Civilinė byla Nr. 3K-3-448/2009
Procesinio sprendimo kategorija 11.9.10.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VARDU
2009 m. spalio 23 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Antano
Simniškio (kolegijos pirmininkas), Gražinos Davidonienės (pranešėja) ir
Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje
išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Sodininkų bendrijos
„Volungėlės“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutarties peržiūrėjimo
civilinėje byloje pagal ieškovės A. M. ieškinį atsakovui sodininkų bendrijai
„Volungėlė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išmokų, susijusių su
darbo santykiais, bei neturtinės žalos priteisimo.
Teisėjų
kolegija
n u s t a t ė :
I.
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl materialinės
teisės normų, reglamentuojančių drausminių nuobaudų taikymo ir darbo sutarties
nutraukimo darbuotojui pažeidus darbo drausmę, tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovė dirbo
sodininkų bendrijos „Volungėlė“ buhaltere. Atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25 d.
paskyrė jai drausminę nuobaudą – papeikimą – už savavališką išėjimą iš
bendrijos valdybos posėdžio, bendrijos valdybos ir visuotinio susirinkimo
nutarimų nevykdymą, atsisakymą rašyti pasiaiškinimą bendrijos valdybai.
Atsakovas 2005 m. rugsėjo 26 d. paskyrė ieškovei drausminę nuobaudą – atleidimą
iš darbo nuo 2005 m. rugsėjo 27 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir
DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktus. Ieškovės teigimu,
drausminės nuobaudos jai buvo paskirtos nepagrįstai, neteisėtai ir pažeidžiant
jų skyrimo tvarką; ji tinkamai ėjo pareigas, nustatytas jos darbo sutartyje.
Nuo 2005 m. vasario mėnesio prasidėjo konfliktas su bendrijos pirmininku, nes
ji atsisakė vykdyti jo neteisėtą nurodymą – mokėti jam papildomai 60 Lt per
mėnesį už kurą (benziną), panaudojant jo asmeninį automobilį bendrijos
reikalais, tačiau nepagrindžiant šio mokėjimo teisėtumo jokiais dokumentais.
Papeikimas jai paskirtas neteisėtai, nes ji nepadarė jokio darbo drausmės
pažeidimo. Apie valdybos posėdį ji nebuvo iš anksto informuota, pakviesta jau
vykstant posėdžiui, todėl nebuvo pasirengusi ir, atsižvelgdama į tai, kad jai
buvo reiškiami nekonkretūs kaltinimai, be to, blogai jautėsi, ji išėjo iš
posėdžio. Bendrijos valdybos nutarimai padidinti pirmininko atlyginimą bei
išmokėti jam 240 Lt už sunaudotą benziną buvo neteisėti, prieštaravo bendrijos
įstatams, todėl ji jų nevykdė. Su bendrijos visuotinio susirinkimo nutarimais
ji nebuvo supažindinta, todėl negalėjo jų vykdyti. Reikalavimas rašyti
pasiaiškinimą dėl išėjimo iš valdybos posėdžio buvo nekonkretus, be to, rašyti pasiaiškinimą
yra jos teisė, bet ne pareiga. Be to, ieškovė atleista iš darbo jos laikinojo
nedarbingumo metu; įsakyme nenurodant, už kokį konkretų darbo drausmės
pažeidimą ji atleidžiama iš darbo; nepareikalaujant iš jos pasiaiškinimo, t. y.
pažeidžiant DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punktą, 234 straipsnį, 240 straipsnio
1 dalį. DK 297 straipsnio 1 dalyje
nustatytą vieno mėnesio terminą neteisėtam atleidimui iš darbo apskųsti teisme
ji praleido dėl ligos. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų bei
atsakovo platinimo apie ją tikrovės neatitinkančios informacijos, ji patyrė
nervinį šoką, nepatogumų, susirgo depresija, todėl atsakovas privalo jai
atlyginti neturtinę žalą. Ieškovė prašė teismo atnaujinti praleistą ieškinio
senaties terminą, panaikinti jai paskirtas drausmines nuobaudas, pripažinti jos
atleidimą iš darbo neteisėtu, pakeisti atleidimo iš darbo pagrindą į DK 297
straipsnio 4 punktą (teismo sprendimu), priteisti jai iš atsakovo 7441,83 Lt
vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, 930 Lt
išeitinę išmoką, 1084,93 Lt už nepanaudotas atostogas, 10 000 Lt neturtinei žalai
atlyginti.
