Civilinė byla Nr. 2-869/2008

Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

 

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

 

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

 

2008 m. lapkričio 20 d.

Vilnius

 

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Baltijos grupė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo  16 d. nutarties dalies, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, civilinėje byloje Nr. B2-972-538/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Koralita“, trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Baltijos grupė“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

 

n u s t a t ė :

 

Ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ kreipėsi su ieškiniu į Klaipėdos apygardos teismą ir prašė iškelti bankroto bylą atsakovui UAB „Koralita“, administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

Ieškinyje nurodė, kad su atsakovu buvo sudaryta sutartis, pagal kurią už atsakovui suteiktas paslaugas laikotarpiu nuo 2007 m. rugpjūčio 31 d. iki 2008 m. birželio 30 d. buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros 1 280 883,13 Lt sumai. Per sutartyje numatytą terminą atsakovas neatsiskaitė.    2008 m. birželio 30 d. raštu ieškovas kreipėsi į atsakovą ir įspėjo jį, kad, nesumokėjus skolos, jis kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau atsakovas savo skolinių įsipareigojimų iki šiol neįvykdė.

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Koralita“ bankroto bylą, administratoriumi paskirti UAB „Klaipėdos administratorių biuras“.

Teismas nutartyje nurodė, kad atsakovas negali atsiskaityti teisės aktų nustatytais terminais ir tvarka su ieškovu, neatsiskaitė net įspėjus apie bankroto bylos kėlimą. Atsakovo skolos ieškovui siekia 1 280 883,13 Lt. Atsakovas pripažino, kad ūkinės komercinės veiklos jis nebevykdo ir negali tinkamai ir laiku vykdyti prisiimtų įsipareigojimų. Iš teismui pateikto atsakovės bendrovės balanso matyti, kad įmonės turtas sudaro 1 224 641 Lt, mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis yra                3 125 825 Lt. Teismas padarė išvadą, kad bendrovės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės ir konstatavo, kad atsakovas yra nemokus (ĮBĮ 2 str. 8 d., 4 str. 3 p., 5 str. 1 d. 1 p., 6 str., 9 str. 5 d. 1 p.). Teismas taip pat nurodė, kad, nenustačius apribojimų, nurodytų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje, ir suderinus su Vyriausybės įgaliota institucija, įmonės administratoriumi skirtinas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Teismas taip pat nurodė, kad byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių ieškovo prašymas skirti bankroto administratoriumi UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ būtų atmestas.

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Baltijos grupė“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria bankrutuojančios UAB „Koralita“ administratoriumi buvo paskirta UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, ir bankrutuojančios UAB „Koralita“ administratoriumi paskirti Sergej Kononenko.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. ĮBĮ 11 straipsnio ketvirtoji dalis, LR ūkio ministro 2003 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 4-21 patvirtintos Teismo skiriamo bankrutuojančių ir bankrutavusių įmonių administratoriaus kandidatūros derinimo tvarkos 7.4. punktas draudžia asmens, turinčio bet kokį teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paskyrimą bankroto administratoriumi. Ieškovas savo pozicijas, lūkesčius dažniausiai būna suderinęs su bankroto administratoriumi ir jie gali veikti vienas kito interesais. Kai ieškovas yra susijęs su skolininku bendrai vykdoma veikla, bendrais įsipareigojimais bei kitais bendrais interesais. Ieškovo siūlomos bankroto administratoriaus kandidatūros skyrimas, siekiant užtikrinti visų kreditorių teisių gynimą, privalo būti vertinamas itin atidžiai ir rūpestingai ir, esant bent minimalioms abejonėms, ieškovo prašomas skirti bankroto administratoriumi asmuo juo neturėtų būti skiriamas.

2. UAB „Baltijos grupė“ nurodė teismui argumentus, leidžiančius pagrįstai abejoti ieškovo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ sąžiningumu, reiškiant ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Koralita“. Šie argumentai yra pakankami, kad ieškovo siūlomas administratorius nebūtų skiriamas bendrovės bankroto administratoriumi.

3. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“, laiduodamas už UAB „Koralita“, kurio įsiskolinimai didėjo, prisiėmė papildomus įsipareigojimus už šią bendrovę UAB „Baltijos grupė“ atžvilgiu (Klaipėdos apygardos teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis, civ. b. Nr. 2-115-538/2008). UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ veikė kartu su UAB „Koralita“, nepaisant UAB „Koralita“ 1 280 883,13 Lt įsiskolinimo UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ ne tik nesiėmė jokių veiksmų skolai išsireikalauti, bet ir suteikė papildomas finansines garantijas tretiesiems asmenims už UAB „Koralita“. Šios aplinkybės prieštarauja verslo logikai ir kelia abejonių UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ finansinio reikalavimo UAB „Koralita“ pagrįstumu. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ finansinis reikalavimas sudaro daugiau nei      40 % visų kreditorinių reikalavimų ir suteikia galimybę šiai bendrovei turėti lemiamo balso teisę UAB „Koralita“ kreditorių susirinkime (komitete) bei galimybę gauti didžiausią lėšų, gautų realizuojant bankrutuojančios įmonės turtą, dalį. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ finansinio reikalavimo pagrįstumo ir jo dydžio tinkamas nustatymas gali būti viena iš lemiančių aplinkybių, užtikrinančių kitų UAB „Koralita“ kreditorių teisių apsaugą ir gynimą, o ieškovo siūlomo bankroto administratoriaus paskyrimas atsakovo bankroto administratoriumi neduoda pagrindo tikėtis kruopštaus šių aplinkybių ištyrimo ir kitų kreditorių teisių apsaugos.

4. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ yra suinteresuotas UAB „Koralita“ bankrotu juridinis asmuo. UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ laidavus už UAB „Koralita“, jis yra ne tik UAB „Koralita“ kreditorius, tačiau ir skolininkas, atsakingas už UAB „Koralita“ prievolių pagal teismo sprendimą tinkamą įvykdymą. Ieškovo ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo galima vertinti ir kaip galimą šios bendrovės siekį išvengti prievolių, kilusių iš laidavimo teisinių santykių vykdymo. Ieškovo, kaip suinteresuoto asmens, prašymas skirti šios bendrovės siūlomą bankroto administratorių privalėjo būti vertinamas kritiškai bei turėjo būti atmestas, kaip neužtikrinantis visų kreditorių teisių bei interesų apsaugos.

5. UAB „Koralita“ ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ yra glaudžiai susiję juridiniai asmenys, kurių bendri veiksmai įtakojo galimą UAB „Koralita“ nemokumo būseną. Pakeitus laikinąsias apsaugos priemones laidavimu, UAB „Koralita“ vykdyta pagrindinė veikla, iš kurios ji gaudavo dideles pajamas, buvo perkelta į UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“. Ankstesniais metais pelninga buvusi atsakovo veikla tapo nuostolinga. Šie veiksmai, iškėlus bankroto bylą, privalo būti kruopščiai ištirti bei įvertintini, tačiau, paskyrus ieškovo prašomą administratorių, tokių aplinkybių ištyrimas, taip pat ir kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga yra neužtikrinta.

6. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, privalo įvertinti visų siūlomų bankroto administratorių kandidatūras, jų atitikimą ar neatitikimą administruoti bankrutuojančią įmonę, maksimaliai objektyviai užtikrinant visų kreditorių teisių ir interesų apsaugą (ĮBĮ 11 str. 2 d.). Teismas netyrė ir nevertino, ar kita pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra nėra labiau tinkama skirti UAB „Koralita“ bankroto administratoriumi. Teismas privalėjo įvertinti abiejų administratorių kandidatūras ir paskirti tą, dėl kurio objektyvumo ar galimo nešališkumo nekilo abejonių.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovas UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad apeliantas konkrečiai nenurodo aplinkybių, kokiu pagrindu turėtu būti atmesta administratoriaus kandidatūra. Skundas paremtas motyvais, kuriais ginčijamas bankroto bylos iškėlimas. Apeliantas nepateikė motyvų ir įrodymų, kad ieškovas su atsakovu yra susijusios įmonės ir kad ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi. Apeliantas nepasinaudojo CK 6.66 straipsnyje numatyta galimybe. Ieškovas pasiūlė administratoriaus kandidatūrą, atlikęs kompetencijos ir patirties vertinimą bei atsižvelgęs į juridinio asmens veiklos teritoriją. Apelianto siūlomas administratorius administruoja dvi dideles įmones, todėl, kaip fizinis asmuo, dėl per didelio užimtumo gali netinkamai ginti visų kreditorių interesus.

