Civilinė byla Nr. e2-239-459/2023

        Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00161-2022-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.1.;

2.6.1.2.; 2.6.11.4.; 2.6.8.1; 2.6.8.6.; 2.6.8.7.; 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.8.1.0.; 2.6.8.11.1.; 2.6.8.11.5.; 2.6.8.1.2.; 2.6.11.18.; 3.2.3.1.; 3.2.6.1.; 3.1.7.6.; 3.2.6.1

                                (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 27 d.

  Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė,

sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei,

dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui M. M.,

atsakovo atstovei advokatei S. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Synergy Solutions“ ieškinį atsakovei Neringos savivaldybės administracijai dėl pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030 nutraukimo pripažinimo nepagrįstu ir negaliojančiu.

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Synergy Solutions“ (toliau – ir ieškovė) pateiktu ieškiniu prašo pripažinti 2021 m. liepos 14 d. tarp ieškovės UAB „Synergy Solutions“ ir atsakovės Neringos savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovė) sudarytos pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030 nutraukimą nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu. Ieškinio pagrindu nurodo aplinkybes, kad:

1.1.       ieškovė CPO.LT elektroninio katalogo priemonėmis dalyvavo ir laimėjo atsakovo skelbtą atnaujinto varžymosi pirkimą Nr. CPO171277 ir su atsakovu 2021 m. liepos 14 d. sudarė pagrindinę sutartį Nr. CPO171277/165/21P-030 (toliau – Sutartis), pagal kurią įsipareigojo parengti Neringos miesto gatvių apšvietimo modernizavimo techninę užduotį bei paraiškas prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti, parengti techninį darbo projektą ir suteikti statinio projekto vykdymo priežiūros paslaugas. Teigia, kad po sutarties sudarymo šalys susirašinėjo dėl projektavimui trūkstamos informacijos bei dokumentų pateikimo, darbų grafikų, dalyvavo nuotoliniuose ir gyvuose susitikimuose. Ieškovė gavusi trūkstamą informaciją užsakė ir rengė vietovės topografinę nuotrauką, pateikė informaciją dėl techninio darbo projekto parengimo termino (2022-03-07) ir 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. SD22-0304-2 pateikė atsakovei pilnos apimties projektą skaitmeninėje laikmenoje (duomenys neskelbtini).

1.2.       Nurodo, kad atsakovė 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (4.16)V15-622 pritarė ieškovės 2022 m. kovo 4 d. pateiktam projekto sprendiniams, tuo patvirtindama, kad parengtas projektas atitinka atsakovės poreikius ir pageidavimus. Tačiau, 2022 m. vasario 19 d. raštu Nr. (4.16)V15-1284 „Dėl sutarties nutraukimo“ atsakovė (nepaisydama to, kad pati pritarė ir suderino parengto projekto sprendinius) pranešė ieškovei, kad nutraukia Sutartį dėl esminio pažeidimo – Tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų tai yra, nepateikė techninio darbo projekto iki 2022 m. kovo 7 d. Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. SD22-0425-1 pranešė atsakovei kad nesutinka su faktiniu nutraukimo pagrindu (kad sutartis nevykdoma daugiau nei 30 kalendorinių dienų) dėl to, kad: pirma, techninis darbo projektas buvo pateiktas dar iki 2022 m. kovo 7 d. – t. y. kovo 4 dieną ir pačios atsakovės buvo suderintas kovo 9 d.; antra, kad po atsakovės pritarimo projektui ir toliau buvo atliekami su sutarties vykdymu susiję veiksmai – t. y. buvo organizuotas ir įvyko ieškovės, atsakovės ir derinančių institucijų gyvas susitikimas, kuriame buvo išsiaiškintos priežastys, dėl kurių Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijai netiko ketinamų įrengti šviestuvų dizainas. Po susitikimo atitinkama projekto dokumentacija buvo patikslinta ir pilnai parengtas projektas vėl buvo pateiktas atsakovei kartu su ieškovės 2022 m. balandžio 25 d. atsakymu.

1.3.       Ieškovės teigimu, atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (4.16)V15-1637 pakartojo, kad „nutraukė Sutartį dėl esminio pažeidimo – Tiekėjas daugiau nei 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų“, bei nurodė naujus tariamus projekto trūkumus – kad iki 2022 m. kovo 7 d. nepateiktos techninio darbo projekto visos projekto dalys, ir kad iki projekto ekspertizės paslaugos teikėjas turi pateikti 1 egzempliorių techninės dokumentacijos popierine forma ir 1 egzempliorių skaitmenine forma. 

1.4.       Ieškovė nurodo, kad pirmasis pranešimas dėl sutarties nutraukimo dėl esminio Sutarties pažeidimo buvo pateiktas 2022 m. balandžio 19 d, kuriame nurodyta faktinė aplinkybė, kuria atsakovė grindžia esminį sutarties pažeidimą: „tai yra, nepateikė techninio darbo projekto iki 2022 m. kovo 7 d.“ neatitinka tikrovės, kadangi sutartiniai įsipareigojimai buvo įvykdyti dar iki 2022 m. kovo 19 – t. y. 2022 m. kovo 4 dieną. Teigia, kad 2022 m. kovo 4 d. techninio darbo projekto sprendiniuose buvo nurodyta „Šviestuvų atramų spalva parenkama pilka, artima šlapio asfalto ar trinkelių spalvai, kad būtų kuo mažiau pastebima aplinkoje. Šviestuvų ir atramų dizainas parenkamas, kad derėtų su kraštovaizdžiu ir nedarytų vizualinės žalos aplinkai“. Tokiu atveju projektuotojas žinodamas, jog projektas bus naudojamas apšvietimo tinklų modernizavimo darbų viešajame pirkime, pasirinko projekte nenustatyti šviestuvų dizaino ir vizualinių sprendimų tam, kad projektu nebūtų daromos tiesioginės ar netiesioginės nuorodos į konkretų produktą / gaminį ir tokiu būdu nebūtų ribojama konkurencija. Taigi techniniame darbo projekte šviestuvų ir atramų dizaino parinkimą buvo numatyta perduoti kraštovaizdžio ir aplinkos klausimus derinantiems subjektams ir tokiems sprendiniams atsakovas pritarė 2022 m. kovo 9 d., todėl šis klausimas de jure buvo išspręstas 2022 m. kovo 4 d. techniniame darbo projekte (t. y. iki 2022 m. kovo 7 d.).

1.5.       Nepaisant to, ieškovė nors ir neprivalėdama, tačiau ir toliau geranoriškai ir siekdama tinkamai vykdyti Sutarties 13.7. punkte nustatytą bendradarbiavimo pareigą, dalyvavo tolesniuose projekto derinimuose su kraštovaizdžio ir aplinkos klausimus derinančiais subjektais. Todėl, priešingai nei 2022 m. balandžio 19 d. Sutarties nutraukimo rašte nurodė atsakovė – tarp 2022 kovo 19 d. ir balandžio 19 d. (tuo 30 dienų laikotarpiu, kuriuo, pasak atsakovės rašte išdėstytos pozicijos nebuvo vykdomi sutartiniai įsipareigojimai) ieškovė, viena vertus, neturėjo jokių privalomų pareigų (nes projektą ir jo sprendinius su užsakove suderino 2022 m. kovo 9 d.), kita vertus, faktiškai geranoriškai vykdė sutarties 13.7. punkte nustatytą bendradarbiavimo pareigą ir atliko neesmines / technines projekto korekcijas taip, kad visiems suinteresuotiems subjektams tiktų sprendinys dėl šviestuvų dizaino parinkimo. Esant nurodytoms aplinkybėms ieškovės įsitikinimu dėl Sutarties 9.8. punkte ir jos papunkčiuose nurodytų faktinių aplinkybių, atsakovės 2022 m. balandžio 19 d. rašte nurodytas esminis sutarties pažeidimas „Tiekėjas daugiau nei 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų“, neatitinka tikrovės, todėl šiuo pagrindu motyvuotas „esminis sutarties pažeidimas“ ir vienašalis sutarties nutraukimas pripažintinas neteisėtu ir nepagrįstu.

1.6.       Ieškovės teigimu, atsakovė siekdama pagrįsti vienašalį sutarties nutraukimą 2022 m. gegužės 10 d. rašte pradėjo laikytis naujos pozicijos nurodydama, kad neva tai iki 2022 m. kovo 7 d. ieškovė nepateikė visų projekto dalių. Teigia, kad atsakovė taip pat nurodė, kad tiekėjas iki ekspertizės turi pateikti 1 egzempliorių popierine forma, kadangi užsakovas negali atlikti ekspertizės (į ateitį nukreiptas sutarties vykdymo reikalavimas). Ieškovės nuomone, minėti tariami pažeidimai taip pat negali būti pagrindu nutraukti Sutartį dėl esminių sutarties pažeidimų. Nurodo, kad 2022 m. kovo 9 d. atsakovė pritarė pateiktam techniniam darbo projektui ir jo sprendiniams nenurodydama jokių trūkumų ar pastabų dėl projekto sudėties ar turinio. Todėl 2022 m. gegužės 10 d. rašte nurodyta pakitusi atsakovės pozicija dėl tariamai ne visų projekto dalių pateikimo tėra nepagrįstas bandymas susikurti pretekstą sutarties nutraukimui, kuris dar kartą įrodo, kad atsakovės vis naujai sugalvojami nutraukimo pagrindai nėra realūs. Teigia, kad ji pagal Sutarties 13.1., 13.18 punktus įsipareigojo techninį darbo projektą parengti pagal galiojančias teisės aktų, reglamentuojančių statybos ir projektavimo veiklą normas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 1 dalimi įgyvendinančio Energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22 patvirtintų „Elektros įrenginių įrengimo bendrųjų taisyklių“ 246 punktu, kilnojamųjų elektros energetikos objektų ir įrenginių įrengimo projektą sudaro dokumentų ir duomenų visuma, detalizuota tolesniuose 14 papunkčių. Todėl ieškovės parengtas techninis darbo projektas neturėjo būti skaidomas į atskiras projekto dalis (bylas) ir buvo visa nustatyta apimtimi pateiktas atsakovei viename dokumente.

1.7.       Ieškovės nuomone, atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. rašte nenurodė, kokios projekto dalys tariamai nebuvo pateiktos ir kokius įforminimo trūkumus ji nustatė, todėl atsakovės pozicija esminiu sutarties pažeidimu laikyti „visų projekto dalių nepateikimą“ yra ir faktiškai, ir teisiškai nepagrįsta. Teigia, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vadinasi, sutartį dėl esminio pažeidimo galima nutraukti tik Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 straipsnio 2 dalies pagrindais arba sutartyje numatytais atvejais jeigu nėra įmanoma sutarties išsaugoti, nutraukimo pagrindai realūs, tolesnis galiojimas nukentėjusiajai šaliai prarado prasmę ar sukeltų didelius praradimus. Todėl nėra pagrindo spręsti, jog tolesnis sutarties galiojimas nukentėjusiajai šaliai prarado prasmę ar sukelia didelius nuostolius. Kita vertus, toks dviprasmiškas atsakovės elgesys kai ji kartu siekia ir toliau vykdyti projektavimo procedūras (atlikinėti ekspertizę) ir deklaruoja ketinimus nutraukti projektavimo sutartį su projektuotoju įrodo ne realius sutarties nutraukimo pagrindus, o atsakovės siekį nesąžiningai nutraukti sutartį tam, kad vėliau galėtų nemokamai pasinaudoti iš ieškovės gautu darbo projektu. Be to, kadangi atsakovė pagal 2022 m. gegužės 10 d. rašte pristatytą poziciją siekia atlikti tolesnius ieškovės parengto projekto ekspertavimo veiksmus, jog galėtų būti gautas statybą leidžiantis dokumentas, o ieškovės tariamas neveikimas tam trukdo, tai favor contractus principą atitiktų ne sutarties vienašalis nutraukimas, o 0,05 proc. delspinigių skaičiavimas už vėlavimą vykdyti kažkuriuos sutartinius įsipareigojimus, jei tokie įsipareigojimai egzistuotų. Todėl nei 2022 m. balandžio 19 d., nei 2022 m. gegužės 10 d. nebuvo pagrindo atsakovei vienašališkai nutraukti ginčo pirkimo sutartį dėl esminio sutarties pažeidimo ir vadovaujantis favor contractus principu, prioritetas turėjo būti teikiamas sutarties vykdymui.