II.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė
Alytaus rajono apylinkės teismas 2008 m. kovo 4 d. sprendimu
ieškinį tenkino iš dalies: atnaujino ieškinio senaties terminą, panaikino
ieškovei paskirtą drausminę nuobaudą – papeikimą, pripažino jos atleidimą iš
darbo neteisėtu ir laikė ją atleista iš darbo pagal DK 297 straipsnio 4 punktą
nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, priteisė ieškovei iš atsakovo
sodininkų bendrijos „Volungėlė“ 7441,83 Lt už priverstinę pravaikštą, 1000 Lt
neturtinei žalai atlyginti, 930 Lt išeitinę išmoką, 1084,93 Lt
kompensaciją už nepanaudotas atostogas; kitus ieškinio reikalavimus atmetė. Teismas,
remdamasis revizijos komisijos aktu, apylinkės prokuratūros nutarimu nutraukti
ikiteisminį tyrimą nenustačius bendrijos buhalterinės veiklos pažeidimų, nurodė,
kad ieškovė savo pareigas atliko tinkamai; konfliktinė situacija su bendrijos
pirmininku kilo dėl jos nenoro mokėti jam papildomai 60 Lt už kurą. Teismas
pažymėjo, kad drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei buvo paskirta
neteisėtai, pažeidžiant DK 228, 234, 240 straipsnių reikalavimus, nes iš valdybos posėdžio ji išėjo dėl pateisinamų priežasčių (į
posėdį ji iškviesta skubiai, iš anksto neinformavus apie posėdžio darbotvarkę,
tuo metu jos sveikata buvo sutrikusi); nors valdybos posėdyje buvo svarstyti
keturi klausimai, tačiau iš įsakymo dėl papeikimo skyrimo teksto neaišku, kokio
valdybos nutarimo ieškovė nevykdė; atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovė
buvo supažindinta su bendrijos visuotinio sodininkų susirinkimo nutarimais; atsisakymas
rašyti pasiaiškinimą buvo ieškovės, kaip darbuotojos, teisė, bet ne pareiga; darbuotojas
turi teisę vykdyti tik teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, o
nevykdydamas neteisėtų nurodymų, darbo drausmės nepažeidžia; darbo tvarkos
taisyklių atsakovo nebuvo nustatyta, jokio konkretaus buhalterės pareiginės
instrukcijos punkto ieškovė taip pat nepažeidė; pareiškiant papeikimą nebuvo
konkrečiai nurodytas drausmės pažeidimo padarymo laikas ir pobūdis. Teismas
nustatė, kad ieškovė nuo 2005 m. rugsėjo 28 d. iki
2005 m. lapkričio 25 d. sunkiai sirgo, todėl atsakovas,
atleisdamas ieškovę iš darbo jos laikinojo nedarbingumo metu, pažeidė DK 131
straipsnio 1 dalies 1 punktą. Dėl neteisėtai paskirtų drausminių nuobaudų
ieškovė patyrė dvasinių išgyvenimų, todėl jai priteisė 1000 Lt neturtinei žalai,
kurios dydį nustatė atsižvelgdamas į ieškovės veiksmus sukeliant tam tikras
konfliktines situacijas bei į tai, kad atsakovas nėra ūkiskaitinė organizacija,
jo gaunamos lėšos yra tik iš bendrijos narių tikslinių įnašų, atlyginti.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų
kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo apeliacinį skundą, 2009 m.
balandžio 16 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos
teismo sprendimą; patikslino teismo rezoliucinę dalį, nurodant, kad iš atsakovo
ieškovei už priverstinės pravaikštos laiką priteistas vidutinis darbo
užmokestis nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.
