Civilinė byla Nr. 2-1777-241/2020

        Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00217-2019-7

        Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.6

                                     (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. lapkričio 26 d.

Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Gasiūnienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „ROMIRIS“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Reston Solutions“ bankroto byloje (civilinės bylos Nr. B2-470-580/2020).

Teismas

n u s t a t ė :

I.                      Ginčo esmė

1.       Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 12 d. nutartimi iškėlė uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „Reston Solutions“ bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė mažąją bendriją (toliau – MB) „Insolventa“; 2019 m. gegužės 21 d. nutartimi taikė supaprastintą bankroto procesą bei patvirtino įmonės kreditorių sąrašą ir jų finansinius reikalavimus, vėliau juos tikslino; 2019 m. liepos 1 d. nutartimi pripažino įmonę bankrutavusia ir paskelbė likviduojama dėl bankroto.

2.       Pareiškėja UAB „ROMIRIS“ 2020 m. rugpjūčio 8 d. pateikė teismui prašymus: maksimaliai pratęsti terminą atlikti BUAB „Reston Solutions“ dokumentų patikrinimą arba dokumentų patikrinimui nustatyti papildomą ne trumpesnį nei 20 dienų terminą nuo dokumentų perdavimo kreditorei ir (arba) nuo sąlygų dokumentų tikrinimui sudarymo; įpareigoti nemokumo administratorę perduoti pareiškėjai arba pareiškėjos pasirinktam antstoliui BUAB „Reston Solutions“ dokumentus patikrinimui teismo nustatytam terminui; už teismo 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. liepos 13 d. nutarčių nevykdymą bei veikimą prieš greitą teisminį nagrinėjimą skirti atsakovei ir nemokumo administratorei maksimalias baudas pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 95 straipsnio nuostatas, 50 proc. jų sumos priteisiant pareiškėjai. 

3.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi pareiškėjos UAB „ROMIRIS“ prašymus atmetė, nurodė, kad nutartis neskundžiama.

4.       Pareiškėja UAB „ROMIRIS“ pateikė atskirąjį skundą prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį, kuria netenkintas prašymas pripažinti BUAB „Reston Solutions“ bankrotą tyčiniu; panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartį, kuria netenkintas pareiškėjos prašymas perduoti jai BUAB „Reston Solutions“ dokumentus patikrinimui teismo nustatytam patikrinimo terminui bei perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, arba prašymo netenkinus, pripažinti BUAB „Reston Solutions“ bankrotą tyčiniu remiantis byloje esančiais įrodymais; sujungti civilines bylas Nr. B2-1002-580/2020 ir Nr. B2-470-580/2020, kadangi įrodymai, kuriais remiamasi skunde, pateikti į abi bylas, tačiau paskirstyti taip, kad byloje dėl bankroto pripažinimo tyčiniu dalis įrodymų neregistruota; pridėti prie bylos teikiamus įrodymus; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II.                       Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5.       Vilniaus apygardos teismas 2020 m. spalio 5 d. nutartimi pareiškėjos UAB „ROMIRIS“ atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties atsisakė priimti.

6.       Teismas nurodė, kad 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartimi spręsti prašymai: pratęsti terminą atlikti dokumentų patikrinimą; įpareigoti nemokumo administratorę perduoti pareiškėjai arba pareiškėjos pasirinktam antstoliui BUAB „Reston Solutions“ dokumentus patikrinimui; už teismo 2020 m. vasario 26 d. ir 2020 m. liepos 13 d. nutarčių nevykdymą atsakovei ir nemokumo administratorei paskirti baudą. Klausimas dėl termino pratęsimo nespręstas, nes buvo likusios 23 dienos, dokumentų tikrinimo sąlygos buvo aptartos ankstesnėse nutartyse, prašymas dėl baudos skyrimo atmestas. Nurodyta, kad nutartis neskundžiama.

7.       Teismas pabrėžė, kad nei vienas išspręstas klausimas neužkerta kelio bylos procesui bei nėra nurodyta, kad nutartis yra skundžiama (CPK 334 straipsnio 1 dalis). Teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis neskundžiama, todėl atskirąjį skundą atsisakyta priimti.

