Civilinė byla Nr. e2-1132-724/2020                Teisminio proceso Nr. 2-11-3-00063-2020-0 

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.6.1.; 1.3.5.3.15.1.;1.3.5.3.15.4.;1.3.5.5.;1.3.5.8.; 1.3.7.5.9.; 1.3.7.8.; 3.2.3.8.

 (S)

UTENOS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 11 d.

Visaginas

Utenos apylinkės teismo Visagino rūmų teisėjas Giedrius Avinas,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Janinai Damanskienei, Zitai Stankevičienei,

dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „Verada“ atstovui advokatui Karoliui Gerbauskui,

atsakovui I. I. ir jo atstovei, advokatei Natalijai Kucharevai,

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį dėl su darbu susijusių išmokų ir netesybų priteisimu.

Teismas,

n u s t a t ė:

Ieškinio ir priešieškinio esmė.

Ieškovė ieškiniu ir atstovas teismo posėdžio metu prašo panaikinti Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo iš ieškovės atsakovui priteista 703,99 Eurai su darbu susijusių išmokų atskaičius mokesčius ir 2155,63 Eurai netesybų neatskaičius mokesčių.

Mano, kad ieškovė 703,99 Eurų atsakovui neišmokėjo teisėtai. Ši suma iš atsakovo darbo užmokesčio išskaityta 2019-09-14 ieškovės direktorės įsakymu "Dėl atskaitymų iš darbo užmokesčio" kurią sudaro 210,80 Eurai už saugaus darbo su elektros įtaisais kursus bei 493,19 Eurai už papildomus du lėktuvo bilietus.

Sudarant darbo sutartį atsakovas įsipareigojo atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas, susijusias su darbuotojo siuntimu į kursus ir mokymus. 2019-06-07 atsakovas pateikė ieškovei prašymą, išsiųsti jį į darbo saugos kursus bei nurodė kursų kainą atskaičiuoti iš jo darbo užmokesčio. Atsakovas buvo išsiųstas į kursus Suomijoje. Už šiuos atsakovo kursus ieškovė sumokėjo 210,80 Eurus, o sertifikatas liudija, kad atsakovas kursus išklausė.

Kita atskaityta suma, 493,19 Eurai, už du lėktuvo bilietus.

Pasibaigus atsakovo komandiruotei Ispanijoje, atsakovas (ir dar 3 kiti ieškovės darbuotojai) 2019-09-06 lėktuvu turėjo grįžti į Lietuvą. Ieškovė nupirko 4 savo darbuotojams tame tarpe ir atsakovui lėktuvo bilietus už bendrą 851,96 Eurų sumą. Tačiau iš oro uosto Porto mieste Portugalijoje visi 4 darbuotojai neišskrido paaiškindami, kad pavėlavo į lėktuvą. Atsakovas prašė nupirkti naujus bilietus iš darbuotojams priklausančių pinigų.

Ieškovė nupirko naujus bilietus kitam skrydžiui, kuris turėjo įvykti tą pačią dieną 2019-09-06, tik vėliau. Šie nauji bilietai keturiems darbuotojams kainavo 1.332,79 Eurai. Šias išlaidas ieškovė patyrė tik dėl darbuotojų kaltės, nes skrydį darbuotojai praleido dėl girtavimo oro uoste. Kadangi ši kaina buvo mokėta už keturių darbuotojų naujus lėktuvo bilietus, atsakovui tenkanti žalos dalis yra 333,20 Eur.

Tačiau, atsakovas ir vėl neįsėdo į šį lėktuvą ir neišskrido. Atsakovas ir kiti darbuotojai prisipažino, kad ir šį skrydį praleido skrydį nes girtavo, ir vėl paprašė ieškovės direktorės nupirkti jiems naujus lėktuvo bilietus jų sąskaita. Remdamasi susitarimu su darbuotojais dėl šių bilietų kainos atskaitymo iš jiems mokėtinų sumų, ieškovė ir trečią kartą nupirko lėktuvo bilietus. Kadangi tiesioginio skrydžio rasti nepavyko, tai buvo pirktas 2019-09-07 skrydis iš Porto į Londoną už 479,97 Eur (3 bilietai) bei iš Londono į Vilnių už 461,97 Eur (3 bilietai). Atsakovui tenkanti bilieto kainos dalis yra 313,98 Eur.

Mano, kad šios išskaitos iš darbuotojui mokėtinų sumų padarytos teisėtai ir pagrįstai, o komisija atsakovui priteisė nepagrįstai, dėl to negali būti skaičiuojami ir delspinigiai kuriuos komisija taip pat priteisė iš ieškovės atsakovo naudai.

Atsakovas su ieškiniu nesutinka ir pareiškė priešieškinį                                         Priešieškinyje ir teismo posėdžio metu atstovė nurodo, kad nuo 2019-06-08 iki 2019-10-01 atsakovas dirbo pas ieškovę laivų korpusų surinkėjo padėjėju pagal 2019-06-05 neterminuotą darbo sutartį. Darbo sutartimi ieškovė įsipareigojo mokėti 722 eurų mėnesio darbo užmokestį du kartus per mėnesį. Tai patvirtinama ir ieškovės 2019-12-05 pažymą apie atsakovo vidutinį darbo užmokestį (34,38 Eur per dieną neatskaičius mokesčių arba 718,54 Eur per mėnesį).

