Administracinė byla Nr. I-3231-561/2010

(Proceso Nr. 3-61-3-02385-2010-4)

Procesinio sprendimo kategorija 9.3.5.; 74

 (S)

 

                                                                 

 

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2010 m. lapkričio 19 d.

Vilnius

 

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti teisėjų Arūno Kaminsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Mefodijos Povilaitienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Švilpienei, dalyvaujant atsakovės atstovui Igoriui Janavičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Pajūrio beržas“ skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo (trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija).

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

                                                          n u s t a t ė:

 

pareiškėja UAB „Pajūrio beržas“ (toliau – ir Bendrovė) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2010-07-07 sprendimą Nr. 69-174 (toliau – VMI sprendimas), kuriuo atmestas Bendrovės 2010-04-29 skundas dėl Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – Inspekcija) 2010-04-13 sprendimo Nr. A2-5 (toliau – Inspekcijos sprendimas) panaikinimo.

UAB „Pajūrio beržas“ paaiškino, kad Bendrovė laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-07-31 pirko ir pagal 4 PVM sąskaitas faktūras (2008-04-29 serija (duomenys neskelbtini), 2008-05-16 serija (duomenys neskelbtini), 2008-07-09 serija (duomenys neskelbtini), 2008-09-25 serija (duomenys neskelbtini)) (toliau – PVM sąskaitos faktūros) buhalterinėje apskaitoje apskaitė medienos įsigijimus iš N. B. IĮ ir į PVM atskaitą atitinkamais mėnesiais įtraukė 16176,09 Lt PVM. Bendrovės direktorius įformino atsiskaitymą už prekes grynaisiais pinigais, pateikdamas N. B. IĮ vardu išrašytus 4 kasos pajamų orderių kvitus 89687,50 Lt sumai. 2008-07-09 ir 2008-09-25 išrašytus kasos pajamų orderius pasirašė ir pinigus gavo N. B. IĮ kasininkas (vyr. buhalteris) A. K. . Tai, kad A. K. N. B. IĮ dirbo tik iki 2008-05-30 Bendrovei nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kadangi Sodros duomenų bazė neprieinama, su N. B. IĮ vadovu susitikę nebuvo, apie pradėtas vykdyti bankroto procedūras Bendrovė nebuvo informuota, o įstatymai neįpareigoja domėtis teismų nutartimis ar sprendimais. Bendrovei nėra suprantama, kodėl operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad UAB „Pajūrio beržas“ su N. B. IĮ per 2007-2008 metus (iki bankroto bylos individualiai įmonei iškėlimo) nevykdė medienos transportavimo bei atsiskaitymo operacijų. Pabrėžė, kad nėra paneigti krovinių važtaraščiai, kurie patvirtina, kad iš N. B. IĮ pirkta mediena buvo pakrauta Biržų, Jonavos, Ignalinos, Kauno ir Alytaus rajonuose, iškrauta Klaipėdos rajone, (duomenys neskelbtini) kaime ir parduota UAB „Sakuona“, kad transportavimo paslaugas atliko P. S. ir D. Z. įmonės, kas įrodo, kad medienos transportavimo ir atsiskaitymo operacijos vyko. Nėra nuginčytos ir PVM sąskaitos faktūros bei 4 kasos pajamų orderių kvitai. Šių faktų mokesčių administratoriai apskritai netyrė ir nevertino. UAB „Pajūrio beržas“ nesutinka su VMI sprendimo teiginiu, kad krovinio gabenimo važtaraščiai pagrindžia tik Bendrovės atliktą medienos pardavimą UAB „Sakuona“ ir negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai teigiant, kad mediena buvo įsigyta būtent iš N. B. IĮ. Pabrėžė, jog pagal verslo taisykles pardavėjas niekada neatskleis komercinės paslapties, iš ko, kokia kaina ir kur pirko medieną, todėl VMI sprendimo teiginys, kad krovinio gabenimo važtaraščiai pagrindžia tik Bendrovės atliktą medienos pardavimą UAB „Sakuona“, todėl negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai teigiant, kad mediena buvo įsigyta būtent iš N. B. IĮ, yra nepagrįsti. Neatitinka tikrovės, Bendrovės teigimu, ir VMI teiginiai, kad PVM sąskaitų faktūrų serijos ir numeriai N. B. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentuose atvaizduoti 2007 metais, tačiau išrašytos ne  UAB „Pajūrio beržas“, o kitoms įmonėms ir, kad N. B. IĮ su UAB „Pajūrio beržas“ 2007-2008 metais medienos transportavimo bei atsiskaitymo operacijų nevykdė. Pabrėžė, kad Bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaitytos būtent tos sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos mokesčių administratoriams. Pažymėjo, kad Bendrovė su N. B. IĮ ilgalaikės pirkimo-pardavimo sutarties neturėjo, todėl Bendrovei nebuvo reikalo domėtis savo verslo parteriu, ypač atsižvelgiant į tai, kad medienos pakrovimas ir atsiskaitymas grynaisiais pinigais įvykdavo tuoj pat, t. y. tą pačią dieną.

