Pirmosios instancijos teismo                                                 Civilinė byla Nr. e2A-359-227/2015

Teisėjas Arvydas Jasonas                                           Teisminio proceso Nr. 2-08-3-07185-2014-1

                                                                                           Procesinio sprendimo kategorija

(S)

                                        35.3.6; 35.5; 63.3; 121.14; 121.21

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

                                                       N U T A R T I S

                                 LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

                                                 2015 m. gegužės 6 d.

                                                          Panevėžys

Panevėžio apygardos teisėja Margarita Dzelzienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-247-837/2015 pagal ieškovo Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialą ieškinį atsakovui D. R. dėl skolos priteisimo ir

n u s t a t ė :

ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą prašė teismą priteisti iš atsakovo 2591,06 Lt skolą, 484,50 Lt palūkanas, 268,54 netesybas (delspinigius), 51,30 Lt už priminimų sumokėti skolą siuntimą, 18,9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 76,00 Lt žyminį mokestį, 726,00 Lt už advokato padėjėjo teisinę pagalbą ir 121,00 Lt išlaidas už procesinių dokumentų įteikimą atsakovui per antstolį. Nurodė, kad 2011-11-02 sudarytos vartojimo kredito limito sutarties pagrindu ieškovas suteikė atsakovui 4000 Lt kreditą, kurio 2591,06 Lt dalies D. R. negrąžino. Sutartis buvo nutraukta atsakovui tinkamai nevykdant įsipareigojimų.

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. sausio 19 d. sprendimu už akių ieškinį iš dalies patenkino ir iš atsakovo ieškovui priteisė 750,42 € (2591,06 Lt) skolą, 140,32 € (484,50 Lt) palūkanas, 77,77 € (268,54 Lt) delspinigius, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 968,51 € sumą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 21 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 22,01 € (76,00 Lt) žyminį mokestį, 14,86 € (51,30 Lt) už priminimo siuntimus, 35,05 € (121,00 Lt) už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį ir 210,26 € (726,00 Lt) už advokato teisinę pagalbą.

Teismas nustatė, kad ieškovas 2011-11-02 sudarė su atsakovu Vartojimo kredito limito sutartį Nr. CREDO-323472, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4000 Lt kredito limitas, nustatant dalinius kredito grąžinimus mėnesinėmis įmokomis po 191 Lt (b. l. 5 -17). Galutinė kredito limito grąžinimo data 2015-11-30. Atsakovo pasirinktas kredito limito grąžinimo terminas – 24 mėnesiai. Atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl panaudoto kredito limito grąžinimo bankas laikotarpiu nuo 2013-03-19 iki 2013-12-19 raštu siuntė jam 5 priminimus apie būtinybę vykdyti įsipareigojimus (b. l. 1-,19, 20, 21, 22, 23). Atsakovui nereaguojant į raginimus padengti įsiskolinimą, ieškovas 2014-02-19 raštu Nr.dnk1401979 informavo atsakovą, kad šiam nepadengus įsiskolinimo sutartis su juo nuo 2014-03-06 bus laikoma nutraukta ir bankas pradės priverstinį viso negrąžinto kredito likučio kartu su palūkanomis ir delspinigiais išieškojimą. Pripažino, kad atsakovas, per ieškovo nustatytą terminą skolos negrąžino ir liko skolingas bankui 2591,06 Lt negrąžinto kredito, 484,50 Lt nesumokėtų palūkanų. Sutarties bendrosios dalies 14.1 p. nustatyta, kad atsakovui laiku nesumokėjus bet kokių pagal sutartį mokėtinų sumų jis įsipareigoja mokėti 18 % dydžio įsipareigojimų nevykdymo palūkanas. Remdamasis šiuo sutarties punktu ieškovas priskaičiavo atsakovui mokėti 268,54 Lt netesybas (delspinigius). Kadangi atsakovas sutarties tinkamai nevykdė, teismas vadovaudamasis CK 6.213 str. 1 d., 6.873 str. 1 d. iš jo ieškovui priteisė 2591,06 Lt negrąžintą kreditą, 484,50 Lt nesumokėtas palūkanas ir 268,54Lt netesybas (delspinigius). Įvertino, kad sutarties bendrosios dalies 9.5 p. nustatyta, kad nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo už bet kurią teismo pagal kreditavimo sutartį priteistą sumą mokamos metinės palūkanos, nustatomos prie paskutinės iki bylos iškėlimo teisme dienos užfiksuotos palūkanų normos pridėjus 5 procentinius punktus, todėl ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 18,9 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Pripažino, kad CK 6.37 str. 2 d. akcentuojama, jog palūkanų dydį už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nustato įstatymas, o pagal CK 6.210 str. 1 d. terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartys nenustato kitokio palūkanų dydžio. Sprendė, kad pagal CK 6.37 str. 2 d. procesinių palūkanų dydis yra nustatytas įstatymu, jos šalių susitarimu negali būti didinamos, nes toks šalių susitarimas prieštarauja įstatymui. Todėl iš atsakovo priteisė 5 %, o ne 18,9 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d, 6.210 str. 1 d.). Vadovaudamasis CPK 93 str. 1 d. ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisė iš atsakovo.

