Civilinė byla Nr. 2S-922-464/2010
Procesinio
sprendimo kategorija: 128.17.
(S)
VILNIAUS APYGARDOS
TEISMAS
N U T A R T I S
2010 m. rugsėjo 23 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos
pirmininkės ir pranešėjos Dalios Kačinskienės,
kolegijos
teisėjų Neringos Švedienės ir Henricho Jaglinskio,
kolegijos posėdyje rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. M. atskirąjį
skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2009
m. gruodžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo (kreditoriaus)
Danske Bank A/S Lietuvos filialo 2009-09-15 pakartotinį pareiškimą dėl
priverstinio skolos išieškojimo.
Kolegija, išnagrinėjusi
civilinę bylą,
n
u s t a t ė:
A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) užtikrindamas iki 2009-03-20
gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini),
2007-03-26 įregistruotu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje,
įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske Bank A/S) jam
nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,6732 ha žemės sklypą,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini),
sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 2 175 000 Lt (b.l. 59).
To paties
skolinio įsipareigojimo įvykdymo užtikrinimui A. M.,
užtikrindamas iki 2009-03-20 gauto kredito grąžinimą hipotekos lakštu Nr. (duomenys
neskelbtini), 2007-04-04 įregistruotu Klaipėdos m. apylinkės teismo
hipotekos skyriuje, įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske
Bank A/S) jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą –0,4914 ha
ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį Vydmantų
k., Kretingos r. sav., sandorio sudarymo metu šalių susitarimu įvertintą 700
000 Lt (b.l. 62-64).
Vilniaus m.
1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartimi minėti įkeisti
daiktai buvo areštuoti (b.l. 34-35). Nutartis įsiteisėjo 2009-11-23 (Vilniaus
apygardos teismo 2009-11-23 nutartis c.b. Nr. 2S-1272-516/2009) (b.l.
52-55). Nutartis skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) A. M. įteikta asmeniškai 2009-07-21 (b.l. 40), tačiau per
nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas su kreditoriumi neatsikaitė.
Pareiškėjas
(kreditorius) Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-09-15 pateikė teismui
pakartotinį pareiškimą (b.l. 58), kuriuo prašė išieškoti iš skolininko A. M. 1 869 283,25 Lt negrąžintą skolą, kurią sudaro 1 633
199,75 Lt negrąžinto kredito, 8 826,99 Lt palūkanų ir 227 256, 51 Lt
delspinigių,132 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 11 proc. metinių palūkanų už
laikotarpį nuo pareiškimo dėl skolos išieškojimo padavimo hipotekos skyriui iki
visiško skolos sumokėjimo. Atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės
teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartis buvo apskųsta, visų
nepasibaigusių procesinių terminų (kreditoriui pareikšti pakartotinį pareiškimą,
Hipotekos skyriui šį pareiškimą išnagrinėti) eiga buvo sustabdyta (CPK 76
str.). Byla į Hipotekos skyrių grįžo 2009-12-01.
Vilniaus m.
1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyrius 2009-12-01 nutartimi pareiškėjo
(kreditoriaus) prašymą patenkino ir nutarė: 1) išieškoti 1 869 283,25 Lt skolą
– 1 633 199,75 Lt negrąžinto kredito, 8 826,99 Lt palūkanų ir 227 256, 51 Lt
delspinigių,132 Lt sumokėto žyminio mokesčio bei 11 proc. sutartinių metinių
palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos, skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio
pareiškėjo (kreditoriaus) prašymo gavimo dienos (2009-09-15) iki visiško skolos
išieškojimo dienos, nukreipiant išieškojimą į įkeistus nekilnojamuosius
daiktus; 2) priverstinai parduoti iš varžytinių A. M. nuosavybės
teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: 1,6732 ha žemės sklypą, unikalus
Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bei 0,4914
ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini).
Skolininkas
(įkeistų daiktų savininkas) A. M. atskiruoju skundu (b.l.
