Pranešėja L. Aleknavičienė                                                         Civilinė byla Nr. 2A-9-124/ 2011

Teisėja A. Jurgelienė                                        Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.4., 44.5.2.8

(S)

                                        ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

Šiauliai, 2011 m. birželio 7 d.                                                                    

Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Laisvės Aleknavičienės,

kolegijos teisėjų Danutės Matiukienės, Boleslovo Kalainio,

sekretoriaujant Violetai Paskočinienei,

dalyvaujant ieškovui G. S., jo atstovui adv. Rokui Stabingiui,

atsakovės atstovei adv. Daivai Balčiūnienei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo G. S. apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010m. gegužės 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5-650/2010 pagal ieškovų G. S. ir V. S. ieškinį atsakovei V. J. ir trečiajam asmeniui UAB „Luonatas“, UAB „Joniškio projektas“, Joniškio rajono savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, ir

n u s t a t ė :

ieškovai  ieškiniu bei patikslintu ieškiniu (1 t.,  123 b. l.) kreipėsi į teismą, prašydami priteisti iš atsakovės V. J. ieškovų naudai 35 028 Lt žalos atlyginimo, 812,55 Lt žyminio mokesčio, 300 Lt už turto įvertinimo paslaugas. Ieškovai nurodė, kad 2006 m. vasarą atsakovei priklausančiame bute, (duomenys neskelbtini) namo pirmame aukšte bute Nr. 3 buvo padėti šio buto rekonstrukcijos darbai. Rekonstrukcija buvo atliekama dėl atsakovei priklausančio buto paskirties keitimo į prekybines patalpas. Atliekant rekonstrukcijos darbus, buvo pažeista statybos darbų technologija, ko pasekoje buvo pažeista ieškovui priklausančio buto sienų konstrukcija, suskilo visos laikančios vidaus buto sienos ir lubos, bei krosnies sienelės, nusėdo durys.

Norint pašalinti butui padarytus sugadinimus, būtina atlikti viso buto remontą. Atsakovė neginčija, kad privalo atlyginti padarytą žalą, tačiau šalys nesutaria dėl žalos atlyginimo būdo ir dydžio.

Joniškio rajono apylinkės teismas 2010m. gegužės 11 d. sprendimu (2 T., 136–145 b. l.) ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovų G. S. ir V. S. solidariai   atsakovei  V. J. 1180 litų advokato pagalbai apmokėti. 

Teismas nurodė, kad pagal suformuotą teismų praktiką, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes jis ieškovo nuorodomis į teisės normas nėra saistomas ir gali išspręsti bylą pritaikydamas kitą teisės normą. Tačiau  ši  teisė nėra  besąlyginė, ją riboja atitinkamas draudimas teismui ginčo teisenoje  išeiti iš ieškinio ribų. Atmesdamas ieškinį, teismas nurodė, kad ieškovai pareiškė netinkamą ieškinį, pareikšdami jį tik vienai atsakovei, neįtraukė kitų bendraatsakovų bei bylos nagrinėjimo metu atsisakė juos įtraukti. Teismas sprendė, kad nagrinėjame ginče  nėra nustatytų faktinių aplinkybių, kurios įgalintų taikyti vien statinio  savininko atsakomybės pagrindus.

Teismas nurodė, kad ieškovai nurodė kaip vieną esminę ieškinį grindžiančią faktinę aplinkybę, kad statybos ir montavimo darbus atlikęs tretysis asmuo „UAB „Luonatas“ pažeidė statybos darbų technologiją, pajudino pastato laikančiąsias konstrukcijas, dėl ko buvo stipriai pažeista jam priklausančio buto  sienų konstrukcija, suskilo visos nešančios vidaus buto sienos ir lubos, bei krosnies sienelės, nusėdo durys. Ieškovo G. S. bylos nagrinėjimo metu nurodytos kitos faktinės aplinkybės, kad atsakovė yra buto savininkė ir kad ji savavališkai vykdė pradinius buto sienų griovimo darbus,  tik vėliau  remonto darbus užbaigė atlikti uždaroji akcinė bendrovė  „Luonatas“, pilnai neįrodytos, jos prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, bei  nesuponuoja teismui pagrindo taikyti žalos atlyginimo nuostatas  pagal CK 6.266 str. 1 d. 

