Civilinė byla Nr. 2A-1886-254/2016

       Teisminio proceso Nr. 2-53-3-02094-2015-6

       Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.8.11.1.; 2.5.16.11.1; 3.1.7.5; 3.1.7.7; 3.1.7.9; 3.3.1.14; 3.3.1.21.

 (S)

Kauno apygardos teismas

N u t a r t i s

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2016 m. gruodžio 14 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Nerijaus Meilučio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. N. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovams R. N. ir M. N. dėl skolos priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo, iškeldinimo iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I.       Ginčo esmė

1.       Byloje kilo ginčas dėl iškeldinimo iš savivaldybės gyvenamųjų patalpų, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas.

2.       Ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės 38,84 Eur skolą už gyvenamųjų patalpų nuomą nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., nutraukti su atsakove 2015 m. birželio 9 d. būsto nuomos sutartį Nr. VŪ-82/2015 (toliau – Sutartis), iškeldinti atsakovus iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Nurodoma, kad ieškovė su atsakove 1999 m. sausio 4 d.  pasirašė gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 45 (sutarties pakeitimas 2015 m. birželio 9 d.), pagal kurią ieškovė suteikė gyvenamąją patalpą, esančią (duomenys neskelbtini), o atsakovė įsipareigojo mokėti už būsto nuomą 9,71 Eur mokestį per mėnesį ir komunalinius mokesčius. Atsakovė šių įsipareigojimo gera valia tinkamai nevykdė. Ieškovei 323,36 Lt nuomos mokesčio skola yra prisiteista Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-907-04/2002, 2008 m. gegužės 29 d. teismo įsakymu Nr. L2-836-594/2008 iš atsakovės nutarta išieškoti 272,18 Lt skolą. Šiuo metu atsakovė yra skolinga ieškovei 38,84 Eur nuomos mokestį už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d., UAB „Litesko“ už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį už 2000 m. sausio 1 d. – 2015 m. spalio 1 d. laikotarpį 2989,49 Eur, UAB „Vilkuva“ už administravimą ir techninę priežiūrą - 6 682,54 Eur. Atsakovei buvo siųsti pranešimai su priminimais, kad ji privalo mokėti nuomos ir kitus mokesčius. Ji buvo įspėta, kad nemokant mokesčių, ieškovė kreipsis į teismą dėl nuomos mokesčio priteisimo, nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo.

3.       Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, o atsakovas rašytiniuose paaiškinimuose su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad pageidauja toliau gyventi bute.

II.       Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4.       Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2016 m. gegužės 2 d. sprendimu ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovės 38,84 Eur skolos ieškovės naudai; nutraukė su atsakove nuomos sutartį; iškeldino atsakovus iš gyvenamosios patalpos (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos; priteisė iš atsakovės ir atsakovo po 40,12 Eur iš kiekvieno bylinėjimosi išlaidų valstybei.

5.       Teismas pagal proceso dalyvių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatė, kad atsakovė už gyvenamųjų patalpų nuomą skolinga 38,84 Eur už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. Taip pat nustatė, kad atsakovė gavo ieškovės 2015 m. balandžio 23 d. raštą, kuriame buvo nurodyta jos skola UAB „Litesko“ filialui „Vilkaviškio šiluma“ už karštą vandenį, šiluminę energiją  ir įspėta, kad nesumokėjus skolos, bus kreipiamasi į teismą dėl nuomos sutarties nutraukimo. Be to, sprendime konstatuota, kad atsakovė faktiškai butu nesinaudoja, jame nuolat negyvendama. Šių aplinkybių pagrindu, pagal nuomos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, teismas nuomos sutartį nutraukė ir atsakovus iš gyvenamųjų patalpų iškeldino bei iš atsakovės priteisė nesumokėtą nuomos mokestį.  

