Civilinė byla Nr. e2A-41-562/2026
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-05082-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.1.19.1; 3.3.1.21
(S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. vasario 5 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Panevėžio apygardos teismo vardu, susidedanti iš teisėjų Visvaldo Kazakiūno, Rositos Patackienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Dainiaus Rinkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų J. Š. (J. Š.) ir J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimo bei ieškovų J. Š. (J. Š.) ir J. J. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo, priimtų civilinėje byloje pagal ieškovų J. Š. (J. Š.) ir J. J. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“ dėl skolos priteisimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovai J. Š. (J. Š.) ir J. J. (toliau kartu – ir ieškovai) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Agrolitpa“ (toliau – ir atsakovė) prašydami:
1) priteisti iš atsakovės ieškovės J. J. naudai 7 940 Eur plius PVM, t. y. viso 9 607,40 skolos;
2) priteisti iš atsakovės ieškovo J. Š. naudai 830,45 Eur skolos;
3) priteisti iš atsakovės ieškovų naudai 8 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo spendimo įvykdymo dienos ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje taip pat buvo reikštas ir tuo metu buvusios ieškovės J. Š. reikalavimas atsakovei dėl 1 879,75 Eur skolos, 8 proc. dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei visas bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Panevėžio apylinkės teismo 2024 m. gegužės 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-5247-1000/2024 patvirtinta tarp ieškovės J. Š. ir atsakovės sudaryta taikos sutartis.
3. Ieškovai nurodė, 2020 m. vasario 18 d. ieškovė ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/101/20 (toliau – ir Sutartis1), pagal kurią ieškovė įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltųjų garstyčių „Sirene“ sėklas, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovės išaugintas Sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis. Prieš pristatant Sėklas atsakovei, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad Sėklų daigumas – 80 proc. Pagal Sutartį užaugintas Sėklas ieškovė pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 7 940 kg. Pristatytą krovinį atsakovė priėmė.
4. 2020 m. vasario 18 d. ieškovas ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/098/20 (toliau – ir Sutartis3), pagal kurią ieškovas įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltųjų garstyčių „Sirene“ sėklų, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovo išaugintas Sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2020 m. vasario 20 d. šalys sudarė dar vieną sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0042499, pagal kurią atsakovė pardavė ieškovui prekes – 400 kg baltųjų garstyčių „Sirene“ sėklų ir vieną medinį padėklą, už jas tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR0042499, kurios suma 2 957,85 Eur (pirminis šios sąskaitos apmokėjimo terminas – 2020 m. spalio 5 d., vėliau šį terminą ieškovo prašymu atsakovė sutiko pratęsti iki pagal Sutartį užaugintų sėklų pristatymo ir perdavimo jai dienos). Prieš pristatant atsakovei Sėklas pagal Sutartį, buvo atliktas jų kokybės tyrimas ir 2020 m. spalio 20 d. nustatyta, kad sėklų daigumas – 88,10 proc. Pagal Sutartį užaugintas Sėklas ieškovas atsakovei pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 3 435 kg.
5. Ieškovams tapo žinoma, jog atsakovė, ieškovų neinformavusi ir su jais nesuderinusi, atliko priimtų Sėklų valymą, po kurio atsakovė nurodė, jog po Sutartimi1 pristatytų sėklų valymo paaiškėjo, jog iš Sutartimi1 pristatytų 7 940 kg sėklų liko tik 4 120 kg išvalytos medžiagos ir net 3 820 kg priemaišų, iš Sutartimi3 pristatytų 3 440 kg sėklų liko tik 1 800 kg išvalytos medžiagos ir net 1 640 kg priemaišų.
6. Prieš pagal Sutartis pristatant sėklas atsakovei, kiekvienu atveju buvo atlikti jų kokybės tyrimai (Sutartimi1 perduodamų sėklų daigumas buvo 80 proc., Sutarimi2 – 88,1 proc.). Nors buvo nustatyta, jog pagal Sutartį Nr. 1, ir Sutartis3 planuotos pristatyti sėklos neatitiko atitinkamose sutartyse nustatyto daigumo reikalavimo, atsakovė per protingą terminą jokių pretenzijų nereiškė, todėl laikytina, jog su pristatytų sėklų kokybe sutiko, todėl privalo atsiskaityti su ieškovais.
7. Atsakovė su ieškiniu nesutiko.
8. Pagal Sutartį1 sėklos atsakovei buvo pristatytos 2020 m. lapkričio 26 d. Tą pačią dieną buvo paimtas sėklų bandinys ir atliktas kokybės tyrimas, kurio metu nustatyta: švari sėkla – 74,6 proc., kitų sėklų – 23,2 proc., inertinių medžiagų – 2,2 proc., daigumas – 69 proc., drėgnumas – 8,8 proc. Vėliau atlikus mechaninį sėklų valymą nustatyta, kad liko 4 120 kg išvalytos žaliavos ir 3 820 kg priemaišų. Atsakovė pateikė prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl 4 120 kg išvalytos žaliavos sertifikavimo, tačiau Tarnybos išduotoje pažymoje nustatyta, jog sėklų daigumas neatitinka privalomųjų reikalavimų (66 proc.). Apie tyrimų rezultatus ieškovės atstovas buvo informuotas telefonu ir elektroniniu paštu. 2021 m. vasario 4 d. atsakovė kreipėsi dėl po valymo likusių priemaišų išvežimo, o 2021 m. liepos 5 d. pateikė ieškovei pretenziją, reikalaudama per 10 dienų atsiimti išvalytą žaliavą ir priemaišas, tačiau ieškovė neatvyko.
9. Pagal Sutartį3 sėklos atsakovei buvo pristatytos 2020 m. lapkričio 26 d. Tą pačią dieną buvo paimtas sėklų bandinys ir atliktas kokybės tyrimas, kurio metu nustatyta: švari sėkla – 76,8 proc., kitų sėklų – 21,3 proc., inertinių medžiagų – 2,2 proc., daigumas – 70 proc., drėgnumas – 8,8 proc. Atlikus mechaninį sėklų valymą nustatyta, kad liko 1 800 kg išvalytos žaliavos ir 1 640 kg priemaišų. Atsakovė kreipėsi į Valstybinę augalininkystės tarnybą dėl 1 800 kg išvalytos žaliavos sertifikavimo, tačiau Tarnybos pažymoje nustatyta, jog sėklų daigumas neatitinka privalomųjų reikalavimų (61 proc.). Apie tyrimų rezultatus ieškovės atstovas buvo informuotas telefonu ir elektroniniu paštu. 2021 m. vasario 4 d. atsakovė kreipėsi dėl po valymo likusių priemaišų išvežimo, o 2021 m. liepos 2 d. pateikė ieškovui pretenziją, reikalaudama per 10 dienų atsiimti išvalytą žaliavą ir priemaišas, tačiau ieškovas neatvyko.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
10. Panevėžio apylinkės teismas 2025 m. liepos 1 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų atsakovės naudai 1 000 Eur bylinėjimosi išlaidų, po 500 Eur iš kiekvieno ieškovo.
