Administracinė byla Nr. P-20-415/2018

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00664-2015-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 60.3.2; 60.3.8

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2018 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ramutės Ruškytės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. T. prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. T. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento, trečiasis suinteresuotas asmuo A. K., dėl sprendimo atleisti iš pareigų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

1. Pareiškėjas V. T. (toliau – ir pareiškėjas) 2015 m. birželio 2 d. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą (dabar – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai) su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Klaipėdos RAAD) direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. LP1-68 „Dėl V. T. atleidimo iš Jūros aplinkos apsaugos agentūros vyriausiojo specialisto pareigų“ (toliau – ir Įsakymas); 2) grąžinti pareiškėją į eitas pareigas; 3) priteisti vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2015 m. gegužės 31 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) priteisti iš valstybės 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (I t., b. l. 4–10).
2. Pareiškėjas paaiškino, kad ginčijamu Įsakymu nuo 2015 m. gegužės 31 d. jis buvo atleistas iš pareigų, panaikinus pareigybę. Pareiškėjas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. sausio 19 d. įsakymu Nr. D1-45 buvo patvirtinta Klaipėdos RAAD administracijos struktūros schema, o Klaipėdos RAAD direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. LP1-8 buvo patvirtintas Klaipėdos RAAD pareigybių sąrašas nuo 2015 m. birželio 1 d. Pasak pareiškėjo, minėtas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas yra negaliojantis, nes nebuvo paskelbtas, be to, jis prieštarauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 83 2.1 ir 2.5 punktams bei Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų 15.8 punktui. Pareiškėjo nuomone, Klaipėdos RAAD struktūrinius pertvarkymus atliko nekompetentingas organas, todėl pareiškėjo atleidimas yra neteisėtas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad net jei ir būtų reorganizuojama Klaipėdos RAAD Jūros aplinkos apsaugos agentūra (toliau – Agentūra), tai turėtų būti paliekamas dirbti pareiškėjas, nes jis turėjo aukštesnę kvalifikacinę klasę. Be to, pareiškėjo nuomone, pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 135 straipsnio 1 dalį, turėjo būti jam suteikta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, nes pareiškėjas turi didesnį kaip 10 m. nepertraukiamąjį darbo stažą Klaipėdos RAAD.
3. Klaipėdos RAAD atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašė jį atmesti (I t., b. l. 28–31).
4. Klaipėdos RAAD paaiškino, kad 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-22 Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis, 10 kategorija) pareigybė buvo panaikinta ir įsteigta Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė, į kurią 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-24 nuo 2015 m. kovo 2 d. buvo perkeltas pareiškėjas, nebepaliekant trečios kvalifikacinės klasės. Klaipėdos RAAD nurodė, kad pareiškėjas neatitiko pareigybių sąraše esančių laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Apie tai pareiškėjas buvo informuotas Klaipėdos RAAD direktoriaus 2015 m. gegužės 27 d. raštu.

II.

5. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. liepos 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą (II t., b. l. 72–84).
6. Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 22 d. nutarimu Nr. 1138, 15.8 punktą, ministras tvirtina įstaigų prie ministerijos nuostatus bei jų administracinę struktūrą. Klaipėdos RAAD nuostatai buvo patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 717. Pagal šių nuostatų 17.2 punktą, Klaipėdos RAAD direktorius tvirtina pareigybių sąrašą. Be to, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – VTĮ) 8 straipsnio 8 dalies 1 punkte taip pat nustatyta, kad pareigybių sąrašus tvirtina valstybės institucijų ir įstaigų vadovai. Atsižvelgęs į visa tai, teismas konstatavo, kad sprendimus, kurių pagrindu buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė, priėmė kompetentingi subjektai.
7. Teismas nustatė, kad iki pareiškėjo atleidimo Agentūroje buvo 6 karjeros valstybės tarnautojų pareigybės, iš kurių 3, tarp jų ir pareiškėjo, nuo 2015 m. birželio 1 d. buvo panaikintos. Likusios 3 pareigybės buvo to paties lygio, bet aukštesnių kategorijų. Po pareiškėjo atleidimo, buvo panaikinta dar viena karjeros valstybės tarnautojo pareigybė. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo pareigybės paskirtis ir funkcijos neišliko, t. y. pareigybė buvo realiai panaikinta. Teismas nurodė, kad pagal VTĮ 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą, valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė.
8. Dėl siūlymo užimti kitas pareigas, teismas pažymėjo, kad pareiškėjas nepaneigė Klaipėdos RAAD informacijos, kad pareiškėjas neatitiko laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Teismas konstatavo, kad Klaipėdos RAAD neturėjo laisvas pareigybes pasiūlyti užimti pareiškėjui. Teismas nenustatė ginčijamo Įsakymo panaikinimo pagrindų ir atmetė kitus (išvestinius) pareiškėjo reikalavimus.