III.       Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6.       Apeliaciniu skundu atsakovė (toliau – apeliantė) prašo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą panaikinti ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1.1.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, neatsižvelgė į teisinį reglamentavimą, nustatantį valstybės pareigą užtikrinti asmens, reikalingo valstybės paramos, teisės į būstą užtikrinimą. Įstatymas formuluoja bendrąjį principą, kad nė vienas asmuo negali būti paliktas be gyvenamojo būsto. Šio principo įgyvendinimą turi užtikrinti valstybė asmenims, kuriems yra tokia valstybės parama reikalinga. Valstybė šią savo pareigą asmenims užtikrina per savo institucijas, taip pat teismus. Teismas nesiūlė jokios alternatyvos, t. y. nusprendė iškeldinti iš ginčo būsto nesuteikus kitų gyvenamųjų patalpų, todėl grubiai pažeidė asmens, turinčio teisę į valstybės paramą būstui gauti, teises ir teisėtus interesus.

1.2.                      Teismas turėjo išsiaiškinti, ar iškeldinimas iš gyvenamųjų patalpų taip pažeis ieškovės teises, kad jų gynyba galima tik iškeldinus atsakovus, o ne jos teisės į būstą išsaugojimu. Šiuo atveju neįvertinta ginčo patalpų nuomos trukmė, priežastys, kodėl ieškovė siekia iškeldinti atsakovus iš ginčo patalpų, o ne siūlo alternatyvių būdų atsakovams išsaugoti būstą tokiomis sąlygomis, kurios atitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisėtumo principus.

1.3.                      Teismas nesiaiškino aplinkybių, kas leido ir dėl kokių priežasčių leista atsakovui gyventi ginčo būste, nors nuomos sutartys sudarytos tik su atsakove. Atsakovė dėl atsakovo netinkamo elgesio ir girtavimo, kaip pagrindinė buto nuomininkė, negali gyventi būste. Kadangi tik atsakovas gyvena be jokio teisinio pagrindo, ieškovė gali reikalauti iškeldinti tik atsakovą iš ginčo patalpų, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios vietos, tačiau jokiu būdu negali iškeldinti ieškovės. Atsakovė negali ten gyventi dėl buvusio sutuoktinio netinkamo elgesio, su kuriuo jie išsiskyrę prieš 23 metus. Atsakovas gyvena ginčo bute kaip subnuomininkas, bet jis mokesčių nemoka. Teismas neatsižvelgė į atsakovės nurodytas aplinkybes, kad ji tame bute nebūna, todėl nemoka nuomos mokesčio. Sutartis negali būti nutraukta, nes tai vienintelė atsakovės turima gyvenamoji vieta, į kurią atsakovė grįš gyventi. Dėl šių priežasčių priimtas nepagrįstas sprendimas.

1.4.                      Teismas netinkami taikė socialinio būsto nuomos sutarčiai CK 6.611 straipsnį, reglamentuojantį gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012-01-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę - būsto netekimą - teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 str., 6.39-6.40 str.); taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Tais atvejais, kai ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis - socialinio būsto nuoma, teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą. Šiuo atveju teismas, iškeldindamas atsakovus iš ginčo būsto, visiškai neatsižvelgė į nuomos skolos mažareikšmiškumą, todėl CK 6.611 str. nuostatas pritaikė formaliai. Nėra nustatyta, kad atsakovė piktnaudžiautų jai teikiama socialine parama, todėl tokiomis aplinkybėmis nuomos mokesčio nemokėjimas nėra pakankamas pagrindas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto.

1.5.                      Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nevertino atsakovės pateiktų paaiškinimų ir dėl jų nepasisakė, tačiau ieškinį patenkino neįrodžius jo pagrįstumo (CPK 178 str.). Atsakovės nuomone, toks pirmosios instancijos teismo vertinimas neatitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teismų praktikos dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo. Teismas netinkamai analizavo ir netinkamai vertino įrodymų visetą, sprendimą priėmė prielaidomis ir samprotavimais, o ne įrodymų visuma, taip pat nevertino kiekvieno įrodymo įrodomosios reikšmės ir iš įrodymų viseto duomenų padarė nepagrįstą išvadą tenkinti ieškinį.