y. 11 466,67 Lt. Kolegija nurodė, kad bylose dėl darbdavio iniciatyva iš darbo
atleisto asmens atleidimo teisėtumo darbdavys, kaip stipresnioji darbo santykių
šalis, privalo įrodyti įstatyme nustatyto atleidimo iš darbo pagrindų teisėtumą;
ši teisinė prezumpcija vertintina kaip CPK 178 straipsnyje įtvirtintos
įrodinėjimo pareigos paskirstymo šalims išimtis. Kolegija nustatė, kad darbdavys
nevykdė DK 240 straipsnio 1 dalyje nustatyto reikalavimo raštu
pareikalauti rašytinio ieškovės pasiaiškinimo, prašymas pasiaiškinti buvo
pateiktas po valdybos posėdžio, todėl nutarimas skirti ieškovei drausminę
nuobaudą – papeikimą – buvo priimtas pažeidžiant nurodytos DK nuostatos
reikalavimus; prašyme pateikti pasiaiškinimą neįvardyti konkretūs darbo
drausmės pažeidimai, dėl kurių ieškovės buvo prašoma pasiaiškinti; darbuotojo
pareiginė instrukcija nebuvo parengta ir patvirtinta; ieškovės darbo sutartyje
įvardytas tik pareigų pavadinimas. Kolegija konstatavo, kad darbuotojo
instrukcijos nesudarymas ir nesupažindinimas su ja bei aplinkybių, kurių
pagrindu galima spręsti, jog darbuotojas privalėjo žinoti apie savo pareigas,
kurias apibrėžia priimti atsakovo sprendimai, nenustatymas nėra pakankami
spręsti apie darbuotojo kaltę. Kolegija pažymėjo, kad darbdavys vienu iš
pagrindų drausminei nuobaudai – papeikimui – skirti nurodė ieškovės išėjimą iš
valdybos posėdžio, tačiau pripažino, kad tai nelaikytina darbo drausmės
pažeidimu; atsakovas nepateikė įrodymų, patvirtinusių, kad ieškovė privalėjo
dalyvauti valdybos posėdyje, nenustatyta, kad ir visuose bendrijos valdybos
posėdžiuose pagal savo darbo funkcijas privalėjo dalyvauti asmuo, priimtas
dirbti į buhalterio pareigas. Atsakovas taip pat neįrodė, kad ieškovė buvo
supažindinta su bendrijos visuotiniame susirinkime ir valdybos posėdyje
priimtais įpareigojimais ieškovei atlikti tam tikrus veiksmus, kurių nevykdymas
buvo įvardytas kaip drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo pagrindas. Be
to, įsakymas, kuriuo ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – papeikimas –
buvo nekonkretus, jame nenurodyti nei faktiniai, nei teisiniai drausminės
nuobaudos taikymo pagrindai, atsisakymas pasiaiškinti įvertintas ne kaip
drausminės nuobaudos skyrimo procedūros dalis, o kaip savarankiškas drausmės
pažeidimas. Kolegija šiuos drausminės nuobaudos skyrimo procedūros pažeidimus pripažino
esminiais, apribojusiais ieškovės galimybę argumentuotai gintis. Kolegija
nurodė, kad, pripažinus, jog drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei buvo paskirta
neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę
nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas. Kolegijos teigimu,
pirmosios instancijos teismas 2005 m. rugsėjo 24 d. valdybos posėdžio protokole
nurodytus DK 235 straipsnio 2 dalies 1 ir 6 punktuose įtvirtintus šiurkštaus
darbo drausmės pažeidimų pagrindus pagrįstai pripažino nekonkrečiais,
nesusijusiais su ieškovės atliekamomis funkcijomis; byloje nebuvo duomenų,
kokių pareigų ieškovė neįvykdė; įsakyme, kurio pagrindu ieškovė atleista iš
darbo, išdėstytos tik įstatymo formuluotės, nesukonkretinant, nenurodant
neteisėtų veiksmų, nei faktinių, nei teisinių atleidimo iš darbo pagrindų. Dėl
to kolegija pripažino, kad atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo laikytasi DK
reikalavimų. Be to, kolegija, įvertinusi aplinkybę, kad ieškovė, nežinodama
apie atsakovo valdymo organų sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą,
ir toliau vykdė savo darbo funkcijas, konstatavo, jog atsakovas nesupažindino
ieškovės nei su valdybos posėdžio protokolu, nei su tos pačios dienos
pirmininko įsakymu; visus iš darbo santykių kilusius neaiškumus vertino darbuotojo,
kaip silpnesniosios darbo santykių šalies, naudai, padarė išvadą, kad pirmosios
instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog ieškovė iš darbo atleista 2005 m.