Teismas nurodė, kad jau 2006-05-29 Joniškio rajono savivaldybės kraštotvarkos ir architektūros skyriui pateiktame V. J. prašyme išduoti  statybos leidimą bei 2006-05-30 leidime buvo nurodyta, kad statybos rangovas bus UAB „Luonatas“, statybos vadovas E. B. Tokią leidimo datą ir statybų  galimą pradžią  parodė ir apklausta Joniškio rajono savivaldybės trečiojo asmens atstovė D. B.. Šis atsakovei išduotas statybos leidimas ieškovo byloje nebuvo ginčytas ir traktuotas kaip neteisėtas. Be to statybos leidimas išduotas remiantis 2006-05-16 Joniškio rajono savivaldybės administracijos išduotu statinio projektavimo sąlygų sąvadu Nr.50 ir tuo metu galiojančiais statybos techniniais reglamentais;  Joniškio rajono savivaldybės nuolatinė statybų komisija projektavimo klaidų nenustatė; komisija, paskirta Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus, 2006-12-28 aktu pripažino atsakovės rekonstruotas patalpas tinkamomis naudoti.  Atsakovės atžvilgiu  nebuvo nustatyta  statybos vykdymo pažeidimų ir ji nebuvo bausta už statybos reglamentų nesilaikymą.   Liudytoju apklaustas E. B. parodė, kad UAB „Luonatas“ atliko atsakovės buto rekonstrukcijos darbus pagal jų 2006-08-06 paruoštą sąmatą, šie darbai buvo vykdomi pagal 2009-09-15 sudarytą rangos sutartį dėl patalpų remonto, neatsižvelgiant į atsakovės statybos leidime nurodytas darbų apimtis, turimą buto rekonstrukcijos  projektą.  Teismas  konstatavo tą aplinkybę, kad 2006-09-15 sudarytos statybos rangos sutarties su atsakove 2.3 p punkte UAB „Luonatas“, kaip rangovas, įsipareigojo statybos darbus atlikti kokybiškai pagal suderintą projektą, vadovaujantis galiojančiomis statybos normomis ir taisyklėmis. Buvo patvirtintas tik vienas  atsakovės buto rekonstrukcijos projektas, todėl šis tretysis asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, prieš sudarydamas ir vykdydamas rangos sutartį, privalėjo atsižvelgti į užsakovui išduoto statybos leidimo turinį bei atsakovės buto paskirties keitimo į komercines patalpas projekto  sąlygas: t.y. kad statybos rangovu nurodytas tik viena statybos bendrovė (būtent UAB „Luonatas), kad  vykdoma buto rekonstrukcija, išgriaunant pertvaras ir sienas; kad prieš kertant laikančioje sienoje angas būtina sudėti sąramas. Teismas atkreipė dėmesį ir į tą aplinkybę, kad šalių pateiktais įrodymais negalima  nustatyti tikslios ieškovo buto sienų ir lubų plyšimų priežasties bei atsiradimo datos. Apklaustos šalys ir tretieji asmenys bei liudytojai nurodė galimas kelias ieškovo buto sienų pažeidimų priežastis – viso pastato nusidėvėjimą,   namo pamatų ir sienų neatsparumą,  ieškovo bei atsakovės  vykdytų statybos darbų įtaką  sienų apkrovoms, galimą statybos darbų pažeidimą, dedant privalomą metalinę sąramą atsakovės buto  sienoje. Teismas konstatavo, kad pats ieškovas  G. S. tiek ieškinyje, tiek patikslintuose procesiniuose dokumentuose nurodė gana abstrakčią žalos atsiradimo datą  – 2006 m. vasarą. 

Teismas nustatė, kad išduodant statybos leidimą bei ruošiant buto rekonstrukcijos projektą, atsakovei  ir trečiajam asmeniui D. U. nebuvo žinoma aplinkybė, kad ieškovas taip pat turi statybos leidimą mansardos virš savo buto įrengimui ir  jau buvo įvykdęs apie 35 procentus statybos darbų,   o tai,  kaip nurodė liudytojas G. Č., vykdantis statybų priežiūrą,  galėjo turėti įtakos teisingam viso namo sienų bei pamatų apkrovų ir jų  atsparumo įvertinimui,  rengiant atsakovės buto rekonstrukcijos projektą bei išduodant statybos leidimą.

Teismas ieškinį netenkino ir  dar vienu  teisiniu pagrindu -  dėl nustatytų atsakovės ir trečiojo asmens D. U. atstovavimo bei vykdytų pavedimo santykių.  Byloje nustatyta, kad atsakovė, būdama statinio  savininke, 2006 m. faktiškai pastoviai negyveno Lietuvoje, visus su  buto nuosavybės  įgijimo ir  jo rekonstrukcijos  darbus  pavedė atlikti pagal patvirtintą įgaliojimą savo motinai -  trečiajam asmeniui  D. U.. LR CK 6.265 str. 2 d. numato, kad atstovaujamas asmuo atsako už savo atstovo, vykdančio pavedimą, padarytą žalą solidariai su savo atstovu. Ieškovas, grindęs žalos atlyginimą statinio savininko atsakomybės pagrindu, tačiau nurodydamas neteisėtus D. U. veiksmus, bedraatsakove atitinkamai į procesą turėjo įtraukti ir D. U., kuri pagal 2006-03-22 įgaliojimą atstovavo atsakovę V. J. visose įstaigose ir organizacijoje dėl buto rekonstrukcijos bei paskirties keitimo, veikė kaip statinio teisėta naudotoja  ir faktiškai organizavo statinio projektavimo bei statybos darbus.