1.6.                      Teismas pažeidė CPK 185 straipsnio reikalavimus ir teisinį reguliavimą, reglamentuojantį iškeldinimo iš valstybės suteiktos socialinės gyvenamosios patalpos kriterijus, nes iš esmės tuos pačius ieškovės ir atsakovų pateiktus byloje paaiškinimus vertino skirtingai. Atsakovės teismo posėdžio metu duoti paaiškinimai ir atsakovo pateikti rašytiniai paaiškinimai ir tai pagrindžiantys įrodymai nebuvo išsamiai ir tinkamai vertinami ir aiškinami, kas lėmė neteisėto sprendimo priėmimą.

1.7.                      Teismas netinkamai aiškino ir taikė skolos už gyvenamųjų patalpų nuomos institutą, todėl ieškinio dalį dėl skolos priteisimo tenkino. Taigi, buvo netinkamai pritaikytos materialinės teisės normos, reglamentuojančios tiek iškeldinimo iš valstybės suteiktų socialinio būsto gyvenamųjų patalpų, tiek skolos už gyvenamosios patalpos nuomos institutą.

7.       Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:

2.1.                      Ieškovė nesutinka su apeliacinio skundo reikalavimais bei mano, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines bei procesines teisės normas. Apeliantė įsipareigojimo mokėti nuomos mokestį gera valia nevykdė. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2002 m. lapkričio 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-907-04/2002 Vilkaviškio rajono savivaldybės naudai iš apeliantės priteisė 323,36 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 29 d. įsakymu civilinėje byloje Nr. L2-836-594/2008 Vilkaviškio rajono savivaldybės naudai iš apeliantės buvo priteista 272,18 Lt už gyvenamųjų patalpų nuomą. Tai, kad apeliantė nevykdo įsipareigojimų, be aukščiau nurodytų teismo procesinių sprendimų dėl skolos priteisimo už nuomą, patvirtina atsakovės vengimas mokėti už suteiktus komunalinius paslaugų mokesčius.

2.2.                      Savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją ir naudodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti būstą, veiksmų ūkio subjektams tiekiantiems šilumą, kitas komunalines paslaugas savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad socialinio būsto suteikimo atvejais savivaldybei per jai pavaldžių įmonių ir įstaigų darbuotojus išlieka teisė ir pareiga kontroliuoti, ar suteiktas socialinis būstas naudojamas pagal tikslinę paskirtį, o nustačius pažeidimų, imtis priemonių jiems likviduoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2010).

Teisėjų kolegija 

k o n s t a t u o j a :

IV.       Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8.       Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys, 329 straipsnis).

Dėl iškeldinimo, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas (CK 6.611 straipsnis)

9.       CK 6.611 straipsnyje nustatyta, kad gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinti iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, jeigu nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, netinkamu elgesiu sudaro neįmanomas sąlygas kitiems kartu arba greta gyventi. Teisėjų kolegija pažymi, kad bet kurios šioje normoje išvardytos alternatyvios  sąlygos nustatymas yra pagrindas spręsti dėl normoje nurodytų teisinių padarinių (nutraukti sutartį ir iškeldinti iš nuomojamos patalpos) taikymo.

10.       Nagrinėjamu atveju ieškovės prašymas iškeldinti atsakovus grindžiamas aplinkybe, kad apeliantė daugiau kaip tris mėnesius nemoka nuomos mokesčio ir mokesčių už suteiktas komunalines paslaugas (CK 6.611 straipsnis). Ieškovė nurodė, kad apeliantė buto nuomos mokesčio nemokėjo už laikotarpį nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2015 m. lapkričio 1 d. ir turi 2989,49 Eur  komunalinių mokesčių skolą UAB „Litesko“ už patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį už 2000 m. sausio 1 d. – 2015 m. spalio 1 d. laikotarpį ir 6 682,54 Eur skolą UAB „Vilkuva“ už administravimą ir techninę priežiūrą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad skolos yra priteistos teismo sprendimais (pvz. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos 2-1326-305/2013, Nr. 2-1573-305/2015, 2-676-831/2016, 2-1271-1021/2016, 2-2349-305/2016 ir kt). Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė turėjo pagrindo kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (CK 1.138 straipsnio 5 punktas).