83-85) prašo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-12-01
nutartį dalyje dėl 0,4914 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo iš varžytinių
panaikinti, ir dalyje dėl 227,256,51 Lt delspinigių ir 11 procentų procesinių
metinių palūkanų pakeisti – sumažinti priteisiamus delspinigius iki 0,02 proc.,
o procesines palūkanas iki CK 6.210 str. 1 d. numatytų 5 proc. metinių
procesinių palūkanų. Tvirtina, kad Kreditavimo sutarties specialiųjų sąlygų 4
dalyje nurodytos 0,08 proc. per dieną (29.2 proc. per metus) netesybos
akivaizdžiai prieštarauja nusistovėjusiai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
praktikai dėl netesybų dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo2005-09-12
nutartis c.b. 3K-3-394/2005, 2006-03-06 nutartis c.b. Nr. 3K-3-173/2006,
2006-04-12 nutartis c.b. Nr. 3K-3-269/2006, 2007-03-05 nutartis c.b.
Nr.3K-3-85/2007), todėl bylą nagrinėjęs teismas privalėjo netesybas mažinti
(CK 6.258 str. 3 d.). Nesant duomenų apie didesnius kreditoriaus patirtus
nuostolius (šiuo atveju kreditorius jokių įrodymų apie nuostolius nepateikė),
įprastais ir pakankamais nuostoliais, kompensuojančiais kreditoriaus praradimus
dėl pavėluoto prievolės įvykdymo, yra laikomi 0,02 proc. dydžio delspinigiai
Tuo tarpu Kreditavimo sutartyje nustatyti ir pareiškėjo reikalaujami
delspinigiai įprastą delspinigių dydį viršija keturis kartus. Dėl šios
priežasties bylą nagrinėjęs teismas privalėjo ex officio delspinigius
mažinti. Pažymi, jog kreditoriaus reikalaujami delspinigiai prilygsta net 29,2
proc. metinių palūkanų, t.y. 6,25 karto viršija realius banko nuostolius ir
todėl yra akivaizdžiai neprotingo dydžio. Dėl to bylą nagrinėjęs teismas taip
pat privalėjo mažinti ir kreditoriaus reikalaujamas netesybas. Dėl
nekilnojamojo turto pardavimo iš varžytinių nurodo, kad 1,6732 ha žemės sklypo,
unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris sandorio sudarymo metu šalių
susitarimu įvertintas 2 175 000 Lt, pakanka visam įsiskolinimui padengti. Dėl šios
priežasties teismas neturėjo jokio pagrindo priverstinį išieškojimą vykdyti ir
iš kito skolininkui priklausančio žemės sklypo. Taip pat nurodo, kad teismas
nepagrįstai priteisė 11 proc. metinių procesinių palūkanų, kurios yra numatytos
Kreditavimo sutartyje, nes ši sutarties sąlyga prieštarauja imperatyvioms
įstatymo normoms (CK 6.37 str. 2 d.).
Atskirasis
skundas atmestinas.
Bylos
nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinio ir
teisinio pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų
nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus
taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos
teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą bei išanalizavusi atskirojo skundo
argumentus, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė
faktines bylos aplinkybes, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
suformuotos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos tokios kategorijos bylose,
tinkamai taikė bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimą nustatančias
procesines teisės normas. Dėl to atskirojo skundo argumentai ir juos
pagrindžiantys motyvai prielaidų pakeisti ar panaikinti skundžiamą teismo
nutartį nesudaro (CPK 337 str. 1 p.).
Hipoteka yra
ne ginčo procedūrų visuma, užtikrinanti kreditoriui hipotekos reikalavimo
patenkinimą. Bylos dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių nagrinėjamos
ypatingosios teisenos tvarka (CPK XXXVI skyrius), todėl ginčai bet kurioje
hipotekos stadijoje, taip pat ir apeliacinės instancijos teismui tikrinant
(revizuojant) hipotekos teisėjo priimtos nutarties, kuria patenkintas hipotekos
kreditoriaus reikalavimas išieškoti skolą ir priverstinai parduoti iš
varžytinių įkeistą daiktą (CPK 558 str. 2 d.), teisėtumą ir pagrįstumą,
negalimi. Kadangi hipotekos teisėjų funkcijos nėra susijusios su ginčo
nagrinėjimu, bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių, atskirieji
skundai galimi tik dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka
procedūrų vykdymo teisėtumo. Tai reiškia, jog gavęs pareiškimą dėl
priverstinio skolos išieškojimo, hipotekos teisėjas tik patikrina, ar
egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos
hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet
nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02
nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010
ir kt. ). Todėl apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai, nesusiję
su hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų
vykdymo teisėtumu, kaip šiuo atveju, dėl kreditavimo sutartyje nustatytų
delspinigių sumažinimo, šioje byloje nėra teisiškai aktualūs. Pažymėtina ir
tai, kad prievolės, užtikrintos jungtine hipoteka, kaip yra šiuo konkrečiu
atveju, įvykdymas yra vieno įsipareigojimo įvykdymas, apimantis visus su
kredito grąžinimu susijusius mokėjimus. Šie mokėjimai – tiek delspinigiai, tiek
ir palūkanos – nėra atskiri įsipareigojimai, jie išplaukia iš kredito
grąžinimo, yra glaudžiai su juo susiję ir laikytini tuo pačiu įsipareigojimu.