       Kadangi ieškovas nesutiko, kad atsakovais būtų įtraukta  statybos bendrovė „UAB Luonatas“, kiti tretieji asmenys, nekeitė nei ieškinio dalyko, nei pagrindo, neginčijo atskirais reikalavimais nei atsakovei išduoto leidimo, nei statinio projekto pagrįstumo bei  statybos rangos sutarties  sudarymo, rangovo ir  užsakovo veiksmų teisėtumo, vykdant atsakovės buto rekonstrukcijos darbus,  teismas, neišeidamas iš ieškinio ribų, negalėjo spręsti iš esmės  dėl  trečiųjų asmenų kaltės ir  atsakomybės dydžio  ieškovui padarytos žalos atlyginime, nes tuo būtų pažeidęs šalių rungimosi bei lygiateisiškumo principus.

Ieškovas G. S. apeliaciniu skundu (2 T., 152–155 b. l.) prašo panaikinti Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, iš atsakovės V. J. ieškovo G. S. naudai priteisti 35 028 Lt. žalos,  10852,55 Lt bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

1.  Teismas konstatavo, kad negali išspręsti ginčo iš esmės, nes ieškinio pagrindas ir dalykas yra suformuluoti neaiškiai, atsakovu nėra nurodyta statybos bendrovė UAB „Luonatas", kiti asmenys, neginčyti statybos leidimas ir kita statybos teisinė dokumentacija. Ieškovo ieškinys buvo atmestas formaliais pagrindais, nenustačius esminių aplinkybių šioje byloje - dėl kieno neteisėtų veiksmų buvo padaryta žala ieškovo G. S. butui adresu (duomenys neskelbtini).

2. Bylos duomenimis yra nustatyta, kad žala ieškovo G. S. butui buvo padaryta dėl to, kad buvo rekonstruojamas V. J. priklausantis butas, esantis pirmame aukšte. A. V. J.  nurodė, kad statybos darbus vykdė UAB „Luonatas“. Pagal LR CK 6.270 straipsnio 1 dalį, kuriame reglamentuota atsakomybė už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, statybos darbai yra didesnio pavojaus šaltinis, todėl asmuo, susijęs su šiais darbais, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą.

3. Teismo eksperto išvados leidžia teigti, kad atsakovė V. J., jos atstovė D. U. ir/ar UAB „Luonatas" 2006 m. vykdė vidaus mūro sienos rekonstrukcijos darbus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), neturėdami statybos leidimo. Tokie veiksmai yra neteisėti. Už šiuos neteisėtus veiksmus yra atsakingi tie užsakovai, tiek rangovai, todėl jų teisinė atsakomybė yra solidari. Tai, kad UAB „Luonatas" nebuvo patrauktas atsakovu šioje byloje, teismui netrukdė įvertinti jų veiksmų teisėtumo, nes jie buvo į bylą įtraukti trečiaisiais asmenimis.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 194-197) atsakovė V. J. prašo apeliacinį skundą dėl Joniškio rajono apylinkės teismo 2010-05-11 sprendimo atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

1. Ieškovas žalos atlyginimo reikalavo tik iš atsakovės, kaip buto, esančio (duomenys neskelbtini) atsisakė atsakovais į bylą įtraukti UAB „Luonatas“, atlikusią remonto darbus. LR CK 6.270 str. 1 d. numato atsakomybę už didesnio pavojaus šaltinių padarytą žalą. Šiuo atveju didesnio pavojaus šaltiniu yra statybos bendrovės atliekami darbai, todėl statybos bendrovė UAB „Luonatas" - turėjo būti įtraukta atsakovu. Atsisakydamas tai padaryti, ieškovas pats užkirto kelią nagrinėti ginčą, teismas negalėjo išeiti už ieškinio ribų.

2. Ieškovas teigė, kad pradiniai griovimo darbai buvo vykdomi savavališkai ir tik po to remonto darbus užbaigė UAB „Luonatas“. Toks ieškovo teiginys yra visiškai nepagrįstas, nes jau 2006-05-30 statybos leidime Nr. 57 nurodyta, kad rangovas yra UAB „Luonatas“ darbus atliko pagal UAB „Joniškio projektas“ parengtą rekonstrukcijos (statybos) projektą, tai, kad rangos sutartis pasirašyta vėliau: yra tik formalumas.

3. Prieš pradedant buto rekonstrukciją, ieškovas nenurodė, kad jis turi leidimą mansardos virš jo buto įrengimui ir pradėjo darbus. Atsakovei gaunant statybos leidimą ir ruošiant rekonstrukcijos projektą tai nebuvo žinoma, tokie duomenys nebuvo pateikti ir Statybos ekspertizę atlikusiam ekspertui, todėl visiškai tikėtina, kad žala ieškovo buto sienoms atsirado dėl jo mansardoje vykdytų darbų.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra LR CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Nustatyta, kad ieškovams G. S. ir V. S. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini) esantis antrajame aukšte (1t.,  b. l. 88). A. V. J. nuosavybės teise priklauso aukštu žemiau ieškovų buto esantis butas (duomenys neskelbtini), (statybin. dokumentai 3 b. l.) Pripažinimo tinkamu naudoti aktas patvirtina, kad atsakovė 2006 m. gegužės mėn. jai priklausančiame bute pradėjo buto remonto darbus (1 t., 4-6 b. l.). 2006-09-25 ir 2006-10-09 Joniškio rajono savivaldybės administracijos, UAB “Joniškio butų ūkis“ Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorinio planavimo ir statybos priežiūros skyriaus atstovo apžiūros aktais yra fiksuota, kad ieškovams priklausančio buto sienose ir pertvarose atsirado plyšiai, dėl ko bute reikalingas 102 kv. m sienų tinko remontas ir sienų dažymas (1 t., 13–14 b. l). Ieškovai patikslintu  ieškiniu  pateikė buto remonto sąmatą, patikslino savo reikalavimus ir prašė priteisti jiems padarytą žalą dėl buto sugadinimo-remonto išlaidas 35 028  Lt.