Apie atleidimą iš darbo atsakovas sužinojo 2019-10-28, gavęs Valstybinio socialinio draudimo fondo Valdybos Utenos skyriaus 2020-10-28 Pažymą.

2019 m. birželio-rugsėjo mėnesio darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ieškovė nurodė atsakovo pravaikštas nuo 2019-06-10 iki 2019-08-02 ir nuo 2019-09-09 iki 2019-09-13, su tuo atsakovas kategoriškai nesutinka, nes jis iš komandiruotės grįžo 2019-09-07 ir po to ieškovė nesuteikė jam darbo.

Pagal priskaitymų-išskaitymų žiniaraščius už 2019 m. rugpjūčio-rugsėjo mėnesius, atsakovui priskaičiuotas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, 421,35 Eurai ir 215,39 Eurai.

Pagal ieškovės 2019-08-31 buhalterines pažymas atsakovui už komandiruotės laikotarpį nuo 2019-08-06 iki 2019-08-21 ir nuo 2019-08-22 iki 2019-09-07 priskaičiuota 552,00 Eurų ir 493, 00 Eurų dienpinigių. Tokiu būdu, ieškovė viso atsakovui turėjo sumokėti 1681,74 Eurus (636,74 eurus  darbo užmokesčio ir 1045,00 Eurus dienpinigių), tačiau sumokėjo 1017,35 Eurus taip įsiskolino 664,39 Eurais. Mano, kad ieškovė nepagrįstai atskaitė iš jo su darbu susijusių išmokų pagal 2019-09-14 įsakymą Nr. 19-21 210,80 Eurus už saugos darbo su elektros įtaisais kursus ir 493,19 Eur už papildomus 2 lėktuvo bilietus.

Ieškovė jai padarytą žalą grindžia nupirktais papildomais bilietais skrydžiui iš Porto į Londoną bei iš Londono į Vilnių. Tačiau DK pagrindu ieškovė negalėjo išskaityti iš jo papildomų bilietų kainos, nes dėl papildomų bilietų pirkimo žalą padarė netyčia. 2019-09-06 telefono pokalbiu metu atsakovas paaiškino ieškovės direktorei, kad nespėjo į lėktuvą, nes labai ilgai stovėjo eilėje prie kontrolės punkto. Telefoniniame pokalbyje atsakovas sutiko, kad papildomų bilietų kaina būtų išskaitoma iš jo darbo užmokesčio, nes manė, kad darbdavė, sumokės jam darbo užmokesti, kaip buvo su ja žodžiu aptarta po 12,00 Eur už darbo valandą, nors darbo sutartyje nurodytas darbo užmokestis – 722,00 Eur . Mano kad išskaitas galimos tik iš darbo užmokesčio.

Iškovei neatsiskaičius iki šiol, papildomai prašo priteisti 2153,63 Eurus netesybų už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01 (priešieškinio dalykas).

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės.

2019-06-05 šalys sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 19-25 pagal kurią darbdavys įsipareigojo darbuotojui mokėti 722 Eurų dydžio darbo užmokestį, vykstant į komandiruotes mokėti dienpinigius kuriuos nustato darbdavys bet ne mažiau kaip 50 procentų įstatymų nustatyta paros normos .Vykstant į užsienį darbdavys įsipareigojo apmokėti kelionės išlaidas ne daugiau 150 eurų į viena pusę ( sutarties 1.3 punktas). Taip pat šalys sutarė, kad darbuotojas atlygins jo turėtas išlaidas susietas su darbuotojo siuntimu į kursus ir mokymus ( sutarties 5 punktas). Vadovaujantis sutarties 7 punktu darbuotojas pradėjo dirbti 2019-06-08.

Darbo sutartimi sutarta mokėjimus atlikti du kartus per mėnesį 15 ir 25 dienomis avansą ir 1 ir 15 dienomis sekančio mėnesio atlyginimą.

2019-06-07 atsakovas ieškovei pateikė prašymą siųsti jį į darbo saugos kursus ir kursų kainą atskaičiuoti iš darbo užmokesčio.

2019-10-23 I. I. vardu išduotas sertifikatas patvirtinant, kad jis Suomijoje Kalajoki m. 2019-10-23 išklausė darbo saugos kursus.

Ieškovė 2019-10-23už I. I. kursus bankiniu pavedimu sumokėjo 210,80 Eurų Suomijoje esančiai įmonei.

2019-08-01 ieškovės įsakymu Nr. 19-K-35 I. I. komandiruotas darbui į Suomiją nuo 2019-08-06.

2019-08-22 ieškovės įsakymu Nr. 19-K-41 I. I. komandiruotas darbui į Suomiją (turėtų būti į Ispaniją ) nuo 2019-08-22.