8.       Teismas, pasisakydamas dėl prašymo sujungti civilines bylas Nr. B2-1002-580/2020 ir Nr. B2-470-580/2020, nurodė, kad civilinė byla Nr. B2-1002-580/2020 yra baigta, todėl bylų sujungimo klausimas negali būti sprendžiamas. Klausimas turės būti sprendžiamas pagal CPK 136 straipsnio taisykles, jeigu Lietuvos apeliacinis teismas tenkinęs atskirąjį skundą panaikintų Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartį ir grąžintų bylą nagrinėti iš naujo.

III.                      Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

9.       Pareiškėja UAB „ROMIRIS“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės – skundą tenkinti bei nustatyti (pratęsti) terminą leidimui atlikti BUAB „Reston Solutions“ dokumentų patikrinimą maksimaliam 3 mėnesių terminui, jį skaičiuojant nuo dokumentų perdavimo kreditoriui ir (arba) sąlygų dokumentų tikrinimui atlikti sudarymo; įpareigoti nemokumo administratorę perduoti pareiškėjai patikrinimui BUAB „Reston Solutions“ dokumentus teismo nustatytam terminui; už Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. (nustačius terminą veiklos patikrinimui iki 2020 m. rugsėjo 19 d.) nutarčių nevykdymą bei veikimą prieš greitą teisminį nagrinėjimą skirti atsakovei ir nemokumo administratorei maksimalias baudas pagal CPK 95 straipsnio nuostatas, 50 proc. jų sumos priteisiant pareiškėjai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

9.1.                      Teismas nepaisė imperatyvios nuostatos, kad teismo funkcija įrodymų rinkime bankroto proceso metu yra aktyvi, kad teismas turi pareigą užtikrinti savo nutarčių įgyvendinimą (2020 m. vasario 26 d. nutarties dėl leidimo atlikti įmonės veiklos patikrinimą) bei rinkti įrodymus savo iniciatyva, kai to reikalauja viešasis interesas ir nesiėmus šių priemonių būtų pažeistos asmens, visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai. Teismas ne tik pats nerinko įrodymų, bet ir nesudarė realių galimybių pareiškėjai pagal suteiktą leidimą juos išreikalauti. Taigi teismas nevykdė pareigos tinkamai organizuoti procesą, nesiėmė poveikio priemonių kaltam asmeniui, todėl atsirado kliūtis bylos eigai – eliminuotos kreditorės teisės, numatytos CPK 42 straipsnyje. Neužtikrinus kreditorės teisių byla negalėjo būti nagrinėjama, dokumentų neperdavimas užkerta galimybę vykti procesui, kas sudaro pagrindą pateikti atskirąjį skundą.

9.2.                      Pareiškėja prašė įpareigoti nemokumo administratorę perduoti dokumentus patikrinimui, nes administratorė nesudaro sąlygų jų patikrinimui. Todėl reikalinga dokumentus paimti bei juos perduoti kreditorei dokumentų tikrinimo laikotarpiui. Teismas 2020 m. liepos 31 d. nutartyje pažymėjo, kad yra dokumentų paėmimo galimybė, jei nebus sudarytos sąlygos atlikti veiklos ir dokumentų patikrinimą. Tik dokumentų paėmimas iš nemokumo administratorės gali užtikrinti tolesnę proceso eigą, pareiškėjos teises.

9.3.                      Neturi reikšmės teismo argumentas, kad skundui neduotina eiga, nes byla dėl bankroto pripažinimo tyčiniu išnagrinėta. Skundžiama nutartis priimta, leidimas atlikti veiklos patikrinimą suteiktas bankroto byloje. Be to, nors pareiškimas dėl tyčinio bankroto išnagrinėtas 2020 m. rugpjūčio 11 d., 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartyje nustatyta, kad terminas atlikti veiklos patikrinimą nėra pasibaigęs ir skaičiuotinas iki 2020 m. rugsėjo 16 d.

