(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. kovo 30 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Beatos Martišienės ir Ivetos Pelienės,

dalyvaujant pareiškėjos Baltic Media Alliance LTD atstovui advokatui Arūnui Audzevičiui ir advokato padėjėjui Henrikui Stelmokaičiui,

atsakovės Lietuvos radijo ir televizijos komisijos atstovui advokatui Andriui Iškauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Baltic Media Alliance LTD skundą atsakovei Lietuvos radijo ir televizijos komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

        1. Pareiškėja kreipėsi į teismą prašydama panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos (toliau – ir Komisija) 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“ (toliau – ir Sprendimas).

        2. Nurodo, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ į Lietuvos Respubliką yra transliuojama iš Jungtinės Karalystės, kurioje Jungtinės Karalystės įmonei Baltic Media Alliance LTD yra išduota licencija transliuoti šią televizijos programą ir teikti ją į Lietuvos Respublikos audiovizualinių paslaugų rinką. Pažymėjo, kad pareiškėjai teisę skųsti Sprendimą suteikia Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo (toliau – ir VIĮ) 11 straipsnis, 341 straipsnio 1 dalis ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (toliau – ir Direktyva 2010/13/ES) 3 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas. Pareiškėja pagal Direktyvos 2010/13/ES nuostatas yra audiovizualinės žiniasklaidos paslaugas teikiantis asmuo, todėl turi teisę, kad būtų užtikrintas Lietuvos, kaip ES valstybės narės, įsipareigojimų, kylančių iš minėtos direktyvos, privalomumas.

        3. Pareiškėjos teigimu, „NTV Mir Lithuania“ televizijos programos papildomas apmokestinimas yra jos laisvo priėmimo ribojimas, todėl toks ribojimas privalėjo būti iš anksto suderintas su Europos Komisija ir televizijos programas transliuojančia valstybe – Jungtine Karalyste. Šio reikalavimo Komisija neįvykdė, todėl padarė esminį procedūrinį pažeidimą. Pabrėžė, jog skundžiamas Sprendimas prieštarauja Direktyvoje 2010/13/ES įtvirtintai privalomai iš kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės transliuojamų televizijos programų perdavimo apribojimų taikymo tvarkai. Direktyva įtvirtina, kad šių paslaugų perdavimas nebūtų ribojamas kitaip, kaip tik Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka.

        4. Pažymėjo, kad priimdama Sprendimą Komisija nesivadovavo ES teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu. Sprendimu pritaikyta poveikio priemonė yra laisvo televizijos programos priėmimo ES valstybėje ribojimas, kaip jis apibrėžtas Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 dalyje. Įpareigojamas privalomai taikyti papildomą mokestį, minėtos programos transliuotoją pastato į žymiai nepalankesnę konkurencinę padėtį, todėl tokia situacija negali būti vertinama kitaip, kaip tik laisvo televizijos kanalo priėmimo apribojimas. ES teisės aktai turi viršenybę prieš Lietuvos nacionalinius teisės aktus, todėl Komisija Sprendimą galėjo priimti tik remdamasi Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais. Tačiau nei vieno reikalavimo, iš minėtos direktyvos nuostatos, Komisija nesilaikė, nes nei prieš Sprendimo priėmimą, nei vykdyto tyrimo metu Komisija raštu nepranešė pareiškėjai apie įtariamus pažeidimus ir ketinimą taikyti priemones. Pareiškėja net negalėjo pateikti savo paaiškinimų. Pareiškėja apie jos atžvilgiu pradėtą tyrimą sužinojo tik iš žiniasklaidos. Taip pat nėra duomenų, kad Komisija, ketindama priimti Sprendimą, prieš tai būtų pranešusi Europos Komisijai bei būtų surengusi privalomas konsultacijas su transliuojančiąja valstybe ir taip pat su Europos Komisija. Kaip matyti iš Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies d punkto, bet kokios priemonės gali būti taikomos, tačiau tik tuo atveju, jei per 15 dienų nuo 3 straipsnio 2 dalies c punkte numatyto pranešimo nepavyko draugiškai susitarti su Europos Komisija ir transliuojančiąja valstybe ir jei pažeidimai daromi toliau.

        5. Pažymėjo, kad Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti reikalavimai yra taikomi ne tik visiškai uždraudžiant konkrečioje valstybėje tam tikros televizijos programos transliavimą ar retransliavimą, bet ir taikant bet kokias priemones, kurios kaip nors riboja televizijos programos laisvą priėmimą konkrečioje ES narėje. Todėl tai, kad Komisija ne visiškai panaikino televizijos programos transliavimą, o tik apribojo, tai Komisijos neatleidžia nuo Direktyvos nuostatų laikymosi. Tokios pozicijos laikomasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktikoje (toliau – ir ESTT). Tai tik patvirtina, kad pareiškėja ne tik pažeidė Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies nuostatas, bet ir daugelį ESTT išaiškinimų, draudžiančių riboti laisvo paslaugų ribojimo ES principą.

        6. Pareiškėjos teigimu, nors VIĮ 33 straipsnio 11 dalis ir 12 dalies 1 punktas numato galimybę įpareigoti kitos ES valstybės narės transliuotojo transliuojamą televizijos programą Lietuvoje platinti tik už papildomą mokestį prieinamuose televizijos programų paketuose, tačiau šios teisės normos nenumato, kad taikant nurodytą kitos ES narės transliuotojo transliuojamos programos laisvo platinimo apribojimą, turėtų būti taikomos procedūros, numatytos Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje. Vadinasi tiek nacionalinė teisė, tiek Komisija nelaiko, kad įpareigojimas kitos ES valstybės narės televizijos programą Lietuvoje platinti tik už papildomą mokestį yra kitos valstybės televizijos programų laisvo priėmimo Lietuvoje ribojimas, kaip jis suprantamas pagal Direktyvos nuostatas. Šiuo aspektu pažymėjo, kad nei Direktyva, nei ES teisės aktai nenumato, kad valstybės narės galėtų vienašališkai nuspręsti papildomai apmokestinti iš kitų valstybių narių transliuojamas televizijas ir tokia priemonė nebūtų taikoma pagal minėtas Direktyvos nuostatas. Minėtais pagrindais pareiškėja iš esmės kelia klausimą, jog, nagrinėjamu atveju, būtina išsiaiškinti Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų taikymo tvarką. Pareiškėja taip pat kelia klausimą dėl VIĮ 33 straipsnio 11 dalies ir 12 dalies 1 punkto prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) nuostatoms.

        7. Pabrėžė, kad Sprendimu Komisija padarė vienos iš esminių Europos žmogaus teisių konvencijoje įtvirtintų teisių (EŽTK) – teisės į žodžio ir informacijos skleidimo laisvę, pažeidimą. Pagal EŽTK, riboti saviraiškos laisvę galima tik EŽTK 10 straipsnio 2 dalyje numatytais pagrindais, tačiau saviraiškos laisvę ribojant šios nuostatos pagrindu, privalo būti nustatyta, kad televizijos programos skleidžia realią grėsmę keliančią informaciją. Valstybė turėtų įrodyti, kad skleista informacija peržengė leistinos kritikos ribas ir kurstė nesantaiką.

