Baudžiamoji byla Nr. N1-16-485/2015
Teisminio proceso Nr.1-22-1-00077-2012-5
Procesinio sprendimo kategorija:
.2.4.2.8., 1.2.26.2.1., 2.3.6.4.2.,
(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. birželio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Remeika, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, Aušrinei Kudžmienei, Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Audriui Kiuršinui, kaltinamiesiems Š. Š., G. K., G. S., L. T., U. V., L. M., jų gynėjams advokatams Tomui Kaminskui, Artūrui Špilkovui, Gintarui Platūkiui, Evaldui Liutkevičiui, Eglei Dargvainei, Arnoldui Blaževičiui, nukentėjusiesiems M. N., T. Z., nukentėjusiųjų atstovams pagal įstatymą G. N., Ž. Z., kaltinamojo G. S. įstatyminiams atstovui Š. S., Vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovams A. V., Z. S., civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovei B. B., ekspertams J. R., V. K., G. A. C., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje,
L. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) žemės ūkio profesinėje mokykloje, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2d. 8 p.,
Š. Š. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-08 Kauno m. apylinkės teismo pagal LR BK 187 str. 1 d. – 5 MGL ( 520 Lt) dydžio bauda,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2d. 8 p.,
G. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, mokosi (duomenys neskelbtini) kolegijoje, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1d.,135 str. 2d. 8 p.,
G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, išsilavinimas 9 kl., mokosi (duomenys neskelbtini) vidurinėje mokykloje, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p.,
L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) universitete, gyv. Adresu (duomenys neskelbtini), teismo neteistas,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.,
U. V. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, mokosi (duomenys neskelbtini) centre, gyv. adresu (duomenys neskelbtini), teistas 2011-11-22 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m.,
kaltinamas pagal LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p.,
Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,
n u s t a t ė :
kaltinamasis L. M. 2012 m. sausio 25 d., laikotarpyje tarp 11.40 val. – 12.10 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šios nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamojo įstatymo 284 str., Š. Š., G. K., L. T., U. V., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) namo kieme, (duomenys neskelbtini), T. Z., M. N., N. M., E. V. akivaizdoje, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, nepaisydamas elementarių elgesio ir moralės normų, pasinaudodamas menkaverte dingstimi, elgdamasis įžūliai - tyčia suduodamas nepilnamečiui T. Z., gim. (duomenys neskelbtini), rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 3 smūgius į galvą bei kojas, po ko G. S. sudavė gulinčiam T. Z. 1 smūgį koja į galvą, tuo bendrais su G. S. veiksmais padarė T. Z. poodinę kraujosruvą smakre, kraujosruvą ties dešiniuoju lūpų kampu vidiniame paviršiuje, poodinę kraujosruvą ties pakauškaulio gumburu, t.y., nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko toje pačioje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), kuris šios nusikalstamos veikos metu neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamojo įstatymo 284 str., Š. Š., G. K., L. T., U. V., tyčia suduodamas smūgius kojomis gulinčiam nepilnamečiui M. N., gim. (duomenys neskelbtini), į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams, pažeidė nukentėjusiųjų nepilnamečių T. Z., M. N. bei liudytojų N. M., E. V. teisę į ramią ir saugią aplinką, tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės tvarką bei rimtį ir pažeidė viešąją tvarką.
Be to, jis tuo pačiu metu ir toje pačioje viešoje vietoje, elgdamasis įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, po T. Z. sumušimo, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu G. S., gim. (duomenys neskelbtini), Š. Š., G. K., L. T., U. V., iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties, tyčia bendrais su kitais bendrininkais veiksmais, kojomis sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius nukentėjusiajam nepilnamečiui M. N., gim. (duomenys neskelbtini), į krūtinę ir pilvą, ko pasėkoje bendrais su kitais bendrininkais veiksmais padarė nukentėjusiajam M. N. pilvo kairės pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis, nubrozdinimais pilvo sienos pusėje, apimantį ir apatinę krūtinės dalį, kraujosruvas storosios žarnos pasaite ties blužnies linkiu, riestinėje žarnoje, blužnies plyšimą su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, t.y., sunkų sveikatos sutrikdymą, taip iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo nepilnametį M. N.
Tokiais savo veiksmais kaltinamieji L. M., Š. Š., G. K., L. T. ir U. V. padarė nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d., o kaltinamasis G. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis Š. Š. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad paties įvykio gerai nebeprisimena, nes praėjo daug laiko. Pamena tik, kad 2012-01-25 įvyko muštynės. Tuo metu jis savo reikalais važiavo į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje laukė autobuso. Pro šalį važiavo L. M. ir paėmė jį pavežti. Automobilyje buvo ir kitų vaikinų, tačiau kas tiksliai – jis nepamena. Atvykus į (duomenys neskelbtini) pameną tik patį muštynių faktą. Jis spyrė porą kartų M. N. kažkur į petį ar galvą. Gali būti, kad spyrė šiam gulinčiam. Daugiau papasakoti nieko negali, nes nepamena.
Teismo posėdyje pagarsinus ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 d., apie 10,23 val. autobusu planavo važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą. Belaukiant autobuso sustojo L. M. ir jį paėmė. L. M. automobilyje buvo L. T., U. V. ir G. S.. Kai pradėjo kilti į (duomenys neskelbtini) kalną, L. M. pasakė, kad reikia sustoti ir pakalbėti. L. užsuko link “IKI“, esančios (duomenys neskelbtini) ir sustojo automobilių stovėjimo aikštelėje. Visi išlipo. L. M. kažkur ėjo, todėl jis, L. T., U. ir G. ėjo jam iš paskos. Kur L. ėjo nežinojo. Nuėjo, priėjo pastatą, kuriame buvo broma ir kolonos, ten sustojo. Sustojo todėl, kad ten sustojo L. M. Toje vietoje buvo du vaikinai, su kuriais L. M. pasisveikino ir kalbėjosi. Jie visi, išskyrus L. M. sustojo giliau bromoje. L. M. nuėjo kalbėtis su N. ir tuo kitu vaikinu. Apie ką jie kalbėjosi nežino, nes nesiklausė. L. M. su tais vaikinais kalbėjosi iki 5 minučių. Praėjus kokioms apie 2 minutėms, į tą vietą atėjo dar du vaikinai, kurių jis nepažįsta, juos matė pirmą kartą. Kai tie vaikinai atėjo buvo apie maždaug 11,15 val. Vienas iš vaikinų priėjo prie L. M., o kitas vaikinas stovėjo šiam už nugaros. Pirmą vaikiną ir L. skyrė apie 1 metro atstumas. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Jie pradėjo kalbėtis. Pokalbį pirmas pradėjo L. Kalba vyko apie SMS žinutes, rašomas Skaistei. Pokalbio metu vaikinai vienas kitą pastūmė, nežino, kuris pirmas. Tada L. M. pirmam vaikinui rankos kumščiu trenkė vieną kartą į veidą. Po šio smūgio vaikinas Nr. 1 suklupo ant kelių. Kai jis suklupo ant kelių, G. S. jam klūpančiam vieną kartą koja spyrė. Tiksliai kur pataikė nematė, nes vaizdą užstojo pats G. S., bet tiek kiek matė ir kaip suprato, tai smūgis vaikinui buvo į galvą. Kas buvo po to nematė, nes buvo prasidėjęs tikras chaosas, tik pamatė, kad šis vaikinas buvo nukritęs ant nugaros. Tuo pačiu metu tie du vaikinai, kurių vieno vardas N. šaukė „baikit, baikit, nesimuškit“. Kai pamatė, kad pirmasis vaikinas guli nukritęs, antras vaikinas sparčiu žingsniu pradėjo eiti link L. M. ir G. S. Kai šis vaikinas pradėjo eiti, nesuprato kaip ir kas, tik pamatė, kad jį kažkas pastūmė. Tuo metu šalia jo buvo L. T., U. V., tiek ir L. M. bei G. S. Tik jie buvo iš skirtingų šonų. Kai pamatė, kad kažkas stumia antrą vaikiną, pats blaškėsi, net nežinojo į ką žiūrėti, buvo iš tiesų pasimetęs, išsigandęs, nes nesitikėjo tokių veiksmų. Kas vyko po to, kai šis vaikinas buvo pastumtas jis nematė, nes dėmesį buvo sutelkęs į pirmą vaikiną. Po antro vaikino pastūmimo praėjus kelioms sekundėms, visi vaikinai pradėjo skirstytis. Kai nueidinėjo, tai tada pamatė, kad antras vaikinas Nr. 2 stojosi nuo žemės. Jis gulėjo ant pilvo ir kėlėsi. Pirmas vaikinas dar gulėjo. Kas vyko po to nematė. Jis nei vienam iš tų vaikinui jokių smūgių nei rankomis, nei kojomis nesudavė. Kai ėjo link automobilio, tiksliai kurioje vietoje neprisimena, tačiau susitiko G. K. ( t. 2 t., b. l. 121-124 ).
2012-10-09 d. papildomos apklausos metu parodė, kad M. N. vieną kartą koja įspyrė į dešinį petį. Pirmos apklausos metu neprisipažino, kadangi bijojo laisvės atėmimo bausmės. 2012-01-25 d. iki pietų, stovėjo (duomenys neskelbtini) autobusų stotelėje ir laukė autobuso. Pro šalį važiavo L. M., sustojo, kartu su L. M., L. T., U. V. ir G. S. atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestą. Važiuojant L. M. pasakė, kad jam reikia su kažkuo pakalbėti. Apie ką ir su kuo, jis nesakė. L. M. sustojo (duomenys neskelbtini), prie parduotuvės „IKI“ automobilių stovėjimo aikštelės. L. M. ėjo su kažkuo kalbėtis, jie ėjo jam iš paskos. Priėjo pastatą, kuriame buvo broma, kolonos, o praėjus bromą buvo laiptai, vedantys žemyn į (duomenys neskelbtini). Tame kieme buvo du vaikinai, tai N. M. ir E. V. Netrukus į tą vietą atėjo M. N. ir T. Z. Kai atėjo M. ir T. prasidėjo konfliktas. L. M. žodžiu konfliktavo su T. Z. Jie kalbėjosi apie merginą vardu S. To žodinio konflikto metu, lyg T. Z. pastūmė L. M., o L. T. trenkė ranka į galvą. Kuo trenkė kumščiu ar delnu nematė, bet galimai kumščiu, nes vaikinai su delnu paprastai nesimuša. Po to kažkaip M. pradėjo pult, t.y., jis pradėjo sparčiu žingsniu eiti link L. M. Pamatė M. nukritusį, ir kai jis gulėjo parkritęs priėjo prie jo ir vieną kartą kaire koja įspyrė į dešinį petį. M. nukritęs gulėjo ant pilvo, pasirėmęs ant alkūnių, todėl smūgis jam buvo tiesus. M. spyrė tik vieną kartą, daugiau jokių smūgių jam niekur nesudavė. Tikslo primušti tikrai neturėjo, jokių muštynių neplanavo, kai pamatė M. agresyviai einantį link L. M., kažkokie kaip savisaugos „saugikliai“ įsijungė, atrodė, kad jis gina draugą ir ginasi pats. G. K. tame konflikte ir tame šurmulyje tikrai nedalyvavo. Jį pamatė jau po visko, kai buvo nuėjęs beveik iki (duomenys neskelbtini). Jokių pinigų N. nemokėjo ir su jais nesusitaikė, jų neatsiprašė ( t. 2, b. l. 130-132 ).
Pagarsinus šiuos parodymus kaltinamasis paaiškino, kad juos tvirtina. Pirminiai jo parodymai buvo kaip įbauginto asmens. Prieš šias muštynes nebuvo tartasi ką nors sumušti. Mano, kad nukentėję savo elgesiu patys provokavo smurtą. Kokiais savo veiksmais tai darė, pasakyti negali. Nukentėjusiojo M. N. atsiprašė teismo posėdyje. Gailisi dėl to, ką padarė. Apie kaltinamojo U. V. veiksmus nieko konkretaus pasakyti negali.
Kaltinamasis G. S. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-01-25 jis su kitais kaltinamaisiais išskyrus G. K., važiavo į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Buvo nuėję į minimą kiemą. Kokiu tikslu ten ėjo, pasakyti negali. Po to atėjo N. ir E. L. M. paprašė pakviesti T. Z., norėjo su juo pasikalbėti dėl savo merginos. Po kokių 10 minučių atėjo T. Z. ir M. N. Tiksliai nepamena, tačiau jam atrodo, kad T. Z. pastūmė T. M. Šis jam trenkė kumščiu ir pastarasis parklupo. Paskui kilo chaosas, kas ką tiksliai darė, liudytojas nepamena. Jis pats T. Z. vieną kartą įspyrė į galvą. Tuo metu jis klūpėjo ir po spyrio nugriuvo. M. N. jis nematė, kategoriškai neigia jį mušęs. Tyrimo metu apklausiant buvo išsigandęs, mano, kad duodamas parodymus supainiojo vardus. Visų aplinkybių tiksliai nebepamena.