9.4.                      Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis laikytina neįvykdyta iki šiol, todėl ji vykdytina įpareigojant atsakovę perduoti pareiškėjai bankrutavusios įmonės dokumentus veiklos patikrinimui.

10.       Atsakovės BUAB „Reston Solutions“ nemokumo administratorė MB „Insolventa“ prašo apeliantės atskirąjį skundą atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais esminiais argumentais:

10.1.                      Teismas pagrįstai nurodė, kad visi pareiškėjos prašymai byloje buvo išspręsti (atmesti) ir Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis neužkerta kelio bylos procesui.

10.2.                      CPK aiškiai yra įtvirtinta, jog apeliacine tvarka neskundžiamos nutartys, kurios neužkerta kelio tolesnei bylos eigai (CPK 334 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Apeliantės argumentai neva kreditoriaus teisės procese nebuvo užtikrintos, byla negalėjo būti nagrinėjama, o dokumentų neperdavimas pareiškėjai užkerta galimybę procesui byloje vykti, kas sudaro pagrindą pateikti atskirąjį skundą, yra nepagrįsti nei faktinėmis, nei teisinėmis aplinkybėmis.

10.3.                      Apeliantė po skundžiamos nutarties priėmimo, 2020 m. spalio 12 d. pateikė Vilniaus apygardos teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, kuriame nurodytos tos pačios aplinkybės, kurios buvo nurodytos teikiant ankstesnius prašymus, dėl kurių priimta skundžiama nutartis. Taigi skundžiama nutartimi nebuvo užkirstas kelias tolesnei proceso eigai, apeliantė ir toliau teikia prašymus dėl susipažinimo su dokumentais, baudų skyrimo.

10.4.                      Apeliantės argumentai, kad neva nebuvo atsižvelgta į aplinkybes, jog kreditorei, nepaisant teismo leidimo, nebuvo realių galimybių rinkti ir teikti įrodymus į civilinę bylą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, yra visiškai nepagrįsti ir nesusiję su skundžiama nutartimi, be to kreditorė turėjo visas galimybes susipažinti su įmonės dokumentais, tačiau pati savo teisės neįgyvendino.

10.5.                      Visi kiti atskirajame skunde pateikiami argumentai su skundžiama nutartimi nesusiję nei teisiškai, nei faktiškai.

Teismas

k o n s t a t u o j a :

IV.                      Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11.       Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320

12.       Nagrinėjamu atveju pareiškėja skundžia teismo nutartį, kuria atsisakyta priimti jos atskirąjį skundą, pateiktą dėl teismo nutarties, kuria buvo atmesti pareiškėjos prašymai dėl termino atlikti BUAB „Reston Solutions“ dokumentų patikrinimą pratęsimo, nemokumo administratorės įpareigojimo perduoti pareiškėjai arba pareiškėjos pasirinktam antstoliui BUAB „Reston Solutions“ dokumentus patikrinimui teismo nustatytam terminui bei baudos atsakovei ir nemokumo administratorei pagal CPK 95 straipsnio nuostatas skyrimo.

13.       Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 straipsnio 1 dalis). Specialusis įstatymas, skirtas bankroto bylų nagrinėjimui, yra Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymas (toliau – ir JANĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja šio specialiojo įstatymo nuostatoms. Taigi, jei JANĮ nenustato tam tikrų bankroto bylos nagrinėjimo ypatumų, taikomos CPK nuostatos. 

14.       Vadovaujantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo dviem atvejais – kai tokia galimybė yra tiesiogiai nurodyta konkrečiame CPK straipsnyje arba tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Dėl kitų pirmosios instancijos teismo nutarčių atskirieji skundai negali būti paduodami, bet motyvai dėl šių nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo gali būti įtraukiami į apeliacinį skundą (CPK 334 straipsnio 3 dalis). 

15.       Taigi, siekiant įvertinti skundžiamos teismo nutarties pagrįstumą, turi būti nustatyta, ar teismo nutartis, kuria netenkinti minėti pareiškėjos prašymai, yra apeliacinio apskundimo objektas, t. y. ar jos apskundimo galimybė yra nustatyta atitinkamose JANĮ ar CPK normose, ar ši nutartis neužkerta kelio tolesnei bylos eigai. 