2019-08-15 ieškovė atsakovui bankiniu pavedimu pervedė 200 Eurų avanso, 2019-09-02, 250 Eurų avanso, 2019-09-07, 100 Eurų avanso, 2019-09-11, 467,35 Eurus ( atsiskaitydama su atleidžiamu darbuotoju).

Ieškovė atsakovui 2019-09-06 grįžti į Lietuvą pirko bilietus skrydžiui Porto-Ryga, sumokant 851,96 eurus.

2019-09-06 atsakovui neišskridus iš Porto oro uosto, atsakovo bendrakeleivių paaiškinimai duoti telefoninio pokalbio metu ieškovės direktorei, įrašyti.

Ieškovės darbuotojas V. K. yra pateikęs raštišką paaiškinimą, kad 2019-09-06 I. I. ir kiti trys darbuotojai buvo nuvežti į Porto aerouostą iki skrydžio likus 5 su puse valandoms. Pakeliui į aerouostą I. I. ir kiti trys darbuotojai girtavo.

Atsakovui neišskridus reisu Porto-Ryga ieškovė pirko bilietus skrydžiui Porto-Londonas-Vilnius sumokėdama 1332,79 Eurus .Atsakovui tenkanti bilieto kainos dalis yra 333,19 Eurų.

Atsakovui neišskridus reisu Porto-Londonas-Vilnius, ieškovė pirko bilietus skrydžiui 2019-09-07 reisu Porto-Londonas  sumokėdama 479,97Eurus, ir Londonas-Vilnius, sumokėdama 461,97 Eurus. Bilieto kainų dalis, tenkanti atsakovui ir prašoma priteisti ieškovės, 313,98 Eurai.

2019-09-13 ieškovės įsakymu Nr. 19-5 atsakovas buvo atleistas nuo 2019-09-14.

2019-09-14 ieškovė įsakymu nutarė išskaityti iš atsakovo darbo užmokesčio 210,80 Eurų už saugaus darbo su elektros įtaisais kursus ir 493,19 Eurų už papildomus du lėktuvo bilietus.

Ieškovė atsakovui už darbą Suomijoje rugpjūčio mėnesį nuo 2019-08-06 iki 2019-08-21 priskaičiavo 552 eurus dienpinigių ir 421,35 Eurus darbo užmokesčio. Už darbą Ispanijoje rugsėjo mėnesį nuo 2019-08-22 iki 2019-09-07 priskaičiavo 493 Eurus dienpinigių ir 171,91 eurus darbo užmokesčio. Ieškovo priskaičiuota kompensacija už nepanaudotas 3 dienas atostogų sudaro 101,77 Eurus.

Atsakovas nuo 2019-10-22 pradėjo darbą UAB „Varimonta“.

Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus darbo ginčų komisija (toliau komisija) 2019-12-30 sprendimu Nr.DGKS-8036 (toliau – sprendimas) išnagrinėjo atsakovo I. I. (toliau atsakovas) prašymą. Atsakovas komisijos prašė išieškoti jo naudai iš ieškovės 1804,36 Eurus darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių, 35,15 Eurus dienpinigių, pusės mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką Darbo kodekso 56 straipsnio 2 dalies. pagrindu, netesybas nuo 2019-10-01 iki visiško atsiskaitymo, bet ne daugiau kaip už šešis mėnesius, ir įpareigoti ieškovę pateikti VSDFV teisingai paskaičiuotas draudžiamąsias pajamas už 2019 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėnesius.

Komisija sprendimu atsakovo prašymą tenkino iš dalies – nutarė išieškoti jo naudai 703,99 Eurus su darbu susijusių išmokų atskaičius mokesčius ir 2155,63 Eurus netesybų neatskaičius mokesčių, kitoje dalyje prašymą atmetė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies, priešieškinys atmestinas.

Ieškovė atsakovui priskaičiavo išmokėjimui šias sumas: 421,35 Eurus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2019 m. rugpjūčio mėn., 215,39 Eurus darbo užmokesčio atskaičius mokesčius už 2019 m. rugsėjo mėn. (įskaičiuota kompensacija už nepanaudotas atostogas), 493,00 Eurus dienpinigių už komandiruotę Ispanijoje ir 552,00 Eurus dienpinigių už komandiruotę Suomijoje. Iš viso ieškovė atsakovui priskaičiavo ir turėjo sumokėti 1681,74 Eurus (421,35 + 215,39 + 493,00 + 552,00 ) iš jų 636,74 Eurus darbo užmokesčio ir 1045,00 Eurus dienpinigių ir ginčo dėl priskaičiuotų atsakovui pinigų sumų nėra.

Į atsakovo banko sąskaitą pervesta 1017,35 Eurai: 2019-08-15 200 Eurų avanso, 2019-09-02 ,250 Eurų avanso, 2019-09-07, 100 Eurų avanso, ir atsiskaitymui 2019-09-11, 467,35 Eurai.