1.8.       Ieškovė nurodo, kad Sutartyje nėra numatytas toks savarankiškas sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo pagrindas, kad: „Tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų“. 30 dienų periodą apimančio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo negalima laikyti nei esminiu pažeidimu, nei dėl jo vienašališkai nutraukti ginčo pirkimo sutartį. Jeigu atsakovė bandė sutartį nutraukti sutarties 41 punkto pagrindu, tai daugiau nei 30 dienų periodą apimantis sutartinių įsipareigojimų nevykdymas minėtame punkte yra nustatytas kaip viena iš sutarties nutraukimo pagrindą sudarančių kumuliatyviųjų sąlygų, kadangi pagal sutarties 41 punktą: „Užsakovas <...> turi teisę įspėjęs kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti Pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (šios sutarties 25 punktas), jei Tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų.“ Pagal sutarties 25 punktą „Esminiai Pirkimo sutarties pažeidimai – tokie pažeidimai, kai Tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Pirkimo sutarties reikalavimus atitinkančias Paslaugas pagal Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (pirkimo sutarties priedas Nr. 3) dėl Tiekėjo kaltės.“

1.9.       Vadinasi, sistemiškai taikant minėtas sutarties sąlygas ir jas pagal CK 6.193 straipsnio 4 dalį aiškinant sutartį pasiūliusio atsakovo nenaudai ir prie sutarties prisijungusio ieškovo naudai, sutartį galima vienašališkai dėl esminio pažeidimo nutraukti esant 4 sąlygų visumai: a) kai sutartį pažeidusi šalis buvo įspėta prieš protingą terminą; b) protingam terminui suėjus sutartį pažeidusi šalis buvo papildomai įspėta prieš 10 kalendorinių dienų; c) Tiekėjas dėl savo kaltės ilgiau kaip 30 dienų vėlavo suteikti paslaugas pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką ir d) jei tiekėjas a)-b) punktuose nustatyta tvarka įspėtas apie daromą esminį pažeidimą (ilgesnį kaip 30 dienų vėlavimą) daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų. Kadangi šalys nepasirašė sutarties 25 punkte nurodyto Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiko (pirkimo sutarties priedas Nr. 3), tai šalių faktiškai suderinta techninio darbo projekto rengimo data reikia laikyti atsakovo nutraukimo susirašinėjime patvirtintą datą – 2022 m. kovo 7 d. Kadangi pagal ieškinio 9.1. – 9.2. punkte pristatytas aplinkybes ieškovė projektą, (kurį vėliau atsakovė suderino be pastabų) perdavė atsakovei kovo 4 dieną – t. y. iki nustatyto 2022 m. kovo 7 d. termino, tai neegzistavo ieškinio 10.9 punkto c) papunktyje nurodyta „ilgesnio kaip 30 dienų vėlavimo sąlyga“. Kadangi pagal ieškinio 9.4. – 9.9. punktuose pristatytas aplinkybes ieškovas 30 dienų iki atsakovo 2022 m. balandžio 19 d. pranešimo apie esminį pažeidimą bei vienašalį sutarties nutraukimą taip pat vykdė sutartį (t. y. kovo-balandžio mėnesiais geranoriškai bendradarbiavo su atsakovu bei derinančiomis institucijomis, tam kad būtų gauti institucijų pritarimai / suderinimai), tai nėra pagrindo spręsti, kad atsirado ieškinio 10.9 punkto d) papunktyje nurodyta sąlyga dėl „daugiau kaip 30 dienų nevykdomų sutartinių įsipareigojimų“.

1.10.       Ieškovės nuomone, atsakovės vienašalis sutarties nutraukimas apie kurį ieškovei pranešta 2022 m. balandžio 19 d. pranešimu bei pakartota 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu, neatitinka sutartyje nurodytų vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo sąlygų, todėl toks atsakovės atliktas sutarties nutraukimas pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu. 

2.       Atsiliepime į ieškinį atsakovė Neringos savivaldybės administracija nurodo, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka ir prašo ieškovės UAB „Synergy Solutions“ ieškinį atmesti bei priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimo į ieškinį pagrindu atsakovė nurodo aplinkybes, kad:

2.1.       Ieškovei laimėjus minėtą viešąjį pirkimą 2021 m. liepos 14 d. buvo pasirašyta Sutartis. Teigia, kad ieškovė pateikė AAS „BTA Baltic Insurance Company“ 2021 m. liepos 16 d. išduotą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimo polisą/liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), todėl atsakovės manymu laikytina, kad Sutartis įsigaliojo nuo 2021 m. liepos 16 d. Pagal šalių pasirašytos Sutarties 4 punktą ieškovė paslaugas atsakovei turėjo pradėti teikti nuo Sutarties įsigaliojimo dienos. Teigia, kad ieškovė, pasirašydama Sutartį, įsipareigojo atlikti projekto „Gatvių apšvietimo modernizavimas Neringos savivaldybėje: Naglių g., Pamario g., Skruzdynės g., Naglių ir Lotmiškio g., privažiavimas į centr. gelb. stotį, privažiavimas į mažąją gelb. stotį, krantinės Juodkrantėje, Kalno g., Pervalkos g. ir Preilos g. Neringoje“ techninės užduoties ir/ar paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti reikalingų dokumentų rengimą, parengti techninį darbo projektą ir suteikti projekto vykdymo priežiūros paslaugas.

2.2.       Atsakovės nuomone, ieškovė nuo pat Sutarties įsigaliojimo netinkamai vykdė jos sąlygas, pažeisdama Sutarties 13.4 punkto nuostatas, per 10 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo raštu nesuderino su atsakove paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiko. Atsakovė tik 2021 m. liepos 27 d. gavo ieškovės 2021 m. liepos 21 d. raštą Nr. SD21-07-21-1, kuriuo atsakovei buvo pateiktas sutartinių įsipareigojimų laidavimo užtikrinimo dokumentas, pateikta informacija apie paskirtus projekto vadovus bei pateiktas derinimui grafikas. Teigia, kad ji 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. (4.16)015-1950 informavo ieškovę, jog atsisako suderinti grafiką, kadangi: 1) į grafiką buvo įtrauktas Sutartyje nenumatytas 50 dienų terminas paslaugai „Topografinės nuotraukos parengimas“, nors pagal Sutarties 13.10 punktą ieškovė įsipareigojo paslaugos teikimo metu, esant poreikiui atlikti statybinius tyrinėjimus, tame tarpe parengti ir topografinę nuotrauką, todėl topografinės nuotraukos rengimą ir jos parengimui būtiną laiką Tiekėjas turėjo įsivertinti dar teikdamas pasiūlymą, o ne pratęsti Sutarties vykdymo terminus; 2) grafike techninės užduoties bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti rengimo termino (20 k. d.) pradžia buvo numatyta ne nuo Sutarties įsigaliojimo 2021 m. liepos 16 d.; 3) grafike paslaugos techninės užduoties rengimas bei paraiškų prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms apmokėjimo terminas numatytas ankstesnis, nei paslaugos suteikimo data. Kadangi toks grafikas neatitiko Sutarties sąlygų, atsakovė pareikalavo, kad ieškovė iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. patikslintų grafiką, bei laikytųsi sutartinių įsipareigojimų bei terminų.

2.3.       Nurodo, kad 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu ji pakartotinai pareikalavo iš ieškovės skubos tvarka pakoreguoti grafiką bei laikytis paslaugų teikimo ir apmokėjimo terminų. Pažymi, kad ji ieškovei pateikė visą informaciją, kuri buvo nurodyta pirkimo procedūrų metu techninėje specifikacijoje: buvo pateiktas investicinis projektas „Gatvių apšvietimo modernizavimas Neringos savivaldybėje“ ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai. Tuo tarpu tikslios projektavimo ribos buvo nustatytos dar techninėje specifikacijoje ir ieškovei žinomos. Nepaisant to, atsakovė, bendradarbiaudama su ieškove, teikė papildomus dokumentus – prisijungimų ribų aktus ir duomenis apie spintų valdymo vietas. Taip pat 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu atsakovė pateikė išsamius paaiškinimus į ieškovės paskirto projektuotojo T. K. keltus klausimus, nors ieškovė nesilaikė Sutarties 66 punkte numatytos klausimų teikimų raštu tvarkos ir Sutarties 13.6 punkto, numatančio Tiekėjo pareigą nurodyti, kokių konkrečių duomenų (dokumentų) trūksta ir kokius dokumentus Užsakovas turi pateikti. Teigia, jog ieškovės pozicija, kad paslaugų teikimo pradžia turi būti 2021 m. spalio 19 d., neatitinka Sutarties sąlygų, kadangi vadovaujantis Sutarties 13.10 punktu ieškovė įsipareigojo atlikti būtinus statybinius tyrimus, tame tarpe ir topografinės nuotraukos parengimą. Statybiniai tyrinėjimai, topografinės nuotraukos parengimas įeina į Sutartyje numatytus paslaugų suteikimo terminus. Duomenų, reikalingų projektavimo paslaugoms atlikti, gavimas ir perdavimas turėjo būti taip pat įvertintas į paslaugos suteikimo trukmę, nes pagal Sutarties 13.6 punkto nuostatas ieškovė per 5 dienas turėjo informuoti raštu apie reikalingus paslaugai suteikti dokumentus, nurodydama konkrečiai, kokie dokumentai reikalingi ir kokia forma jie turi būti pateikti. Pažymi, kad pirkimo procedūrų metų ieškovė jokių papildomų dokumentų ar informacijos iš atsakovės neprašė, paklausimų dėl trūkstamų duomenų neteikė, tačiau pateikė savo pasiūlymą, taip patvirtindama, kad pirkimo metu pateiktos informacijos apimtis buvo pakankama.

2.4.       Nors pagal Sutarties (techninės specifikacijos sąlygas), techninis darbo projektas (pilna apimtimi ir su visomis dalimis) turėjo būti parengtas ir atsakovei perduotas dar 2021 m. spalio 14 d., t. y. po 90 k. d. po Sutarties įsigaliojimo, ieškovei tokio savo įsipareigojimo nevykdant, atsakovė geranoriškai ragino ją vykdyti Sutartį, ir savo raštais (2021-08-19, 2021-09-07) suteikė jai protingą papildomą terminą sutartiniams įsipareigojimams įvykdyti. Pažymi, kad net jei hipotetiškai sutikti su ieškovės pozicija, kad Sutartyje numatytų paslaugų vykdymo pradžia yra 2021 m. rugsėjo 2 d. (pagal ieškovės pateiktą grafiką), tai techninis darbo projektas turėjo būti parengtas per 90 dienų (ne vėliau kaip 2021 m. lapkričio 30 d.). Tačiau ir tai dienai ieškovė, nesilaikydama savo pačios parengto grafiko, paslaugų nesuteikė ir techninio darbo projekto parengusi nebuvo. Kadangi ieškovė nevykdė Sutarties ir techninio darbo projekto atsakovei neteikė, atsakovė 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. V15-483 įspėjo ieškovę apie vienašalį sutarties nutraukimą, pagal Sutarties 41 punktą, t. y. dėl Tiekėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų.

2.5.       Atsakovės teigimu, ieškovė 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr.SD22-03-04 pateikė atsakovei techninio darbo projektą, tačiau ieškovės pateiktas techninis darbo projektas neturėjo techninėje specifikacijoje ir ieškovės pasiūlyme, pateiktame pirkimo procedūrų metu, nurodytų būtinųjų projekto sudėtinių dalių, todėl neatitiko STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 8 ir 12 priedo nuostatų, kaip to reikalavo pirkimo dokumentai – Sutartis ir techninė specifikacija. Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (4.16)V15-622 pritarė ieškovės pateiktiems įrenginių įrengimo projekto sprendiniams, nes pagal Sutarties 13.8 punktą ieškovė turi suderinti visus projekto koncepcinius sprendinius su atsakove. Tačiau toks atsakovės pritarimas projekto sprendiniams nereiškia, jog ji patvirtino, kad paslaugos yra suteiktos tinkamai, kad techninis darbo projektas atitinka Sutarties sąlygas. Koncepcinių projekto sprendinių suderinimas, ar pritarimas jiems, nereiškia, kad Užsakovas STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 52 punkte numatyta tvarka patvirtino projektą. Kad projektas buvo parengtas netinkamai patvirtina ir 2022 m. kovo 16 d. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos gautas raštas, kuriame nurodyta, kad direkcija nepritaria Projekte pateiktų gatvių šviestuvų, jų atramų vizualizacijų pavyzdžiams, nes jie nedera Kuršių nerijos kraštovaizdyje. Akcentuoja, kad projekte neteisingai nurodytos gatvės.

2.6.       Nepaisant to, kad ieškovė bandė taisyti situaciją ir 2022 m. kovo 25 d. organizavo susitikimą su ieškovės, atsakovės ir Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcijos atstovais, esminė aplinkybė liko nepakitusi – ieškovė iki 2022 m. kovo 7 d. neįvykdė esminio sutartinio įsipareigojimo – nepateikė techninio darbo projekto pagal Sutarties sąlygas, t. y. pilnos apimties (su visomis techninėje specifikacijoje nurodytomis sudėtinėmis dalimis). Pažymi, kad 2022 m. balandžio 25 d. ieškovės pateiktas pataisytas techninis darbo projektas taip pat neturi visų privalomų sudėtinių dalių. Taigi, esant tokiam uždelstam (ženkliai daugiau nei 30 kalendorinių dienų) sutartinių įsipareigojimų nevykdymui iš ieškovės pusės, atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (4.16)V15-1284 informavo ieškovę, kad remdamasi ankstesniu įspėjimu, t. y. 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. V15-483 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimo“, nutraukia Sutartį, kadangi ieškovė iki nustatyto termino, t. y. iki 2021 m. kovo 7 d., nepateikė tinkamai parengto „Gatvių apšvietimo modernizavimas Neringos savivaldybėje: Naglių g., Pamario g., Skruzdynės g., Naglių ir Lotmiškio g., privažiavimas į centr. gelb. stotį, privažiavimas į mažąją gelb. stotį, krantinės Juodkrantėje, Kalno g., Pervalkos g. ir Preilos g. Neringoje“ techninio darbo projekto. Net po Sutarties nutraukimo, t. y. 2022 m. balandžio 19 d., ieškovės 2022 m. balandžio 25 d. pateiktas parengtas techninis darbo projektas neatitiko Sutarties sąlygų, nes neturėjo visų būtinų dalių. Apie tai ieškovė buvo informuota 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (416)V15-1637, papildomai nurodant, kad ieškovė nors ir teigia, kad Sutartį įvykdė, projektą yra pateikusi, tačiau be to, ieškovė neįvykdė kito sutartinio įsipareigojimo – nepateikė popierinio projekto egzemplioriaus Sutartyje numatyta tvarka.

2.7.       Taigi, ieškovė nuo Sutarties įsigaliojimo (2021 m. liepos 16 d.) iki pat Sutarties nutraukimo (t. y. iki 2022 m. balandžio 19 d.), kas sudaro iš viso 277 dienų, pažeisdama Sutarties 3.5., 13.1., 13.5., 13.11., 13.18 ir 13.18.5 punktų įsipareigojimus, nepateikė pagal Sutarties (ir techninių specifikacijų) sąlygas parengto techninio darbo projekto (visų jo dalių), nors pagal Sutartį tai turėjo padaryti per 90 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2021 m. spalio 14 d., arba net jei hipotetiškai sutikti su ieškovės grafiku – iki 2021 m. lapkričio 30 d. Tokio savo įsipareigojimo ieškovė neįvykdė net ir tada, kai atsakovė nustatė protingą papildomą terminą techninį darbo projektą parengti iki 2022 m. kovo 7 d. Faktiniai ieškovės veiksmai (neveikimas) rodo, kad buvo padarytas esminis sutarties pažeidimas, kaip jis yra apibrėžiamas Sutarties 25 punkte. Atsižvelgiant į ieškovės netinkamą Sutarties vykdymą, vienašalis sutarties nutraukimas atsakovės, kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė, laikytina adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies, t. y. ieškovės elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu.