Iš teismo posėdyje pagarsintų ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymų, duotų parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 d. apie 11,20 val., jis kartu su L. T., L. M., U. V. važiavo į (duomenys neskelbtini) tikslu papietauti. Kuriuo metu G. K. prie jų prisijungė nežino, nes jis kartu su jais nevažiavo. Į (duomenys neskelbtini) vežė L. M., automobiliu WV golf. Pavalgę kavinėje važiavo atgal ir L. M. prisiminė, kad vaikinas vardu T., kabina jo panelę. L. M. sustojo, nes reikėjo pasikalbėti su T. L. M. susisiekė su E. V. ir pasakė, kad E. pasakytų T., kad šis ateitų pasikalbėti. Pasistatė automobilį prie „IKI“ parduotuvės ir pėsčiomis nuėjo į kitą gatvės pusę, į susitikimo vietą. Nuėjo jis, L. M., L. T., U. V. Pačioje susitikimo vietoje jau buvo G. K. Nuėjo į naktinio klubo (duomenys neskelbtini) kiemą. Nuėję laukė ateinančio T. T. pamatė pirmą kartą. Pirmiausiai į susitikimo vietą atėjo M. N., T., E. V. ir N. M. Tuomet L. M. pradėjo kalbėti su T., ko šis kabina jo merginą. Pokalbis truko apie 30 sekundžių ir tuomet pamatė, kai T. rankomis pastūmė L. M. G. S. tuo metu stovėjo apie 3-4 metų atstumu, nuo L. ir T., šalia jo stovėjo visi jos išvardinti vaikinai, su kuriais atvyko į šią vietą. Pastūmus T. L., šis jį atstūmė atgal rankomis. Tuomet T. kažkuria ranka sudavė L. į veidą vieną kartą. Nuo to smūgio L. nenukrito ir susmūgiavo atgal ranka T. į žandikaulį, vieną kartą. Nuo to smūgio T. nukrito ant žemės. Tuomet pamatė, kaip pribėgo M. ir puolė ginti T., jis pribėgęs tik bandė kažką daryti, lyg stumti L. Tuomet jis priėjo prie konfliktuojančių vaikinų ir pamatęs, kad ant žemės gulėjo ir M. N., jam spyrė į kojas vieną kartą, nes M. kojomis spardėsi. Kas jam sudavinėjo be jo nematė, žiūrėjo į žemę, o ne į draugus. Tuomet pamatė, kad nuo žemės kėlėsi T., pribėgęs prie jo jam taip pat spyrė į kojas vieną kartą ir po šio smūgio T. atsisėdo ant žemės. Kokius veiksmus atlikinėjo L. M. ir kiti vaikinai nematė. G. K. stovėjo šone. Gulinčiam T. į galvą nespyrė ( t. 3, b. l. 5-9 ).
2012-10-08 d. apklausos metu parodė, kad prieš važiuojant į (duomenys neskelbtini) miestą, L. M. užvažiavo pas Š. Š. į namus ir jį paėmė. Bevažiuojant pro (duomenys neskelbtini) miestą L. M. pasakė, kad jis nori pasikalbėti su T., kuris kabina jo panelę, rašinėja jai sms žinutes. Praėjus požeminę perėją L. M. pasakė kažkaip panašiai, kad E. V. pakvies T., nes E. yra T. pusbrolis. Toje vietoje buvo jis, G. (pavardės nežino), L. M., L. T., U. V. ir Š. Š. Kaip toje vietoje atsidūrė G. tiksliai neprisimena, bet lyg jis buvo jau požeminėje pėsčiųjų perėjoje. L. kažkaip G. sakė, kad jeigu E. T. nepakvies, tai gal jis kaip nors padės T. pakviesti į kiemą. Toje vietoje, visi 6 vaikinai buvo sustoję vieni šalia kitų „krūvoje“. Nuo atėjimo praėjus kokioms apie 5 minutėms, pamatė šalia stovinčius E. V. ir N. M. Pro kur jie atėjo nepastebėjo. Praėjus apie 10 minučių, į tą vietą atėjo T. (pavardės nežino) ir M. N. Š. L. stovėjo T., T. iš už nugaros stovėjo M. Kai pamatė T., jis pasirodė kažkoks piktas ir agresyvus. Jį nuo besikalbančių L. ir T. skyrė apie 4-5 metrų atstumas. Girdėjo kaip L. sakė T., kad jis neberašinėtų jo panelei žinučių. Toliau buvo viskas taip kaip pasakojo, pirmos apklausos metu, t.y., T. pastūmė L., L. pastūmė jį atgal, tada T. trenkė L., L. trenkė T. ir T. po smūgio nukrito ant žemės. Po to, kai L. atstūmė T. atgal, matė kaip T. dešinės rankos kumščiu trenkė vieną kartą L. kažkur į kairės pusės žandikaulį, smūgis buvo mostas lanku. L. po smūgio nenukrito ir nesusvyravo, o iš karto savo dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė T. į kairės pusės žandikaulį, po ko T. nukrito ant žemės, ant nugaros. T. nukritus, L. nieko nedarė, stovėjo šalia T. Jis tuo metu vis dar žiūrėjo į L. Bežiūrėdamas į L., pamatė kaip M. N. pradėjo eiti link L. Suprato, kad M. ėjo ginti savo draugo. Tuo metu jam į MRT atėjo sms, ir jis nuleidęs akis apie 20 sekundžių skaitė mamos sms. Kai po 20 sekundžių pakėlė galvą aukštyn, pamatė, kad M. guli ant žemės, ant nugaros. Kas stovėjo šalia M. ir ar apskritai matė ką nors šalia jo stovinčius, nežino. M. gulėdamas ant nugaros, mosikavo kojomis, panašiai, kad kaip „mintų dviratuką“. Kai pamatė M. gulintį ant žemės ir mosikuojantį kojomis, ėjo arčiau jo, turėdamas tikslą jam įspirti, kad jis nustotų mosikuotis kojomis. Priėjęs prie gulinčio M., spyrė jam vieną kartą į kažkurios kojos blauzdą. Po jo spyrio M. į koją, jis nusiramino ir daugiau kojomis nebesimosikavo. Spirdamas M. į koją žiūrėjo į M., todėl, kas tuo metu šalia jo stovėjo prie M. nematė. Įspyręs M. į koją, apsisuko ir nuo M. ėjo atgal link buvusios savo vietos. Kai žengė antrą žingsnį, tuomet šalia savęs iš abiejų šonų pamatė einančius draugus, su kuriais buvo atvažiavęs. Prie automobilio grįžo tuo pačiu keliu kaip ir atėjo (t. 3, b. l. 31-32 ).
Pagarsinus jo parodymus kaltinamasis paaiškino, kad šie jo parodymai iš dalies nėra teisingi. Apklausos metu jis labai jaudinosi, todėl supainiojo nukentėjusiųjų vardus. Dabar aiškina, kad spyrė tik vieną kartą T. Z. į galvą. Daugiau nieko nemušė. Todėl dėl T. Z. sumušimo savo kaltę pripažįsta, o dėl M. N. sužalojimo neprisipažįsta. Ką muštynių metu darė kiti kaltinamieji, pasakyti negali.
Kaltinamasis L. T. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad mokykloje sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Bevažiuojant stotelėje pamatė Š. Š. ir jį pasiėmė kartu. Važiuojant L. M. kažkam skambino. Sustojus prie parduotuvės, L. M. pasakė, kad jam reikia su kažkuo pasikalbėti ir jis eis vienas, tačiau kaltinamieji nutarė eiti kartu. Po to atėjo du vaikinai, įvyko konfliktas, susistumdymas. Daugiau įvykio aplinkybių kaltinamasis nebepamena.
Teismo posėdyje pagarsinus ( LR BPK 276 str. 1 d. 2 p. tvarka ) jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 d. nuo 8.30 val., atėjo į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą, į pamokas. Po dviejų pamokų jis su L. M. ir U. V. sugalvojo važiuoti į pavalgyti į (duomenys neskelbtini). L. M. vairuoja automobilį WV golf. Išeidinėjant iš mokyklos, susitiko G. S., kuris važiavo kartu su jais. Autobusų stotelėje pamatė stovintį Š. Š., kurį irgi pasiėmė. Kai pravažiavo (duomenys neskelbtini) gimnaziją, L. M. pasakė, kad jis turi kažkokių reikalų, kad jam reikia su kažkuo pakalbėti dėl savo panelės. L. sustojo prie „IKI“ parduotuvės, automobilių stovėjimo aikštelėje ir jie visi, t.y., U., L., jis, G. ir Š. išlipo iš automobilio. L. M. atokiau nuo visų su kažkuo kalbėjosi telefonu. Kai atvažiavo į tą aikštelę, buvo tarp 11-12 val. Po pokalbio L. M. pasakė, kad jis eis su kažkuo pasišnekėti. L. pradėjo eiti, jie visi ėjo jam iš paskos. Atėjo į tokį kiemą, kuriame buvo pastatas toks kaip „balkonas“. Ten sustojo. Už kelių minučių į tą vietą atėjo du vaikinai, kuriuos pažįsta iš matymo. Su jais pasisveikino L. M. Tuo pačiu metu jiems iš paskos atėjo dar du vaikinai, kurių nepažįsta. Tuomet L. M. pasakė vienam iš vaikinų, kad šis eitų su juo atokiau pasikalbėti. Girdėjo, kaip tas vaikinas atsakė L. „gerai“. L. su tuo vaikinu paėjo tiesiai apie 5 metrus link (duomenys neskelbtini) prospekto. Tas kitas, vaikinas stovėjo toje pačioje vietoje. L. ir tas vaikinas atsistojo vienas priešais kitą. Jie tarpusavyje kalbėjosi, tačiau apie ką, negirdėjo. Vaikinai kalbėjosi apie 2-3 minutes, to pokalbio metu matė, kai vaikinas abejomis rankomis pastūmė L. M. atgal. L. nenukrito, bet susvyravo ir iš karto L. dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė tam vaikinui į žandikaulį. Po šio smūgio vaikinas nukrito ant nugaros. Kai tas vaikinas nukrito, L. daugiau jam jokių smūgių nesudavė, jis tiesiog stovėjo prie to vaikino. Tuo pačiu metu, antras vaikinas pradėjo bėgti link L. M. Tai pamatęs liudytojas pagalvojo, kad jis ketina ginti savo draugą ir nori L. suduoti. Tada pribėgo prie to antro vaikino ir jį savo abejomis rankomis stumtelėjo. Po to, kai jį pastūmė, vaikinas nukrito. Jis nukrito ant rankų, veidu žemyn. Po to, kai vaikinas nukrito, L. T. nieko daugiau nebedarė, o tiesiog atsisuko į tuos du vaikinus, kuriuos pažįsta iš matymo. Matė kaip tie du vaikinai ėjo prie to vaikino, kuriam L. sudavė ir kuris nukritęs gulėjo. Pasižiūrėjęs į tuos vaikinus kelias sekundes, iš karto savo žvilgsnį nukreipė į tą vaikiną, kurį jis buvo pastūmęs. Pasižiūrėjęs į tą vaikiną, pamatė, kad jis jau atsistojęs. Matė kaip jis pradėjo eiti link to vaikino, kuris po L. smūgio jam, buvo nukritęs. Pamatė, kad visi jo draugai, t. y., L., U., Š. ir G. stovėjo prie to vaikino, kurį jis buvo pastūmęs. Draugai tiesiog stovėjo, jie nieko nedarė. Tada visi tiesiog išėjo ir ėjo prie L. automobilio. Kai su draugais grįžinėjo atgal per kiemą link pėsčiųjų požeminės perėjos, kažkuriuo momentu prie jų priėjo G. K. Į L. automobilį įlipo, jis, L., U., G. ir Š. ir išvažiavo (t. 3, b. l. 57-60).
Pagarsinus šiuos jo parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Taip pat paaiškino, kad jis tik pastūmė jau anksčiau minėtą vaikiną. Kaip galėjo atsirasti jam tas sužalojimas, jis nežino. Kas ką tada darė, jis tiksliai neatsimena. Nieko mušti jie nesitarė. Pripažįsta tik, kad pastūmė tą vaikiną.