 

Atskirasis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 4 dalies 1 punkte nustatyta, kad, priėmęs nutartį iškelti bankroto bylą, teismas privalo paskirti įmonės administratorių. Bankrutuojančios įmonės administratorius - tai teismo paskirtas fizinis ar juridinis asmuo, turintis teisę teikti bankroto administravimo paslaugas ir šią teisę įgijęs šio įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka (ĮBĮ 11 str. 1 d.). Jis valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą bei bankuose esančias įmonės lėšas ir jais disponuoja, užtikrina bankrutuojančios įmonės turto apsaugą, vadovauja bankrutuojančios įmonės ūkinei komercinei veiklai, taip pat privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoti ir atlikti būtinus bankroto proceso darbus (ĮBĮ 11 str. 3 d.). Taigi administratorius turi įstatyme apibrėžtus plačius įgaliojimus bankroto procese. Būtent nuo administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, atitinkantį administratoriaus kandidatūrai įstatymo keliamus reikalavimus, reikia siekti, kad administratoriaus paskyrimu būtų maksimaliai užtikrinamas kuo sklandesnis ir operatyvesnis bankroto procedūrų atlikimas, būtų išvengta ginčų tarp administratoriaus ir kreditorių dėl jų bei įmonės interesų atstovavimo tinkamumo, arba tokių ginčų kiltų kuo mažiau, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys partnerystės santykiai būtų grindžiami garbės, moralės, sąžinės ir nešališkumo principais.

Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bankrutuojančios įmonės administratorių skiria teismas iš bankroto bylos dalyvių ar Vyriausybės įgaliotos institucijos pasiūlytų asmenų tarpo. Teismas gali motyvuotai atmesti teikiamo administratoriaus (administratorių) kandidatūrą ir pareikalauti pateikti kitą administratoriaus kandidatūrą, jei teismui pasiūlyta administratoriaus kandidatūra neatitinka įstatymo reikalavimų. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį asmenį skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Ši teisė reiškia, kad teismui įstatymas suteikia bankrutuojančios įmonės administratoriaus paskyrimo prerogatyvą, todėl teismo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros. Tokia teisė užtikrina galimybę priimti racionalų, pagrįstą, protingą bei pateisinantį tuos tikslus, dėl kurių ši diskrecijos teisė suteikta, sprendimą, parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti įmonę administratorių. Administratoriaus paskyrimo klausimu priimtas teismo sprendimas turi būti pagrįstas ir paremtas įstatymu, todėl teismo diskrecijos teisė negali būti laikoma absoliučia, ypač tais atvejais, kai yra pasiūlomos kelios administratoriaus kandidatūros. Skirdamas bankroto administratorių, teismas privalo ne tik patikrinti, ar nėra įstatymo aptartų aplinkybių, dėl kurių asmuo negali būti skiriamas bankrutuojančios įmonės administratoriumi (ĮBĮ 11 str. 4 d.), bet ir, vadovaudamasis teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijais, įvertinti kiekvieną svarbią šiam klausimui aplinkybę. Taigi, teismo diskrecijos teisės apimtis ribojama teisės aktų nuostatomis, įtvirtinančiomis reikalavimus administratoriaus kandidatūrai, taip pat teisingumo, sąžiningumo bei protingumo kriterijais.