rugsėjo 30 d., o ne iki jos nedarbingumo pradžios (2005 m. rugsėjo 28 d.). Kolegija,
sutikusi su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad drausminės nuobaudos
ieškovei buvo paskirtos neteisėtai, atmetė apeliacinio skundo argumentus dėl
neturtinės žalos priteisimo nepagrįstumo.
III.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai, atsiliepimo į jį esmė
Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Alytaus
rajono apylinkės teismo 2008 m. kovo 4 d. sprendimą ir Kauno apygardos teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 16 d. nutartį ir priimti
naują sprendimą – iš dalies tenkinti ieškovės reikalavimus, priteisiant jai
1084,93 Lt kompensaciją už nepanaudotas atostogas, kitus reikalavimus atmetant,
priteisti bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais
argumentais:
1.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo jos nedarbingumo laikotarpiu. Bylą
nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė DK 131 straipsnio 1 dalies 1
punktą. Teismai neįvertino faktinės aplinkybės, kad ieškovė sodininkų bendrijos
pirmininko 2005 m. rugsėjo 26 d. įsakymu iš darbo buvo atleista nuo 2005 m.
rugsėjo 27 d., o ieškovės pirmasis nedarbingumo lapelis jai buvo išduotas 2005
m. rugsėjo 28 d., todėl atsakovas nurodytų DK normų nepažeidė. Juolab kad
ieškovė, elgdamasi rūpestingai, turėjo galimybę pati susipažinti su valdybos
posėdžio protokolu ir bendrijos pirmininko įsakymu, nes šie dokumentai kabinami
sodininkų bendrijos skelbimų lentoje.
2.
Dėl ieškovei skirtos drausminės nuobaudos – papeikimo. Teismai,
neištyrę bylos aplinkybių, padarė neteisingą išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog
ieškovė buvo supažindinta su visuotinio susirinkimo nutarimu ir valdybos
posėdyje priimtu įpareigojimu. Kasatoriaus teigimu, ieškovė bendrijoje dirbo ne
tik buhaltere, bet buvo ir bendrijos narė, todėl turėjo pareigą domėtis
visuotinio bendrijos susirinkimo ir bendrijos valdybos nutarimais; ieškovę
iškvietus į valdybos posėdį, ji negalėjo pakomentuoti bendrijos finansinės
padėties, todėl bendrijos valdyba negalėjo priimti sprendimų pagal
darbotvarkėje nurodytus klausimus. Ieškovė taip pat nepagrįstai nevykdė
bendrijos visuotinio narių susirinkimo nutarimų dėl kompensacijos išmokėjimo
bendrijos pirmininkui už nuosavo automobilio panaudojimą bendrijos reikmėms, t.
y. padarė darbo drausmės pažeidimą (DK 234 straipsnis). Buhalterės pareiginė
instrukcija nebuvo patvirtinta taip pat dėl ieškovės kaltės; ieškovės darbo
sutartyje nurodytos funkcijos buvo įvardytos kaip buhalterės pareiginė instrukcija.
3.