Pagal 6.249 straipsnio 1 dalies nuostatas žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Nuostoliai civilinėje teisėje suprantama kaip tam tikri turtiniai praradimai, kuriuos patiria nukentėjusysis. Sprendžiant šį ginčą taikytinos ne tik bendrosios civilinės atsakomybės nuostatos (CK 6.245 - 6.249 straipsniai), tačiau ir statinio savininko atsakomybę reglamentuojančios normos (CK 6.266 str.).

Pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 dalį žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatytos aplinkybės, t. y. kad žala atsirado dėl force majeure (nenugalimos jėgos) arba nukentėjusiojo tyčios ar didelio neatsargumo. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal CK 6. 266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Šiuo atveju savininku registre nurodyta atsakovė V. J. (projektinė dokum. 1 b.l.) Nurodytoje teisės normoje nustatyta deliktinė civilinė atsakomybė be kaltės, t. y. atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, padaryta žala ir priežastinis ryšys tarp veiksmų ir žalos. Statinių savininko (valdytojo) deliktinei civilinei atsakomybei atsirasti kaltė, kaip civilinės atsakomybės sąlyga, nenustatinėjama (Civilinio kodekso 6.248 straipsnio 1 dalis, 6.266 straipsnio 1 dalis). Kai asmuo už padarytą žalą atsako net ir nesant jo kaltės, reiškiantis reikalavimą dėl žalos atlyginimo asmuo privalo įrodyti likusias deliktinės atsakomybės taikymo sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį (CK 6.246, 6.247, 6.249 straipsniai).

Nagrinėjamoje byloje nustatytas žalos padarymo faktas – ieškovams priklausančiame bute atsirado defektai: buto sienose ir pertvarose atsirado plyšiai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalis).