        8. Pareiškėja prieštarauja, kad Sprendimu pritaikytos priemonės yra neproporcingos tariamo pažeidimo mastui. Sprendimu buvo apribota faktiškai visos televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliacija Lietuvoje, nors tariamas pažeidimas buvo užfiksuotas vieną kartą transliuotoje 25 min. laidoje. Tokio masto ribojimas prieštarauja Direktyvos 2010/13/ES ir EŽTK nuostatoms, kur reikalaujama, kad apribojant saviraiškos laisvę padaryti pažeidimai turi būti sistemingi, nuolatiniai ir šiurkštūs. Komisija nenurodė, kodėl dėl vienos laidos buvo apribota visos programos transliacija. Pažymėjo, kad bet kokie Komisijos priimti ribojimai turi atitikti proporcingumo principą.

        9. Priimant Sprendimą buvo pažeista pareiškėjo teisė būti išklausytam. Pareiškėjai nebuvo pranešta nei apie Sprendimo svarstymą, nei apie jo priėmimą. Pareiškėja neturėjo galimybės apginti savo interesų. Nesikreipiant į pareiškėją dėl nuomonės pateikimo Komisija pažeidė savo veiklos nuostatus ir darbo reglamentą.

        10. Atkreipė dėmesį, kad pagal Konkurencijos įstatymą viešojo administravimo subjektui draudžiama priimti sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja kitų verslo subjektų atžvilgiu. Tokio pobūdžio reikalavimus nustato ir VIĮ 29 straipsnio 2 dalies nuostata. Komisija, nustačiusi tariamus pažeidimus, sankcijas taikė ne šios laidos atžvilgiu, o faktiškai įsikišo į konkurencijos pagrindais veikiančią Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinką, imdamasi reguliuoti kokiomis komercinėmis sąlygomis turi būti vartotojams parduodama vartotojams transliuojama programa ir pritaikytos sankcijos naštą perkėlė vartotojams.

        11. Prieštaravo, kad Patikrinimo akte, kurį surašė Komisijos Stebėsenos poskyrio specialistė, nepagrindžiama, kodėl aprašytas laidos turinys turi būti vertinamas kaip neapykantos kurstymas. Patikrinimo akte neaprašyta, kaip kurstoma neapykanta. Sprendimas buvo priimtas be išsamaus ir objektyvaus laidos turinio vertinimo. Laidos turinį sudarė pasakojimai apie realiai Baltijos šalyse įvykusius įvykius. Šių įvykių egzistavimas yra visuotinai pripažįstamas. Kai kurių kalbintų asmenų pozicijos galimai neatitiko Lietuvos institucijų pozicijų, tačiau tai nedaro informacijos savaime atitinkančios VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtintus kriterijus.

        12. Teismo posėdžio metu atstovai palaikė skundo argumentus, prašė skundą patenkinti.

        13. Atsakovė Lietuvos radijo ir televizijos komisija atsiliepimo argumentais prašė pareiškėjos skundą atmesti.

        14. Nurodo, kad 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ buvo parodyta programa „Ypatingas įvykis. Tyrimas“, kurioje buvo nagrinėjamos temos apie lietuvių ir latvių kolaboravimą vykdant žydų holokaustą Baltijos šalyse, rusų tautinės mažumos padėtį Baltijos valstybėse bei atgimstančius fašistinius judėjimus jose. Programoje buvo kurstoma neapykanta, skatinamas priešiškumas Baltijos valstybėms, formuojamas negatyvus Baltijos valstybių, kaip neonacizmo rėmėjų, įvaizdis. Pagal VIĮ 19 straipsnį, tokią informaciją skelbti visuomenės informavimo priemonėmis draudžiama. Tuo pagrindu Komisija priėmė Sprendimą. Vėliau Komisija priėmė 2016 m. birželio 22 d. sprendimą, kuriuo pakeitė Sprendimo 3 punktą.

        15. Dėl pareiškėjos skundo argumentų nurodė, jog priėmus 2016 m. birželio 22 d. sprendimą buvo panaikinti Sprendimu pritaikyti ribojimai. Pakeitus Sprendimo nuostatas nebeliko pareiškėjos inicijuoto ginčo dalyko, todėl ir šios bylos faktinės aplinkybės reikšmingai pakito. Darė išvadą, kad pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčo nagrinėjimo išnyko.

        16. Teismo posėdžio metu atstovas palaikė atsiliepimo argumentus, prašė skundą atmesti.

        17. Liudytojas M. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininkas. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys.

        Nurodė, jog prieš priimant Sprendimą ginčo laidą žiūrėjo. Kartu su kitais Komisijos nariais aptarė laidos fragmentus. Balsavo už ribojimų taikymą. Prieš priimant Sprendimą vadovavosi R. S. surinkta informacija. Kaip balsuoti, tokio nurodymo nebuvo. Nurodė, kad seniau būdavo priimami sprendimai stabdyti programas ir tai kėlė didelių nepasitenkinimų, todėl dabar buvo priimtas sprendimas perkelti televizijos programą į mokamus televizijos programos paketus. Tikslo uždaryti programą nebuvo. Apribojus programos rodymą buvo pasiektas tikslas, kad laidoje parodyta informacija nesklistų. Alternatyvūs sprendimai taip pat buvo vertinami, buvo nuomonių ir apie griežtesnes priemones. Ar, prieš priimant Sprendimą, teiravosi pareiškėjos nuomonės, negalėjo pasakyti, neatsiminė. Išorinis ekspertų tyrimas nebuvo atliekamas. Atvejis buvo aiškus. Tuo metu pažiūrėjus laidą nebuvo abejonių dėl nesantaikos kurstymo. Laidoje paminėtos frazės, kuriomis buvo skatinama neapykanta, buvo kartojamos ne vieną kartą. Sprendimo priėmimas buvo paremtas logika. Antras sprendimas buvo priimtas dėl kelių aspektų. Pirma, jau buvo pasiekti Sprendimo priėmimo tikslai, kita priežastis, kad buvo gauta informacija, jog Komisija galimai nesilaikė procedūrų. Paaiškino, kad programos perkėlimas yra geresnė priemonė nei programos blokavimas. Restransliuotojai dėl to lyg ir nesiskundė. Laidą vertinant VIĮ 19 straipsnio kontekste, buvo vertinamas visas laidos kontekstas, emocijos, kartojimas, ar yra skatinimas, buvo vertinama visuma aplinkybių. Skundų dėl ginčo laidos lyg ir nebuvo gauta, tiksliai negalėjo pasakyti.

        18. Liudytoja L. P. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narė. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narė. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jai yra žinoma.

        Paaiškino, kad priimant Sprendimą balsavo už siūlomus taikyti ribojimus. Dėl Sprendimo abejonių nekilo, sankcija pagrįsta. Antras sprendimas buvo priimtas, nes kilo abejonių dėl procedūrų, o be to, Komisija gali ir švelninti paskirtas sankcijas. Ar pareiškėja buvo perspėta, negalėjo pasakyti, neatsimena. Balsuojant, kiekvienas Komisijos narys vadovavosi savo nuomone. Ar buvo kreiptasi į ekspertus, negalėjo pasakyti. Laidoje buvo vartojamas specifinis žodynas. Nuomonės dėl to tarp Komisijos narių neišsiskyrė. Laida buvo žiūrėta ir prieš posėdį ir posėdžio metu. Laidos turinys papiktino. Visi Komisijos nariai sutiko, kad sankcija pagrįsta. Sprendimo projektą rengė juristai. Asmeniškai pastabų neteikė.