Hipotekos
kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir
tenkinimo tvarka bei sąlygas numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos
išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem
etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas
dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra
pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos
kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti
įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Pažymėtina, kad
šiuo atveju kreditorius jau yra saistomas įstatymo nustatyto termino –
pakartotinį pareiškimą pateikti per du mėnesius nuo įspėjimo skolininkui ir
įkeisto daikto savininkui įteikimo dienos. Priešingu atveju, t.y. nepateiktus
tokio prašymo, hipotekos teisėjas panaikina įkeisto daikto areštą (CPK 558 str.
3 d.).
Nagrinėjamoje byloje kreditorius
Danske Bank A/S Lietuvos filialas 2009-07-02 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo
hipotekos skyriui pateikė prašymą Nr. dnk0909608 dėl priverstinės skolos
išieškojimo iš skolininko A. M., kadangi 2007-03-20
Kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kuria skolininkui suteikto
1 700 000 Lt kredito iki 2009-03-20 grąžinimas buvo užtikrintas jungtine
hipoteka (CK 4.180 str.): 2007-03-26 Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo
hipotekos skyriuje įregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini),
kuriuo skolininkas įkeitė AB Sampo bankui (teises ir pareigas perėmė Danske
Bank A/S) jam nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 1,6732 ha
žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys
neskelbtini); 2007-04-04 Klaipėdos m. apylinkės teismo hipotekos skyriuje
įregistruotu hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo
skolininkas įkeitė šiam kreditoriui jam nuosavybės teise priklausantį
nekilnojamąjį daiktą – 0,4914 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys
neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Kreditoriaus į bylą
pateikti dokumentai patvirtina, kad skolininkas kreditavimo sutartyje Nr. (duomenys
neskelbtini) numatytų įsipareigojimų nevykdė ir pirmojo kreipimosi į
hipotekos skyrių dieną bankui buvo skolingas 1 778 673,37 Lt (b.l. 19). Tuo
pagrindu hipotekos teisėja 2009-07-08 nutartimi Nr. 793/2009, konstatavusi, jog
CPK 558 str. 1 d. nuostatų reikalavimai yra įvykdyti, areštavo skolininkui
ir įkeistų daiktų savininkui A. M. priklausančius
įkeistus nekilnojamuosius daiktus bei jį įspėjo, kad negrąžinus per vieną
mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos skolą, palūkanas ir delspinigius, laiško
siuntimo bei žyminio mokesčio, įkeisti daiktai bus parduoti iš varžytinių, t.y.
tiksliai taikė CPK 558 str. 1 d. nuostatas, ką apeliacine tvarka
išnagrinėjęs skolininko A. M. atskirąjį skundą 2009-11-23
nutartimi konstatavo ir Vilniaus apygardos teismas (b.l. 52-55).
Kaip
patvirtina bylos medžiaga, nutartis skolininkui (įkeistų daiktų savininkui) A. M. įteikta asmeniškai 2009-07-21 (b.l. 40), tačiau per
nustatytą vieno mėnesio terminą skolininkas su kreditoriumi neatsikaitė. Atsižvelgiant
į tai, kad Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009-07-08
nutartis įsiteisėjo 2009-11-23, išnagrinėjus skolininko atskirąjį skundą
apeliacine tvarka, kreditoriaus 2009-09-10 pakartotinis pareiškimas dėl
priverstinio skolos išieškojimo Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo hipotekos
skyriuje išnagrinėtas 2009-12-01, t.y. po bylos apeliacinės instancijos teisme
išnagrinėjimo. Kadangi skolininkas ir įkeistų daiktų savininkas A. M. per Hipotekos skyriaus 2009-07-08 nutartimi nustatytą
vieno mėnesio terminą hipoteka užtikrintos prievolės pagal Kredito sutartis Nr.