2.8.       Atsakovė taip pat nurodo, kad ieškovė rengdama techninį darbo projektą turėjo vadovautis STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ nuostatomis ir parengti visas techninio darbo projekto dalis, numatytas techninėje specifikacijoje ir pačios ieškovės pateiktame konkursiniame pasiūlyme. Techninės specifikacijos 9 dalyje „Projektavimo paslaugų apimtis“ yra numatyta, kad techninio darbo projekto sudedamosios dalys turi būti rengiamos pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 8 ir 12 priedus. Ieškovei pirkimo procedūrose šios sąlygos buvo žinomos, ji jų nekvestionavo, neteikė paklausimų ar argumentų, kad tokia pirkimo sąlyga yra netinkama, nes tokių projekto dalių parengti nereikia ar nėra galima pagal galiojantį teisinį reguliavimą. Priešingai, ieškovė pirkimo procedūrų metu pateikė pasiūlymą, kuriame yra numatytas būtinų parengti projekto dalių sąrašas: 1) bendroji; 2) sklypo sutvarkymo; 3) architektūros; 4) konstrukcijų; 5) susisiekimo; 6) elektrotechnikos; 7) elektroninių ryšių (komunikacijų); 6) pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo; 9) statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo dalys. Tik parengus šias projekto dalis techninio darbo projekto apimtis ir detalumas būtų pakankamas Užsakovo sumanymui suprasti, projekto ekspertizei atlikti, statinio statybos skaičiuojamajai kainai nustatyti, statybą leidžiančiam dokumentui gauti rangos darbams nupirkti ir atlikti, todėl ieškovė, vykdydama Sutartį turėjo vadovautis savo pačios pateiktu konkursiniu pasiūlymu, Sutartimi ir pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 8 ir 12 priedo reikalavimus parengti visas būtinas techninio darbo projekto sudėtines dalis.

2.9.       Ieškovė atskirų projekto dalių nerengė ir neteikė. Šią aplinkybę pripažįsta ir pati ieškovė, todėl netinkamas sutartinių įsipareigojimų vykdymas yra daugiau nei akivaizdus, o ieškovės aiškus nesutikimas ir ateityje parengti privalomas sudėtines projekto dalis, rodo, kad ji neketino toliau tęsti Sutarties vykdymo joje numatytomis sąlygomis, todėl atsakovė turėjo neabejotiną pagrindą nutraukti Sutartį vienašališkai. 

2.10.       STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas. Projekto ekspertizė“ 41 punkte numatyta, kad statytojui turi būti perduodamas projekto originalas (-ai) (jei numatyta projektavimo darbų rangos sutartyje), taip pat projektavimo darbų rangos sutartyje numatytas projekto kopijų ir kompiuterinių laikmenų su įrašyta elektroniniu parašu pasirašyta projekto kopija skaičius. Techninės specifikacijos 15 grafoje „Projekto įforminimo, komplektavimo reikalavimai“ taip pat numatyta, kad projektas privalo būti įformintas pagal projektui keliamus teisinius reikalavimus. Iki projekto ekspertizės paslaugos teikėjas (projektuotojas) pateikia 1 egzempliorių techninės dokumentacijos popierine forma ir 1 egzempliorių skaitmenine forma. Sutarties 1 priedo 15 punkte taip pat numatyta, kad Tiekėjas Užsakovui pateikia jo nurodytą skaičių suderinto ir patvirtinto techninio darbo projekto popierinių egzempliorių. Sutarties 13.5 punktas aiškiai įpareigoja ieškovę teikti paslaugas pagal Sutarties, techninės užduoties ir projekto rengimo dokumentų reikalavimus. Taigi, pirmo popierinio techninio darbo projekto egzemplioriaus pateikimas yra ne formalus atsakovės pageidavimas, nukreiptas neva į ateitį, o realus ieškovės sutartinis įsipareigojimas, kurį ji turėjo įvykdyti Sutartyje numatyta tvarka, tačiau to niekada nepadarė. Ginčo tarp šalių, kad popierinio projekto egzemplioriaus ieškovė nėra pateikusi nėra, tą pripažįsta ir pati ieškovė. Esant tokioms aplinkybėms, atsakovė turėjo pagrindą konstatuoti, kad ieškovė nevykdo sutartinių įsipareigojimų, todėl Sutartį nutraukė pagrįstai.

2.11.       Dėl vienašalio Sutarties nutraukimo atsakovė pasisako, jog šalių pasirašytos Sutarties 41 punkte yra numatyta, kad Užsakovas turi teisę, įspėjus kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 25 punktas), jei tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat jei atsiranda Sutarties 42.1 – 42.5 punktuose nurodytos aplinkybės. Sutarties 25 punkte numatyta, kad esminiai pažeidimai – tai tokie pažeidimai, kai tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas pagal paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką dėl tiekėjo kaltės. Taigi Sutartimi šalys aiškiai susitarė, kad tuo atveju, jei Tiekėjas dėl savo kaltės vėluos 30 dienų suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas, atsakovė įspėjusi kitą šalį prieš protingą terminą ir šiam terminui suėjus, įspėjusi prieš 10 kalendorinių, įgis teisę vienašališkai nutraukti Sutartį. Atsakovės teigimu, ginčo faktinės aplinkybės aiškiai įrodo, kad ji teisėtai pasinaudojo vienašališko nutraukimo galimybe, nes ieškovė ilgiau nei 30 dienų vėlavo suteikti Sutarties reikalavimus atitinkančias paslaugas, o būtent: nepateikė suderinto darbų grafiko, laiku neparengė ir nepateikė pagal Sutarties ir techninės specifikacijos sąlygas pilnos apimties (visų privalomų sudėtinių dalių) techninio darbo projekto, nepateikė projekto popierinio egzemplioriaus, o į atsakovės raginimus laikytis Sutarties sąlygų ir įsipareigojimus vykdyti Sutartyje numatytais terminais nereagavo. Ieškovės veiksmai (neveikimas) atitiko Sutarties 25 punkte pateikto esminio pažeidimo apibrėžimą. 

2.12.       Atsakovė pažymi, kad ieškovei dalyvaujant viešojo pirkimo procedūrose buvo žinomos Sutarties sąlygos, įskaitant ir vienašalio Sutarties nutraukimo dėl esminio jos pažeidimo pagal 41 punktą teisinės pasekmės. Be to, ieškovei buvo žinoma ir tai, ką šalys susitarė laikyti esminiu sutarties pažeidimu, nes esminis sutarties pažeidimas buvo aiškiai apibrėžtas Sutarties 25 punkte. Tinkamo sutartinių įsipareigojimų vykdymo svarba atsispindi ir yra akcentuota net keliose Sutarties punktuose, apibrėžiančiuose ieškovės įsipareigojimus, pavyzdžiui: teikti paslaugas pagal Sutarties, techninės užduoties, projekto rengimo dokumentų reikalavimus (Sutarties 13.5 punktas), pagal grafike nurodytus terminus pradėti, kokybiškai teikti ir užbaigti ir perduoti Užsakovei visas Sutartyje nurodytas paslaugas pagal joms keliamus reikalavimus (Sutarties 13.11 punktas); suteikti paslaugas Sutartyje bei jos prieduose nurodyta tvarka ir terminais, laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų ir sąlygų, parengti dokumentus, susijusius su Sutartyje numatytų paslaugų teikimu, atlikti kitus įsipareigojimus pagal Sutartį (Sutarties 13.18 punktas). Taigi ieškovei buvo žinoma, kad tinkamas ir savalaikis sutartinių įsipareigojimų vykdymas yra esminė Sutarties sąlyga, už kurios nevykdymą, jis, kaip sutartinių įsipareigojimų nevykdžiusi šalis turės prisiimti tokių savo veiksmų (neveikimo) pasekmes – ne tik, kad Sutartis bus nutraukta, bet ir tai, kad jis bus įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą. Žinojusi Sutarties sąlygas, ieškovė nepagrįstai ieškinyje apeliuoja į jai kilsiančių neproporcingų pasekmių riziką.

2.13.       Ieškovė taip pat visiškai nepagrįstai teigia, kad ji siekė nutraukti Sutartį tik tam, kad galėtų nemokamai pasinaudoti ieškovės sukurtu techniniu darbo projektu, nes tokie ieškovės įtarimai neturi jokio realaus pagrindimo. Sutarties 59 straipsnis numato, kad tiekėjas tik su techninio darbo projekto byla, o kai teikiamos projekto vykdymo priežiūros paslaugos su galutiniu paslaugų priėmimo-perdavimo aktu perduoda visas autoriaus turtines teises į visą projektinę dokumentaciją arba jos dalis, suteikiant teisę Užsakovui disponuoti kūriniais jo nuožiūra ar kitaip realizuoti turtines teises, įgytas Sutarties pagrindu. Šalys susitarė, kad autoriaus turtinės teisės bus laikomos perduotomis Užsakovui, kai atitinkama projektinė dokumentacija arba jos dalis bus perduota Tiekėjo Užsakovui sutartyje nustatyta tvarka. Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. vienašališkai nutraukdama Sutartį, aiškiai išreiškė savo poziciją, kad Tiekėjas nėra Sutartyje numatyta tvarka tinkamai parengęs ir perdavęs techninio darbo projekto. Tokiu atveju atsakovė nėra ir negali būti laikoma įgijusia kokias nors teises į ieškovės teiktus dokumentus, todėl ir naudotis projektu negali. Kita vertus, ieškovės netinkamai parengtas projektas net negalėtų būti realiai panaudotas, o atsakovė tokio tikslo net ir neturi, todėl minėti ieškovės argumentai iš esmės yra deklaratyvūs ir nepagrįsti.

3.       Ieškovė UAB „Synergy Solutions“ pateiktu dubliku ieškinį palaiko ir prašo jį tenkinti. Dubliko pagrindu nurodo aplinkybes, kad: 

3.1.       Sprendžiant ar: a) egzistavo esminis sutarties pažeidimas / sutartyje nustatyti vienašalio nutraukimo pagrindai ir b) ar tokiems pagrindams atsiradus atsakovė pagrįstai ir teisėtai sutarties nutraukimą pasirinko kaip kraštutinę savo teisių gynybos priemonę, vertintinas ne tik sutarties tekstas, bet ir šalių bendradarbiavimas bei elgesys vykdant sutartį. Realios sutarties vykdymo aplinkybės, atsakovės elgesys vykdant sutartį, teisiškai reikšmingi sutarties nutraukimo pagrindai ir tikroji atsakovės valia, egzistavusi sutarties nutraukimo metu yra atskleisti pirminiuose dokumentuose – atsakovės susirašinėjime su ieškove dėl sutarties vykdymo eigos bei nutraukimo, o ne atsakovės gynybinėje pozicijoje, kuri išdėstyta atsiliepime. Atsiliepime išdėstyta pozicija, kad Paslaugų teikimas turėjo pasibaigti 2021 m. spalio 14 d. (dėl ko neva ieškovė vėlavo ilgiau kaip 30 dienų / 277 dienas), nepagrįsta ir neatitinka nei šalių susirašinėjimo, nei pačios atsakovės elgesio ir veiksmų, kadangi: CK 6.46 straipsnio 2 dalis nustato, jog skolininkas turi teisę sustabdyti prievolės vykdymą, kai kreditorius nevykdo savo priešpriešinės pareigos, jeigu skolininko ir kreditoriaus priešpriešinės pareigos susijusios taip, kad galima pateisinti prievolės vykdymo sustabdymą. CK 6.207 straipsnio 2 dalis nustato, jog kai šalys savo prievoles turi įvykdyti viena paskui kitą, tai turinti sutartį įvykdyti, vėliau šalis gali sustabdyti vykdymą tol, kol kita šalis neįvykdo savo prievolių. Ieškovė dar 2021 m. liepos 21 d. raštu pateikdama pasirašytą Pirkimo sutartį informavo atsakovę, jog paslaugų teikimui bus reikalingi STR 1.04.04:2017 7.4. punkte nurodyti privalomieji dokumentai (Statytojo (t. y. atsakovės) pareiga projektuotojui pateikti statinio kadastrinių matavimų ir teisinės registracijos Nekilnojamojo turto registre dokumentus expressis verbis nustatyta STR 1.04.04:2017 7.4.2. punkte) ir reikės rengti topografinę nuotrauką, kurios rengimo terminas buvo įtrauktas į ieškovės pasiūlytą paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką.

3.2.       Ieškovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. informavo atsakovę, jog negali pradėti teikti paslaugų, kadangi iš Užsakovo negauti išeitiniai duomenys ir dokumentai, nėra aiškios projektavimo ribos, nepateiktas investicijų planas, duomenys apie esamus apšvietimo tinklų pajungimus. Atsakovė vietoj kadastrinių matavimų duomenų el. paštu pateikė sklypų kadastrinius numerius, pagal kuriuos ieškovė nustatė, jog dalis reikalingų projektuoti apšvietimo tinklų (šviestuvų) išeina už kadastrinių sklypų ribų (sklypų kadastrinių matavimų bylos projektuotojui nebuvo pateiktos nei iki projekto parengimo 2022 m. kovo 4 d., nei iki šiol). Todėl 2021 m. rugsėjo 7 d. raštu ieškovė pakartotinai prašė atsakovės, kad ji bendradarbiautų ir nustatytų projektavimo ribas, pagal kurias tampa aišku kokioje apibrėžtoje teritorijoje turi būti įrengtas apšvietimas ir kokios konkrečios teritorijos topografinę nuotrauką reikia užsakyti. Vadovaujantis CK 6.64 straipsnio 3 dalies reguliavimu, jeigu kreditorius pažeidžia prievolę, skolininkas laikomas jos nepažeidusiu. Skolininkas (ieškovė) negali būti laikomas pažeidusiu prievolę (rengti dokumentus prisijungimo sąlygoms gauti ir vėliau gautų prisijungimo sąlygų pagrindu rengti apšvietimo įrenginių projektą), kol kreditorius (atsakovė) laikomas pažeidusiu savo prievolę (pagal sutarties 15.2 punktą per įmanomai trumpiausius terminus pateikti Tiekėjui visus dokumentus ir informaciją būtinus tinkamo paslaugų teikimo pradžiai bei pagal sutarties 15.4. punktą sudaryti visas būtinas sąlygas Tiekėjui teikti Pirkimo sutartyje numatytas paslaugas). Dėl nurodytų priežasčių, visu tuo laikotarpiu, kol atsakovė teikė reikalingus duomenis ir tikslino projektavimo ribas, ieškovė negali būti laikoma pažeidusia sutartį (nevykdančia sutartinių įsipareigojimų ar vėluojančia perduoti projektavimo darbų rezultatą) daugiau kaip 30 dienų. 