III.

9. Pareiškėjas V. T. apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą (jo skundą tenkinti) (II t., b. l. 88–97).
10. Pareiškėjas pažymėjo, jog pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Agentūra, kaip Klaipėdos RAAD struktūrinis padalinys, išliko, todėl Agentūros funkcijos taip pat išliko. Klaipėdos RAAD direktorius neturėjo teisinio pagrindo panaikinti kitas, negu buvo nurodyta Aplinkos ministro įsakyme, pareigybes, tarp jų ir pareiškėjo pareigybę. Pareiškėjo teigimu, struktūrinius pertvarkymus, dėl kurių buvo panaikinta jo pareigybė, atliko nekompetentingas organas. Pirmosios instancijos teismas nenagrinėjo, ar struktūriniai pertvarkymai nebuvo fiktyvūs, t. y. tik tokie, kuriais buvo siekiama pagrįsti valstybės tarnautojo atleidimą iš valstybės tarnybos. Pareiškėjo nuomone, jo pareigybė buvo panaikinta tik prisidengus struktūriniais pertvarkymais.
11. Dėl struktūrinių pertvarkymų mažinant darbuotojų skaičių, pareiškėjo nuomone, jam privalėjo būti suteikta pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, nes jis turėjo 22 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje, o vienas iš trijų likusių Agentūros tarnautojų turėjo mažesnį kaip dešimties metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje darbovietėje. Pareiškėjo nuomone, atleidus jį buvo pažeistas teisėtų lūkesčių principas. Pareiškėjas tvirtino, kad jo turimos žinios, praktiniai įgūdžiai, patirtis, kurie buvo reikalingi dirbti darbą, atitiko reikalaujamą kvalifikaciją, kuri nebuvo žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų kvalifikaciją. Pareiškėjas pažymėjo, kad jo kvalifikacinė klasė nebuvo panaikinta.
12. Pareiškėjo teigimu, Klaipėdos RAAD iki pat jo atleidimo dienos nepateikė jokių pasiūlymų dėl kitų pareigybių užėmimo, nesuteikė informacijos, ar yra kitų laisvų pareigybių, kurias jis galėjo užimti, todėl nesilaikė VTĮ 43 straipsnio 1 dalies ir pažeidė VTĮ 18 straipsnio 4 dalį ir 22 straipsnio 22 dalies 5 punktą, be to, buvo pažeista pareiškėjo teisė į karjerą, garantuojama VTĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punkto. Pareiškėjas pažymėjo, kad, sudarant naujų pareigybių sąrašą, Klaipėdos RAAD veikė nesąžiningai, kadangi buvo panaikintos A lygio 8 kategorijos pareigybės, į kurias pareiškėjas galėjo pretenduoti, ir įsteigtos A lygio 9 kategorijos pareigybės, į kurias jis nebegalėjo pretenduoti.
13. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, kad specialūs reikalavimai, numatyti laisvoms pareigybėms užimti, yra esminiai, nenustatė kokioms konkrečioms funkcijoms atlikti buvo reikalingas specialus reikalavimas turėti biomedicinos mokslų srities ir aplinkotyros krypties aukštąjį universitetinį išsilavinimą ir kodėl to buvo reikalaujama, jei šias pareigas vėliau užėmė asmuo, kuris šių reikalavimų neatitiko. Taip pat pareiškėjui buvo nesuprantama, kodėl A lygio 8 kategorijos pareigybė buvo įsteigta nepraėjus 2 mėnesiams po pareiškėjo A lygio 8 kategorijos pareigybės panaikinimo.
14. Klaipėdos RAAD atsiliepime prašė pareiškėjo apeliacinio skundo netenkinti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (II t., b. l. 100–103).
15. Klaipėdos RAAD teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus ir faktines bylos aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LP1-57 patvirtintų pareigybių sąraše esančių 4 laisvų pareigybių aprašymuose nustatyti reikalavimai yra esminiai, t. y. jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šioms pareigybėms priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius. Pareiškėjas neatitiko esančių 4 laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų, todėl Klaipėdos RAAD neturėjo pareigos šias pareigybes pasiūlyti užimti pareiškėjui pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį.
16. Klaipėdos RAAD paaiškino, kad 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-22 Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija) pareigybė buvo panaikinta ir įsteigta Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis, 8 kategorija) pareigybė. Klaipėdos RAAD direktoriaus 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-24 pareiškėjas nuo 2015 m. kovo 2 d. buvo perkeltas į žemesnes Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigas, jam nebepaliekant trečios kvalifikacinės klasės. 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-27 buvo iš dalies pakeistas 2015 m. sausio 30 d. įsakymas Nr. LP1-8, numatantis nuo 2015 m. birželio 1 d. panaikinti Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigybę, todėl teigti, kad negalėjo būti panaikinta pareiškėjo užimama pareigybė, pasak Klaipėdos RAAD, nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos RAAD direktorius 2015 m. kovo 30 d. raštu Nr. (2)-LV8-104 informavo pareiškėją, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. bus panaikinta Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 8 kategorija) pareigybė. Minėtu raštu pareiškėjas taip pat buvo informuotas, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. Klaipėdos RAAD nėra pareigų, kurias jis galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus.