Kaltinamasis G. K. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jam paskambino L. M. ir paprašė pasidomėti, ar kas pažįsta T. Kaltinamasis paskambino keliems savo draugams, pasiklausinėjo. Po to jis nuėjo prie taip vadinamo balkono. Ten matė grupę vaikinų. Jo nuomone ten buvo visi kaltinamieji. Prie jo niekas nesimušė, jokių muštynių jis nematė. Po to jis su kitais kaltinamaisiais perėjo per požeminę perėja ir prie (duomenys neskelbtini) prospekto išsiskyrė. Anksčiau teisme yra minėjęs, kad savo kaltę pripažįsta iš dalies. Kodėl taip sakė, paaiškinti negali.
Kaltinamasis U. V. paaiškino, kad įvykio aplinkybių nebepamena.
Teismo posėdžio metu pagarsinus ( LR BPK 276 str. 1 d., 2 p. tvarka ) jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 d. apie 8,30 val., atėjo į (duomenys neskelbtini) vidurinę mokyklą į pamokas. 10.10 val., klasiokai L. M. ir L. T. pasiūlė važiuoti į (duomenys neskelbtini) miestą į kavinę pavalgyti. Prieš išeinant iš mokyklos, susitiko G. S., ir kartu su juo važiavo į (duomenys neskelbtini). Autobusų stotelėje pamatė stovintį Š. Š., jis irgi važiavo į (duomenys neskelbtini). Kai pakilo į (duomenys neskelbtini) kalną ir jį pravažiavo, L. M., niekam nieko nepasakęs ir nepaaiškinęs pasuko į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią kairėje kelio pusėje. Jis pasakė, kad jam reikia pakalbėti. Kai visi vaikinai išlipo iš automobilio, L. M. su kažkuo apie 5 minutes kalbėjosi MRT. Kai L. baigė kalbėtis, pasakė, kad eis su kažkuo pasikalbėti. L. pradėjo eiti, visi likusieji, t.y., jis, L. T., G. S. ir Š. Š. ėjo jam iš paskos. Ėjo šiaip sau, nes nebuvo ką veikti prie mašinos. Atėjo prie laiptukų, prie kurių buvo kažkoks pastatas, jame buvo broma. Priėję tuos laiptukus, visi sustojo. Toje vietoje po 5 minučių atėjo buvę klasiokai E. V. ir N. M. Jie visi pasisveikino ir toliau stovėjo, tarpusavyje kalbėjosi. Už kokių 2 minučių atėjo dar du nepažįstami vaikinai. Tuos vaikinus matė pirmą kartą. Vaikinams sustojus, L. M. pradėjo šnekėtis su vienu vaikinu. Jis kalbėjosi su žemesniu vaikinu. Tas vaikinas pats priėjo prie L. ir pats pirmas pradėjo pokalbį su L. Apie ką jie kalbėjosi negirdėjo. Pamatė, kaip žemesnis vaikinas savo abi rankas uždėjęs L. ant krūtinės jį stumtelėjo. L. nenukrito ir iš karto savo abi rakas uždėjęs vaikinui Nr. 1 ant krūtinės jį taip pat stumtelėjo. Tuomet žemesnis vaikinas rankos kumščiu vieną kartą trenkė L. į veidą. L. iš karto vieną kartą trenkė atgal į veidą. Po smūgio vaikinas nukrito. Po to kai žemesnis vaikinas nukrito, aukštesnis vaikinas agresyviai bėgo pulti L., t.y., ėjo padėti draugui. Šiam vaikinui pradėjus eiti link L., Š. Š. pakėlė savo dešinę ranką, ją mostelėjo atgal, tokiu būdu kaltinamajam alkūne netyčia trenkė į nosį. Jis iš karto parklupo ant žemės ir rankomis užsidengė veidą. Visą laiką buvo užsidengęs rankomis veidą, todėl kas vyko aplinkui nieko nematė. Klūpint ant kelių, pajuto kad kažkas pajudino petį ir pasakė, kad eitų. Tuomet atsistojo ir užsidengęs rankomis veidą ėjo. Kas ėjo kartu nematė. Eidamas ir toliau laikėsi rankomis užsidengęs veidą, akys vis dar ašarojo. Prie automobilio grįžo jis, L. T., L. M., G. ir Š. Grįžę visi prie automobilio, įlipo į jį ir grįžo atgal į (duomenys neskelbtini). (t. 3, b. l. 92-95). Pagarsinus šiuos jo parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad juos tvirtina.
Kaltinamasis L. M. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad mokykloje su kitais kaltinamaisiais sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Bevažiuojant iš autobusų stotelės dar paėmė ir kaltinamąjį Š. Š. G. K. su jais nebuvo. Važiuojant jis prisiminė, kad su T. Z. turi pasikalbėti dėl savo draugės S., nes šis jai siuntinėjo žinutes, bučkius. Nuvykus ėjo link (duomenys neskelbtini) gimnazijos, paskambino E. V., kad šis pakviestų T. Z. Šis liepė laukti taip vadinamame balkone, po kelių minučių atėjo pats su V. M. ir pasakė, kad T. tuoj ateis. T. Z. atėjo su M. N. Tada kaltinamasis T. Z. pasivedė į šalį ir ėmė priekaištauti dėl žinučių rašymo jo draugei S., klausė, ar jis nežino, kad jie draugauja. Šis atsakė, kad žino apie tai, tačiau jei norės, tai ir toliau rašys žinutes. Tada įvyko susistumdymas. Kuris kurį pirmas pastūmė, kaltinamasis nepamena. Po to T. Z. norėjo jam trenkti į veidą, tačiau kaltinamasis pasilenkė ir gavo smūgį į pakaušio sritį. Jis kumščiu trenkė T. Z. į žandikaulį ir šis nuo smūgio nugriuvo. Kaltinamasis pasilenkęs prie jo dar kartą įspėjo, kad daugiau nerašinėtų žinučių S. Po to atsisukęs pamatė, kad M. N. keliasi nuo žemės. Tuo metu, kada kaltinamasis aiškinosi su T. Z., M. N. buvo jam už nugaros. Anksčiau jis girdėjo kažkokį konfliktą ant laiptų, tačiau kas ten tiksliai vyko, pasakyti negali. G. K. su jais nebuvo, jį sutiko, kada jau ėjo po įvykio. Kurioje tiksliai vietoje jį sutiko, pasakyti negali. Anksčiau su juo kalbėjosi telefonu, klausė, ar jis pažįsta T. Z. Buvo susitarę susitikti taip vadinamame balkone. Kai sutiko G. K., šis neklausė kaltinamojo, kas ten buvo. Aiškina, kad M. N. jis nemušė. T. Z. jis atsiprašė, jie susitaikė. Pas M. N. jis nevažiavo aiškinti, ten buvo tik jo tėvas.
Nukentėjusysis M. N. paaiškino, kad minėtą dieną jis su T. Z. buvo picerijoje. Šiam kažkas paskambino ir pakvietė ateiti į kiemą. Ten nuėjo jie abu. Kieme buvo du vaikinai iš jo mokyklos, vienas jų – T. Z. pusbrolis. Kieme buvo ir daugiau vaikinų, apie 7-8. Prie T. Z. priėjo vienas vaikinas. Jie apie kažką šnekėjosi, o po to viskas vyko labai greitai. Tiksliai aplinkybių nepamena.
Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 d. apie 11.30 val., jis buvo su T. Z. picerijoje, šalia (duomenys neskelbtini) gimnazijos. Jiems bevalgant T. kažkas paskambino ir pakvietė jį kažkur susitikinti prie naktinio klubo (duomenys neskelbtini). Nutarė eiti kartu su T. Atėję už klubo prie laiptų, vedančių į centrą, pamatė iš matymo pažįstamą T. pusbrolį su kažkokiu vaikinu, kuris buvo matytas. Tuomet pamatė dar grupę vaikinų, kurių buvo apie 7-8. Pamatė, kaip vienas iš vaikinų priėjo prie T. Tas vaikinas T. kažką tyliai pasakė ir vieną kartą ranka sudavė į veidą. T. nukrito. Tuo metu pamatė, kad link jo kažkas artėja ir instinktyviai rankas pakėlė gindamas galvą ir tuomet pajuto smūgius iš įvairių pusių į galvos plotą. Nuo smūgių jis parkrito ir juto kaip jį spardė kojomis į įvairias kūno vietas. Kiek buvo smūgių tiksliai pasakyti negali, mano, kad ne mažiau kaip 8 kartai. Kai jį spardė, rankomis dengėsi galvą, todėl nematė nei kas spardė, nei keliese. Po kiek laiko smūgiams nurimus, jis atsidengė galvą ir pamatė, kad vaikinų nėra. Šalia pamatė T., jam buvo sumušta lūpa. Taip pat šalia buvo T. pusbrolis su klasioku. Jie padėjo jam atsikelti. Atsikėlus labai skaudėjo pilvą, todėl pasakė, kad eis į namus. Likusieji nuėjo į mokyklą. Laiptais nusileido žemyn ir grįžęs paskambino mamai, pasakė, kad jam labai bloga. Nuvežė GMP jį į ligoninė į (duomenys neskelbtini) klinikas, kurioje jam pašalino trūkusią blužnį. (t. 1, b. l. 199-200).
Pagarsinus šiuos parodymus nukentėjusysis paaiškino, kad juos tvirtina. Taip pat papildomai paaiškino, kad kai T. sudavė ranka į veidą, šis nugriuvo. Tada vaikinai puolė ant jo. Kiek vaikinų puolė – jis nematė. Jam buvo suduotas smūgis į galvą, jis nugriuvo, o po to buvo spardomas. Kiek kartų buvo įspirta, pasakyti negali. Viskas vyko labai trumpai, t. y. mažiau nei minutę. Po to tie vaikinai pasišalino. Atsikėlus skaudėjo pilvą, todėl jis nuėjo namo. Beeinant dar nugriuvo ant mokyklos laiptų, griuvo ant nugaros. Parėjus namo dar labiau skaudėjo pilvą, jis skambino mamai, kuri iškvietė greitąją pagalbą. Jis buvo nuvežtas į Klinikas ir ten jam išoperuota blužnis. Ligoninėjė gulėjo apie 1-1,5 mėnesio. Dabar jaučiasi gerai, pretenzijų kaltinamiesiems neturi, civilinio ieškinio nereiškia. Taip pat paaiškino, kad kai su T. atėjo į kiemą, tai kaltinamiesiems jis nieko nesakė. Jis neėjo T. Z. ginti, su niekuo nesiaiškino, niekam nebandė suduoti. Mano, kad nebuvo jokios priežasties juos sumušti. Kaltinamojo G. K. nepažįsta, negali pasakyti, kad jis jį spardė. Kaltinamojo U. V. taip pat nepažįsta, taip pat negali pasakyti, kad ir jis jį spardė.
Nukentėjusysis T. Z. paaiškino, kad 2012-01-25 jis su M. N. sėdėjo picerijoje. Jam paskambino pusbrolis E. V. ir paprašė susitikti kieme. Jis sakė, kad su juo nori pasikalbėti buvęs klasiokas. Nukentėjusysis į tą kiemą nuėjo kartu su M. N. Ten pamatė stovinčius jo pusbrolį E. V. ir N. M. Toliau stovėjo grupė vaikinų. Nukentėjusysis pažinojo tik L. M. ir G. S., kitų vaikinų nepažinojo. Tada L. M. priėjo prie jo ir ėmė reikšti pretenzijas dėl ko jis S. G. siuntinėja žinutes, bučkius ir pan. Nukentėjusysis pasakė, kad visa tai tik juokai, tačiau tai L. M. neįtikino. Tada jis nukentėjusįjį pastūmė ir trenkė kumščiu į žandikaulį, po ko šis nugriuvo ant žemės. M. N. stovėjo nuošaliau, t. y. ten, kur jie ir atėjo. Gulėdamas nukentėjusysis matė kaip spardė M. N.. Keliese jį spardė, atsakyti negali, nes matė tik vaikinų kojas. Taip pat teigia, kad spardė ne visi, lyg tai kažkas stovėjo ir nieko nedarė. Tai galėjo būti vienas ar du vaikinai. Viskas truko apie minutę laiko, po to vaikinai išsiskirstė. Nukentėjusįjį nuo žamės pakėlė pusbrolis E. V. M. N. skundėsi, kad jam skauda pilvą, blogai jaučiasi ir išėjo namo. Vėliau jis sužinojo kas Mantui nutiko. Po to, kai visi išsiskirstė, pusbrolis E. V. jo atsiprašinėjo, sakė negalvojęs, kad viskas taip išeis. Vėliau jis jam pasakojo, kad kai nukentėjusysis bandė keltis nuo žemės, tai jam į blauzdą įspyrė L. M., o G. S. koja įspyrė į galvą. Dėl sumušimų jis gydėsi namuose. L. M. pretenzijų neturi, žala atlyginta. Tai, kad M. N. būtų mušęs kaltinamasis U. V., jis nematė.