Kolegija nesutinka su pirmosios instancijos padarytomis išvadomis. Teismas iš pateiktų įrodymų turėjo pagrindo nustatyti, kad žalos atsiradimą ieškovų bute lėmė būtent mūrinių tarpaukštinių konstrukcijų – perdangų deformacija (nuosėdis), atsiradusi dėl šių perdengimo elementų atramų, esančių rekonstruojamoje mūrinėje sienoje nuosėdžio, kurio priežastis buvo vidaus mūrinės sienos rekonstrukcija atsakovės bute. Šias aplinkybes patvirtina 2009-08-17 Statybinės teismo ekspertizės aktas (2 t., 75–82 b. l.), ją atlikusio teismo eksperto K. B. apklausa teismo posėdyje bei kiti įrodymai, t. y. ieškovo G. S. paaiškinimai, kurie irgi laikomi įrodymų šaltiniu, 2006-09-25, 2006-10-9 d. ieškovo buto apžiūros aktais, kt. įrodymai. Tai, kad ekspertas negalėjo nustatyti, dėl kokio konkretaus mechaninio poveikio įvyko nuosėdis, šiuo atveju neturi reikšmės, nes yra nustatyta  ieškovų bute įvykusio sienų,  pertvarų sutrūkinėjimų priežastis-mūrinių konstrukcijų atramų nuosėdis atsakovės buto rekonstrukcijos metu. Kolegija sutinka su eksperto išvadomis, kadangi jas patvirtina ir kiti įrodymai. Iš bylos duomenų matyti, kad  įtrūkimai ieškovų bute pradėjo atsirasti  atsakovės bute pradėjus vykdyti laikančiosios sienos griovimo darbus, kuriuos atliko 2006 m liepos –rugpjūčio mėnesį, ką patvirtino byloje ieškovas G. S. (1t., 127 b. l.), nurodydamas, jog 2006 m liepos pabaigoje - rugpjūčio mėnesį atsakovės bute atliekant griovimo darbus, jų aukščiau esančiame bute ėmė atsirasti plyšimai sienose, naktimis girdėjosi trūkinėjimo garsai. 2008-08-24 d. ieškovo pareiškimas UAB “Joniškio butų ūkio„ valdybai dėl atsakovės bute atliekamų griovimų ir sienų įtrūkimo ieškovų bute taip pat vertintinas kaip įrodymas, kad skilimai ieškovų bute atsirado 2006 liepos pabaigoje-rugpjūčio mėnesį, nes ieškovas nurodė, jog atsiradus  įtrūkimams, jis pranešė eksploatuojančiai įmonei (1 t., 193 b. l.). Liudytojas G. Č., dirbęs Šiaulių apskrities viršininko administracijos teritorinio planavimo ir statybos priežiūros skyriaus vyr. specialistu, prižiūrėjęs statybą, patvirtino, kad šiame name tuo metu nebuvo atliekami jokie kiti remonto ar griovimo darbai, o atsakovės atstovaujamas asmuo dalį darbų atliko ūkio būdu (1 t., 182–183 b. l.). Nors teismas motyvuoja, kad plyšimai galėjo atsirasti  ir dėl ieškovo kaltės, nes šis rengė mansardą, tačiau ieškovo mansardos įrengimo darbai buvo atliekami 1992-1993 metais. Atsakovė nepateikė jokių paneigiančių įrodymų, kad šie sienų, pertvarų skilimai atsakovų bute yra atsiradę anksčiau iki atsakovės buto kapitalinio remonto arba kad būtų įtakoti ieškovo veiksmų. Ekspertas, surašydamas aktą,  įvertino ne tik atsakovės bute atliktų darbų įtaką bet ir ieškovo veiksmus, atliktų darbų mansardoje įtaką skilimų atsiradimui ieškovų bute, pažymėdamas, jog pats skilimo pobūdis irgi tai rodo. Liudytojas B. K. T. irgi patvirtino, kad jei plyšimai būtų  atsiradę ne nuo laikančios sienos paslinkimo, plyšimai būtų visai kitokio pobūdžio (2 t., 28 b. l.). Pats skilimo pobūdis, jų atsiradimo laikas patvirtina tą aplinkybę, kad ieškovų bute sužalojimai atsirado dėl atsakovės buto rekonstrukcijos. Pati atsakovė, jos atstovė pirminiuose rašytiniuose dokumentuose, ieškovui pateikus prašymą atlyginti žalą, sutiko, kad ieškovo bute įtrūkimai atsirado jai pradėjus vykdyti statybos darbus jos bute (1 t.,7, 58–60 b. l), sutiko atlyginti žalą, tik nesutarė dėl atlygintinos žalos dydžio, būdo. Trečiasis asmuo D. U. taip pat patvirtino, kad griovimo darbus rekonstruojamame bute atliko vasarą ir juos atliko be rangos sutarties (170 b. l.,1 t.). Liudytojas E. B. patvirtino aplinkybę, kad atsakovės bute darbai buvo vykdomi iki pasirašant su UAB ”Luonatas” sutartį, sienų griovimo darbai atlikti 2006 metų rugpjūčio mėnesį, iki pradedant UAB ”Luonatas” atlikti darbus, iki tol buvo išgriautos sienos, grindys, sudėtos atramos (1 t., 184 b. l.), ką patvirtina ir UAB ”Luonatas” darbų atlikimo aktai (1 t., 42–43 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja S. Š. irgi patvirtino aplinkybę, kad atsakovės bute griovimo darbai buvo atliekami vasarą, po atsakovės laikančių sienų išgriovimo iš spaudos sužinojo, kad ieškovų bute tinke atsirado plyšiai. Kolegija sprendžia, kad atsakovė neįrodė jog žala atsirado dėl paties nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo (CK 6.270 str. 1 d.). Nors atsakovė vėlesniuose teismo posėdžiuose įrodinėjo, kad žala atsirado dėl UAB „Luonatas“ kaltės, tačiau pastarasis nevykdė  vidaus griovimo darbų, ką patvirtina tarp trečiojo asmens ir šios įmonės 2006 09 15 d. sudaryta Statybos rangos sutartis, 2006 08 09 sudaryta lokalinė sąmata, 2006 09 29, 2006 10 31 atliktų darbų aktai, kuriuose šie darbai nėra fiksuojami (1 t., 42–43 b. l.). 2006 12 28 buto paskirties keitimo į prekybines patalpas pripažinimo tinkamu naudoti akte irgi fiksuojama, kad statybos darbai buvo pradėti 2006 m gegužės mėnesį, anksčiau negu sudaryta rangos sutartis (1t., 4-6 b. l.) Jame  nurodyta statybos vertė 81300 Lt, kai tuo tarpu UAB “Luonatas“ atliktų darbų vertė aktuose nurodyta bei atsakovė pateikė įrodymus, kad už juos sumokėta 24 288,13 Lt (2 t., 251 b. l.). Apeliacinės instancijos teisme apklaustas ekspertas K. B. patvirtino, kad rekonstrukcija buvo atlikta neturint darbo projekto, kuriame turėjo būti konstrukcijų sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, projektiniuose dokumentuose nėra atrėmimo konstrukcijos paskaičiavimų. Atsakovė neįrodinėjo, kad jos atsakomybės nėra dėl trijų Civilinio kodekso 6.270 straipsnio 1 d. nurodytų aplinkybių, tačiau įrodinėjo, jog žala galėjo atsirasti dėl trečiojo asmens netinkamai atliktų remonto darbų, dėl ko kolegija anksčiau pasisakė. Šios atsakovės nurodytos aplinkybės, sprendžiant jos atsakomybės klausimą pagal Civilinio kodekso 6.266 straipsnio 1 ir 2 d., nepašalina atsakovės atsakomybės prieš nukentėjusį asmenį. Atsakovės nurodytos aplinkybės gali būti svarbios nagrinėjant kitą klausimą, kurį turi teisę iškelti kitoje byloje atsakovė, esant neigiamam jos atžvilgiu sprendimui šioje byloje, kas buvo kaltas dėl atsakovo patirtų nuostolių, atlyginus priteistą žalą ieškovams, tačiau tai nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.