11. Pirmosios instancijos teismas iš Sutarčių nuostatų nustatė, kad ieškovai turėjo pateikti tokias sėklas, kurios atitiktų Sutartyse aptartus kokybinius parametrus ir, be kita ko, sėklų švarumas po valymo turėjo atitikti pagal auginamo augalo rūšį privalomuosius pašarinių augalų ar javų, grikių, aliejinių ir pluoštinių, gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės reikalavimus (Sutarčių 4.1. punktas).
12. Sutartimis šalys susitarė, jog pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato atsakovės laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš ieškovų ar jį pristačius atsakovės agronomams. Nustačiusi ekologiškos sėklos kokybę, atsakovė priima sprendimą dėl sėklos priėmimo ir pirkimo (Sutarčių 4.3 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl sėklų valymo ir už valymą patirtų išlaidų atlyginimo (Sutarčių 5.5, 5.6 punktai). Sutartyse nustatyta ir tai, kad pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą sėklų svorį atsakovė per 5 kalendorines dienas pateiks prašymą Tarnybai dėl sėklos sertifikavimo (Sutarčių 5.5 punktas).
13. Taigi minėtos Sutarčių nuostatos leidžia daryti išvadą, kad Sutartyse aiškiai ir nedviprasmiškai išskirti tam tikri sėklų kokybės tikrinimo ir jų paruošimo sertifikuoti etapai dėl kurių laikymosi šalys susitarė.
14. Teismas pažymėjo, kad šalių sudarytų Sutarčių 4 skyrius reglamentuoja šalių susitarimą dėl sėklų kokybės. Sutarčių 4.3. punktas numato, kad „Pirminę Ekologinių sėklų kokybę nustato „Agrolitpa“ laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš „Daugintojo“ ar jį pristačius „Agrolitpa“ agronomams. Nustačius ekologiškos sėklos kokybę, „Agrolitpa“ priima sprendimą dėl sėklos priėmimo/pirkimo. Apie sėklos kokybę ir priimtus sprendimus informuojamas „Daugintojas“. Esant sėklos pavyzdžio kokybės neatitikimams, nedelsiant registruotu paštu ir/ar elektroniniu paštu informuojamas „Daugintojas“.
15. Teismo vertinimu, paminėtoje formuluotėje vartojama sąvoka „Pirminė“, kalbant apie sėklų kokybės nustatymą, reiškia, jog tai yra tik pirmasis sėklų kokybės nustatymo etapas, po kurio atsakovė priima sprendimą priimti arba pirkti sėklas. Atsakovė pasilieka teisę sau spręsti, ar po pirminio patikrinimo ji nuperka sėklas, ar tik jas priima tolimesniam tikrinimui, kas šiuo atveju, teismo vertinimu ir įvyko.
16. Sutarčių 5.4 punktas numato, kad nuosavybės teisė į sėklas atsakovei pereina nuo žymos „Žaliavos priėmimo–perdavimo akto“ pasirašymo momento. Tokie aktai pasirašyti 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. EKO PER 2020 Nr. 0833 ir 2020 m. lapkričio 26 d. Nr. EKO PER 2020 Nr. 0835. Tačiau Sutarčių 5.5. punktas numato, kad produkcija yra sertifikuojama ir tik gavus sėklos sertifikatą, tada atsakovė išrašo sąskaitą faktūrą. Todėl teismas laikė, kad perduotos tikrinimui produkcijos vertė yra nustatoma, ne jos pristatymo dieną, o tik gavus sertifikatą ir tik po to yra išrašoma sąskaita faktūra.
17. Teismas pabrėžė, kad Sutarčių 6.1 punktas numato, jog kaina nustatoma tik už sertifikuotą produkciją.
18. Šiuo atveju, teismo vertinimu, įvertinus Sutarčių turinį, seklų pristatymo dieną – 2020 m. lapkričio 26 d., nebuvo aišku, ar produkcija bus sertifikuota, ar atitiks Sutarčių 4.1 punkte numatytus kriterijus, tad nebuvo aišku ir tai, ar galės būti taikomas Sutarties 6.1 punkte numatytas įkainis.
19. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendė, jog neįvykdžius šios Sutarčių sąlygos, t. y. „Daugintojui“ neperdavus produkcijos atitinkančios Sutarčių 4.1 punkte numatytų kriterijų, nors sėklos ir perėjo nuosavybės teisę atsakovei, tačiau jos turi būti grąžinamos ieškovams, o atsakovei nekyla pareiga jas nupirkti, kadangi neatitinka šalių sutartų reikalavimų.
20. Šalys Sutarčių 7.1 punktu susitarė, kad neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų sėklos grąžinamos „Daugintojui“.
21. Teismas nustatė, jo dėl sėklų grąžinimo atsakovė kvietė susitikti ieškovus, taip pat 2021 m. liepos 5 d. siuntė ir pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų netinkamo vykdymo pagal Sutartis.
22. Teismas taip pat nustatė, kad pagal Sutarčių 7.6 punktą neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų ekologinės sėklos (nesertifikuojama sėkla) gali būti nuperkamos kaip ekologinės / chemizuotos žaliavos, atsižvelgiant į užaugintos sėklos lauko statusą ir kokybę. <...> Pirmenybė priimti sprendimui dėl ekologinės sėklos kaip ekologinės / chemizuotos žaliavos nupirkimo priklauso atsakovei. Kaina suderinama atskiru šalių susitarimu. atsakovei atsisakius pirkti žaliavas, sėklos lieka „daugintojo“ nuosavybėje. Toks susitarimas tarp šalių nebuvo sudarytas.
23. Įvertinus tai, kas aptarta, teismas sprendė, jog ieškovams pristačius sėklas atsakovei, o šiai jas priėmus, pirkimo–pardavimo sandoris nesibaigė, o perėjo į kitą etapą, aptartą šalių sudarytų Sutarčių 4 ir 5 punktuose, t. y. prasidėjo produkcijos vertės nustatymo procedūra, po kurios tik paaiškėja ar produkciją yra tinkama pirkimui. Po šios procedūros, atsakovė pateikė savo atsakymą nurodydama, kad produkcija nėra tinkama ir ji jos nepirks.
24. Šiuo atveju, teismas neturėjo pagrindo spręsti, jog Sutartys iš ieškovų pusės yra įvykdytos tinkamai, t. y. kad ieškovai perdavė atsakovei Sutarčių 4.1 punktuose aptartą ir sertifikuotą žaliavą, dėl ko atsakovei nekilo pareiga nupirkti šią žaliavą iš ieškovų pagal Sutarčių 6.1 punkte aptartus įkainius.
25. Teismas atkreipė dėmesį, kad atsakovė 2021 m. liepos mėnesio pretenzijomis ragino ieškovus atsiimti žaliavą, tačiau šie to nepadarė. Byloje nėra ginčo dėl sėklų grąžinimo ieškovams.