        19. Liudytoja R. S. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos ūkio subjektų veiklos priežiūros specialistė.

        Nurodė, kad Sprendimo priėmimo metu dirbo tose pačiose pareigose. Išsilavinimas vidurinis. Nurodė, jog parengė patikrinimo aktą iki konstatuojamosios dalies. Akto išvadas surašė G. I.. Pasitikėjo jos kompetencija, todėl aktą pasirašė. Rusų kalbą suprantą. Ginčo laidą žiūrėjo. Tyrimas buvo pradėtas, nes buvo gautas piliečio skundas. Paaiškino, kad Komisijoje dirba daugiau nei 20 metų. Šias funkcijas vykdo daugiau nei 16 metų. Mano, jog yra patyrusi darbuotoja. Jei kyla abejonių, kreipiasi į kitus ūkio subjektų veiklos priežiūros specialistus, kurie dirba tą patį darbą. Pilietis skundėsi, kad laidoje buvo pateikta VIĮ 19 straipsnyje nurodyta informacija. Iš ūkio subjektų veiklos priežiūros vadovo buvo gavusi užduotį įvertinti laidą VIĮ 19 straipsnio nuostatų kontekste. Piliečio skundas galėjo būti gautas ir telefonu. Skundus registruoja administratorė.

        20. Liudytojas A. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma.

        Nurodė, kad Sprendimo priėmimo aplinkybės žinomos. Vėlesniu sprendimu buvo sutrumpinta anksčiau paskirta sankcija. Nors buvo gauta žinių iš Briuselio, tačiau Komisijoje buvo nuspręsta, kad paskirta sankcija perteklinė. Antras sprendimas buvo priimtas supratus, kad laidos rodymas baigėsi. Europos Sąjungos procedūros buvo žinomos, tačiau kanalas nebuvo uždarytas. Per posėdį laidą žiūrėjo. Sprendimo projektas iki posėdžio gal ir buvo parengtas, tačiau tai ne faktas, kad toks sprendimas ir bus, kaip parašyta projekte. Pastabų iš Komisijos narių nebuvo. Skirtingų nuomonių būna, tai normalu. Kanalo atstovo nekvietė, tam nebuvo reikalo. Į ekspertus taip pat nesikreipė. Ar buvo gautas skundas nežinojo. Tyrimai paprastai prasideda gavus skundą. Laidos turinys sukėlė neigiamus jausmus. Ar vėliau priimtas sprendimas yra įvykdomas, nežino, tai jau ne Komisijos kompetencija. Sprendimą, kaip balsuoti, priėmė vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu. Pažiūrėjus laidą mintys apie jos neigiamą turinį susiformavo savaime.

        21. Liudytojas A. J. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma.

        Nurodė, kad negali pasakyti, kodėl buvo panaikintas Sprendimas. Buvo ženklų iš Europos Sąjungos, vėliau buvo nuspręsta pergalvoti Sprendimu paskirtą sankciją ir buvo nuspręsta ją panaikinti. Balsavo už sankcijos panaikinimą. Nubausti nėra pagrindinis tikslas, buvo siekiama, kad būtų priimtos atitinkamos išvados. Laikas nuo laiko tokios laidos būna rodomos. Taikyti kitokias prevencines priemones asmeniškai nesiūlė. Prieš balsavimą Sprendimo projektą skaitė, pastabų neturėjo. Speciali kalba suprantama kaip kalba, kuri orientuota į konkrečią auditoriją, kurios tikslas yra kurstyti neapykantą. Kokio tai dydžio auditorija, nėra aišku. Jei keletą kartų kartojama ta pati frazė, galima teigti, kad tai nuolatinis kartojimas. Nepamena, ar buvo siūloma kviesti programos kūrėjus. Viskas buvo aišku ir be papildomų paaiškinimų. Buvo aišku, kad sankcijų reikia imtis. Rusų kalbą supranta, laidą žiūrėjo su kitais Komisijos nariais. Žinant šalies istoriją, sunku padaryti neigiamą įtaką. Paaiškino, kad žodžius fašistai, nacionalistai, branduolinės dulkės, galima laikyti specialia kalba.

        22. Liudytojas L. J. teismo posėdžio metu parodė, kad Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma.

        Nurodė, kad pamena 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo priėmimo aplinkybės, 2016 m. birželio 22 d. sprendimo priėmimo aplinkybių nepamena. Pažymėjo, kad retas atvejis, kai yra naikinami jau priimti sprendimai. Kodėl buvo panaikintas antrasis sprendimas klausimų nekilo. Tada priežastys buvo paaiškintos. Galėjo būti, kad Sprendimas buvo panaikintas dėl to, kad jau buvo pasiekti Sprendimo priėmimo tikslai, taip pat, dėl procedūrinių dalykų. Priimant Sprendimą pastabų neturėjo. Laidą pažiūrėjo prieš posėdį. Tikslas taikyti sankciją buvo. Laidoje buvo kurstoma nesantaika ir neapykanta. Rusų kalbą supranta. Laidos turinys kėlė nepasitenkinimą. Laida galimai buvo siekiama sukelti tautų nesantaiką, pvz. Latvijos rusus nuteikiant prieš savo šalį. Laida buvo siekiama sukelti rusakalbių neapykantą savo valstybėms. Laidoje buvo kalbama apie Lietuvą ir Lietuvoje vyraujančią nacistinę ideologiją. Komisija, priimdama Sprendimą, vadovavosi principu, ar buvo pažeistas įstatymas, tačiau pasekmių nevertino. Į specialistus dėl specialios kalbos vartojimo nesikreipė, pažeidimas buvo akivaizdus. Didžioji dalis pateiktos informacijos buvo aiški.

        23. Liudytojas K. P. teismo posėdžio metu parodė, kad Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma.

        Paaiškino, kad Sprendimas buvo panaikintas, nes jame paskirta sankcija buvo per griežta. Ar priimant Sprendimą buvo siūlyta priimti lengvesnę sankciją, negalėjo atsakyti. Parengtas Sprendimo projektas buvo įtikinantis, todėl buvo balsuota už sankcijos skyrimą. Laidoje buvo kalbama apie Baltijos valstybes ir buvo pasakyta, kad Baltijos valstybėse įsigali nacistinė politika. Laida buvo skirta ir Rusijos auditorijai. Laida buvo siekiama sukiršinti tautas. Priimant Sprendimą buvo vertinama visų aplinkybių visuma. Jei tuo metu balsavau, vadinasi buvau įsitikinęs, kad informacijos pakako. Auditorijos dydis reikšmės neturi. Vertinama pagal įstatymo pažeidimo faktą. Nurodė, kad pagal specialybę yra istorijos mokytojas. Mokytoju su pertraukomis dirbo 1998-1999 metais.