Apeliaciniu skundu ieškovas Danske Bank A/S, veikiantis per Danske Bank A/S Lietuvos filialą, prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl procesinių palūkanų priteisimo ir priteisti iš atsakovo 18,9 % procentų dydžio metinių procesinių palūkanų nuo 2014-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti ieškovo apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teigia, jog CK 6.210 straipsnio nuostatos numato, kad  praleidęs terminą įvykdyti piniginę prievolę skolininkas  privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.37 str. 3 d. nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Sprendžiant, ar yra pagrindas mažinti palūkanas atsižvelgtina į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas. Tuo tarpu prieš sutarties sudarymą 2011 m. lapkričio mėnesį vidutinė palūkanų norma buvo 12,43 proc. dydžio palūkanų normos vidurkis, panaši į sutartyje numatytą palūkanų normą, todėl atsakovui taikytas palūkanų dydis atitinka tuo metu kitų bankų taikytas palūkanas ir palūkanos nelaikytinos neprotingomis. Pats pirmosios instancijos teismas priteisė 13,9 proc. dydžio palūkanas, t.y. 484,54 Lt už naudojimąsi suteiktu kreditu, todėl mano, kad teismas skirtingai traktuoja panašius palūkanų, individualiai sutartų šalių, dydį. Nurodo, kad atsakovas su banku sutartį sudarė laisva valia, niekieno neverčiamas ir šalys susitarė   dėl 18,9 % dydžio procesinių palūkanų, todėl teismas be pagrindo jas mažino.

Atsiliepimo į apeliacinį skundą atsakovas D. R. nepateikė.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas konstatuoja, kad Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nurodytų absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Byloje nustatyta, kad ieškovas 2011-11-02 sudarė su atsakovu Vartojimo kredito limito sutartį Nr. CREDO-323472, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 4000 Lt kredito limitas, nustatant dalinius kredito grąžinimus mėnesinėmis įmokomis po 191 Lt (b. l. 5 -17). Galutinė kredito limito grąžinimo data 2015-11-30. Atsakovo pasirinktas kredito limito grąžinimo terminas – 24 mėnesiai. Atsakovui netinkamai vykdant prisiimtus įsipareigojimus dėl panaudoto kredito limito grąžinimo bankas laikotarpiu nuo 2013-03-19 iki 2013-12-19 raštu siuntė jam 5 priminimus apie būtinybę vykdyti įsipareigojimus (b. l. 1-,19, 20, 21, 22, 23). Atsakovui nereaguojant į raginimus padengti įsiskolinimą, ieškovas 2014-02-19 raštu Nr.dnk1401979 informavo atsakovą, kad šiam nepadengus įsiskolinimo sutartis su juo nuo 2014-03-06 bus laikoma nutraukta ir bankas pradės priverstinį viso negrąžinto kredito likučio kartu su palūkanomis ir delspinigiais išieškojimą. Be kitų sutarties sąlygų šalys sutarties  9.5 punktu susitarė, jog nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos už bet kurią teismo pagal šią sutartį priteistą sumą mokamos metinės palūkanos, nustatomos prie paskutinės iki bylos iškėlimo teisme dienos užfiksuotos palūkanų normos pridėjus 5 procentinius punktus. Atsakovas savo sutartinių įsipareigojimų ieškovui visiškai nevykdė. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog ieškovo prašomos priteisti 18,9 procentų dydžio metinės palūkanos neatitinka įstatymo numatyto dydžio, nurodė, kad procesinių palūkanų dydis yra nustatytas įstatymu, jos šalių susitarimu negali būti didinamos. Teismas priteisė 5 procentų dydžio metines palūkanas, kaip yra numatyta CK 6.210 str. Apeliantas su teismo motyvais dėl procesinių palūkanų sumažinimo nesutinka.