IV.

17. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) 2017 m. lapkričio 28 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. liepos 12 d. sprendimą paliko nepakeistą (II t., b. l. 107–114).
18. LVAT konstatavo, kad, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, viešojo administravimo subjektas turi teisę veikti taip, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų, o tam pasiekti suteikta teisė nustatyti administracijos struktūrą. Tai įgalina padaryti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – VAĮ) 11 straipsnio 2 dalis. Vertinant administracijos struktūros pakeitimus, padarytus laikantis teisės aktų reikalavimų, valstybės tarnautojo interesai negali būti aukščiau už valstybės politikos interesus atitinkamoje valstybinio sektoriaus srityje (žr., pvz., LVAT 2008 m. birželio 4 d. nutartį Nr. A556-904/2008, 2010 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-684/2010 ir kt.).
19. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, jog kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų, veikti tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų (žr., pvz., LVAT 2011 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A62-340/2011, 2016 m. birželio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3386-520/2016). Teisėjų kolegija konstatavo, kad šiuo atveju nėra jokių duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad Klaipėdos RAAD struktūrinius pertvarkymus vykdė, viršydamas savo diskrecijos teisę.
20. Teisėjų kolegija nurodė, kad 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. LP1-8                            1.11–1.13 punktais buvo panaikintos trys Agentūros karjeros valstybės tarnautojų pareigybės: dvi A lygio 10 kategorijos ir viena A lygio 8 kategorijos, o 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-22 1 punktu įsteigta Agentūros vyriausiojo specialisto pareigybė (A lygis 8 kategorija), šio įsakymo 2 punktu panaikinta Agentūros vyriausiojo specialisto (A lygis 10 kategorija) pareigybė. 2015 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. LP1-27 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. LP1-8 1.11 punktas buvo išdėstytas nauja redakcija. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai leidžia teigti, jog naujų karjeros valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių Agentūroje nebuvo įsteigta.
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi Agentūros A lygio 8 kategorijos vyriausiojo specialisto ir Kontrolės organizavimo skyriaus A lygio 11 kategorijos vyriausiojo specialisto pareigybių aprašymuose nustatytas funkcijas, padarė išvadą, kad jos nėra tapačios (tik viena iš funkcijų yra visiškai tapati). Teisėjų kolegija darė išvadą, kad pareiškėjo užimta pareigybė buvo realiai panaikinta. Aplinkybė, jog dalis pareiškėjo iki struktūrinių pertvarkymų vykdytų funkcijų išliko, nereiškia, jog išliko ir pareiškėjo užimta pareigybė (žr., pvz., LVAT 2012 m. balandžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-1954/2012, 2014 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-212/2014).
22. LVAT sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsižvelgiant į laisvų pareigybių paskirtį ir funkcijas, laikytina, jog jų aprašymuose nustatyti specialūs reikalavimai, kiekvienu atveju yra esminiai, t. y. jų nustatymas gali būti pateisinamas objektyvia būtinybe atlikti tik šioms pareigybėms priskirtas specifines funkcijas ir uždavinius, todėl Klaipėdos RAAD neturėjo pareigos šias pareigybes pasiūlyti užimti pareiškėjui pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegija sprendė, kad laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigybių, kurias galėtų užimti pareiškėjas, Klaipėdos RAAD 2015 m. birželio 1 d. nebuvo.
23. LVAT nurodė, jog DK 135 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nustatyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija nėra žemesnė už kitų tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją. Atsižvelgdama į konstatuotas aplinkybes, jog pareiškėjas neatitiko specialiųjų kvalifikacijos reikalavimų, nustatytoms laisvoms pareigybėms, o šie reikalavimai įtvirtinti pagrįstai ir nepiktnaudžiaujant jam suteikiamomis teisėmis reformuoti savo struktūrą veiklos optimizavimo tikslais, teisėjų kolegija darė išvadą, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos RAAD neturėjo pareigos taikyti DK 135 straipsnyje įtvirtintų nuostatų dėl pirmenybės likti darbe.
24. Dėl pareiškėjo argumentų, kad jis nebuvo tinkamai informuotas apie laisvas pareigas ir pareigas, kurias numatoma įsteigti, teisėjų kolegija nurodė, kad, kaip matyti iš bylos medžiagos, Klaipėdos RAAD direktorius 2015 m. gegužės 27 d. raštu Nr. (2)-LV8-213 „Dėl pareigų siūlymo“ informavo pareiškėją, kad nuo 2015 m. birželio 1 d. pareigybių sąraše nėra pareigų, kurias jis galėtų užimti, atsižvelgiant į pareigybių aprašymuose nustatytus tarnautojo bendruosius ir specialiuosius reikalavimus. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tai reiškia, jog informavimo pareigą atsakovas vykdė. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija sprendė, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti nėra pagrindo.

