Civilinė byla Nr. 2A-678/2011

Procesinio sprendimo kategorija 110.4

(S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. birželio 30 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Virginijos Čekanauskaitės, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo L. A. G. prašymą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi paskirtų laikinųjų apsaugos priemonių - turto arešto - dalies panaikinimo civilinėje byloje 2-1055-368/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Agrochemos mažmena“ ieškinį atsakovui L. A. G. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo,

n u s t a t ė :

Ieškovas UAB „Agrochemos mažmena“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo L. A. G. 321 982,04 Lt skolą, 45 193,84 Lt palūkanų, 2 653,03 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi ieškovo prašymu taikė laikinąsias apsaugos priemones – nutarė areštuoti ne didesnei kaip 369 738,91 Lt sumai skolininkui L. A. G. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant, ar esant nepakankamai, nurodė areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su kreditoriumi UAB „Agrochemos mažmena“, taip pat leidžiant mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui.

Šiaulių apygardos teismas 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo L. A. G. 321 982,04 Lt skolą, 11 138,07 Lt palūkanų, 2 653,03 Lt delspinigių, 6 990,55 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos  nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos ieškovui UAB „Agrochemos mažmena“ bei 29,05 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu valstybei, o teismo sprendimo vykdymą nuo jo įsiteisėjimo dienos lygiomis dalimis išdėstė trejiems metams.

Ieškovas UAB „Agrochemos mažmena“ pateikė apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. lapkričio 10 d. sprendimo.

Atsakovas L. A. G. kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą su prašymu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, taikytas šiam turtui: 1) kombainui Class-Dominator 100, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos; 2) grūdų džiovyklai (duomenys neskelbtini), 2003 m. gamybos; 3) chemikalų purkštuvui (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos. Atsakovas L. A. G., prašydamas panaikinti areštą daliai jam priklausančio turto, teigia, kad teismas areštavo visą jo kilnojamąjį ir nekilnojamą turtą bei banko sąskaitas. Antstolei I. Ežerskienei buvo pavesta aprašyti turtą tokia apimtimi, kad užtektų ieškovo reikalavimams patenkinti. Nors jo turimo turto vertė yra didesnė nei ieškovui priteista skola, tačiau liko areštuotas visas turtas. Dėl šios priežasties jis negali tinkamai ūkininkauti.

Prašymas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso CPK 150 straipsnio 1 dalies nuostatą,  laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančiųjų byloje ir kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali būti panaikinamos teismo, kurio žinioje yra byla, nutartimi.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, šioje byloje pareikšto ieškinio užtikrinimui Šiaulių apygardos teismas 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi (b.l. 31-32) taikė laikinąsias apsaugos priemones: nutarė areštuoti ne didesnei kaip 369 738,91 Lt sumai atsakovui ūkininkui Linui A. G. priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, leidžiant šiuo turtu naudotis, bet uždraudžiant jį perleisti kitiems asmenims, o jo nesant ar esant nepakankamai, areštuoti skolininkui priklausančias pinigines lėšas, esančias kredito įstaigose, leidžiant atsiskaityti su ieškovu UAB „Agrochemos mažmena“, taip pat leidžiant mokėti socialinio draudimo įmokas bei privalomas įmokas mokesčių administratoriui. Ta pačia nutartimi teismas pavedė antstoliams surasti ir aprašyti atsakovo turtą. Nagrinėjamu prašymu atsakovas Linas A. G. prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones šiam turtui: 1) kombainui Class-Dominator 100, gamyklinis Nr. (duomenys neskelbtini), 1985 m. gamybos; 2) grūdų džiovyklai (duomenys neskelbtini), 2003 m. gamybos; 3) chemikalų purkštuvui (duomenys neskelbtini), 2008 m. gamybos, teigdamas, kad antstolė tinkamai teismo pavedimo neįvykdė, todėl liko areštuotas visas jo turtas.