16.       Apeliantės teigimu, jos teisės procese nebuvo užtikrintos, dokumentų neperdavimas užkerta kelią procesui byloje vykti.

17.       JANĮ 65 straipsnyje reglamentuojama Juridinio asmens dokumentų patikrinimo tvarka. Teismas, gavęs motyvuotą prašymą, gali leisti kreditoriui, siekiančiam skųsti teismui juridinio asmens, kuriam iškelta bankroto byla, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto sprendimus, ginčyti juridinio asmens sudarytus sandorius (actio Pauliana) ar kreiptis į teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu, atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą (JANĮ 65 straipsnio 1 dalis). Juridinio asmens dokumentų patikrinimas negali trukti ilgiau kaip 3 mėnesius nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos (JANĮ 65 straipsnio 2 dalis). Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad nuo teismo nutarties leisti atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą įsiteisėjimo dienos nemokumo administratorius privalo: 1) sudaryti sąlygas kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais; 2) pateikti kreditoriui prašomų dokumentų kopijas. Nemokumo administratorius už juridinio asmens dokumentams patikrinti skirtą darbo laiką ir dokumentų kopijų pateikimą gali pareikalauti iš juridinio asmens dokumentų patikrinimą atliekančių kreditorių pagrįsto dydžio atlyginimo (JANĮ 65 straipsnio 4 dalis). JANĮ nereglamentuoja klausimų dėl nurodyto termino atlikti juridinio asmens dokumentų patikrinimą pratęsimo ar klausimų dėl sąlygų kreditoriui susipažinti su juridinio asmens dokumentais detalizavimo, ar juo labiau apskundimo. 

18.       CPK 199 straipsnyje, reglamentuojančiame rašytinių įrodymų išreikalavimą, numatyta, kad rašytiniai įrodymai, kurių teismas reikalauja iš fizinių asmenų ar juridinių asmenų, siunčiami teismo nustatytu terminu tiesiogiai teismui (2 dalis), taip pat teismas gali asmeniui, kuris prašo išreikalauti rašytinį įrodymą, duoti liudijimą apie teisę gauti tą įrodymą, kad jis būtų pateiktas teismui (4 dalis). Tačiau nurodytame CPK 199 straipsnyje ir kitose proceso teisės normose nėra tiesiogiai įtvirtinta šalių teisė joms nepalankų rezultatą, susijusį su rašytinių įrodymų išreikalavimu (teismo liudijimo (ne)išdavimu), apskųsti atskiruoju skundu. Tokiu atveju vertintina, ar toks teismo procesinis veiksmas (nutartis) užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.

19.       Remiantis kasacinio teismo praktika, nutartis laikoma užkertančia galimybę proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-270-1075/2019). Šiuo konkrečiu atveju pirmosios instancijos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis nesudaro jokių kliūčių atsakovės bankroto bylos eigai, nes pareiškėjai paliktos galimybės tęsti juridinio asmens veiklos patikrinimo veiksmus, t. y. iš esmės rinkti į bylą reikiamus įrodymus; bankroto bylos nagrinėjimas vyksta toliau, pareiškėjai neužkirstas kelias teikti į bylą prašymus ar įrodymus. Taip pat iš teismų informacinėje LITEKO sistemoje esančių atsakovės bankroto bylos duomenų matyti, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 19 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1725-798/2020, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1002-580/2020, panaikinta ir klausimas dėl atsakovės BUAB „Reston Solutions“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

20.       Išdėstytą poziciją pagrindžia ir teismų formuojama praktika, pagal kurią pirmosios instancijos teismo procesiniai sprendimai, priimti CPK 199 straipsnio pagrindu, negali būti skundžiami atskiraisiais skundais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-245-378/2018; Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-882-241/2020; 2019 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-335-407/2019; 2018 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-713-464/2018; 2015 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1111-516/2015).

