Civilinė byla Nr. 2A-1101-370/2019
Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00054-2016-7
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.1.14
(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. spalio 3 d.
Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Antano Rudzinsko,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo M. R. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-242-212/2019 pagal G. M. ieškinį atsakovui M. R. dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, vykdomojo įrašo panaikinimo, tretieji asmenys: R. M., L. R., notarė Žydrūnė Barovskienė ir draudimo įmonė AIG Europe Limited.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas G. M. prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovui 175 000 Lt (50 683 Eur). Vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo, kuris paaiškino jam, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtą, kad tai kaip garantinis raštas ir jeigu turtas nebus iššvaistytas, vekselį grąžins. Bendrovės turtas buvo įvairi mediena, kurios vertė kartu su abiejų akcininkų investuotomis lėšomis ir sudarė apie 175 000 Lt. Bendrovės turtą jis išsaugojo, bet atsakovas vekselio negrąžino. Prieš sueinant vekselio apmokėjimo terminui, atsakovas paruošė naują vekselį ir prašė jį pasirašyti, paaiškindamas, kad bendrovės turtas toliau bus saugomas, o seną vekselį jis sunaikins.
3. Įtardamas, kad atsakovas gudrauja, kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), kad išaiškintų pasirašyto vekselio esmę. Jam paaiškinta, kad pagal vekselį jis turi sumokėti skolą. Po to kalbėjosi su atsakovu ir pokalbį įrašė. Kadangi naują vekselį pasirašyti atsisakė, atsakovas turėtą vekselį pateikė vykdyti ir teisme pareiškė ieškinį dėl dovanojimo sutarties, kuria jis savo vaikams padovanojo namą, panaikinimo. Nagrinėjant šią bylą, suprato, kad atsakovas jį apgavo, nes bylos nagrinėjimo metu pareiškė, jog vekselis išrašytas suteikus paskolą.
4. Teigė, kad vekselis išduotas be teisinio pagrindo, nes dėl paskolos su atsakovu nesitarė ir pinigų iš atsakovo negavo. Manė, kad jau pasirašant vekselį atsakovas žinojo, jog jį pateiks vykdyti, kad reikalaus iš jo pinigų, kaip paskolos grąžinimo. Atsakovo paaiškinimai, kad vekselis bus tik garantija bendrovės turtui išsaugoti, buvo tik siekis gauti vekselį apgaule. Teigė, kad nėra pasirašęs vekselio, nežinojo kas tai yra ir manė, kad panaudoti šį raštą galima tik su jo sutikimu. Paaiškino, kad jo išsilavinimas vidurinis, dirba staliumi ir patirties su panašaus pobūdžio raštais neturėjo. Yra turėjęs individualią įmonę, kurią uždarė dar 1995 m.
5. Nurodė, kad įkalbėtas atsakovo, jis 2013 m. vasario 21 d. nupirko 50 proc. uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“ akcijų ir sutiko būti bendrovės direktoriumi. Bendrovė vertėsi medienos prekyba, o jis jau kelis metus dirbo Švedijoje su mediena. Vekselį pasirašė prieš išvykdamas į Švediją, vekselio terminui pasibaigus 2014 m. balandžio 24 d. bendrovės turtas buvo išsaugotas, todėl jis pagal vekselį, kuriuo garantavo dėl bendrovės turto išsaugojimo, neturi atsakyti. Kadangi dažnai išvykdavo dirbti į Švediją, bendrovei vadovauti likdavo atsakovas, dokumentų dėl laikino direktoriaus pavadavimo netvarkydavo. Santykiai su atsakovu buvo draugiški, pasitikėjo juo, atsakovas į verslą investavęs nemažą pinigų sumą.
6. Pasirašydamas vekselį ieškovas buvo atsakovo suklaidintas ir apgautas. Paskolinių santykių tarp šalių nebuvo. Ieškovo valia neatitinka atsakovo dėstomos pozicijos. Atsakovas patyręs šioje srityje ir tai patvirtina šalių pokalbis, įrašytas 2014 m. kovo 18 d. Atsakovas veikė nesąžiningai. Teigė, kad vekselis negali egzistuoti be teisinio pagrindo. Ieškovas įrodė, kad pinigų iš atsakovo negavo, poreikio paskolai nebuvo. Atsakovo pateikti dokumentai nepatvirtina, kad jis turėjo tokią pinigų sumą, nes dokumentai ir išrašas iš banko sąskaitos atspindi tik pajamas, o išlaidų nėra.
7. Trečiasis asmuo R. M. prašė ieškinį patenkinti. Neigė, kad jų šeima skolinosi iš atsakovo pinigus. Nurodė, kad vyras nuo 2002 m. iki šiol važiuoja dirbti į Švediją, uždirba pakankamai. Šeima nuo 1999 m. statė gyvenamąjį namą ir 2011 m. namas priduotas kaip visiškai užbaigtas, todėl remonto ir investicijų į namą nereikėjo.
8. Trečiojo asmens R. M. atstovas nurodė, kad nagrinėjant bylą dėl vykdomojo įrašo panaikinimo, jis atstovavo ieškovui. Visada ieškovas nuosekliai aiškino, kad vekselį pasirašė tikslu užtikrinti įmonės turto išsaugojimą, todėl iš esmės vekselis atstoja laidavimo sutartį. Teigė, kad atsakovas realizavo vekselį be pagrindo, nes įmonės turtas, pasibaigus vekselio galiojimo terminui, buvo išsaugotas. Sudaryto sandorio esmė yra laidavimas, ne paskola. Tai patvirtina ir ieškovo padarytas įrašas, kuriame atsakovas visiškai neužsimena apie pinigų perdavimą. Pažymėjo, kad ankstesnėje byloje ieškovas ginčijo vekselį, pareikšdamas priešieškinį, tačiau teismas priešieškinio nepriėmė. Manė, kad vekselio išdavimo pagrindas išnyko, įmonės turtas, už kurio išsaugojimą garantavo ieškovas, buvo išsaugotas ir laidavimas pagal vekselį pasibaigė. Kai atsakovas ėmė teigti, kad suteikė ieškovui paskolą ieškovas įrodė, kad pinigai jam perduoti nebuvo, todėl ieškinys turi būti patenkintas.
9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad iki vekselio surašymo su ieškovu buvo kaimynai ir draugai, bendravo šeimomis. Žinojo, kad ieškovas užsiima medienos verslu, buvo įkūręs įmonę UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir sutiko ieškovui parduoti 50 proc. jos akcijų. Maždaug po 6 mėnesių, kai ieškovas buvo paskirtas bendrovės direktoriumi, paprašė paskolinti apie 200 000 Lt, sakė, kad pinigų reikia namo remontui. Paskolino 175 000 Lt vekseliu, bet ne paskolos sutartimi. Ieškovas dėl paskolos atvyko 2013 m. rugpjūčio 3 d. apie 9 val. ryto, paėmė tuščią blanką ir nuvyko pasitarti su žmona, o sugrįžęs užpildė blanką, tada jam atnešė pinigus. Pinigus atnešė iš namo rūsio, kur juos laikė. Nurodė, kad jo išsilavinimas aukštasis, tuomet jis turėjo daug pinigų, nes nuo 16 metų dirbo versle, yra savo įmonės „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, nuo 2013 m. veiklą vykdė ir pagal verslo liudijimą. Dėl palūkanų už paskolą nesitarė iš draugiškumo. Manė, kad tarp įmonės turto išsaugojimo ir paskolos nėra ryšio, nes ieškovas, būdamas vadovu, ir taip buvo atsakingas už įmonės turto išsaugojimą. Be to, ieškovas įmonės turto neišsaugojo, nes UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra iškelta bankroto byla ir jis manė, kad tai tyčinis bankrotas. Teigė, kad ne jis, kaip vekselio turėtojas, o ieškovas, kaip vekselio davėjas, turi pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius, kad vekselis yra negaliojantis ir jis neturi prievolės sumokėti pinigus pagal vekselį. Negali būti, kad ieškovas negalėjo suprasti paties surašyto aiškaus dokumento turinio. Ieškovas, gavęs paskolą, ėmė rečiau lankytis pas jį, o kartą atėjo su diktofonu. Jis suprato, kad ieškovas nori pokalbį įrašyti, todėl dalį pokalbio įrašė pats. Manė, kad jo pateikta pokalbio stenograma patvirtino, kad ieškovas tikrai skolinosi pinigus. Ieškovas, supratęs, kad pagal vekselį turi grąžinti pinigus, turėjo vekselį ginčyti iš karto, o ne po dvejų metų, kai pradėtas vykdymas.
10. Atsakovo atstovas prašė ieškinį atmesti, paaiškindamas, kad ieškovas neįrodė, jog pinigų pagal vekselį negavo. Vekselyje įtvirtinta mokėjimo prievolė ir iš jos atsiradusi reikalavimo teisė yra abstraktaus pobūdžio, savarankiška, jos nesieja teisinis ryšys su jos atsiradimo pagrindu, abstrakčios prievolės subjektai negali remtis tokios prievolės atsiradimo pagrindo buvimu, jo galiojimu ar negaliojimu, reikalaudami vykdyti ar atsisakyti vykdyti pareigas, kilusias iš šios prievolės.