Teismas, spręsdamas administratoriaus kandidatūros parinkimo klausimą, privalo įvertinti daugelį aplinkybių, turinčių įtakos tinkamam šio klausimo išsprendimui. Saistomas būtinumo užtikrinti kuo sklandesnį bankroto procedūrų atlikimą, teismas, svarstydamas administratoriaus paskyrimo klausimą, turi įvertinti tiek asmens (asmenų), pateikusio (-ių) pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei, tiek kitų ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardintų asmenų pasiūlymus ir argumentus, taip pat įmonės, kuriai keliama bankroto byla, nuomonę bei kitas administratoriaus skyrimo išsprendimui svarbias aplinkybes, ir šio vertinimo pagrindu padaryti išvadas dėl tinkamiausios kandidatūros. Aukščiau minėta teismo diskrecijos teisė paskirti administratorių negali būti vertinama ir kaip savaime privaloma. Teismas nėra suvaržytas teikiamais pasiūlymais skirti administratoriumi vieną ar kitą asmenį, tačiau, pasirinkdamas iš kelių siūlomų kandidatų, privalo išdėstyti argumentus, dėl kurių atmeta kitas pasiūlytas administratoriaus kandidatūras.

Nuo administratoriaus veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo efektyvumas. Skiriant administratoriumi konkretų asmenį, būtina siekti, kad jis ne tik gebėtų maksimaliai užtikrinti kuo sklandesnį ir operatyvesnį bankroto procedūrų atlikimą, bet ir išvengtų konfliktų su kreditoriais bei bankrutuojančios įmonės savininkais dėl kreditorių ir įmonės interesų tinkamo atstovavimo, kad administratoriaus darbas ir bankroto procese atsirandantys teisiniai santykiai būtų grindžiami veiklos skaidrumo, sąžiningumo, objektyvumo, moralumo ir nešališkumo standartais. Įstatyme įtvirtinta administratoriaus pareiga lygiai ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus reiškia, kad bet kurie bankroto administratoriaus veiksmai ir sprendimai turi būti paremti visiško nešališkumo, teisinio nesuinteresuotumo, bet kokio interesų konflikto vengimo principais. Administratorius negali siekti naudos sau arba pasinaudodamas susidariusia situacija priimti atlygį, jei tai daroma palaikant kreditoriaus ar kitos įmonių bankroto šalies interesą, priešišką teisinių aktų nuostatoms, jis neturi imtis administruoti įmonės, kai jo darbas, pažeidžiant teisės, etikos ar moralės normas, gali būti įtakojamas kitų asmenų ar aplinkybių (Verslo administratorių etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. liepos 5 d. įsakymu Nr. 221, 2.5, 2.11 punktų nuostatos). Vadinasi, konkrečios įmonės bankroto administratoriumi negalima skirti tokio asmens, kai yra aplinkybės, verčiančios abejoti, ar toks asmuo tikrai neturi ir negali turėti teisinio suinteresuotumo tos įmonės bankroto procese.

Trečiasis asmuo UAB „Baltijos grupė“ atskirajame skunde, 2008 m. rugsėjo 1 d. pareiškime teismui (b.l. 130-133) nurodo aplinkybes, dėl kurių, jo nuomone, teismas, nutaręs iškelti UAB „Koralita“ bankroto bylą, administratoriumi nepagrįstai skyrė UAB „Klaipėdos administratorių biuras“: ieškovas, pasiūlęs administratoriaus kandidatūrą, yra susijęs su skolininku (atsakovu) bendrai vykdoma veikla, bendrais įsipareigojimais bei kitais bendrais interesais, ieškovas yra suinteresuotas bylos baigtimi ir dėl šių priežasčių nėra užtikrinama visų kreditorių apsauga. UAB „Baltijos grupė“ savo argumentus iš esmės grindė ĮBĮ 11 straipsnio 4 dalimi, be kita ko, nustatančia, kad administratorius negali turėti teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Teisėjų kolegijos nuomone, apelianto nurodyta aplinkybė, jog teismo paskirtas administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, nenustatyta ir tokios išvados negalima daryti, remiantis apelianto nurodytais argumentais.