3.3.        Atsakovė iki 2021 m. spalio 12 d. dar vykdė ieškovės prašymus, t. y. : a) 2021 m. spalio 12 d. pateikė trūkstamą informaciją apie projektavimo ribas ir jas tikslino atsisakydama kai kurių teritorijų apšvietimo; b) organizavo projektavimo ribų aptarimo susirinkimą 2021 m. spalio 13 d. (kuris faktiškai įvyko 2021 m. spalio 19 d.) ir atsakė į likusius ieškovės klausimus. Po reikiamų duomenų iš atsakovės gavimo, ieškovė per sutartyje nurodytą 20 k. d. terminą parengė reikalingus dokumentus ir 2021 m. spalio 26 d. pateikė prašymą prisijungimo sąlygoms gauti. Atsakovės kontroliuojama komunalinio ūkio įmonė dar po 20 dienų – t. y. 2021 m. lapkričio 15 d. išdavė prisijungimo sąlygas, be kurių nebuvo galima pradėti projekto rengimo darbų nurodytų Sutarties dalyje. Gavusi prisijungimo sąlygas ieškovė nuo 2021 m. lapkričio 15 d. rengė įrenginių projektą (kurio rengimui turėjo 70 dienų) ir jo sprendinius pateikė atsakovei tvirtinti 2022 m. sausio 12 d. el. laišku su nuoroda į projektinę dokumentaciją. Atsakovė į pateiktą projektinę dokumentaciją nereagavo, sprendinių netvirtino, pastabų dėl projekto sprendinių neteikė, o 2022 m. vasario 25 d. pateikė pranešimą ieškovei dėl vėlavimo. Ieškovė reaguodama į pranešimą, visus 2022 m. sausio 12 d. siūlytus, tačiau atsakovės dar nepatvirtintus projektinius sprendinius įtraukė į projekto sudėtį ir 2022 m. kovo 4 d. pateikė jai pakartotinai.

3.4.       Po projekto gavimo atsakovė taip pat atliko veiksmus, skirtus siekti sutarties vykdymo rezultato, o ne nutraukti sutartį – t. y.: a) atsakovė 2022 m. kovo 9 d. patvirtino parengtą projektą (sprendinius); b) po projekto patvirtinimo, organizavo 2022 m. kovo 25 d. susirinkimą ir dalyvavo bei derino šviestuvų dizaino sprendinius, kuriuos vėliau ieškovė įtraukė į parengto projekto 2022 m. balandžio 25 d. versiją. Taigi, dar 2022 m. kovo 9 d. projekto tvirtinimo metu ir 2022 m. kovo 25 d. jo aptarimo metu atsakovei projektas tiko ir buvo aktualus. Atsakovė, kaip ir ieškovė, siekė sutarties vykdymo rezultato, todėl atsiliepime pristatyta pozicija dėl Paslaugų teikimo termino pabaigos – 2021 m. spalio 14 d. tėra formalus ir nepagrįstas bandymas rasti kokių nors sutarties nutraukimą pateisinančių nuostatų, o ne realus atsakovės valią ir veiksmus atitinkantis sutarties nutraukimo pagrindas. Atsakovė neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo vienašališkai nutraukti Sutartį, nebuvo tinkamai išpildžiusi sutartyje nustatytus procedūrinius reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui, todėl iš 2022 m. kovo 9 d. ir 2022 m. kovo 25 d. įrodymų apie šalių bendradarbiavimą, skirtą sutarčiai iki galo įvykdyti ir nesant jokių vėlesnių atsakovės įspėjimų apie ketinimą nutraukti Sutartį, sprendžia, jog 2022 m. balandžio 19 d. raštu atsakovė su ieškove sudarytą Sutartį dėl ilgiau nei 30 dienų trunkančio sutartinių įsipareigojimų nevykdymo nutraukė nepagrįstai.

3.5.       Ieškovė palaiko savo poziciją, jog 2022 m. kovo 9 d. atsakovė pritarė pateiktam techniniam darbo projektui ir jo sprendiniams nenurodydama jokių trūkumų ar pastabų dėl projekto sudėties ar turinio, todėl po 2022 m. balandžio 19 d. rašto dėl sutarties nutraukimo gautas vėlesnis atsakovės 2022 m. gegužės 10 d. pranešimas, kuriuo ji sugalvojo naujų projekto įforminimo trūkumų (t. y. nurodė, jog projektas turėjo būti išskaidytas į dalis), rodo ne ieškovės padarytus esminius sutarties pažeidimus, o atsakovės valią bet kokiais išgalvotais pagrindais pateisinti įvykdytą sutarties nutraukimą. 2022 m. gegužės 10 d. rašte nurodyti nauji sutarties vykdymo trūkumai / nutraukimo pagrindai nėra realūs, nepažeidė jokių užsakovės interesų ir nesukėlė jokių neigiamų pasekmių ar žalos nukentėjusiai šaliai. Ieškovė pagal sutarties 13.1., 13.18 punktus įsipareigojo techninį darbo projektą parengti pagal galiojančias teisės aktų, reglamentuojančių statybos ir projektavimo veiklą normas, todėl ji nežino kokiu pagrindu VTPSI aiškina teisės normas, kadangi teisę aiškina ir taiko teismas, tačiau bet kuriuo atveju, atsiliepime nurodytas VTPSI atsakyme į užduotą klausimą pateiktas aiškinimas neatitinka Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalyje expressis verbis nustatyto teisinio reguliavimo apibrėžiančio, kas laikoma kilnojamaisiais daiktais: Elektros energijos persiuntimui skirtos žemosios ir vidutinės įtampos elektros oro linijos, oro kabelių linijos, požeminių ir povandeninių kabelių linijos ir jų technologiniai priklausiniai, įskaitant transformatorines ir transformatorių pastotes ir jose įrengtus įrenginius, požeminių kabelių kanalus, linijas laikančias atramas ir kitus technologinius priklausinius, taip pat vartotojo elektros įrenginiai, laikomi kilnojamaisiais daiktais, išskyrus elektros energetikos objektus, kurie pagal Statybos įstatymą laikytini pastatais. Taigi ieškovės nuomone, kadangi pagal užsakovės pateiktą informaciją, gatvių apšvietimui reikalingus pajungimus reikėjo daryti nuo gatvėse įrengtų prijungimo spintų, tai visi už prijungimo taško projektuojami įrenginiai, įskaitant ir apšvietimo linijas bei šviestuvus, Lietuvos Respublikos Elektros energetikos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies prasme laikomi vartotojo elektros įrenginiais.

3.6.       Taigi nėra nei faktinio, nei teisinio, nei procedūrinio pagrindo vertinti, kad egzistavo tokie sutarties vykdymo pažeidimai dėl kurių atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį, todėl vienašalis sutarties nutraukimas, apie kurį ieškovei pranešta atsakovės 2022 m. balandžio 19 d. pranešimu ir pakartota 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu, neatitinka sutartyje nurodytų vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo sąlygų, dėl ko pripažintinas nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu.

4.       Atsakovė Neringos savivaldybės administracija pateiktu tripliku atsiliepimą palaiko ir prašo ieškinį atmesti. Tripliko pagrindu nurodo aplinkybes, kad

4.1.       Ieškovė nei dublike, nei ieškinyje nenurodo, kokia, jos manymu, yra paslaugų teikimo pradžia, ir nuo kada turi būti skaičiuojamas 70 kalendorinių dienų techninio darbo projekto rengimo terminas. Ieškovė dublike tik pažymi, kad kadangi atsakovė teikė reikalingus duomenis ir tikslino projektavimo ribas, todėl ji, neva, negali būti laikoma pažeidusia paslaugų suteikimo terminus. Be to, Ieškovė nurodo, jog stabdė darbų vykdymą dėl atsakovės kaltės (dokumentų nepateikimo). Taigi, ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 14 d. sudarytos pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/218-030 3.2 punkte nurodyta, jog techninę užduotį ieškovė turi parengti per 20 kalendorinių dienų, o Sutarties 3.5 punkte teigiama, jog techninį darbo projektą ieškovė turi parengti per 70 kalendorinių dienų. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad paslaugos pradedamos teikti nuo Sutarties įsigaliojimo dienos, kuri, vadovaujantis Sutarties 38 punktu įsigalioja nuo pasirašymo ir Sutarties įvykdymo užtikrinimo pateikimo dienos. Šalys Sutartį pasirašė 2021 m. liepos 14 d., o ieškovė Sutarties įvykdymo užtikrinimą pateikė 2021 m. liepos 16 d. Tai reiškia, kad paslaugų teikimo pradžia buvo 2021 m. liepos 16 d. Taigi, paslaugos turėjo būti pradėtos teikti 2021 m. liepos 16 d., o techninė užduotis ir techninis darbo projektas turėjo būti parengtas per 90 kalendorinių dienų iki 2021 m. spalio 14 d. 

4.2.       Ieškovė nevykdė Sutarties 13.4 punkte įtvirtintos pareigos per 10 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos sudaryti paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką ir raštu suderinti jį su užsakove. Taip pat nevykdė pareigos inicijuoti paslaugų teikimo termino pratęsimo kaip numatyta Sutarties 5.1. punkte. Todėl ieškovė nevykdydama Sutarties nuostatų, negalėjo vienašališkai stabdyti darbų atlikimo. Ieškovė nei raštu, nei žodžiu neinformavo atsakovės apie ketinimą stabdyti Sutarties vykdymą. Atvirkščiai, ieškovė tik procesiniuose dokumentuose pradėjo kelti gynybinę versija, kad praleido paslaugų teikimo terminą todėl, jog, neva, stabdė darbų atlikimą.

4.3.       Ieškovė 2021 m. liepos 21 d. raštu Nr. SD21-0721-1 „Dėl pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030“ paprašė atsakovės pateikti įgaliojimą ir kitus pagal STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4. punkte nurodytus dokumentus. Atsakovė 2021-08-23, 2021-08-31, 2021-09-06 elektroniniu paštu pateikė investicijų projektą ,,Gatvių apšvietimo modernizavimas Neringos savivaldybėje ir nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, tai patvirtina ir Tiekėjo 2021-09-01 raštas ,,Dėl pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030“, kuriuo patvirtino, kad gavo šiuos dokumentus. Atsakovė 2021 m. spalio 12 d. el. laišku pateikė patikslintas projektavimo ribas. Nuo 2021 m. spalio 12 d. ieškovė jokios informacijos ar dokumentų iš atsakovės neprašė (dubliko 12 punkte pripažįstama, kad ieškovė 2021 m. spalio 12 d. gavo visus reikiamus dokumentus). Todėl ieškovė bent nuo 2021 m. spalio 12 d. galėjo laisvai ir netrukdomai teikti paslaugas, tačiau vis tiek techninio darbo projekto iki Sutarties nutraukimo taip ir neparengė. Net ir įvertinus laikotarpį nuo 2021-10-12 iki 2022-04-19 yra daugiau nei 90 kalendorinių dienų, per kurias ieškovė turėjo parengti techninę užduotį ir techninį darbo projektą. Tai reiškia, kad atsakovė turėjo teisinį pagrindą nutraukti Sutartį ir laikėsi visų Sutarties nutraukimo procedūrų.

4.4.       Ieškovė dublike teigia, kad atsakovė yra suinteresuota Sutarties tęsimu, tačiau Neringos miesto gatvių apšvietimo modernizavimo darbai, kuriems turėjo būti rengiamas techninis darbo projektas, buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis. Visi statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. spalio 1 d. Nepagrįstai užsitęsus techninio darbo projekto rengimui buvo akivaizdu, jog laiku neparengus techninio darbo projekto nebebus parinktas rangos ir statybos darbai nebus nustatytais terminais atlikti. VšĮ Lietuvos verslo plėtros agentūra 2022 m. balandžio 24 d. nutraukė finansavimo sutartį. Ieškovei reikšmingai praleidus techninio darbo projekto parengimo terminus ir aiškiai išreiškus poziciją, kad techninio darbo projekto ji nerengs taip kaip numatyta pirkimo dokumentuose, atsakovei neliko nieko kito, kaip tik nutraukti sutartį su tiekėju. Ieškovė dublike teigia, kad darbų atlikimo grafiko nesuderinimas nebuvo esminiu Sutarties pažeidimu ar kliūtimi Sutarties vykdymui. Su šiais teiginiais nėra pagrindo sutikti, kadangi Sutarties 13.4 punkte nurodyta, kad ieškovė turi ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Sutarties įsigaliojimo dienos parengti ir suderinti paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką. Kadangi ieškovė neparengė Sutarties sąlygas atitinkančio paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiko ir nesuderino jo su atsakove, vadinasi nesugebėjo įvykdyti Sutarties laiku. Nesutinka ir su ieškovė dublike išdėstytais teiginiais, jog Sutartis nenumatė topografinės nuotraukos rengimo, kadangi Sutarties 13.10 punkte buvo įtvirtinta pareiga atlikti visus paslaugų teikimui reikiamus tyrimus.