 Ieškovė nurodė, kad pagal 2019-09-14 įsakymą Nr.19-21 dėl atskaitymų iš darbo užmokesčio, iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuota 210,80 Eurai už saugaus darbo su elektros prietaisais kursus ir 493,19 Eurai už du papildomus lėktuvo bilietus, viso išskaityta 703,99 Eurai.

Dėl išskaitos už saugaus darbo su elektros įtaisais kursus.

DK 37 straipsnio 1 dalis numato, kad darbo sutarties šalys gali susitarti dėl darbdavio turėtų darbuotojo mokymo ar kvalifikacijos tobulinimo išlaidų atlyginimo sąlygų, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių, o pagal 2 dalį atlygintos gali būti tik išlaidos, susijusios su darbuotojo žinių ar gebėjimų, viršijančių darbo veiklai keliamus reikalavimus, suteikimu.

Šioje byloje nustatyta, kad šalys tokį susitarimą dėl mokymo išlaidų sudarė, jį įformino darbo sutartyje, kaip papildomą darbo sutarties sąlygą.

Byloje yra pateiktas sertifikatas, išduotas 2019-10-23, liudijantis, kad atsakovas išklausė darbų saugos dirbant su elektra kursus ( aštuonias pamokos) Suomijoje, Kalajoki mieste, 2019-10-23. Tačiau, kaip matyti iš ieškovės 2019-09-13 įsakymo, atsakovas nuo 2019-09-14 buvo atleistas. 

Teismo posėdžio metu atsakovas tvirtina, kad jokiuose kursuose nebuvo, be to, 2019-10-23 diena juose dalyvauti negalėjo, nes tuo metu jau nedirbo pas ieškovę. Iš išrašo apie atsakovo darbovietę ir mokamas išmokas ( SODRA duomenų bazė) matyti, kad nuo 2019-10-22 atsakovas dirbo kitoje įmonėje.

Ieškovė teigia, kad kursai vyko Suomijoje, tačiau konkretizuoti kokią dieną, kurioje vietoje, negali.

Sertifikatas, liudijantis kad I. I. Suomijoje 2019-10-23 dalyvavo kursuose išduotas tą pačią dieną. Ieškovė už atsakovo kursus apmokėjo 2019-10-23.

Išskaita iš I. I. darbo užmokesčio, dėl kursų, atlikta 2019-09-14, t.y. daugiau nei prieš mėnesį iki to, kai I. I. neva dalyvavo kursuose. Ši aplinkybė ir tai, kad atsakovas kategoriškai neigia dalyvavęs kokiose nors kursuose, tai,  kad 2019-10-23 dieną atsakovas pas ieškovė nedirbo nuo 2019-09-14, kad atsakovas nuo 2019-10-22 dirbo kitoje įmonėje, leidžia manyti, kad atsakovas būtent 2019-10-23 kursuose, kaip tai nurodyta sertifikate, nedalyvavo. Priešingai liudijančių įrodymų ieškovė nepateikė.

Taigi, atsakovas, nors ir buvo susitarimas su darbdaviu, dėl virš nurodytų aplinkybių neįgijo prievolės, o ieškovė neįgijo teisės iš atsakovo reikalauti atlyginti jo patirtas išlaidas už kursus. Todėl 210,80 Eurų išskaita atlikta nepagrįstai.

Dėl išskaitos už papildomus du lėktuvo bilietus.

Pasibaigus komandiruotei Ispanijoje, atsakovas ir dar 3 kiti ieškovės darbuotojai turėjo grįžti į Lietuvą 2019-09-06 lėktuvu. Ieškovė nupirko šiems 4 savo darbuotojams lėktuvo bilietus už 851,96 Eurus. Atsakovui ir kitiems trims darbuotojams neišskridus, ieškovės direktorės telefonu buvo prašoma nupirkti kitus bilietus. Kaip matyti iš telefoninio pokalbio išklotinės,, skambinę darbuotojai informavo direktorę, kad visi 4 darbuotojai pavėlavo į lėktuvą, todėl neišskrido. Pokalbio su darbuotojais, tame tarpe ir su atsakovu, prašoma nupirkti naujus bilietus. Iš telefoninio pokalbio išklotinės ir paties įrašo girdėti, kad atsakovas neigia girtavus ir dėl to pavėlavus. Tačiau pokalbio metu šalia buvęs kitas ieškovės darbuotojas, girdimai įraše, nurodė sąžiningai pasakyti, jog darbuotojai bare gėrė ir todėl praleido lėktuvą. Įraše aiškiai girdėti kaip atsakovas, prašydamas nupirkti naujus bilietus, nurodė, kad sutinka, jog šie bilietai būtų nupirkti iš darbuotojams priklausančių pinigų.

Kaip matyti iš ieškovės darbuotojo V. K. raštiško paaiškinimo, 2019-09-06 I. I. kartu su kitais trimis asmenimis nuo 2019-09-02 iki 2019-09-05 dėl girtavimo nedirbo. 2019-09-06 I. I. ir kiti trys darbuotojai buvo nuvežti į Porto aerouostą iki skrydžio pagal nupirktus bilietus likus 5 su puse valandoms. Visą kelią nereaguodami į pastabas visi girtavo.