V.

25. Pareiškėjas V. T. kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, prašydamas atnaujinti procesą, panaikinti sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti (II t., b. l. 117–123).
26. Pareiškėjas prašyme nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tik pacitavo VAĮ 11 straipsnio 2 dalį, tačiau teisiniais motyvais nepagrindė, kokiais Klaipėdos RAAD tikslais ir uždaviniais bei strateginiais veiklos planais vadovaujantis buvo panaikinta pareiškėjo pareigybė.
27. Pareiškėjas prašyme paaiškina, kad teismui buvo pateikęs detalius duomenis apie savo kvalifikaciją, nurodydamas, kad kiti trys Agentūroje likę darbuotojai, kurių funkcijos buvo kaip ir pareiškėjo (vykdyti jūros aplinkos apsaugos kontrolę), galėjo neatitikti specialaus reikalavimo dėl užsienio kalbos mokėjimo, o vienas jų – neatitiko ir specialaus reikalavimo vairuoti automobilį. Pasak pareiškėjo, teismai neištyrė įrodymų bei faktų, nesivadovavo teismų išaiškinimais dėl kvalifikacijos. Pareiškėjas nurodo patyręs 2 455,69 Eur turtinę žalą, nes vykdė kasmetinio vertinimo išvadas (tobulinti kvalifikaciją tarptautinės jūrų teisės srityje) ir turėjo teisėtą lūkestį likti darbe.
28. Pareiškėjas taip pat nurodo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nepalygino panaikintos pareigybės su kitų skyrių (pavyzdžiui, su Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus) pareigybių aprašymais, nelygino panaikintų ir įsteigtų padalinių funkcijų, neanalizavo funkcijų paskirstymo tarp padalinių ir pareigybių, nors pareiškėjas iki jo pareigybės panaikinimo nagrinėjo visas administracinių teisės pažeidimų bylas gyvosios gamtos srityje. Pareiškėjas paaiškina, kad galėjo pretenduoti į Klaipėdos RAAD direktoriaus 2015 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. LP1-8     2.10 punktu įsteigtą Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigybę (A lygis, 8 kategorija), kuri buvo panaikinta tik po pareiškėjo įspėjimo dėl pareigybės panaikinimo. Teismai, pasak pareiškėjo, šių aplinkybių netyrė ir nesivadovavo teismų išaiškinimais dėl VTĮ 43 straipsnio 1 dalyje nustatytos garantijos. Pareiškėjo nuomone, teismo sprendimas yra nemotyvuotas, o tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
29. Pareiškėjas teigia, kad bylos nagrinėjimo metu jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma aplinkybė, kad Agentūroje po pareiškėjo pareigybės panaikinimo, 2016 metais vėl dirbo 4 darbuotojai (neskaitant laivo įgulos). Tai, pasak pareiškėjo, turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėjo nuomone, ši naujai paaiškėjusi aplinkybė yra pagrindas byloje atnaujinti procesą.
30. Pareiškėjas 2018 m. balandžio 23 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą išreikalauti iš Klaipėdos RAAD papildomus įrodymus bei Klaipėdos RAAD direktoriaus A. K. paaiškinimus.
31. Klaipėdos RAAD atsiliepime su pareiškėjo prašymu atnaujinti procesą nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
32. Klaipėdos RAAD pakartoja, kad pareiškėjas neatitiko 2015 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. LP1-57 patvirtintų pareigybių sąraše esančių laisvų pareigybių specialiųjų reikalavimų. Klaipėdos RAAD nurodo, kad pareiškėjo teisėti lūkesčiai paskelbus konkursą Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyresniojo specialisto pareigoms užimti nebuvo pažeisti, nes tokiuose konkursuose turi teisę dalyvauti visi turintys reikiamą kvalifikaciją ir išsilavinimą. Klaipėdos RAAD nuomone, Klaipėdos apygardos administracinis teismas ištyrė visas bylos faktines aplinkybes, jas vertino ir aiškino tinkamai bei teisingai. Minėto teismo sprendimas, pasak Klaipėdos RAAD, yra motyvuotas ir pagrįstas.

    Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

VI.

33. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš ABTĮ 156 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan.
34. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).
35. Šioje byloje prašymas atnaujinti procesą grindžiamas ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu ir  8 punktu.  
36. Remiantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrindas procesui administracinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad: tokios aplinkybės buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; jos pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; aplinkybės pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas kitoks sprendimas. Taigi, ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo atnaujinti procesą pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, tai jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje administracinėje byloje. ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujus įrodymus, patvirtinančius, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Tokie įrodymai turi atitikti reikalavimus, keliamus ir įrodymams, ir esminėms naujai paaiškėjusioms aplinkybėms. Įrodymuose įtvirtinta informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Tai reiškia, kad proceso atnaujinimui nepakanka pateikti naujus dokumentus, kurių nebuvo nagrinėjant bylą.
37. Šių teisės aiškinimų kontekste vertindama pareiškėjo nurodomas naujai paaiškėjusias aplinkybes (Nutarties 29 p.) teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad proceso atnaujinimui vadovaujantis ABTĮ 156 straipsnio 2 dalies 2 punktu nėra teisinio pagrindo.
38. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalies 8 punkte įtvirtintas pagrindas procesui byloje atnaujinti, kai konstatuojama, kad sprendimas yra be motyvų. Pažymėtina, kad tik visiškas motyvų nebuvimas, o ne nepakankamas motyvavimas, atitinka tokią sąlygą.
39. Nors pareiškėjas prašo atnaujinti procesą šiuo teisiniu pagrindu, tačiau faktiškai dėsto argumentus, kuriais grindžia savo poziciją dėl nepakankamo procesinių sprendimų motyvavimo arba nesutinka su įrodymų byloje vertinimu.
40. Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuoja procesinės teisės normos. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimas nėra teisinis pagrindas proceso atnaujinimui (ABTĮ 156 str. 2 d.), todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo vertinti šios pareiškėjo argumentų grupės pagrįstumą.
41. Nepakankamas sprendimo (nutarties) motyvavimas bet kuriuo atveju ar tai būtų pripažinta, ar tokie pareiškėjo argumentai būtų atmetami kaip nepagrįsti, nėra teisinis pagrindas procesui atnaujinti (ABTĮ 156 str. 2 d.). Todėl teisėjų kolegija šių pareiškėjo argumentų nevertina, kaip neturinčių reikšmės galutinei procesinei pareiškėjo prašymo nagrinėjimo baigčiai.
42. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija atsisako atnaujinti procesą (ABTĮ 162 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

           Atsisakyti atnaujinti procesą pagal pareiškėjo V. T. prašymą.

           Nutartis neskundžiama.

Teisėjai                                                        Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

                                                        Ramutė Ruškytė