Nr. (duomenys neskelbtini) neįvykdė, hipotekos teisėja,
nepažeisdama CPK 558 str. 2 d. nuostatų reikalavimų, pradėjo hipotekos lakštais
Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) įkeisto
turto realizavimo procedūrą. Tuo tarpu apelianto argumentas, jog įkeisto
1,6732 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0095-7164, kuris sandorio sudarymo
metu šalių susitarimu įvertintas 2 175 000 Lt, pakanka visam įsiskolinimui
padengti, ir dėl to teismas neturėjo jokio pagrindo priverstinį išieškojimą
vykdyti ir iš kito skolininkui priklausančio žemės sklypo, atmestinas kaip
nepagrįstas. Teisėjų kolegija pažymi, jog tuo atveju, kai vieno įsipareigojimo
įvykdymas yra užtikrintas jungtine hipoteka (CK 4.180 str.), kreditorius turi
pateikti pareiškimą dėl išieškojimo nukreipimo į visą įkeistą turtą. Kita
vertus, kai vieno konkretaus įsipareigojimo įvykdymui užtikrinti yra įkeisti
keli objektai, kuriuos iš įkeistų objektų ir kokia eile parduoti, sprendžiama
jau išieškojimo vykdymo procese.
Teisėjas, gavęs
kreditoriaus pakartotinį prašymą nukreipti skolos išieškojimą į įkeistą turtą,
kartu išsprendžia ir hipotekos kreditoriaus prašymą priteisti palūkanas,
nustatytas CK 6.37 str. 2 d., kurios nagrinėjamu atveju yra nustatytos Kredito
sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) 48 p. – 11 proc. metinių procesinių
palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos. Hipotekos bylų ypatumai lemia tai, jog
palūkanų skaičiavimo laikotarpis, CK 6.37 str. 2 d. nustatytas nuo bylos
iškėlimo teisme momento iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, hipotekos
procedūros atveju reiškia laikotarpį nuo hipotekos kreditoriaus pakartotinio
prašymo gavimo iki hipotekos teisėjo nutarties išieškoti skolą iš įkeisto turto
įvykdymo, kadangi kreipimasis į hipotekos skyrių su pirmuoju pareiškimu, iš
esmės yra tik prašymas areštuoti įkeistą turtą ir įspėti skolininką vykdyti
prievoles, o išieškojimas teismine tvarka iš įkeisto turto prasideda tik nuo
pakartotinio prašymo išieškoti skolą. Todėl hipotekos teisėja, tenkindama
pakartotinį kreditoriaus prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo, pagrįstai
priteisė 11 proc. sutartinių metinių palūkanų nuo negrąžintos kredito sumos,
skaičiuojant palūkanas nuo pakartotinio pareiškėjo (kreditoriaus) prašymo
gavimo dienos (2009-09-15) iki visiško skolos išieškojimo dienos. Tuo tarpu
apelianto argumentas, jog Kredito sutartyje numatytos palūkanos prieštarauja
imperatyvioms įstatymo normoms (CK 6.37 str. 2 d.), nėra susiję su hipotekos
kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo
teisėtumu ir kaip jau minėta, kvestionuotinos tik ginčo teisenos tvarka, o šios
kategorijos bylose ginčai dėl teises nėra galimi.
Teisėjų
kolegija proceso teisės normų pažeidimų nenustatė, todėl skundžiama nutartis
paliktina galioti kaip atitinkanti CPK 558 str. 2 d. nuostatų
reikalavimus.
Pripažinus
atskirąjį skundą nepagrįstu, iš apelianto valstybės naudai priteistinos
procesinių dokumentų siuntimo apeliacinės instancijos teisme (pašto) išlaidos –
5,60 Lt (b.l. 103) (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str.).
Vadovaudamas CPK 336
str., 337 str. 1 p., kolegija
n u t a r ė:
Vilniaus m. 1-ojo
apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. gruodžio 1 d. nutartį palikti
nepakeistą.
Priteisti iš A. M. 5 (penkis) litus 60 centų dokumentų
siuntimo (pašto) išlaidų valstybės naudai.
Kolegijos
pirmininkė Dalia
Kačinskienė
Teisėjai Neringa
Švedienė
Henrichas Jaglinskis