Taigi atsakovo nurodyta versija, kad jie pavėlavo į lėktuvą atsistoję ne į tą eilę kur vyko registraciją į jų skrydį ir dėl to nesuspėjo į lėktuvą, abejotina. Labiau tikėtina, įvertinant V.K. paaiškinimą, išklausius telefoninio pokalbio garso įrašą, kad atsakovas į lėktuvą nepateko dėl girtavimo.

Tenkindamas atsakovo ir kitų bendrakeleivių prašymą ieškovė nupirko naujus bilietus kitam skrydžiui, kuris turėjo įvykti tą pačią dieną 2019-09-06, tik vėliau. Šie nauji bilietai keturiems darbuotojams ieškovei kainavo 1332,79 Eurus. Taigi šias išlaidas ieškovė patyrė tik todėl, kad keturi jos darbuotojai nespėjo į lėktuvą, nors tuo metu buvo pačiame oro uoste. Teismo manymu didelės reikšmės ar dėl to, kad kaip teigia atsakovas „atsistojo ne į tą eilę“ ar pavėlavo į lėktuvą dėl girtavimo, reikšmės neturi. Ne ieškovas kaltas dėl savalaikio atsakovo išskridimo, o pats atsakovas dėl savo neapdairumo, nerūpestingumo ar dėl girtumo. Kita vertus, kaip jau minėta, labiau tikėtina kad atsakovas į lėktuvą nepateko dėl girtumo, kas gali būti vertinama kaip ypatingas neatsakingumas ir žalos būnant neblaiviam padarymas. Kadangi ši kaina buvo mokėta už keturių darbuotojų naujus lėktuvo bilietus, atsakovui tenkanti žalos dalis yra 333,20 Eurai.

Tačiau atsakovas ir dar du kiti ieškovės darbuotojai ir vėl neįsėdo į lėktuvą, į kurį bilietus ieškovė nupirko už 1332,79 eurus. Ieškovės direktorė po telefoninio skambučio nupirko trečią kartą bilietus į 2019-09-07 skrydį iš Porto į Londoną už 479,97 Eur (3 bilietai) bei iš Londono į Vilnių už 461,97 Eur (3 bilietai). Šiuo skrydžiu atsakovas grįžo į Lietuvą. Šio skrydžio atsakovui tenkanti bilieto kainos dalis yra 313,98 Eurai.

Taigi, nors atsakovas elgdamasis apdairiai ir protingai turėjo grįžti pirmu lėktuvo skrydžiu, ir jo išlaidos būtų pateisinamos, tačiau dėl jo kaltės ieškovė patyrė papildomai 647,18 Eurų išlaidų pirkdama papildomai dar du lėktuvo bilietus atsakovui.

Nors papildomų bilietų kaina yra 647,18 Eur, išskaita padaryta tik 493,19 Eurų sumai.

DK 156 straipsnio 1 dalyje numato, kad darbuotojo padaryta ir jo gera valia šalių susitarimu natūra arba pinigais neatlyginta žala gali būti išskaitoma iš darbuotojui priklausančio darbo užmokesčio darbdavio rašytiniu nurodymu. Tokios išskaitos dydis negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Darbdavio nurodymas išieškoti šią žalą gali būti priimtas ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos. Šio straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad dėl išskaitos, kuri viršija vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį, arba jeigu praleisti išskaitos terminai, darbdavys žalos atlyginimo turi reikalauti darbo ginčams dėl teisės nagrinėti nustatyta tvarka.

Pagal DK 139 straipsnio 1 dalį, darbo užmokestis – tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį. DK 139 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad darbuotojo darbo užmokestį sudaro: 1) bazinis (tarifinis) darbo užmokestis (valandinis atlygis arba mėnesinė alga, arba pareiginės algos pastovioji dalis); 2) papildoma darbo užmokesčio dalis, nustatyta šalių susitarimu ar mokama pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 3) priedai už įgytą kvalifikaciją; 4) priemokos už papildomą darbą ar papildomų pareigų ar užduočių vykdymą; 5) premijos už atliktą darbą, nustatytos šalių susitarimu ar mokamos pagal darbo teisės normas ar darbovietėje taikomą darbo apmokėjimo sistemą; 6) premijos, darbdavio iniciatyva skiriamos paskatinti darbuotoją už gerai atliktą darbą, jo ar įmonės, padalinio ar darbuotojų grupės veiklą ar veiklos rezultatus.

Taigi, įstatymas aiškiai apibrėžia kas sudaro darbuotojo darbo užmokestį ir dienpinigiai už buvimą komandiruotėje užsienyje neįskaitomi į darbo užmokestį.

Ieškovė atsakovui priskaičiavo 493,00 Eurų dienpinigių už komandiruotę Ispanijoje ir 552,00 Eurų dienpinigių už komandiruotę Suomijoje.