Su ginčijamu sprendimu UAB „Pajūrio beržas“ nesutinka, nes mokesčių administratoriai neįrodė, kad minėtos PVM sąskaitos faktūros yra laikytinos neturinčiomis juridinės galios, kad medienos pirkimas-pardavimas neįvyko tomis sąlygomis, kaip atvaizduota ginčo PVM sąskaitose faktūrose ar, kad Bendrovė yra nesąžininga. Kadangi išrašyti buhalteriniai dokumentai atspindi tikrąjį ūkinių operacijų turinį, UAB „Pajūrio beržas“ yra įgijęs teisę į pirkimo PVM ataskaitą.

Bendrovė atkreipė dėmesį, kad VMI nusprendė 2010-05-06 gauto Bendrovės skundo dėl Inspekcijos sprendimo nagrinėjimo terminą pratęsti 60 dienų, t. y. iki 2010-07-05, tačiau realiai skundas išnagrinėtas tik 2010-07-07, t. y. praleidus skundo nagrinėjimo terminus.

Atsakovė VMI atsiliepime į pareiškėjos UAB „Pajūrio beržas“ skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, paaiškindama, jog iš bylos medžiagos matyti, kad įvertinusi patikrinimo metu surinktą informaciją, Inspekcija pagrįstai nustatė, kad būtent N. B. IĮ medienos Bendrovei realiai nepardavė, nes byloje surinkti įrodymai tai paneigia. Apibendrinusi turimą informaciją, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir N. B. IĮ neįvyko tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Todėl Inspekcija N. B. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras dėl jose atvaizduotų tarp ūkio subjektų neįvykusių ūkinių operacijų, kai apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 13 straipsniu, pagrįstai pripažino neturinčiomis juridinės galios. Inspekcija, įvertinusi patikrinimo metu nustatytus faktus, išnagrinėjusi patikrinimui pateiktus Bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus bei kitus patikrinimo metu surinktus įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad N. B. IĮ Bendrovei realiai medienos netiekė, ginčo PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu 16176 Lt PVM atskaita negalima.

Išdėstytą poziciją VMI pagrindė paaiškindama, kad minėtose PVM sąskaitose faktūrose kaip asmuo, atsakingas už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pasirašė N. B. IĮ pardavėjas-vadybininkas A. K.. Nustatyta, kad Bendrovės atsakingas asmuo direktorius K. K. įformino atsiskaitymą grynais pinigais, pateikdamas laikotarpiu nuo 2008-04-29 iki 2008-09-25 N. B. IĮ vardu išrašytus 4 kasos pajamų orderių kvitus 89687,50 Lt sumai. Kasos pajamų orderių kvituose kaip asmuo, gavęs pinigus, pasirašė N. B. IĮ kasininkas (vyr. buhalteris) A. K. . Pagal Sodros duomenis nustatyta, kad A. K. N. B. IĮ dirbo laikotarpiu nuo 1999-05-17 iki 2008-05-30. Bendrovės pateiktuose dviejuose kasos pajamų orderių kvituose (laikotarpiu nuo 2008-04-29 iki 2008-05-16) kaip asmuo, gavęs pinigus, ir dvejose PVM sąskaitose faktūrose (laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2008-09-25) kaip asmuo, atsakingas už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pasirašė N. B. IĮ pardavėjas-vadybininkas A. K. , nors pagal Sodros duomenis minėtas asmuo nuo 2008-05-30 N. B. IĮ jau nebedirbo.

