Administracinė byla Nr. I-1117-402/2010
Teisminio proceso Nr.3-62-3-00707-2010-1
Procesinio sprendimo kategorija 16.5; 74.
(S)

KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS
RESPUBLIKOS VARDU
2010 m. spalio 7 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo
teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Daivai Čižinauskienei,
rašytinio
proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų E.
V. ir Ž. M., atstovaujamų Kauno apskrities policijos
ir kitų teisėsaugos darbuotojų, prašymą atsakovui Marijampolės apskrities
vyriausiajam policijos komisariatui dėl darbo užmokesčio nepriemokos priteisimo
ir
n u s t a t ė :
Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami
priteisti iš atsakovo neišmokėtą darbo užmokesčio dalį už laikotarpį nuo
2007-2008 metus, atitinkamai E. V. – 1423,63 Lt, Ž. M. – 1935,84 Lt (b.l. 4-5).
Pareiškėjai prašyme nurodė, kad nepriemokų
priteisti prašo vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo
2009-12-11.
Atsakovas atsiliepimu į prašymą (b.l.16-19) prašė pareiškėjo prašymą atmesti.
Atsakovas apskaičiuodamas ir mokėdamas darbo užmokestį pareiškėjui veikė
teisėtai, t.y. taip kaip privalėjo veikti pagal įstatymus. Apskaičiuojant
priedų ir priemokų dydžius buvo vadovaujamasi galiojančiais teisės aktais.
Kadangi nebuvo pažeista nė vieno teisės akto, atsakovo veiksmuose nėra
neteisėtų veiksmų ir kaltės. Atsakovas prašė reikalavimui taikyti ieškinio
senatį bei atidėti teismo sprendimo vykdymą vieneriems metams dėl Lietuvos
valstybės sunkios finansinės padėties.
Šalys posėdyje
nedalyvavo. Gautas pareiškėjo prašymas bylą nagrinėti jam nedalyvaujant bei
atsakovo prašymas bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.
Apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėtina šalims nedalyvaujant
(ABTĮ 78 str. 1,3 d.).
E. V. prašymas
tenkintinas.
Ž. M. prašymas
tenkintinas iš dalies.
Pareiškėjai ginčo laikotarpiu buvo
statutiniais valstybės tarnautojais (b.l. 20-22) ir teismo prašo priteisti iš
atsakovo negautą darbo užmokestį už nepagrįstai apribotą priedų ir priemokų
mokėjimą. Reikalavimas kyla iš valstybės tarnybos teisinių santykių. Atsakovo
parengtose pažymose nurodyta, jog pareiškėjams nebuvo išmokėta priedų dalis,
viršijanti 70 procentų pareiginės algos, atitinkamai: E. V. už
laikotarpį nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 -1423,63 Lt, Ž. M. už
laikotarpį nuo 2007-01-01 iki 2008-12-31 – 1935,84 Lt (b.l. 12).
Valstybės tarnautojams atitinkamo dydžio
darbo užmokestis buvo nustatytas Valstybės tarnybos įstatymo (2002-04-23
redakcija ir 2007-06-07 redakcija) VI skyriuje. Iki 2005-12-21 galiojusios
Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2
dalyje buvo nurodyta, jog statutiniams valstybės tarnautojams šio įstatymo
nuostatos taikomos tiek, kiek jų statuso nereglamentavo statutai, išskyrus šio
įstatymo nustatytą darbo apmokėjimo tvarką. Nuo 2006-06-07 galiojusios
Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad
statutiniams valstybės tarnautojams be išlygų taikomos šio Įstatymo VI
skyriaus, reglamentuojančio darbo užmokestį, nuostatos. Įstatymo 23 straipsnio
2 dalyje nustatyta, jog priedų ir priemokų suma valstybės tarnautojui negali
viršyti 70 procentų pareiginės algos. Pareiškėjams darbo užmokestis buvo
skaičiuojamas ir mokamas, vadovaujantis nurodytu teisiniu reglamentavimu.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis
Teismas 2009-12-11 nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos valstybės
tarnybos įstatymo VI skyrius „Darbo užmokestis“ (2002-04-23 redakcija ir
2007-06-07 redakcija) ta apimtimi, kuria jame nebuvo nustatyta teisinio
reguliavimo, pagal kurį būtų buvę galima teisingai atlyginti už darbą vidaus
tarnybos sistemos pareigūnams, dirbusiems poilsio bei švenčių dienomis, nakties
metu, atlikusiems papildomas užduotis viršijant nustatytą darbo trukmę, kai
jiems išmokėtinų priedų ir priemokų suma viršijo Valstybės tarnybos įstatymo
23 straipsnio 2 dalyje (2002-04-23 redakcija ir 2007-06-07 redakcija) nustatytą
ribą, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies
nuostatai, jog kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti
teisingą apmokėjimą už darbą bei konstituciniam teisinės valstybės principui.