Kolegija sprendžia, kad byloje surinktais įrodymais yra nustatytas žalos atsiradimo faktas bei momentas, priežastinis ryšys  tarp žalos ir atsakovės veiksmų. Atsakovės neteisėti veiksmai pasireiškė tuo, kad atlikdama rekonstrukcijos darbus, ji nebuvo pakankamai atidi, pradėjo atlikinėti statybos darbus, neturėdama pilnos statybinės dokumentacijos, ką patvirtina 2006 12 28 d. patalpų pripažinimo tinkamu naudoti  aktas, patvirtinantis, kad darbus pradėjo atlikinėti 2006 gegužės mėnesį (1 t.,  4–6 b. l.), kai tuo tarpu projektinė dokumentacija buvo paruošta tik 2006 m. rugsėjo mėnesį (projektinė dokumentacija, lapas 15-19). Šis projektas apsvarstytas Nuolatinėje komisijoje tik 2006 09 29 ( projekt. dokum.1 lapas). Byloje yra pateikti du statybos leidimai Nr. 20 ir 57, kurių išdavimo data yra nurodyta ta pati-2006-05-30 d. (219 b. l. 2t.,projektinė medžiaga 1 b. l.). Kadangi atsakovės bute darbai buvo pradėti 2006 metų gegužės mėnesį, tai jie buvo atliekami neturint projektinės dokumentacijos, nes ši dokumentacija buvo paruošta tik 2006 m rugsėjo mėnesį (projektinės dokumentacijos medžiaga 15-19 b l.).  Statybos leidime Nr. 20 neatžymėta, kad projektinė medžiaga būtų apsvarstyta Nuolatinėje statybos komisijoje (2t., 219 b. l.). Kaip patvirtina ekspertizės aktas, atsakovė darbus vykdė be projektinių paskaičiavimų , išardė laikančias sienas, darbai buvo atliekami ūkio būdu, kas galėjo neužtikrinti tinkamos atramos laikančios sienos griovimo metu. Atsakovė privalėjo įsitikinti, kad tokiu būdu jos atliekami  darbai (veiksmai) nesukels neigiamų pasekmių kitiems asmenims bei jų turtui. Atkeiptinas dėmesys, kad pastatas yra statytas 1959 metais, todėl atsakovė turėjo būti itin rūpestinga, atidi, ir vien dėl to jos vykdomi darbai sukėlė byloje nustatytas pasekmes-ieškovų buto apgadinimą. Prieš pradėdama vykdyti darbus ir išgriaudama laikančią konstrukciją –vidaus mūro sieną, neištyrė tarpaukštinės perdangos konstrukcijos, neįvertino ketinamų  atlikti darbų reikšmės ir galimos tarpaukštinės perdangos atramos netekimo, nenumatė, kad pašalinus  laikančią konstrukciją, padidės perdangą veikiantis svoris, dėl ko ji deformuosis (atsiras nuosėdžiai) ir tai lems defektų atsiradimą ieškovų bute. Ekspertas tiek ekspertizės akte, tiek apklausoje pagrįstai nurodė, kad atsakovė darbus atliko, neturėdama darbo projekto, kuriame turėjo būti pateikti konstrukcijų sprendinius pagrindžiantys skaičiavimai, sprendimų brėžiniai statybos darbams vykdyti, atsakovė nepateikė paskaičiavimo, kokio stiprumo turi būti atrama, turėjo būti atvaizduotas jos konstravimas (2 t., 72–82, 257–258 b. l.). Atsakovė tokiu būdu eksploatuodama patalpas, remontuojant savo butą, pažeidė bendrojo pobūdžio pareigą elgtis atsargiai ir rūpestingai, tokiu būdu netinkamai įgyvendino CK 4.37, 4.83 straipsnių reikalavimus, esminiai pertvarkymo darbai buvo atlikti pažeidus statybos procesą reglamentuojančias normas - be darbo projektinių sprendinių, remontuojant butą nebuvo elgtasi maksimaliai atidžiai rūpestingai, tinkamai neprižiūrint atliekamų darbų. Šiuo atveju atsiranda atsakomybė atsakovei, kaip buto savininkei (CK 6.266 str. ). Pagal 2006-03-22 d. įgaliojimą atsakovė buvo pavedusi trečiąjį asmenį D. U. atstovauti atitinkamose įstaigose, organizacijose dėl rekonstrukcijos bei buto paskirties keitimo, rašyti prašymus, pareiškimus, pasirašyti ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šiais pavedimais. Tačiau tai neatleidžia atsakovės nuo atsakomybės, nes ji nekontroliavo savo įgalioto asmens atliekamų darbų, yra buto savininkė, registruota viešajame registre,  kaip matyti iš bylos medžiagos, pritarė visiems įgalioto asmens atliktiems veiksmams. Tokiu būdu byloje konstantuotini atsakovės neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.)

