Administracinio nusižengimo byla

Nr. A5.-80-404/2017

Proceso Nr. 4-33-3-00053-2017-1

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.5.3.; 6.5.; 9.32.; 21.9.10.

ROIK: 17066108196

      (S)

PLUNGĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R I M A S

2017 m. balandžio 24 d.

Plungė

Plungės rajono apylinkės teismo teisėjas Virginijus Gedeikis,

sekretoriaujant Vilijai Budrikienei,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam T. G.,

įgaliotam atstovui Leonidui Glatkinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 99 str. 3 d., 100 str. 1 d., 205 str. 6 d.

              Teismas

n u s t a t ė:

T. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d., už automobilių remonto paslaugą gautų 3.150 Eur dydžio pajamų neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, neišrašydamas už suteiktas automobilių remonto paslaugas atitinkamos sumos sąskaitų faktūrų bei minėtų grynųjų pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 14 str. 2 d. ir 21 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10, 11, 16 ir 30 punktų nuostatas ir tokiu būdu nesumokėjo į valstybės biudžetą 677 eurų arba 18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, taip padarė Lietuvos Respublikos ANK 205 str. 6 d. numatytą administracinį nusižengimą.

Be to, T. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas darbinį veiksnumą ir teisnumą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonės darbininkui S. S., dirbusiam tėvystės atostogų metu (tėvystės atostogos nuo 2016 m. sausio iki atlikto patikrinimo 2017-01-30), remontuojant automobilių kėbulus per 2016-2017 metus (pažeidimas tęstinis), dirbtas darbo laikas nustatyta tvarka būtų atžymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir priskaičiuotas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas. S. S., būdamas tėvystės atostogose, kartą ar du per savaitę ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbdavo darbo sutartyje sulygtą darbą, už atliktą darbą iš viso grynais pinigais, niekur nepasirašydamas, gavo apie 960 Eur. Tuo T. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 147 str. 6 d., 188 str. 2 d. reikalavimus, taip padarė Lietuvos Respublikos ANK 99 str. 3 d., 100 str. 1 d., numatytus administracinius nusižengimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas T. G. teisme kaltę pagal visus administracinius kaltinimus pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, prašė skirti mažesnę baudą, negu įstatyme numatyta minimali už jo padarytus nusižengimus, dėl sunkios turtinės padėties. Paaiškino, kad gautų pinigų už atliktą automobilių remontą negalėjo atiduoti buhalterei, kuri sirgo, pinigus įsidėjo į stalčių, ten jie ir buvo surasti. Kad trūkstant darbuotojų kartais leisdavo dirbti tėvystės atostogose esančiam S. S., kaltę pripažįsta.