11. Trečiasis asmuo L. R. nurodė, kad apie vyro verslą žinojo, jis kalbėjo apie paskolą ieškovui. Ji nesutiko su jo sprendimu paskolinti ieškovui pinigus, bet jis padarė savaip. Ji vykdo individualią veiklą, anksčiau apie 11 metų dirbo VMI specialiste.
12. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited atsiliepime prašė klausimą dėl ieškinio tenkinimo spręsti teismo nuožiūra, nes byloje nėra keliamas klausimas dėl notarės civilinės atsakomybės ir dėl draudiko prievolės mokėti draudiminę išmoką.
13. Trečiasis asmuo notarė Žydrūnė Barovskienė su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad vykdomojo įrašo negaliojimo klausimas jau yra išspręstas civilinėje byloje Nr. 2-1898/2015, o Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje konstatavo, kad teigti, jog nebuvo vekselio originalo nėra pagrindo, todėl aplinkybės dėl vekselio originalo buvimo ar nebuvimo iš naujo įrodinėti nereikia. Teigė, kad vekselio originalą matė, todėl išdavė vykdomąjį įrašą. Vekselio nuorašą pasidarė tik dėl savęs ir tvirtinti šį nuorašą nebūtina.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
14. Panevėžio apygardos teismas 2019 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį patenkino, pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastą neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d, panaikino 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
15. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovas G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad G. M. įsipareigoja sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. Iki vekselyje nurodyto termino vekselis nebuvo apmokėtas, todėl atsakovas 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Žydrūnę Barovskienę, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal minėtą vekselį. Vykdomąjį įrašą atsakovas pateikė antstoliui vykdyti. Ieškovas vykdomąjį įrašą ginčijo, tačiau reikalavimas atmestas, tai patvirtina Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 ir Panevėžio apygardos teismo 2015 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-680-278/2015. Kilus abejonėms dėl ginčo vekselio originalo buvimo, Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartyje nurodė: „<...> 2015 m. vasario 6 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovą M. R. pateikti 2013-08-03 paprastojo vekselio originalą. Atsiliepime į ieškinį nurodoma, jog vekselio originalas teikiamas teismui. Be to, iš bylos informacinio pranešimo matyti, kad 2015-05-11 paprastojo vekselio originalą iš teismo yra gavusi ieškovo atstovė R. M., todėl kritiškai vertintinas G. M. teiginys, jog paprastasis vekselis nebuvo pateiktas teismui“.
16. Atsakovas ginčijo ieškovo ir trečiojo asmens R. M. 2014 m. balandžio 23 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria perleistas jų nekilnojamas turtas vaikams. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 ieškinį patenkino, tačiau sprendimas neįsiteisėjęs, Panevėžio apygardos teisme apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas. Nagrinėjant minėtą bylą, ieškovas pateikė priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priešieškinį priimti.
17. Šalys patvirtino, kad yra akcininkai UAB „(duomenys neskelbtini)“, valdo po 50 proc. akcijų, o ieškovas nuo 2013 m. vasario 25 d. yra bendrovės direktorius. Abu akcininkai 2013 m. kovo 1 d. paskolos sutartimi paskolino po 50 000 Lt UAB „(duomenys neskelbtini)“. Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla.
18. Ieškovas teismo posėdyje patvirtino, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselį jis savo ranka užpildė ir pasirašė, tačiau teigė, kad atsakovas jį suklaidino ir apgavo. Nurodė, kad jis nežinojo ir nesuprato, kas yra vekselis, o su atsakovu tarėsi, kad pasirašys „raštą“, kuriuo garantuos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išsaugojimą. Nors bendrovės turtą išsaugojo, atsakovas vekselio negrąžino.
19. Atsakovas nurodė kitas aplinkybes, kad ieškovas prašė paskolinti pinigų namo remontui, kad jo dukra turėjo problemų, todėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paskolino jam 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., tačiau ne paskolos sutartimi, bet vekseliu. Nesutiko su ieškovo nurodytomis aplinkybėmis, kad vekselis buvo garantiniu raštu išsaugoti įmonės turtą, nes ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, ir taip buvo atsakingas už įmonės turto išsaugojimą. Ieškovas turto neišsaugojo, nes bendrovei iškelta bankroto byla.
20. Ieškovas neigė, kad vekselį pasirašė gavęs iš atsakovo 175 000 Lt paskolą, ir nurodė, kad su atsakovu buvo kaimynai ir draugai, pasitikėjo juo, abu buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkai, o jis – direktorius, dažnai išvykdavo dirbti į Švediją, todėl atsakovui paprašius pasirašyti laidavimą, kad išsaugos įmonės turtą, užpildė ir pasirašė ginčo vekselį. Atsakovas aiškino, kad paskolos prašė ieškovas namo antrajam aukštui įrengti ar tai dukters problemoms spręsti, kad pinigus perdavė vekselio pasirašymo dieną 2013 m. rugpjūčio 3 d., savo namuose, atnešęs visą sumą iš rūsio, kad pinigų turėjo pakankamai ir visus juos saugojo namuose.
21. Iš ginčijamo vekselio negalima nustatyti, kad jis išduotas paskolos sutarties pagrindu. Vekselio davėjui teigiant, jog jis pagal išduotą vekselį negavo pinigų, jis turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį. Tačiau tai, kad vekselio davėjas turi paneigti pinigų jam perdavimą, nereiškia, kad vekselio turėtojas neturi pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimo šio vekselio pagrindu, jeigu iš paties vekselio tai nėra akivaizdu.
22. Ieškovas teigė, kad pinigų namo įrengimui jam nereikėjo ir šią aplinkybę patvirtina 2011 m. kovo 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą, kurioje skelbiama, kad „<...> pagal teisės aktų reikalavimus ir statinio projekto sprendinius (duomenys neskelbtini), yra pabaigta statyba šių statinių: gyvenamojo namo, pirties, ūkinio pastato“. Ieškovo dukra G. M.-M. paaiškino, kad nuo 2011 m. dirba su nekilnojamuoju turtu, jos metinės pajamos 15 000 – 18 000 Eur, jai pakanka gaunamų pajamų ir tėvų paramos nereikia, neigė, kad turėjo problemų.
23. Ieškovas nurodė, kad vekselį pasirašė 2013 m. rugpjūčio 3 d. anksti ryte, prieš išvykdamas į Švediją, nes turėjo skubėti, kad nepavėluotų į keltą ir, jei būtų vežęs tokią pinigų sumą į Švediją, būtų matę kartu vykę bendradarbiai R. K. ir Č. K., tačiau jie tokios aplinkybės nepatvirtino. Bylos duomenys patvirtino, kad G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d., 18:00 val. iš Talino išplaukė į Stokholmą.
24. Šalys į bylą pateikė dvi garso įrašo stenogramas. Ieškovas nurodė, kad garso įrašą, kurio trukmė 51:56 min., jis padarė 2014 m. kovo 18 d., 13:29 val. atsakovo namuose. Teigė, jog garso įrašas patvirtino jo nurodytas aplinkybes, kad atsakovas prašė pasirašyti naują vekselį, nurodant kitą datą, kad senąjį vekselį sunaikins ir tikrai neis pas antstolius su tuo raštu, kad kalbama buvo tik apie verslą ir atsakovas nereikalavo grąžinti paskolos.
25. Atsakovas teigė, jog supratęs, kad ieškovas atėjo su diktofonu, taip pat padarė garso įrašą, kuriame ieškovas, jo nuomone, pripažįsta esąs skolingas, tačiau nurodė, kad garso įrašas padarytas 2014 m. sausį.
26. Kadangi abi stenogramos nuo tam tikros vietos yra identiškos, teismas sprendė, kad atsakovas, nurodydamas įrašo datą, galėjo suklysti. Teismo vertinimu, pokalbis labiau patvirtino ieškovo argumentus, o ne atsakovo. Šalys apie paskolą ir jos grąžinimą nekalba, atsakovas neprimena, kad sueina terminas tariamai paskolai grąžinti. Įrašas patvirtino atsakovo kompetenciją, aiškinant, kodėl naudingiau surašyti vekselį, o ne paskolos sutartį (nuo 1:57 min. iki 3:02 min., 22:20 min.), kodėl reikia perrašyti „lapą“, pakeisti datas (nuo 3:10 min. iki 5:35 min., nuo 18:08 min. iki 19:39 min.), kaip ir kada būtina (nebūtina) deklaruoti (nuo 6:14 min. iki 8:29 min.), kaip mokėti PVM, tvarkyti įmonės lėšas, kaip uždirbti „baltus“ pinigus (nuo 9:50 min. iki 15:41 min.), kad neketina su pasirašytu „popieriumi“ eiti pas antstolius (26:56 min.). Įrašas iš esmės patvirtino, kad ieškovas nesuprato, kas yra vekselis ir kokios gali būti pasekmės jį pasirašius, o atsakovas to ir neaiškino, nors akivaizdu, kad gerai žinojo ir ramino ieškovą, kad pas antstolius eiti neketino. Atsakovas pateiktoje stenogramoje išryškino kelias ieškovo pasakytas frazes apie skolą, teigdamas, kad ieškovas pripažįsta skolą. Teismas nesutiko su šiais atsakovo argumentais, nes vertinant bendrą įrašo tekstą, o ne fragmentus, akivaizdu, kad ieškovas skolą supranta būtent kaip įsipareigojimą išsaugoti įmonės turtą, medieną, į kurios įgijimą atsakovas investavo daugiau lėšų, nei ieškovas ir kurią atsakovas skatina ieškovą parduoti, o ne „po tuos mokesčius važinėti“.