CK 6.37 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos procesinės palūkanos, kurių paskirtis yra skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Šio įstatymo formuluotė leidžia daryti išvadą, jog skolininko pareiga mokėti palūkanas yra privaloma ir, esant kreditoriaus reikalavimui, teismas negali jos panaikinti. Pagrindas priteisti kreditoriui palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą. Kadangi bylinėjimosi laikotarpiu skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, gauna iš to naudos bei pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl privalo mokėti įstatymo ar šalių sutartimi nustatytas palūkanas. Teismo procesui prasidėjus, skolininkas turi būti suinteresuotas jo nevilkinti, o teismui priteisus skolą, greičiau ją  grąžinti kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). CK 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos už termino piniginei prievolei įvykdyti praleidimą yra palūkanos, kuriomis kompensuojami kreditoriaus nuostoliai, atsiradę piniginės prievolės neįvykdžius laiku. Įstatymų leidėjas preziumuoja, kad tokie nuostoliai atsiranda dėl fakto, jog prievolė neįvykdyta laiku, ir numato jų minimalų kompensavimą (CK 6.260 str. 2 d., 6.261 str.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, jog  skolininkas iki visiško prievolės įvykdymo naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino prievolei įvykdyti praleidimą mokėti sutarties ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, nepriklausomai nuo skolininko kaltės (CK 6.37, 6.210, 6.261 str.;  Lietuvos Aukščiausiojo Teismo   nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-888/2003; Nr. 3K-3-233/2006; Nr. 3K-3-553/2008; Nr. 3K-3-595/2008; Nr. 3K-3-283/2012). Iki bylos iškėlimo teisme dienos skolininkui gali būti skaičiuojamos (priteisiamos) kompensacinės palūkanos už naudojimąsi kreditoriaus pinigais (CK 6.210, 6.261 str.), o iškėlus civilinę bylą – procesinės palūkanos (CK 6.37, 6.210 str.). Procesinėms palūkanoms skaičiuoti ir priteisti būtinos dvi pagrindinės sąlygos: bylos iškėlimo teisme faktas   ir kreditoriaus reikalavimas priteisti procesines palūkanas. Priteisiant procesines palūkanas būtina nustatyti: kada iškelta civilinė byla, kokio dydžio procesinės palūkanos turi būti priteistos konkrečiu atveju (šalių sutartas ar įstatyme nustatytas dydžio tarifas) bei nuo kokios sumos jos turi būti priteisiamos (CPK 137 str. 1 d., CK 6.210 str.). Civilinio kodekso 6.210 straipsnio nuostatose nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių tokio prievolės nevykdymo padarinių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, jog pats teisių turėtojas pasirenka savo teisių gynimo būdą: sutartinį arba sutartinį ir įstatyme nustatytą. Skolininko vėlavimo įvykdyti prievolę atveju kreditorius visada turi teisę reikalauti palūkanų, taip kompensuojant įstatymų leidėjo pripažįstamus patirtinus ir neįrodinėtinus minimalius nuostolius. Kaip minėta bylos šalys,  sudarydamos kredito sutartį, susitarė dėl palūkanų dydžio, vykdant priverstinį prievolės išieškojimą pagal teismo sprendimą (sutarties 9.5 p.), todėl teismas neturi iš esmės paneigti šalių valios dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą, o nuo pareigos mokėti kompensuojamąsias palūkanas skolininkas gali būti atleistas tik tada, kai prievolė neįvykdyta ar netinkamai įvykdyta dėl kreditoriaus kaltės (CK 6.259 str.). Didesni negu CK 6.210 straipsnyje nustatyti kompensuojamųjų palūkanų dydžiai gali būti taikomi, kai šalys dėl to susitaria, tačiau toks šalių susitarimas neturi prieštarauti įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 straipsnio 1d., 3 d.). Priešingu atveju teismas turi teisę sumažinti per dideles sutartines palūkanas. Palūkanų, kaip ir netesybų, mažinimo pagrindai įtvirtinti įstatyme. CK 6.37 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai palūkanų dydį nustato įstatymai, šalys gali raštu susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jeigu toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Šalių susitarimo dėl palūkanų dydžio nebuvimas yra pagrindas taikyti įstatymų nustatytą palūkanų dydį. Šios nuostatos reiškia, kad, pirma, teismas gali mažinti tik susitarimu nustatytas didesnes negu įstatymines palūkanas, antra, sutartinės palūkanos mažinamos tik esant dviem pagrindams: susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarauja sąžiningumo, protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d., 1.5 str.). Spręsdamas, ar yra pagrindas mažinti palūkanas, teismas turi atsižvelgti į sutarties pobūdį, jos trukmę, paskolos paskirtį, skolininko riziką, taip pat į tai, ar palūkanos prieštarauja viešajai tvarkai ir ar jos neperauga į lupikavimą, į sutarties sudarymo metu buvusias bankų palūkanų normas ir kitas aplinkybes.