VMI nurodė, kad N. B. IĮ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti krovinio gabenimo važtaraščių numeriai, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šie krovinio gabenime važtaraščiai priklauso ne N. B. IĮ, o Bendrovei. Bendrovės pateiktuose krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyta, kad medienos siuntėjas yra Bendrovė, o gavėjas UAB „Sakuona“, mediena buvo pakrauta Biržų raj., Jonavos raj., Ignalinos raj., Kauno raj., Anykščių raj., ir iškrauta Klaipėdos raj. (duomenys neskelbtini) km., t. y. jau pačios Bendrovės buvo parduota UAB „Sakuona“. Krovinio gabenimo važtaraščiuose nurodyta, kad medieną priėmė UAB „Sakuona“ darbuotojas A. S., o transportavimo paslaugas atliko P. S. ir D. Z. įmonės. Minėti krovinio gabenimo važtaraščiai pagrindžia tik UAB „Pajūrio beržas“ atliktą medienos pardavimą UAB „Sakuona“, tačiau negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai teigiant, kad mediena buvo įsigyta būtent iš N. B. IĮ.

VMI pažymėjo, jog 2009-08-31 atlikus N. B. IĮ operatyvų patikrinimą, nustatyta, kad ši įmonė su Bendrove 2007-2008 m. medienos transportavimo bei atsiskaitymo operacijų nevykdė, nes minėtų PVM sąskaitų faktūrų serijos ir numeriai N. B. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentuose atvaizduoti 2007 m., tačiau šios sąskaitos faktūros išrašytos ne UAB „Pajūrio beržas“, o kitoms įmonėms, visai kitoms prekėms, kita verte ir už kitą laikotarpį. Be kita ko, operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad dokumentų, patvirtinančių sandorius, 2007-2008 m. sudarytus tarp N. B. IĮ ir Bendrovės, nerasta.

VMI pažymėjo, jog iš Bendrovės vadovo 2009-10-16 Inspekcijai pateikto paaiškinimo ir iš byloje nustatytų aplinkybių, susijusių su N. B. IĮ veiklos ypatumais, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Bendrovės ir N. B. IĮ ūkiniai komerciniai santykiai buvo nevienkartiniai ir tęsėsi gana ilga laiką, nėra pagrindo teigti, kad Bendrovė teisės į PVM atskaitą prasme santykiuose su N. B. IĮ elgėsi sąžiningai, nes prieš sandorių sudarymą ir jų sudarymo metu nesiėmė visų įmanomų veiksmų, siekdama įsitikinti kitos sandorio šalies veiksmų teisėtumu. Bendrovė nepateikė

įrodymų, patvirtinančių jos sąžiningumą, t. y., kad buvo pakankamai rūpestinga, domėjosi sandorio partnerio veiklos teisėtumu, reikalavo informacijos ir ją gavo ar negavo, o tai taip pat paneigia jos teisę į PVM atskaitą.

            Atsakovės VMI teigimu, mokesčių administratorius pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima neabejotinai teigti, jog N. B. IĮ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio, t. y. juose nurodyti rekvizitai nepatvirtina, kad šiuose dokumentuose nurodytos ūkinės operacijos įvyko tarp juose nurodytų ūkio subjektų, todėl Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad Bendrovė pagal N. B. IĮ vardu išrašytus apskaitos dokumentus neįgijo teisės į pirkimo PVM atskaitą.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovės VMI atstovas palaikė atsiliepime į pareiškėjos UAB „Pajūrio beržas“ skundą išdėstytus argumentus ir prašė skundo netenkinti.