11.       Apeliantė savo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo grindė kasacinio teismo praktika, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 12 d. nutartyje civilinėje  Nr. 3K-3-550/2014 ir kitose nutartyse suformuluotus išaiškinimus, kad sprendžiant tokio pobūdžio ginčus, turi būti vertinama, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. Nurodė, kad teismas turėjo vertinti nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumą, trukmę, priežastis, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmus, kurių ėmėsi nuomininkas tam, kad sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-491/2012; kt.). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo manyti, kad skundžiamas teismo sprendimas buvo priimtas nesivadovaudamas šiais išaiškinimais.  

12.       Apeliantė 2 kambarių, 30,35 kv.m. savivaldybės būstą, esantį (duomenys neskelbtini) nuomoja 1999 m. sausio 4 d. nuomos sutarties Nr. 45 , kuri buvo pakeista 2015 m. birželio 9 d. būsto nuomos sutartimi Nr. VŪ-82/2015, pagrindu. Sutarties 4.5, 9, 13 punktais ji įsipareigojo mokėti 9,71 Eur per mėnesį nuomos mokestį ir mokėti už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas. Sutarties 18.2.1 punkte yra nurodytas sutarties nutraukimo pagrindas, kuomet nuomininkas nemoka būsto nuomos ir komunalinių mokesčių, kuomet skola viršija trijų mėnesių nuomos sumą. Šios sutarties sąlygos nurodytinos tam, kad būtų pagrindo konstatuoti, jog apeliantei buvo žinomos įsipareigojimų pagal sutartį nevykdymo teisinės pasekmės. Apeliantė 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje taip pat pripažino, kad ieškovė ją įspėjo dėl kreipimosi į teismą galimybės, jeigu nebus sumokėta skola. Todėl pati apeliantė, o ne ieškovė, turėjo imtis veiksmų, kad pašalintų aplinkybes, suponavusias nuomos sutarties nutraukimo pagrindą, sumokėdama nuompinigius ir komunalinių mokesčių skolą ar nors jų dalį, ar prašyti kitokios valstybės paramos.

13.       Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, turėdamas diskrecijos teisę taikyti ar ne CK 6.611 straipsnyje numatytas teisines pasekmes, nenustatė, pavyzdžiui, terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, nesprendė dėl prievolės įvykdymo išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 str., 6.39-6.40 str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjant bylą teisme atsakovė 38,84 Eur skolą laikė mažareikšme, todėl jos nesumokėjimą iki bylos iškėlimo teisme galima pripažinti piktnaudžiavimu valstybės parama, nes šią skolą apeliantė turėjo galimybę sumokėti iš karto, tačiau tai padarė tik po jai nepalankaus teismo sprendimo priėmimo ir paskelbimo.

14.       Teisėjų kolegija teisiškai reikšmingais įrodymais pripažįsta apeliantės paaiškinimus 2016 m. balandžio 13 d. teismo posėdyje apie tai, kad ji nesiruošia mokėti UAB „Litesko“ 2989,49 Eur skolą už komunalinius mokesčius bei 6 682,54 Eur skolą UAB „Vilkuva“ už administravimą ir techninę priežiūrą, nes jos manymu šią skolą turi sumokėti kitas atsakovas, kuris faktiškai gyvena bute ir naudojasi paslaugomis, nes ji šiuo metu gyvena pas sugyventinį (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Be to, ji paaiškino, kad ginčo būstas jai yra per didelis, jai reikėtų mažesnio.   Atsižvelgiant į šiuos paaiškinimus ir tai, kad apeliantė nemoka ir neketina mokėti komunalinių mokesčių ir skola vis didėja, ką patvirtina jos atžvilgiu priimami vis nauji teismo sprendimai, net ir po civilinės bylos iškėlimo (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, CPK 179 straipsnio 3 dalis, pvz. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinės bylos 2-1326-305/2013, Nr. 2-1573-305/2015, 2-676-831/2016, 2-1271-1021/2016, 2-2349-305/2016 ir kt), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad  apeliantė pažeidžia nuomotojo teises, kurių gynyba galima tik nutraukiant sutartį, o ne išsaugojant nuomininko teisę į būstą. 