Teismų praktikoje suformuota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, nes didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-105/2006, Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-782/2007). Tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju turi vertinti konkrečias faktines aplinkybes, atsižvelgiant į atsakovo finansines galimybes, t.y. ar jam ši ieškinio suma, palyginus ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, yra didelė. Ieškovas šioje byloje pareikštu ieškiniu prašo teismo iš atsakovo priteisti iš viso 369 738,91 Lt. Todėl svarbu nustatyti ar tokio dydžio reikalavimas atsakovui L. A. G. laikytinas dideliu, vertinant atsakovo turimą turtą.

Atsakovas L. A. G. pateiktame 2011 m. birželio 10 d. savo rašte (b.l. 168-170) išvardijo, kokį turtą jis turi bei nurodė šio turto vertę. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pateiktas turto sąrašas ir šio turto vertinimas nėra pagrįsti jokiais objektyviais įrodymais ir negali būti pripažįstamas tinkamu įrodymu, patvirtinti tikrąją jo turimo turto vertės.

Susipažinus su antstolės Irmos Ežerskienės pateikta vykdomąja byla Nr. 0163/10/00946, paaiškėjo, kad vykdant Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartį, buvo nustatyta, jog atsakovui nuosavybės teise priklauso 151/453 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2006 m. birželio 27 d. buvo 8 061 Lt (v.b.l. 6-7), bendrąja jungtine nuosavybės teise su G. G. priklauso: 1) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2009 m. gegužės 26 d. buvo 10 100 Lt (v.b.l. 8-9); 2) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2009 m. gegužės 26 d. buvo 133 000 Lt (v.b.l. 10-11); 3) žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė 2009 m. gegužės 26 d. buvo 96 200 Lt (v.b.l. 12-13).

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 3 d. nutartimi panaikino areštą 1.5900 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 22.1100 ha žemės sklypui, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 155-156). Be to, atsakovui priklausantis žemės sklypas, kurio unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), yra įkeistas (v.b.l. 12-13), o 151/453 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas Pakruojo rajono apylinkės teismo (v.b.l. 6-7).

Atsižvelgiant į šiais aplinkybes bei turto vertę, darytina išvada, kad atsakovo turimo nekilnojamojo turto nepakanka ieškovo reikalavimo įvykdymo užtikrinimui.

Iš vykdomojoje byloje esančio VĮ „Regitra“ išrašo (v.b.l. 14-15) matyti, kad šioje byloje priimtos nutarties, kuria atsakovo turtui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrindu buvo areštuotos septynios atsakovui priklausančios transporto priemonės, tačiau duomenų, kokia yra šių transporto priemonių vertė, byloje nėra. Iš to paties dokumento taip pat matyti, kad tos pačios transporto priemonės yra areštuotos ir Pakruojo rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 22 d. nutartimi.

AB Nordic Sugar Kėdainiai 2010 m. gegužės 25 d.raštas Nr. 1/2229 (v.b.l. 24) patvirtina, kad 2010 m. gegužės 25 d. šioje įmonėje L. A. G. priklausančių pinigų, kuriuos bendrovė privalėtų sumokėti jam už pristatytus bendrovei cukrinius runkelius 2010 m. spalio mėnesį ir kurių mokėjimas yra sustabdytas dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, yra 50 438,47 Lt. Tačiau šios sumos taip pat nepakaktų patenkinti šioje byloje pareikštą ieškovo reikalavimą.

Atsižvelgdama į minėtas aplinkybes bei į tai, kad atsakovas L. A. G. nepateikė objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad jis turi pakankamai turto, kurio vertės pakaktų įvykdyti ieškovui galimai palankų šioje byloje priimtą teismo sprendimą ir kad šioje byloje taikant laikinąsias apsaugos priemones areštuoto jam priklausančio turto vertė yra didesnė, negu pareikšto ieškinio kaina, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo panaikinti areštą daliai atsakovo turto.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 150 straipsnio 3 dalimi, 290 ir 302 straipsniais,

n u t a r i a :

Atsakovo L. A. G. prašymo dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. balandžio 23 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių - arešto daliai turto - panaikinimo, netenkinti.

Teisėjai                                                                                                             Virginija Čekanauskaitė

                                                                                                 Vytas Milius

                                                                                                 Donatas Šernas