 

Byloje kilęs ginčas dėl UAB „Pajūrio beržas“ teisės atskaityti 16176 Lt pirkimo PVM pagal N. B. IĮ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras.

 

Byloje  surinkti įrodymai patvirtina, kad Inspekcija atliko UAB „Pajūrio beržas“ 2008-04-01 - 2009-07-31 laikotarpio PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimą ir surašė 2010-03-05 patikrinimo aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Patikrinimo aktas) (b. l. 92-97), kuriame nurodė, kad Bendrovė tikrinamuoju laikotarpiu nepagrįstai į PVM atskaitą įtraukė 16176 Lt pirkimo PVM pagal keturias N. B. IĮ vardu išrašytas juridinės galios neturinčias PVM sąskaitas faktūras (b. l. 98, 103, 106, 110) už medienos įsigijimą. Inspekcija konstatavo, kad N. B. IĮ medienos Bendrovei realiai nepardavė, todėl, nepaisant to, kad N. B. IĮ vardu Bendrovei ir buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, atitinkančios formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus, šios sąskaitos faktūros negali būti laikomos patvirtinančiomis jose nurodyto ūkinės operacijos turinio bei ūkinės operacijos buvimo nurodytomis aplinkybėmis, todėl jos laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir nesuteikia UAB „Pajūrio beržas“ teisės atskaityti 16176 Lt pirkimo PVM. Inspekcija konstatavo, kad į PVM atskaitą neleistinai įtraukusi 16176 Lt pirkimo PVM, Bendrovė pažeidė Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (toliau – PVM įstatymas) 64 ir 80 straipsnių nuostatas, todėl, vadovaujantis PVM įstatymo 123 straipsnio ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 96 str. 1 d. 2 punkto nuostatomis, nuo papildomai apskaičiuotos 16176 Lt PVM sumos apskaičiavo 373 Lt PVM delspinigių.

Inspekcija, išnagrinėjusi Patikrinimo aktą, 2010-04-13 sprendimu Nr. A2-5 jį patvirtino ir skyrė Bendrovei 4852 Lt PVM baudą (b. l. 83-87).

VMI, išnagrinėjusi Bendrovės skundą, 2010-07-07 sprendimu Nr. 69-174 patvirtino Inspekcijos sprendimą (b. l. 35-41).

 

Teismas nustatė, kad byloje nėra ginčo dėl UAB „Pajūrio beržas“ mokesčių administratoriaus paskaičiuoto mokestinių nepriemokų matematinio teisingumo. Šalių pozicijos iš esmės skiriasi dėl patikrinimo metu ir sprendimų priėmimo eigoje nustatytų Bendrovės teisę į N. B. IĮ vardu išrašytų keturių PVM sąskaitų faktūrų PVM atskaitymą 16176 Lt sumai paneigiančių aplinkybių vertinimo. UAB „Pajūrio beržas“ skundą iš esmės grindžia tuo, kad centrinis mokesčių administratorius, nagrinėdamas Bendrovės skundą dėl Inspekcijos sprendimo panaikinimo, neįrodė, jog aptariamos PVM sąskaitos faktūros laikytinos neturinčiomis juridinės galios, kad medienos pirkimas-pardavimas neįvyko tomis sąlygomis, kaip atvaizduota ginčo faktūrose ir, kad Bendrovė yra nesąžininga. Bendrovė VMI sprendimo neteisėtumą ir nepagrįstumą, be kita ko, grindžia nagrinėjant jos skundą padarytais procedūriniais pažeidimais ir tvirtina, kad VMI praleido skundo nagrinėjimo terminus.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja ūkinių operacijų metu galiojusios materialinės teisės normos, t. y. PVM įstatymas, MAĮ, Buhalterinės apskaitos įstatymas, reglamentuojantys PVM atskaitos teisinius santykius, ir LVAT plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartis administracinėje byloje Nr. A1-355/2004 (Administracinių teismų praktika Nr. 6, Nr. 1.3.1.4), kurioje pateiktas šių normų taikymo išaiškinimas.