27. Teismas pažymėjo, kad atsakovas, pasak jo paties, dubliuodamas garso įrašą, pokalbio pabaigos neįrašė. O pokalbio pabaigoje atsakovas sutiko nukopijuoti ieškovo pasirašytą vekselį, nurodydamas, kad namie jo nelaikė, o laikė banko saugykloje (50:18 min.).
28. Teismo vertinimu, nelogiška ir kėlė abejonių tai, kad atsakovas dideles pinigų sumas saugojo namuose, nes 175 000 Lt, pasak jo paties, jis atnešė ieškovui iš namo rūsio, o vekselį – banko saugykloje. Dokumentai apie atsakovo gaunamas pajamas taip pat vertinti kritiškai, nes po atsakovo paaiškinimų ieškovui kaip uždirbami „balti“ pinigai, jo teiginiai apie dideles pajamas taip pat kėlė pagrįstų abejonių.
29. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. vekselį kaip sudarytą dėl suklydimo, atsakovui jį apgavus. Būtina nustatyti, ar ieškovas, pasirašė vekselį realiai gavęs 175 000 Lt paskolą iš atsakovo, ar vekselis pasirašytas kitu pagrindu. Ieškovas nurodė, kad suklydo dėl sandorio turinio, sandorio teisinio pagrindo, nes atsakovas patikino, jog pasirašytas vekselis atliks garantijos ir laidavimo funkciją, kad jis išsaugos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Ieškovas suprato, kad skolingas atsakovui tol, kol bus išsaugotas bendrovės turtas, o turtą išsaugojus, vekselis jam bus grąžintas.
30. Ieškovas ir atsakovas yra UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriai yra iškelta bankroto byla, akcininkai, valdo po 50 proc. šios bendrovės akcijų. Atsakovas nurodė, jog ir tuo atveju, jei ginčo vekselis būtų vertinamas kaip laidavimas už bendrovės turto išsaugojimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turtą išsaugojo, nes bendrovei iškelta bankroto byla. Teismas, įvertinęs byloje esamus įrodymus, neturėjo pagrindo sutikti su atsakovo argumentais.
31. Aplinkybę, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą ieškovas išsaugojo, patvirtino teismo ekspertizės aktas, kuriame įvertinta UAB „(duomenys neskelbtini)” turimo turto rinkos vertė ekspertizės atlikimo dieną. Ekspertas turtą apžiūrėjo 2015 m. kovo 5 d. dalyvaujant G. M. ir M. R.. Ekspertas padarė išvadą, kad medienos likučių vertė 46 860 Eur, ilgalaikio turto vertė – 6 750 Eur, nekilnojamojo ir kilnojamojo turto – 6 521 Eur, viso bendrovės turto vertė – 60 131 Eur (207 620,32 Lt). Ieškovo pasirašytas vekselis galiojo iki 2014 m. balandžio 24 d., todėl nebuvo pagrindo teigti, kad ieškovas bendrovės turto neišsaugojo.
32. Bylos duomenys patvirtino, kad bendrovės veikla rūpinosi ieškovas ir atsakovas. Panevėžio apygardos prokuratūros 2015 m. balandžio 13 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal G. M. pareiškimą. Tyrimo metu apklausti P. K. ir A. Č. paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo 2013 m. P. K. įdarbino ir iš darbo atleido M. R., todėl liudytojas manė, kad jis ir yra direktorius. A. Č. nurodė, kad dirbo įmonėje nuo 2013 m. kovo iki 2013 m. spalio 21 d. gaterininko pareigose. Jis suprato, kad „<...> G. M. buvo įformintas kaip direktorius, o M. R. buvo kaip savininkas. Visi piniginiai reikalai buvo tvarkomi per jį. UAB „(duomenys neskelbtini)“ patalpose pasirodydavo tiek G. M., tiek M. R., tačiau G. (taip nurodyta nutartyje) būdavo ten retai, o M. dažniau. Kas susiję su darbu, tai nurodymus ką daryti duodavo jie abu, tik vėliau, kai G. (taip nurodyta nutartyje) būdavo išvažiavęs į Švediją, tai nurodymus duodavo M. Atlyginimą mokėdavo M.“.
33. Teismas nesutiko su atsakovo argumentu, kad teismas turi remtis teismo 2018 m. balandžio 5 d. posėdyje apklausto liudytojo T. J. paaiškinimais. Panevėžio apygardos teismas paaiškinimus vertino kritiškai. „Kaip nurodė pats liudytojas, ieškovas ir jis yra sukonfliktavę ir dėl to yra atliekamas tyrimas, o su atsakovu jį sieja geri draugiški santykiai. Be to, liudytojas tik iš nuotrupų žino apie ieškovo ir atsakovo santykius, o konfliktas su ieškovu įvyko būtent tada, kai jis buvo kartu su atsakovu buvo jų darbovietėje vėlai vakare. Be to, liudytojo parodymai niekaip nepagrindė aplinkybių su vekselio išdavimu, jo pateikimu vykdymui ir pan.“
34. Teismas sprendė, kad ieškovas, nors ir buvo bendrovės direktorius, tačiau turėdamas vidurinį išsilavinimą, dėl menkos patirties ir elementarių finansinių žinių stokos, nesuvokė pasirašyto vekselio, kaip vertybinio popieriaus, esmės, vekselį pasirašė tuomet, kai su atsakovu buvo draugiški visiško pasitikėjimo santykiai. Suvokdamas, kad vekselis bus panaudotas nesamai paskolai išieškoti, jis nebūtų vekselio pasirašęs.
35. Atsakovo kompetenciją verslo ir finansiniais klausimais patvirtino jo aukštasis išsilavinimas bei garso įraše dėstomi aiškinimai. Nors atsakovas ir teigė, kad neklaidino ieškovo dėl vekselio esmės, kad ieškovas negalėjo nesuprasti visiškai paprasto vekselio teksto, kurį pats surašė, tačiau teismas, įvertinęs atsakovo nenuoseklius ir besikeičiančius paaiškinimus dėl paskolos suteikimo aplinkybių, ieškovo G. M., trečiojo asmens R. M. paaiškinimus, garso įrašą ir atsakovo aiškinimus pokalbio metu, darė išvadą, jog labiau tikėtina, kad atsakovas siekė suklaidinti ieškovą, nutylėdamas apie tikrą pasirašyto vekselio esmę, ketinimą reikalauti paskolos, kurios nesuteikė, ir tokiu būdu ieškovo sąskaita pasipelnyti.
36. Teismas konstatavo, kad vekselį ieškovas pasirašė dėl suklydimo, kuris yra esminis, todėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytas paprastas neprotestuotinas vekselis, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., pripažintas negaliojančiu nuo sudarymo momento. Pripažinus paprastąjį neprotestuotiną vekselį negaliojančiu, panaikintas ir jo pagrindu išduotas Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomasis įrašas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
37. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Taip pat prašo prie bylos medžiagos pridėti pirmosios instancijos teismo nepagrįstai atsisakytus priimti rašytinius įrodymus – Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-484-212/2018, Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-164-212/2019, 2018 m. spalio 29 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ataskaitą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie argumentai:
37.1. Skundžiamame sprendime ieškovo dėstoma versija vertinama paviršutiniškai, dėl ieškovui nepalankių garso įraše jo išsakytų frazių iš esmės nepasisakoma, o dėmesys išimtinai sutelkiamas į atsakovo išsakytus teiginius, kurie, anot teismo, esą vertinant įrašą bendrai, o ne fragmentais, rodo ieškovą skolą suprantant būtent kaip įsipareigojimą išsaugoti įmonės turtą, medieną, į kurios įsigijimą atsakovas investavo daugiau lėšų, nei ieškovas, ir kurią atsakovas skatina ieškovą parduoti.
37.2. Ginčijamam vekseliui turint vertybinio popieriaus ir civilinių teisių objekto statusą, kaip yra nagrinėjamu atveju, teismas, nagrinėdamas bylą dėl vekselio nuginčijimo, turi koncentruotis į tai, ar vekselio davėjas pateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba kad tas pagrindas negalioja, o ne į tai, ar vekselio turėtojas įrodė paskolos teisinių santykių atsiradimą šio vekselio pagrindu.
37.3. Skundžiamame sprendime formuluojama klaidinga išvada, kad jeigu iš paties vekselio nėra akivaizdu, jog jis išduotas paskolos teisinių santykių pagrindu, vekselio turėtojui taip pat tenka pareiga įrodyti paskolos teisinių santykių, kaip vekselio atsiradimo pagrindo, buvimą. Atsižvelgiant į tai, kad vekseliu patvirtinama abstrakti prievolė, taip pat į įstatymo nustatytus formalius reikalavimus vekselio formai ir (ar) turiniui, beveik kiekvienu atveju iš paties vekselio nėra akivaizdu, kokio teisinio santykio (sandorio) pagrindu jis išduotas. Prievolė, atsiradusi vekselio pagrindu, yra abstrakti ir vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo.