Nukentėjusiojo M. N. įstatyminė atstovė G. N. paaiškino, kad nukentėjęs M. N. yra jos sūnus. 2012-01-25 apie 12 val. jai paskambino sūnus ir pasakė, kad mokykloje susimušė ir grįžta namo. Po to paskambino antrą kartą ir paprašė nulipti į apačią bei jį pasitikti. Ji to padaryti negalėjo, nes turėjo kelių mėnesių vaiką. Todėl iškvietė greitąją pagalbą ir paprašė kaimyno pagalbos. Sūnus buvo išvežtas į klinikas ir operuotas, nes buvo vidinis kraujavimas. Vėliau sūnus pasakojo, kad sumušė nepažįstami vaikinai, viskas vyko labai greitai. Buvo atvažiavęs L. M. tėvas ir dar du nepažįstami asmenys. Jis atsiprašė už visus. Žala atlyginta, civilinio ieškinio nereiškia. Apklausiant jai sakė, kad buvo šeši vaikinai, minėjo jų pavardes, tačiau ji jų neatsimena. Tai, ar tikrai jos sūnų sumušė visi šeši vaikinai, ji pasakyti negali.
Nukentėjusiojo T. Z. įstatyminis atstovas ir civilinis ieškovas Ž. Z. paaiškino, kad grįžęs iš darbo apie 16-17 val. rado sūnų gulintį lovoje. Šis jam paaiškino, kad buvo sumuštas. Tada jie važiavo į Klinikas žiūrėti ar nėra sužalojimų. Laukiant eilėje sūnus papasakojo kas buvo. Jis sakė, kad jį pakvietė ateiti Edvinas, ten buvo keli vaikinai. Priėjo L. M. ir ėmė priekaištauti, kad šis kabinėjasi prie jo merginos. Sūnus aiškino, kad visa tai juokai, tačiau L. jį stumtelėjo, trenkė smūgį ir sūnus nukrito ant žemės. Buvo pareikštas civilinis ieškinys 5610 Lt sumai, tačiau buvo atvykęs L. M. tėvas, atsiprašė, žalą pilnai atlygino. Todėl jis nuo civilinio ieškinio atsisako.
Liudytojas T. N. paaiškino, kad jis yra nukentėjusiojo M. N. tėvas. Kaltinamųjų nepažįsta nei vieno. Tuo metu jis buvo užsienyje ir viską sužinojo iš žmonos. Ši jam pasakė, kad sūnus yra sumuštas ir yra ligoninėje, jam buvo daroma operacija. Jis viską norėjo tiksliai sužinoti todėl kalbėjosi su trimis berniukais. Tai, ką jie pasakojo ir kitų aplinkybių jis dabar nebepamena.
Teismo posėdyje pagarsinus liudytojo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog jis M. N. tėvas. 2012-01-25 d. sūnus buvo sužalotas grupės jaunuolių. Apie tai, kad jis buvo sužalotas sužinojo tą pačią dieną iš savo žmonos G. N. Tai sužinojęs iš karto važiavo į (duomenys neskelbtini) klinikas. Klinikose su sūnumi tą dieną pasikalbėti nepavyko, nes jis buvo po operacijos nesąmoningas. Po kelių dienų apie tai kas atsitiko, kalbėjosi su vaikinais, kurie matė muštynes. Žino, kad vienas jų T. yra M. klasiokas, o kiti du vaikinai yra tos pačios mokyklos mokiniai, tik 12-tokai. Tų 12-okų vardų neprisimena. Apie tai, kad šie vaikinai matė muštynes pasakė žmona G., nes suprato, kad ji kalbėjosi su T. mama. Sužinojęs vaikinų vardus, kurie matė muštynes važiavo su jais pasikalbėti apie tai, kaip viskas įvyko. Kalbėjosi su visais trim vaikinais. Vaikinai pasakojo skirtingai. T. sakė, kad jis gavo vieną smūgį į veidą, po kurio nukrito ir daugiau nieko nebematė. Kiti du vaikinai, vienas jų, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) sakė, kad M. mušė visi muštynėse dalyvavę vaikinai, o kitas vaikinas, kuris buvo šiek tiek stambesnio kūno sudėjimo, nei tas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini), sakė, kad nieko nematė. Tuomet visiems vaikinams pasakė, kad jie nemeluotų ir sakytų teisybę. Kalbos tokios, kad jie sakytų teisybę policijos pareigūnams nebuvo. Norėjo žinoti, kurie vaikinai sumušė jo sūnų. Tas stambesnio kūno sudėjimo vaikinas ir toliau sakė, kad nieko nematė, o tas, kuris gyvena (duomenys neskelbtini) sakė, kad iš pradžių vienas vaikinas trenkė T., o po to visi vaikinai supuolė ant M. ir jį mušė. Kokiu būdu mušė neklausė. Vaikinas pasakė, kad M. sumušė vietiniai (duomenys neskelbtini) gyvenantys vaikinai ir išvardino jų vardus. Tų vaikinų vardų neprisimena, bet tų vaikinų vardai ir pavardės yra įrašyti į pareiškimą, kurį rašė žmona G. N., tyrėjai E. V. Vienintelį vaikiną, kurį prisimena, tai L. M. Kai pasakojo, kodėl kilo konfliktas, tai suprato, kad M. buvo sumuštas už tai, kad tiesiog stovėjo šalia. Suprato, kad konflikto priežastis buvo M. ir T. klasiokė. Žino, kad muštynės vyko prie buvusios radijo gamyklos kieme. M. pats parodė vietą, kurioje vyko muštynės. Daugiau apie pačias muštynes nežino nieko. Buvo susitikęs su L. M. tėvu. Jis pats pasiūlė susitikti ir pasikalbėti apie sūnaus M. sužalojimo aplinkybes. Susitikimo metu, jis jo ir tuo pačiu visos šeimos visų muštynėse dalyvavusių vaikinų vardu atsiprašė ir sutarė, kad sūnui M. bus atlyginta moralinė žala. Moralinę žalą atlyginta buvo nuo visų muštynėse dalyvavusių vaikinų. Sumos įvardinti nenori. Taip pat sutarė, kad atleidžia vaikinams šį poelgį ir pretenzijų jiems nereikš. Po to jų susitikimo, L. M. tėvas ir dar kelių muštynėse dalyvavusių vaikinų tėvai, kas tokie nežino, buvo atvažiavę pas jį į namus, jie padiktavo žmonai tekstą, o žmona surašė pareiškimą, kuriame išvardino muštynėse dalyvavusius visus vaikinus, parašė, kad moralinė žala atlyginta, kad susitaikė ir pretenzijų niekam neturi. Šio pareiškimo surašymo tikslas kaip ir minėjo buvo tas, kad šeima atleidžia vaikinams dėl kilusių muštynių ir jie susitaiko (t. 2, b. l. 28-29).
Pagarsinus parodymus liudytojas paaiškino, kad jis juos tvirtina. Taip pat paaiškino, kad surašant anksčiau minėtą pareiškimą nei jis, nei jo žmona tikslių kaltinamųjų pavardžių nežinojo. Šias pavardes jiems padiktavo. Kaltinamiesiems jokių pretenzijų nereiškia. Taip pat nereiškia ir civilinio ieškinio.
Liudytojas E. V. paaiškino, kad kaltinamuosius pažįsta iš matymo, kai kurie yra buvę jo klasiokai. Aplinkybes pamena menkai, nes praėjo jau nemažai laiko.
Teismo posėdyje pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 d. apie 11 val. jis buvo (duomenys neskelbtini) gimnazijoje aktų salėje, repetavo „šimtadienio“ šventės šokius. Patikrinęs savo MRT, rado praleistą skambutį, iš telefono abonento, kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Į tą numerį parašė sms, kas jam rašo, gavo atsakymą, kad L. M., taip pat L. paklausė ar T. Z. jo pusbrolis, L., atsakė, kad taip. L. paklausė, ar jis negalėtų pakvieti T., jam atsakė, kad negali, nes užsiėmęs. L. pasakė, kad jis pasakytų kitam klasiokui N. M., kad šis atsilieptų kai skambins L. L. paskambino N. ir paprašė pasakyti T., kad šis ateitų susitikti su L. Susitarė susitikti (duomenys neskelbtini) kieme. Jis paskambino T. ir pasakė, kad pirmas nueis pažiūrės ir jam perskambins. Kartu su N. nuėjo į tą vietą. Tą vietą vadina „balkonu“. Toje vietoje pamatė L. M., U. V., L. T., G. S., G. K., Š. Š.. Su N. su jais pasisveikino ir atsistojo šiek tiek atokiau, ketino skambinti T. ir pasakyti, kad neitų susitikti su L., bet nespėjo, nes pamatė ateinantį T. ir M. Prie T. priėjo L. M. ir tarp jų įvyko trumpas pokalbis. Tikslaus pokalbio negirdėjo, bet jo esmė buvo ta, kad kodėl T. siuntinėjo kažkokias žinutes L. merginai S. L. staigiu judesiu sudavė dešine ranka vieną smūgį T. į veidą. Nuo smūgio T. pasitraukė vieną žingsnelį atgal ir tuomet L. sudavė T. per kojas, nuo ko T. nukrito. Kai T. nurito L. M. dar kokius 3 kartus spyrė gulinčiam T. į įvairias kūno vietas. T. gulėdamas dengėsi galvą rankomis. Tuo metu kiti penki vaikinai puolė M. Vienu metu pamatė, kad M. jau guli ir jį spardo visi penki vaikinai. Kiek smūgių ir į kurias kūno vietas spardė kiekvienas vaikinas detalizuoti negali, nes viskas vyko labai greitai. Jis su N. puolė prie gulinčio T., matė, kad jis buvo apsvaigintas nuo smūgių. L. M. irgi pribėgo prie spardomo kitų vaikinų M. ir spyrė gulinčiam, daugiau nei vieną kartą. Vaikinai baigę spardyti M. visi vienu metu nuo jo atšoko ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). M. atsikėlęs laikėsi už pilvo, buvo atsirėmęs į „balkoną“. Kai kėlė T., matėsi, kad jis buvo lyg praradęs sąmonę. T. šiek tiek atsigavus, M. pasakė, kad eis į namus, nes jam skauda pilvą, o jie nuėjo į mokyklą (t. 2 , b. l. 67-68).