Dėl ieškovės atleidimo iš darbo. Pirmosios ir apeliacinės
instancijų teismai neįvertino aplinkybės, kad ieškovė iš darbo buvo atleista
pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą, nes jai per paskutiniuosius dvylika
mėnesių jau buvo paskirta drausminė nuobauda, tačiau, ieškovei toliau nevykdant
bendrijos visuotinio narių susirinkimo sprendimų, atsakovas ją teisėtai atleido
iš darbo ir nepažeidė DK nuostatų. Teismai nepagrįstai pripažino, kad valdybos
posėdžio protokole nurodyti darbo drausmės pažeidimo pagrindai buvo
nekonkretūs. Kasatoriaus teigimu, šalių pasirašytoje darbo sutartyje buvo
įtvirtintos ieškovės pareigos, o nesant dėl ieškovės kaltės nepatvirtintos
buhalterės pareiginės instrukcijos, konstatuotina, jog ji padarė šiurkštų darbo
drausmės pažeidimą, apibrėžtą DK 235 straipsnyje.
4.
Dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismai nepagrįstai priteisė
ieškovei neturtinės žalos atlyginimą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo
principais, atsakovas, pakabindamas skelbimų lentoje bendrijos valdymo organų
priimtus sprendimus, neskleidė apie ieškovę neteisingos informacijos.
Ieškovė atsiliepimu į atsakovo kasacinį skundą prašo
jį atmesti ir palikti nepakeistus pirmosios instancijos teismo sprendimą ir apeliacinės
instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Ji nurodo, kad pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylą,
nenukrypo nuo teismų praktikos. Iš byloje pateiktų ieškovės dokumentų matyti,
kad ji, nepaisydama jai 2005 m. rugsėjo 28 d. išduoto laikinojo nedarbingumo
pažymėjimo, dar dirbo pas atsakovą 2005 m. rugsėjo 30 d., apeliacinės
instancijos teismas teisingai nustatė, kad ieškovė nežinojo apie atsakovo
sprendimą paankstinti jos atleidimo iš darbo datą, atsakovas nesupažindino jos
su šiuo sprendimu, todėl ji toliau atliko darbo funkcijas. Teismai padarė
pagrįstas išvadas, kad ieškovė turėjo teisę nevykdyti neteisėtų bendrijos
valdymo organų ir administracijos nurodymų, tai nebuvo darbo drausmės
pažeidimas, įsakyme dėl papeikimo paskyrimo atsakovas nenurodė konkrečių darbo
drausmės pažeidimų, atleidžiant ieškovę iš darbo nebuvo sukonkretintas jos
atleidimo pagrindas bei padarytas darbo drausmės pažeidimas. Teismai teisingai
nustatė neturtinės žalos atlyginimo dydį.
Teisėjų
kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV.
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Kasacinio
nagrinėjimo dalyką sudaro teisiniai, o ne faktiniai argumentai, nes kasacinis
teismas nagrinėja teisės klausimus (CPK 347 straipsnio 3 dalies 1 punktas, 353 straipsnio 1 dalis); yra saistomas
faktinių aplinkybių, kurias nepažeisdami materialinės ir procesinių teisės
normų nustatė teismai (CPK 359 straipsnio 4 dalis). Teisėjų kolegija,
atsižvelgdama į tai, kad atsakovo kasacinis skundas iš esmės grindžiamas vien
faktinėmis bylos aplinkybėmis, pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes
sprendžia tik dėl DK normų taikymo teisės aspektu.
Dėl
draudimo atleisti darbuotoją iš darbo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu. Atsakovo
kasaciniame skunde DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimas
argumentuojamas faktine aplinkybe, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų
teismai neteisingai nustatė darbuotojos laikinojo nedarbingumo datą, taigi ir atleidimo
iš darbo datą, t. y. kad ieškovė buvo atleista neprasidėjus jos darbingumui. Pagal
nustatytas faktines aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia dėl DK 131 straipsnio
1 dalies 1 punkto taikymo ir nurodo, kad nedarbingumo laikotarpiu draudžiama
atleisti darbuotoją iš darbo, taip siekiama apsaugoti darbuotojo interesus,
užtikrinant darbuotojui darbo vietos išsaugojimą. Teisėjų kolegija, remdamasi
teismų nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovas atleido ieškovę iš darbo jos
laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (pagal Sodininkų bendrijos „Volungėlė“ valdybos
2005 m. rugsėjo 24 d. posėdžio protokolo įrašą ieškovė buvo atleista iš pareigų
nuo 2005 m. rugsėjo 30 d., ieškovės nedarbingumo pažymėjimas išduotas 2005 m.