        24. Liudytojas  V. M. teismo posėdžio metu parodė, kad šiuo metu yra Lietuvos radijo ir televizijos komisijos narys. Sprendimo priėmimo metu buvo Komisijos narys. Nurodė, kad nagrinėjamo ginčo esmė jam yra žinoma. Priimant Sprendimą vadovavausi įstatymu, taip pat gyvenimiška patirtimi. Jokių išankstinių nusistatymų nėra, kiekvienas Komisijos narys, prieš priimant sprendimą, jaučia atsakomybę, garbę. Negalėjo pasakyti, ar prieš priimant Sprendimą buvo kviečiami programos atstovai, ekspertai. Pažymėjo, jog jeigu balsavo, vadinasi pažeidimas buvo padarytas. Buvo vertinama visa laidos visuma.

        Teismas

k o n s t a t u o j a :

        25. Byloje ginčas keliamas dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“, galiojusio nuo 2016 m. gegužės 18 d. iki 2016 m. birželio 22 d., teisėtumo ir pagrįstumo.

        26. Bylos medžiaga nustatyta, kad Komisijos administracijos Stebėsenos poskyrio specialistė 2016 m. balandžio 19 d. surašė televizijos programos patikrinimo aktą (toliau – ir Patikrinimo aktas), kuriame įvertino, kad „NTV Mir Lithuania“ programoje „Ypatingas įvykis. Tyrimas“ (2016 m. balandžio 15 d.) paskelbta informacija atitinka VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus draudžiamos skleisti informacijos kriterijus.

        27. Komisija 2016 m. gegužės 18 d. posėdyje priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė, kad televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliuotojas yra „Baltic Media Alliance Ltd.“, kuris priklauso Didžiosios Britanijos jurisdikcijai, registruotas Didžiosios Britanijos ryšių reguliuotojo „OFCOM“, televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ yra retransliuojama iš Europos Sąjungos valstybės narės, t. y. Didžiosios Britanijos. Komisija šiame sprendime konstatavo, kad 2016 m. balandžio 15 d. televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ transliuojamoje programoje „Ypatingas įvykis. Tyrimas“ buvo paskelbta informacija, atitinkanti VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą visuomenės informavimo priemonėse draudžiamos skelbti informacijos kriterijų, t. y. programoje buvo kurstoma tautinė neapykanta. Sprendimo 3 punktu Komisija įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos platinti televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose; Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus ir asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, nesudarančius už papildomą mokestį platinamų paketų, televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos vartotojams platinti tik už papildomą mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį paketą.

        28. Komisija 2016 m. birželio 22 d. sprendimu Nr. KS-117 „Dėl Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimo Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“ pakeitimo“ pakeitė Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. KS-104 ir, laikydamasi 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytų procedūrų, nusprendė kreiptis į televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliuotoją ir informuoti apie 2016 m. balandžio 15 d. televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ transliuotoje programoje „Ypatingas įvykis. Tyrimas“ nustatytus Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkto, kuriuo perkeltos Audiovizualinės žiniasklaidos direktyvos 6 straipsnio nuostatos, pažeidimus ir apie priemones, kurių ketina imtis Komisijoje, jei nustatyti pažeidimai kartosis; prašyti pateikti savo paaiškinimus dėl nustatytų pažeidimų ir priemonių, kurių ketina imtis Komisija, jei pažeidimai kartosis; pranešti Didžiosios Britanijos ryšių reguliuotojui „OFCOM“ apie nustatytus pažeidimus.

        29. Pareiškėja nesutikdama su Sprendimu, su skundu kreipėsi į teismą.

        30. Pareiškėja skundžiamo sprendimo neteisėtumą įrodinėja keliais pagrandiniais aspektais. Pareiškėja pirmiausia kelia klausimą dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą, kuris, pareiškėjos teigimu, neabejotinai turi poveikį pareiškėjos teisėms, pareigoms ir teisėtiems interesams. Pareiškėjai teisę skųsti Sprendimą suteikia VIĮ 11 straipsnis, 341 straipsnio 1 dalis, Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 1 dalis ir 4 dalies a punktas. Pareiškėjos teigimu, Komisija padarė esminį procedūrinį pažeidimą, nes papildomai apmokestindama ir taip apribodama priėjimą prie laisvo kanalo „NTV Mir Lithuania“, šio reikalavimo prieš tai suderino su Europos Komisija ir televizijos programas transliuojančia valstybe – Jungtine Karalyste. Toks sąmoningas Komisijos neveikimas prieštarauja Direktyvoje 2010/13/ES įtvirtintai privalomai iš kitos Europos Sąjungos (ES) valstybės narės transliuojamų televizijos programų perdavimo apribojimų taikymo tvarkai. Kitas aspektas, kuriuo pareiškėja grindžia Sprendimo neteisėtumą yra tai, kad Komisija, priimdama Sprendimą, nesivadovavo ES teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu. Direktyva 2010/13/ES įtvirtina, kad televizijos paslaugų perdavimas negali būti ribojamas kitaip, kaip tik Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, todėl Komisija Sprendimą galėjo priimti tik vadovaudamasi Direktyvos 2010/13/ES 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais pagrindais.

        Komisija, pagrįsdama Sprendimo teisėtumą nurodo, kad ginčo laidoje, televizijos programoje „NTV Mir Lithuania“ parodytoje 2016 m. balandžio 15 d., buvo kurstoma neapykanta, skatinamas priešiškumas Baltijos valstybėms, formuojamas negatyvus Baltijos valstybių, kaip neonacizmo rėmėjų, įvaizdis. Toks laidos turinys pažeidė VIĮ 19 straipsnį, todėl Komisija turėjo teisinį pagrindą priimti Sprendimą. Vėlesniu Komisijos 2016 m. birželio 22 d. sprendimu buvo pakeistas Sprendimo 3 punktas, kuriuo buvo panaikinti Sprendimu pritaikyti apribojimai. Pakeitus Sprendimo nuostatas pareiškėjos materialinis teisinis suinteresuotumas dėl ginčo nagrinėjimo išnyko.

        Dėl pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo ginčyti Sprendimą ir jo poveikio pareiškėjos teisėms, pareigoms ir teisėtiems interesams

        31. Byloje, nagrinėjamu atveju, visų pirma nagrinėtinas pareiškėjos materialinio teisinio suinteresuotumo klausimas, t. y., ar Sprendimu pažeidžiamos pareiškėjos teisės ir teisėti interesai.

        32. Teisė kreiptis teisminės gynybos į administracinį teismą grindžiama konstituciniu teisminės gynybos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje – asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Konstitucinis Teismas, aiškindamas šią teisės nuostatą yra konstatavęs, kad šiomis nuostatomis nustatyta asmens teisė į teisminę gynybą pažeistų jo konstitucinių teisių ir laisvių gynybą (Konstitucinio Teismo 2000 m. gegužės 8 d. nutarimas, 2011 m. birželio 9 d. nutarimas). Teisę į teisminę pažeistų konstitucinių teisių ir laisvių gynybą turi kiekvienas asmuo, manantis, kad jo teisės ar laisvės pažeistos (Konstitucinio Teismo 2014 m. balandžio 16 d. sprendimas).