37.4. Teismas turėjo vertinti ir aiškintis, ar ieškovas pateikė pakankamai patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal vekselį, ir (ar) patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo ginčo vekseliui išduoti. Teismas sprendime įrodymus vertino šališkai ir neobjektyviai, o dėl ieškovo aiškinimą paneigiančių įrodymų nepasisakė ir (ar) jų nevertino.
37.5. Šioje byloje leistinumo kriterijus atitinka atsakovo savo namuose (privačioje erdvėje) atliktas ir į bylos medžiagą pateiktas ieškovo ir atsakovo pokalbio garso įrašas. Nors ieškovo atliktas ir į bylos medžiagą pateiktas garso įrašas yra dėl to paties pokalbio, dėl kurio garso įrašą pateikė ir atsakovas, jų apimtis (įrašyto pokalbio laiko prasme) skiriasi, be to, ieškovas garso įrašą atliko pas atsakovą namuose (ne viešoje vietoje, o privačioje erdvėje), apie tai atsakovo neįspėjęs. Ieškovas iš anksto žinodamas, kad tokiu būdu renka įrodymus galimam ginčui, parinkdavo pokalbio temas ir sąmoningai eskaluodavo tam tikrą aspektą arba sąmoningai apsimesdavo, jog nesupranta visiškai elementarių dalykų, t. y., kas tai yra vekselis ir (ar) kokias teisines pasekmes jis sukelia. Ieškovas, žinodamas, kad atlieka pokalbio įrašą, sąmoningai manipuliavo ir (ar) provokavo atsakovą pateikti jam naudingus atsakymus, o atsakovas, priešingai, savąjį to paties pokalbio garso įrašą pradėjo atlikti pokalbio eigoje, pastebėjęs, kad ieškovas galbūt įrašinėja jų pokalbį, ką pastarasis ne vieną kartą yra daręs iki tol.
37.6. Garso įraše ieškovas pripažino, kad yra skolingas atsakovui, nes nemanė, kad yra galimybė ir (ar) pagrindas nuginčyti jo iš atsakovo gautos paskolos pagrindu išduotą vekselį, tai patvirtina ir vėlesni ieškovo veiksmai po vykdomo įrašo išdavimo, t. y. jis vekselio pagrindu gautos paskolos grąžinimo prievolės bandė išvengti civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015 ginčydamas tik vykdomąjį įrašą procedūriniu pagrindu, bei likus vienai dienai iki vekselio apmokėjimo termino suėjimo perleisdamas visą savo turtą vaikams (žr. civilinės bylos Nr. 2-7-400/2016 medžiagą). Garso įrašu ieškovas rėmėsi būtent civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, o šioje byloje remtis garso įrašu, aiškiai suvokiant, kad jo turinys jam nenaudingas, ieškovas nepageidavo ir buvo atsisakęs.
37.7. Ieškovo garso įraše girdimi jo išsakyti teiginiai dialoguose su atsakovu, reiškia ne atskirus tokio pokalbio fragmentus, bet paties ieškovo suvokimą, kad jis yra skolingas atsakovui, šią skolą ketina grąžinti pardavęs savo namą, bei šio klausimo atskyrimą nuo verslo reikalų, susijusių su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir jos veiklos keblumais pardavinėjant medieną.
37.8. Skundžiamo sprendimo teiginys apie tai, kad garso įraše užfiksuoto pokalbio metu šalys apie paskolą ir jos grąžinimą nekalba, yra nepagrįstas, o teismo pastebėjimas apie tai, kad atsakovas neprimena, kad sueina terminas paskolai grąžinti, paaiškinamas tuo, kad atsakovas įrašyto pokalbio metu iš esmės stengėsi nepainioti skolos pagal vekselį grąžinimo klausimo su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos keblumais pardavinėjant medieną, nes nenorėjo eskaluoti paskolos grąžinimo temos ir tokiu būdu bloginti santykių su ieškovu, nes pastarasis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, buvo atsakingas už jos veiklą ir turimos medienos pardavinėjimą, taip siekiant susigrąžinti abiejų šalių į bendrovę investuotą kapitalą. Atsakovo skatinimas geriau pardavinėti bendrovės medieną, o ne važinėti dėl vekselio po mokesčius ir pan., reiškia ne ką kitą, kaip atsakovo norą atriboti suteiktos paskolos grąžinimo klausimą nuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklos, nes sklandus bendrovės veiklos užtikrinimas tuo metu buvo reikšmingesnis prioritetas, negu ieškovo paskolos atsakovui grąžinimas, kuris galėjo palaukti. Būtent dėl šios priežasties atsakovas ramino ieškovą, kad pas antstolius eiti neketina. Atsakovas įrašyto pokalbio metu manė, kad ieškovas siekia iš atsakovo gauti vekselį tikslu jį sunaikinti, todėl nenorėdamas šio dokumento jam rodyti, nurodė, kad jį tariamai laiko banko saugykloje, nors iš tikrųjų jį laikė namuose. Be to, ieškovas ieškinyje yra nurodęs, kad 2014 m. kovo 18 d. vykusio pokalbio metu atsakovas jam pateikė pasirašyti naują vekselį, sakydamas, kad senąjį (2013 m. rugpjūčio 3 d.) nori sunaikinti, tačiau šalių pokalbio įraše apie naujo vekselio pateikimą ir (ar) prašymą jį pasirašyti duomenys neatsispindi.
37.9. Teismas sprendime šališkai įvertino garso įrašo epizodus, kuriuos palankiau interpretuoti ieškovo naudai, o ne jo visumą kartu su kitais byloje esančiais įrodymais. Teismas sprendime kitų byloje esančių įrodymų pagrindu patvirtinamų aplinkybių, parodančių garso įrašo atlikimo kontekstą ir tikruosius ieškovo ketinimus jo darymo metu, jo elgesį baigiantis vekselio apmokėjimo terminui ir (ar) po šio termino suėjimo, vekselio originalo dingimo iš teismo istoriją, prieštaringus ir nenuoseklius ieškovo paaiškinimus kitų teisminių procesų ir (ar) šios bylos nagrinėjimo metu, iš esmės tinkamai neįvertino.
37.10. Sprendimu teismas atmetė atsakovo argumentus, jog net ir tuo atveju, jeigu vekselis būtų vertinamas kaip laidavimas už bendrovės turto išsaugojimą, nėra pagrindo teigti, kad ieškovas turtą išsaugojo, nes bendrovei iškelta bankroto byla. Šis atsakovo argumentas yra tik reakcija į ieškovo nurodomą vekselio nuginčijimo pagrindą, t. y. teiginį, jog vekselį jis išdavė siekdamas užtikrinti, garantuoti ir (ar) laiduoti už jo vadovaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą. Taigi, ne atsakovas turėjo paneigti šią ieškovo versiją, tačiau ieškovas pateikti pakankamai patikimų įrodymų, kad buvo būtent taip, kaip jis nurodo.
37.11. Ieškovas nuolat painiojosi ir nenuosekliai aiškino, kiek jis yra investavęs į UAB „(duomenys neskelbtini)“. Nagrinėjant bylą Panevėžio apygardos teisme pirmąjį kartą ieškovas teigė, kad jis į UAB „(duomenys neskelbtini)“ investavo sąlyginai mažą pinigų sumą (apie 10 000 Lt), kad šis medienos verslas iš esmės buvo vykdomas atsakovo investuotomis lėšomis, kad jam dalyvauti šiame versle atsakovo buvo pasiūlyta „už dyką“. Kai atsakovas bandė paneigti šiuos ieškovo argumentus, į bylos medžiagą teikdamas duomenis, susijusius su UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankrotu, jos kreditorių struktūra ir (ar) jų reikalavimų dydžiu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė pridėti teikiamus rašytinius įrodymus, nurodydamas, kad jie neturi sąsajumo su byloje nustatinėtinomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau atmesdamas atsakovo atsikirtimus bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtinę būklę vertino.
37.12. Iš teismo nepagrįstai prie bylos medžiagos atsisakytų pridėti rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto byloje figūruoja kaip vienas didžiausių reikalavimų turintis kreditorius, o šis reikalavimas, be kita ko, kildinamas iš jo UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolintų lėšų, dėl kurių, vertinant ieškovo prieštaringus paaiškinimus, galima spręsti dvejopai, t. y. kad jis bendrovės veiklai pinigines lėšas skolino (investavo) arba investavo sąlyginai ženkliai mažesnę, lyginant su atsakovu, pinigų sumą. Tikrosios aplinkybės yra tokios, kad ieškovas per 2013 m., iki vekselio 2013 m. rugpjūčio 3 d. išdavimo momento, UAB „(duomenys neskelbtini)“ paskolino 70 000 Lt (2013 m. kovo 1 d. ir 2013 m. gegužės 3 d. paskolos sutartys). Dėl šios priežasties akivaizdu, kad ieškovas 2013 m. išleido didelę pinigų sumą investicijai į UAB „(duomenys neskelbtini)“, todėl jam reikėjo lėšų namų ūkio aplinkos pagerinimui (namo antrojo aukšto remontui), padėti problemų turinčiai dukrai. Tai, kad ieškovo dukra bylos nagrinėjimo metu paneigė nurodytas aplinkybes, teismas turėjo įvertinti kritiškai, nes ankščiau vykusiuose teisminiuose procesuose apklausta ieškovo dukra neigė ką nors žinojusi apie vekselį, šis jos paaiškinimas ir versija atsirado šios bylos nagrinėjimo metu.