            Teisiniai santykiai dėl PVM atskaitos reglamentuojami PVM įstatymu, kurio 58 str. 1 dalis nustato, kad PVM mokėtojas turi teisę įtraukti į pirkimo PVM atskaitą už įsigytas prekes ir (arba) paslaugas, jeigu šios prekės ir (arba) paslaugos skirtos naudoti PVM apmokestinamam prekių tiekimui ir (arba) paslaugų teikimui. To paties įstatymo 64 str. ir 80 str. nuostatų pagrindu konstatuotina, kad pirkimo PVM gali būti įtraukiamas į PVM atskaitą tik tuo atveju, jeigu PVM mokėtojas turi PVM sąskaitą faktūrą, kuri turi visus šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalaujamus rekvizitus. Vienas iš privalomų PVM sąskaitos faktūros rekvizitų yra tikrasis prekių tiekėjas ar paslaugų teikėjas (jo pavadinimas, kodas, PVM mokėtojo kodas).

Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 str. 1 dalyje nustatyti privalomi apskaitos dokumentų rekvizitai. Rekvizitai yra buhalterinės apskaitos turinio elementai, todėl jie turi atspindėti realiai įvykusią ūkinę operaciją, t. y. turi būti tikri. Konstatavus, kad įvyko kitokio turinio ūkinė operacija negu užfiksuota buhalterinės apskaitos dokumente, toks dokumentas negali būti laikomas atitinkančiu teisės aktų reikalavimus ir turinčiu juridinę galią.

PVM įstatymo 18 str. 1 dalies nuostata „juridinę galią turinčiose PVM sąskaitose faktūrose“ vertintina kaip nusakanti formaliųjų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų buvimą ir šių rekvizitų atitikimą tikrosioms ūkinės operacijos vykdymo aplinkybėms. Nustačius, jog PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio ūkinės operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios. PVM įstatymo 64 str. 9 dalyje nustatyta, kad: MAĮ nustatytais pagrindais PVM mokėtojo turimuose apskaitos dokumentuose nurodytos pirkimo PVM sumos negali būti atskaitomos neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (1 p.); gali būti atskaitomas neatsižvelgiant į tai, kad turimas dokumentas atitinka ne visus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus (2 p.). Taigi, įstatymas numato atvejus, kai net ir visus formaliuosius teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros nesuteikia mokesčių mokėtojui teisės atskaityti pirkimo PVM.

 Pagal LVAT suformuluotą teisminę praktiką (administracinė byla Nr. A1-355/2004 plenarinės sesijos 2004-10-27 nutartyje), sprendžiant tokio pobūdžio bylas, privalomųjų buhalterinės apskaitos dokumentų rekvizitų visuma turi patvirtinti, ar ūkinė operacija įvyko ir ar ji įvyko būtent tokiomis aplinkybėmis, kurios atspindėtos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Įstatymo reikalavimus atitinkančios PVM sąskaitos faktūros buvimas laikytinas teisės į PVM atskaitą tinkamo realizavimo sąlyga, kuri pati savaime dar nepatvirtina teisės į PVM atskaitą buvimo. Ši teisė be kitų aplinkybių gali būti įgyvendinta tik egzistuojant minėtų elementų visumai – teisės į PVM atskaitą prielaidai ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygai, iš kurių pirmenybė yra teikiama pirmajai, atspindinčiai pačią PVM sistemos esmę. Aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas turi įstatymo reikalaujamus formaliuosius rekvizitus turinčią PVM sąskaitą faktūrą, dar pati savaime nepagrindžia jo teisės į PVM atskaitą, jeigu turimų įrodymų visuma leidžia teigti, kad ūkinė operacija neįvyko arba jos turinys yra ne toks, koks pavaizduotas buhalterinės apskaitos dokumentuose (turinio viršenybės prieš formą principas). Nustačius, kad PVM sąskaita faktūra negali būti laikoma patvirtinančia atitinkamo turinio operacijos buvimą, ji laikytina neturinčia juridinės galios.