4.5.       Ieškovė dubliko 37 punkte teigia, jog techniniam darbo projektui nėra taikoma Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų, įskaitant STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“, reikalavimai. Taigi, ieškovė prieštarauja pati sau: ieškovė 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. SD21-0721-1 „Dėl pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030“ vadovavosi STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4 punktu ir Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo 24 straipsnio 3 dalimi; ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. rašte Nr. SD22-0425-1 „Dėl pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030“ rėmėsi Lietuvos respublikos Statybos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punktu. Ieškinio priede Nr. 9 nurodyta, kad „Projekto elektrotechninė dalis elektros tinklų prijungimui parengta ir atitinka STR 1.04.04:2017 reikalavimus“, „Statybos rangovas turi būti atestuota įmonė atitinkamiems darbams (STR 1.04.04:2017)“, „Rangovas vykdydamas statybos darbus vadovaujasi STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“, STR 1.07.02:2005 „Žemės darbai“. Taigi, pati ieškovė visur nurodo, kad rėmėsi Statybos įstatymu ar jį įgyvendinančiais teisės aktais, todėl turėjo vadovautis ir STR 1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ reikalavimais pateikti techninį darbo projektą visomis dalimis ir popieriniu formatu. Akivaizdu, kad ieškovė neparengė teisės aktų reikalavimus atitinkančio techninio darbo projekto sutartyje numatytu terminu, todėl ji pagrįstai nutraukė Sutartį su ieškove.

7       Teismo posėdyje ieškovės atstovas advokatas M. M. ieškinį palaikė. Akcentavo, kad atsakovė nepagrįstai nutraukė Paslaugų teikimo sutartį. Pažymėjo, kad atsakovės motyvai, dėl Paslaugų teikimo sutarties yra iš esmės deklaratyvūs ir nepagrįsti, nes šalys bendradarbiavo vykdant įsipareigojimus pagal minėtą sutartį, nors iš atsakovės pusės nepakankamai.

8       Teismo posėdyje atsakovė advokatės S. K. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti Posėdžio metu papildomai akcentavo, kad VšĮ Lietuvos verslo plėtros agentūra 2022 m. balandžio 24 d. nutraukė finansavimo sutartį, todėl ieškovės pateiktas techninis projektas neteko prasmės.

Teismas

k o n s t a t u o j a :        

Ieškinys tenkintinas.

9       Nagrinėjamu atveju tarp šalių ginčas kilo dėl 2021 m. liepos 14 d. sudarytos paslaugų Pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/218-030 vienašalio nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo. Ieškovė prašo pripažinti 2021 m. liepos 14 d. sudarytos Pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/218-030 nutraukimą neteisėtu, teigdama, kad nėra nei faktinio, nei teisinio, nei procedūrinio pagrindo vertinti, jog egzistavo tokie sutarties vykdymo pažeidimai dėl kurių atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį, todėl jos vienašalis sutarties nutraukimas, apie kurį ieškovei pranešta atsakovės 2022 m. balandžio 19 d. pranešimu ir pakartota 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu, neatitinka Sutartyje nurodytų vienašalio sutarties nutraukimo dėl esminio pažeidimo sąlygų.

10       Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad Neringos savivaldybės administracija (toliau – ir atsakovė) per CPO LT (CPO LT – tai nacionalinė centrinė perkančioji organizacija, vykdanti standartizuotus viešuosius pirkimus per el. katalogą, pirkimus kitų perkančiųjų organizacijų pavedimu, konsoliduotus pirkimus) vykdė viešąjį pirkimą dėl „Neypatingųjų susisiekimo komunikacijų statinių, kurių statybos skaičiuojamoji kaina 0,145 – 1,45 mln. Eur, projektavimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugos“. Iš katalogas.cpo.lt-Pirkimai pateiktų duomenų matyti, kad viešųjų pirkimų konkurse (Pirkimo Nr. CPO171277) dalyvavo 7 įmonės, kurios teikė pasiūlymus dėl paslaugų teikimo. Iškovė UAB „Synergy Solutions“ 2021 m. birželio 2 d. pateikė pasiūlymą Nr. CPO171277 mažiausia kaina, tai lėmė viešųjų pirkimų konkurso laimėjimą. Tarp ieškovės ir atsakovės 2021 m. liepos 14 d. sudaryta Pirkimo paslaugų sutartis Nr. CPO171277/165/218-030 su priedais: Paslaugų techninė specifikacija (Sutarties priedas Nr. 1); Užsakytų paslaugų sąrašas ir tiekėjo pasiūlymas (Sutarties priedas Nr. 2), pagal kurią ieškovė (Tiekėjas) įsipareigojo atsakovei (Užsakovui) teikti Sutarties priede Nr. 2 nurodytas Paslaugas, o Užsakovas įsipareigojo priimti tinkamai suteiktas Paslaugas ir sumokėti už jas Pirkimo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka. Pagal minėtą Sutartį šalys susitarė dėl gatvių apšvietimo modernizavimo Neringos savivaldybėje: Naglių g., Pamario g., Skruzdynės g., Naglių ir Lotmiškio g., privažiavimas į centr. gelb. stotį, privažiavimas į mažąją gelb. stotį, krantinės Juodkrantėje, Kalno g., Pervalkos g. ir Preilos g. Neringoje, techninės užduoties ir / ar paraiškų prisijungimo sąlygoms ir specialiesiems reikalavimams gauti reikalingų dokumentų rengimą, techninio darbo projekto parengimo ir projekto vykdymo priežiūros paslaugų suteikimo. Iš į bylą pateiktų duomenų nustatyta, kad 2021 m. liepos 21 d. ieškovė raštu Nr. SD21-0721-1 kreipėsi į atsakovę dėl įgaliojimo atstovauti Neringos savivaldybės administraciją Sutartyje numatytiems darbams ir atsiųsti kitus pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4. punkto reikalavimus projektuotojui privalomai pateikiamus dokumentus. 2021 m. liepos 14 d. ieškovė pateikė paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką atsakovei. Ieškovė 2021 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. VP21-21 skyrė T. K. projekto vadovu. 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė raštu Nr. (4.16)V15-1950 informavo ieškovę skubos tvarka iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. patikslinti paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką pagal pateiktas pastabas ir įspėjo ieškovę laikytis sutarties įsipareigojimų bei terminų. Tuo tarpu ieškovė 2021 m. rugpjūčio 19 d. raštu Nr. SD21-0819-1 papildomai prašė atsakovės pateikti visą informaciją Sutartyje numatytiems darbams pradėti. 

11       Ieškovė 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. SD21-0910-1 kreipėsi į atsakovę prašydama pateikti informaciją, kuri reikalinga projektuotojui bei pateikti projektavimo ribas ir pateikė atsakovei patikslintą paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką. Atsakovė elektroniniu paštu 2021 m. rugsėjo 10 d. nurodė, kad ribos, kurias reikalinga patikslinti yra peržiūrėtos, be to yra sužymėtos ribos, kurias reikia papildyti. 2021 m. spalio 26 d. ieškovė raštu Nr. SD21-10/26-TK1 kreipėsi į Biudžetinę įstaigą (toliau – BĮ) „Paslaugos Neringai“ dėl prisijungimo sąlygų išdavimo, kuriame BĮ „Paslaugos Neringai“ informavo apie tai, kad techninėje užduotyje nėra pateiktų reikalavimų valdymui, todėl ieškovė papildomai teikia nuomonę dėl galimo valdymo ir prašo BĮ „Paslaugos Neringai“ tai parašyti prisijungimo sąlygose. BĮ „Paslaugos Neringai“ 2021 m. lapkričio 15 d. raštu Nr. S-183 dėl prisijungimo sąlygų informavo ieškovę atnaujinamus gatvių apšvietimo šviestuvus projektuoti su DALI moduliais. Atsakovė 2022 m. vasario 17 d. raštu kreipėsi į ieškovę nurodydama, kad ši vėluoja atlikti techninio darbo projekto parengimą, kurio, pagal pirkimo sutarties priedą Nr. 2, paslaugų tiekimo trukmė yra 70 kalendorinių dienų. Minėtame rašte atsakovė nurodė, kad pagal sutarties paslaugų tiekimo trukmę, techninis darbo projektas turėjo būti pateiktas per 90 kalendorinių dienų, nuo pirkimo sutarties pasirašymo datos, kuri yra nuo 2021 birželio 14 d. Be to, atsakovė nurodė, kad reikalauja greičiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus ir pateikti techninį projektą pagal pasirašytą sutartį bei pažymėjo, kad pagal pirkimo Sutarties 9 skyriaus 41 punktą, Užsakovas turi teisę, praėjus 10 (dešimt) kalendorinių darbo dienų nuo pateikto raštiško įspėjimo, vienašališkai nutraukti paslaugų tiekimo sutartį dėl Tiekėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Nutraukus sutartį, Tiekėjas bus įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą.

12       2022 m. kovo 4 d. ieškovė raštu Nr. SD22-0304-2 kreipėsi į atsakovę nurodydama, kad jai buvo teikti koreguoti paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafikai, tačiau jie iki šiol nesuderinti, bet to ieškovė nurodė, kad iki šios dienos negautos statinių, kuriuose projektuojami gatvės elementai kadastrinių matavimų bylos. Minėtu raštu ieškovė atsakovei pateikė pilnos apimties projektą, nurodydama, kad laukia atsakovės pastabų arba pritarimo projekto sprendiniams. Atsakovė 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (4.16)V15-622 ieškovės pateikto projekto įrenginių įrengimo sprendiniams pritarė, papildomų pastabų nepateikė. Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija 2022 m. kovo 16 d. rašte dėl apšvietimo įrenginių, elektros linijų Neringos savivaldybėje įrengimo projekto nepritarė ieškovės projekte pateiktų gatvių šviestuvų, jų atramų vizualizacijų pavyzdžiui ir pasiūlė prieš koreguojant Projektą bei teikiant jį pakartotiniam derinimui, sukviesti visų suinteresuotų institucijų (Neringos savivaldybės, KPD Klaipėdos teritorinio skyriaus, BĮ „Paslaugos Neringai“, KNNP direkcijos) atstovus bendram aptarimui ir galimų gatvių apšvietimo sprendinių parinkimui. 2022 m. kovo 25 d. įvyko šalių susirinkimas dėl projekte pasiūlytų gatvės šviestuvų vizualizacijos, kurio metu atsakovė ir kitų įstaigų atstovai iškėlė naujus reikalavimus. Atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. raštu Nr. (4.16)V15-1294 informavo ieškovę, kad vadovaujantis 2022 m. vasario 17 d. raštu „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimo“ Nr. V15-483 ir Sutarties 9 skyriaus 41 punktu, Užsakovas nutraukia Sutartį dėl esminio pažeidimo – Tiekėjas daugiau nei 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, t. y. nepateikė techninio darbo projekto iki 2022 m. kovo 7 d. Ieškovė 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. SD22-0425-1 kategoriškai nesutiko su minėtame atsakovės rašte pateikta informacija ir atsakovei pateikė patikslintą projektą pagal 2022 m. kovo 25 d. šalių susirinkime pateiktas pastabas. Tačiau atsakovė 2022 m. gegužės 10 d. raštu Nr. (4.16)V15-1637 pakartotinai informavo ieškovę, kad Sutartis yra nutraukta dėl esminio jos pažeidimo. 2022 m. gegužės 31 d. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio skyriaus raštu Nr. (7.12-KI)2KI-622 „Dėl prašymo suderinti „Apšvietimo įrenginių, elektros linijų, Neringos savivaldybėje įrengimo projektą“ informavo ieškovę, kad planuojama veikla reikšmingo poveikio „Natura 2000“ teritorijos vertybėms neturės. Poveikio aplinkai vertinimo procedūra neprivaloma. 2022 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministerija raštu Nr. 3-2059 pateikė atsakovei išaiškinimą dėl klausimų susijusių su vartotojo elektros įrenginių, kurie pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą laikomi kilnojamaisiais daiktais, teisiniu reglamentavimu. Iš į bylą pateiktų elektroninių laiškų kopijų (2021-09-10; 2022-01-12; 2022-02-11; 2022-05-17; 2022-05-17) teismui akivaizdu, kad šalys nuo 2021 m. rugsėjo pradžios iki pat 2022 m. gegužės antros pusės vykdė derybas dėl Sutarties vykdymo klausimų.

Dėl sutarties nutraukimo pripažinimo (ne) teisėtu

13       Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.380 straipsnyje įtvirtinta viešojo pirkimo-pardavimo sutarties samprata, kuri nurodo, kad pagal viešojo pirkimo-pardavimo sutartį valstybės ar savivaldybės institucija arba valstybės ar savivaldybės įmonė, įstaiga arba organizacija už valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės ar savivaldybės fondų lėšas perka daiktus ar moka už darbus ar paslaugas (įskaitant nuomą) valstybės arba savivaldybės ar jų institucijų, įmonių, įstaigų bei organizacijų poreikiams tenkinti. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog tarp šalių sudaryta 2021 m. liepos 14 d. Pirkimo paslaugų sutartis Nr. CPO171277/165/218-030 atitinka CK 6.380 straipsnyje įtvirtinta viešojo pirkimo-pardavimo sutarties apibrėžimą. Taigi, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 87 straipsnyje yra įtvirtinti materialieji (turinio) pirkimo sutarties reikalavimai. Minėtame straipsnyje yra nustatyti konkretūs viešojo pirkimo sutarties turinio reikalavimai, t. y. esminės sutarties sąlygos, kurios privalo būti nurodytos viešo pirkimo sutartyje. Pagal nuosekliai plėtojamą kasacinio teismo praktiką CK nuostatos ir jose įtvirtintas sutarčių laisvės principas VPĮ 87 straipsnio kontekste taikomos tik tiek, kiek šio aspekto nereguliuoja specialusis VPĮ. CK 6.382 straipsnyje taip pat įtvirtinta, kad viešojo pirkimo-pardavimo sutartims CK normos taikomos tiek, kiek kiti įstatymai nenustato ko kita. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad pirkimo sutartis, sudaryta atlikus pirkimo procedūras pagal VPĮ nuostatas yra specifinė tuo, jog tiekėjai jas sudaro prisijungimo būdu, todėl atitinkamai perkančiosios organizacijos yra atsakingos už tikslias, aiškias, nedviprasmiškas bei teisingas pirkimo sąlygas ir visus pirkimo dokumentus, įskaitant sutarties projektą. Priešingu atveju gali kilti nepagrįsto perkančiosios organizacijos praturtėjimo grėsmė (LAT 2013 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-94/2013; 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-713/2013; 2015 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-609-690/2015; 2017 m. sausio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-91-248/2017; 2017 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-690/2017). Už viešojo pirkimo procedūrų organizavimą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakingos perkančiosios organizacijos (LAT 2011 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011). Šio vertinimo nekeičia tai, kad tiekėjai – profesionalūs viešųjų pirkimų teisinių santykių dalyviai, nes ir perkančiosioms organizacijoms keliami profesionalumo reikalavimai (LAT 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-158/2011). Atsižvelgiant į tai, būtent perkančiosioms organizacijoms kyla neigiamų padarinių už netinkamą pirkimo sutarties ar kitų pirkimo dokumentų parengimą (LAT 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-325-469/2018).