37.13. Teismas sprendime G. M.-M. paaiškinimais, kad ji finansinių problemų neturėjo, jog jos metinės pajamos tuo metu sudarė 15 000 – 18 000 Eur, patikėjo, o atsakovo pajėgumais ir turimomis finansinėmis galimybėmis paskolinti ieškovui vekselyje nurodytą sumą suabejojo, nors atsakovas pateikė visus įmanomus rašytinius įrodymus apie jo pajamų ir (ar) jų šaltinių kilmę.
37.14. Sprendime atliktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ turimo turto rinkos vertės ekspertizės vertinimas yra netinkamas ir neobjektyvus. Teismas vertino tik UAB „(duomenys neskelbtini)“ turėtą turtą, tačiau neatsižvelgė į tuo metu turėtus įsipareigojimus, kurie ekspertizės atlikimo dieną sudarė 26 922 Eur. Tai reiškia, kad ekspertizės atlikimo dieną vienos UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijos vertė, vertinant bendrovės turimo materialaus turto požiūriu, sudarė 300 Eur. Byloje nėra ginčo, kad abi ginčo šalys turėjo po 50 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, tai reiškia, jog ekspertizės atlikimo dieną ieškovas ir atsakovas kiekvienas atskirai turėjo teisę į 15 000 Eur vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtą, o tai ženkliai mažesnė suma, negu ieškovas įsipareigojo sumokėti atsakovui pagal vekselį.
37.15. Ieškovo versija, kad jis laidavo ar garantavo už UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurios akcininku ir kreditoriumi buvo pats, nepagrįsta. Jis laidavo už juridinį asmenį, kurio pusė įstatinio kapitalo (akcijų) priklauso jam pačiam, yra bendrovės kreditorius ir vadovas. Vekselį išrašė praėjus ilgam laikotarpiui nuo momento, kuomet jis buvo tapęs bendrovės akcininku, kreditoriumi ir vadovu, neaišku, kokiu įvykiu, susijusiu su UAB „(duomenys neskelbtini)“ veikla, ieškovas nustatė terminą iki 2014 m. balandžio 24 d. vekseliui apmokėti. Ieškovui paskolos sutartimis paskolinus UAB „(duomenys neskelbtini)“ 70 000 Lt, t. y. investavus į verslą, reikėjo pinigų, kuriuos jis vekselio pagrindu pasiskolino iš atsakovo. Jeigu ieškovas laikė, kad išrašytas vekselis yra laidavimas už UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą (turto išsaugojimą), ir jis šį savo įsipareigojimą yra įvykdęs (turtą išsaugojęs), tai ieškovas, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir (ar) akcininku, galėjo atsiskaityti pagal vekselį su atsakovu iš savo turimos bendrovės kapitalo dalies, tačiau taip nepasielgė. Rašytinių dokumentų, patvirtinančių ieškovo versiją dėl vekselio laidavimo / garantijos funkcijos už UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto išsaugojimą, nėra.
37.16. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad atsakovo paaiškinimai byloje yra nenuoseklūs ir besikeičiantys – nepagrįstas. Atsakovas byloje nuosekliai teigė, kad vekselis išduotas paskolos teisinių santykių tarp jo ir ieškovo pagrindu. Tai, kad civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, vykusioje tarp tų pačių šalių dėl vykdomojo įrašo nuginčijimo procedūriniu pagrindu, atsakovas savo atsikirtimuose nedetalizavo pagal vekselį esančios atsakovo prievolės teisinio pagrindo, nereiškia, kad atsakovo paaiškinimai yra nenuoseklūs.
37.17. Skundžiamo sprendimo argumentas, kad apklausti ieškovo bendradarbiai R. K. ir Č. K. nepatvirtino, kad ieškovas, kartu su jais vykdamas į Švediją, būtų vežęsis iš atsakovo kaip paskolą gautus pinigus, nereikšmingas. Tai yra su ieškovu susiję asmenys, buvę jo bendradarbiai, kurie suinteresuoti duoti jam palankius paaiškinimus. Tikėtina, kad ieškovas apie gautą paskolą ir savo rankinėje turimą iš atsakovo gautą pinigų sumą jiems nepapasakojo. Be to, iš šių liudytojų duotų paaiškinimų matyti, kad vieną iš jų ieškovas vykdamas į Švediją pasiėmė jau po to, kuomet ieškovas buvo apsilankęs pas atsakovą. Šios aplinkybės nei patvirtina, nei paneigia ieškovo versijos dėl vekselio išdavimo aplinkybių. Keistas pirmosios instancijos teismo elgesys traktuojant, kad prie bylos prijungtoje civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 esantys duomenys dėl nesąžiningo ieškovo elgesio perleidžiant visą savo turimą turtą savo vaikams likus vienai dienai iki vekselio apmokėjimo termino suėjimo nėra reikšmingi, nes aptariamoje byloje priimtas 2016 m. vasario 29 d. sprendimas neįsiteisėjęs.
37.18. Sprendimą priėmusi teisėja nagrinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto bylą ir joje į atskirą bylą Nr. eB2-407-212/2019 išskyrusi klausimą dėl BUAB „(duomenys neskelbtini)“ tyčinio bankroto.
38. Ieškovas atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti galioti sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
38.1. Ieškovo išrašytas vekselis neatitinka paskolos sutarčiai keliamų reikalavimų ir nepatvirtina pinigų perdavimo fakto. Tarp šalių nebuvo susiklostę paskolos teisiniai santykiai. Ieškovo šeimai priklausantis namas pastatytas ir įrengtas 2011 m., tai patvirtina 2011 m. kovo 4 d. Deklaracija apie statybos užbaigimą. Remonto 2013 m. name daryti nereikėjo.
38.2. Ieškovui, vekselio pasirašymo metu, nebuvo reikalingi pinigai, apie 17 metų ieškovas važinėjo į Švediją uždarbiauti, ten jo uždarbis buvo labai geras. Vekselis pasirašytas anksti ryte, ieškovui išvykstant dirbti į Švediją. Tokios didelės pinigų sumos ieškovui, vykstant dirbti į kitą šalį, nereikėjo. Pinigų nematė kartu su ieškovu vykę ir teismo posėdyje apklausti K. bei K.
38.3. Pasirašydamas vekselį ieškovas suklydo dėl jo teisinio pagrindo. Ieškovas buvo įsitikinęs, kad vekseliu laiduoja už bendrovės turto išsaugojimą, t. y. kaip bendrovės direktorius laiduoja už galimą žalos atsiradimą, o ne už paskolą. Ieškovas neturėjo patirties, iki tol nebuvo pasirašęs vekselio, gerai nesuprato šio dokumento reikšmės. Pasitikėjo atsakovu, nes jų tarpusavio santykiai tuo metu buvo geri. Atsakovas šioje srityje yra patyręs, pasirašęs ne vieną vekselį ir paskolos sutartį. M. R. ieškovą apgavo, nors jis ir išsaugojo bendrovės turtą, vekselio ieškovui negrąžino ir iš karto po vekselio termino jį pateikė vykdyti, o vėliau pradėjo teigti, kad vekselio išrašymo pagrindas yra ieškovui suteikta paskola. Jeigu ieškovui pasirašant vekselį būtų atskleista, kad jis vekselį išduoda paskolos, kurios negavo, grąžinimo užtikrinimui, ieškovas vekselio būtų nepasirašęs.
38.4. UAB „(duomenys neskelbtini)“ turtas, kurio išsaugojimas ir buvo garantuotas vekseliu, 2014 m. balandžio 24 d. (kada turėjo būti sušauktas akcininkų susirinkimas ir patvirtinama, kad turtas bendrovės balanse yra) buvo išsaugotas, tai patvirtina 2015 m. Teismo ekspertizės aktas Nr. 15/04-016, paties atsakovo pateiktas civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016. Todėl vekselio, kaip turto išsaugojimo garanto, prievolė baigėsi 2014 m. balandžio 24 d.
38.5. Šioje byloje ieškovas įrodinėjo, kad vekseliu nebuvo suteikta paskola, kad vekselis buvo išduotas kaip garantijos sandoris. Ieškovo pozicija yra nuosekli. Dar 2014 m. lapkričio 17 d. ieškinyje dėl vykdomojo įrašo ginčijimo, ieškovas nurodė tas pačias faktines aplinkybes, kaip ir šioje byloje, kad vekselis pasirašytas kaip bendrovės turto išsaugojimo garantas. Realizavęs vekselį, jo teisinio pagrindo iš vis nenurodė, teigė, kad iš vekselio kyla abstrakti prievolė. Vėliau ėmė teigti, kad suteikė ieškovui paskolą.
38.6. Nagrinėjant šią bylą 2019 m. sausio 10 d. teismo posėdyje atsakovas teismui nurodė, jog pinigus ieškovas skolinosi pirčiai įrengti, o Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendime yra užfiksuota, jog teismo posėdžio metu atsakovas teigė, kad ieškovas pinigus skolinosi antro aukšto įrengimui, kad duktė turėjo problemų. Nei statybos, nei remontas nebuvo vykdomi, o duktė problemų neturėjo.