26. Atsižvelgiant į tai, teismas ieškinį nusprendė atmesti.
27. Ieškinį atmetus, pirmosios instancijos teismas priteisė atsakovei iš ieškovų 1 000 bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, t. y. iš po kiekvieno ieškovo po 500 Eur.
28. Atsakovė 2025 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą atnaujinti terminą papildomam sprendimui priimti ir priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
29. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nors prašymas dėl papildomo sprendimo pateiktas praleidus terminą, šis klausimas neturėtų būti sprendžiamas formaliai. Kadangi teismas nebuvo išsprendęs atsakovės pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų, o termino neatnaujinimas pažeistų jos teisę į teisingą išlaidų atlyginimą, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atnaujino terminą ir priėmė papildomą sprendimą dėl papildomų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
30. Teismas nustatė, kad bylos duomenys patvirtina, jog atsakovės atstovė yra pateikusi prašymus dėl atstovavimo išlaidų priteisimo, prašydama iš ieškovų lygiomis dalimis priteisti 6 163 Eur atstovavimo išlaidų t. y. 1 700 Eur išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme 2022 m. gruodžio 22 d. sąskaita Nr. 43/22, 2023 m. gegužės 15 d. sąskaita Nr. 2023/29, 2023 m. liepos 21 d. sąskaita Nr. 2023/44, šių sąskaitų apmokėjimą patvirtinantys banko sąskaitų išrašai, 250 Eur išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme 2023 m. spalio 11 d. sąskaita Nr. 20232/63 ir šios sąskaitos apmokėjimą patvirtinantis 2023 m. spalio 16 d. banko išrašas, 1 500 Eur už apeliacinį skundą, 2023 m. gruodžio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 30/23, 1 500 Eur teisinių paslaugų sumai, 2023 m. gruodžio 6 d. sąskaitos Nr. 30/23 apmokėjimą patvirtinantis banko išrašas; 278 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą ir žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinantis banko išrašas; 235 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą ir apmokėjimą patvirtinantis banko išrašas; 1 000 Eur už kasacinį skundą sąskaita Nr. 21/24 ir 2024 m. liepos 5 d. banko išrašas; 1 200 Eur išlaidos už kasacinio skundo parengimą 2024 m. liepos 17 d. sąskaita Nr. 24/24 ir 2024 m. liepos 18 d. banko išrašas. Teismo vertinimu, pateikti dokumentai patvirtina 6 163 Eur atsakovės realiai patirtas atstovavimo išlaidas.
31. Todėl 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomu sprendimu nusprendė priteisti iš ieškovų atsakovės naudai 6 163 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 3 081,50 Eur.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
32. Ieškovai apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti ir priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
32.1. pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik pavienių sutarčių nuostatų analize, nevertindamas jų faktiškai susiklosčiusių aplinkybių. Teismas taip pat nepasisakė dėl ieškovų procesiniuose dokumentuose pateiktų argumentų, nevertino pirkėjo teisės tikrinti perduodamo daikto kokybę ir to pasekmių, taip pat neanalizavo liudytojų paaiškinimų bei jų ryšio su rašytiniais bylos įrodymais;
32.2. nėra jokio teisinio ar sutartinio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju sėklų priėmimas nereiškia jų pirkimo. Nagrinėjamu atveju tarp šalių (kiekvieno ieškovo ir atsakovo) buvo sudarytos Sutartys, kurios aiškiai numatė, kokius veiksmus turi atlikti atsakovas, prieš priimdamas sprendimą dėl sėklų priėmimo;
32.3. jeigu laikyti, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad esą sėklos „pirminės“ kokybės nustatymas reiškia, kad tai yra tik pirmasis sėklos kokybės nustatymo etapas, po kurio atsakovas priima sprendimą priimti arba pirkti sėklas, tokiu atveju toliau sutartyse turėtų būti aiškiai išskirti dėl sėklų pirkimo etapai: 1) sėklos priėmimas tolimesniam tikrinimui; 2) sėklos pirkimas, t. y. perėmimas nuosavybėn. Tačiau dėl tokių atskirų sėklos priėmimo / pirkimo etapų šalys nebuvo susitarusios;
32.4. tiek ieškovai, tiek atsakovė įvykdė savo pareigas pagal Sutartis: ieškovai pristatė sėklas, o atsakovė, prieš jas priimdama, patikrino jų kokybę ir, įvertinusi gautus rezultatus bei nustatytą neatitiktį sutartiniams parametrams, nusprendė sėklas priimti, tai patvirtindama priėmimo–perdavimo aktais. Nuo šių aktų pasirašymo momento atsakovei perėjo nuosavybės teisė į sėklas ir atsirado pareiga už jas atsiskaityti, kaip tai aiškiai numatyta sutarčių 5.2 punkte. Priėmimo–perdavimo aktai buvo pasirašyti 2020 m. lapkričio 26 d. (Nr. EKO PER 2020 Nr. 0833 ir Nr. 0835). Byloje nenustatyta ir atsakovas neįrodė, kad šalys būtų susitarusios dėl kitokio nei daikto perdavimas nuosavybės teisės perėjimo momento. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada, jog sėklos buvo perduotos tik tolimesniam tyrimui, o ne priimtos atsakovei nuosavybės teise, yra nepagrįsta ir neteisinga;
32.5. dar Sutarčių sudarymo etape, šalys susitarė dėl to, kad atsakovė savo sprendimą dėl to, ar priimti ieškovų užaugintas ir pristatytas sėklas ar ne, priims tik po to, kai nustatys pirminę jų kokybę ir šią savo pareigą atsakovė įvykdė. Ir toks šalių susitarimas buvo visiškai logiškas ir atitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatas, reglamentuojančias perduodamų daiktų kokybę;
32.6. prieš pasirašydamas pristatytų sėklų priėmimo–perdavimo aktus, atsakovė puikiai žinojo apie tai, kad du iš šalių sutartų sėklų kokybinių parametrų (daigumas ir švarumas) neatitinka Sutartyse įtvirtintų dydžių (rodiklių);
32.7. atsakovė, būdama sėklų auginimo ir supirkimo srities profesionale, taip pat žinojo / negalėjo nežinoti / nesuprasti, kad tam, jog būtų galima sėklas sertifikuoti, visi trys jų kokybiniai parametrai (daigumas, drėgnumas ir švarumas) turi atitikti konkrečius rodiklius ir, kad, jeigu išvalius sėklą, jos švarumo rodiklis teoriškai ir galėtų / turėtų pasikeisti (pagerėti), bet jos daigumas niekaip ženkliai pasikeisti negali;
32.8. jeigu šalys iš tikrųjų būtų susitarusios dėl sėklos pristatymo atsakovei tolimesniam tyrimui, bet ne dėl jos priėmimo–perdavimo atsakovo nuosavybėn, aukščiau nurodytų priėmimo-pardavimo aktų pasirašymas apskritai nebūtų reikalingas;
32.9. nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tam, jog nustatyti sėklų tinkamumą ir vertę, buvo būtina įvykdyti visus etapus po sėklos pristatymo iki jos sertifikavimo. Sėklų priėmimo metu atsakovė jokių pretenzijų dėl jų kokybės ieškovams nereiškė nors jau ir žinojo, jog šių parametrai (ne tik švarumas, bet ir daigumas) neatitinka Sutartyse įtvirtintų reikalavimų ir tokios sėklos negalės būti sertifikuotos;
32.10. atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad iki 2020 m. vasario mėn. būtų informavusi ieškovus apie ketinimą neįsigyti pristatytų sėklų ar siūliusi kitokią jų kainą. Taip pat neįrodyta, jog šalys būtų susitarusios dėl kitokio atsiskaitymo termino ar pakeistų atsiskaitymo sąlygų, siejant jas su sėklų sertifikavimo aplinkybėmis.
2. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. spendimą nepakeistą, priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:
33.1. pirmosios instancijos teismo sprendime, priešingai nei teigia ieškovai, sutarčių sąlygos išaiškintos išsamiai, nuosekliai ir laikantis sutarčių aiškinimo principų bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos šioje byloje, todėl ieškovų argumentai yra nepagrįsti ir atmestini;
33.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai nustatė, jog atsakovė atliko pareigą informuoti ieškovus apie pateiktų sėklų neatitiktį Sutartyse nustatytiems rodikliams. Šiuos ieškovų argumentus paneigia turimi ir byloje pateikti rašytiniai įrodymai (kokybės pažymos, pranešimai telefonu, el. p. (duomenys neskelbtini)). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs bylą pažymėjo, jog apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad atsakovė jau nuo pat pradžių, dar prieš ieškovams pristatant produkciją, informavo ieškovus apie sėklų faktinius kokybinius parametrus ir jų neatitiktį Sutarčių sąlygoms, o kai ieškovai pristatė augalų sėklas atsakovei, ji paėmė augalų sėklų bandinius ir tą pačią dieną surašė kokybės pažymas, kuriose konkrečiai įvardijo, jog iš ieškovų pristatytų augalų sėklų kokybė yra netinkama, t. y. sėklų bandinių rodikliai neatitinka privalomųjų reikalavimų;
33.3. po sėklų valymo likusias atvalas ieškovai pagal sutartį privalėjo atsiimti, tačiau, nepaisant pakartotinių atsakovės prašymų, nei sėklų, nei atvalų neatsiėmė. Sėklų valymo tikslas buvo aiškus – pasiekti sutartyje nustatytus sėklų kokybės rodiklius, o valymo sąlygos buvo numatytos Sutartyse;
33.4. įvertinus taikytiną teisinį reguliavimą ir šalių sudarytų Sutarčių nuostatas, akivaizdu, kad ieškovų pristatyta sėkla neatitiko privalomųjų kokybės reikalavimų, ką patvirtina byloje esantys dokumentai. Atsakovė yra didelę patirtį turinti bendrovė, vykdanti veiklą pagal imperatyvų teisinį reglamentavimą, ypač ekologinės gamybos srityje, todėl jos tikslas – pateikti tik reikalavimus atitinkančią produkciją Tarnybos vertinimui ir rinkai. Dėl produkcijos specifiškumo ir atsakingo požiūrio į kokybę buvo būtina išsami sėklų patikrinimo procedūra, aiškiai numatyta šalių sudarytose Sutartyse.
3. Ieškovai pateikė apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomo sprendimo, prašo papildomą sprendimą panaikinti ir atsakovės prašymą dėl papildomo sprendimo atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
34.1. nagrinėjamu atveju apskųstas sprendimas buvo priimtas 2025 m. liepos 1 d., todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo galėjo ir turėjo būti iškeltas per 20 dienų, t. y. ne vėliau nei 2025 m. liepos 21 d. Tačiau atsakovė šį klausimą faktiškai iškėlė praėjus net mėnesiui po šio termino pasibaigimo, tik 2025 m. rugpjūčio 21 d.;
34.2. atsakovė terminą praleido reikšmingai, beveik mėnesiu, ir nepateikė jokių objektyvių priežasčių, pateisinančių termino praleidimą. Nurodytos aplinkybės, susijusios su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi ir pirmosios instancijos teismo neveikimu sprendžiant bylinėjimosi išlaidų klausimą, atsakovei buvo žinomos anksčiau ir savaime nesudaro pagrindo atnaujinti terminą. Kadangi sprendimas atsakovei buvo prieinamas jo priėmimo dieną, ji galėjo ir turėjo laiku inicijuoti papildomo sprendimo priėmimą;
34.3. pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išplėtė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 277 straipsnio taikymą, pažeisdamas procesinės teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas galutinio sprendimo nepriėmė, o bylą grąžino nagrinėti iš naujo, sąmoningai nepasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų kasacinėje instancijoje, o atsakovė dėl papildomo sprendimo priėmimo į jį nesikreipė. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad žemesnės instancijos teismas neturi teisės spręsti dėl kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų;
34.4. pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, pagal nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštą pirminį ieškinį reikalavimus atsakovei byloje reiškė 3 ieškovai (J. Š., J. J. ir J. Š.), su vienu iš kurio – J. Š., po Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo, buvo sudaryta taikos sutartis. Sudarydamos taikos sutartį, ieškovė J. Š. ir atsakovė, inter alia, susitarė, kad nereikš viena kitai pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl iš visų atsakovės iki Taikos sutarties sudarymo dienos patirtų bylinėjimosi išlaidų (2022 m. gruodžio 22 d. sąskaita Nr. 43/22, 2023 m. gegužės 15 d. sąskaita Nr. 2023/29, 2023 m. liepos 21 d. sąskaita Nr. 2023/44), 250 Eur išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme (2023 m. spalio 11 d. sąskaita Nr. 20232/63), 1 500 Eur už apeliacinį skundą (2023 m. gruodžio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 30/23), 278 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą – turėjo būti išminusuotas trečdalis sumos, t. y. 3 728 / 3 = 1 243 Eur. Tačiau pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl šios bylinėjimosi išlaidų dalies priteisimo aukščiau nurodytos aplinkybės nevertino.
4. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
35.1. nėra jokio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo priimto papildomo sprendimo, nes priešingu atveju būtų pažeistos atsakovės teisės ir teisėti interesai bei pamatiniai CPK teisės principai;
35.2. šiuo atveju atsakovės pateiktos išlaidos neviršija Rekomendacijose nurodytų maksimalių dydžių. Nors ieškovai į teismą kreipėsi bendru ieškiniu, tačiau byloje ieškovai teikė atskiras sąskaitas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus, o atsakovė teikė bendras sąskaitas ir mokėjimus, neišskirdama ieškovų, kadangi ji atsikirtinėjo į bendrą ieškovų ieškinį. J. Š. už suteiktas paslaugas mokėjo daug mažiau nei kiti ieškovai, todėl vien šiuo pagrindu nepagrįsti ieškovų reikalavimai, kad iš iki Taikos sutarties sudarymo dienos išlaidų turėtų būti išskaičiuota trečdalis sumos.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigą) patikrina, ar nėra šio Kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
6. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, būtinybės peržengti apeliacinio skundo ribas, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Dėl apeliacinio skundo argumentų.