21.       Nors atskirajame skunde apeliantė ir neteikia argumentų dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta byloje dalyvaujančiam asmeniui skirti baudą, apskundimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pagal formuojamą teismo praktiką, teismo nutartis, kuria yra atsisakoma skirti dalyvaujančiam byloje asmeniui baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis, nėra apeliacinio apskundimo objektas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-517/2014, 2020 m. vasario 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-151-516/2020; 2020 m. rugsėjo 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-1132-790/2020).

22.       Esant nustatytoms faktinėms aplinkybės, aptartam teisiniam reguliavimui ir nurodytai teismų praktikai, konstatuotina, kad Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutartis nėra apeliacinio apskundimo objektas, todėl skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio     5 d. nutartimi pagrįstai atsisakyta priimti dėl jos pareiškėjos paduotą atskirąjį skundą. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės teisingam šio klausimo išsprendimui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. 

23.       Apeliacinės instancijos teismas nepriima ir nevertina apeliantės kartu su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų (skundo kopija dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties; Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d. nutartis, 2020 m. liepos 13 d. nutartis, 2020 m. liepos 31 d. nutartis; pareiškėjos prašymai teismui, antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, Nemokumo administratorių priežiūros institucijos raštas), nes jie nesusiję su ginčo klausimo dėl atskirojo skundo priėmimo išsprendimu, neargumentuota jų pateikimo būtinybė (CPK 180, 314 straipsniai), be to, teismų procesiniai sprendimai nelaikytini naujais įrodymais CPK 314 straipsnio prasme, teismas esant poreikiui su jais gali susipažinti LITEKO sistemoje (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

24.       Vadovaujantis CPK 95 straipsnio 2 dalimi, teismas, nustatęs šio straipsnio 1 dalyje nustatytus piktnaudžiavimo atvejus (dalyvaujantis byloje asmuo nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį (apeliacinį ar kasacinį skundą, prašymą atnaujinti procesą, pateikė kitą procesinį dokumentą) arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą), gali paskirti dalyvaujančiam byloje asmeniui iki penkių tūkstančių eurų baudą, iki 50 procentų iš šios baudos gali būti skiriama kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui. Atskirajame skunde apeliantės formuluojamas prašymas skirti atsakovei ir jos nemokumo administratorei baudą už Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 26 d., 2020 m. liepos 13 d. ir 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarčių nevykdymą bei veikimą prieš greitą teisminį nagrinėjimą netenkinamas. Apeliantė neteikia jokių argumentų dėl atsakovės ar jos nemokumo administratorės veiksmų, susijusių su šiuo apeliaciniu procesu, galinčių lemti baudos skyrimą.  

25.       2020 m. lapkričio 26 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas apeliantės prašymas „nagrinėti atskiruosius skundus bendrai“, kuriame prašoma sujungti atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1002-580/2020, kuria netenkintas prašymas pripažinti BUAB „Reston Solutions“ bankrotą tyčiniu, ir atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-470-580/2020, kuria netenkinti pareiškėjos prašymai perduoti  BUAB „Reston Solutions“ dokumentus patikrinimui, į vieną apeliacinį procesą ir juos nagrinėti vienoje byloje. Nurodytų bylų apeliacinėje instancijoje sujungimo klausimas negali būti tenkinamas dėl šių priežasčių: atskirasis skundas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 11 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-1002-580/2020, Lietuvos apeliaciniame teisme yra išnagrinėtas, skundžiama nutartis panaikinta ir klausimas dėl BUAB „Reston Solutions“ bankroto pripažinimo tyčiniu perduotas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (šios nutarties 19 punktas); o procesas dėl Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. B2-470-580/2020, Lietuvos apeliaciniame teisme nėra pradėtas, nes nagrinėjamoje byloje sprendžiamas Vilniaus apygardos teismo 2020 m,. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Dėl bylos procesinės baigties

26.       Apibendrindamas išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė nagrinėjamam klausimui aktualias teisės normas, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, todėl pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos atskirąjį skundą dėl neskundžiamos Vilniaus apygardos teismo 2020 m. rugpjūčio 24 d. nutarties. Apeliantės argumentai skundžiamos nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia, todėl ji paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo 2020 m. spalio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja                                                Danutė Gasiūnienė