38.7. Atsakovo prašomi pridėti prie bylos dokumentai nepatvirtina nei paskolos tarp ieškovo ir atsakovo santykių buvimo, nei pinigų perdavimo fakto, nei vekselio pasirašymo aplinkybių ar šalių tikrosios valios pasirašant vekselį, todėl prašomi pridėti dokumentai neturi sąsajos su nagrinėjama byla.
39. Trečiasis asmuo AIG Europe Limited atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo patenkinimo klausimą spręsti teismo nuožiūra, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad byloje nėra keliamas klausimas nei dėl vykdomojo rašto išdavimo teisėtumo, nei dėl notarės deliktinės atsakomybės, nei dėl draudiko prievolės mokėti draudimo išmoką, todėl nei draudiko nei notarės dalyvavimas byloje nėra būtinas.
40. Apeliantas 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė prašymą prie bylos medžiagos išreikalauti ir pridėti Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-7-400/2016, kurioje priimtas sprendimas yra apskųstas apeliaciniu skundu ir ji šiuo metu turėtų būti Panevėžio apygardos teisme, ir joje esančiais duomenimis ir (ar) įrodymais vadovautis nagrinėjant atsakovo apeliacinį skundą. Nurodo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui išsiųsta ne visa bylos medžiaga, o nurodytos civilinės bylos medžiaga, susijusi su nagrinėjama byla, todėl būtina vadovautis abejose bylose esančia medžiaga.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
41. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl naujų įrodymų priėmimo
42. Apeliantas prašo priimti naujus rašytinius įrodymus: 1) Panevėžio apygardos teismo 2018 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-484-212/2018; 2) Panevėžio apygardos teismo 2019 m. sausio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. eB2-164-212/2019; 3) 2018 m. spalio 29 d. BUAB „(duomenys neskelbtini)“ bankroto administratoriaus ataskaitą. Taip pat prašo išreikalauti ir prijungti Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-7-400/2016.
43. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
44. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, jog byla apeliacinės instancijos teisme pagal ieškovo ieškinį nagrinėjama jau trečiąjį kartą, šioje proceso stadijoje naujų įrodymų priėmimas nepagrįstai užvilkintų bylos nagrinėjimą. Taip pat nenustatyta būtinybė išreikalauti Panevėžio apylinkės teisme išnagrinėtą civilinę bylą Nr. 2-7-400/2016. Apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti apelianto pateikiamus įrodymus ir išreikalauti prašomą bylą.
Dėl bylos faktinių aplinkybių ir apeliacijos objekto
45. Nustatyta, kad G. M. 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriame nurodyta, kad G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. Iki vekselyje nurodyto termino vekselis nebuvo apmokėtas. M. R. 2014 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Žydrūnę Barovskienę, prašydamas išduoti vykdomąjį įrašą pagal minėtą vekselį. 2014 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą M. R. pateikė antstoliui vykdyti.
46. 2014 m. liepos 10 d. M. R. kreipėsi į teismą ginčydamas ieškovo ir trečiojo asmens R. M. 2014 m. balandžio 23 d. sudarytą dovanojimo sutartį, kuria perleistas jų nekilnojamasis turtas vaikams. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-7-400/2016 ieškinį patenkino. Sprendimas neįsiteisėjęs, Panevėžio apygardos teisme apeliacinis skundas dar neišnagrinėtas, kadangi byla Panevėžio apygardos teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartimi sustabdyta, iki bus priimtas galutinis sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-387-198/2016 dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu. Nagrinėjant minėtą bylą, ieškovas pateikė priešieškinį dėl vekselio pripažinimo negaliojančiu, tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas 2016 m. vasario 9 d. nutartimi atsisakė priešieškinį priimti.
47. 2014 m. lapkričio 25 d. G. M. kreipėsi teismą reikalaudamas pripažinti negaliojančiais ir niekiniais 2014 m. balandžio 30 d. M. R. prašymą išduoti vykdomąjį įrašą ir 2014 m. balandžio 30 d. notarės Žydrūnės Barovskienės vykdomąjį įrašą Nr. 987. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2015 m. balandžio 27 d. sprendimu ieškinį atmetė. Panevėžio apygardos teismas 2015 m. spalio 6 d. nutartimi Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. balandžio 27 d. sprendimą paliko nepakeistą.
48. Panevėžio apylinkės teismo pirmininko pavaduotojas 2015 m. lapkričio 11 d. kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą dėl vekselio originalo pasisavinimo iš civilinės bylos, kurį galbūt atliko R. M.. 2016 m. gegužės 23 d. ikiteisminis tyrimas nutrauktas, R. M. veiksmuose nesant nusikaltimo sudėties.
49. G. M. 2016 m. vasario 25 d. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d. ir panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.
50. Panevėžio apygardos teismas 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu; civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė. Lietuvos apeliacinis teismas 2017 m. spalio 3 d. nutartimi panaikino Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimą ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, jog notarė Ž. Barovskienė nepagrįstai nebuvo įtraukta dalyvauti byloje trečiuoju asmeniu, nors teismo sprendimas galėjo turėti įtakos jos materialiosioms teisėms arba pareigoms.
51. Pakartotinai bylą išnagrinėjęs Panevėžio apygardos teismas 2018 m. balandžio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: civilinės bylos dalį dėl 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pripažinimo negaliojančiu nutraukė; panaikino Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės Žydrūnės Barovskienės 2014 m. balandžio 30 d. išduotą vykdomąjį įrašą, kaip išduotą įstatymo nustatyta tvarka nepatvirtinto 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio kopijos pagrindu. Lietuvos apeliacinis teismas 2018 m. rugsėjo 27 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2018 m. balandžio 25 d. sprendimą panaikino ir perdavė bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo nustatęs, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavęs, kad ginčijamo vekselio originalo atsakovas M. R. nei Panevėžio miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-1898-956/2015, nei 2014 m. balandžio 30 d. kreipdamasis į Panevėžio miesto 2-ojo notarų biuro notarę Ž. Barovskienę su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą nepateikė, šios klaidingos išvados pagrindu priėmė sprendimą, kuriame iš esmės nepasisakė dėl ieškovo ieškinyje nurodytų reiškiamų reikalavimų pagrindo, todėl savo išvadų dėl ginčo dalyko iš esmės nepadarė.
52. Trečiąjį kartą bylą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme, ieškovas reikalavo pripažinti negaliojančiu 2013 m. rugpjūčio 3 d. jo pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo jis įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., ir panaikinti jo pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą, o ieškinys buvo grindžiamas tuo, kad 2013 m. rugpjūčio 3 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 27 d. sumokėti atsakovui 175 000 Lt (50 683 Eur). Vekselį pasirašė įkalbėtas atsakovo, kuris paaiškino jam, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtą, kad tai kaip garantinis raštas ir jeigu turtas nebus iššvaistytas, vekselį grąžins. Bendrovės turtą jis išsaugojo, bet atsakovas vekselio negrąžino. 2019 m. birželio 4 d. sprendimu Panevėžio apygardos teismas konstatavęs, kad vekselį ieškovas pasirašė dėl suklydimo, kuris yra esminis, ieškinį patenkino. Pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento 2013 m. rugpjūčio 3 d. G. M. pasirašytą paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo G. M. įsipareigojo sumokėti M. R. 175 000 Lt iki 2014 m. balandžio 24 d., panaikino 2013 m. rugpjūčio 3 d. paprastojo neprotestuotino vekselio pagrindu išduotą Panevėžio 2-ojo notarų biuro notarės 2014 m. balandžio 30 d. vykdomąjį įrašą.
53. Apeliantas nesutinka, kad išnagrinėjus bylą nenustatyta, jog vekselis išduotas paskolos sutarties pagrindu, mano, kad teismas turi koncentruotis į tai, ar vekselio davėjas pateikė patikimų įrodymų, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį arba, kad tas pagrindas negalioja, o ne į tai, ar vekselio turėtojas įrodė paskolos teisinių santykių atsiradimą šio vekselio pagrindu. Apelianto manymu, teismas netinkamai vertino faktines bylos aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą.
Dėl ginčo esmės
54. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas vekselius reglamentuojančias teisės normas, formuoja praktiką ta linkme, kad nebūtų pažeidžiama ir iškreipiama vekselio teisinė esmė, pagal kurią vekselis – tai vertybinis popierius, patvirtinantis teisėto jo turėtojo besąlygišką, nepriklausančią nuo jos atsiradimo pagrindo reikalavimo teisę į vekselyje nurodytą pinigų sumą ir kartu įtvirtinantis besąlygišką skolininko pagal vekselį pareigą sumokėti šią sumą teisėtam vekselio turėtojui. Kasacinis teismas nutartyse yra pabrėžęs, kad vekselio prigimtis, savybės, užtikrinančios jo viešą patikimumą, specifinis teisinis reglamentavimas suponuoja ribotą vekselio davėjo galimybę reikšti prieštaravimus vekselio turėtojui (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-216/2007; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; ir kt.).