Padarytus teisės pažeidimus patvirtina Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos vyriausiojo tyrėjo Raimundo Kulikausko surinkta pirminė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas; tarnybinis pranešimas; pavedimas atlikti patikrinimą; patikrinimo aktai; specialisto paaiškinimas dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ūkinės finansinės veikos; T. G. paaiškinimas; VĮ Registrų centras išrašai. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vyriausiojo darbo inspektoriaus Rimando Kazbaraičio surinkta pirminė medžiaga: administracinio nusižengimo protokolas; S. S. paaiškinimas; S. S. darbo sutartis; darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiai; pranešimai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį su priedais apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas; darbo laiko apskaitos žiniaraščiai; darbo grafikai; pajamų mokesčio deklaracijos.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu. Pagal to paties įstatymo 12 str. 1 d. visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Pagal to paties įstatymo 14 str. 2 d. už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių duomenų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys. Ūkio subjekto vadovas atsako už teisingos, tikslios, išsamios ir laiku pateiktos informacijos apie ūkinius įvykius ir ūkines operacijas pateikimą vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) arba apskaitos paslaugas teikiančiai įmonei, arba apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančiam asmeniui. Pagal to paties įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3 p. pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio antras egzempliorius arba jo kvitas. Pagal tų pačių taisyklių 4 p. pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Pagal tų pačių taisyklių 10 p. Atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 (Žin., 2002, Nr. 82-3522; 2005, Nr. 97-3654), nurodytą apskaitos dokumentą (kasos aparato kvitą, pinigų priėmimo kvitą arba kita). Atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą. Pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu, atskaitingam asmeniui išduodamas kasos pajamų orderio antrasis egzempliorius arba jo kvitas. Pinigų sumokėjimo tvarką ir terminus, kurie negali būti ilgesni kaip vienas mėnuo, atskaitingam asmeniui nustato vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir patvirtina ūkio subjekto vadovas. Pagal tų pačių taisyklių 11 p. Kasos pajamų bei išlaidų orderiai pildomi tiksliai ir aiškiai rašalu, tušinuku arba techninėmis priemonėmis. Juose negali būti jokių trynimų, braukymų arba taisymų – net ir patvirtintų. Suma žodžiais pradedama rašyti didžiąja raide eilutės pradžioje. Kasos pajamų ir išlaidų orderiuose nurodomi dokumentai, kurių pagrindu priimami į kasą arba išmokami iš kasos pinigai. Pinigai priimami arba išmokami tik kasos pajamų arba išlaidų orderių išrašymo dieną. Pagal tų pačių taisyklių 16 p. visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai. Jeigu kasos operacijos nekompiuterizuotos, ūkio subjektas pildo kasos knygą (knygas), kurios (kurių) lapai turi būti sunumeruoti, perverti virvele ir užantspauduoti. Įrašas, nurodantis kasos knygos lapų skaičių, tvirtinamas ūkio subjekto vadovo ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Įrašai kasos knygoje daromi dviem egzemplioriais per kalkę arba savaiminio kopijavimo popierių. Antrieji lapų egzemplioriai turi būti atplėšiami ir naudojami kaip kasininko apyskaita, pirmieji lieka kasos knygoje. Pirmieji ir antrieji lapų egzemplioriai numeruojami tais pačiais numeriais. Trynimai ir nepatvirtinti taisymai kasos knygoje draudžiami. Taisymai turi būti patvirtinti kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašais. Ūkio subjekto struktūriniai padaliniai vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta tvarka gali pildyti atskiras kasos knygas. Kasos operacijos kiekviena užsienio valiuta turi būti surašytos atskirose kasos knygose. Biudžetinėse įstaigose biudžetinėms ir nebiudžetinėms lėšoms pildomos atskiros kasos knygos. Jeigu pildomos atskiros kasos knygos, kasos pajamų ir išlaidų orderiai numeruojami atskira eilės tvarka. Pagal tų pačių taisyklių 30 p. už apskaitos organizavimą pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo ir šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Pagal ANK 205 str. 6 d. apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas siekiant nuslėpti arba nuslepiant nuo 10 iki 50 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro) mokesčių, kurie už tikrinamąjį laikotarpį turėjo būti sumokėti pagal įstatymus, užtraukia baudą nuo 3000 iki 4300 eurų.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad T. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2017 m. sausio 30 d., už automobilių remonto paslaugą gautų 3.150 Eur dydžio pajamų neįtraukdamas į bendrovės buhalterinę apskaitą, neišrašydamas už suteiktas automobilių remonto paslaugas atitinkamos sumos sąskaitų faktūrų bei minėtų grynųjų pinigų gavimo faktą patvirtinančių dokumentų, pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d., 14 str. 2 d. ir 21 str. 1 d. reikalavimus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 10, 11, 16 ir 30 punktų nuostatas ir tokiu būdu nesumokėjo į valstybės biudžetą 677 eurų arba 18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių mokesčių, taip padarė administracinį nusižengimą, numatyta ANK 205 str. 6 d.

Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad T. G. nesumokėjo į valstybės biudžetą 677 eurų arba 18 bazinių socialinės išmokos dydžių mokesčių. Specialisto išvadoje nesumokėti 677 eurų mokesčiai taip pat yra paskaičiuoti 18 bazinių socialinės išmokos dydžių, 1 bazinį socialinės išmokos dydį prilyginant 38 eurams. Kaip minėta pagal ANK 205 str. 6 d. mokesčiai skaičiuojami baziniais bausmių ir nuobaudų dydžiais (bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 37,66 euro). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes T. G. pareikštas kaltinimas turi būti patikslintas nurodant, kad nesumokėti 677 eurų mokesčiai sudaro 18 bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių (677 Eur / 37,66 Eur.).

Pagal DK 147 str. 6 d. darbuotojų dirbtas darbo laikas žymimas darbdavio patvirtintos formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose, atskirai nurodant viršvalandinių darbų trukmę, dirbto darbo laiko trukmę poilsio ir švenčių dienomis, naktį bei nukrypimus nuo normalių darbo sąlygų, arba Vyriausybės patvirtintos pavyzdinės formos darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose.

Pagal DK 188 str. 2 d. konkretūs valandiniai tarifiniai atlygiai, mėnesinės algos, kitos darbo apmokėjimo formos ir sąlygos, darbo normos (išdirbio, laiko, aptarnavimo ir kt.) nustatomos kolektyvinėse ir darbo sutartyse.

Pagal ANK 99 str. 3 d. tyčinis Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimas arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 2700 iki 6000 eurų.