2012-02-07 d. papildomos apklausos metu jis paaiškino, kad 2012-01-25 d. buvo mokykloje. Jam paskambino L. M. ir pasakė, kad nori pasikalbėti su T. L. skambino ir N. M. Naglis pasakė, kad L. jo prašė pakviesti T. į kiemą prie mokyklos pasikalbėti. Jis paskambino T. Z. ir pasakė, kad buvęs klasiokas L. nori su juo pasikalbėti prie (duomenys neskelbtini). Jis nurodė, kad į tą vieta pirma nueis jis ir N., pasižiūrės, kas ten bus ir jeigu kas nors bus negero, jam paskambins. Kai nuėjo kartu su N. į balkoną, tai toje vietoje pamatė, kad L. atvažiavęs yra ne vienas, o su draugais. Be L., toje vietoje buvo dar ir U. V., Š. Š., G. S., L. T., G. K. Visi tie jaunuoliai atrodė grėsmingai. Taip atrodė todėl, kad jie visi stovėjo labai ramūs, buvo „pasikėlę“, t.y., savo stovėsena ir veido išraiškomis demonstruojantys viršenybę prieš kitus silpnesnius. Po jo su N. atėjimo į tą balkoną, praėjus daugiausiai kokioms 2 minutėms, į tą vietą pamatė ateinančius T. Z. ir jo klasioką M. N. Kai T. su M. priėjo prie L., tai prie L. priėjo T., o M. tuo metu buvo jam iš kairės pusės. L. T. paklausė „ką tu mano panelei rašinėjai?“, matė, kad T. pasimetė, sutriko ir atsakė L.: „o ką aš jai rašinėjau“, tuomet L. pradėjo artėti link T. ir sakė jam: „ gal tau parodyti, ką tu ten rašinėji?“. Taip sakydamas L. vis artėjo prie T. ir beartėdamas atsisukęs į M. jam pasakė: „o ko tu man neatrašai?“, M. jam nieko neatsakė, o L. iš karto po šių žodžių dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė T. į veido kairę pusę, lyg į žandikaulį. Po šio smūgio, T. lyg ir susvyravo, matė kaip visu kūnu pasviro į dešinę pusę, lyg bandė atsitraukinėti, eiti atgal, ir rankomis dengtis veidą, bet tuoj pat L. jam vieną kartą dešine koja spyrė į abi kojas, maždaug į blauzdas. Po šio spyrio T. nukrito ant nugaros ir rankomis užsidengė galvą. Kai T. nukrito ant žemės, tuomet L., jam gulinčiam, dešine koja spyrė keletą kartų į viršutinę kūno dalį. Kiek tiksliai kartų spyrė neskaičiavo, bet daugiau kaip 1, tai tikrai. Tuo pačiu metu, kai L. spyrė į kojas T., visi likusieji 5 L. draugai, t.y., G., L., G., U. ir Š. pradėjo „šokti“, t.y., greitai ir agresyviai eiti link M. M. lyg bandė nuo jų trauktis, bet nespėjo. Tiksliai nematė kaip, bet pamatė, kad vaikinai M. pagriovė ant žemės, o kai M. nukrito, jie jį visi spardė kojomis. Kažkokių keiksmų, grasinimų ar šiaip kažkokių pasakytų žodžių negirdėjo. M. vaikinams irgi nieko nesakė. Kai M. buvo nukritęs, tai vaikinai jį spardė apstoję ratu, kiek jam kuris vaikinas sudavė smūgių pasakyti negali, nes tiesiog neįmanoma buvo to pamatyti, bet M. buvo spardomas visų vaikinų tai tikrai ir jis buvo spardomas apie 10-15 sekundžių. L., po to kai paspardė T. pribėgo prie savo draugų, kurie spardė gulintį M. ir kartu su draugais M. spardė. Kai T. gulėjo ant žemės ir po to, kai L. buvo nuo jo atsitraukęs, G. S. buvo pribėgęs prie T. ir jam 1 kartą spyrė į galvą. Ar tai tikrai buvo G. S. visiškai garantuotas nėra, nes per tą chaosą buvo sunku suprasti, kas apskritai vyksta, bet kiek suprato ir kiek įsidėmėjo, tai lyg tai buvo G. S. Kai vaikinai baigė spardyti M., jie visi vienu metu nuo jo atsitraukė ir nuėjo link (duomenys neskelbtini). M. po mušimo atsikėlė pats ir atėjo link jo su N., o jis su N. buvo prie T., bandė jį kelti, nes jis gulėjo toks kaip „negyvas“, kaip be sąmonės. Paskui pamatė, kad L. lyg grįžta prie jų, bet jau jie su N. abu jam sakė, kad jis eitų iš čia. L. paklausė, apsisuko ir grįžo pas draugus, o jie visi nuėjo per kiemą link (duomenys neskelbtini). T. buvo prakirsta apatinė lūpa, iš jos bėgo kraujas, bet ne gausiai. T. tą kraują apsilaižė. M. buvo susiėmęs už pilvo, sakė, kad jam labai skauda pilvą ir todėl jis nusprendė eiti į namus, o jie trise, t.y., jis, N. ir T. grįžo į mokyklą. Tos pačios dienos vakare T. pasakė, kad M. operavo ir kad lyg jam operavo blužnį. Buvo atvažiavęs M. tėvas, kuris sakė, kad policijai pasakytų visą teisybę ir nieko neslėptų. Po įvykio buvo atvažiavęs ir L. Jis klausė, kokie sužalojimai padaryti, ką apie tai žino. L. sakė, kad M. ligoninėje buvo operuotas, o T. labai kažkas rimto neatsitiko. L. sakė, kad jeigu bus kas nors blogai, kad jam pasakytų (t. 2 b. l. 69-72).
Pagarsinus šiuos parodymus liudytojas paaiškino, kad juos tvirtina. Papildomai paaiškino, kad muštynės truko neilgai, maždaug apie 10 sekundžių. Vaikinai buvo apstoję M. N., tačiau jis dabar negali konkretizuoti, ar visi jį mušė, ar kas stovėjo. Taip pat tvirtina, kad G. S. spyrė į veidą T. Z.. Jis buvo apklaustas ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją ir ten taip pat sakė teisybę.
Liudytojas N. M. paaiškino, kad įvykio metu jie ruošėsi šimtadienio šventei. Jam paskambino L. M. ir paklausė, ar jis pažįsta T. Z., sakė, kad nori su juo pasikalbėti. Tada liudytojas apie tai pasakė E. V., kadangi šis su T. Z. yra pusbroliai. E. V. apie tai pranešė T. Z. Po to liudytojas su E. V. nuėjo prie (duomenys neskelbtini) klubo. Ten pamatė, kad yra atvykęs ne tik L. M., tačiau ir kiti kaltinamieji. Jie visi pasišnekėjo ir buvo paaiškinta, kad yra konfliktas tarp L. M. ir T. Z. dėl panelės, dėl rašomų žinučių. Vėliau atėjo T. Z. ir M. N. L. M. ir T. Z. apsižodžiavo. Po to L. M. trenkė į veidą T. Z., po ko šis parkrito ant žemės. Taip pat aiškina, kad L. M. dar jam spyrė per kojas. Prie T. Z. buvo pribėgęs ir G. S., kuris jam spyrė. Kur tiksliai – pasakyti negali. Tuo metu kiti vaikinai nubėgo mušti M. N. Šis buvo pargriautas ant žemės ir spardomas. Ar visi nubėgo, ar tik dalis – tiksliai pasakyti negali. Taip pat negali pasakyti, ar visi kaltinamieji spardė gulintį M. N. Kaltinamojo U. V. veiksmų konkretizuoti negali, t. y. negali pasakyti, ar jis tupėjo prie M. N., ar jį taip pat spardė. Visos muštynės truko apie 5-10 sekundžių. Po to visi vaikinai pabėgo. Jis su E. V. padėjo T. Z. atsikelti, atsiprašė, nes negalvojo, kad viskas taip atsitiks. M. N. pats atsistojo, tačiau skundėsi, kad labai skauda pilvą ir išėjo namo. Vakare paskambino L. M., paprašė gauti M. N. telefono numerį. Sakė, kad nori atsiprašyti, nes iš kažkur sužinojo, kad M. ligoninėje. Gal jis jautėsi kaltas, kad atsivežė likusius kaltinamuosius. Liudytojas neturėjo M. N. telefono numerio. Tada jis su L. M. nuvažiavo pas E. V. Galvojo paskambinti T. Z. ir paklausti M. telefono numerio, tačiau neprisimena, ar šis turėjo jo numerį. Taip pat paaiškino, kad nei T. Z., nei M. N. niekam smūgių nesudavė, todėl nebuvo jokios priežasties juos mušti.
Liudytojas G. K. paaiškino, kad jis yra G. ir T. N. šeimos draugas. Jam paskambino G. N. ir pasakė, kad sūnus negali užlipti į butą, prašė padėti, nes negalėjo palikti mažo vaiko. Nuvykus rado M. N. gulintį kaimynų mašinoje. Iš pradžių jis sakė, kad nugriuvo, susimušė ir skauda pilvą. Vėliau jau sakė, kad jį sumušė. M. apie muštynių aplinkybes sakė tik tiek, kad nukrito, jį apsupo ratu ir sumušė. Konkrečiau tų aplinkybių liudytojas nesiaiškino. Vėliau buvo iškviesta greitoji pagalba, M. buvo išvežtas į Klinikas, kur jam išoperavo blužnį.
Liudytojas V. A. paaiškino, kad jis dirba kelionių agentūroje, esančioje (duomenys neskelbtini), t. y. tame pat name, kuriame gyvena ir nukentėjęs M. N. 2012 m. sausio mėn. jam paskambino M. N. tėvas, paskui gal mama, pasakė, kad sūnus negali užlipti laiptais. Liudytojas M. pasodino į savo mašiną ir laukė greitosios. Mama prašė sūnų prižiūrėti, nes ji buvo namuose su mažu vaiku. M. buvo išbalęs, sakė, kad skauda pilvo apačią. Taip pat sakė, kad jį sumušė. Daugiau liudytojas jo apie tas aplinkybes neklausinėjo. Vėliau kaimynai ir M. tėvas jam sakė, kad sūnui išoperavo blužnį.
Liudytoja B. J. paaiškino, kad ji dirba (duomenys neskelbtini) m. GPS, 2012 m. sausio mėn. buvo iškvietimas. Buvo pranešta, kad vaikui trauma, todėl atvyko į (duomenys neskelbtini) centre. Vyras atvedė vaikiną, kuris buvo išblyškęs. Iš pradžių vaikinas sakė, kad nukrito. Jau vėliau jis sakė, kad jį užpuolė ir jam įspyrė. Kas jam įspyrė, nesakė. Jam skaudėjo kairėje pusėje šonkaulius ir žemiau, t. y. kur yra blužnis. Kada įvyko trauma, liudytoja nežino. Vaikiną nuvežė į vaikų traumpunktą ir įspėjo gydytoją, kad stebėtų, nes traumą buvo neaiški. Vakare liudytoja skambino pagal iškvietimo numerį. Atsiliepusi močiutė pasakė, kad sužalota blužnis ir jis yra operuojamas. Liudytoja tą vaikiną buvo apžiūrėjusi nurengtą. Jokių kitų sužalojimų ant jo veido ir kūno nebuvo matyti. Net ir ta skaudama vieta nesimatė, kad yra sužalota, nesimatė net paraudimo.
Teismo medicinos ekspertas J. R. paaiškino, kad savo išvadą tvirtina. Taip pat paaiškino, kad tiriamajam M. N. buvo nustatytas pilvo kairės pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis pilvo sienoje ir krūtinės apatinėje dalyje, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę ir kraujosruva storosios žarnos pasaite. Lienalinio linkio kraujosruva gali atsirasti dėl trauminio poveikio į pilvo priekinį paviršių, bet labiau tikėtina, kad į kairę pusę. Nubrozdinimų odoje nebuvo pastebėta. Sužalojimas jam padarytas tikėtina, kad suduodant smūgį koja. Galima pasakyti, kad tai buvo kietas bukas riboto paviršiaus daiktas, konkrečiau identifikuoti negalima. Yra tikimybė, kad tai koja. Riboto paviršiaus daiktas skiriasi tuo, kad jis ribotas. Grindys, šaligatvis – tai neriboti paviršiai. Riboto paviršiaus daiktai – tai kumštis, koja, stalo kampas. Tai, kad blužnies plyšimas galėjo atsirasti dėl griuvimo, tai tokiai situacijai būdingų sužalojimų nėra nustatyta. Jeigu nukentėjusysis būtų smarkiai nugriuvęs ir susimušęs juosmens nugarinį paviršių, tai būtų nustatyta masyvi kraujosruva nugaros minkštuosiuose audiniuose. Tokia nėra diagnozuota. Laipto briauna gali būti vertinama kaip atsikišęs paviršius, nes briauna nėra ribotas paviršius. Blužnis plyšo dėl trauminio kontakto su kietu buku riboto paviršiaus daiktu ir atsižvelgiant į bylos aplinkybes, tikėtina spiriant. Blužnis plyšo 5 vietose. Tokio masto plyšimų gauti krentant ar atsitrenkiant į laiptus, mažai tikėtina. Blužnies plyšimas yra sunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismo medicinos ekspertas V. K. paaiškino, kad jis taip pat tvirtina savo išvadą. Papildomai paaiškino, kad atliekant tyrimą jie naudojosi pateikta medžiaga, medicininiais dokumentais ir ankstesnėmis specialisto išvadomis. Jų išvada paremta epikrize. Be to, ką pasakė jo kolega J. R., jis gali papildyti, kad kiek teko susipažinti su teismo medicinos specialistų knygomis, kur analizuojami tokio pobūdžio klausimai, nėra pasisakyta, kad griuvimo ar kritimo iš žmogaus aukščio metu galėtų įvykti blužnies plyšimas. Dėl kraujosruvos jiems nekilo klausimų, nes ji išryškėja natūraliai.