        33. Vienas iš reikalavimų, įgyvendinant teisę kreiptis į administracinį teismą, yra suinteresuoto asmens kreipimasis dėl teisės ar įstatymų saugomo intereso pažeidimo. Suinteresuoto asmens teisė kreiptis į teismą nereiškia teisės reikalauti ginti nuo pažeidimų bet kieno teisę, o reiškia galimybę kreiptis į teismą tik dėl to, kad būtų apginta jo (pareiškėjo) subjektinė teisė ar įstatymų saugomas interesas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-306-492/2019, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.). Reikalavimas dėl suinteresuotumo paduoti skundą ar prašymą kildinamas iš Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ, redakcija, galiojusi nuo 2016 m. birželio 2 d.) 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios nuostatos, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pagal ABTĮ 22 straipsnio 1 dalį, skundą (prašymą) dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymų saugomi interesai yra pažeisti. Tačiau nurodytos nuostatos taip pat reiškia, kad teismas, nagrinėdamas administracines bylas, privalo nustatyti, kuo pasireiškia pareiškėjo nurodytas pažeidimas, t. y. kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti, ar asmuo, kuris kreipėsi dėl pažeistos teisės (intereso) gynimo, turi jo nurodytas teises (įstatymų saugomus interesus), ar šios teisės (interesai) objektyviai yra pažeistos asmens nurodytu būdu. Tik nustatęs nurodytas aplinkybes teismas gali apginti pareiškėjo teises vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2-4 punktuose numatytų būdų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-286-552/2017, 2017 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-573-502/2017 ir kt.).

        34. Viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo, taip pat viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų atsakomybės kontekste teisė kreiptis į teismą detalizuojama VIĮ (2015 m. gruodžio 23 d. redakcija) 11 straipsnio 1 dalyje, kurioje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi teisę apskųsti teismui valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimus ir veiksmus, jeigu šie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją. Kaip nurodo ir pareiškėja, šioje nuostatoje taip pat įtvirtinta ir suinteresuoto asmens kreipimosi į teismą sąlyga – tik dėl tokių valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, pareigūnų sprendimų ar veiksmų, kurie pažeidžia ar neteisėtai apriboja asmens teisę gauti, rinkti ar skleisti informaciją.

        35. Nagrinėjamu atveju dėl to, kad 2016 m. balandžio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje retransliuotoje ir platintoje internete televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ programoje „Ypatingas įvykis. Tyrimas“ buvo kurstoma neapykanta, skatinamas priešiškumas Baltijos valstybėms, formuojamas negatyvus Baltijos valstybių įvaizdis, t. y. laidos turinys atitiko VIĮ 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytus kriterijus (Visuomenės informavimo priemonėmis draudžiama skleisti karo propagandą, kurstyti karą ar neapykantą, tyčiotis, niekinti, kurstyti diskriminuojant, smurtauti, fiziškai susidoroti su žmonių grupe ar jai priklausančiu asmeniu dėl amžiaus, lyties, lytinės orientacijos, etninės priklausomybės, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų, pažiūrų ar religijos pagrindu), skundžiamu sprendimu įpareigojo Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus, kitus asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, platinančius televizijos programą „NTV Mir Lithuania“, 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos platinti televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose; Lietuvos Respublikos teritorijoje veiklą vykdančius retransliuotojus ir asmenis, teikiančius Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, nesudarančius už papildomą mokestį platinamų paketų, televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ 12 mėnesių nuo šio sprendimo įsigaliojimo dienos vartotojams platinti tik už papildomą mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį paketą.

        36. Iš Sprendimu pritaikytos sankcijos formuluotės matyti, kad Sprendime suformuluota sankcija adresuojama retransliuotojams, skleidžiantiems televizijos programą „NTV Mir Lithuania“ Lietuvos Respublikoje. Pareiškėjos teigimu, nors ji ir nėra retransliuotoja, Sprendimas pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes. Būtent Sprendimu buvo nuspręsta, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ turėtų būti transliuojama ir retransliuojama tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose, arba už papildomą mokestį, neįtrauktą į mokestį už pagrindinį paketą. Taigi, Sprendimu buvo pakeistos pareiškėjos, kuriai yra išduota licencija transliuoti šią televizijos programą ir tiekti ją į Lietuvos Respublikos audiovizualinių paslaugų rinką, transliuojamos televizijos programos transliavimo ir laisvo priėmimo Lietuvos Respublikoje galimybės. Retransliuotojai buvo įpareigoti pakeisti transliacijų pardavimo galutiniams vartotojams sąlygas ir iš savo klientų reikalauti papildomai sumokėti už galimybę žiūrėti programą. Tokiu būdu, kaip teigia pareiškėja, buvo įsikišta į „NTV Mir Lithuania“ programos retransliuotojų taikomas šios programos pardavimo sąlygas ir apsunkintas šios programos platinimas.

        37. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymima, jog kiti subjektai nei tie, kuriems administracinis sprendimas skirtas, gali remtis tuo, jog jie yra suinteresuoti tokio sprendimo sukeliamomis teisinėmis pasekmėmis. Asmens teisės kreiptis teisminės gynybos įgyvendinimas nesusijęs su sąlyga, jog galimai neteisėti valstybės valdžios institucijų priimti sprendimai turi būti tiesiogiai adresuoti asmeniui, kuris kreipiasi teisminės gynybos. Vien to, kad administracinis sprendimas savo forma, pobūdžiu ar tekstu yra priimtas ne pagal asmens, kuris kreipėsi teisminės gynybos, prašymą, nepakanka, kad būtų galima daryti išvadą, jog juo negali būti sukuriama specifinių ar naujų pareigų kitiems asmenims, jog tokie aktai negali turėti kitokio poveikio kitų asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams (žr., pvz., išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-442-548/2010; 2016 m. lapkričio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-850/438/2016 ir kt.).

        38. Byloje nėra ginčo, kad būtent pareiškėjai yra išduota licencija, kurios pagrindu pareiškėja turi teisę skleisti informaciją (transliuoti ir platinti televizijos programą) Lietuvoje pasitelkdama Lietuvoje veikiančius retransliuotojus. Pareiškėja pati formuoja televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ turinį prieš perduodant ją į Lietuvos audiovizualinių paslaugų rinką, sudaro transliavimo tvarkaraštį. Taigi, pareiškėja yra televizijos programų transliuotoja, o jos transliuojama televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ Lietuvoje esančius vartotojus pasiekia per retransliuotojus, kurie perduoda visuomenei pareiškėjos sudarytą televizijos programą, vadinasi pareiškėja turi būti suinteresuota, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ pasiektų vartotojus.

        39. Nustatytas aplinkybes įvertinus Sprendime suformuluotų įpareigojimų apimtyje, taip pat atsižvelgus į aptartą teismų praktiką, darytina išvada, kad Sprendimu pritaikytos poveikio priemonės pareiškėjai sukėlė teisines pasekmes. Kaip jau minėta, pareiškėja, kuri yra televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ transliuotoja, suinteresuota, kad televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ pasiektų kuo daugiau žiūrovų, todėl Sprendimu nustatytas įpareigojimas (ginčo televizijos programą perkelti į mokamų programų paketą) yra reikšmingas pareiškėjos ūkinei veiklai (televizijos programa „NTV Mir Lithuania“ tapo mokama). Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pareiškėjos argumentais, jog ji turi materialinį teisinį suinteresuotumą dėl Komisijos Sprendimo, kuris savo forma ir turiniu atitinka individualaus administracinio akto požymius (ABTĮ 2 straipsnio 14 dalis).