Nagrinėjamoje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 18,9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas darė nepagrįstą išvadą, kad sutartos 18,9 procentų metinės palūkanos  aplamai negali būti priteisiamos, nes neatitinka įstatymo numatyto dydžio. Kaip jau minėta aukščiau, vadovaujantis CK 6.37, 6.210 str. nuostatomis susitarimas dėl didesnių palūkanų gali būti sudaromas, nebent jis prieštarautų įstatymams arba kai susitarimas dėl didesnių palūkanų prieštarautų sąžiningumo, protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas įvertina, kad atsižvelgiant į sutarties sudarymo metu komercinių bankų taikytus palūkanų dydžius (Lietuvos banko  duomenimis vidutinė vartojimo paskolų palūkanų norma buvo 12,43 proc.), šalys sutartimi susitarė dėl 13,9 proc. palūkanų normos, taip pat, kad kreipusis į teismą atsakovas mokės prie paskutinės iki bylos iškėlimo teisme dienos užfiksuotos palūkanų normos pridėjus 5 procentinius punktus. Kadangi nagrinėjamu atveju šalys sutartyje nebuvo numatę sąlygų dėl palūkanų normos fiksavimo, pripažintina, kad ieškovas teisingai paskaičiavo mokėtinų procesinių palūkanų dydį, prie 13,9 proc. pridėjęs 5 procentinius punktus. Pripažintina, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad ginčo šalių sutartyje nustatytų palūkanų dydis prieštaravo įstatymams, sąžiningumo ir protingumo principams (CK 6.37 str. 3 d.). Be to, sutarties sąlygų atsakovas nėra ginčijęs. Įvertintina aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismo išvados yra prieštaringos, nes už naudojimąsi  kreditu iš atsakovo yra priteisęs 13,9 procentų dydžio palūkanas, t.y. 484,54 Lt už naudojimąsi suteiktu kreditu, tačiau nelaikė, jog jos yra perdidelės. Kadangi ieškovas negali naudotis jam priklausančiais pinigais ilgą laiką, patiria nuostolių, nes praranda galimybę pinigus investuoti ar kitaip juos panaudoti, todėl turi teisę reikalauti atlyginti patiriamus nuostolius. Įvertintina aplinkybė, jog atsakovas turi galimybę išvengti procesinių palūkanų mokėjimo nedelsiant grąžinus kreditą. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nors atsakovas yra fizinis asmuo, tačiau nuo 2011 m. naudojasi banko lėšomis, sutarties sąlygų neginčijo, bylos nagrinėjimu nesirūpino, nes atsiliepimo į ieškinį neteikė, kas rodo, jog su ieškiniu sutiko, o sutartos palūkanos nėra aiškiai pernelyg didelės, todėl mažinti šalių sutartų palūkanų dydį nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sprendimo visiško įvykdymo teismui nebuvo pakankamo pagrindo.

Dėl paminėtų motyvų, sprendimas ginčijamoje dalyje keistinas, padidinant iš atsakovo priteistas 5 procentų dydžio metines palūkanas iki 18,9 procentų. Patenkinus apeliacinį skundą iš atsakovo priteistinos  ieškovui  turėtos atstovavimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

n u t a r i a :

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. sausio 19 d. sprendimą už akių dalyje dėl 5 procentų dydžio metinių palūkanų priteisimo už priteistą 968,51 € sumą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 21 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo pakeisti ir iš D. R. priteistų palūkanų dydį padidinti iki 18,9 procentų. Sprendimą už akių šioje dalyje išdėstyti sekančiai:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, į. k. 301694694, 750,42 € (septynis šimtus penkiasdešimt eurų, 42 ct) (2591,06 Lt) skolą, 140,32 € (vieną šimtą keturiasdešimt eurų, 32 ct) (484,50 Lt) palūkanas, 77,77 € (septyniasdešimt septynis eurus, 77 ct) (268,54 Lt) delspinigius, 18,9 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 968,51 € (devynių šimtų šešiasdešimt aštuonių eurų, 51 ct) sumą skaičiuojant nuo 2014 m. spalio 21 d. (bylos iškėlimo teisme) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas: 22,01 € (dvidešimt du eurus, 01 ct) (76,00 Lt) žyminį mokestį, 14,86 € (keturiolika eurų, 86 ct) (51,30 Lt) už priminimo siuntimus, 35,05 € (trisdešimt penkis eurus, 5 ct) (121,00 Lt) už procesinių dokumentų įteikimą per antstolį ir 210,26 € (du šimtus dešimt eurų, 26 ct) (726,00 Lt) už advokato teisinę pagalbą.

Kitoje dalyje sprendimą už akių palikti nepakeistą.

Priteisti iš D. R., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Danske Bank A/S Lietuvos filialui, į. k. 301694694, 70,09 € (septyniasdešimt eurų, 9 ct)  už advokato teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme.

Teisėja                                                                                                             Margarita Dzelzienė