7. Ieškovai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimą grindė tik pavienių sutarčių nuostatų analize, nevertindamas jų faktiškai susiklosčiusių aplinkybių kontekste. Taigi, pirmosios instancijos teismas savo sprendimą byloje priėmė remdamasis vieninteliu dokumentu - sutartimi, visiškai netirdamas ir nevertindamas bei nepasisakydamas dėl kitų byloje pateiktų įrodymų, inter alia, rašytinių įrodymų (pvz. į bylą pateiktų priėmimo-perdavimo aktų, šalių tarpusavio susirašinėjimo ir pan., sėklų kokybės nustatymo aktų, liudytojų paaiškinimų).
8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti šiuos apeliacinio skundo argumentus pagrįstais. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-24-378/2022, 39 punktas; 2023 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-161-1075/2023). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-83-969/2021, 39 punktas). Pažymėtina, jog teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-403/2022).
9. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, priimdamas apskųstą sprendimą, pirmosios instancijos teismas pirmiausia išsamiai ir nuosekliai išanalizavo šalių sudarytų sutarčių nuostatas, susijusias su užaugintos sėklos priėmimu ir atsiskaitymu už ją. Teismas taip pat įvertino, jog byloje nėra ginčo dėl to, kad daugintojas apie sėklų kokybės neatitiktį buvo informuotas tinkamai. Be to, aiškindamas sutarties nuostatas, teismas pasisakė ir dėl 2020 m. lapkričio 26 d. ekologinės žaliavos priėmimo–perdavimo aktų Nr. EKO PER 2020 Nr. 0833 ir Nr. EKO PER 2020 Nr. 0835 vertinimo.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliaciniame skunde nepagrindžia teismo padarytų proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, pažeidimų ar nukrypimo nuo kasacinio teismo praktikos, o iš esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, siekdama, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei jas nustatė bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas.
11. Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu buvo išklausyti ne tik šalių paaiškinimai, bet ir apklausti liudytojai, pirmosios instancijos teismas atskirai dėl šių paaiškinimų ir liudytojų parodymų vertinimo nepasisakė apskųstame sprendime, tačiau tai savaime nereiškia, kad pirmosios instancijos teismas padarė įrodymų vertinimo ar proceso teisės normų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju, pirmosios instancijos teismas skundžiamą teismo sprendimą priėmė ištyręs ir įvertinęs visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas faktines aplinkybes, remdamasis visų byloje esančių įrodymų visuma, vadovaudamasis bendrosiomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, logikos dėsniais.
12. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog vien ta aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo šalis, savaime nereiškia, jog buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013; 2017 m. lapkričio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-382-421/2017 44 punktą).
13. Atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su ieškovų pozicija, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas ginčą, padarė įrodymų vertinimo pažeidimų, teisėjų kolegija toliau pasisako dėl ginčui aktualių sutarčių nuostatų aiškinimo ir kitų reikšmingų aplinkybių.
14. Šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, taip pat sudaryti ir CK nenumatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Šalys turi teisę sudaryti sutartį, turinčią kelių rūšių sutarčių elementų (CK 6.156 straipsnio 3 dalis). Sutarties sąlygas šalys nustato savo nuožiūra, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas nustato imperatyviosios teisės normos (CK 6.156 straipsnio 4 dalis). Kiekviena sutarties šalis turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis).
15. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutarties laisvės principas valstybės pripažįstamas ir ginamas tikslingai – jis suteikia reikšmę suderintiems šalių tarpusavio ketinimams. Šalių pasiektas susitarimas, įformintas teisės aktų pripažįstama tvarka, tampa teisiškai įpareigojančiu aktu ir reikšminga visuomeninės savireguliacijos priemone. Šis aktas (susitarimas) nustato teises ir pareigas. Valstybė, siekdama ūkio našumo, įsipareigoja šias pareigas užtikrinti priverstinai, nustatydama teisinį reikalavimą laikytis sutarčių (lot. pacta sund servanda), ir prireikus per teismą priverstinai įgyvendina. Sprendžiant ginčus, kylančius iš sutartinių santykių, nevalia ignoruoti sutarties šalių valios ir vadovautis vien įstatymo nuostatomis. Teismas, spręsdamas sutartinių ginčų klausimus, nuo sutarties sąlygų turinio gali (ir privalo) nukrypti ir vadovautis teisės normomis tik tada, kai šalių sutartis prieštarauja bendriesiems teisės principams (CK 1.5 straipsnis), viešajai tvarkai (CK 1.81 straipsnis) ar imperatyviosioms įstatymo nuostatoms (CK 6.157 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-219/2016, 52 punktas).
16. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktas; 2022 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktas).
17. Taigi, kiekviena sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu.
18. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2020 m. vasario 18 d. ieškovė J. J. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/101/20, pagal kurią ieškovė J. J. įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltosios garstyčios, veislė „Sirene“, sėklas, o atsakovas įsipareigojo nupirkti ieškovės J. J. išaugintas sėklas sutartyje nustatytomis sąlygomis. Pagal sutartį užaugintos sėklos ieškovės J. J. buvo pristatytos 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 7 940 kg, krovinio važtaraščio Nr. 20/11/26, ekologinės žaliavos priėmimo - perdavimo aktas EKO PR 2020 Nr. 0833. Pristatymo metu, kaip ir numatyta sutarties 5.2 punkte, buvo paimtas pristatytos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas BA 2020 Nr. 1134). Po kurio laiko atsakovė atliko priimtų sėklų valymą, dėl ko, atsakovės tvirtinimu, viso iš ieškovės J. J. pristatytų sėklų kiekio (7 940 kg) liko 4 120 kg išvalytos medžiagos ir 3 820 kg priemaišų.
19. Bylos duomenimis 2020 m. vasario 18 d. ieškovas J. Š. ir atsakovė sudarė Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/098/20, pagal kurią ieškovas įsipareigojo užauginti ir parduoti atsakovei baltosios garstyčios, veislė „Sirene“, o atsakovė įsipareigojo nupirkti ieškovo išaugintas sėklas Sutartyje nustatytomis sąlygomis. 2020 m. vasario 20 d. J. Š. ir atsakovė sudarė dar vieną sutartį prie PVM sąskaitos faktūros Nr. AGR0042499, pagal kurią ieškovas pardavė atsakovei prekes – 400 kg baltosios garstyčios „Sirene“ sėklas ir vieną medinį padėklą – už kurias tą pačią dieną išrašė PVM sąskaitą faktūrą Nr. AGR0042499, kurios suma 2 957,85 Eur. Pagal Sutartį užaugintas sėklas ieškovas J. Š. atsakovei pristatė 2020 m. lapkričio 26 d., pristatytas kiekis – 3 435 kg, krovinio važtaraščio Nr. 20/11/26-2, ekologinės žaliavos priėmimo-perdavimo aktas EKO PR 2020 Nr. 0835. Pristatymo metu, kaip ir nurodyta sutarties 5.2 punkte, buvo paimtas pristatytos sėklos bandinys (Bandinio paėmimo aktas BA 2020 Nr. 1136).
