Civilinė byla Nr. 2S-172-619/2014

Proceso Nr. 2-48-3-02609-2013-0                                                                                                                                     Procesinio sprendimo kategorija: 125.11; 122.4.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

2014 m. sausio 16 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės L. J. atskirąjį skundą dėl Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutarties byloje pagal kreditorės L. J. pareiškimą skolininkui A. B. dėl skolos, delspinigių priteisimo ir teismo įsakymo išdavimo,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, n u s t a t ė:

I.Ginčo esmė

   CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka kreditorė pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašo iš skolininko A. B. priteisti jos naudai 8000 Lt skolą už parduotas akcijas, 2912 Lt delspinigių bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad reikalavimą grindžia 2012-12-04 akcijų pardavimo sutartimi. Nurodo, kad vadovaujantis sutarties 3.2 punktu skola ir delspinigiai solidariai priteistini iš S. B., R. M., E. R., R. G..

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

  Trakų rajono apylinkės teismas 2013 m. spalio 25 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo CPK 435 str. 2 d. pagrindu. Teismas nurodė, kad CPK 433 str. numatyti reikalavimai, keliami pareiškimui dėl teismo įsakymo išdavimo. Pareiškime vienas iš jų skolininko įvardijimas, nurodant skolininko vardą, pavardę, asmens kodą (jei žinoma), adresą, darbo vietą (jei žinoma). Iš kreditorės pateikto pareiškimo turinio teismui nėra aiškūs skolininkai, kadangi kreditorė pareiškime nurodė, jog prašo iš skolininko A. B. priteisti skolą bei delspinigius, o vėliau nurodė, kad skola ir delspinigiai priteistini ir iš kitų aukščiau nurodytų asmenų. Taigi teismui nėra aišku, iš kokio asmens ar asmenų prašoma priteisti skolą.

III. Atskirojo skundo argumentai

               Atskiruoju skundu kreditorė L. J. prašo Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir išduoti teismo įsakymą, priteisti iš atsakovo A. B. 8000 Lt skolą už parduotas akcijas ir delspinigius, viso 10 912 Lt. Nurodo, kad teismas netinkamai interpretavo pareiškimo turinį, nes pareiškime skolą prašoma priteisti tik iš A. B., tačiau ir kiti asmenys yra solidariai atsakingi už ją ir pareiškime buvo cituotas sutarties 3.2 punktas, kuriame nurodomi solidarūs skolininkai. Teismas neįsigilino į sutarties turinį ir pareiškimo esmę, todėl priėmė neteisingą nutartį. Teismas atsisakė priimti pareiškimą CPK 435 str. 2 d. pagrindu, tačiau nenurodė, kokių reikalavimų pareiškimas neatitinka. Pažymėjo, jog pareiškimas atitinka CPK 431 str. 1 ir 2 dalyse numatytus leistinumo reikalavimus, taip pat nėra CPK 137 str. 2 d. nurodytų aplinkybių. Teismas nutartyje nurodo, kad jam nėra aišku iš kokio asmens prašoma priteisti skolą, tačiau remiantis CPK 435 str. 4 d. pareiškimo dėl teismo įsakymo trūkumai turinio ir formos šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka. Šiuo atveju teismas turėjo ne atsisakyti priimti pareiškimą, o nustatyti trūkumų šalinimo terminą. Ji pareiškime prašo priteisti A. B. skolos dalį. Kadangi pareiškimas atitinka CPK keliamus reikalavimus, prašo priimti įsakymą ir priteisti skolą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Apeliacinėje byloje keliamas klausimas dėl teisės kreiptis į teismą CPK XXIII skyriuje nustatyta tvarka realizavimo. Šis klausimas sprendžiamas neperžengiant skunde nustatytų ribų – skundo faktinio ir teisinio pagrindo bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimo (LR CPK 320 str. 1 d., 2 d., 338 str.). Šiuo atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (LR CPK 329 str. 2 d.).

Teismas įvertinęs civilinės bylos medžiagą ir atskirojo skundo argumentus sprendžia, kad pirmos instancijos teismas atsisakydamas priimti pareiškimą netinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas reglamentuojančias pareiškimo priėmimo klausimą ir neįvertino visų šio klausimo išsprendimui reikšmingų aplinkybių (CPK 435 str. 2 d.). Dėl šios priežasties skundžiama pirmos instancijos teismo nutartis naikintina, o pareiškimo priėmimo klausimas perduotinas iš naujo nagrinėti pirmos instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.). 

Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje tarptautiniuose teisės aktuose. Tačiau ši teisė turi būti įgyvendinama laikantis tam tikros tvarkos. Teisme gavus ieškinį teismas nustato, ar nėra procesinių kliūčių priimti ieškinį. Sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą pirmiausia patikrinama ar nėra pagrindų atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 1 d.). Nesant pagrindo atsisakyti priimti ieškinį, teismas patikrina, ar nėra ieškinio (pareiškimo) formos ir turinio trūkumų, o juos nustatęs, numato terminą trūkumams pašalinti (CPK 115, 138 str.). Tik tuomet, jeigu suinteresuoto asmens pateiktas ieškinys atitinka įstatymų reikalavimus, teismas priima jį nagrinėti (CPK 137 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju kreditorė pateikė teismui pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo iš skolininko A. B. priteisti skolą su delspinigiais. Taip pat pareiškime nurodė, kad pagal sutarties 3.2 p. skola ir delspinigiai solidariai priteistini iš S. B., R. M., E. R., R. G.. Nurodo, kad prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones skolininkui A. B..

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos pareiškimą atsisakė priimti CPK 435 str. 2 d. pagrindu, nurodydamas, kad iš teismui pateikto pareiškimo nėra aiškūs skolininkai, nes kreditorė pareiškime nurodė, kad prašo iš skolininko A. B. priteisti skolą bei delspinigius, o vėliau nurodė, kad skola ir delspinigiai yra priteistini ir iš kitų aukščiau nurodytų asmenų. Taigi, teismui nėra aišku, iš kokio asmens, ar asmenų yra prašoma priteisti skolą.

CPK 435 str. 2 d. nustato, kad teismas atsisako priimti pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo, jeigu yra šio kodekso 137 str. 2 d. nurodytos aplinkybės, jeigu pareiškimas neatitinka CPK 431 str. 1 ir 2 d. numatytų leistinumo reikalavimų arba jeigu pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas. Teismo nutartyje nėra nurodyta, kuriuo iš šių pagrindų vadovaujantis teismas atsisakė priimti kreditorės pareiškimą. Tačiau iš teismo priimtos nutarties turinio galima daryti išvadą, kad teismas laikė kreditorės pareiškimą aiškiai nepagrįstu, nes nėra pareiškime nurodytas aiškus atsakovas/atsakovai byloje.

Remiantis CPK 433 str. 1 d. pareiškime dėl teismo įsakymo turi būti nurodyta tame tarpe: 2 p. skolininko vardas, pavardė, jeigu skolininkas juridinis asmuo – visas jo pavadinimas, buveinė, kodas, atsiskaitomosios sąskaitos numeris ir kredito įstaigos pavadinimas; 5 p. reiškiamas reikalavimas ir jo teisinis pagrindas, taip pat įrodymai, kuriais galima pagrįsti reiškiamą reikalavimą. CPK 435 str. 4 d. nustato, kad teismo įsakymo išdavimo formos ir turinio trūkumai yra šalinami CPK 115 str. nustatyta tvarka.

Pareiškėja skunde nurodė, kad remdamasi CPK 431 str. ir akcijų pirkimo pardavimo sutartimi prašo jai priteisti 11 912 Lt skolą bei bylinėjimosi išlaidas iš skolininko A. B.. Toliau pareiškime nurodo, kad remiantis sutarties 3.2 p. skola ir delspinigiai solidariai priteistini iš S. B., R. M., E. R., R. G.. Šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo nutartyje padaryta išvada, kad pareiškėjos pareiškimas turi turinio trūkumų, nes pagal pareiškimo turinį nėra tiksliai aiškus skolininkas (vienas skolininkas ar nurodytų visuma), tačiau nurodyti turinio trūkumai dėl atsakovų tinkamumo ir pasirinkimo šiuo atveju šalintini CPK 115 str. numatyta tvarka, pasiūlant sutikslinti skolininką. Tokie turinio trūkumai nesudaro teisinio pagrindo daryti išvadą, kad pareiškimas yra aiškiai nepagrįstas ar yra kiti CPK 435 str. 2 d. pagrindai, kuriais remiantis būtų galima atsisakyti priimti pareiškimą.

Visų išdėstytų aplinkybių bei teisės į teisminę gynybą universalumo kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad teismo priimta nutartis laikytina nepagrįsta, todėl naikintina. Kadangi šiuo atveju pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimas negali sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme kaip to prašo apeliantė, spręsti pareiškimo priėmimo klausimą perduotina pirmosios instancijos teismui (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė:

Trakų rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 25 d. nutartį panaikinti ir pareiškimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Teisėja                                                         Andrutė Kalinauskienė