rugsėjo 28 d., apie atleidimą ieškovė sužinojo 2005 m. spalio 8 d., t. y. jos
laikinojo nedarbingumo metu) pripažįsta, kad DK 131 straipsnio 1 dalies 1
punktas buvo taikytas tinkamai.
Dėl
drausminės nuobaudos – papeikimo – skyrimo teisėtumo. Bylą nagrinėję
teismai nustatė, kad ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas – buvo skirta už
savavališką išėjimą iš bendrijos valdybos posėdžio, bendrijos valdybos ir
visuotinio susirinkimo nutarimų nevykdymą, atsisakymą rašyti pasiaiškinimą
bendrijos valdybai. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal DK 237 straipsnio 1
dalies 2 punktą už darbo drausmės pažeidimą gali būti skiriama drausminė
nuobauda – papeikimas. Darbo drausmės pažeidimas pagal
DK 234 straipsnį yra darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas
vykdymas dėl darbuotojo kaltės. Darbo drausmės pažeidimo objektyvieji požymiai
yra darbuotojo neteisėtas elgesys – darbo pareigų, nustatytų norminiuose teisės
aktuose, nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas. Darbo drausmės pažeidimo
subjektyvieji požymiai yra darbuotojo kaltė. Teisme tikrinant darbuotojui
paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti darbuotojo neteisėtų
veiksmų ar neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui. Jo įrodinėjamos
konkrečios aplinkybės turi būti pagrįstos ne formaliais darbuotojo darbo
trūkumais, o konkrečiu darbo drausmės pažeidimu. Nagrinėjamoje byloje pirmosios
ir apeliacinės instancijų teismai nustatė, kad atsakovas 2005 m. rugpjūčio 25
d. įsakyme skirti ieškovei drausminę nuobaudą – papeikimą – nenurodė konkrečių
faktinių ir teisinių šios drausminės nuobaudos taikymo pagrindų. Vertinant,
kokių konkrečiai pareigų nevykdė ieškovė, turi būti aiškinamas pareiginės
instrukcijos ar kito teisės akto, kuriame būtų apibrėžtos ieškovės funkcijos,
turinys. Tam, kad darbuotojas galėtų tinkamai atlikti savo darbo funkcijas
darbdavio interesais, darbdavys turi supažindinti darbuotoją su jo darbo
sąlygomis, lokaliniais teisės aktais, reglamentuojančiais darbuotojo darbo
sąlygas. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sodininkų bendrijoje nebuvo
patvirtinta darbuotojo – buhalterės pareiginė instrukcija, ieškovės darbo
sutartyje buvo įvardytas tik pareigų pavadinimas, t. y. darbdavys lokaliniame
akte nenurodė konkrečių darbuotojo funkcijų. Kita vertus, darbuotojas bet
kuriuo atveju privalo tinkamai vykdyti darbo sutartį, tačiau nagrinėjamoje
byloje teismams pripažinus, kad atsakovas neįrodė, jog tinkamai įspėjo ieškovę
kaip darbuotoją, o ne kaip bendrijos narę, apie bendrijos valdybos posėdį,
supažindino ją su bendrijos valdybos ir visuotinio susirinkimo priimtais nutarimais,
darytina išvada, kad nebuvo nustatyta aplinkybių, sudariusių pagrindą spręsti
apie ieškovės, kaip darbuotojos, kaltę ginčijamu atveju.