20. Iš sutarčių nuostatų matyti, kad Daugintojas (ieškovai) įsipareigojo pateikti 1.1. punkte numatytos augalo rūšies, veislės ir kategorijos sėklas, kurios yra sveikos ir neužterštos įvairiais kenksmingais organizmais, jų kokybiniai parametrai turi būti: daigumas ne mažiau kaip 90 proc., drėgnumas ne daugiau 10.0 proc., o švarumas po valymo turės atitikti atitinkamai pagal auginamo augalo rūšį privalomuosius pašarinių augalų sėklos kokybės reikalavimus, bet ne mažiau 98,5 proc. (4.1 punktai).
21. Sutarčių 4.3. punktu šalys susitarė, kad pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato atsakovės laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš Daugintojo ar jį pristačius atsakovės agronomams. Nustačius ekologiškos sėklos kokybę, atsakovė priima sprendimą dėl sėklos priėmimo/pirkimo. Apie sėklos kokybę ir priimtus sprendimus informuojamas Daugintojas. Esant sėklos kokybės pavyzdžio reikalavimų neatitikimams, nedelsiant registruotu paštu ir / ar elektroniniu paštu informuojamas Daugintojas. Jeigu nustatomi pristatytų ir sertifikuotų sėklų kokybės reikalavimų, apibrėžtų šioje sutartyje ir galiojančiuose teisės aktuose, neatitikimai, remiantis tyrimais, atsakovė registruotu paštu ir/ar elektroniniu paštu informuoja Daugintoją ir gali pareikšti pretenziją ne vėliau kaip per 1 metus (365 kalendorines dienas) nuo sėklos sertifikavimo atsakovei dienos (Sutarties 4.4. punktas).
22. Sutarčių 5.5. punkte nustatyta, jog atlikti ekologinių sėklų valymo darbai nurodomi „Ekologinių žaliavų valymo akte”. Pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą sėklų svorį atsakovė per 5 kalendorines dienas pateikia prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo. Gautas po ekologinių sėklų valymo atvalas, Daugintojas privalo pasiimti per 10 kalendorinių dienų nuo akto surašymo datos. Priešingu atveju, atsakovė pasilieka sau teisę jas utilizuoti.
23. Baltųjų garstyčių auginimo ir supirkimo sutarčių 6.2 punkte nustatyta, jog atsakovė atsiskaito su Daugintoju už 1.1. punkte auginamų augalų sėklas, po sėklų sertifikavimo, bankiniu pavedimu pagal pateiktą sąskaitą iki 2020 m. gruodžio 30 d.
24. Sutarčių 7.1. punktuose numatyta, kad neatitinkančios privalomųjų reikalavimų ir kitų sutartyje apibrėžtų kokybės reikalavimų, sėklos grąžinamos Daugintojui. Daugintojas įsipareigoja grąžinti už sėklas sumokėtus pinigus atsakovei per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo kreditinės PVM sąskaitos faktūros išrašymo dienos. Grąžinimo atveju, visos dėl netinkamos sėklų kokybės atsakovei patirtos išlaidos - transporto, sėklų kokybės tyrimų, sandėliavimo ir paruošimo metu susidariusius bei visus kitus nuostolius, atsiradusius dėl pateiktos nekokybiškos Daugintojo sėklos - kompensuoja Daugintojas.
25. Iš J. J. ūkio pristatyta baltosios garstyčios sėkla (Bandinio paėmimo aktas Nr. 1134), ją ištyrus nebuvo švari – sėklos švarumas – 74,6 proc. , kitų sėklų – 23,2 proc., inertinių medžiagų – 2,2 proc., daigumas – 69 proc., drėgnumas – 8,8 proc. (Kokybės pažyma KO 2020 Nr. 402). Atsižvelgdama į tai, atsakovė atliko sėklos valymą, dėl ko nustatytas kiekis po valymo – 4 120 kg išvalytos žaliavos, 3 820 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. EKO VA 2021 Nr. 033). Po šių veiksmų atsakovė UAB „Agrolitpa“ pateikė prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 4 120 kg. Gautoje Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas – 66 proc.
26. Atlikus mechaninį sėklos valymą, atsakovė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. vasario 4 d., el. p. (duomenys neskelbtini). pateikė paklausimą dėl likusio po sėklų valymo – atvalų (priemaišų) išvežimo. Taip pat apie tyrimų rezultatus tiek prieš priimant sėklą, tiek atlikus sėklos kokybės tyrimus, buvo informuotas Ą. J. telefonu bei el. paštu, t. y. tais kontaktais, kurie yra nurodyti ieškovų sudarytose sutartyse.
27. Atsakovė 2021 m. liepos 5 d. pateikė J. J. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/101/20, ir remdamasi sėklos kokybės neatitikimu bei tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą – sėklos kiekį po valymo, t. y. 4 120 kg išvalytos žaliavos ir 3 820 kg priemaišų atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Planuojamą laiką suderinus iš anksto su atsakove.
28. Iš J. Š. ūkio pristatyta baltosios garstyčios sėkla (Bandinio paėmimo aktas Nr. 1136), ją ištyrus nebuvo švari – sėklos švarumas – 76,8 proc., kitų sėklų – 21,3 proc., inertinių medžiagų – 2,2 proc., daigumas – 70 proc., drėgnumas – 8,8 proc. (kokybės pažyma KO 2020 Nr. 403). Atsižvelgdama į tai, atsakovė atliko sėklos valymą, dėl ko nustatytas kiekis po valymo – 1 800 kg išvalytos žaliavos, 1 640 kg priemaišų (Ekologinių žaliavų valymo aktas Nr. EKO VA 2021 Nr. 034). Po šių veiksmų atsakovė pateikė prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo išvalytam žaliavos svoriui, t. y. 1 800 kg. Gautoje Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymoje nurodyta, jog mėginio daigumo tyrimo rodiklis neatitinka privalomųjų kokybės reikalavimų. Nustatytas daigumas – 77 proc.
29. Atsakovė 2021 m. liepos 2 d. pateikė J. Š. pretenziją dėl sutartinių įsipareigojimų pagal Ekologinių sėklų auginimo ir supirkimo sutartį Nr. D/03/098/20, ir remdamasi sėklos kokybės neatitikimu bei tarp šalių sudarytos sutarties sąlygomis, pateikė prašymą – sėklos kiekį po valymo, t. y. 1 800 kg išvalytos žaliavos ir 1640 kg priemaišų atsiimti per 10 dienų nuo pretenzijos gavimo dienos. Planuojamą laiką suderinus iš anksto su atsakove.
30. Iš Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos (skyriaus) 2021 m. kovo 3 d. bei 12 d. Dauginamosios medžiagos mėginio kokybės rodiklių pažymų Nr. ATL3-1408, Nr. ATL3-1447 nustatyta, kad atitinkamai J. J., J. Š. baltųjų garstyčių daigumas atitinkamai yra 66 proc., 61 proc.