Nustačius, kad prekių pirkimas-pardavimas neįvyko tomis sąlygomis kaip atvaizduota ginčo PVM sąskaitose faktūrose, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. PVM sąskaita faktūra atlieka materialaus santykio tarp prekių ar paslaugų tiekėjo (pardavėjo) ir šių prekių ar paslaugų gavėjo (pirkėjo) buvimo įrodomosios priemonės funkciją bei savarankiškumą, lemiančią galimybę apskaičiuoti PVM ir padaryti jo atskaitą, funkciją. Pirmoji iš išvardintų funkcijų reiškia, kad konkreti PVM sąskaita faktūra laikytina pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu, jog tarp joje nurodytų ūkio subjektų ir joje nurodytomis sąlygomis ūkinė operacija įvyko. Tačiau tai reiškia ir tai, kad šis apskaitos dokumentas gali būti tikrinamas ir įvertinamas kaip įrodymas. Jei ūkinė operacija neįvyko arba net jei ir ūkinė operacija būtų įvykusi, bet ne tokiomis sąlygomis, kokios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose – įrodinėti įmonės nesąžiningumo nebereikia (LVAT administracinės bylos Nr. A¹¹-109/2007, Nr. A-l7-711/2007, Nr. A-18-1040/2007).

Teismas, įvertinęs mokesčių administratoriaus surinktos medžiagos visumą ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad surinktų įrodymų visuma yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad ūkinės operacijos tarp UAB „Pajūrio beržas“ ir N. B. IĮ realiai neįvyko.

Mokesčių administratorius nustatė, kad PVM sąskaitose faktūrose, kaip asmuo, atsakingas už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pasirašė N. B. IĮ pardavėjas-vadybininkas A. K. (b. l. 98, 103, 106, 110).  Nustatyta, kad Bendrovės direktorius K. K. įformino atsiskaitymą grynaisiais pinigais, pateikdamas laikotarpiu nuo 2008-04-29 iki 2008-09-25 N. B. IĮ vardu išrašytus keturis kasos pajamų orderius 89687,50 Lt sumai (b. l. 111-114). Kasos pajamų orderių kvituose kaip asmuo, gavęs pinigus, pasirašė N. B. IĮ kasininkas (vyr. buhalteris) A. K. . Byloje nėra ginčo dėl mokesčių administratoriaus nustatytos faktinės aplinkybės, jog pagal Sodros duomenis A. K. N. B. IĮ dirbo laikotarpiu nuo 1999-05-17 iki  2008-05-30, todėl pagrįsta yra išvada, kad laikotarpiu nuo 2008-07-09 iki 2008-09-25 kaip asmuo, atsakingas už pardavimo operacijos atlikimą ir teisingą įforminimą, pardavėjas, vadybininkas, kasininkas ir vyr. buhalteris A. K. pasirašyti PVM sąskaitose faktūrose ir kasos pajamų orderiuose negalėjo.

Mokesčių administratorius taip pat nustatė, kad N. B. IĮ vardu išrašytose PVM sąskaitose faktūrose yra nurodyti krovinio gabenimo važtaraščių numeriai, tačiau patikrinimo metu buvo nustatyta, kad šie krovinio gabenimo važtaraščiai priklauso ne N. B. IĮ, o Bendrovei. Bendrovės mokesčių administratoriui pateiktuose krovinio važtaraščiuose (b. l. 99-102; 104-105; 107-109) nurodyta, kad medienos siuntėjas yra Bendrovė, o gavėjas UAB „Sakuona“, mediena buvo pakrauta Biržų, Jonavos, Ignalinos, Kauno, Anykščių rajonuose ir iškrauta Klaipėdos raj., (duomenys neskelbtini) km, t. y. jau pačios Bendrovės mediena parduota UAB „Sakuona“. Krovinio važtaraščiuose taip pat nurodyta, kad transportavimo paslaugas atliko P. S. ir D. Z. įmonės.