Teismo medicinos ekspertas G. A. C. paaiškino, kad išvadą jis rašė iš visos ligos istorijos. M. N. buvo apžiūrėtas. Iš medicininių dokumentų nustatė kairės liemens pusės sumušimą, pasireiškusį kraujosruvomis, nubrozdinimais kairėje pilvo sienos pusėje, apimant ir apatinę krūtinės dalį, blužnies plyšimą ir kraujo išsiliejimą. Jis nustatė sužalojimus, blužnies plyšimą, bet pagal tai negali nustatyti ar buvo trauminis poveikis, ar suduota daiktu, ar griuvo ant daikto. Nėra duomenų apie sužalojimų formą. Nuo ko įvyko trauma, pasakyti negali. Kaip ir minėjo kolegos yra būdingi sužalojimai, kurie atsiranda konkrečiai griūnant, tačiau dėl blužnies plyšimo jis nerado literatūroje kaip atskirti, ar buvo suduotas smūgis, ar tai įvyksta griūnant. Literatūroje yra pasisakyta taip: dažnumas pagal eiliškumą dėl blužnies plyšimo, tai pirmoje vietoje – autoįvykio metu nuo vairo smūgio, antroje – kritimas, paskui smūgiai, ketvirtoje – spaudimas ir sprogimai. Nukentėjusysis galėjo kaire liemens puse atsitrenkti į laiptus ir to pasekoje galėjo plyšti blužnis. Laiptai yra kietas, bukas daiktas. Jis neturi duomenų apie tikslią kraujosruvos lokalizaciją ir dydį, todėl negali pasakyti ar riboto paviršiaus daiktu padarytas sužalojimas. Traumos mechanizmas jo įvardintas dvejopai, nes nėra duomenų dėl išorinių sužalojimų, kokiu daiktu jie galėjo būti padaryti. Todėl negalima atmesti ir blužnies plyšimo griuvimo pasekoje.
Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos atstovė B. B. paaiškino, kad reiškia 11427,10 Lt civilinį ieškinį ir prašo jį tenkinti.
Iš 2012-01-25 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pastato kieme. Šio veiksmo metu nieko nepaimta. (t. 1, b. l. 11-14).
Iš 2012-04-11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) pastato kieme. Apžiūrėjus papildomai (duomenys neskelbtini) pastato kiemą ir laiptus, tyrimui reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų nėra. (t. 1, b. l. 14-25).
Iš 2012-02-20 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. nustatyta kairės liemens pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, nubrozdinimais kairėje pilvo sienos pusėje, apimantys ir apatinę krūtinės dalį, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (- ais), galimai neužilgo iki patekimo į stacionarą. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į liemens kairę pusę pasėkoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą (t. 1, b. l. 166-167).
Iš 2012-02-14 d. teismo medicinos specialisto paaiškinimo matyti, kad M. N. nustatyta kairės liemens pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, nubrozdinimais kairėje pilvo sienos pusėje, apimantys ir apatinę krūtinės dalį, blužnies plyšimu, su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Sužalojimai, padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti ir kojos, ir rankos. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą (-us). Tiksliai nustatyti, kokia kryptimi padaryti sužalojimai nėra galimybės. Tam trūksta objektyvių duomenų. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į liemens kairę pusę pasėkoje. Kraujosruvos, nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis 6.6.11 punktu - blužnies plyšimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis 6.6.11 punktu sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu (t. 1 b. l. 171-172).
Iš 2012-02-20 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. nustatyta kairės liemens pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, nubrozdinimais kairėje pilvo sienos pusėje, apimantys ir apatinę krūtinės dalį, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), kuo galėjo būti ir kojos, ir rankos, ir kitas pašalinis bukas daiktas. Tiksliau nustatyti sužalojimus padarančio daikto (-ų) savybes, nėra galimybės. Tam trūksta išsamesnio sužalojimų aprašymo. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į liemens kairę pusę pasėkoje.
Sužalojimai galėjo būti padaryti neužilgo iki tiriamojo patekimo į stacionarą. Kraujosruvos, nubrozdinimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu, blužnies plyšimas vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.611 punktu, sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Neatmetama, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir savigynos metu. Sužalojimai galėjo būti padaryti ir atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą (-us) (t. 1 b. l. 174-175).
Iš 2012-05-18 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. nustatyta kairės liemens pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, nubrozdinimais kairėje pilvo sienos pusėje, apimantys ir apatinę krūtinės dalį, kraujosruvomis storosios žarnos pasaite ties blužnies linkiu, riestinėje žarnoje, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių į liemens kairę pusę pasėkoje. Duomenų apie kraujosruvų ir nubrozdinimų skaičių, nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių į liemens kairę pusę pasėkoje. Remiantis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktu sužalojimų visuma vertinama sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos storosios žarnos pasaite ties blužnies linkiu bei riestinėje žarnoje vertinamos kaip tos pačios traumos išraiškos, jų išvardinimas teismo medicininėje išvadoje nekeičia sveikatos sutrikdymo masto, sužalojimų visumos mechanizmo ar padarymo laiko, trauminių poveikių skaičiaus, neleidžia nustatyti traumuojančio (-ų) paviršiaus (-ių) savybių, todėl nebuvo įvertintos pirminėse specialisto išvadose.
Sužalojimai galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turinį daiktą (-us). Išvada surašyta pagal medicininių dokumentų duomenis, todėl tiksliau nustatyti traumuojančio (-ų) daikto (-ų) paviršiaus savybes, nėra galimybės. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), galimai vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek suduodant kietu buku daiktu (-ais), tiek atsitrenkiant į kietą paviršių turintį daiktą (-us), kuo galėjo būti ir laiptai. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), paveikiant liemens kairę pusę. M. N. nustatyta kairės liemens pusės sumušimas, pasireiškęs kraujosruvomis, nubrozdinimais kairėje pilvo sienos pusėje, apimantys ir apatinę krūtinės dalį, kraujosruvomis storosios žarnos pasaite ties blužnies linkiu, riestinėje žarnoje, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę (t. 1 b. l. 180-180).
Iš 2010-07-30 d. VTMT prie LR TM Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad M. N. padarytas pilvo kairės pusės sumišimas, pasireiškęs kraujosruvomis pilvo sienoje ir krūtinės apatinėje dalyje, blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę ir kraujosruva storosios žarnos pasaite. Dėl blužnies plyšimo sužalojimas kvalifikuojamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Odos ir pasaito kraujosruvos atskirai nekvalifikuojamos, nes jų atsiradimas paaiškinamas tuo pačiu trauminiu poveikiu. Iš esamų duomenų anksčiau pateiktose specialisto išvadose nurodytų odos nubrozdinimų pilvo dienoje buvimo patvirtinti nėra galimybės. Nustatytas sužalojimas yra paaiškinamas vienu trauminiu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu, tikėtina suduodant smūgį koja. Šis sužalojimas dėl savo lokalizacijos ir pobūdžio nėra paaiškinamas griuvimu/kritimu aukštielninkam ant/nuo laiptų. Pažymėtina, kad nukentėjusiajam nebuvo nustatyta sužalojimų nugariniame kūno paviršiuje, galinčių objektyviai patvirtinti griuvimo/ kritimo aukštielninkam ant/nuo laiptų faktą. (t. 1, b. l. 189-198).
Iš 2012-02-29 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos smakre, ties pakauškaulio gumburu, kraujosruva ties dešiniuoju lūpų kampu vidiniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis trijų ir daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytu laiku, t.y., 2012-01-25. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, kurie būtų sukėlę pavojų gyvybei nekonstatuota. Poodinė kraujosruva ties pakauškaulio gumburu gavosi nuo smūgio ar smūgių į veidą su pagreičiu nugriuvus ir atsitrenkus į kietus bukus daiktus pakaušio sritimi ( t. 2 b. l. 40 ).
Iš 2012-03-05 d. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad T. Z. konstatuota poodinės kraujosruvos smakre, ties pakauškaulio gumburu, kraujosruva ties dešiniuoju lūpų kampu vidiniame paviršiuje. Poodinė kraujosruva smakre, kraujosruva ties dešiniuoju lūpų kampu vidiniame paviršiuje padaryta kietu buku daiktu ir galėjo gautis tiriamojo nurodytomis aplinkybėmis, suduodant tiesioginius smūgius kumščiu, poodinė kraujosruva ties pakauškaulio gumburu gavosi nuo smūgių į veidą, griūnant su pagreičiu ir atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Konstatuoti sužalojimai padaryti trijų ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Nurodyti jų eiliškumą medicininių duomenų nėra. sužalojimai padaryti užduotyje nurodytu laiku, t.y., 2012-01-25. Vertinant izoliuotai ir bendrai, sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Sužalojimų, būdingų savigynai, nekonstatuota. Sužalojimų, būdingų savęs žalojimui, nekonstatuota ( t. 2, b. l. 43-44 ).
Iš 2012-02-24 d. reikalaujamų daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, G. N. pateikė 1 A4 formato lapą, kuriame yra spausdintinis tekstas: „Mes pareiškiam, kad dėl 2012-01-25 d. įvykio, kurio metu kilus tarpusavio konfliktui tarp M. N. ir L. M., L. T., Š. Š., G. S. ir G. K., ko pasakoje M. N. buvo sužalotas, mes jokių pretenzijų neturim. Mums yra atlyginta žala, tie asmenys mūsų atsiprašė, mes susitaikėm.“ Šis pareiškimas adresuotas Kauno miesto VPK tyrėjai E. V., rašytas 2012-02-13 d. nuo M. N. ir G. N. ( t. 2, b. l. 26-27 ).
Analogiškas pareiškimas buvo pateiktas 2012-03-08 d. Kauno apskrities VPK NTV rašinėję, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime yra M. N. ir G. N. parašai ( t. 2 b. l. . 14 ).
Kaip matyti, kaltinamasis Š. Š. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad prisimena tik patį faktą, jog tikriausiai 2012-01-25 įvyko muštynės. Jis pats M. N. spyrė porą kartų į galvą ir petį. Taip pat jis patvirtino pagarsintus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu. Jo metu jis nurodė, kad matė kaip L. M. vienam iš atėjusių vaikinų ( T. Z. ) trenkė kumščiu į veidą, po ko jis suklupo. Tada G. S. jam spyrė koja ir pataikė greičiausiai į galvą. Po to antrasis vaikinas ( M. N. ) ėmė eiti link L. M. ir G. S., tačiau jį kažkas pastūmė. Tada jis M. N. koja įspyrė į dešinį petį. Kaltinamasis aiškina, kad nukentėjęs pats savo elgesiu provokavo smurtą, tačiau kokiais veiksmais tai darė, pasakyti negali. Kaltinamąjį G. K. sutiko tik po įvykio.
Kaltinamasis G. S. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad 2012-01-25 jis su kitais kaltinamaisiais važiavo į Kauną. L. M. susitiko su T. Z., aiškinosi dėl savo merginos. Po to T. Z. pastūmė L. M., šis jam trenkė kumščiu į veidą ir T. Z. parklupo. Jis pats T. Z. vieną kartą koja įspyrė į galvą. Kategoriškai neigia mušęs M. N. Parengtinio tyrimo metu buvo išsigandęs, labai jaudinosi, supainiojo vardus. Todėl šie jo parodymai iš dalies nėra teisingi. Ką tuo metu veikė kiti kaltinamieji, pasakyti negali.
Kaltinamasis L. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad mokykloje sugalvojo nuvažiuoti pavalgyti į (duomenys neskelbtini). Sustojus prie parduotuvės L. M. pasakė, kad jam reikia su kažkuo pasikalbėti ir jis eis vienas, tačiau nuėjo visi kartu. Po to atėjo du vaikinai, įvyko konfliktas, susistumdymas. Daugiau aplinkybių nepamena. Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog įvykio vietoje buvo kartu su G. S., Š. Š., U. V., L. M. Ten atėjo du vaikinai, kuriuos pažįsta iš matymo. Vėliau atėjo dar du nepažįstami vaikinai . L. M. kalbėjosi su vienu iš tų vaikinų. Po to jis pastūmė L. M., šis jam trenkė kumščiu į žandikaulį ir jis nukrito ant nugaros. Antrasis vaikinas ėmė bėgti link L. M.. Tada kaltinamasis jį pastūmė ir tas vaikinas nukrito. Daugiau jam kaltinamasis nieko nedarė ir nukreipė savo žvilgsnį į iš matymo pažįstamus vaikinus. Vėliau pasižiūrėjęs į jo pastumtą vaikiną pamatė, kad šis keliasi nuo žemės. Prie jo stovėjo L. M., U. V., Š. Š. ir G. S.. G. K. sutiko tik po įvykio. Pripažįsta tik tai, kad pastūmė tą vaikiną.