Vyriausybės 2017-06-28 nutarimu Nr.523 patvirtinto "Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašo" 9 p. numato, kad jeigu kolektyvinėje ar darbo sutartyje ir (arba) valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos vidaus teisės aktuose nenustatyta kitaip, ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną iki komandiruotės pradžios darbuotojui privalo būti išmokėtas ne mažesnis kaip 50% už komandiruotę apskaičiuotų dienpinigių avansas.

Atsakovas į Suomiją komandiruotas nuo 2019-08-06, o nuo 2019-08-22 komandiruotas į Ispaniją. Kadangi šalių sutarimu ieškovė nustatė 50% dienpinigių dydį šioms komandiruotėms, 552,00 Eurų dienpinigių už komandiruotę Suomijoje turėjo būti išmokėti vėliausiai 2019-08-05, o 493,00 Eurai dienpinigių už komandiruotę Ispanijoje vėliausiai 2019-08-21.

Ieškovė atsakovui priskaičiavo 618,86 Eurus (421,35 Eurų be mokesčių) darbo užmokesčio už rugpjūčio mėn. ir 273,68 Eurus (215,39 Eurai be mokesčių) darbo užmokesčio už rugsėjo mėn. (įskaičiuojant 101,77 Eurų kompensacija už nepanaudotas atostogas).

Darbo sutarties 1.3 punktu šalys susitarė, kad einamojo mėnesio 15-25 dienomis mokamas avansas, o sekančio mėnesio 1-15 dienomis likusi atlyginimo dalis.

Taigi, 421,35 Eurų darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį ieškovė atsakovui turėjo išmokėti dalimis, mokėdama avansą 2019-08-15, kadangi atsakovas pradėjo dirbti mėnesio pradžioje (2019-08-06), o likusią sumą-darbo užmokestį, 2019-09-01. Tuo tarpu 215,39 Eurų darbo užmokestį (tame tarpe ir kompensaciją už nepanaudotas kasmetines atostogas) ieškovė turėjo išmokėti atsakovui darbo sutarties nutraukimo dieną 2019-09-14, kadangi darbo sutartis nutraukta anksčiau nei 2019 -09-15, kai turėjo būti mokamas avansas už rugsėjo mėnesį.

Atsižvelgiant į tai, ieškovė atsakovui mokėjimus turėjo atlikti tokia tvarka:

1.       2019-08-05 - 552,00 Eurus dienpinigių už komandiruotę Suomijoje;

2.       2019-08-15 - avansą už rugpjūčio mėnesį ne didesnį nei 240 Eurų;

3.       2019-08-21 - 493 Eurų dienpinigių už komandiruotę Ispanijoje;

4.       2019-09-01 - darbo užmokestį už likusias rugpjūčio mėnesio darbo dienas ne didesnį nei 181 Eurus;

5.       2019-09-14 - galutinai atsiskaitant sumokėti 113,62 Eurus darbo užmokesčio už rugsėjo mėnesį ir kompensaciją už nepanaudotas atostogas 101,77 Eurus, viso 215,39 Eurus.

        Ieškovė atsakovui atliko šiuos mokėjimus pervedant pinigus į atsakovo sąskaitą:

1.                      2019-08-15 – 200,00 Eurų avansą;

2.                      2019-09-02 – 250,00 Eurų avansą;

3       2019-09-07 – 100,00 Eurų avansą;

4       2019-09-11 – 467,35 Eurų galutinai atsiskaitydama 

Akivaizdu, kad ieškovė, pažeisdama nustatytą tvarką, atsakovui 2019-08-05 nesumokėjo 552,00 Eurų dienpinigių už komandiruotę Suomijoje. Sumokant 200 Eurų avansą už rugpjūčio mėnesį ir 2019-09-02 250 Eurų darbo užmokestį, perviršis sudarė 28,65 Eurus ir šią sumą būtų galima įskaityti į rugsėjo mėnesio darbo užmokestį. Ieškovė ,taip pat pažeisdama nustatytą tvarka, 2019-08-21 atsakovui nesumokėjo dienpinigių (493 Eurų) už komandiruotę Ispanijoje, o avansą už rugsėjo mėnesį sumokėjo anksčiau nei sutarta darbo sutartimi, t.y. 2019-09-07 pervedant atsakovui 100 Eurų.

Iš to darytina išvada, kad 2019-09-13, kai buvo priimtas įsakymas atleisti atsakovą ir 2019-09-14, kai priimtas ieškovės įsakymas dėl išskaitų, ieškovė atsakovui buvo nesumokėjusi :

1. -552 Eurų dienpinigių už komandiruotę Suomijoje;

2. - 493 Eurų dienpinigių už komandiruotę Ispanijoje;

3. - 86,74 Eurų darbo užmokesčio dalies už rugsėjo mėnesį ( neaišku ar į šią sumą įtrauktas/neįtrauktas rugpjūčio mėnesio darbo užmokesčio perviršis 28,65 Eurai)

Viso ieškovė atsakovui buvo skolinga 86,74 Eurus darbo užmokesčio 1045 Eurus dienpinigių ir, atleidžiant darbuotoją, privalėjo išmokėti 101,77 Eurus kompensacijos už nepanaudotas atostogas.