31. Atsakovė 2020 m. lapkričio 23 d. siuntė ieškovų nurodytam kontaktiniam asmeniu kokybės ataskaitą, nurodė kreiptis į savo agronomą, taip pat 2021 m. vasario 4 d. siuntė el. laišką klausdama, ar atvežti priemaišas, taip pat 2021 m. vasario 25 d. atsakovė informavo Ą. J. el. paštu, jog garstyčios „Sirene“ nepraėjo sertifikavimo dėl per žemo daigumo, kuris turi būti ne mažiau, nei 80 proc.
32. Šiuo atveju, priešingai nei teigia ieškovai, iš šalių sudarytų sutarčių nuostatų aiškiai matyti, kad ieškovai įsipareigojo pristatyti tokias sėklas, kurios atitiktų sutartyse nustatytus kokybinius parametrus. Be kita ko, po valymo sėklų švarumas turėjo atitikti pagal auginamo augalo rūšį taikomus privalomuosius pašarinių augalų ar javų, grikių, aliejinių ir pluoštinių, gėlių, kai kurių daržovių bei prieskoninių ir vaistinių augalų sėklos kokybės reikalavimus (Sutarčių 4.1 punktas).
33. Šalys sutartimis susitarė ir tai, jog pirminę ekologinių sėklų kokybę nustato atsakovės laboratorija, gavusi ekologiškos sėklos pavyzdį iš ieškovų ar jį pristačius atsakovės agronomams. Nustačiusi ekologiškos sėklos kokybę, atsakovė priima sprendimą dėl sėklos priėmimo ir pirkimo (Sutarčių 4.3 punktas). Šalys taip pat susitarė dėl sėklų valymo ir už valymą patirtų išlaidų atlyginimo (Sutarčių 5.5, 5.6 punktai). Sutartyse nustatyta ir tai, kad pagal valymo akte nustatytą užskaitomą išvalytą sėklų svorį atsakovė per 5 kalendorines dienas pateiks prašymą Valstybinei augalininkystės tarnybai dėl sėklos sertifikavimo (Sutarčių 5.5 punktas).
34. Taigi, sutarčių nuostatos aiškiai ir nedviprasmiškai išskiria atskirus sėklų kokybės vertinimo ir jų paruošimo sertifikuoti etapus. Šį sutarčių nuostatų aiškinimą patvirtino ir kasacinis teismas, kuris, nors ir nekonstatuoja faktinių aplinkybių ar sutarčių turinio iš naujo, sutiko su tokiu sutarčių nuostatų vertinimu nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. gruodžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-240-421/2024 36 punktas).
35. Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad dar pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismas nustatė, jog atsakovė dar prieš ieškovams pristatant produkciją, informavo ieškovus apie faktinius sėklų kokybinius parametrus ir jų neatitiktį sutarčių sąlygoms. Ieškovams pristačius sėklas, atsakovė paėmė jų bandinius ir tą pačią dieną surašė kokybės pažymas, kuriose aiškiai nurodė, jog pristatytų sėklų kokybės rodikliai neatitinka privalomųjų reikalavimų (kasacinio teismo nutarties 37 punktas).
36. Vienas pagrindinių ieškovų argumentų yra teiginys, kad atsakovės pasirašyti sėklų priėmimo–perdavimo aktai reiškia atsakovės sutikimą su pristatytų sėklų kokybe ir atsisakymą reikšti pretenzijas ateityje. Tačiau toks aiškinimas akivaizdžiai prieštarauja sutarčių turiniui. Teisėjų kolegija pažymi, kad sėklų perdavimas atsakovei buvo būtinas tam, kad būtų galima atlikti sutartyse numatytą pirminį kokybės vertinimą, sėklų valymą ir paruošimą sertifikavimui. Todėl sėklų priėmimas tyrimams ir technologiniams veiksmams savaime negali būti laikomas atsakovės sutikimo pirkti nekokybišką produkciją.
37. Byloje nėra ginčo, kad sėklos atsakovei buvo pristatytos 2020 m. lapkričio 26 d., sėklų valymas atliktas 2021 m. vasario 4 d., o Valstybinės augalininkystės tarnybos atsakymas dėl sėklų nesertifikavimo gautas 2021 m. vasario 24 d. Tai patvirtina, jog sėklų kokybės vertinimo procesas buvo tęstinis ir užbaigtas tik gavus sertifikavimo išvadą.
38. Nors Sutarčių 5.4 punktai numato, kad nuosavybės teisė į sėklas pereina atsakovei nuo priėmimo–perdavimo akto pasirašymo momento, Sutarčių 5.5 punktai taip pat aiškiai nustato, jog produkcijos vertė ir atsiskaitymas yra siejami su sertifikavimo rezultatais – sąskaita faktūra išrašoma tik gavus sėklos sertifikatą. Vadinasi, perduotos produkcijos vertė nėra galutinai nustatoma jos pristatymo dieną.
39. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog atsakovei nekyla pareiga atsiskaityti už sėklas sutarta kaina, kai ieškovų pristatyta produkcija neatitiko Sutarčių 4.1 punkte nustatytų kokybės reikalavimų.
40. Be kita ko, Sutarčių 5.5. punktuose nustatyta, jog gautas po ekologinių sėklų valymo atvalas, ieškovė privalo pasiimti per 10 kalendorinių dienų nuo akto surašymo datos. Priešingu atveju, atsakovė pasilieka sau teisę jas utilizuoti. Šiuo atveju bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė kreipėsi dėl po valymo likusių priemaišų išvežimo į ieškovus, o vėliau, kai Tarnyba neišdavė serfitikato, pateikė ir pretenzijas reikalaudama per 10 dienų atsiimti išvalytą žaliavą ir priemaišas, tačiau ieškovai patys neatvyko.
41. Vertinant ieškovų akcentuojamą aplinkybę, kad sėklų perdavimo metu atsakovei jau buvo aiškiai žinoma, jog perduodamos sėklos neatitinka sutarčių sąlygų, t. y. atsakovė sutiko su šių sėklų kokybės trūkumais, pažymėtina, kad šalys sutarčių 5.5–5.6 punktuose aiškiai susitarė dėl atsakovės teisės, priėmus sėklas, jas tvarkyti, t. y. atlikti jų valymą ar kitus veiksmus, siekiant išsaugoti sutartinius santykius. Todėl atsakovė, priėmusi sėklas, turėjo teisę jas tvarkyti, užtikrinant jų kokybinius rodiklius prieš pateikiant sėklas Tarnybai sertifikuoti. Atsižvelgiant į tai, ieškovų nurodytos minėtos aplinkybės savaime nesudaro pagrindo teigti, kad atsakovė sutiko su šių sėklų kokybės trūkumais.
42. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytus motyvus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė šalių ginčui išspręsti reikšmingas aplinkybes, byloje esančius įrodymus vertino nepažeisdamas civilinio proceso teisės normų nustatytų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ar pakeisti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
43. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta, dėl kitų skundo bei atsiliepime į jį argumentų apeliacinės instancijos teismas plačiau nepasisako, nes jie, vertinant nurodytas ir nustatytas aplinkybes, nelemia skundžiamo sprendimo (ne)teisėtumo ir (ne)pagrįstumo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380-690/2018; 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-133-823/2020).
Dėl papildomo sprendimo priėmimo.
44. Pagal CPK 277 straipsnio 1 dalį, teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: i) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; ii) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; iii) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį, iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.
45. Nagrinėjamu atveju ginčijamas teismo sprendimas buvo priimtas 2025 m. liepos 1 d., todėl klausimas dėl papildomo sprendimo priėmimo galėjo ir turėjo būti iškeltas per 20 dienų, t. y. ne vėliau nei 2025 m. liepos 21 d. Atsakovė šį klausimą faktiškai iškėlė praėjus mėnesiui po šio termino pasibaigimo, t. y. 2025 m. rugpjūčio 21 d.
46. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 277 straipsnio 1 dalį, yra nurodęs, kad papildomo sprendimo priėmimo galimybė yra siejama su teismo sprendimo trūkumų ištaisymu, t. y. priėmus sprendimą ir pastebėjus, jog tam tikri ieškiniu ar kitu procesiniu dokumentu keliami klausimai nebuvo išspręsti teismo sprendimu ar bylą užbaigiančia nutartimi, tiek teismo iniciatyva, tiek bylos šalių prašymu yra galimybė priimti papildomą sprendimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207-313/2015).
47. Taigi, teismas turi teisę būti aktyvus ir papildomu procesiniu sprendimu išspręsti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo klausimą net ir nesant šalies prašymo (iniciatyvos) dėl papildomo sprendimo priėmimo. Įstatymų leidėjas suteikė teismui teisę būti aktyviam, siekiant išvengti asmens teisės į teisingą teismą pažeidimo. Byloje esant duomenims apie šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas ir šalies prašymui jas priteisti, teismas turi teisę savo iniciatyva (tai yra nepaisant to, ar yra pateiktas prašymas priimti papildomą sprendimą ir ar jis pateiktas nepraleidžiant termino) priimti papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir net pareigą tai padaryti, kaip to reikalauja teisingumo vykdymo funkcija.
48. Atsakovė 2023 m. liepos 21 d. pateikė prašymą priteisti 1 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudarė: 800 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą, 600 Eur už atstovavimą teismo posėdžiuose ir 300 Eur už susipažinimą su bylos medžiaga. Vėliau, 2023 m. spalio 16 d., atsakovė papildomai pateikė prašymą priteisti 250 Eur išlaidų už atstovavimą teismo posėdyje. Pirmasis pirmosios instancijos teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2023 m. lapkričio 8 d.
49. 2023 m. gruodžio 7 d. kartu su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 278 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą, taip pat 2023 m. gruodžio 3 d. sąskaitą už teisines paslaugas – 1 500 Eur už apeliacinio skundo parengimą, ir atitinkamą mokėjimo nurodymą. Pirmasis apeliacinės instancijos teismo sprendimas byloje buvo priimtas 2024 m. balandžio 24 d.
50. 2024 m. liepos 19 d. atsakovė kartu su kasaciniu skundu pateikė 2024 m. liepos 18 d. mokėjimo nurodymą, patvirtinantį 235 Eur žyminio mokesčio sumokėjimą. Vėliau, 2024 m. rugsėjo 24 d., buvo pateikta 2024 m. liepos 17 d. sąskaita už teisines paslaugas – 1 200 Eur už likusios dalies kasacinio skundo parengimą, kartu su mokėjimo nurodymu. Taip pat pateikta 2024 m. liepos 1 d. sąskaita už teisines paslaugas – 1 000 Eur kaip dalinis apmokėjimas už kasacinio skundo parengimą, ir atitinkamas mokėjimo nurodymas. Kasacinio teismo nutartis byloje buvo priimta 2024 m. gruodžio 19 d.
51. Taigi visi bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys dokumentai buvo pateikti teismams laiku.
52. Kasacinis teismas nusprendęs bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą paliko spręsti šiam teismui, atsižvelgiant į galutinį bylos išnagrinėjimo rezultatą.
53. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir priteisimo.
54. Ieškovai nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino tos aplinkybės, kad pagal nagrinėjamoje byloje ieškovų pareikštą pirminį ieškinį reikalavimus atsakovei byloje reiškė trys ieškovai (J. Š., J. J. ir J. Š.), ir su vienu iš jų – J. Š., po Panevėžio apygardos teismo nutarties priėmimo, buvo sudaryta taikos sutartis. Sudarydamos taikos sutartį, ieškovė J. Š. ir atsakovė, inter alia, susitarė, kad nereikš viena kitai pretenzijų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų.
55. Todėl sutiktina su ieškovų pozicija, jog iš visų atsakovės iki Taikos sutarties sudarymo dienos (2024 m. gegužės 20 d.) 3 728 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų (2022 m. gruodžio 22 d. sąskaita Nr. 43/22, 2023 m. gegužės 15 d. sąskaita Nr. 2023/29, 2023 m. liepos 21 d. sąskaita Nr. 2023/44, 250 Eur išlaidos patirtos pirmosios instancijos teisme (2023 m. spalio 11 d. sąskaita Nr. 20232/63), 1 500 Eur už apeliacinį skundą (2023 m. gruodžio 6 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 30/23), 278 Eur žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą) turėjo būti išskaityta trečdalis sumos, t. y. 1 243 Eur (3 728 / 3 = 1 243 Eur).
56. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomas sprendimas keistinas – mažinamas atsakovei priteistinas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ir iš ieškovų lygiomis dalimis priteisiama 4 920 Eur bylinėjimosi išlaidų suma, t. y. iš kiekvieno ieškovo po 2 460 Eur.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinėje instancijoje.
57. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šios išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Rekomendacijose dėl advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio dydžio (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio nuostatos taikomos priteisiant išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbą pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme (CPK 98 straipsnio 3 dalis).
58. Ieškovų apeliacinį skundą atmetus, jų patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme nepriteisiamos. Atsakovė prašė priteisti apeliacinio proceso metu patirtas 950 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti (DOK-42987). Šios išlaidos už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (7, 8.11 punktai), todėl, apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš ieškovų atsakovės naudai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo 2025 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Pakeisti 2025 m. rugsėjo 10 d. papildomą sprendimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų išdėstyti taip:
„Papildomai priteisti iš ieškovo J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovės J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 4 920 Eur (keturis tūkstančius dvidešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“, įmonės kodas 168598128, t. y. iš kiekvieno po 2 460 Eur (du tūkstančius keturi šimtai šešiasdešimt eurų 00 ct).“
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Agrolitpa“, įmonės kodas 168598128, iš ieškovų J. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš kiekvieno po 475 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt penkis eurus 00 ct) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.
Teisėjai Visvaldas Kazakiūnas
Rosita Patackienė
Dainius Rinkevičius