        Dėl nesuteiktos teisės būti išklausytam

        40. Pareiškėjos argumentai dėl jos teisės būti išklausytai pažeidimo (turimi omenyje reikalavimai, įtvirtinti Komisijos darbo reglamento 47 punkte, Komisijos nuostatų 12.14 punkte, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir Europos Sąjungos Pagrindinių teisių chartijos 41 straipsnyje įtvirtintais pagrindais) grindžiami tuo, kad pareiškėjai nebuvo pranešta nei apie Sprendimo svarstymą, nei apie jo priėmimą. Pareiškėja taip pat nebuvo gavusi jokio pranešimo apie jos atžvilgiu pritaikytas teisines priemones. Informacija apie jos atžvilgiu vykdomą tyrimą jai tapo žinoma tik iš žiniasklaidos priemonių. Tik po to pareiškėja 2016 m. gegužės 9 d. raštu kreipėsi į Komisiją ir jai buvo atsakyta 2016 m. birželio 8 d. raštu. Tokiu būdu pareiškėja neturėjo galimybės apginti savo interesus ir pateikti savo paaiškinimų.

        41. Pažymėtina, kad Komisija, kaip šiuo atveju, savo iniciatyva atlikdama ginčo laidos tyrimą pagal VIĮ 19 straipsnį, yra saistoma reikalavimo, nustatyto Komisijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2014 m. sausio 22 d. sprendimu Nr. KS-25 (2015 m. gruodžio 16 d. redakcija) 47 punkte – suteikti teisė pasisakyti su klausimu susijusiems asmenims. Galimybė aktualaus klausimo svarstymo metu (iki Sprendimo priėmimo) pateikti paaiškinimus, pasisakyti yra vienas iš teisės būti išklausytam ir informuotam elementų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose (2014 m. lapkričio 6 d. redakcija) taip pat įtvirtinta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus; teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais.

        42. Teisė būti išklausytam šiuo metu įtvirtinta ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – ir Chartija), kuri įsigaliojo 2009 m. gruodžio 1 d., 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinamas asmens teisės būti išklausytam, prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, paisymas. ESTT S. C., C-482/10, EU:C:2011:868 28 p. yra nurodęs, kad iš Chartijos 41 straipsnio formuluotės aiškiai matyti, kad jis skirtas ne valstybėms narėms, o Sąjungos institucijoms, įstaigoms ir organams. ESTT taip pat priminė, kad teisės į gynybą užtikrinimo principas yra bendrasis Sąjungos teisės principas, o teisė būti išklausytam per bet kokią procedūrą yra jo sudedamoji dalis. Ši teisė, kaip nurodė ESTT, įtvirtinta Chartijos 41 straipsnyje, pagal kurį užtikrinama teisė į gerą administravimą.

        43. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Europos Sąjungos Bendrojo Teismo jurisprudencija kaip teisės aiškinimo šaltinis yra svarbi ir Lietuvos teisės aiškinimui bei taikymui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-638- 492/2017 nurodė, kad Chartijos 41 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisė į gerą administravimą apima, be kita ko, kiekvieno asmens teisę būti išklausytam prieš taikant bet kokią individualią jam nepalankią priemonę, kiekvieno asmens teisę susipažinti su savo byla, laikantis teisėto konfidencialumo ir profesinio bei verslo slaptumo, ir administracijos pareigą pagrįsti savo sprendimus. Ši teisė turi būti taikoma per bet kurią procedūrą, kai gali būti priimtas nepalankus sprendimas (žr. Teisingumo Teismo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 82, 83, 85 p.). Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus, priėmimo (žr. Teisingumo Teismo sprendimo 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M. prieš Minister for Justice, Equality and Law Reform, Ireland ir Attorney General, C-277/11, EU:C:2012:744, 87 p., 2014 m. lapkričio 5 d. sprendimo Mukarubega prieš Préfet de police ir Préfet de la Seine-Saint-Denis, C-166/13, EU:C:2014: 2336, 46 p.).

        44. Pagal Teisingumo Teismo jurisprudenciją teisės būti išklausytam turi būti paisoma, net jei taikytinuose teisės aktuose tokio formalumo aiškiai nenumatyta. Teisė būti išklausytam užtikrina kiekvienam asmeniui galimybę deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą ir iki sprendimo priėmimo, galinčio neigiamai paveikti jo interesus. Teisė būti išklausytam taip pat reiškia, kad administracija, rūpestingai ir nešališkai išnagrinėjusi visą aptariamam atvejui reikšmingą informaciją, turi atidžiai susipažinti su suinteresuotojo asmens pateiktomis pastabomis (žr. 2012 m. lapkričio 22 d. sprendimo M., C-277/11, EU:C:2012:744, 85,86, 87, 88 punktus ir jame nurodytą jurisprudenciją). Šia teise jam, be kita ko, suteikiama galimybė ištaisyti klaidą ar pateikti su asmenine situacija susijusios informacijos, palankios tam, kad sprendimas būtų arba nebūtų priimtas, ir vienokiam ar kitokiam jo turiniui (2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, EU:C:2014:2431, 37 p.). Ši teisė turi leisti administracijai ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, ir jį tinkamai pagrįsti, kad suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą (pagal analogiją žr. 2014 m. gruodžio 11 d. sprendimo Boudjlida, C-249/13, EU:C:2014:2431, 59 p.). Vienoje iš paskesnių savo bylų ESTT 2019 m. sausio 10 d. (byloje T-160/17) sprendė, kad Bendrasis Teismas nepadarė teisės klaidos, kai skundžiamo sprendimo 210 punkte nusprendė, kad „ieškovės teisė į gynybą buvo pažeista, todėl reikia panaikinti ginčijamą sprendimą, nes ieškovė pakankamai įrodė ne tai, kad jei nebūtų šio procedūrinio pažeidimo, ginčijamo sprendimo turinys būtų buvęs kitoks, bet tai, kad ji galėjo turėti kad ir nedidelę galimybę užtikrinti geresnę savo gynybą (šiuo klausimu žr. 2011 m. spalio 25 d. sprendimo Solvay prieš Komisiją, C-109/10 P, EU:C:2011:686, 57 p.).

        45. Apibendrinant ESTT jurisprudenciją teisės išklausyti aspektu pažymėtina, kad, viena vertus, teisė išklausyti reiškia užtikrinti, kad asmuo turėtų deramą, realią, veiksmingą nuomonės, informacijos pateikimo galimybę iki sprendimo priėmimo, nepaisant to, ar minimas reikalavimas teisės aktuose numatytas ar ne, kita vertus, tai administracijai leidžia ištirti bylos medžiagą taip, kad priimtų sprendimą žinodama visas bylos aplinkybes, jog suinteresuotasis asmuo prireikus galėtų tinkamai įgyvendinti savo teisę pateikti skundą, užtikrinti geresnę savo gynybą.

