Administracinė byla Nr. AS-982-662/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02754-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 15 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė) ir Skirgailės Žalimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. Š. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas R. Š. kreipėsi į administracinį teismą, prašydamas: 1) įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją (toliau – ir Sveikatos apsaugos ministerija) klasifikuoti narkotines medžiagas į kategorijas, atsižvelgiant į narkotinių medžiagų rūšį ir žalingą poveikį žmogaus sveikatai, kaip į lengvas, apysunkias ir sunkias narkotines medžiagas, nustatant narkotinių medžiagų kiekius; 2) įpareigoti Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją (toliau – ir Teisingumo ministerija) padaryti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir Baudžiamasis kodeksas) pataisas ir nustatyti bausmes, atsižvelgiant į minėtą narkotinių medžiagų suskirstymą; 3) sustabdyti baudžiamųjų bylų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, nagrinėjimą, iki to laiko, kol bus patvirtintos (įsigalios) atitinkamos Baudžiamojo kodekso pataisos.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi atsisakė priimti R. Š. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.

Teismas, vadovaudamasis ABTĮ 2 straipsnio 1 dalies, 5 straipsnio 1 dalies ir 22 straipsnio 1 dalies reguliavimu, padarė išvadą, kad norminių teisės aktų leidyba, taip pat priėmimo iniciatyvos realizavimo teisė, parengimas bei teikimas tvirtinti (priimti), nelaikytina viešuoju administravimu. Todėl aptarti pareiškėjo skundo reikalavimai neatitinka ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostatų. R. Š. skundo reikalavimas, kuriuo prašoma sustabdyti visų baudžiamųjų bylų, susijusių su narkotinėmis medžiagomis, nagrinėjimą, yra abstraktus, bendro pobūdžio ir visiškai nesietinas su pareiškėjo pažeistų teisių ar teisinių interesų gynimu. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatomis, baudžiamosios bylos nagrinėjimo sustabdymo klausimas gali būti sprendžiamas bendrosios kompetencijos teismo, kurio žinioje yra byla, procesiniu sprendimu.

III.

Pareiškėjas R. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pirmąjį ir antrąjį jo skundo reikalavimus, ir priimti skundą nagrinėti.

Pareiškėjas paaiškina, kad Lietuvos Respublika neteisingai įgyvendino 2004 m. spalio 25 d. Europos Tarybos sprendimą, nustatantį būtiniausias nuostatas dėl nusikalstamų veikų sudėties požymių ir bausmių neteisėtos prekybos narkotikais srityje. Šį teisės aktą Lietuva privalėjo įgyvendinti iki 2006 m. gegužės 12 d., tačiau jokių Baudžiamojo kodekso pakeitimų už nusikaltimus, susijusius su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, nėra padaryta.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

R. Š. nesutinka su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartimi, kuria atsisakyta priimti jo skundą kaip nenagrinėtiną teismų administracinio proceso tvarka (ABTĮ 37 str. 2 d. 1 p.).

Skunde suformuluotais reikalavimais, adresuotais Teisingumo ministerijai ir Sveikatos apsaugos ministerijai, pareiškėjas siekia, kad šios valstybės institucijos būtų įpareigotos veikti jo nurodytu būdu, t. y. priimtų ar pakeistų norminius teisės aktus, susijusius su baudžiamosios atsakomybės už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis taikymu. 

Pažymėtina, jog administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių teisinių santykių (ABTĮ 3 str. 1 d.). ABTĮ 2 straipsnio 1 dalyje viešasis administravimas apibrėžiamas kaip įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Pagrindines viešojo administravimo sritis, kuriose funkcionuoja viešojo administravimo subjektai, nustato Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnis, t. y.: 1) administracinis reglamentavimas; 2) įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė (pavaldžių subjektų kontrolė, nepavaldžių subjektų priežiūra); 3) administracinių paslaugų teikimas; 4) viešųjų paslaugų teikimo administravimas; 5) viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas.

Šiame kontekste įvertinusi pareiškėjo prašymo įpareigoti Sveikatos apsaugos ministeriją papildyti dabartinį teisinį reguliavimą įstatymus įgyvendinančių teisės aktų lygmeniu, t. y. pagal tam tikrą kriterijų klasifikuoti narkotines medžiagas, turinį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad konkrečiu atveju pareiškėjas kelia klausimą iš ministerijos įgaliojimų, susijusių su administracinio reglamentavimo veikla, kuri yra viešojo administravimo bendrąja prasme sudėtinė dalis. Atsižvelgiant į tai, negalima sutikti su nemotyvuota Vilniaus apygardos administracinio teismo išvada, kad norminių administracinių teisės aktų leidyba nėra viešasis administravimas, todėl tokio pobūdžio ginčai nenagrinėtini administraciniuose teismuose.

Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl R. Š. Sveikatos apsaugos ministerijai pareikšto reikalavimo atitikties ABTĮ nuostatoms, turėtų iš esmės patikrinti ginčo tarp minėtų administracinės bylos šalių egzistavimo faktą bei kitų procesinių prielaidų pareiškėjui kreiptis gynybos į teismą buvimą. Todėl nurodytam proceso teisės normų pažeidimui pašalinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutartis iš dalies naikinama ir R. Š. skundo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Kita vertus, pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 68 straipsnio 1 dalį, įstatymų leidybos iniciatyvos teisė Lietuvos Respublikos Seime priklauso Seimo nariams, Respublikos Prezidentui ir Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – ir Konstitucinis Teismas) yra ne kartą pabrėžęs (pvz.: 1993 m. lapkričio 8 d., 1998 m. balandžio 21 d., 2001 m. sausio 25 d., 2005 m. sausio 19 d. nutarimai), kad įstatymų leidybos iniciatyvos teisės esmė ir paskirtis – inicijuoti įstatymų leidybos procesą; ši teisė įgyvendinama pateikiant Seimui įstatymo projektą; kai įstatymų leidybos iniciatyvos teisės Seime subjektas pateikia įstatymo projektą, įstatymų leidybos institucijai Seimui iškyla pareiga pradėti jį svarstyti (pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-1402-520/2015, AS-750-662/2015). Taigi, kaip skundžiamoje nutartyje teisingai pripažino pirmosios instancijos teismas, Teisingumo ministerija neturi įstatymo – Baudžiamojo kodekso – pataisų leidybos iniciatyvos teisės.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 ir 4 punktais, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo R. Š. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundo reikalavimą įpareigoti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministeriją klasifikuoti narkotines medžiagas į kategorijas, panaikinti ir šia apimtimi pareiškėjo skundo priėmimo klausimą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. gegužės 20 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.