Kaltinamasis U. V. teismo posėdyje paaiškino, kad įvykio aplinkybių iš viso nebepamena. Pagarsinus jo parodymus, duotus parengtinio tyrimo metu matyti, kad jis paaiškino, jog 2012-01-25 įvykio vietoje buvo su L. M., L. T., G. S. ir Š. Š. Ten atėjo E. V. ir N. M.. Vėliau atėjo du nepažįstami vaikinai. Su vienu iš jų ( žemesniu ) kalbėjosi L. M., vėliau jie susistumdė. Po to tas vaikinas trenkė L. M. kumščiu į veidą, o šis trenkė jam kumščiu į veidą. Po smūgio tas vaikinas nukrito ant žemės. Tada antrasis nepažįstamas vaikinas ėmė eiti link L. M. Tuo metu Š. Š. pakėlė savo dešinę ranką, ją mostelėjo atgal ir alkūne netyčia trenkė kaltinamajam į nosį. Po smūgio kaltinamasis parklupo ant žemės, užsidengė rankomis veidą ir nematė kas vyko toliau. Vėliau jam kažkas pajudino petį ir pasakė, kad eitų. Kaltinamasis ir toliau ėjo rankomis užsidengęs veidą, nes labai ašarojo akys. Iš viso to matyti, kad savo kaltės jis nepripažįsta.
Kaltinamasis G. K. savo kaltės nepripažino. Jis paaiškino, kad paprašytas L. M. skambino savo draugams ir teiravosi apie T. Po to nuėjo prie taip vadinamo balkono. Ten buvo, jo nuomone, visi kaltinamieji, tačiau jis jokių muštynių nematė.
Kaltinamasis L. M. savo kaltę pripažino iš dalies ir paaiškino, kad mokykloje su kitais kaltinamaisiais sugalvojo nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) pavalgyti. Bevažiuojant prisiminė, kad turi pasikalbėti su T. Z. dėl savo draugės S., nes šis jai siuntinėjo žinutes, bučkius. Nuvykus nuėjo prie (duomenys neskelbtini) gimnazijos, ten vėliau atėjo ir T. Z. su M. N. Jis kalbėjosi su T. Z., priekaištavo jam dėl žinučių rašymo. Vėliau jie susistumdė. Po to T. Z. norėjo jam trenkti į veidą, tačiau pataikė į pakaušį. Kaltinamasis trenkė T. Z. į žandikaulį ir jis nuo smūgio nugriuvo. Kaltinamasis pasilenkęs prie jo dar kartą perspėjo dėl žinučių rašymo. Po to atsisukęs pamatė, kad M. N. keliasi nuo žemės. Anksčiau jis girdėjo kažkokį konfliktą ant laiptų, tačiau kas ten vyko, pasakyti negali. Aiškina, kad M. N. jis nemušė. G. K. su jais nebuvo, jį sutiko, kada jau ėjo po įvykio.
Teismas tokius kaltinamųjų aiškinimus vertina kritiškai, t. y. kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Kaip matyti, nukentėjęs M. N. paaiškino, kad kai įėjo į tą kiemą, bromoje prie sienos pamatė stovinčius vaikinus, t. y. apie 7-8. T. nuėjo arčiau jų, o jis liko stovėti atokiau jų. Matė kaip vienas iš tų vaikinų sudavė T. kumščiu į veidą ir šis parkrito ant žemės. Tada kiti vaikinai puolė ant jo. Jam buvo suduotas smūgis į galvą, jis parkrito ant žemės, o po to buvo spardomas. Kiek kartų buvo įspirta, pasakyti negali. Po to tie vaikinai pasišalino. Jam atsikėlus skaudėjo pilvą. Beeinant namo, jis dar buvo nugriuvęs ant laiptų. Taip pat paaiškino, kad kai atėjo su T. į kiemą, jis kaltinamiesiems nieko nesakė, T. Z. nėjo ginti, su niekuo nesiaiškino, niekam nebandė suduoti.
Nukentėjęs T. Z. paaiškino, kad nuėjus į jau minėtą kiemą jam pretenzijas dėl žinučių rašymo ėmė reikšti L. M. Po to jis trenkė nukentėjusiajam kumščiu į žandikaulį ir jis nugriuvo ant žemės. Gulėdamas matė kaip kiti vaikinai spardo nugriuvusį M. N. Vėliau vaikinams pasišalinus, M. N. atsikėlė, skundėsi, kad labai skauda pilvą ir išėjo namo.
Nukentėjusiojo M. N. įstatyminė atstovė G. N. paaiškino, kad 2012-01-25 jai paskambino sūnus M. N. ir pasakė, kad susimušė mokykloje, prašė nulipti į apačią ir jį pasitikti. Vėliau sūnus buvo išvežtas į klinikas ir operuotas. Dar po kiek laiko pas juos atvažiavo L. M. tėvas ir dar du nepažįstami asmenys. Jie atsiprašė už visus ir atlygino žalą.
Iš liudytojo E. V. paaiškinimų matyti, kad jis paaiškino, jog įvykio vietoje buvo L. M. ir dar penki jo draugai, t. y. U. V., G. S., Š. Š., L. T. ir G. K.. Atėjus T. Z. su M. N., L. M. priekaištavo T. Z. dėl rašomų žinučių, po to trenkė kumščiu į veidą ir sudavė per kojas, po ko T. Z. nukrito ant žemės. Tada L. M. jam įspyrė dar kokius tris kartus į įvairias kūno vietas. Tuo metu kiti vaikinai puolė ant M. N., pargriovė ant žemės ir ėmė visi jį gulintį spardyti. Po to prie jų prisijungė ir L. M.. Kai L. M. atsitraukė nuo T. Z., prie jo pribėgo G. S. ir vieną kartą įspyrė į galvą. Vėliau vaikinai pasišalino. Atsikėlęs M. N. skundėsi, kad jam labai skauda pilvą ir išėjo namo.
Liudytojas N. M. paaiškino, kad įvykio vietoje buvo su E. V.. Ten buvo L. M. ir visi kiti kaltinamieji. Po to atėjo T. Z. ir M. N. L. M. su T. Z. apsižodžiavo ir po to trenkė kumščiu jam į veidą bei spyrė per kojas, po ko pastarasis nukrito ant žemės. Prie T. Z. buvo pribėgęs ir G. S., kuris jam taip pat įspyrė. Tuo metu kiti vaikinai nubėgo mušti M. N. Jis buvo pargriautas ant žemės ir spardomas. Ar visi kaltinamieji spardė gulintį M. N., tiksliai pasakyti negali. Visos muštynės truko apie 5-10 sekundžių. Po to kaltinamieji pasišalino. M. N. atsistojo pats, tačiau skundėsi, kad labai skauda pilvą ir išėjo namo. Vakare jam skambino L. M. ir prašė M. N. telefono numerio. Sakė, kad nori atsiprašyti, nes sužinojo, kad M. ligoninėje.
Iš 2012-02-24 reikalaujamų daiktų ir dokumentų paėmimo protokolo matyti, kad G. N. pateikė A4 formato lapą, kuriame yra spausdintas tekstas: „Mes pareiškiam, kad dėl 2012-01-25 įvykio, kurio metu kilus tarpusavio konfliktui tarp M. N. ir L. M., L. T., Š. Š., G. S. ir G. K., ko pasėkoje M. N. buvo sužalotas, mes jokių pretenzijų neturim. Mums yra atlyginta žala, tie asmenys mūsų atsiprašė, mes susitaikėm“. Šis pareiškimas adresuotas Kauno miesto VPK tyrėjai E. V., rašytas 2012-02-13 nuo M. N. ir G. N. ( t. 2, b. l. 26-27 ). Analogiškas pareiškimas buvo pateiktas 2012-03-08 Kauno apskrities VPK NTV raštinėje, reg. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškime yra M. N. ir G. N. parašai ( t. 2, b. l. 14 ). G. N. teismo posėdyje paaiškino, kad pas ją buvo atvažiavę L. M. tėvas su dar dviem nepažįstamais vyrais. Jie atsiprašė už kaltinamuosius, atlygino neturtinę žalą, patys padiktavo kaltinamųjų pavardes. Tokiu būdu, jeigu tikėti kaltinamųjų aiškinimais, kad jie nei vienas nemušė nukentėjusiojo M. N., tampa visiškai neaišku dėl ko tada reikėjo atlyginti žalą. Kaip matyti, šiame tekste nėra paminėta kaltinamojo U. V. pavardė. Bylos duomenimis nustatyta, kad jis teistas 2011-11-22 Kauno rajono apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d., 138 str. 2 d. 8 p. – 1 m. 3 mėn. laisvės atėmimo, pritaikius LR BK 92 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. Gi ši nusikalstama veika padaryta 2012-01-25, t. y. jam neatlikus paskirtos bausmės ir neišnykus teistumui. Atsižvelgiant į tai teismas daro išvadą, kad jo pavardė šiame tekste nepaminėta siekiant palengvinti jo padėtį.
Siekiant pašalinti bet kokius prieštaravimus dėl M. N. sužalojimo teismas 2014-02-03 nutartimi paskyrė šioje byloje teismo medicinos ekspertizę ( t. 5, b. l. 144-145 ). Iš ekspertizės akto Nr. (duomenys neskelbtini) išvados matyti, kad M. N. padaryti sužalojimai: kairės liemens pusės sumušimas, pasireiškęs blužnies plyšimu su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, kraujosruvomis storosios žarnos pasaite, kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais kairės krūtinės pusės apatinėje dalyje ir kairėje pilvo pusėje. Blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Kraujosruvos storosios žarnos pasaite, kraujosruvos ir nubrozdinimai kairės krūtinės pusės apatinėje dalyje ir kairėje pilvo pusėje, tiek imant juos visumoje, tiek kiekvieną atskirai, kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą, galėjo gautis tiek tiesioginio (-ų ) trauminio (-ų ) poveikio (-ų ) pasekoje, kairę liemens pusę paveikus kietu (-ais ) buku (-ais ) daiktu (-ais ), tiek griuviminės-kritiminės traumos metu kaire liemens puse kontaktuojant kietu (-ais ) buku (-ais ) paviršiumi (-iais ).
Sužalojimai M. N. padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.
Blužnies plyšimas su kraujo išsiliejimu į pilvo ertmę, sukėlęs sunkų sveikatos sutrikdymą galėjo būti padaryti vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje.
Kraujosruvos ir odos nubrozdinimai kairės krūtinės pusės apatinėje dalyje ir kairėje pilvo pusėje galėjo gautis tiek tiesioginio (-ų ) trauminio (-ų ) poveikio (-ų ) pasėkoje, tiek griuviminės-kritiminės traumos metu laiptuose, kaire liemens puse kontaktuojant kietu (-ais ) buku (-ais ) paviršiumi (-iais ).
Blužnies sužalojimai galėjo gautis tiek tiesioginio (-ų ) trauminio (-ų ) poveikio (-ų ) pasėkoje, tiek griuviminės-kritiminės traumos metu laiptuose, kaire liemens puse kontaktuojant kietu (-ais ) buku (-ais ) paviršiumi (-iais ).
Kraujosruvos storosios žarnos pasaite galėjo gautis tiek tiesioginio (-ų ) trauminio (-ų ) poveikio (-ų ) pasėkoje, tiek griuviminės-kritiminės traumos metu laiptuose, kaire liemens puse kontaktuojant kietu (-ais ) buku (-ais ) paviršiumi (-iais ).
Sužalojimus M. N. galėjo patirti griuviminės-kritiminės traumos metu, kaire liemens puse kontaktuojant kietu (-ais ) buku (-ais ) paviršiumi (-iais ). Medicininiuose dokumentuose nėra duomenų apie sužalojimus M. N. kūno nugariniame paviršiuje, todėl nurodyti, kad sužalojimus jis patyrė krisdamas ant nugaros, nėra galimybės ( t. 5, b. l. 151-155 ).