55. Taip pat formuojamojoje kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teisinis santykis atsiranda iš abstraktaus sandorio, skolininkas (vekselio davėjas) privalo įrodyti, kad nėra tokio teisinio santykio pagrindo. Tuo atveju, kai vekselio davėjas teigia, kad pagal paskolos sutartį, buvusią prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindu, jis negavo pinigų ar daiktų ar gavo jų mažiau, būtent jis, o ne vekselio turėtojas turėtų pateikti pakankamai ir patikimų įrodymų, paneigiančių jo prievolę pagal ginčijamą vekselį, patvirtinančių, kad nebuvo pagrindo išduoti vekselį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2013; 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014). Kasacinio teismo praktikoje pažymėta ir tai, kad vertybinio popieriaus turėtojas laikomas sąžiningu jo savininku, kuriam priklauso visos teisės pagal šį vertybinį popierių tol, kol neįrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-82/2014; kt.). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, sutiktina su apelianto argumentu, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad vekselio davėjas turi paneigti pinigų jam perdavimą, nereiškia, kad vekselio turėtojas neturi pareigos įrodyti paskolos teisinių santykių atsiradimo šio vekselio pagrindu, jeigu iš paties vekselio tai nėra akivaizdu, yra neteisinga, kadangi nagrinėjamoje byloje atsakovas, neturėjo pagrindo įrodinėti paskolinių santykių egzistavimą, šiuo atveju ieškovas turėjo pareigą paneigti savo prievolę sumokėti atsakovui vekselyje nurodytą sumą.
56. Kaip matyti iš ieškinyje nurodytų faktinių aplinkybių bei ieškinio reikalavimų, ieškovas pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį, kuriuo įsipareigojo iki 2014 m. balandžio 24 d. sumokėti atsakovui M. R. 175 000 Lt (50 683 Eur) manė, kad vekseliu siekia tik apsaugoti bendrovės turtą, kad tai kaip garantinis raštas ir jeigu turtas nebus iššvaistytas, vekselį atgaus. Iš ieškovo nurodytų faktinių aplinkybių galima daryti išvadą, kad ieškovas vekselį pasirašė siekdamas užtikrinti, kad kaip naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, išsaugos įmonės turtą. Teigė, kad suprato, jog jeigu neiššvaistys turto, jį išsaugos, vekselis nebus panaudotas. Manė, kad vekselio terminui pasibaigus 2014 m. balandžio 24 d., bendrovės turtas buvo išsaugotas, todėl jis pagal vekselį, kuriuo garantavo tik bendrovės turto išsaugojimą, neturi atsakyti.
57. Dėl nurodytų aplinkybių matyti, jog ieškovas iš esmės siekė įrodyti, jog vekselis pasirašytas ne siekiant užtikrinti galbūt suteiktos paskolos grąžinimą, o siekiant užtikrinti, kad jis, kaip naujai paskirtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas, išsaugos įmonės turtą. Taigi iš esmės siekiama pripažinti, jog susiklostė ne paskolos, o prievolės užtikrinimo teisiniai santykiai.
58. Kadangi vekselio išrašymas yra valinis veiksmas, galimi atvejai, kai asmens, t. y. vekselio davėjo, veiksmai neatitinka jo vidinės valios. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais vekselį išrašęs asmuo gali ginčyti šį sandorį ir bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais dėl valios ydingumo. Kai vekselio pasirašymas neatitinka vidinės vekselio davėjo valios, sąžiningas, teisingas, protingas, apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Kreditoriaus reikalavimo teisė, atsiradusi iš abstraktaus pobūdžio teisinio santykio, laikoma galiojančia, kol neįrodyta priešingai. Dėl to, kad vekselis yra abstraktaus vienašalio sandorio rezultatas ir prievolė, atsiradusi iš abstraktaus sandorio, taip pat yra abstrakti, vekselio turėtojas neturi įrodinėti nei jo reikalavimo teisės atsiradimo pagrindo, nei jo galiojimo. Tai lemia, kad vekselio davėjas, reikšdamas pirmajam vekselio turėtojui prieštaravimus, grindžiamus jų asmeniniais santykiais, privalo įrodyti, jog nebuvo prievolės pagal vekselį atsiradimo pagrindo arba kad jis negalioja (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2011; 2012 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-605/2012).
59. Ginčijant sandorį dėl apgaulės, ekonominio spaudimo, prievartos (CK 1.91 straipsnio 1 dalis), iš esmės yra keliamas sandorį sudariusio asmens vidinės valios neatitikties jos išorinei išraiškai, nurodytai sudarytame sandoryje, dėl tam tikrų objektyvių aplinkybių klausimas. Taigi sprendžiant dėl tokio sandorio teisėtumo vienas pagrindinių įrodinėjamų dalykų yra objektyvios aplinkybės, dėl kurių asmens vidinė valia galėjo būti kitokia sandorio sudarymo metu. Nagrinėjamos bylos atveju būtent ieškovas turėjo įrodyti aplinkybes, jog vekselį išdavė neturėdamas valios užtikrinti paskolos grąžinimą, o siekdamas užtikrinti, jog išsaugos įmonės turtą (CPK 178 straipsnis). Byloje nustatyta, kad ieškovas šias aplinkybes įrodinėjo garso įrašu, deklaracija apie statybos užbaigimą ir liudytojų paaiškinimais, kad ieškovas paskolos negavo. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad labiau tikėtina, jog atsakovas siekė suklaidinti ieškovą, nutylėdamas apie tikrą pasirašyto vekselio esmę, ketinimą reikalauti paskolos, kurios nesuteikė, ir tokiu būdu ieškovo sąskaita pasipelnyti. Teismas konstatavo, kad vekselį ieškovas pasirašė dėl suklydimo.
60. Kasacinio teismo praktika aiškinant civilinio proceso įstatymo normas, kurios apibrėžia esmines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, yra nuosekliai išplėtota. Kasacinis teismas yra, be kita ko, išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Kasacinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nereikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2011; 2015 m. liepos 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-420-969/2015).
61. Pirmosios instancijos teismui nusprendus, kad pagal bylos faktines aplinkybes nėra pagrindo daryti išvados apie paskolinių santykių egzistavimą, teismas turėjo kvalifikuoti tarp šalių susiklosčiusius teisinius santykius, ypač atsižvelgiant į tai, jog ieškovas iš esmės teigia, jog vekseliu užtikrino savo, kaip įmonės direktoriaus, tinkamą pareigų atlikimą, turto išsaugojimą. Pirmosios instancijos teismas turėjo vertinti tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių prigimtį ir nustatyti, ar vekselis išduotas kaip prievolės užtikrinimo priemonė ar kaip skolos dokumentas, įsipareigojant besąlygiškai sumokėti vekselyje nurodytą sumą. Teismas neatlikęs šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo iš esmės be konkretaus pagrindo pripažino vekselį negaliojančiu.
62. Kasacinio teismo praktikoje suformuota pozicija, kad vekselis gali atlikti sandorio, dėl kurio buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją, o tokio sandorio teisinė padėtis turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Taigi vekselis, atlikdamas sandorio įvykdymo užtikrinimo funkciją, kaip su pagrindine prievole (sandoriu) susijusi papildoma prievolė, galioja iki tol, kol nėra įvykdyta pagrindinė prievolė. Jei kyla ginčas dėl pagrindinės prievolės įvykdymo ir teismas nustato, kad pagrindinė prievolė įvykdyta (skola grąžinta, mokėjimas atliktas, daiktas perduotas ar kt.), tai ši aplinkybė yra teisinis pagrindas, dėl kurio vekselis, kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonė, netenka galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-433-378/2015, 2016 m. liepos 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-374-421/2016).
63. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išduodant ir naudojant vekselius civilinėje apyvartoje turi būti atsižvelgiama į jų paskirtį ir tikslus: ar vekselis buvo išduotas kaip skolos dokumentas, ar kaip reikalavimo įvykdymo užtikrinimo priemonė; kai prievolė užtikrinama vekseliu, jo ryšys su pradine prievole pasireiškia tuo, jog sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai; kreditoriaus reikalavimo teisė tokiu atveju yra apribota, ir iš atsakingų už prievolės įvykdymą asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir kiek nustato įstatymas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-695/2016 24 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką).
