įrodymai neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Įvertinant keletą įrodymų, lemia ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. B. v. T. P., kt., bylos Nr. 3K-3-150/2007; 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Privati valda“ v. Ž. G., bylos Nr. 3K-3-18/2008). Vertinant šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimus ir liudytojų parodymus pagal CPK 185 straipsnį, turi būti remiamasi įrodymų patikimumo principu. Parodymai ir paaiškinimai gali būti vertinami kaip patikimi, jeigu jie nuoseklūs, išsamūs, detalūs, juos duodančiajam esant pakankamai objektyviam dėl nagrinėjamos bylos aplinkybių. Nagrinėjamu atveju teismas daro išvadą, kad liudytojos J. B. parodymai negali būti laikomi patikimu ir pakankamu įrodymų šaltiniu, kadangi, teismo vertinimu, liudytoja gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi. Nors teismo posėdžio metu liudytoja nurodė, kad nežino, ar ieškovas P. J. yra surašęs testamentą, ir nežino, kam ieškovas P. J. testamentu paliko savo turtą, tačiau šie jos teiginiai buvo paneigti paties ieškovo teismo posėdžio metu duotais parodymais, kai jis paaiškino, jog visą savo turtą testamentu yra palikęs liudytojai J. B., kuri apie tai žino, nes ieškovas pats jai tą pasakė. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, jog liudytojos, žinančios apie testamentu jos naudai paliekamą turtą bei suprantančios tai, jog pripažinus dovanojimo sutartį negaliojančia, turtas, kurį ji galbūt paveldės, padidėtų, duoti parodymai nėra pakankamai patikimi, todėl teismas priimdamas sprendimą vertina, kad vien liudytojos J. B. parodymai yra nepakankami ieškovo ieškinį tenkinti.
21. Pažymėtina, jog į bylą buvo pateiktas S. M. prašymas, kuriuo informuojama, jog S. M. negali dalyvauti nagrinėjant civilinę bylą, papildomai nurodyta, kad negali nieko tinkamo ir objektyvaus paliudyti, kadangi su ieškovu ji susipažino poilsiaudama jo namuose ir iš jo žodžių žino, kad jis nesutaria su savo vaikais. Teigia, jog pati apie jų tarpusavio bendravimą nežino, todėl nieko objektyvaus nurodyti negali. Teismas atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes konstatuoja, jog šie S. M. paaiškinimai neįrodo, jog atsakovas elgėsi netinkamai su tėvu, juolab kad jos turimos žinios apie tarp šalių susiklosčiusius santykius yra gautos tiesiogiai iš ieškovo, o tai leidžia teigti, jog šie paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvūs įrodymai, patvirtinantys ieškinyje nurodytas aplinkybes, todėl šiais paaiškinimais teismas nesivadovauja.
22. Taip pat teismas ieškovo teiginius, jog dėl atsakovo grasinimų bei nuolatinių įžeidinėjimų jam pablogėjo sveikata, kelis kartus pasikartojo insulto požymiai (mirgėjimas akyse ir kt.), vertina kritiškai, kadangi teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad kartojantis insulto požymiams, jis greitosios medicinos pagalbos nekvietė, į gydytoją dėl to nesikreipė. Taip pat į bylą nėra pateikta jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų, jog nuo konflikto pradžios ieškovo sveikatos būklė yra labai pablogėjusi. Teismo vertinimu, nesant byloje objektyvių duomenų, jog dėl galbūt atsakovo atliekamų veiksmų ieškovui sutriko sveikata, šie ieškovo argumentai vertintini kaip nepagrįsti.
23. Atkreiptinas dėmesys, jog kiti ieškovo teiginiai teisinės reikšmės teisingam ginčo išnagrinėjimui neturi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).
24. Pažymėtina, jog byloje nėra pareikšta prašymų priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl šis klausimas nenagrinėtinas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

          ieškovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

          Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja                                                                                                                  Kristina Domarkienė