Teismas pažymi, kad šalys ginčo dėl priskaičiuotų sumų nekelia.

Taigi akivaizdu, kad ieškovė, išskaitos iš nesumokėto darbo užmokesčio atsakovui, kurios dydis 703,99 Eurai, atlikti faktiškai negalėjo. Tačiau iš neišmokėto darbo užmokesčio (86,74 Eurai) vadovaujantis DK 156 straipsnio 1 dalimi, išskaityti galėjo, todėl, ieškovės 2019-09-14 įsakymas Nr. 19-21, dėl atskaitymų iš darbo užmokesčio, iš dalies teisėtas ir pagrįstas.

Ieškovės motyvai, kad atsakovui vadovaujantis įstatymu (CK 6.930-1 straipsnis) mokėjimai turėjo būti užskaitomi pirmiausia kaip dienpinigiai, kuriems mokėti suėjo terminas pirmiausia, gali būti (ir turi būti) taikomi ateityje santykiuose su kitais darbuotojais. Šioje byloje nustatytos faktinės aplinkybės ir pačios ieškovės pateikti įrodymai liudija, kad pati ieškovė nesilaikė mokėjimų tvarkos. Ieškovės noras, kad tokia tvarka mokėjimus skaičiuotų atsakovas nepriimtina. Reikia pabrėžti, kad darbo teisiniuose santykiuose mokėjimus pinigais atlieka ne darbuotojas, o darbdavys, taigi darbdavys ir turi laikytis įstatymų nustatytos tvarkos ir mokėjimus atlikti taip, kad pastarieji nekeltų abejonių nei kitai darbo santykių šaliai nei tretiesiems asmenims. 

        Dėl priešieškiniu keliamų reikalavimų.

Priešieškiniu atsakovas prašydamas palikti galioti Valstybinės ginčų komisijos sprendimą, kuriuo jo naudai iš ieškovės priteista 703, 99 Eurai su darbu susijusių išmokų atskaičius mokesčius ir 2155,63 Eurai netesybų neatskaičius mokesčių, kelia naują reikalavimą, paršo priteisti 2153,63 Eurus netesybų neatskaičius mokesčių už laikotarpį nuo 2020-01-01 iki 2020-05-01.

Netesybų, numatytų DK 147 straipsnyje, paskirtis yra dvejopa. Pirma, ši norma nustato kompensacinį mechanizmą, kuriuo yra kompensuojamas darbuotojui neišmokėtas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos. Antra, ši norma kartu nustato sankciją darbdaviui, kuris su atleidžiamu darbuotoju visiškai neatsiskaito atleidimo dieną. Ši sankcija, kaip ir bet kuri kita, gali būti efektyvi ir pasiekti tikslus, dėl kurių ji yra nustatyta, tik tuo atveju, jeigu ji proporcinga teisės pažeidimui, už kurį yra skiriama. Proporcingumo principas reikalauja, kad sankcijos dydis būtų adekvatus pažeidimo pobūdžiui ir jo padariniams. Proporcingumas yra neatskiriamas teisingumo, protingumo, sąžiningumo principų aspektas. Šie principai reikalauja, kad tarp teisės pažeidimo ir sankcijos nebūtų nepagrįstai didelio neadekvatumo, disproporcijų. Taigi sprendžiant dėl netesybų svarbus ir tai, dėl kokių priežasčių neatsiskaityta tiksliau, svarbu konstatuoti, kad neatsiskaityta nesant darbuotojo kaltės.

Teismui konstatavus, kad išskaitos iš esmės padarytos neteisėtai, darbuotojo kaltės dėl neatsiskaitymo su juo nėra taigi, pagrindas taikyti ieškovei netesybų sankciją yra.

Iš kasacinio teismo praktikos matyti, kad neadekvačios sankcijos darbdaviui taikymas pažeistų ne tik teisės principus, bet ir galėtų padaryti žalos kitų asmenį interesams, pvz., dėl neproporcingai didelių sankcijų darbdavys galėtų tapti nemokus, dėl to nukentėtų kiti įmonės darbuotojai, kreditoriai, rangovai. Sprendžiant ginčą dėl kompensacijos, išieškotinos darbuotojui dydžio nustatymo, visais atvejais svarbu įvertinti, ar kuriai nors iš šalių toks dydis yra adekvatus ir ar nesukelia pernelyg sunkių turtinių padarinių.

Teismų praktikoje reikšmingomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą mažinti darbuotojui priteistiną išmoką už uždelsimo atsiskaityti su darbuotoju laiką, įvardytos šios: trumpa darbo santykių trukmė; didelė priteistina suma; darbdavio finansinė padėtis; priteistinos išmokos dydžio reikšmė darbdavio kitų darbuotojų ir kreditorių interesams; kt.

Atsakovas pas ieškovę dirbo nuo 2019-06-05 iki 2019-09-14, darbo sutartis su atsakovu nutraukta dėl jo kaltės. Atsakovas realiai darbo funkcijas vykdė tik šiek tiek ilgiau nei mėnuo, nuo 2019-08-06 iki 2019-09-13, ir už tai jam buvo priskaičiuota bendrai su kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas 636,74 Eurai (be mokesčių).