Konstituciniam Teismui konstatavus valstybės tarnybos įstatymo neatitikimą
Konstitucijos nuostatoms, išnyko teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų
pagrįsti ne viso darbo užmokesčio mokėjimą pareiškėjui. Konstitucinis Teismas,
analizuodamas valstybės pareigą mokėti įstatymų nustatytą darbo užmokestį valstybės
tarnautojams, yra nurodęs, kad „asmeniui, kuris atliko pavestą darbą, pagal
Konstituciją atsiranda teisė reikalauti, kad jam būtų sumokėtas visas pagal
įstatymus ar jais remiantis išleistus kitus teisės aktus priklausantis darbo
užmokestis (atlyginimas), taip pat kad jis būtų sumokėtas nustatytu laiku. Ši
asmens teisė yra ginama kaip nuosavybės teisė pagal Konstitucijos 23 straipsnio
nuostatas (Konstitucinio Teismo 2001-07-12, 2004-12-13, 2007-03-20 nutarimai).
Lietuvos Respublikos Konstitucijos
107 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos įstatymas
(ar jo dalis) arba kitas Seimo aktas (ar jo dalis), Respublikos Prezidento
aktas, Vyriausybės aktas (ar jo dalis) negali būti taikomi nuo tos dienos, kai
oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo sprendimas, kad atitinkamas aktas
(ar jo dalis) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Lietuvos
Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalį neturi
būti vykdomi sprendimai, pagrįsti teisės aktais, kurie pripažinti
prieštaraujančiais Konstitucijai ar įstatymams, jeigu tokie sprendimai nebuvo
įvykdyti iki atitinkamo Konstitucinio Teismo nutarimo įsigaliojimo. Ginčuose
dėl nesumokėto darbo užmokesčio „sprendimo įvykdymu“ Lietuvos Respublikos
Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme reikėtų
laikyti situaciją, kai asmuo yra praradęs galimybę įsiterpti ir per teismą
reikalauti koreguoti tuos teisinius santykius, kurie susiklostė iki teisės
normos, reglamentavusios minėtus santykius, pripažinimo neteisėta. Būtent iki
to momento, kada teisė pareikšti prašymą teisme gali būti įgyvendinta, negali
būti laikoma, kad valstybės tarnautojo atžvilgiu atsiradusi darbo užmokesčio
nepriemoka yra laikoma „įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo
72 straipsnio 4 dalies prasme. Lietuvos vyriausiojo administracinio
teismo, formuojančio vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus,
išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyse administracinėje byloje Nr. A12-219/2004
K. J. v. Vilniaus miesto vyriausiasis policijos komisariatas,
administracinėje byloje Nr. A1-638/2005 L. Š. v. Kauno
rajono policijos komisariatas, išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje
administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v Vilniaus apskrities
vyriausiasis policijos komisariatas išdėstytos nuostatos, jog ginčuose dėl
darbo užmokesčio nepriemokų priteisimo ginčo šalių teisiniai santykiai nėra
pasibaigę, taikomos ir nagrinėjamoje byloje.
Nagrinėjamoje byloje atsakovo atsisakymas mokėti pareiškėjams
nesumokėtą darbo užmokestį negali būti pripažintas teisėtu. Tarnybos teisiniai
santykiai pagal savo pobūdį ir teisinę prigimtį yra dvišaliai, nes pagal juos
valstybės tarnautojas yra įpareigotas tinkamai atlikti įstatymuose ir
pareigybių aprašyme nurodytas funkcijas, o darbdavys privalo mokėti darbo
užmokestį ir teikti kitas įstatymuose numatytas socialines garantijas.