Kaip matyti iš teismui pateiktos UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ deklaracijos (b.l. 65), bankroto administratorius patvirtino, kad nėra pagrindų, numatytų Įmonių bankroto įstatyme ir LR Ūkio ministerijos 2003 m. sausio 21 d. įsakyme Nr. 4-21, apribojančių bendrovės teisę teikti bankroto administravimo paslaugas, taip pat kad bendrovė neturi teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi.

Apeliantas UAB „Baltijos grupė“, teigdamas, kad teismo paskirtas administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi, turi įrodyti šią aplinkybę (CPK 178 str.). Apeliantas teismui turi nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, jog administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus.

Kaip matyti iš atskirojo skundo, UAB „Baltijos grupė“ teismo paskirto administratoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi sieja esą glaudžiais ieškovo ir atsakovo santykiais, dėl ko ieškovo pasiūlytas administratorius gali tinkamai neištirti visų su bankrotu susijusių aplinkybių.

Apeliantas abejoja ieškovo finansinio reikalavimo pagrįstumu, jo nuomone, ieškovas yra nesąžiningas, reikšdamas ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo, ir tai yra pagrindas neskirti jo siūlomo administratoriaus. Tačiau, kaip matyti iš atskirojo skundo, apeliantas skundžia tik teismo nutarties dalį dėl UAB „Koralita“ administratoriaus paskyrimo, nutarties dalies iškelti bendrovei bankroto bylą jis neskundžia. Dėl šios priežasties teismas negali peržengti atskirojo skundo ribų ir pasisakyti dėl pagrindo iškelti atsakovui bankroto bylą. Pažymėtina, kad bankroto administratorius pagal kreditorių pareikštus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sąrašą ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus (ĮBĮ 10 str. 3 d. 10 p.). Taigi administratorius, kaip ir teismas, turi patikrinti kiekvieno kreditoriaus, tarp jų ir ieškovo, kreditorinio reikalavimo pagrįstumą ir jo dydį. Tokiu būdu, nagrinėjant bankroto bylą, bus nustatyta, ar ir kokio dydžio ieškovo pareikštas finansinis reikalavimas ir jo dydis yra pagrįstas. Vien ta aplinkybė, jog ieškovo kreditorinis reikalavimas yra galimai nepagrįstas, nėra pagrindas neskirti jo siūlomo administratoriaus.

 Kaip jau minėta, administratorius privalo ginti visų kreditorių ir bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, tad tai, jog ieškovo kreditorinis reikalavimas sudaro daugiau nei 40 proc. visų kreditorinių reikalavimų ir suteikia teisę šiai bendrovei turėti lemiamą balsą kreditorių susirinkime (komitete), nepatvirtina ieškovo pasiūlyto ir teismo paskirto administratoriaus galimo suinteresuotumo bylos baigtimi. Pažymėtina, kad nustačius, jog administratorius savo pareigas atlieka netinkamai, jis įstatymo nustatyta tvarka gali būti atstatydintas (ĮBĮ 11 str. 8 d.).

Nors apeliantas nurodo, kad UAB „Koralita“ ir UAB „Klaipėdos šaldytuvų terminalas“ bendri veiksmai įtakojo galimą UAB „Koralita“ nemokumo būseną, tačiau šių teiginių patvirtinančių dokumentų jis nepateikė. Pažymėtina, kad ši aplinkybė galėtų būti reikšminga, sprendžiant klausimą dėl įmonės privedimo prie bankroto tyčia. Kreditoriai, kurių reikalavimus patvirtino teismas, turi teisę kreiptis į teismą dėl tyčinio bankroto nustatymo ir kreditorių susirinkimo priimtų nutarimų (ĮBĮ 21 str. 3 d.).