Kaip jau minėta, nukentėjęs M. N. pripažino, kad jį sumušus jis eidamas namo nukrito ant laiptų ant nugaros. Tačiau ant jo kūno nebuvo nustatyta jokių sužalojimų nugaroje, kurie patvirtintų, kad šis jo kritimas buvo stiprus. Priešingai, sužalojimai kairėje pilvo pusėje buvo akivaizdžiai užfiksuoti. Visi be išimties teismo medicinos specialistai ir ekspertai patvirtino, kad šie sužalojimai galėjo būti padaryti spiriant koja į kairę pilvo pusę. Nukentėjęs T. Z., liudytojai E. V. ir N. M. paaiškino, kad kaltinamiesiems sumušus M. N., jis iš karto ėmė skųstis stipriais pilvo skausmais. Todėl visi šie objektyvūs duomenys įrodo, kad M. N. sunkų sveikatos sutrikdymą patyrė ne griuvimo pasėkoje, bet būtent nuo smūgių į kairę pilvo pusę. Atsižvelgiant į visus aukščiau aptartus įrodymus teismas daro išvadą, kad smūgius M. N. sudavė visi kaltinamieji. Nors E. V. ir N. M. nurodo, kad negali įvardinti kas ir kiek smūgių sudavė, tačiau jie abu vienareikšmiškai tvirtina, kad M. N. spardė visi kaltinamieji, o T. Z. smūgius sudavė L. M. ir G. S.. Taip pat jie patvirtino, kad tarp šių asmenų buvo ir kaltinamasis G. K.. Tai iš dalies patvirtino ir kaltinamasis G. S..
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.
Kaip matyti, kaltinamieji L. M., Š. Š., G. K., G. S., L. T. ir U. V. atiduoti teismui už tai, kad jie iš chuliganiškų paskatų sunkiai sužalojo nepilnametį M. N., t. y. tokiais savo veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. Teismų praktikoje, nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų nesilaikymo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Kasacinės nutartys Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-272/2010.). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Nusikalstami veiksmai iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių negali būti kvalifikuojami kaip padaryti dėl chuliganiškų paskatų. Jei sunkus sveikatos sutrikdymas padaromas iš pavydo, keršto ar kitokių paskatų, kilusių dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių santykių, veika kvalifikuojama pagal faktiškai kilusius padarinius.
Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji ir nukentėjęs M. N. anksčiau pažįstami nebuvo. Jam ir T. Z. atėjus į jau anksčiau minėtą kiemą, L. M. ėmė T. Z. priekaištauti dėl rašomų žinučių. M. N. kitiems kaltinamiesiems nieko nesakė, su niekuo nesiaiškino, nėjo T. Z. ginti, niekam nebandė suduoti. Nežiūrint to, kaltinamieji jį pargriovė ant žemės ir ėmė spardyti kojomis, tuo jam padarydami sunkų sveikatos sutrikdymą. Iš viso to darytina išvada, kad kaltinamieji M. N. sunkiai sužalojo visiškai be dingsties. Kaltinamųjų veiksmai kvalifikuoti kaip padaryti bendrai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tai, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi vykdyti bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, taip pat kiekvienas bendrininkas turi suvokti, kad kėsinasi į tą patį objektą, be to, turi suprasti ir kitus bendrai daromos veikos sudėties požymius ir pan. Asmenų susitarimas bendrai atlikti nusikalstamą veiką galimas žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais-gestu, mimika ir panašiai. Teismas daro išvadą, kad susitarimas bendriems veiksmas šioje byloje kilo spontaniškai, t. y. kaltinamajam L. M. smogus nukentėjusiajam T. Z. į veidą, kiti kaltinamieji iš karto puolė nukentėjusįjį M. N., pargriovė jį ant žemės ir ėmė spardyti ( vėliau prie jų prisijungė ir pats L. M. ). Kaltinamieji matė vienas kito veiksmus, suprato, kad suduodami smūgius į svarbias nukentėjusiojo kūno vietas gali jį sunkiai sužaloti, ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido atsirasti tokiems padariniams, t. y. kaltinamieji veikė netiesiogine tyčia. Normalaus psichinio ir socialinio išsivystymo žmogus, suduodamas nevienkartinius smūgius nesipriešinančiam asmeniui į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokia, kad jo veiksmai yra pavojingi tokio žmogaus sveikatai ir gyvybei ( LR Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-281/2008, SK-469/2007,2K-174/2007).
Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų L. M., Š. Š., G. K., G. S., L. T. ir U. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. yra pilnai įrodyta, jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio įvykio metu buvo sužalotas ir nukentėjusysis T. Z., jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jis ir M. N. kaltinamųjų buvo mušami viešoje vietoje, miesto centre, pašalinių asmenų akivaizdoje, t. y. E. V. ir N. M., kurie dėl šio mušimo buvo sukrėsti. Todėl akivaizdu, kad tuo jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams, dėl to buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Tokiu būdu teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų L. M., Š. Š., G. K. L. T. ir U. V. kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d. yra pilnai įrodyta ir jų nusikalstama veika kvalifikuota teisingai. Taip pat nustatyta, kad atliekant šiuos veiksmus dalyvavo ir kaltinamasis G. S. Įstatymas numato, kad viešosios tvarkos pažeidimo kaip baudžiamojo nusižengimo subjektu gali būti pakaltinamas, sulaukęs 16 metų fizinis asmuo. Kaip matyti, G. S. yra gimęs (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padaryta 2012-01-25. Iš viso to seka, kad tuo metu G. S. neturėjo amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamojo įstatymo 284 straipsnį. Tokiu būdu kaltinamajam G. S. pagrįstai nebuvo inkriminuota nusikalstama veika, numatyta LR BK 284 str. 1 d.
Dėl civilinio ieškinio.
Byloje yra pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys už padarytą žalą – 11 427,10 Lt ( 3309,51 Eur ) t. 1, b. l. 139-140 ). Žalos dydis pagrįstas pateiktais rašytiniais įrodymais, ši žala padaryta nusikalstamais kaltinamųjų veiksmais, todėl ji iš kaltinamųjų priteistina solidariai.
Dėl bausmės skyrimo.
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2 d. ).
Kaltinamasis Š. Š. (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 143); Pakaunės pirminės sveikatos priežiūros centro narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 144); priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 163); psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 165)
Kaltinamasis G. K. administracine tvarka baustas 1 kartą (t. 2, b. l. 191); (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatro kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 189); (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centro narkologinio kabineto įskaitoje neįrašytas (t. 2, b. l. 190); priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 163); psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 165).
Kaltinamasis G. S. (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 3, b. l. 167); psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 165).
Kaltinamasis L. T. (duomenys neskelbtini) poliklinikos psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 3, b. l. 167); priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 163);
Kaltinamasis L. M. (duomenys neskelbtini) psichikos sveikatos centre neregistruotas (t. 3, b. l. 155); priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 163); psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas (t. 3 b. l. 165).
Visų kaltinamųjų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė veikdami bendrininkų grupe.
Jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.
Vertinant pagal LR baudžiamojo kodekso 11 str. nuostatas, kaltinamieji Š. Š., G. K., L. T., L. M. padarė vieną nesunkų nusikaltimą ( LR BK 284 str. 1 d. ) ir vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ), G. S. – vieną labai sunkų nusikaltimą ( LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ).
Svarbu pažymėti tai, kad kaltinamiesiems Š. Š., G. K., L. T., L. M., G. S. inkriminuoto nusikaltimo, numatyto LR BK 135 str. 2 d. 8 p., sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui ir švelnesnės nei įstatyme numatyta bausmės skyrimui, teismas sprendžia dėl BK 54 str. 3 dalies taikymo kaltinamųjų atžvilgiu bei švelnesnės bausmės nei numatyta šio jiems inkriminuoto nusikaltimo sankcijoje skyrimo.
Teismo vertinimu paskyrus kaltinamiesiems realią laisvės atėmimo bausmę, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ji būtų aiškiai per griežta ir prieštarautų teisingumo principui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką teisingumo ir teisinės valstybės siekis įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos preambulėje. Teisingumas yra vienas pagrindinių teisės, kaip socialinio gyvenimo reguliavimo būdo, tikslų (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija). Be to, įstatymų leidėjas, nustatydamas tokią sankciją už nusikalstamą veiką, turi kartu įstatymu nustatyti ir tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį teismas, skirdamas bausmę už teisės pažeidimą, turi turėti galimybę atsižvelgti į visas bylos aplinkybes ir paskirti švelnesnę negu įstatymo numatyta bausmė. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-45/2007). Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, leidžiančių visus šiuos anksčiau minėtus kaltinamuosius charakterizuoti neigiamai, jų padaryta nusikalstama veika ( BK 135 str. 2 d. 8 p.), nors ir pagal BK 11 str. nuostatas priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, tačiau pagal jų padarymo pobūdį negali būti vertinama kaip itin pavojinga, už kurią kaltinamiesiems šioje byloje turėtų būti paskirtas realus laisvės atėmimas, izoliuojant juos nuo visuomenės. Svarbu pažymėti ir tai, kad šie kaltinamieji yra dar gana jauno amžiaus, žalą nukentėjusiesiems atlygino, šie jiems jokių pretenzijų neturi. Tokiu būdu jiems paskyrus realias laisvės atėmimo bausmes, izoliavus juos nuo visuomenės, aiškiai būtų pakenkta jų socialiniams ryšiams bei neišvengiamai tai turėtų neigiamos įtakos jų santykiams su jų šeimos nariais. Todėl, teismas įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visetą, daro išvadą, kad kaltinamųjų Š. Š., G. K., G. S., L. T., L. M. atžvilgiu taikytinos LR BK 54 str. 3 dalies nuostatos ir jiems skirtina bausmė – laisvės apribojimas. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 284 str. 1 d. taip pat skirtina alternatyvi bausmė – laisvės apribojimas.
Dėl bausmės skyrimo kaltinamajam U. V. Kaltinamasis U. V. UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausomybės ligų kabinete neregistruotas (t. 3, b. l. 115); UAB „(duomenys neskelbtini)“ psichiatriniame kabinete neregistruotas (t. 3, b. l. 116); priklausomybės ligų centre neregistruotas (t. 3, b. l. 163); psichiatrijos ligoninės įskaitoje neregistruotas (t. 3, b. l. 165). Tačiau jis anksčiau yra teistas, neatlikęs pakirtos bausmės ir turėdamas neišnykusį teistumą, vėl padarė naujas nusikalstamas veikas. Šiuo konkrečiu atveju byloje nėra nustatytų būtinų sąlygų LR BK 62 str. nuostatų taikymui, kaip ir nėra nustatytų sąlygų LR BK 54 str. 3 dalies nuostatų taikymui šiam kaltinamajam. Tokiu būdu jam skirtina reali laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis yra dar gana jauno amžiaus, žala nuketėjusiesiems atlyginta, jie jam jokių pretenzijų neturi, todėl paskirtina minimali sankcijoje nustatyta bausmė ( nusikalstama veika, numatyta LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ).
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297- 298, 303-305, 307-308, 313 str., teismas,
n u s p r e n d ž i a :
Š. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti :
pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį – 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme;
pagal LR BK 284 str. 1 dalį – 6 ( šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais paskirtas bausmes subendrinti, jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 ( vienerius ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:
Pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį – 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme ;
pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 ( šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais paskirtas bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 ( vienerius ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančiuos institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
G. S. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį nuteisti jį 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą, rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nepilnamečio atidavimą prižiūrėti nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L. T. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:
pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį – 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme.
pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 ( šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 ( vienerius ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
L. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p., ir nuteisti:
pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. ir pritaikius LR BK 54 str. 3 dalį 1 ( vienerių ) metų laisvės apribojimo bausme.
pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 ( šešių ) mėnesių laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 ( vienerius ) metus laisvės apribojimo, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Kardomąją priemonę – 5000 ( penkių tūkstančių ) litų užstatą pervestą į Kauno apygardos teismo depozitinę sąskaitą Nr. LT26 7300 0100 0222 7969 nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti ir minėtą pinigų sumą grąžinti nuteistajam L. M.
U. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas LR BK 284 str. 1 d., 135 str. 2 d. 8 p. ir nuteisti:
pagal LR BK 135 str. 2 d. 8 p. – 2 ( dviems ) metams laisvės atėmimo.
Pagal LR BK 284 str. 1 d. – 6 ( šešiems ) mėnesiams laisvės atėmimo.
Vadovaujantis LR BK 63 str. 1,2 dalimis, 5 dalies 1,2 punktais bausmes subendrinti jas apimant ir paskirti 2 ( dviejų ) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1,3 dalimis šią bausmę subendrinti su Kauno rajono apylinkės teismo 2011-11-22 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme, jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę bausmę – 2 m. 6 mėn. ( dviejų metų ir šešių mėnesių ) laisvės atėmimo bausmę, ją paskiriant atlikti pataisos namuose.
Kardomąsias priemones – dokumento paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus pakeisti į suėmimą, jį sulaikant.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos.
Priteisti iš Š. Š., G. K., G. S., L. T., L. M. ir U. V. solidariai 3309,51 Eur Valstybinei ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos už gydymo išlaidas.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Kauno apygardos teismui.
Teisėjas Algirdas Remeika