Administracinė byla Nr. I-2615-402/2015
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00397-2015-1
Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2.;15.2.3.; 74.
(S)
KAUNO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS
SPRENDIMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. lapkričio 23 d.
Kaunas
Kauno apygardos administracinio teismo teisėja Natalja Zelionkienė,
sekretoriaujant Sandrai Barodicaitei,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, ir
n u s t a t ė:
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą (b. l. 4-5).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2014-06-07 iki 2014-10-01 jis buvo laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje, kuriame buvo pažeistos jo teisės dėl netinkamo kalinimo, gyvenamojo ploto vienam asmeniui teko mažiau, nei numatyta teisės aktuose. Pareiškėjas teigia, kad įstatymas numato, kad vienam laikomam tardymo izoliatoriuje asmeniui turi tekti nuo 3,6 iki 5 kv. m. grindų ploto. Neturtinę žalą kildina iš to, kad buvo deportuotas iš Jungtinės Karalystės, todėl laikomas Kauno tardymo izoliatoriuje patyrė dvasinį šoką, pažeminimą, neigiamus išgyvenimus, kurie pasireiškė emocine depresija, stresu ir kitais nepatogumais. Prašė skundą tenkinti ir priteisti iš atsakovo 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.
Atsakovo atstovas atsiliepime į skundą (b.l. 8-9) nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Iš sveikatos istorijos įrašų matyti, jog pareiškėjo psichinė sveikata kalėjimo Kauno tardymo izoliatoriuje metu buvo gera. Nusiskundimų dėl sveikatos sutrikimų, susijusių su laikymo sąlygomis Kauno TI neturėjo. Pažymėjo, jog sprendžiant klausimą apie suimtųjų deportavimą iš Jungtinės Karalystės į Kauno TI dalyvavo Jungtinės Karalystės kalinimų įstaigų specialistai, kurie nustatė, kad kalinimo sąlygos Kauno TI atitinka Jungtinės Karalystės standartus. Atsakovo manymu, Kauno TI pareigūnų veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, o pareiškėjas skundu siekia užsidirbti pinigų. Prašė teismo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Pareiškėjo skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam būnant Kauno tardymo izoliatoriuje nebuvo užtikrinta jo teisė į kalinimą tinkamomis sąlygomis, t.y. jis buvo kalinamas perpildytose kamerose.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas ir dėl turtinės bei neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Žala turi būti atlyginta, kai institucija (jos pareigūnas) neįvykdo įstatymuose nustatytos pareigos arba atlieka veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidžia bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 str.). Turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginama CK ir kitų įstatymų nustatyta tvarka. Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos institucijos (nagrinėjamu atveju – Kauno TI) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar Kauno TI arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pažymėtina, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pareiškėjas skunde nurodė, jog jis buvo kalinamas Kauno tardymo izoliatoriaus kamerose, kurių gyvenamasis plotas neatitiko teisės aktų reikalavimų.
Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (Toliau tekste - Įsakymas) 1.3.1 punkte nurodyta, jog vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv.m.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-09-30 buvo kalinamas įvairiose kamerose: laikotarpiu nuo 2014-06-05 iki 2014-07-01 buvo kalinamas kameroje Nr. 347, kurioje asmeniui tenkantis plotas buvo nuo 4,08 iki 5,43 kv.m.; nuo 2014-07-01 iki 2014-07-23 ir nuo 2014-07-29 iki 2014-09-09 buvo kalinamas kameroje Nr. 163, kurioje pareiškėjui atskirais laikotarpiais teko ploto nuo 4,10 iki 5,47 kv.m.; nuo 2014-07-25 iki 2014-07-28 buvo kalinamas kameroje Nr. 334, kurioje pareiškėjui teko ploto 5,58 kv.m.; nuo 2014-09-11 iki 2014-09-17 buvo kalinamas kameroje Nr. 345, kurioje pareiškėjui teko ploto 4,41 kv.m.; nuo 2014-09-19 iki 2014-09-30 buvo kalinamas kameroje Nr. 341, kurioje pareiškėjui teko ploto 4,64 kv.m. (b.l. 12-14).
Pagal minėtus duomenis nustatyta, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu Kalėjimų departamento prie LR teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 1.3.1 punkte nurodyta, minimali ploto norma, t.y. 3,6 kv.m., buvo užtikrinta. Todėl pareiškėjo argumentai, jog jis buvo kalinamas kamerose, kuriose jam teko mažesnė, nei įstatymuose numatyta minimali, ploto norma yra nepagrįsti.
Atsakovas atsiliepime (b.l. 9) pažymėjo, jog sprendžiant klausimą apie suimtųjų deportavimą iš Jungtinės Karalystės į Kauno TI dalyvavo Jungtinės Karalystės kalinimų įstaigų specialistai, kurie nustatė, kad kalinimo sąlygos Kauno TI atitinka Jungtinės Karalystės standartus.
Byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas dėl maisto kokybės ar kaloringumo būtų kreipęsis į Kauno TI administraciją. Bylos duomenys patvirtina, kad Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2014-02-08 buvo gavusi informaciją, jog buvo pateikta nekokybiška varškė, nepakanka maisto, dėl maitinimo organizavimo ir pagal gautus skundus 2014-02-19 buvo atliktas patikrinimas (2014-02-19 patikrinimo aktas nr. 33VMĮP-174), tačiau pranešimas nepasitvirtino. Taigi, darytina išvada, kad į suimtųjų ir nuteistųjų skundus dėl galimai netinkamos maisto kokybės yra reaguojama, atliekami patikrinimai, randami trūkumai, jie šalinami, todėl pareiškėjo motyvai dėl nepakankamai kaloringo ar nekokybiško maisto, kai jis pats į atitinkamas tarnybas dėl šių aplinkybių nebuvo kreipęsis, laikytini deklaratyvaus pobūdžio ir atmestini.
Į bylą pateikti įrodymai apie pareiškėjo sveikatos būklę vertinamuoju laikotarpiu, patvirtina, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu kreipėsi į Kauno TI Sveikatos priežiūros tarnybą dėl galvos skausmo, nugaros skausmo (b.l. 27), tačiau įrodymų apie pareiškėjo kreipimąsi į gydytojus dėl depresijos, kitų psichinės sveikatos pablogėjimų ginčui aktualiu laikotarpiu, nėra pateikta, todėl, teismo nuomone, byloje nėra jokių įrodymų apie netinkamų kalinimo sąlygų poveikį pareiškėjo sveikatai, emocinei, psichinei būklei, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr. pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje aiškinant Administracinių bylų teisenos įstatymo normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz. Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus konstatuotina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veikų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno TI, yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
n u s p r e n d ž i a :
Pareiškėjo S. G. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai ar per Kauno apygardos administracinį teismą.
Teisėja Natalja Zelionkienė