Be to, pagal DK 240 straipsnio 1 dalį darbdavys, skirdamas drausminę
nuobaudą, nurodydamas konkretų darbo drausmės pažeidimą, dėl kurio reikalaujama
pasiaiškinti, turėtų nurodyti protingą terminą pasiaiškinimui pateikti raštu,
taip pat turėtų pasiūlyti darbuotojui nurodyti visas aplinkybes, turinčias
reikšmės dėl drausminės atsakomybės darbuotojui taikymo (DK 35 straipsnio 1
dalis). Pažymėtina, kad darbdavys turi raštu pareikalauti prasižengusį
darbuotoją pasiaiškinti, o teikti pasiaiškinimą yra darbuotojo teisė, bet ne
pareiga, tuo tarpu atsakovas ieškovės atsisakymą rašyti pasiaiškinimą pripažino
atskiru darbo drausmės pažeidimu. Teisė rašyti pasiaiškinimą yra darbuotojui
suteikta garantija gintis nuo jam ruošiamos skirti drausminės nuobaudos, t. y. drausminės
nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinė dalis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į
teismų nustatytas faktines aplinkybes, kad nebuvo patvirtinta darbuotojo
pareiginė instrukcija, įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo nebuvo
nurodytas konkretus teisinis ir faktinis jos skyrimo pagrindas, ieškovės
atsisakymas teikti pasiaiškinimą buvo pripažintas darbo drausmės pažeidimu,
konstatuoja, kad atsakovas pažeidė DK 237 straipsnį, 240
straipsnio 1 dalies reikalavimus, pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai
tinkamai aiškino ir taikė DK 240 straipsnį, todėl kasatoriaus argumentai
atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl
ieškovės atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Atleidimas iš darbo DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte
nustatytu pagrindu yra drausminė nuobauda (DK 237 straipsnio 1 dalies 3
punktas), kuri gali būti taikoma tik esant drausminės atsakomybės pagrindui (DK
10 straipsnio 1 dalis, 136 straipsnio 4 dalis). Drausminės atsakomybės
pagrindas yra darbo drausmės pažeidimas (DK 234, 235 straipsniai). Darbuotojo
neteisėti veiksmai arba neveikimas darbo drausmės pažeidimo atveju yra darbo
pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (DK 234
straipsnis).
Teismų
praktikoje suformuota juridinių faktų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti
darbo sutartį esant DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytam pagrindui. Į
atleidimo iš darbo pagrindą sudarančių juridinių faktų sudėtį įeina kartu su
kitais šie juridiniai faktai: faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas
po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo
skirta drausminė nuobauda; faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo
įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti. Taigi teismas, nagrinėdamas
ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą
teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas,
ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos nuobaudos, dėl kurios yra ginčas
ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, drausminės
nuobaudos teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų
skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis, priimta civilinėje
byloje I. T. v. UAB „Šiaulių lyra“, bylos Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m.
vasario 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Č., M. M. v. UAB
„Kelio“ restoranai, bylos Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. AB „Vievio paukštynas“,
bylos Nr. 3K-3-10/2006). Nagrinėjamoje byloje teisėjų kolegijai sutikus su
teismų išvada, kad ieškovei nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda –
papeikimas, nebeliko pagrindo spręsti apie DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte
nurodytą darbo drausmės pažeidimo padarymo pakartotinumą. Dėl to teisėjų
kolegija pripažįsta pagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvadą, kad,
pripažinus, jog drausminė nuobauda – papeikimas – ieškovei buvo paskirta
neteisėtai, darbo drausmės pažeidimo pakartotinumo pagrindas skiriant drausminę
nuobaudą – atleidimą iš darbo – negalėjo būti taikomas, ir, remdamasi teismų
praktika, konstatuoja, jog, panaikinus darbuotojui anksčiau paskirtas
drausmines nuobaudas, paskutinysis darbdavio konstatuotas darbo drausmės
pažeidimas netenka sistemingo pažeidimo požymių, išnyksta DK 136 straipsnio 3
dalies 1 punkto taikymo sąlygos (nebėra vieno juridinio fakto iš juridinių
faktų sudėties), todėl darbuotojo atleidimas iš darbo šiuo pagrindu pripažintinas
neteisėtu nepriklausomai nuo to, ar buvo padarytas paskutinysis darbo drausmės
pažeidimas ir kokiomis aplinkybėmis jis buvo padarytas (Lietuvos Aukščiausiojo
Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d.
nutartis, priimta civilinėje byloje L. S. v. UAB „Sanmeridus”, bylos Nr.