Žalos dydis

Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra nurodęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. lapkričio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje sodininkų bendrija „Šermukšnėlė“ v. J. Z., bylos Nr. 3K-3-460/2008), kad CK 6.249 straipsnio 1 dalies nuostata, jog jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas, reiškia, kad kai šalys nesutaria dėl nuostolių dydžio, konkretų jų dydį nustato teismas, įvertinęs abiejų šalių pateiktus įrodymus. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Ieškovai nesuremontavo buto ir tokių įrodymų teismui nepateikė, tačiau prašė jiems priteisti 35 028 Lt ir šią sumą grindė lokaline sąmata, sudaryta ypatingo statinio statybos vadovo ir ypatingo statinio statybos techninės priežiūros vadovo B. K. T., turto vertinimo ataskaita Nr. ŽTV/2007/02/21-01 (125-127 (103 b. l. 103–104, 1 t. projektinė medžiaga 2 t.). Atsakovė su šia sąmata, prašomos priteisti žalos dydžiu nesutiko, tačiau įrodymų, nuneigiančių šią sąmatą, nepateikė. Kolegija sprendžia, kad ieškovo nuostolius nagrinėjamu atveju sudaro išimtinai tik su buto patalpų sugadinimų pašalinimu susijusios išlaidos, t. y., išlaidos reikalingos remontui atlikti, o visos kitos sąmatoje numatytos papildomos išlaidos ir netiesioginės išlaidos galimos tik tam tikru atveju, o gali būti, kad jų ieškovas ir neturės. Kaip neįrodytos atmestinos tokios sąnaudas: pagalbinių medžiagų vertė, papildomų mechanizmų vertė, papildomas uždarbis, statinio statybvietės išlaidos, pridėtinės išlaidos, pelnas, įrengimai, PVM, kadangi ieškovas grindžia žalos dydį būsimo buto remonto kaštais (sąnaudomis), o lėšų panaudojimas remontui turi būti susijęs išimtinai tik su sugadinimų pašalinimu ir turi būti ekonomiškai pagrįstas (CPK 178 str.).

Kadangi ieškovas, įrodinėdamas jam padarytos žalos dydį, pateikė tik šią sąmatą, todėl teismui nėra pagrindo priteisti menamų išlaidų, kurios nebuvo patvirtintos pakankamais įrodymais byloje, ieškovai nėra sudarę rangos sutarties dėl buto remonto. Pats ieškovas pripažino, kad  galima remonto vertė  būtų 15 000 Lt. Ieškovas gali reikalauti atlyginti išlaidas žalos padariniams pašalinti. Ieškovai pagal šią sąmatą nurodo galimas tiesiogines išlaidas 16 453 Lt., kitos -papildomos išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu kito statybinių medžiagų kaina, darbų įkainiai. Kolegija pažymi, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną (Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 5 dalis), o sprendimo priėmimo metu jos yra žymiai sumažėjusios. Ieškovų prašomo priteisti remonto vertė neatitinka protingumo, sąžiningumo  kriterijų, yra artimos   ieškovų buto vertei.   Kaip patvirtina sąmata, į ją nepagrįstai įtraukta eilė pozicijų, kaip 4 ir 5  pozicijos -radiatorių išmontavimas ir jų sumontavimas 261,33 Lt sumai ; 6 p. ūkinių šiukšlių valymas  iš patalpų 14,04 Lt sumai; 17 p. baldų  panešimas 69,80 Lt sumai. 18 ir 19 punktuose yra neprotingai padidintos, pagal rinkos kainas  medžiagų baldams ir grindims apdengti medžiagų vertė 844,02 Lt, o uždengimo darbų vertė numatyta 662,63 Lt. Medžiagų vertė  šiuo metu pagal rinkos kainas sudarytų 100 Lt. Sąmatos 1-me punkte numatytas tinko nudaužymas nuo 30 kv. metrų mūrinių sienų ir lubų tinko nudaužymas, tačiau 2-je ir 3-je pozicijose šis kiekis neišjungtas iš  skaičiavimo, todėl yra minusuotinas ir sienų nuvalymas skaičiuotinas nuo 196 kv. metrų, kas sudarytų 200,82 Lt. Nepagrįstai į sąmatą įtrauktos 12 bei 14 pozicijos sienų ir lubų papildomas glaistymas, kadangi sąmatos ankstesnėse 11 ir 13 pozicijose yra įtrauktas labai geras sienų, lubų glaistymas ir šlifavimas du kartus.  Kolegija atkreipia dėmesį, kad šiuo atveju yra atkuriama buvusi padėtis iki turto sugadinimo, o ne iš esmės remontuojamas butas. Sąmata atspinti buto pilno remonto, o ne atstatomojo remonto vertę. Atsižvelgtina į tai, kad ieškovų bute remontas buvo atliktas seniai. Kitos pozicijos paliktinos, kadangi atsakovai teisme neteikė savo įrodymų, nuneigiančių ieškovų pateiktus įrodymus, tik nesutiko su žalos dydžiu. Bylos nagrinėjimo metu ieškovai sutiko atlyginti 7 000 Lt žalą). Tokiu būdu kolegija sprendžia, kad protingos  išlaidos atkuriamajam remontui pagal sąmatą sudarytų 13794,16 Lt.