14       Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė 2021 m. liepos 14 d. Pirkimo paslaugų sutarties 2 punkte susitarė su ieškove dėl pirkimo sutartimi įsigyjamų paslaugų teikimo ir atsiskaitymo už suteiktas paslaugas tvarkos. Minėtos sutarties 3 punkte šalys aptarė paslaugų teikimo terminus: 3.2. punkte nurodė, kad Techninės užduoties ir / ar paraišką prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti užsakymo atveju: Statinys Nr. l: Tiekėjas turi parengti, suderinti ir pateikti tvirtinimui Užsakovui techninę užduotį bei paraiškas prisijungimo ir specialiosioms sąlygoms gauti ne ilgiau kaip per 20 k. d. Užsakovo nurodytu terminu; 3.5. punkte nurodė, kad Techninio darbo projekto užsakymo atveju (kai projektavimas vykdomas vienu etapu): Statinys Nr. l: Tiekėjas turi parengti ir suderinti Techninį darbo projektą ne ilgiau kaip per 70 k. d. Užsakovo nurodytu terminu. Šalys minėtoje sutartyje taip pat aptarė atsiskaitymo su Tiekėju klausimus, šalių teises ir pareigas, Sutarties nutraukimo sąlygas ir kitas esmines sutarties sąlygas. Atsakovei nutraukus 2021 m. liepos 14 d. Pirkimo paslaugų sutartį su ieškove tarp šalių kilo ginčas dėl minėtos sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo ir pagrįstumo, kadangi šalys skirtingai aiškina minėtos sutarties nutraukimo priežastis ir sąlygas. Taigi, šioje byloje iš esmės yra kilęs šalių sudarytos 2021 m. liepos 14 d. Pirkimo paslaugų sutarties vienašalio nutraukimo teisėtumo aiškinimo klausimas. Šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią, yra privaloma ir turi būti vykdoma (CK 6.189 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnis), o sutarties nutraukimas yra išimtinis teisių gynimo būdas (ultima ratio), todėl jo taikymui turi būti konstatuotas pakankamas įstatyminis ir faktinis pagrindas.

15       Kasacinio teismo praktika sutarčių aiškinimo klausimu yra nuosekli ir išplėtota: sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020 29 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką). Sutarties sąlygos aiškinamos pagal bendrąsias sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas CK 6.193 straipsnyje, vadovaujantis sąžiningumo bei sisteminio sutarties sąlygų aiškinimo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013 ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). CK 6.193 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas sisteminis sutarties aiškinimo principas reikalauja, kad visos sutarties sąlygos būtų aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Sisteminis sutarties aiškinimo metodas, taip pat sutarties tikslų aiškinimas gali padėti nustatyti sutarties rūšį, pobūdį, šalių tarpusavio teises ir pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis Nr. 3K-3-459/2012). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad sutartį būtina aiškinti kaip vientisą dokumentą, o ne vertinti atskiras jos sąlygas. Sisteminio sutarties aiškinimo principas reikalauja bet kurią sutarties sąlygą aiškinti atsižvelgiant į visą sutarties kontekstą. Sutarties sąlygų aiškinimas pagrįstas tikėjimu, kad šalys siekia išreikšti savo valią nuosekliai, ir turėtų būti preziumuojama, kad terminija yra nuosekli, iš esmės tas pats terminas, pavartotas skirtingose tos pačios sutarties dalyse, neturėtų būti suprantamas skirtingai. Dėl to sutartis turi būti aiškinama sistemiškai, nepaliekant neaptarto nė vieno reikšmingo sutarties punkto (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-535/2005), be to, negali būti neaptarta ir neįvertinta nė viena sutarties dalis, priedas ar kita sudedamoji dalis. Šiuo atveju galioja prezumpcija, kad kiekvienas žodis, frazė turi tam tikrą prasmę ir reikšmę, nes šalys be reikalo jų paprastai nevartoja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-181/2013).

16       Iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovė 2022 m. balandžio 19 d. pranešimu ir pakartotiniu 2022 m. gegužės 10 d. pranešimu informavo ieškovę dėl sutarties nutraukimo. Minėtuose pranešimuose atsakovė nurodė vienašališkai nutraukianti 2021 m. liepos 14 d. sudarytą paslaugų Pirkimo sutartį Nr. CPO171277/165/218-030. Vienašalio sutarties nutraukimo pagrindai reglamentuojami CK 6.217 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad šalis gali nutraukti sutartį, jeigu kita šalis sutarties neįvykdo ar netinkamai įvykdo ir tai yra esminis sutarties pažeidimas. Vienašališkai sutartis gali būti nutraukta ir joje numatytais atvejais (CK 6.217 straipsnio 5 dalis). Iš šalių sudarytos Sutarties turinio akivaizdu, jog šalių joje numatyti esminiai Pirkimo sutarties pažeidimai yra tokie pažeidimai, kai Tiekėjas ilgiau kaip 30 dienų vėluoja suteikti Pirkimo sutarties reikalavimus atitinkančias Paslaugas pagal Paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką (Pirkimo sutarties priedas Nr. 3) dėl Tiekėjo kaltės. Taigi, nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar atsakovė turėjo teisę nutraukti Sutartį esant esminiam sutarties pažeidimui. Pagal CK 6.217 straipsnio 2 dalį, nustatant, ar sutarties pažeidimas yra esminis, ar ne, turi būti atsižvelgiama į tai: 1) ar nukentėjusi šalis iš esmės negauna to, ko tikėjosi iš sutarties, išskyrus atvejus, kai kita šalis nenustatė ir negalėjo protingai nustatyti tokio rezultato; 2) ar pagal sutarties esmę griežtas prievolės sąlygų laikymasis turi esminę reikšmę; 3) ar prievolė neįvykdyta tyčia ar dėl didelio neatsargumo; 4) ar neįvykdymas duoda pagrindą nukentėjusiai šaliai nesitikėti, kad sutartis bus įvykdyta ateityje; 5) ar sutarties neįvykdžiusi šalis, kuri rengėsi įvykdyti ar vykdė sutartį, patirtų labai didelių nuostolių, jeigu sutartis būtų nutraukta. Remiantis CK 6.218 straipsnio 1 dalimi, CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. Be kita ko, būtina pažymėti ir tai, kad VPĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punktas taip pat numato įspėjimo dėl sutarties nutrukimo terminą, t. y. apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. 

17       Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad jeigu šalys susitarė, kad tam tikros sutarties sąlygos pažeidimas yra pagrindas vienašališkai nutraukti sutartį, tai nebūtina, kad jos būtų susitarusios šį pažeidimą vertinti kaip esminį. Sutartyje ir įstatyme išvardytų vienašalio sutarties nutraukimo pagrindų taikymo skirtumas yra tas, kad teismas netikrina, ar sutartyje įtvirtintas sutarties nutraukimo pagrindas savo pobūdžiu atitinka CK 6.217 straipsnio 2 dalies kriterijus. Tačiau sutartyje nurodytas nutraukimo pagrindas yra sutarties sąlyga, todėl teismo vertinamas ir kontroliuojamas sutarties sąlygų teisėtumo ir sąžiningumo aspektais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014; 2015 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-596-313/2015; 2018 m. liepos 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 28 punktas). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai šalių sutartyje aptarti vienašalio sutarties nutraukimo atvejai siejami su sutarties pažeidimu, paprastai laikoma, kad toks sutarties pažeidimas yra esminis. Jo esminis pobūdis grindžiamas šalių suderinta valia sudarant sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 25 punktas; 2021 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-261-469/2021, 79 punktas). Spręsdami dėl ginčų, kylančių iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismai, be kita ko, dėl sutarties vykdymo, turi vertinti ne tik ginčo sutarties nuostatas, bet ir, atsižvelgdami į aplinkybę, jog ginčo sutartis buvo sudaryta viešojo pirkimo būdu, sutarties turinys turi būti nustatomas ir tiriant bei vertinant paskelbto viešojo pirkimo konkurso sąlygas, konkurso laimėtojo pasiūlymą, šalių elgesį vykdant sutartį ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-220-969/2020, 46 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Iš teisinio reguliavimo ir teismų praktikos išplaukia aiški perkančiųjų organizacijų pareiga formuluoti tikslius, konkrečius reikalavimus tiekėjams. Ši jų pareiga kyla iš bendrosios perkančiųjų organizacijų pareigos objektyviai ir kruopščiai vykdyti viešojo pirkimo procedūras, užtikrinti viešųjų pirkimų principų laikymąsi ir tikslo pasiekimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-656/2013). Už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija. Jei ši nevykdo iš VPĮ kylančių pareigų ar jas vykdo netinkamai, būtent jai turi tekti neigiami padariniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178-469/2021, 32, 33 punktai).

18       Teismas pažymi, kad civilinis procesas inter alia grindžiamas ginčo šalių rungimosi ir lygiateisiškumo principais. Rungimosi principas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims: kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti.

19       Taigi, kaip minėta, bendroji įrodinėjimo pareigos paskirstymo taisyklė nustato, kad įrodinėjimo pareiga tenka tam asmeniui, kuris teigia. Įrodinėjimo civilinėje byloje tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Faktiniai duomenys nustatomi CPK 177 straipsnio 2 dalyje numatytomis priemonėmis. Formuodamas teismų praktiką kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai dėl tam tikrų faktinių aplinkybių buvimo jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo, o visuma byloje esančių įrodymų leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008 ir kt.). Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo išraiška, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vieną ar kitą įrodymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009). Esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK straipsnio 7 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011).

20       Bylos duomenimis nustatyta, jog Sutarties nutraukimą iniciavo atsakovė. Rašytiniai bylos duomenys bei šalių paaiškinimai patvirtina, kad šalys nors ir siekė Sutarties vykdymo, tačiau vykdant sutartinius įsipareigojimus visgi netinkamai vykdė pareigą kooperuotis ir bendradarbiauti, kas teismo manymu lėmė tai, jog buvo praleisti Sutartyje numatyti darbų įvykdymo terminai. Tuo tarpu Sutarties 9 skyriaus 38 punkte nurodyta, kad Pirkimo sutartis įsigalioja Pirkimo sutartį pasirašius abiem Pirkimo sutarties šalims ir Tiekėjui pateikus Pirkimo sutarties įvykdymo užtikrinimą (jei taikoma) nuo 2021 m. birželio 14 d. Šalys Sutartyje aptartus klausimus pradėjo derinti nuo 2021 m. liepos 21 d., t. y. tuomet, kai ieškovė raštu Nr. SD21-0721-1 kreipėsi į atsakovę dėl įgaliojimo atstovauti Neringos savivaldybės administraciją Sutartyje nurodytiems darbams atlikti. 2021 m. rugpjūčio 19 d. atsakovė raštu Nr. (4.16)V15-1950 informavo ieškovę skubos tvarka iki 2021 m. rugpjūčio 23 d. patikslinti paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką pagal pateiktas pastabas ir įspėjo ieškovę laikytis sutarties įsipareigojimų bei terminų, tačiau ieškovės prašomų duomenų šiai neteikė. Ieškovė tą pačią dieną, t. y. 2021 m. rugpjūčio 19 d., raštu Nr. SD21-0819-1 ir 2021 m. rugsėjo 10 d., raštu Nr. SD21-0910-1, papildomai paprašė atsakovės pateikti visą informaciją Sutartyje numatytiems darbams pradėti bei pateikė atsakovei patikslintą paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką. Atsakovė elektroniniu paštu tik 2021 m. rugsėjo 10 d., t. y. tik po patikslino ieškovės kreipimosi pateikė prašomą informaciją. Minėtos faktinės aplinkybės patvirtina tai, kad atsakovė neteikė ieškovei prašomos informacijos, o į ieškovės prašymus atsakė, kad: „Tiekėjas teikdamas pasiūlymą nepateikė jokių klausimų ir pretenzijų dėl pirkimo apimties, tačiau pateikė pasiūlymą, įsivertinęs pirkimo dokumentaciją“ (atsakovės 2021-09-07 raštas). Teismo nuomone, atsakovė tuo akivaizdžiai vilkino Sutarties vykdymą, nes Sutartis įsigaliojo nuo 2021 m. birželio 14 d., o šalys tik 2021 m. rugsėjo 10 d. (tai patvirtina šalių 2021-09-10 susirašinėjimas el. paštu) suderino projektavimo ribas, t. y. net tris mėnesius derino projektavimo ribas.

