Administracinė byla Nr. eAS-824-520/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02475-2020-5

 Procesinio sprendimo kategorija 43.5.2

 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2020 m. gruodžio 22 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo L. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. M. skundą atsakovui valstybės įmonei Registrų centrui (trečiasis suinteresuotas asmuo – R. S.) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I.

Pareiškėjas L. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas panaikinti Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. CSPR-144 „Dėl kadastro tvarkytojo sprendimo“ ir palikti galioti kadastro tvarkytojo 2020 m. gegužės 18 d. sprendimą, įformintą įrašais Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/116615, kuriais buvo pakeisti pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto registre.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 9 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo L. M. skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu.

Iš skundo ir patikslinto skundo turinio ir formuluojamo reikalavimo teismas nustatė, kad pareiškėjas siekia, jog būtų paliktas galioti kadastro tvarkytojo valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir VĮ Registrų centras) Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipe?dos skyriaus (toliau – kadastro tvarkytojas) 2020 m. gegužės 18 d. sprendimas, kuris įformintas Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. 50/116615, kuriais buvo pakeisti pastato – stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), duomenys Nekilnojamojo turto registre.

Teismas nurodė, kad VĮ Registrų centro direktoriaus 2019 m. vasario 18 d. įsakymo Nr. V-87 (101.2E) „Dėl Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo struktūrinių padalinių apskričių centruose ir savivaldybėse darbuotojų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinių registratorių, Juridinių asmenų registro tvarkytojo ir klientų aptarnavimo centrų“ 1.1 punkte nustatyta, jog nuo 2019 m. kovo 1 d. <...> Nekilnojamojo turto kadastro tvarkytojo darbuotojų, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teritorinių registratorių funkcijas ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo funkcijas atitinkamai vykdo Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento, Nekilnojamojo turto registro departamento ir Asmenų registrų tvarkymo tarnybos Juridinių asmenų registro departamento Alytaus skyrius, Kauno skyrius, Klaipėdos skyrius, Marijampolės skyrius, Panevėžio skyrius, Šiaulių skyrius, Tauragės skyrius, Telšių skyrius, Utenos skyrius ir Vilniaus skyrius. VĮ Registrų centro Klaipėdos skyriaus (Baltijos pr. 123-1, Klaipėda) veiklos teritorija yra Klaipėdos apskritis.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas skundžia Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. CSPR-144, kuriuo išspręstas klausimas dėl kadastro tvarkytojo priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir aktualia teismų praktika, padarė išvadą, kad pareiškėjo skundas yra nėra teismingas Vilniaus apygardos administraciniam teismui, todėl atsisakė jį priimti ir informavo pareiškėją, kad jis turi teisę su skundu kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą.

III.

Pareiškėjas L. M. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – priimti skundą.

Pareiškėjas nurodo, kad nagrinėjamos bylos dalykas yra Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 30 d. sprendimas Nr. CSPR-144, kuriame yra nurodyta jo apskundimo tvarka, t. y. kad šis sprendimas per vieną mėnesį (nuo gavimo dienos) Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui. 

Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas vadovavosi ginčui neaktualia teismų praktika, kadangi teismo nurodytose bylose bylos dalykas buvo VĮ Registrų centro atitinkamų teritorinių skyrių sprendimai, kurie Centrinio administratoriaus nebuvo panaikinti. Tačiau nagrinėjamos bylos dalykas yra Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2020 m. birželio 30 d. priimtas sprendimas Nr. CSPR-144, todėl, pareiškėjo nuomone, byla yra teisminga Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV.

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo L. M. skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (byla nepriskirta tam teismui), pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įvertinęs tai, kad pareiškėjas skundžia Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos sprendimą,  kuriuo išspręstas klausimas dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipe?dos skyriaus priimto sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, padarė išvadą, jog pareiškėjui nesutinkant su institucijos, nagrinėjančios ginčą ikiteismine tvarka, priimtu sprendimu, bylos teismingumas nustatomas pagal institucijos, kurios sprendimas buvo tikrinamas ikiteismine tvarka, buveinės vietą. 