15.       Sutiktina su ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, kad savivaldybė, vykdydama socialinės politikos funkciją ir naudodama socialinį būstą, atsako už tinkamą tokios funkcijos vykdymą ir neturi pagrindo vienašališkai perkelti rizikos dėl asmenų, kuriems ji privalo suteikti būstą, veiksmų ūkio subjektams tiekiantiems šilumą, kitas komunalines paslaugas savivaldybės nuosavybės teise priklausančioms gyvenamosioms patalpoms. Šiuo aspektu pažymėtina, kad LITEKO duomenų pagrindu nustatyta, jog apeliantės kreditorė UAB „Litesko“ 2015-10-08 Vilkaviškio rajono apylinkės teismui pateikė ieškinį (civilinė byla Nr. 2-33-633/2016) atsakovei Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai (nagrinėjamoje byloje ieškovei), tretiesiems asmenims, nepareiškusiems savarankiškų reikalavimų, atsakovės pusėje Vilkaviškio rajono savivaldybei ir R. N., dėl atsakovės įpareigojimo įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl gyvenamosios patalpos – buto (duomenys neskelbtini), nuomos sutarties su trečiuoju asmeniu R. N. nutraukimo.

16.       Apeliantė visiškai nemoka komunalinių mokesčių ir net savo paaiškinimais nenurodė, kaip skolą ketina sumažinti, kokių galimybių ieško tai padaryti. Sprendžiant dėl jos galimybių sumažinti skolą pažymėtina, kad LITEKO duomenų pagalba nustatyta, jog apeliantė turi ir kitų kreditorių, kurių reikalavimai, kilę iš vartojimo kredito sutarčių, buvo patenkinti įsiteisėjusiais teismo įsakymais Vilkaviškio rajono apylinkės teismo civilinėse bylose Nr. L2-898-503/2016, Nr. L2-2083-503/2016. Vertindama savo galimybes nuomotis ginčo butą, apeliantė nurodė, kad jis jai jau yra per didelis. Taip pat apeliantė neneigė byloje nustatytos aplinkybės, kad ji faktiškai gyvena ne nuomojamame bute, o kitame būste ((duomenys neskelbtini), b.l. 14). Tai reiškia, kad apeliantė  iš esmės būstą naudoja ne pagal tokio pobūdžio nuoma siekiamus tikslus, kas suponuoja pagrindą pripažinti, jog jos iškeldinimas iš ginčo būsto nebus neproporcinga priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2014).

17.       Apeliantės argumentai, susiję su sprendimo dalimi dėl atsakovo M. N. gyvenimo ginčo bute aplinkybių ir jo iškeldinimo, nesudaro pagrindo skundžiamą teismo sprendimą laikyti neteisėtu, nes sprendimas šioje dalyje nėra apeliacijos objektu, kuomet 2016 m. birželio 1 d. nutartimi atsakovo pateiktas apeliacinis skundas buvo laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui (nutartis 2016 m. birželio 3 d. atsakovui įteikta asmeniškai, b.l. 59). Pažymėtina, kad būsto nuomos sutarties 3 punkte nurodyta, jog būste turi teisę gyventi ir atsakovas. Aplinkybė, kad atsakovai santuoką nutraukė, neduoda pagrindo nustatyti, kad atsakovas ginčo bute apsigyveno be teisėto pagrindo. Šiame sutarties punkte nurodyta, kad būsto paskirtis yra jame gyventi nuomininkui ir jo šeimos nariams. Aplinkybės dėl atsakovų tarpusavio nesutarimų ir jų sprendimų būdų nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir negali būti aplinkybe, pateisinančia jos gyvenimą kitame būste, t.y. nenaudojimą nuomojamo būsto pagal tiesioginę jo paskirtį, nes apeliantė, laikanti, kad atsakovas pažeidė jos teises, įstatymų nustatyta tvarka jų negynė.   

Dėl bylos baigties

18.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas šioje konkrečioje byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir padarė pagrįstą išvadą, jog ieškovės reikalavimai yra pagrįsti ir teisėti. Dėl išdėstytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo naikinti apskųstą teismo procesinį sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                        Žibutė Budžienė

Dalė Burdulienė

Nerijus Meilutis