Kadangi teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus ir šalių pateiktus argumentus, daro priešingas išvadas, lyginant su pirmosios instancijos teismo sprendimu, tai apskųstasis teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies (CPK 330 str., 326 str. 1 d. 2 p.).

Bylinėjimosi išlaidos

Iš dalies patenkinus ieškinį, yra priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d., 98 str.) bei procesinių dokumentų siuntimo išlaidos. Ieškovai turėjo šias išlaidas: 812,55 bei 240 Lt žyminio mokesčio (1 t., 3,  106 b. l.) turto vertinimo paslaugos 300 Lt (1 t., 15 b. l.), ekspertizės atlikimo išlaidos 4000 Lt (2 t., 406,70,72,73,120 b. l.), 5500 Lt atstovavimo išlaidos pirmosios instancijos teisme (2 t., 118 b. l, 119 b. l.). Viso ieškovai turėjo bylinėjimosi išlaidų 10852,55 Lt. Ieškovo atstovavimo išlaidos yra pernelyg didelės ir žymiai viršija Rekomendacijas dėl advokato, advokato padėjėjo darbo užmokesčio maksimalius dydžius, todėl yra mažintinos. Nors advokatas ruošė 3 procesinius dokumentus, tačiau jie yra nedidelės apimties ir tam nebuvo reikalingos didelės laiko sąnaudos.  Advokato užimtumas teismo posėdžiuose užtruko apie 15 val. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, į tai, kad advokato darbo vieta yra kitoje gyvenamojoje vietovėje, atstovavimo išlaidos laikytinos realiomis 3800 Lt, kitos pripažintinos viršijančios Rekomendacijose nustatytus dydžius, pripažintinos pernelyg dideliu ieškovų išlaidavimu.

Atsakovė turėjo 1180 Lt atstovavimo išlaidų (1 t.,  82 b. l.).

Ieškovų ieškinys patenkintas 39,38 procentais, todėl ieškovams priteistina  2777,29 Lt bylinėjimosi išlaidų ir 1496,44 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovei priteistina 715,32 Lt atstovavimo išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos 128,50 Lt (2 t., 145 b. l.), kurios proporcingai priteistinos iš ieškovų 77,90 Lt, iš atsakovės 50,60 Lt valstybei (CPK 88 str. 1 d,. 3 p., 92 str.).

Apeliacinėje instancijoje ieškovai turėjo  526 Lt žyminio mokesčio (2 t.,  163  b. l., 183 b. l.), 500 Lt eksperto iškvietimo išlaidų (2 t.,  236 b. l.), 1600 Lt atstovavimo išlaidų (2 t., 223–224, 250 b. l, 3 t., 4 b. l.), viso 2626 Lt išlaidų. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies 39,38 procentais, ieškovams priteistina 1034,12 Lt apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos apeliacinėje instancijoje 78,63 Lt (2 t., 199 b. l.), kurios priteistinos proporcingai iš šalių, iš ieškovų priteistina 47,67 Lt, iš atsakovės priteistina 30,96 Lt valstybei.

            Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso  326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Joniškio rajono apylinkės teismo 2010 m. gegužės 11 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti   iš atsakovės V. J. 13794,16 Lt (trylika tūkstančių septynis šimtus devyniasdešimt keturis litus 14 ct) G. S. ir V. S. nuostolių atlyginimo, 2777,29 Lt bylinėjimosi išlaidų (du tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt septynis litus 29 ct.) ir 1496,44 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus devyniasdešimt šešis litus 44 ct.) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti iš ieškovų G. S. ir V. S. solidariai atsakovei V. J. 715,32 Lt (septynis šimtus penkiolika litų 32 ct.)  atstovavimo išlaidų pirmos instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės V. J. 81,56 Lt (aštuoniasdešimt vieną litą 56 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybei.

Priteisti iš ieškovų G. S. ir V. S. solidariai 125,50 Lt (vieną šimtą dvidešimt penkis litus 50 ct.) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei.

Priteisti iš atsakovės V. J. ieškovams G. S. ir V. S. 1034,12 Lt (vieną tūkstantį trisdešimt keturis litus 12 ct.) apeliacinėje instancijoje turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Kolegijos pirmininkė                                                                               Laisvė Aleknavičienė

Teisėjai                                                                                                     Danutė Matiukienė

                                                                                                                Boleslovas Kalainis