Pažymėtina, jog vien aplinkybė, kad ieškovas ar kitas byloje dalyvaujantis asmuo, siūlantis administratoriaus kandidatūrą, gali turėti suinteresuotumą bylos baigtimi, nereiškia, kad jo pasiūlytas administratorius negali administruoti bendrovės. Kadangi ĮBĮ nustato, kad teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi negali turėti administratorius, tad būtent administratoriaus teisinis suinteresuotumas bylos baigtimi ir turi būti įrodytas. Apeliantas teismui turi nurodyti konkrečias aplinkybes, kurios sudaro pagrindą manyti, jog administratorius yra suinteresuotas bylos baigtimi ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Apelianto UAB „Baltijos grupė“ nurodyti argumentai neleidžia daryti išvados, kad teismo paskirtas administratorius gali turėti teisinį suinteresuotumą bankroto bylos baigtimi, dėl ko jis neužtikrintų visų kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugos.

Apeliantas atskirajame skunde nurodo, kad teismas, skirdamas bankroto administratorių, netyrė ir nevertino, ar kita pasiūlyta bankroto administratoriaus kandidatūra nėra labiau tinkama skirti UAB „Koralita“ bankroto administratoriumi, kad teismas turėjo skirti tą administratorių, dėl kurio objektyvumo ir galimo nešališkumo nekilo abejonių.

Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje nurodė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių ieškovo prašymas skirti bankroto administratoriumi UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ būtų atmestas, tačiau jis nenurodė argumentų, kodėl pasirinko būtent ieškovo, o ne trečiojo asmens siūlomą administratorių. Kaip jau minėta, tik teismas turi diskrecijos teisę spręsti, kurį iš pasiūlytų kandidatų skirti bankrutuojančios įmonės administratoriumi. Naudodamasis šia teise, teismas gali paskirti bet kurį įstatymų reikalavimus atitinkantį asmenį konkrečios įmonės bankroto administratoriumi, jo nevaržo nei pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo padavusių, nei kitų ĮBĮ išvardintų asmenų pasiūlymai dėl administratoriaus kandidatūros.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ta aplinkybe, kad teismas, esant tam tikroms abejonėms dėl teismo paskirto administratoriaus objektyvumo ir galimo nešališkumo, neturėjo šio administratoriaus skirti atsakovo administratoriumi. Tačiau, kaip jau minėta, byloje nėra objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų tokius apelianto argumentus. Kadangi teismas šia nutartimi nenustatė UAB „Koralita“ administratorius UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ teisinio suinteresuotumo bylos baigtimi, nėra pagrindo abejoti administratoriaus UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ nešališkumu ir tinkamumu vykdyti jam pavestas bankroto administratoriaus funkcijas.

Apeliantas atskirajame skunde nenurodo kitų motyvų, kurie sudarytų pagrindą daryti išvadą, jog pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo jam suteikta diskrecijos teise, teisę skirti administratorių būtų įgyvendinęs netinkamai ir pažeidęs bankroto administratoriaus skyrimui keliamus tikslus ir uždavinius. Tai, kad teismas paskyrė ne apelianto siūlytą administratorių, neatima iš bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimo teisės kreiptis į teismą dėl įmonės administratoriaus pakeitimo, jeigu iškyla pagrįstos abejonės dėl administratoriaus veiklos tinkamumo ( ĮBĮ 11 str. 8 d., 23 str. 13 p.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrįsti, o pirmosios instancijos teismas klausimą dėl įmonės bankroto administratoriaus skyrimo iš esmės išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutarties dalis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties dalies negaliojimo pagrindų nėra.

 Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

 

n u t a r i a :

 

Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. rugsėjo 16 d. nutarties dalį, kuria uždarosios akcinės bendrovės „Koralita“ administratoriumi paskirtas UAB „Klaipėdos administratorių biuras“, palikti nepakeistą.

 

 

 Teisėjai                                                                                   Danutė Milašienė

        

Gintaras Pečiulis

 

Donatas Šernas