Pagal ANK 100 str. 1 d. darbuotojų darbo laiko nežymėjimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje arba žinomai neteisingų duomenų apie įmonėse, įstaigose, organizacijose pagal darbo sutartis dirbančių asmenų darbo laiką (įskaitant viršvalandinius darbus, darbą nakties metu, poilsio ir švenčių dienomis, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų) įrašymas į darbo laiko apskaitos žiniaraštį užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 150 iki 1450 eurų.

Surinkti įrodymai patvirtina, kad T. G. būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ (juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), buveinė (duomenys neskelbtini)) direktoriumi, turėdamas darbinį veiksnumą ir teisnumą, būdamas darbuotojų atžvilgiu darbdavio įgaliotu asmeniu, vykdančiu darbdavio funkcijas, neužtikrino, kad įmonės darbininkui S. S., dirbusiam tėvystės atostogų metu (tėvystės atostogos nuo 2016 m. sausio iki atlikto patikrinimo 2017-01-30), remontuojant automobilių kėbulus per 2016-2017 m. (pažeidimas tęstinis) dirbtas darbo laikas nustatyta tvarka būtų atžymėtas darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose ir priskaičiuotas darbo sutartyje sulygtas atlyginimas. S. S. būdamas tėvystės atostogose kartą ar du per savaitę ateidavo į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirbdavo darbo sutartyje sulygtą darbą, už atliktą darbą iš viso grynais pinigais, niekur nepasirašydamas, gavo apie 960 Eur. Tuo T. G. pažeidė DK 147 str. 6 d., 188 str. 2 d. reikalavimus ir padarė ANK 99 str. 3 d., 100 str. 1 d., numatytus administracinius nusižengimus.

Kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinius nusižengimus ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 str. 1 d. 1 p.), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (ANK 36 str.).

Skirdamas nuobaudą teismas vadovaujasi ANK 34 str. nuostatomis dėl administracinės nuobaudos parinkimo, baudos dydžio nustatymo išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą.

Sprendžiant kaltininko prašymą dėl minimalios baudos mažinimo, taikant ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatas, teismas turi atsižvelgti į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais.

T. G. teismui pateikė duomenis - apie 2017-02-23 įmokėtus 3.150 Eur į UAB „(duomenys neskelbtini)“ kasą; apie įmonės buhalterės D. K. nedarbingumą nuo 2017-01-23 iki 2017-02-03; apie savo sugyventinės E. S. darbovietę, gaunamas pajams; jų sūnaus G. G. gimimą (duomenys neskelbtini); apie mokamą išlaikymą vaikui iš ankstesnės santuokos; du įmonės sertifikatus apie aukštą kredito reitingą.

VDI Telšių teritorinio skyriaus įgaliotas atstovas Leonidas Glatkinas teisme nurodė, kad kaltininkas kaltę pripažino nuo tyrimo pradžios, tyrimui netrukdė, todėl neprieštarauja dėl mažesnės baudos paskyrimo. 

Teismas, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo kriterijais, skiria mažesnę baudą negu įstatyme numatyta minimali už jo padarytus nusižengimus, nes tokios baudos paskyrimas atliks prevencijos funkciją kaltininkui nedaryti kitų administracinių nusižengimų.  

Pažeidėjas padarė kelis administracinius nusižengimus, todėl administracinės nuobaudos skiriamos už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai ir galutinė nuobauda skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų (ANK 38 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 str. 1 d. 1 p., 636 str.,

n u t a r i a:

T. G. pripažinti kaltu padarius administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos ANK 99 str. 3 d., 100 str. 1 d., 205 str. 6 d., ir jam paskirti administracines nuobaudas:

- pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį – baudą 2.700 Eur (du tūkstančius septynis šimtus eurų);

- pagal ANK 100 straipsnio 1 dalį – baudą 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų);

- pagal ANK 205 straipsnio 6 dalį – baudą 3.000 Eur (tris tūkstančius eurų).

  Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, nustatyti galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – baudą 3.000 Eur, kurią, pritaikius ANK 34 straipsnio 5 dalį, sumažinti iki 2.000 Eur (dviejų tūkstančių eurų).

Išaiškinti T. G., kad paskirtą baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos į bet kurią Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokėjimo pavedime nurodyti administracinio nusižengimo identifikacinį kodą (ROIK).

Neturint galimybės sumokėti baudą, ANK 675 straipsnio 3 dalyje, numatyta teisė dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo kreiptis Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka (per anksčiau nurodytą 40 dienų terminą kreiptis į vietos mokesčių administratorių dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo dalimis). Nesumokėjus baudos per nustatytą terminą, ją išieško antstolis (ANK 676 str. 1, 2 d.).

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.

Teisėjas                                                   (parašas)                                               Virginijus Gedeikis