21       Pažymėtina, kad Sutarties šalių pareiga bendradarbiauti įgyvendinant savo teises ir pareigas yra įtvirtinta CK 6.200 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodyta, jog vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Taigi, CK akcentuojami du aptariamo principo aspektai: pareiga bendradarbiauti ir pareiga kooperuotis. Minėta, kad už VPĮ tinkamą vykdymą ir pasiektus rezultatus pirmiausia atsakinga būtent perkančioji organizacija, todėl būtent jai tenka pareiga Tiekėjui laiku ir tinkamai pateikti visus reikiamus dokumentus Sutartyje numatytiems darbams pradėti. Rašytiniai įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė teikė atsakovei paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką suderinimui net du kartus, tačiau byloje nėra duomenų apie tai, kad jis būtų šalių suderintas ir patvirtintas, to neneigia ir bylos šalys. Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina tai, kad ieškovė net du kartus teikė atsakovei paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką suderinimui, tačiau į bylą nepateikta jokių duomenų apie tai, kad grafikas būtų šalių suderintas ir patvirtintas, to neneigia ir bylos šalys. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų raštų, ieškovė prašė atsakovės suteikti įgaliojimą atstovauti Neringos savivaldybės administraciją Sutartyje numatytiems darbams ir atsiųsti kitus pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4. punkto reikalavimus projektuotojui privalomai pateikiamus dokumentus. Minėtu raštu ieškovė taip pat pateikė atsakovei visus reikiamus dokumentus Sutarties vykdymui pradėti: sutartinių įsipareigojimų įvykdymo laidavimo draudimą Nr. SĮLD 174292; projekto vadovo paskyrimo įsakymą; specialistų sąrašą; paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiką. Tuo tarpu atsakovė tiek atsiliepime, tiek paaiškinimuose teismui tvirtino, kad ieškovė nors ir prašė pateikti reikiamą informaciją Sutartyje numatytiems darbams pradėti, tačiau aiškiai nenurodė, kokios informacijos ji pageidauja. Teismas minėtus atsakovės teiginius vertina kaip iš esmės deklaratyvius, kadangi akivaizdu, jog ieškovė dar 2021 m. liepos 21 d. rašte Nr. SD21-0721-1 atsakovei aiškiai įvardijo kokių konkrečiai duomenų iš pastarosios pageidauja, kadangi nurodė, jog prašo atsiųsti kitus pagal STR1.04.04:2017 „Statinio projektavimas, projekto ekspertizė“ 7.4. punkto reikalavimus projektuotojui privalomai pateikiamus dokumentus. Vertinant 2021 m. liepos 21 d. rašto Nr. SD21-0721-1 turinį teismui akivaizdu, kad ieškovė veikė aktyviai bei tuo siekė tinkamo ir efektyvaus Sutarties sąlygų įgyvendinimo. Turėtina omenyje, kad ieškovės 2021 m. liepos 21 d. rašte išdėstytame prašyme nurodytas konkretus pageidavimas atsakovei įrodo, jog ieškovė veikė aiškiai, kryptingai, tuo siekė bendradarbiauti ir vykdyti sutartį.

22       Tuo tarpu iš atsakovės 2021 m. rugpjūčio 19 d. pateikto rašto Nr. (4.16)V15-1950 matyti, kad atsakovės elgesys vykdant Sutarties sąlygas buvo itin formalus ir neatskleidžia operatyvaus ir kruopštaus šalies siekio bendradarbiauti su kita sutarties šalimi. Tai akivaizdžiai atsispindi ieškovės pateiktame 2021 m. rugpjūčio 19 d. rašte Nr. SD21-0819-1, kuriame ieškovė su nusivylimu nurodo, jog: „Tiekėjas dėjo visas pastangas išsiaiškinti užduotį tiek telefonu, tiek el. paštu, nepavykus išsiaiškinti pageidavimus 2021-08-17 nuvyko į Užsakovo buveinę, tačiau nesėkmingai, nes Užsakovas nėra pasirengęs bendradarbiauti ir laikosi nuostatos, kad viskas yra aišku iš pateiktos CPO LT pirkime pateiktos techninės specifikacijos. Vadovaujantis Sutarties 13.9 p. informavome, kad negalime pradėti teikti paslaugų, nes pateiktoje Techninėje specifikacijoje nėra priedų, t. y. būtinų sutarčiai vykdyti dokumentų, bei konkrečių pageidavimų apimčių, šią informaciją pagal Sutarties 14.7 p. Tiekėjas turi teisę gauti prieš pradedant vykdyti darbus“. Vertinant aptartas aplinkybe, teismas sprendžia, jog šiuo atveju būtina pažymėti tai, kad Teisingumo Teismo praktikoje yra konstatuota, jog Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. direktyvos 2004/18/EB dėl viešojo darbų, prekių ir paslaugų pirkimo sutarčių sudarymo tvarkos derinimo 23 straipsnio 2 ir 3 dalies b punkte bei 29 konstatuojamojoje dalyje pabrėžiama, jog techninės specifikacijos privalo būti pakankamai tikslios, kad konkurso dalyviai galėtų nustatyti sutarties objektą, o perkančiosios organizacijos galėtų sudaryti sutartį, be to, jos turi būti aiškiai išdėstytos, kad dalyviai žinotų, ką apima perkančiosios organizacijos nustatyti reikalavimai. Be to, nors perkančioji organizacija ir turi teisę tikėtis, jog suinteresuoti ūkio subjektai bus pakankamai suinteresuoti ir rūpestingi, tačiau tokio teisėto lūkesčio sąlyga yra tai, kad pati perkančioji organizacija turi būti aiškiai suformulavusi savo reikalavimus (Teisingumo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. sprendimas byloje Komisija prieš Nyderlandus, C-368/10, nepaskelbtas Rinkinyje, ir šiame sprendime nurodyta Teisingumo Teismo jurisprudencija). Ieškovė aiškiai minėtame rašte nurodė atsakovei Techninės specifikacijos trūkumus, t. y. tai, kad nėra priedų, kas jos manymu trukdytų Sutarties vykdymui, tačiau atsakovės manymu ieškovė gavo visus jai reikiamus dokumentus ir apie tai patvirtino (atsakovės 2021-09-07 raštas ieškovei). Esant nurodytoms aplinkybėms pažymėtina ir tai, kad nuo Sutarties vykdymo pradžios šalims sunkiai sekėsi bendradarbiauti, kas iš esmės ir apsunkino Sutarties vykdymą. Kadangi CK 6.38 straipsnio 3 dalyje pabrėžiama, jog kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis), vadinasi prievolinių teisinių santykių dalyviai, įgyvendindami prievoles, turi bendradarbiavimo pareigą, nes pareigos bendradarbiauti principas yra universalus prievolių teisės principas. Minėta, jog CK 6.200 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad vykdydamos sutartį šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis. Šis principas reikalauja, kad šalys sudarytų tinkamas sąlygas prievolei vykdyti, prireikus keistųsi informacija, reikšminga prievolės vykdymui, laiku praneštų apie kylančias prievolės vykdymo kliūtis bei panašiai, ko akivaizdu šiuo nagrinėjamu atveju nebuvo ir tai akivaizdžiai patvirtina šalių į bylą pateikti rašytiniai įrodymai.

23       Analizuojant į bylą pateiktus rašytinius įrodymus ir vertinat šalių pozicijas išsakytas teismo posėdžio metu, darytina išvada, kad nepaisant to, jog šalys tinkamai nebendradarbiavo vykdant Sutartį, tačiau jų veiksmai ginčo laikotarpiu įrodo, kad sutartį jos vykdė, nors galiausiai jų nepakankamai koordinuoti, ir nepakankamai suderinti veiksmai abipusiai siekiamo rezultato nedavė. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė 2022 m. kovo 9 d. raštu Nr. (4.16)V15-622 ieškovės pateikto projekto įrenginių įrengimo sprendiniams pritarė ir papildomų pastabų neteikė, nors prieš tai ji ieškovę 2021 birželio 14 d raštu įspėjo, kad pagal pirkimo Sutarties 9 skyriaus 41 punktą, Užsakovas turi teisę, praėjus 10 (dešimt) kalendorinių darbo dienų nuo pateikto raštiško įspėjimo, vienašališkai nutraukti paslaugų tiekimo sutartį dėl Tiekėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų. Nutraukus sutartį, Tiekėjas bus įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Teismo vertinimu šios aplinkybės patvirtina, kad šalys nesuderinusios paslaugų teikimo ir apmokėjimo grafiko, t . y. esminės Sutarties sąlygos, vis tik ir toliau tęsė darbus, o tai akivaizdžiai patvirtina ir atsakovės elgesys, nes ji pritarė ieškovės 2022 m. kovo 4 d. raštu Nr. SD22-0304-2 pateiktam pilnos apimties projektui. Be to, kadangi Kuršių Nerijos nacionalinio parko direkcija 2022 m. kovo 16 d. rašte dėl apšvietimo įrenginių, elektros linijų Neringos savivaldybėje įrengimo projekto nepritarė ieškovės projekte pateiktų gatvių šviestuvų, jų atramų vizualizacijų pavyzdžiui, dėl ko 2022 m. kovo 25 d. įvyko šalių susirinkimas dėl projekte pasiūlytų gatvės šviestuvų vizualizacijos. Jame dalyvavo ir atsakovė, ir kitų įstaigų atstovai, kurie ir iškėlė naujus reikalavimus projektui. Taigi visuma nurodytų aplinkybių leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad nepaisant to, jog projekto parengimo terminai pagal Sutartį buvo pasibaigę, tačiau šalys ir toliau tęsė sutartinius santykius, t. y. atsakovė patvirtino ieškovės pateiktą projektą ir dalyvavo 2022 m. kovo 25 d. šalių susirinkime, teikė naujas pastabas ieškovės pateiktam projektui. Iš to kas aptarta anksčiau teismui akivaizdu, kad ieškovė tokiu atveju visiškai pagrįstai turėjo teisėtų ir realių lūkesčių tęsti darbus, įvykdyti Sutartį ir už Sutartyje aptartus darbus gauti sulygtą atlygį. 

24       Pagal kasacinio teismo praktiką, analizuojant CK 6.217 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų esminio sutarties pažeidimo kriterijų turinį, kuo didesnis atotrūkis tarp sutarties neįvykdymo ir pažadėto vykdymo, tuo didesnė tikimybė, kad sutarties nevykdymas esant ginčui bus pripažintas esminiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-274-403/2018, 59 punktas). Kiekvienu ginčo atveju sutarties pažeidimą pripažįstant esminiu, turi būti įvertinta, ar nukentėjusios šalies asmeniniai interesai dėl tokio pažeidimo buvo iš esmės suvaržyti, nes esminį sutarties pažeidimą nulemia tai, ar nukentėjusi šalis negavo didžiosios dalies to, ką pagal sutartį per visą jos terminą pagrįstai tikėjosi gauti, taip pat ar nukentėjusios šalies teisėti, pagrįsti lūkesčiai dėl numatytų sutarties vykdymo rezultatų lieka neįgyvendinti vien dėl sutartį pažeidusio kontrahento veiksmų, ar ir dėl kitų priežasčių. Nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus. Vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, paprastai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą. Vienašalis sutarties nutraukimas kaip nukentėjusios šalies interesų savigynos priemonė įstatymų leidėjo yra įtvirtintas ir laikomas adekvačia reakcija į sutartį pažeidusios šalies elgesį, pasireiškusį esminiu sutarties pažeidimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-312-1075/2018, 27 punktas).

25       Nagrinėjamu atveju, nors atsakovė iniciavo Sutarties nutraukimą dėl to, kad ieškovė atsakovės įsitikinimu pažeidė esmines Sutarties sąlygas, tačiau nei susirašinėjimuose su ieškove, nei teismui nepateikė jokių objektyvių duomenų, pagrindžiančių Sutarties nutraukimo pagrindą. Atsakovė teigia, kad ieškovė nuo 2021 m. spalio 12 d. galėjo laisvai ir netrukdomai teikti paslaugas, bet vis tiek techninio darbo projekto iki Sutarties nutraukimo 2022 m. balandžio 19 d. taip ir neparengė, net ir įvertinus laikotarpį nuo 2021-10-12 iki 2022-04-19 yra daugiau nei 90 kalendorinių dienų, per kurias ieškovė turėjo parengti techninę užduotį ir techninį darbo projektą. Teismo nuomone, kadangi atsakovė įvertinusi situaciją dėl neva ieškovės aplaidumo laiku parengti techninę užduotį ir techninį darbo projektą, t. y. jau suėjus 90 dienų terminui, toliau tęsė Sutarties vykdymą ir jos nenutraukė, vadinasi tuo išsakė tik raginimą skubinti projekto rengimą. Nagrinėjamu atveju atkreiptinas dėmesys į atsakovės argumentus dėl Sutarties nutraukimo, kuriuos ji dėsto sekančiai: „Neringos miesto gatvių apšvietimo modernizavimo darbai, kuriems turėjo būti rengiamas techninis darbo projektas, buvo finansuojami Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis ir visi statybos darbai turėjo būti atlikti iki 2022 m. spalio 1 d., be to VšĮ Lietuvos verslo plėtros agentūra 2022 m. balandžio 24 d. nutraukė finansavimo sutartį, o atsakovei neliko nieko kito, kaip tik nutraukti Sutartį su ieškove“. Taigi, minėti atsakovės argumentai įrodo tai, kad sutarties nutraukimas akivaizdžiai formalus, kadangi atsakovės teigimu jai „neliko nieko kito, kaip tik nutraukti Sutartį su ieškove“. Minėta, kad vien tik formalus sutarties esminių nuostatų pažeidimas, jeigu neatsiranda neigiamų pasekmių (žalos) nukentėjusiai šaliai, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad esminio sutarties pažeidimo nebuvo, o nukentėjusios šalies rėmimasis tokia aplinkybe vienašališkai nutraukiant sutartį reiškia bandymą įrodyti tariamą ar apsimestinį sutarties nutraukimo pagrindą.