Teismas daro išvadą, kad Bendrovė nepateikė jokių įrodymų, jog paneigtų mokesčių administratoriaus išvadas, kad krovinio gabenimo važtaraščiai pagrindžia tik Bendrovės atliktą medienos perdavimą UAB „Sakuona“, tačiau negali būti vertinami kaip pakankami įrodymai teigiant, jog mediena buvo įsigyta būtent iš N. B. IĮ. Bendrovės skundo teiginiai, jog pagal verslo taisykles pardavėjas niekada neatskleis komercinės paslapties, iš ko, kokia kaina ir kur pirko medieną, nelaikytinas pakankamu pagrindu paneigti mokesčių administratoriaus nustatytas faktines aplinkybes ir jų pagrindu padarytas išvadas.

Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – Vilniaus apskrities VMI) atliko N. B. IĮ operatyvų patikrinimą ir Inspekcijai pateikė 2009-08-31 ataskaitą Nr. 188-221 su priedais (b. l. 128-139). Vilniaus apskrities VMI pateikta medžiaga patvirtina, kad N. B. IĮ įmonė nepirko ir nepardavė UAB „Pajūrio beržas“ medienos ir neišrašė jai minėtų PVM sąskaitų faktūrų. Operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad minėtų sąskaitų faktūrų serijos ir numeriai N. B. IĮ buhalterinės apskaitos dokumentuose atvaizduoti 2007 metais, tačiau tokios sąskaitos išrašytos ne UAB „Pajūrio beržas“, o kitoms įmonėms (UAB „Litava“, UAB „Pijušas“, UAB „Toldomus“), visai kitoms prekėms, kita verte ir už kitą laikotarpį. Operatyvaus patikrinimo metu Vilniaus apskrities VMI nustatė, kad N. B. IĮ su UAB „Pajūrio beržas“ 2007 ir 2008 metais medienos transportavimo bei atsiskaitymo operacijų apskritai nevykdė. Be to, Vilniaus apskrities VMI operatyvaus patikrinimo metu bankrutuojančios N. B. IĮ bankroto administratoriaus UAB „Bankroto administravimo paslaugos“ įgaliotas atstovas J. J. pateikė 2009-08-26 raštišką paaiškinimą, kuriame nurodė, kad peržiūrėjus ir patikrinus N. B. IĮ pirminius dokumentus ir apskaitos registrus už 2007 ir 2008 metus (iki 2008-07-04), t. y. iki bankroto bylos iškėlimo N. B. IĮ dienos, dokumentų, patvirtinančių sandorius, sudarytus tarp minėtos individualios įmonės ir Bendrovės, nerasta. Taip pat patvirtino, kad bankroto procedūros metu N. B. IĮ sandorių su UAB „Pajūrio beržas“ neturėjo.

Remiantis minėtomis mokesčių administratorių nustatytomis ir įvertintomis faktinėmis aplinkybėmis įrodymų vertinimo prasme, darytina išvada, jog mokesčių administratorių išvadomis paneigti Bendrovės skundo teiginiai, kad jos buhalterinėje apskaitoje apskaitytos būtent tos sąskaitos faktūros, kurios buvo pateiktos mokesčių administratoriams, ir, kad ūkinės operacijos tarp Bendrovės ir N. B. IĮ įvyko tomis aplinkybėmis, kurios nurodytos buhalterinės apskaitos dokumentuose. Visa tai lemia, kad UAB „Pajūrio beržas“ savo skundo teiginių pagrįstumo neįrodė, todėl mokesčių administratoriai pagrįstai konstatavo, kad N. B. IĮ Bendrovei realiai medienos netiekė, ginčo PVM sąskaitos faktūros nepatvirtina tikrojo ūkinės operacijos turinio, todėl laikytinos neturinčiomis juridinės galios ir jų pagrindu 16176 Lt PVM atskaita negalima.