Komisija atsakovui priteisė netesybas, kurios beveik tris kartus didesnės, nei iš viso atsakovas pagal darbo sutartį per visą darbo laikotarpį gavo darbo užmokesčio. Be to atsakovas papildomai prašo priteisti tokio paties dydžio netesybų ir, tenkinant jo reikalavimus būdų beveik aštuonis kartus didesnės nei gautas iš ieškovės darbo užmokestis.

Darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis – darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių. Jeigu uždelsta suma yra mažesnė negu darbuotojo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis, netesybų dydį sudaro darbdavio uždelsta suma, padauginta iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių.

Atsakovo prašoma priteisti netesybų suma 4309,26 Eurai. Tokia suma būtų neadekvati sankcija darbdaviui, kaip neproporcinga padarytam teisės pažeidimui (vėlavimui atsiskaityti). Neadekvačios sankcijos taikymas pažeistų proporcingumo, teisingumo, protingumo principus, bei darytų žalą ieškovės kitų darbuotojų ir kreditorių interesams. Įvertintus tai, ir atsižvelgiant į darbo santykių nutraukimo priežastis (dėl darbuotojo kaltės), kad darbuotojas savo veiksmais padarė žalos ieškovei, akivaizdu, kad tokio dydžio netesybos yra neproporcingos tarp pažeidimo, darbo santykių trukmės ir sankcijos, ir sutiktina su ieškove, sudarančios prielaidas darbuotojui nepagrįstai praturtėti iš savo paties kaltais veiksmais sukurtos situacijos (žalos padarymas darbdaviui, atleistas dėl savo kaltės).

Visgi, teismui pripažinus, kad ir ieškovė nevykdė savo įstatyminių pareigų mokant dienpinigius atsakovui, nepagrįstai padarė išskaitas, kompensacija priteisina.

Virš aptartų faktinių aplinkybių pagrindu teismas mano, kad netesybos, savo kaip kompensacinę funkciją, atliks priteisus atsakovui netesybas lygias jo gautam darbo užmokesčiui pas ieškovę, 637 Eurus.( 421,35 Eurai darbo užmokestį už rugpjūčio mėnesį +215,39 Eurai darbo užmokesčio už rugsėjo mėnesį ir kompensacija už nepanaudotas atostogas).

        Bylinėjimosi išlaidos.

        Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės.

        Vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu prie bylinėjimosi išlaidų priskiriamos ir išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

        Ieškinys tenkinamas 25,31 procento dalimi.

        Priešieškinys atmetamas.

        Ieškovės atstovas prašo priteisti iš atsakovo 2064 Eurus bylinėjimosi išlaidų ( 2000 Eurus advokato pagalbai apmokėti ir 64 Eurus žyminio mokesčio), ieškinį tenkinus iš dalies (25,31 procento) iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 522,39 Eurai bylinėjimosi išlaidų.

 Vadovaujantis CPK 83 str. 1 dalies 1 punktu atsakovas paduodamas priešieškinį nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleistas, todėl, remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi šis priteistinas iš ieškovės.

Priešieškinio suma 2153,63 Eurai, nuo šios sumos mokėtinas žyminis mokestis, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 7 dalimi, 48 Eurai, kurie priteistini iš ieškovės.

 Pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus 2020 m. gegužės 4 d. Sprendimą Nr. (8.4)- TP-20-T-1120-5034 I. I. paskirta teikti antrinę teisinę pagalbą 100 procentų advokatė Natalja Kuchareva.

Atsakovo atstovė iki teismo posėdžio pabaigos dokumentų, patvirtinančių atstovavimo išlaidas teismui nepateikė.

        Byloje susidarė 5,44 Eurai išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Šių išlaidų suma didesnė už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą – 5 eurai, todėl jos priteistinos iš ieškovės (CPK 96 straipsnio 1 dalis ir 6 dalis).

        Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 - 260 straipsniais, 270 straipsniu, teismas,

n u s p r e n d ž i a :

        Ieškovės UAB “Verada“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš ieškovės UAB “Verada“ įmonės kodas 303183944, atsakovo I. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 617,25 Eurus su darbu susijusių išmokų atskaičius mokesčius.

Priteisti iš UAB „Verada“ I. I. naudai 637,00 Eurus netesybų.

I. I. priešieškinį UAB „Verada“ atmesti.

Priteisti iš I. I. UAB „Verada“ naudai 522,39 Eurus bylinėjimosi išlaidų atlyginimui.

Priteisti iš UAB „Verada“ į valstybės pajamas 48,00 Eurą ir 5, 44 Eurus pašto išlaidoms atlyginti. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos ( įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.                                Teismo sprendimui įsiteisėjus Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2019-13-30 sprendimas darbo byloje Nr. APS-108-21407 netenka galios.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą per Utenos apylinkės teismo Visagino rūmus.

Teisėjas                                                        Giedrius Avinas