3K-3-299/2004).
Dėl
neturtinės žalos priteisimo. DK 250 straipsnyje nustatyta darbo sutarties
šalių teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Iš bylos medžiagos matyti, kad
pirmosios instancijos teismas, priteisdamas ieškovei neturtinės žalos
atlyginimą, nustatė, kad ieškovei dėl darbdavio neteisėtų veiksmų stipriai
pakilo kraujo spaudimas, prasidėjo skausmai širdies plote, dėl to ji buvo
beveik mėnesį nedarbinga, todėl teisėjų kolegija sutinka su tokiu teismo
vertinimu ir pripažįsta, kad darbdavio neteisėti veiksmai
sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, sveikatos pablogėjimą. Dėl to kasacinio
skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai priteisė neturtinės žalos
atlyginimą, nes nebuvo konstatuotas priežastinis ryšys tarp darbdavio veiksmų
ir ieškovės blogos sveikatos, atmestinas. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų
kolegija sprendžia, kad pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų argumentai
dėl neturtinės žalos priteisimo yra pagrįsti, priimti nepažeidžiant
materialinės teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą.
Dėl bylinėjimosi išlaidų. CPK
93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas
sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios
šalies. Byloje nustatyta, kad ieškovė, pateikdama atsiliepimą į atsakovo
kasacinį skundą, turėjo 1020 Lt išlaidų, sumokant už advokato pagalbą surašant
šį procesinį dokumentą; netenkinus kasacinio skundo, prašo 1000 Lt priteisti iš
kasatoriaus. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2
d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose
priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę
pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 punkte nurodyti rekomenduojami
priteisti užmokesčio už advokato civilinėse
bylose teikiamas
teisines paslaugas maksimalūs dydžiai, kurie apskaičiuojami taikant nustatytus
koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta
minimali mėnesinė alga. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2007 m. gruodžio 17 d.
nutarimu Nr. 1368 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ nuo 2008 m.
sausio 1 d. patvirtino minimalios mėnesinės algos dydį – 800 Lt. Nurodytų
Rekomendacijų 8.14 punkte nustatytas rekomenduojamas priteisti maksimalus
užmokestis už atsiliepimą į kasacinį skundą apskaičiuotinas nustatytą
koeficientą (nagrinėjamu atveju – 2) dauginant iš minimalios mėnesinės algos.
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovės prašomos priteisti bylinėjimosi
išlaidos atitinka rekomenduotiną maksimalų užmokestį už procesinio dokumento
surašymą, tačiau pažymi, jog, atsižvelgus į nedidelę ginčo apimtį, nesudėtingus
materialinės teisės klausimus, nedideles advokato darbo ir laiko sąnaudas, netenkinus
kasacinio skundo, ieškovei priteistina iš kasatoriaus 500 Lt advokato pagalbai,
surašant atsiliepimą į kasacinį skundą, apmokėti.
Dėl
išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, priteisimo. Kasacinis
teismas patyrė 50,50 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Netenkinus atsakovo Sodininkų bendrijos „Volungėlė“ kasacinio skundo, šios
išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš šio atsakovo (CPK 79 straipsnis,
88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1
dalis).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo
Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1
dalies 1 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno
apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m.
balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti
ieškovei A. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Sodininkų
bendrijos „Volungėlė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės
adresas: (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) bylinėjimosi
išlaidų, turėtų surašant atsiliepimą į kasacinį skundą.
Priteisti iš atsakovo Sodininkų
bendrijos „Volungėlė“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės
adresas: (duomenys neskelbtini) 50,50
Lt (penkiasdešimt litų penkiasdešimt centų) į valstybės biudžetą išlaidų,
susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.
Ši Lietuvos
Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo
priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina
Davidonienė
Antanas Simniškis
Vincas Verseckas