26       Apibendrinus tai kas aptarta, darytina išvada, kad nukentėjusi šalis negali remtis CK 6.217 straipsnio 2 dalies ir Sutartyje nustatytais vienašalio nutraukimo pagrindais kaip pretekstu vienašališkai nutraukti sutartį. Nutraukimo pagrindai turi būti realūs, jų tikrumas įrodytas, ir jie turėtų reikšti, kad sutarties tolesnis galiojimas sukeltų nukentėjusiai šaliai sutarties sudarymo metu nenumatytus turtinio ar asmeninio pobūdžio didelius praradimus, ko šiuo nagrinėjamu atveju akivaizdu nebuvo. Teismo vertinimu esminio Sutarties 9 skyriaus 41 punkto pažeidimo, t. y. to, kad Užsakovas turi teisę, praėjus 10 (dešimt) kalendorinių darbo dienų nuo pateikto raštiško įspėjimo, vienašališkai nutraukti paslaugų tiekimo sutartį dėl Tiekėjo nevykdomų sutartinių įsipareigojimų daugiau nei 30 dienų, nėra. Šiame punkte taip pat nurodyta, jog nutraukus sutartį Tiekėjas bus įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Kadangi atsakovė suėjus Sutarties vykdymo terminams, t. y. ieškovės pareigai parengti techninę užduotį ir techninį darbo projektą per 90 dienų, nepasinaudojo šia teise, todėl pripažinti, kad buvo pažeista esminė Sutarties sąlyga teismas neturi pagrindo. 

27       Kaip numatyta Sutarties 41 punkte, šalys susitarė, jog Užsakovas turi teisę, įspėjus kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 25 punktas), jei tiekėjas daugiau kaip 30 dienų nevykdo savo sutartinių įsipareigojimų, taip pat jei atsiranda Sutarties 42.1 – 42.5 punkte nurodytos aplinkybės. Nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti ir tai, ar sutartis nutraukta sutartyje nustatyta tvarka. CK 6.218 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK 6.217 straipsnyje nustatytais pagrindais šalis gali nutraukti sutartį vienašališkai, apie sutarties nutraukimą pranešdama kita šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu toks nenustatytas, prieš trisdešimt dienų. Taigi, ši taisyklė nustato du reikalavimus vienašaliam sutarties nutraukimui: 1) apie sutarties nutraukimą ne teismo tvarka būtina iš anksto pranešti kitai šaliai; 2) nustatytas terminas, per kurį turi būti atliktas pranešimas apie sutarties nutraukimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72-916/2019, 20 punktas). Įstatyme nenustatyta pranešimo apie vienašalį sutarties nutraukimą forma, todėl šalys gali pačios susitarti dėl jos, o jeigu sutartyje neaptarta, – pranešimu laikytina bet kokia forma, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, yra protinga ir priimtina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-364/2013). Sprendžiant, ar apie sutarties nutraukimą pranešta tinkamai, svarbu įvertinti ir tai, ar sutarties šalis suprato pranešimo turinį ir ar ji galėjo išvengti sutarties nutraukimo padarinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. sausio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2014).

28       Tokio pranešimo kitai šaliai privalomumas, kaip dėl jo paskirties yra pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje, būtinas tam, kad apie savo ketinimus vienašališkai nutraukti sutartį nusprendusi šalis apsaugotų kitos šalies interesus, t. y. kad pranešimą gavusi šalis per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2014; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-100-823/2020, 28 punktas). Taigi, kaip minėta šalių sudarytos Sutarties 41 punkte, Užsakovas turi teisę, įspėjus kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, vienašališkai (be teismo) nutraukti pirkimo sutartį dėl esminio jos pažeidimo (Sutarties 25 punktas). Turint omenyje anksčiau aptartas aplinkybes teismui akivaizdu, kad minėtoje Sutarties sąlygoje įvardijamas „protingas terminas“ laikotarpiu neapibrėžtas, todėl spręstina, kad pareiga įspėti ieškovę apie ketinimą nutraukti Sutartį prieš terminą kyla iš įstatymo, nepaisant to, ar šalys yra Sutartyje susitarusios dėl Sutarties nutraukimo nustatyto termino pranešimui pateikti, ar ne. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad ši norma įstatyme nedetalizuota, tačiau, pirma, akivaizdu, kad ji yra imperatyvioji, t. y. iš anksto nepranešus kitai šaliai sutartį vienašališkai nutraukti draudžiama. Antra, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus argumentus dėl sutarties šalies teisės vienašališkai nutraukti sutartį apribojimų, darytina išvada, kad pranešimas kitai šaliai apie sutarties nutraukimą turi būti aiškus, konkretus, jame turi būti nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, sutarties nutraukimo data, jis turi būti tinkamai įteiktas kitai šaliai. Tik tokiu atveju bus pagrindas konstatuoti, kad sutarties šalis savo teise nutraukti sutartį pasinaudojo sąžiningai ir teisėtai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-208/2013). Pažymėtina, kad VPĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte taip pat nurodoma, kad apie sutarties nutraukimą perkančioji organizacija privalo iš anksto pranešti tiekėjui per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų.

29       Įvertinus atsakovės 2022 m. vasario 25 d. rašto Nr. V15-483 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimo“ turinį teismui akivaizdu, kad atsakovė neišreiškė aiškios valios vienašališkai nutraukti Sutartį, o tik nurodė, kad tokią teisę turi, kas vertintina kaip ieškovės raginimas greičiau vykdyti sutartinius įsipareigojimus bei įspėjimas apie gal būt svarstomą galimybę pasinaudoti teise. Be to, minėta, kad tokio pobūdžio pranešime turi būti nurodyta sutarties nutraukimo data suėjus įspėjimo apie jos nutraukimą terminui siekiant apsaugoti ieškovės interesus, kad ši per nustatytą terminą pasirengtų sutarties nutraukimo teisiniams ir faktiniams padariniams, siekdama išvengti papildomų nuostolių, kurių gali atsirasti dėl to, kad nėra aišku, ar bus reikalaujama įvykdyti sutartį ir ar pavėluotas įvykdymas bus priimtas. Vertinant atsakovės 2022 m. balandžio 19 d. pranešimą Nr. (4.16)V15-1284 nustatyta, kad šiuo pranešimu atsakovė informavo ieškovę, kad nutraukia Sutartį nuo 2022 m. balandžio 19 d. dėl esminio pažeidimo. Šiame pranešime atsakovė nurodo, kad remiasi 2022 m. vasario 25 d. raštu Nr. V15-483 „Dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo vėlavimo“, kuriame ieškovė esą buvo įspėta apie Sutarties nutraukimą. Įvertinęs šias aplinkybes bei aptartų dokumentų turinį darytina išvada, kad atsakovė nesilaikė VPĮ 90 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyto vienašalio Sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, nes tinkamai neįspėjo ieškovės apie Sutarties nutraukimą, t. y. nesilaikė imperatyvios įstatymo nuostatos ieškovę įspėti apie Sutarties nutraukimą prieš trisdešimt dienų. Pažymėtina, kad atsakovė nesilaikė ir šalių Sutartyje, 41 punkte, numatyto vienašalio Sutarties nutraukimo tvarkos ir terminų, pagal kurį Užsakovas turi teisę, įspėjus kitą šalį prieš protingą terminą, o šiam suėjus ir papildomai įspėjus prieš 10 (dešimt) kalendorinių dienų, vienašališkai nutraukti pirkimo sutartį.

30       Apibendrinant tai, kas aptarta, konstatuotina, jog atsakovė nepateikė jokių objektyvių duomenų ir neįrodė sąlygų, dėl kurių Sutartis negalėjo būti vykdoma egzistavimo, todėl teismas daro išvadą, jog yra pagrindas konstatuoti, kad Sutartis nutraukta neteisėtai (CK 6.200 straipsnis, 6.217 straipsnis, 6.218 straipsnis, CPK 12 straipsnis, 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

31       Kiti šalių argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako

Dėl procesinės bylos baigties

32       CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškinį tenkinus spręstinas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

33       Iškovė teikdama ieškinį teismui patyrė 188,00 Eur žyminio mokesčio išlaidų (žyminio mokesčio išlaidas patvirtinantis dokumentas AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymas Nr. 133 mokėjimo data 2022 m. gegužės 19 d.).

34       Ieškovės atstovas advokatas M. M. 2022 m. lapkričio 29 d. taip pat  pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodo, kad už ieškinio, dubliko rengimą ir kitų procesinių veiksmų atlikimą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose ieškovė iš viso patyrė 3 424,30 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taigi viso ieškovė patyrė 3 612,30 Eur išlaidų. Su pateiktu prašymu ieškovės atstovas pateikė ir bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras Nr. MBPF2022-084 ir Nr. MBPF2022-128; Teisinių paslaugų ataskaitas; AB „Swedbank“ sąskaitos išrašus 2022-06-08 ir 2022-08-05, kurie patvirtina, kad mokėjimai už teisines paslaugas atlikti.

35       Ieškovės atstovas advokatas M. M. 2023 m. vasario 7 d. pateikė papildomą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, kuriame nurodo, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 29 d. prašymu už ieškinio, dubliko rengimą ir kitų procesinių veiksmų atlikimą iki bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose prašė priteisti 3 424,30 Eur bylinėjimosi išlaidų, tačiau ieškovė už atstovavimą 2022-11-29 ir 2023-02-07 teismo posėdžiuose bei prašymo dėl papildomų įrodymų prijungimo dokumento rengimą papildomai patyrė 798,60 Eur išlaidų, todėl galutinę bylinėjimosi išlaidų sumą sudaro 4 222,90 Eur. Su pateiktu papildomu prašymu ieškovės atstovas pateikė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančius dokumentus: PVM sąskaitas faktūras Nr. MBPF2022-202 ir Nr. MBPF2023-029, kurių bendrą sumą sudaro – 2 819,30 Eur; Teisinių paslaugų ataskaitas; AB „Swedbank“ sąskaitos išrašus 2022-12-01 ir 2023-02-06, kurie patvirtina tai, kad mokėjimai už teisines paslaugas atlikti. 

36       Sprendžiant klausimą, dėl papildomų išlaidų, kurias ieškovės atstovas nurodo 2023 m. vasario 7 d. papildomame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, nustatyta, kad į bylą su minėtu papildomu prašymu pateiktuose dokumentuose nurodyta esą patirta 2 819,30 Eur suma nesutampa su papildomame prašyme prašoma priteisti 798,60 Eur papildomai patirtų atstovavimo išlaidų suma. Todėl esant nurodytoms aplinkybėms darytina išvada, kad ieškovė minėtame papildomame prašyme nurodžiusi, jog patyrė 798,60 Eur papildomų bylinėjimosi išlaidų iš esmės šių išlaidų nepagrindė, t. y. nepateikė duomenų, kad papildomame prašyme nurodytą 798,60 Eur sumą ji patyrė kaip papildomas bylinėjimosi išlaidas, o pagrindė 2 819,30 Eur sumą, kuri yra ženklai didesnė už prašomą. Be to iš ieškovės atstovo pateiktos ataskaitos turinio matyti, jog darbas, t. y. rengtas triplikas, už kurį nurodyta suma 544,50 Eur, o jo rengimo pradžia nurodoma 2023 m. sausio 9 d., neatitinka faktinio jo rengimo laiko, nes triplikas į bylą pateiktas dar 2022 m. rugsėjo 2 d., o tripliką teikė ne ieškovė, bet atsakovė. Be to advokato M. M. ataskaitoje apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nurodoma, kad rengtas procesinio dokumento projektas yra dėl ginčo su UAB yra „Želdynai“ dėl atsiskaitymo už neatliktus darbus. Taigi akivaizdu, kad ne dėl ginčo nagrinėtoje byloje. Be to, prie šios 544,50 Eur sumos pridėjus atstovavimo 2023 m. vasario 6 d. posėdyje galimai patirtas 435,60 Eur išlaidas gaunama 980,10 Eur suma vis tiek nesutampa su prašoma papildomai priteisti 798,60 Eur suma. Atsižvelgiant į aptartą teismas sprendžia, kad dėl pateiktų duomenų prieštaringumo ir nepagrįstumo nėra pagrindo tenkinti ieškovės prašymo dėl 798,60 Eur papildomai patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

37       Atsižvelgiant į tai kas aptarta anksčiau darytina išvada, kad iš viso ieškovė įrodė patyrusi 188,00 Eur žyminio mokesčio ir 3 424,30 Eur atstovavimo teisme išlaidų, o iš viso 3 612,30 Eur. Turint omenyje rengtų ir teismui teiktų procesinių dokumentų skaičių ir turinį bei byloje vykusių teismo posėdžių kiekį darytina išvada, kad šios išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose (dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) nustatytų maksimalių priteistinų dydžių, todėl priteistinos iš atsakovės.

38       Atsakovės atstovė advokatė S. K. 2023 m. vasario 6 d. pateiktame prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nurodo, kad atsakovė už advokatų suteiktą teisinę pagalbą ruošiant procesinius dokumentus byloje bei atstovavimą teismo posėdžiuose patyrė 2 126,58 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas, kurių dydį patvirtina su prašymu pridėti dokumentai: PVM sąskaitos faktūros Nr. ADV-2022/784; Nr. ADV-2022/821; Nr. ADV-2022/934; Nr. ADV-2022/1230; Nr. ADV-2023/041; AB „Swedbank“ mokėjimų nurodymai 2022-08-08; 2022-08-12; 2022-09-14; 2022-11-21. Kadangi ieškinys tenkinamas, todėl atsakovės patirtos bylinėjimosi išlaidos pastarajai nepriteistinos.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268 ir 270 straipsniais, teismas

n u s p r e n d ž i a :

Ieškinį tenkinti visiškai. 

Pripažinti 2021 m. liepos 14 d. tarp ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Synergy solutions“, juridinio asmens kodas 302781077, ir atsakovo Neringos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188754378, sudarytos pirkimo sutarties Nr. CPO171277/165/21P-030 nutraukimą nepagrįstu, neteisėtu ir negaliojančiu.

Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Synergy solutions“, juridinio asmens kodas 302781077, buveinės adresas Daugėliškio g. 32-201, Vilnius, iš atsakovo Neringos savivaldybės administracijos, juridinio asmens kodas 188754378, buveinės adresas Taikos g. 2, Neringa, 3 612,30 Eur (tris tūkstančius šešis šimtus dvylika eurų 30 centų) patirtų bylinėjimosi teisme išlaidų atlyginimą už atstovavimą teisme ir valstybei sumokėtą žyminį mokestį. 

Dėl šio sprendimo per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti teikiamas apeliacinis skundas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį Klaipėdos apygardos teismą.

Teisėja Raimonda Andrulienė