Darbdavys nagrinėjamoje byloje yra Marijampolės apskrities vyriausiasis
policijos komisariatas, o ne valstybė plačiąja prasme. Lietuvos vyriausiasis
administracinis teismas, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką,
būtent tokią poziciją dėl atsakovo tinkamumo ginčo teisiniame santykyje
išdėstė 2005-12-21 nutartyje išplėstinės teisėjų kolegijos išnagrinėtoje
administracinėje byloje A1-638/2005, išplėstinės teisėjų kolegijos
išnagrinėtoje administracinėje byloje A662-1735/2010 J.K. v
Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Pareiškėjas atliko
savo kaip valstybės tarnautojo pareigas, tačiau jam nebuvo sumokėtas pagal
įstatymą priklausantis darbo užmokestis. Konstatuotina, kad pareiškėjui
priklausančios darbo užmokesčio dalies nesumokėjimas negali būti laikomas
„įvykdytu sprendimu“ Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio
4 dalies prasme, nes pareiškėjas yra išsaugojęs galimybę ginti šiuo
nesumokėjimu pažeistas savo teises teismine tvarka. Nagrinėjant šią
administracinę bylą po Konstitucinio Teismo 2009-12-11
nutarimo priėmimo iš Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų sistemos
2008-12-09 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 4, 10, 16, 16-1,
17,23, 26, 41, 42 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymu yra pašalinta Lietuvos
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalies norma,
prieštaraujanti Konstitucijai. Sprendimas dėl pareiškėjų prašymo turi būti
priimamas vadovaujantis sprendimo priėmimo dieną galiojančiomis teisės
normomis. Teisinis pagrindas, kuriuo atsakovas galėtų grįsti Valstybės
tarnybos įstatyme nustatyto darbo užmokesčio nemokėjimą pareiškėjui yra
išnykęs.
DK 298 str. nustato, kad valstybės tarnautojui
priklausantis darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos
priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Pareiškėjai į teismą dėl negauto
darbo užmokesčio priteisimo kreipėsi 2010-06-29 (b.l. 4), o atsakovas prašo
taikyti senaties terminą (b.l. 18). Pareiškėjas E. V. prašo
priteisti nepriemoką už 2008 metus, todėl jo reikalavimui ieškinio senatis
netaikoma. Ž. M. praleido Darbo kodekso 27 str. 2 d.
nustatytą trejų metų senaties terminą pareikšti reikalavimui dėl nesumokėtos
darbo užmokesčio dalies priteisimo už 2007 metų sausio - gegužės mėnesius bei
2007 m. birželio 1-28 dienas.
Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu
konstatuojama, jog pareiškėjo E. V. prašymas dėl negauto
darbo užmokesčio dalies priteisimo tenkintinas, o Ž. M. prašymas
tenkintinas iš dalies, pareiškėjui priteistina 1475,18 Lt suma.
Teismas tenkina atsakovo prašymą dėl sprendimo vykdymo atidėjimo (ABTĮ 57
str.).
Darydamas šią išvadą teismas atsižvelgia į tai, kad yra ypatingai svarbu, jog
teismų praktika iš esmės analogiškose bylose būtų formuojama vieninga linkme
(priešingu atveju kiltų pavojus pažeisti konstitucinį visų asmenų lygybės
įstatymui ir teismui principą). Teismas pažymi, kad Lietuvos apeliacinis
teismas 2009 03 09 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2A-202/2009 dėl
nesumokėto atlyginimo teisėjams priteisimo, visuotinai žinomos aplinkybės apie
sunkią atsakovo – Lietuvos valstybės – turtinę padėtį pagrindu nusprendė
atidėti sprendimo įvykdymą vienerių metų laikotarpiui. Teismas pripažįsta, kad
toks sprendimo vykdymo atidėjimas ir jo pagrindimas yra taip pat aktualūs
nagrinėjamai administracinei bylai (ABTĮ 58 str., Teismų įstatymo 33 str. 4
d.). Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 4 str. 5 d. ir Civilinio proceso kodekso 284
str. 1 d. (pagal šias procesines teisės normas teismas turi teisę
dalyvaujančiųjų byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į
turtinę abiejų šalių padėtį ir kitas aplinkybes, sprendimo vykdymą atidėti ar išdėstyti),
teismas konstatuoja, kad sprendimo vykdymas atidėtinas vienerių metų
laikotarpiui.
Vadovaudamasis LR Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2
p., Civilinio proceso kodekso
284 str. 1 d., teismas
n
u s p r e n d ž i a :
E. V. prašymą patenkinti. Priteisti E. V. iš Kauno tardymo izoliatoriaus
neišmokėtą 1423,63 Lt darbo užmokesčio dalį.
Ž. M. prašymą tenkinti iš dalies. Priteisti Ž. M. iš Kauno
tardymo izoliatoriaus neišmokėtą 1475,18 Lt darbo užmokesčio dalį.
Sprendimo vykdymą atidėti vienerių metų laikotarpiui.
Likusioje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos
vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį
teismą.
Teisėja
Natalja Zelionkienė