        46. Teisės būti išklausytam turinio elementai atsispindi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje. Pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 29 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A-858-737/2010 nurodyta, kad iš bendrųjų gero administravimo principo įtvirtinamų imperatyvų kyla viešojo administravimo subjekto pareiga apklausti pareiškėją ir pareiškėjo teisė būti išklausytam prieš priimant sprendimą. Gero administravimo principas taip pat apima asmens teisę būti informuotam apie nustatytas faktines aplinkybes (žr. 2015 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-616-858/2015 ir kt.); atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturėjo galimybės veiksmingai išreikšti savo nuomonės iki skundžiamo sprendimo priėmimo, 2014 m. rugsėjo 11 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A 438-1102/2014 teismas sprendė, kad teisė į gynybą jam nebuvo užtikrinta; 2014 m. kovo 12 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A261-2014/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas įpareigoja viešojo administravimo institucijas suteikti asmenims, kurių klausimai svarstomi, veiksmingą galimybę pasisakyti, 2014 m. kovo 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A502-727/2014 nurodyta, kad gero administravimo principas reiškia, jog veiksminga suinteresuoto asmens teisė teikti argumentus ir įrodymus turi būti įgyvendinama prieš viešojo administravimo subjektui priimant administracinį aktą, ir jam turi būti suteikta pakankamai laiko pasirengti pateikti argumentus ar įrodymus.

        47. Kaip matyti iš VIĮ, reglamentuojančio viešosios informacijos rinkimo, rengimo, skelbimo ir platinimo tvarką, viešosios informacijos rengėjų, skleidėjų, jų dalyvių, žurnalistų ir jų veiklą reglamentuojančių institucijų teises, pareigas ir atsakomybę bei Komisijos darbo reglamento, nustatančio Komisijos darbo organizavimo tvarką, nuostatų, Komisija, be kitų, jai įstatymais nustatytų funkcijų, prižiūri, kaip transliuotojai, retransliuotojai, kiti asmenys, teikiantys Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjai laikosi Transliavimo veiklos ir retransliuojamo turinio licencijavimo taisyklių, šio ir kitų įstatymų nuostatų dėl retransliuojamų, platinamų internete radijo ir (ar) televizijos programų arba atskirų programų parinkimo, teikimo skleisti ir skleidimo, kitų teisės aktų reikalavimų dėl viešosios informacijos turinio ir jos skleidimo, Komisijos patvirtintų taisyklių dėl televizijos programų paketų sudarymo ir sprendimų, licencijų sąlygų, ir vykdo elektroninių ryšių tinklais retransliuojamų audiovizualinių kūrinių, radijo ir (ar) televizijos programų stebėseną (VIĮ 48 straipsnio 1 dalies 7 punktas); pagal Komisijos nustatytą tvarką nagrinėja vartotojų skundus dėl radijo ir (ar) televizijos programų transliuotojų, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjų, taip pat dėl kitų asmenų, teikiančių vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, veiklos (VIĮ 48 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Komisija subjektams, teikiantiems Lietuvos Respublikos vartotojams televizijos programų ir (ar) atskirų programų platinimo internete paslaugas, užsakomųjų visuomenės informavimo audiovizualinėmis priemonėmis paslaugų teikėjams, pažeidusiems šio įstatymo reikalavimus, transliavimo, retransliuojamo turinio licencijų reikalavimus, taip pat nevykdantiems Komisijos sprendimų ar įpareigojimų, šio įstatymo nustatyta tvarka atlikusi tyrimą gali taikyti poveikio priemones, nurodytas VIĮ 48 straipsnio 2 dalyje.

        48. Nors pagal savo paskirtį Komisija yra nepriklausoma Lietuvos Respublikos Seimui atskaitinga institucija, tačiau iš jai priskirtų funkcijų (VIĮ 48 straipsnio 1 dalis) matyti, kad ji kartu vykdo ir viešajam administravimui priskirtinus įgaliojimus. Todėl pirmiau nurodyta ESTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, susijusi su pareiga viešojo administravimo subjektui užtikrinti teisės būti išklausytam įgyvendinimą, turėtų būti taikoma taip pat ir Komisijai.

        49. Minėta, kad pareiškėja teigia, jog jai nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytai. Pagal Komisijos darbo reglamento 47 punktą – su Komisijos posėdyje nagrinėjamu klausimus susijusiems asmenims turi būti suteikta teisė pasisakyti. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6 punktuose taip pat nustatyta, kad asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę susipažinti su administracinės procedūros metu gautais dokumentais ir kita informacija; pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus; teikti savo nuomonę administracinės procedūros metu kylančiais klausimais. Byloje nėra ginčo, kad pareiškėjai nebuvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl VIĮ 19 straipsnio pagal Komisijos darbo reglamento 47 punktą. Liudytojais į teismo posėdį kviesti Komisijos nariai teismo posėdyje patvirtino, jog atsižvelgiant į tai, kad VIĮ 19 straipsnio pažeidimas buvo akivaizdus, todėl pareiškėjos atstovo paaiškinimai nebuvo reikalingi. Pažymėtina, kad šios teisės neužtikrinimas negali būti pateisinamas, tuo, kad VIĮ 19 straipsnio pažeidimas buvo akivaizdus, todėl papildomų paaiškinimų iš pareiškėjos Komisijai nereikėjo. Nagrinėjamu atveju ypač atsižvelgtina ir į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad pareiškėja iš anksto būtų žinojusi, jog jos atžvilgiu bus nagrinėjamas atitinkamas klausimas. Taigi nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija negali sutikti su atsakovės pozicija, jog Komisijos narių pakankama kompetencija priimti sprendimus be papildomų paaiškinimų, pateisina Komisijos apsisprendimą apie ginčo klausimo nagrinėjimą neinformuoti pareiškėjos.        

        50. Apibendrinant išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad Komisija pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 2 punktą (asmuo, dėl kurio yra pradėta administracinė procedūra, turi teisę pateikti papildomą informaciją ir duoti paaiškinimus), Komisijos darbo reglamento 47 punktą, pagal kurį Komisija turi su nagrinėjamu klausimu susijusiems asmenims suteikti teisę pasisakyti, taip pat gero administravimo principą, nes pareiškėjai nebuvo užtikrinta teisė būti išklausytai, nesuteikta galimybė deramai ir realiai pareikšti savo nuomonę per administracinę procedūrą iki Sprendimo, galinčio neigiamai paveikti jos interesus, priėmimo.

        51. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje pažymi, jog su individualaus administracinio akto faktiniu pagrįstumu sietinas ir viešojo administravimo procedūrų tinkamo atlikimo reikalavimas, įskaitant administracines procedūras pagal Viešojo administravimo įstatymo III skirsnio nuostatas, ypač susijusias su asmens išklausymu, jo nurodytų aplinkybių ir pateiktų įrodymų ištyrimu ir vertinimu. Jei individualus administracinis teisės aktas yra priimtas pažeidžiant esmines jo priėmimo procedūras ir dėl to galėjo būti priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas dėl konkretaus asmens, tai kartu gali reikšti ir netinkamą teisės normos taikymą šiuo administraciniu aktu. Procedūriniai individualaus administracinio akto priėmimo pažeidimai taip pat gali turėti įtakos asmens teisės į gynybą tinkamam įgyvendinimui, todėl individualūs administraciniai aktai, turintys minėtų procedūrinio pobūdžio trūkumų, yra naikintini kaip neteisėti ir (ar) nepagrįsti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. gegužės 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-520-2327/2012, 2017 m. spalio 31 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-638-492/2017).