64. Vekselio teisinės savybės lemia universalų šio vertybinio popieriaus naudojimą civilinėje apyvartoje. Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją: vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą garantiją dėl to, kad skola jam bus grąžinta. Taigi plačiąja prasme vekselis atlieka prievolės pagal sandorį, iš kurio kilusių santykių pagrindu buvo išduotas vekselis, užtikrinimo funkciją dėl to, kad viena prievolė pakeičiama kita, daugiau formalia, be to, kuri vykdoma pagal vekselių teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas. Tačiau, atlikdamas nurodytą užtikrinimo funkciją, vekselis netampa garantija ar laidavimu. Minėta, kad skolininkas (vekselio davėjas), išduodamas vekselį, sukuria kreditoriaus (vekselio turėtojo) naudai jau visiškai kitą, negu jo įsipareigojimas pagal tą teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio išduodamas vekselis, prievolę – prievolę pagal vekselį. Be to, išrašius vekselį, sukuriamas naujas civilinių teisių objektas – vertybinis popierius. Dėl to dokumentas, atitinkantis įstatymo vekseliui nustatytus reikalavimus, negali būti vertinamas ne kaip vertybinis popierius ir juolab sutapatinamas su prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
65. Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinę praktiką, pažymėjo, kad CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis; jame nustatyta, kad sutartinė prievolė gali būti užtikrinta ir kitais sutartyje numatytais būdais. Pažymėtina, kad atskiruose įstatymuose tiesiogiai nustatyta, kad vekseliai gali būti naudojami kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonė (gali atlikti prievolės įvykdymo užtikrinimo funkciją). <...> Taigi vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą, tačiau kaip prievolės įvykdymo užtikrinimo prievolė negali būti sutapatinama su CK šeštosios knygos penktajame skyriuje išvardytomis prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėmis ir jam netaikytinos šio skyriaus normos, nes tiek jo išdavimą, tiek jame nurodytos pinigų sumos išieškojimą reglamentuoja atskiras Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas, ir vekselio kaip prievolių, kilusių iš teisinių santykių, kurių pagrindu jis buvo išduotas, įvykdymo užtikrinimo priemonės taikymas neprieštarauja šiuo įstatymu nustatytam vekselio teisiniam reglamentavimui. Vekselio kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės naudojimas civilinėje apyvartoje sudaro kreditoriui galimybę paprasčiau, operatyviau ir ekonomiškiau gauti prievolės, kurios įvykdymas užtikrintas vekseliu, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
66. Minėta, kad vekselio kaip vertybinio popieriaus abstrakti prievolė yra savarankiška, tačiau yra tam tikras vekselyje įtvirtintos prievolės ir jos atsiradimo pagrindo ryšys, nes kiekviena prievolė, taigi ir įsipareigojimas pagal vekselį, atsiranda tam tikro teisinio santykio (sandorio) pagrindu. Tai reiškia, kad sandorio, kurio pagrindu išduotas vekselis, teisinė padėtis (teisėtumas, vykdymo eiga, prisiimtų prievolių pasibaigimas) turi įtakos vekselio teisinei padėčiai. Aplinkybė, kad kreditorius, gindamas dėl sandorio netinkamo vykdymo pažeistas teises, pareiškia reikalavimus skolininkui ir vekselių davėjams, kurie užtikrino skolininko prievolės tinkamą įvykdymą, nesudaro teisinio pagrindo visus vekselius ar kelis jų pripažinti negaliojančiais, nes kreditorius, esant pažeistai teisei, turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų skolininkas ir (ar) jo prievolės įvykdymą užtikrinę kiti asmenys. Kreditoriaus reikalavimo teisė apribota, ir iš už prievolės įvykdymą atsakingų asmenų (vieno ar visų) jis gali reikalauti tik tiek, kiek jo iš sandorio kilusi teisė pažeista ir nustato įstatymas. Jeigu vekselio turėtojas piktnaudžiauja vekselio teisiniais ypatumais (prievolės abstraktumu) ir taip pažeidžia vekselio davėjo teises, šis turi teisę pažeistas teises ginti įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
67. Teisėjų kolegijos nuomone, iš dalies sutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos faktines aplinkybes ir šalių pateiktus įrodymus, tinkamai nepaskirstė įrodinėjimo naštos. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad ieškovo reikalavimas pripažinti negaliojančiu vekselį ir dėl to panaikinti notarės veiksmo pagrindu išduotą vykdomąjį dokumentą, buvo grindžiamas iš esmės nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, pripažįstant vekselio pasirašymo ir atitinkamo turinio prievolės prisiėmimo faktą bei teigiant, kad prisiimtą atitinkamo turinio prievolę pagal vekselį yra įvykdęs.
68. Reikalavimo esmė (ieškinio dalykas) ir faktinis ieškinio pagrindas visada apibrėžia bylos nagrinėjimo ribas, parodo šalies pasirinktą savo teisių gynybos būdą ginčui spręsti, garantuoja šalims procesines teises ir pareigas teikti įrodymus, todėl bet kuriuo atveju teismas turi aiškintis, kokių teisinių pasekmių pareikštu ieškiniu siekiama ir tinkamai kvalifikuoti tarp šalių susiklosčius teisinius santykius, parinkti ginčui spręsti taikytiną įstatymą. Nagrinėjamu atveju, pagal bylos faktinę situaciją, vertintina, kad ieškovas siekia prievolės turinio pagal ginčo vekselį nustatymo, nuginčijant patį vekselį, nepareiškiant reikalavimo, jog prievolė pagal vekselį pasibaigė.
69. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad ieškovas privalo nurodyti tik faktinį ieškinio pagrindą, o teisinių santykių kvalifikavimą vykdo teismas. Teisės taikymas yra teismo prerogatyva. Tai teismas atlieka pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes. Įstatymą, taikomą byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas parenka savo nuožiūra (CPK 265 straipsnio 1 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-56-219/2016, 20 punktas). Kasacinio teismo taip pat yra išaiškinta, kad teismas, ištyręs ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes ir atsakovo atsikirtimus, nustato faktus, atlieka jų teisinį vertinimą, kvalifikuoja ginčo santykius, aiškina teisės normas ir taiko jas ginčo santykiui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012). Tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą dėl pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; 2015 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-492-313/2015; 2016 m. vasario 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-117-687/2016 18 punktą).
70. Nagrinėjamu atveju, kolegijos vertinimu, yra pagrindas pripažinti, kad nebuvo atskleista bylos esmė, tinkamai neišsiaiškintos faktinės ginčo aplinkybės ir pirmiausia, ar ieškovo reikalavimas atitinka ieškinio pagrindą, ar reikalavimas neturėjo būti patikslintas ir dėl to tinkamai nustatyta įrodinėjimo našta.
71. Taip pat konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyręs ir neįvertinęs faktinių bylos aplinkybių, ieškovui procesiniuose dokumentuose patvirtinant vekselio pasirašymą (atitinkamo vekselio turinio blanko užpildymą savo ranka ir pasirašymą), nesivadovavo aukščiau nurodyta kasacinio teismo praktika. Tai yra netyrė esminių ir šalių nurodomų prieštaringų aplinkybių, ar išrašytas vekselis buvo skolą patvirtinantis dokumentas, kaip teigia atsakovas, pradėjęs skolos išieškojimo procedūrą, ar prievolės užtikrinimo priemonė. Teismas turėjo ieškinio reikalavimus vertinti atsižvelgdamas į ieškinyje nurodomas faktines aplinkybes. Teismas turėjo pareigą, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, ginčo santykius kvalifikuoti, tačiau pirmosios instancijos teismas tarp šalių susiklosčiusių santykių galutinio kvalifikavimo neatliko, nustatęs suklydimą, apgaulę, panaikino vekselį ir vykdomąjį įrašą, visai neatsižvelgęs į esminę aplinkybę, jog pats ieškovas pripažino vekselio pasirašymą kaip savo valinį sprendimą už prisiimtos atitinkamo turinio prievolės įvykdymo užtikrinimą.
72. Taip pat apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovas nors ir įrodinėja, jog vekselį išdavė siekdamas užtikrinti pagrindinės prievolės įvykdymą, o ne kaip skolos dokumentą, reikalauja vekselį ir vykdomąjį įrašą panaikinti dėl suklydimo, apgaulės. Pastebėtina, jog asmenys, išdavę vekselius kaip prievolės užtikrinimo priemones, paprastai reikalauja pripažinti pasibaigusia pagrindinę prievolę, kurios užtikrinimui išduotas vekselis ir įrodinėja pagrindinės prievolės įvykdymą bei vekselio santykį su pagrindine prievole. Pirmosios instancijos teismas neištyręs ir neįvertinęs ginčo aplinkybių šiuo aspektu, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos tokio pobūdžio bylose, dėl to byla galėjo būti išspręsta neteisingai. Nustačius, kad vekselis išrašytas kaip pagrindinės prievolės įvykdymo užtikrinimas ir tokia prievolė faktiškai įvykdyta, prievolės pagal šiuos vekselius turėtų būti laikomos pasibaigusiomis.
Dėl procesinės bylos baigties
73. Teismui netinkamai identifikavus faktinį ieškinio pagrindą, sietiną su ieškinio reikalavimu ir įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklėmis, taip pat nepasisakius dėl vekselio kaip prievolės užtikrinimo priemonės galiojimo pasibaigimo, o ne panaikinimo pagrindų, nebuvo atskleista ginčo esmė ir ginčo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme iš esmės negalima. Dėl nurodytų aplinkybių, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad byla perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, apelianto pateikti nauji įrodymai, nurodyti šios nutarties 42 punkte, gali būti pateikti pirmosios instancijos teismui nagrinėjant bylą iš naujo. Taip pat pažymėtina, jog trečiasis asmuo draudimo įmonė AIG Europe Limited pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, atlyginimo. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nėra priimamas sprendimas nė vienos iš šalių naudai, todėl prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo turi nagrinėti pirmosios instancijos teismas iš naujo nagrinėdamas bylą.
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 – 331 straipsniais,
n u t a r i a :
Panevėžio apygardos teismo 2019 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Teisėjai Artūras Driukas
Danguolė Martinavičienė
Antanas Rudzinskas