Kaip nepagrįsti atmestini ir Bendrovės skundo teiginiai, kad VMI praleido terminą jos skundui dėl Inspekcijos priimto sprendimo nagrinėti. Bendrovės teigimu, skundą VMI privalėjo išnagrinėti ir priimti sprendimą iki 2010-07-05, tačiau sprendimas priimtas tik 2010-07-07.

Šiuo aspektu teismas daro išvadą, kad VMI, vadovaudamasi MAĮ 154 str. 3 dalimi,  2010-06-07 sprendimu Nr. 70-72 (b. l. 21) nusprendė pratęsti UAB „Pajūrio beržas“ 2010-04-29 skundo dėl Inspekcijos sprendimo nagrinėjimo terminą iki 60 dienų, t. y. iki 2010-07-05. Byloje nėra duomenų, kad šį mokesčių administratoriaus sprendimą Bendrovė yra apskundusi įstatymų nustatyta tvarka. Nustatyta, kad Bendrovės skundą VMI išnagrinėjo ir sprendimą priėmė 2010-07-07, t. y. dviem dienomis vėliau nei data, iki kurios skundo nagrinėjimo terminas buvo pratęstas. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 2010 m. liepos 5 (pirmadienis) ir 6 (antradienis) buvo nedarbo dienos (valstybinė šventė), ir, kad sprendimas priimtas sekančią dieną po buvusios nedarbo dienos, laikytina, kad VMI sprendimą priėmė nepraleidusi įstatyme nustatyto termino, todėl Bendrovės skundo argumentai dėl VMI padarytų procedūrinių pažeidimų atmestini kaip nepagrįsti.

MAĮ 10 straipsnyje nurodoma, kad mokesčių teisiniuose santykiuose viršenybė teikiama šių santykių dalyvių veiklos turiniui, o ne jos formaliai išraiškai. Pagal MAĮ 69 str. 1 dalį tais atvejais, kai mokesčio mokėtojo sandoris, ūkinė operacija ar bet kokia jų grupė sudaromi turint tikslą gauti mokestinę naudą, t. y. tiesiogiai ar netiesiogiai nukelti mokesčio mokėjimo terminus, sumažinti mokėtiną mokesčio sumą arba visiškai išvengti mokesčio mokėjimo, arba padidinti grąžintiną (įskaitytiną) mokesčio permoką (skirtumą), arba sutrumpinti mokesčio permokos (skirtumo) grąžinimo terminus, mokesčių administratorius, apskaičiuodamas mokestį, taiko turinio viršenybės prieš formą principą. Šiuo atveju mokesčių administratorius neatsižvelgia į formalią mokesčių mokėtojo veiklos išraišką, bet atkuria iškreipiamas ar slepiamas aplinkybes, su kuriomis mokesčių įstatymai sieja apmokestinimą, ir mokestį apskaičiuoja pagal minėtų mokesčių įstatymų atitinkamas nuostatas.

Surinkti įrodymai yra pakankami daryti išvadą, kad mokesčių administratorius pateikė pakankamai įrodymų, kurių pagrindu galima neabejotinai teigti, kad N. B. IĮ vardu išrašyti buhalterinės apskaitos dokumentai neatspindi tikrojo ūkinių operacijų turinio. Teismo nuomone, nustačius, kad sandoriai tarp UAB „Pajūrio beržas“ ir N. B. IĮ realiai neįvyko, teisė į PVM atskaitą negali būti realizuota. Teismo vertinimu, UAB „Pajūrio beržas“ pagrįstai nurodyta į biudžetą sumokėti 16176 Lt PVM, 373 Lt PVM delspinigių ir 4852 Lt PVM baudą, todėl Bendrovės reikalavimai dėl VMI sprendimo panaikinimo atmestini kaip nepagrįsti.

        Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teismas

                                                                  nusprendė:

            pareiškėjos UAB „Pajūrio beržas“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

            Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

 

 

 

 

                      Teisėjai                                                                        Arūnas Kaminskas

 

                                                                                               Mefodija Povilaitienė         

                                                                                              

                                                                                                      Veslava Ruskan