Pareiškėjas atskirajame skunde, prašydamas panaikinti nutartį, nurodo, kad jis ginčija Centrinio registratoriaus sprendimą, kuris jam (pareiškėjui) sukelia tiesiogines teisines pasekmes, todėl šis sprendimas skundžiamas Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo nutarties pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad teismų praktikoje, vadovaujantis nagrinėjamą klausimą reglamentavusiomis ABTĮ nuostatomis, galiojusiomis iki 2020 m. birželio 23 d., buvo nurodyta, jog sprendžiant bylų dėl registratorių priimtų sprendimų priskirtinumo atitinkamiems apygardų administraciniams teismams klausimą, turi būti laikomasi taisyklės, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme nagrinėjami skundai tik dėl tų Centrinio registratoriaus priimtų sprendimų, kurie skundą paduodančiam asmeniui sukelia tiesiogines teisines pasekmes, o tais atvejais, kai Centrinis registratorius išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjęs skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pareiškėjo skundo netenkina ar tenkina iš dalies ir pareiškėjas nesutinka su palikta galioti sprendimo dalimi, skundo į teismą dalyku laikomi sprendimai, sukeliantys pareiškėjui tiesiogines pasekmes, o atsakovais tokiose bylose yra teritoriniai registratoriai, ir šios bylos nagrinėtinos administraciniuose teismuose pagal šių teritorinių viešojo administravimo subjektų buveinės vietų paskirstymą teismams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-415/2010; 2019 m. vasario 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-98-492/2019; kt.).

Tačiau teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas su skundu turi kreiptis į Regionų apygardos administracinį teismą, akcentuoja, jog pagal ABTĮ 

ABTĮ 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas suponuoja, jog asmeniui kreipiantis į teismą po to, kai jis pasinaudojo išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, į teismą persikelia ginčas dėl pažeistos ar ginčijamos teisės. Esminis teisinio išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarkos aiškinimo aspektas yra tai, kad teismas neatlieka kvazi apeliacinės funkcijos tikrindamas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos priimto sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, o nagrinėja ginčą dėl teisės iš esmės. Tai tuo pačiu reiškia, kad teismas savo sprendimo motyvuojamoje dalyje turi ne vertinti išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendime išdėstytų argumentų ir padarytų išvadų pagrįstumo bei teisėtumo, o išspręsti ginčą dėl teisės laikantis visų ABTĮ taisyklių bei reikalavimų, keliamų teismo sprendimui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. kovo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3620-415/2020; 2020 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-310-415/2020).

Nuo 2020 m. birželio 23 d. įsigaliojusi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalis nustato, kad administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, galima skųsti administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos, jeigu įstatymai nenustato kitaip (iki 2020 m. birželio 23 d. galiojusi norma nustatė, kad išankstinio administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą ne teismo tvarka išnagrinėjus administracinį ginčą, gali skųsti tik ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu).

Apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia (ABTĮ 28 str. 3 d.), o tai reiškia, kad išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija negali būti ginčo šalimi administracinėje byloje teisme, į kurį persikėlė ikiteismine tvarka išnagrinėtas ginčas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-987-662/2016; kt.).

Nagrinėjamu atveju Centrinis registratorius išankstine ginčo nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo R. S. skundą dėl VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipe?dos skyriaus sprendimo ir priėmė pareiškėjo ginčijamą sprendimą, t. y. šiuo atveju susiklostė tokia teisinė situacija, kad pareiškėjas siekia perkelti ginčo, kuris kilo tarp ginčo šalių R. S. ir VĮ Registrų centro Turto registrų tvarkymo tarnybos Nekilnojamojo turto kadastro departamento Klaipe?dos skyriaus nagrinėjimą į teismą. Kaip jau minėta, nuo 2020 m. birželio 23 d. įsigaliojusi ABTĮ 28 straipsnio 1 dalies redakcija nustato, kad išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (nagrinėjamu atveju Centrinio registratoriaus) sprendimą gali skųsti ir ne tik ginčo šalys, bet ir tretieji suinteresuoti asmenys.

ABTĮ 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog skundas (prašymas, pareiškimas) paduodamas tam administraciniam teismui, kurio veikimo teritorijoje yra atsakovo buveinė (gyvenamoji vieta), o jeigu atsakovas yra valstybė arba savivaldybė, – tam administraciniam teismui, kurio teritorijoje yra atsakovui atstovaujančios institucijos buveinė. Jeigu viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, veikiančio Lietuvos Respublikos teritorijos dalyje, administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui paduodamas pagal to viešojo administravimo subjekto, jo teritorinio padalinio, teritorinio viešojo administravimo subjekto arba pareigūno, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas (nagrinėjamas), buveinės vietą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies normoje yra aiškiai įtvirtinta, jog tais atvejais, kai tam tikro subjekto administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo patikrintas (nagrinėjamas) aukštesniojo pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto ir (arba) kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, skundas (prašymas, pareiškimas) administraciniam teismui yra paduodamas pagal to subjekto, kurio administracinio akto ar veiksmo (neveikimo) teisėtumas buvo tikrinamas, buveinės vietą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-670-602/2018; kt.).

Apibendrinant konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė ABTĮ 31 straipsnio 1 dalies nuostatas, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurią naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra jokio faktinio ir teisinio pagrindo. Dėl to atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo L. M.atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.