        52. Pagrindinių procedūros taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, pažeidimas, šiuo atveju, yra pagrindas pripažinti Komisijos Sprendimą neteisėtu ir jį panaikinti (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Panaikinus Komisijos Sprendimą, teismas nenagrinėja kitų pareiškėjos argumentų dėl paties pažeidimo esmės, taip pat nevertina faktinių ir teisinių aplinkybių, patvirtinančių ar paneigiančių VIĮ 19 straipsnio pažeidimo padarymo faktą. Komisijos Sprendimą pripažinus neteisėtu dėl to, kad jį priimant buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai (nesant šio pažeidimo, vertinant hipotetiškai, taip pat būtų galėję pakisti Komisijos Sprendimo turiningieji elementai, galbūt ir rezoliucinė dalis), kitų su pažeidimu susijusių aplinkybių vertinimas (VIĮ 19 straipsnio pažeidimo vertinimas iš esmės, Direktyvos 2010/13/ES straipsnio 1, 2 dalių taikymas/netaikymas ir kt.), atitinkamai ir dėl prašymo kreiptis į Konstitucinį Teismą neturėtų įtakos vertinant Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

        53. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, pareiškėjos skundas tenkinamas ir Komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ naikinamas.

        Dėl bylinėjimosi išlaidų

        54. Pareiškėja prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjos atstovas advokatas pateikė 2019 m. spalio 4 d. prašymą, kuriame nurodo, kad pareiškėjos atstovai dalyvavo žodiniame Europos Sąjungos posėdyje Europos Sąjungos Teisingumo Teisme pagal Vilniaus apygardos administracinio teismo prašymą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Prašyme nurodė, jog buvo patirtos būtinos kelionės Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius bei apgyvendinimo ir kelionių Liuksemburge išlaidos, viso 2 591,14 Eur.

        55. Prašymui pagrįsti pateikė: 2018 m. spalio 10 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 0106523 (suteiktų paslaugų pavadinimas – du lėktuvo bilietai Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius, skrydžio data – 2018 m. lapkričio 14 d. – 2018 m. lapkričio 15 d., suma – 894 Eur), Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos apmokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. spalio 4 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 26 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 0108944 (suteiktų paslaugų pavadinimas – Apgyvendinimas viešbutyje „Sofitel Luxembourg Le Grande Ducal“ dviem asmenims, apgyvendinimo data – 2018 m. lapkričio 14 d. - 2018 m. lapkričio 15 d., suma – 640 Eur); 2018 m. spalio 22 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 0107223 (suteiktų paslaugų pavadinimas – du lėktuvo bilietai Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius, skrydžio data – 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d., suma – 380 Eur), Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos apmokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. spalio 26 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 30 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 0109404 (suteiktų paslaugų pavadinimas – Apgyvendinimas viešbutyje „Le Royal“ dviem asmenims, apgyvendinimo data – 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d., suma – 540 Eur); Sąskaitoje-faktūroje nurodytos sumos apmokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. lapkričio 29 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 28 d. Papildomų patirtų išlaidų ataskaitą (patirtų išlaidų vieta Vilnius-Liuksemburgas-Vilnius, tikslas – Europos Sąjungos Teisingumo Teismo posėdyje, laikas 2018 m. lapkričio 27 d. – 2018 m. lapkričio 28 d., suma – 118,85 Eur; Sąskaitą-faktūrą Nr. B-1563477, suma 164,56 Eur, patirtų išlaidų suma – 7,99 Eur, nurodytos sumos apmokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 7 d. Lėšų pervedimo nurodymas; 2018 m. lapkričio 30 d. Sąskaitą-faktūrą Serija ASA Nr. 2018/11/30-322, suteiktos paslaugos – Keleivių pervežimo paslaugos, suma – 71,20 Eur, patirtų išlaidų suma – 10,30 Eur, nurodytos sumos apmokėjimą patvirtina į bylą pateiktas 2018 m. gruodžio 14 d. Lėšų pervedimo nurodymas.

        56. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. To paties straipsnio 5 dalis įtvirtina, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Kitų atstovų pagal pavedimą pagalbai apmokėti patirtos išlaidos atlyginamos, jeigu teismas pripažįsta, kad jos buvo būtinos ir pagrįstos ir jos nėra susijusios su teisinių paslaugų teikimu proceso šaliai. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiama Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 2 dalis nustato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio (toliau – ir Rekomendacijos). Nagrinėjamu atveju išnagrinėjus bylą buvo apgintos pareiškėjos teisės, todėl ji turi teisę į atstovavimo išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 d.).

        57. Rekomendacijų 3 punkte nustatyta, kad advokato dėl atvykimo teikti teisines paslaugas į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, turėtos išlaidos, taip pat gyvenamosios patalpos nuomos ir kelionės išlaidos atlyginamos papildomai pagal teisės aktus, reglamentuojančius tarnybines komandiruotes Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šios išlaidos iš šalies priteisiamos, jeigu advokatas vyksta teismo iniciatyva, dėl teismingumo ypatumų, kai reikiamos specializacijos advokato teismo vietovėje nėra ir kitais atvejais, kai advokato iš kitos vietovės dalyvavimas byloje būtinas.

        58. Nagrinėjamu atveju Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. spalio 26 d. nutartimi Nr. eI-644-790/2017 kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą. Teismo posėdžiai Europos Sąjungos Teisingumo Teisme buvo paskirti (vyko) 2018 m. lapkričio 15 d. 9.30 val. ir 2018 m. lapkričio 28 d. 9.30 val., byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, todėl advokato ir advokato padėjėjo dalyvavimas, nagrinėtoje byloje, pripažintinas tikslingu.

        59. Pareiškėjos atstovai į bylą nėra pateikę įrodymų, kad yra realiai apmokėtos pagal 2018 m. lapkričio 26 d. PVM Sąskaitą-faktūrą Nr. 0108944 patirtos 640 Eur išlaidos, todėl ši prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma negali būti priteistina. Pažymėtina, kad teismas galėtų priteisti tik realiai patirtas bylinėjimosi išlaidas. Kiti su prašymu pateikti patirtas bylinėjimosi išlaidas pagrindžiantys įrodymai yra tinkami patirtoms išlaidoms patvirtinti.

        60. Atsižvelgusi į išnagrinėtos bylos pobūdį, specialių žinių reikalingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, nagrinėjamo ginčo apimtį, ilgą ginčo nagrinėjimo laikotarpį (2016-2020 metai), darytina išvada, yra teisinis pagrindas pareiškėjai Baltic Media Alliance LTD iš Komisijos priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma – 1 951,14 Eur (ABTĮ 40 straipsnio 1, 5 dalys).

        Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjos Baltic Media Alliance LTD skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos 2016 m. gegužės 18 d. sprendimą Nr. KS-104 „Dėl televizijos programos „NTV Mir Lithuania“ platinimo tik už papildomą mokestį platinamuose televizijos programų paketuose“.

Pareiškėjos Baltic Media Alliance LTD naudai iš Lietuvos radijo ir televizijos komisijos priteisti 1 951,14 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt vieną eurą ir 14 euro centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai                                                Tomas Blinstrubis

                                                        Beata Martišienė

                                                        Iveta Pelienė