Civilinė byla Nr. 2S-209-102/2011

                                                Procesinio sprendimo kategorija

 (S)

                                                110.1; 122.3               

                                            

       PANEVĖŽIO  APYGARDOS  TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2011 m. kovo  7 d.

        Panevėžys

 

           

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Romualdo Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Zinos Mickevičiūtės ir Ramunės Čeknienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi skolininkės J. M. atskirąjį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. L2-140-834/2011 pagal kreditorės AB „Citadele“ bankas pareiškimą skolininkei  J. M. dėl skolos ir palūkanų priteisimo,  

n u s t a t ė :

            Kreditorė AB „Citadele“ bankas kreipėsi į Anykščių rajono apylinkės teismą, prašydama CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininkės J. M. negrąžintą kreditą, palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas, o reikalavimo užtikrinimui taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. išdavė teismo įsakymą, kuriuo priteisė iš skolininkės 6 263,37 Lt negrąžintą kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą  nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Lt bylinėjimosi išlaidas kreditorei bei 2,10 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

            Anykščių rajono apylinkės teismas 2011 m. sausio 11 d. nutartimi, vadovaudamasis CPK 145 1 d. 1 p. ir 3 p., kreditorės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones patenkino, nutarė areštuoti atsakovei J. M. nuosavybės teisėmis priklausantį turtą ir pinigines lėšas 6 263,37 Lt sumai, uždraudžiant skolininkei areštuotą turtą įkeisti, perleisti tretiesiems asmenims, disponuoti areštuotomis piniginėmis lėšomis, vykdyti visas finansines operacijas, išskyrus mokėjimus kreditorei AB „Citadele“ bankui. Teismas konstatavo, kad pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra faktiniai duomenys, leidžiantys teismui manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsiras įstatymo numatytos pasekmės (LR CPK 144 str. 1 d.). Teismui, taikant CPK 145 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones, pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje yra grėsmė, jog teismo sprendimo (įsakymo) įvykdymas gali pasunkėti arba būti neįvykdytas. Skolininkė nevykdė įsipareigojimų pagal šalių sudarytą sutartį, pažeidė prievolės įvykdymo terminą, į kreditoriaus raginimus įvykdyti prievolę gera valia nereaguoja, prašoma priteisti suma yra didelė, o skolininkė vengia atsiskaityti. Todėl pareiškime nurodytos aplinkybės gali apsunkinti byloje priimto teismo įsakymo įvykdymą arba padaryti jo vykdymą visiškai negalimu.

            Skolininkė J. M. padavė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutarties dalį – areštuoti pinigines lėšas, darbo užmokestį pervedamą į AB SWedbank bei vykdyti finansines operacijas. Nurodė, kad  šiuo metu banko sąskaitoje pinigų neturi, tačiau į banko sąskaitą pervedamas darbo užmokestis – 730 Lt arba 531 Lt, nes kita dalis darbo užmokesčio atskaitoma pagal vykdomuosius raštus. Areštavus darbo užmokesčio lėšas, nelieka pragyvenimo šaltinio, ji negalės susimokėti už buto nuomą, komunalines paslaugas, už darželį 4,5 metų dukrai. Priteista suma gali būti išieškoma pagal vykdomuosius raštus, išskaitant iš darbo užmokesčio.

            Kreditorė pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą. Nurodo, kad su atskirojo skundo argumentais nesutinka. Atsakovė suteikto kredito negrąžino, nekilnojamojo turto neturi, todėl išieškojimas turi būti nukreiptas į pinigines lėšas. CPK  736 str. 1 d. 2 p. numatyta, kad  iš skolininkui priklausančio darbo užmokesčio ir jam prilygintų išmokų, neviršijančių Vyriausybės nustatyto MMA dydžio, išskaitoma 20 procentų, o pagal šio straipsnio 2 d. iš piniginių lėšų, viršijančių MMA, išskaitoma 70 procentų. Todėl laikinosios apsaugos priemonės bus pritaikytos vadovaujantis nurodyto straipsnio nuostatomis.

            Atskirasis skundas netenkintinas.

Byloje nustatyta, kad kreditorė AB „Citadele“ bankas prašė CPK XXIII skyriaus tvarka priteisti iš skolininkės 6 263,37 Lt negrąžintą kreditą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą  nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 47 Lt bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – skolininkės turto ir piniginių areštą. Ieškinio suma, atsižvelgiant į tai, kad skolininkė yra fizinis asmuo, yra didelė, reikalavimas kilęs iš sutartinių teisinių santykių. Kaip nurodė kreditorė, skolininkė nustatytu laiku suteikto kredito negrąžino. Todėl pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas skolininkei taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekiant užtikrinti teismo įsakymo (sprendimo) įvykdymą, jeigu kreditorės reikalavimas būtų patenkintas.

Skolininkė atskirąjį skundą grindžia tuo, kad teismas nepagrįstai nutarė areštuoti jos banko sąskaitoje pinigines lėšas – į sąskaitą pervedamą darbo užmokestį ir dėl to ji su ketverių metų dukra gali likti be pragyvenimo šaltinio ir toje dalyje nutartį skundžia. CPK 668 str. 1 d. nustatyta, kad, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į būtinus drabužius, namų apstatymo ir namų apyvokos reikmenis. Taip pat išieškojimas negali būti nukreipiamas į visus vaikų reikmenis, vieną radijo imtuvą, vienam šildymo sezonui reikalingą kurą, skolininko šeimos pragyvenimui reikalingus maisto produktus, pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), asmeninius nebrangius darbo įrankius, reikalingus skolininko profesiniam darbui, išskyrus atvejus, kai šiais įrankiais skolininkas naudojosi neteisėtam verslui. Tokiu būdu, vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų turto, išieškojimas negali būti nukreiptas (taigi beprasmiška ir areštuoti) į inter alia periodiškai gaunamą pinigų sumą, kuri neviršija Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Teisėjų kolegija pažymi, kad šios teisės normos nuostatose numatytais apribojimais yra apsaugomas turtas, kuris yra reikalingas patenkinti būtinus atsakovų (skolininkų) poreikius. Ši aplinkybė lemia tai, kad skolininkės argumentai, jog dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji neturės galimybės patenkinti šeimos poreikių, yra nepagrįsti.

 Kreditorė atsiliepime į atskirąjį skundą teisingai nurodo CPK 736 str., kuriame nustatytas išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jo pajamų dydis, kuris  išskaitomas pagal vykdomuosius dokumentus, tačiau ši teisės norma nereglamentuoja laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Todėl areštuojant skolininko turtą ir pinigines lėšas, turi būti vadovaujamasi CPK 668 str. 1 d.

Teisėjų kolegija išaiškina, kad tuo atveju, jei kreditorės pasirinktas antstolis nukreiptų išieškojimą į turtą, iš kurio negali būti išieškoma pagal CPK 668 str. nuostatas, skolininkė turi teisę apskųsti tokius antstolio veiksmus (CPK 643 str. 5 d.).

Pirmosios instancijos teisingai išaiškino ir pritaikė procesinės teisės normas. Naikinti ar keisti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

 

 

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

 

Anykščių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

 

 

 

 

Teisėjai:                                                                                    Romualdas Januška                    

 

                                                                                       Zina Mickevičiūtė

 

                                                                                       Ramunė Čeknienė