Civilinė byla Nr. e2A-3-589/2022
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-06746-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1; 2.6.1.6;3.3.1.14; 3.3.1.18.2;
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2022 m. vasario 15 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramunės Čeknienės, Ritos Dambrauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vyginto Mažuikos,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. I. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020 dėl skolos priteisimo pagal ieškovo M. I. ieškinį atsakovei viešajai įstaigai Krepšinio klubui „Lietkabelis“, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų – K. L., D. L., Ž. J., G. L., S. J., uždarajai akcinei bendrovei „Apostat“.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. I. prašė priteisti iš atsakovės viešosios įstaigos (toliau – ir VšĮ) krepšinio klubo „Lietkabelis“ 67 000 Eur skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad ieškovas nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. liepos 29 d. ėjo atsakovės direktoriaus pareigas ir buvo atsakovės valdybos narys. 2016-2017 m. atsakovei trūko apyvartinių lėšų atsiskaityti su sportininkai ir kitais įstaigos kreditoriais. Ieškovas, kaip atsakovės direktorius, stengdamasis, kad honorarai žaidėjams būtų mokami laiku, o laikinas lėšų stygius nesukeltų žaidėjams nepasitenkinimo ir nenukentėtų krepšinio komandos „Lietkabelis“ rezultatai (dėl žaidėjų motyvacijos negaunant sutarto honoraro), iš savo asmeninių lėšų grynaisiais pinigais 2016 m. rugsėjo 28 d. sumokėjo K. L. 7 500 Eur honorarą, 2016 m. spalio 22 d. – 7 000 Eur honorarą, 2016 m. rugsėjo 27 d. sumokėjo D. L. – 8 500 Eur honorarą, 2016 m. spalio 22 d. – 8 000 Eur honorarą. Ieškovas žaidėjams K. L. ir D. L. sumokėjo 31 000 Eur sumą. 2016 m. rugsėjo 18 d. ieškovas sumokėjo Ž. J. 4 500 Eur honorarą, 2016 m. spalio 22 d. – 4 000 Eur honorarą. 2016 m. spalio 22 d. sumokėjo G. L. – 2 000 Eur honorarą, 2016 m. spalio 26 d. – 4 500 Eur honorarą. 2017 m. spalio 2 d. ieškovas sumokėjo S. J. – 7 000 Eur honorarą, 2017 m. spalio 24 d. – 7 000 Eur honorarą, o 2017 m. gruodžio 21 d. – 7 000 Eur honorarą. Pagal visus nurodytus mokėjimus ieškovas ir žaidėjai pasirašė pakvitavimus dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartis.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. birželio 16 d. sprendimu ieškovo M. I. ieškinį atmetė bei priteisė iš M. I. 47,50 Eur į valstybės biudžetą procesinių dokumentų įteikimo išlaidas, panaikino atsakovė atžvilgiu taikytas laikinąsias apsaugos priemones.
4. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėjas VšĮ „Lietkabelis“) su trečiaisiais asmenimis – G. L., Ž. J., D. L., K. L., S. J. sudarė sportinės veiklos sutartis, pagal kuriais įsipareigojo sumokėti tretiesiems asmenims honorarus už žaidimą 2016/2017 m. sezonuose ir 2017/2018 m. sezonuose.
5. Nurodė, kad ieškovas savo reikalavimą grindžia pateiktais pakvitavimais apie išmokėtas pinigines sumas tretiesiems asmenimis. Ieškovas pateikė krepšinio žaidėjų D. L., K. L., G. L., Ž. J., S. J. pasirašytus pakvitavimus dėl atsiskaitymo pagal sportinės veiklos sutartis, pagal kuriuos laikotarpyje nuo 2016 m. rugsėjo 18 d. iki 2016 m. spalio 26 d. sumokėtos sumos aukščiau minėtiems krepšininkams: G. L. viso sumokėta 6 500 Eur, Ž. J. sumokėta 8 500 Eur, S. J. viso sumokėta 21 000 Eur, K. L. viso sumokėta 14 500 Eur, D. L. viso sumokėta 16 500 Eur.
6. Pažymėjo, kad pagrindinis įrodymas, patvirtinantys atsiskaitymo faktą yra pakvitavimai, tačiau pažymėjo, jog pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 4 punkto nuostatas pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, taip pat pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį, prašymą išduoti pinigus, sąskaitas ir kitus dokumentus), išrašius kasos išlaidų orderį. Taip pat pažymėjo, kad bet kuri įmonės finansinė operacija turi būti įtraukta į įmonės apskaitą ir pagrįsta atitinkamu finansiniu dokumentu. Juridinio asmens operacijos negali būti grindžiamos kitokiais, nei finansiniai dokumentai, įrodymais. Pažymėjo, kad įrašai apskaitos registruose nebuvo padaryti. Atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Apostat“ nurodė, kad ieškovas dėl ginčo finansines operacijos iki kreipimosi į teismą dienos nebuvo pranešęs ir nebuvo pateikęs tai atspindinčių dokumentų.
7. Akcentavo, kad tarp šalių kilo ginčas dėl trečiojo asmens (ieškovo) teisės įvykdyti prievolę už atsakovę teisėtumo. Atsakovė ginčijo ieškovo reikalavimą remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.9301 straipsnio pagrindu, kadangi ieškovas pažeidė imperatyvius CK 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Atsakovė mokėjimų atlikimo metu neturėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais.
8. Sprendė, kad ieškovas 2016 m. rugsėjo 18 d., 2016 m. rugsėjo 27 d., 2016 m. rugsėjo 28 d., 2016 m. spalio 22 d., 2016 m. spalio 24 d., 2016 m. spalio 26 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. gruodžio 21 d. atlikdamas tretiesiems asmenimis 67 000 Eur sumos mokėjimus neturėjo pakankamai apyvartinių lėšų ir negalėjo vykdyti esamų kreditorinių reikalavimų, todėl ginčijamų mokėjimų atlikimo metu ieškovas turėjo pareigą laikytis CK 6.9301 straipsnyje nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo. Pažymėjo, kad CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų. Be to, CK 6.9301 straipsnyje įtvirtintu reguliavimu siekiama užtikrinti finansinę drausmę ir apsaugoti pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę lėšas gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius.
9. Nurodė, kad ginčijamų mokėjimų dieną atsakovė turėjo pradelstų įsipareigojimų valstybės biudžetui, todėl darė išvadą, kad ieškovas pažeidė finansinę drausmę ir pirmesnėje eilėje esančių kreditorių teisę gauti anksčiau už paskesnėje eilėje esančius kreditorius. Vadovavosi bendruoju principu, kad iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda. Pažymėjo, kad ieškovas įvykdė prievolę už skolininką, pažeisdamas įstatyme įtvirtintus imperatyvius apribojimus. Taip pat sprendė, kad ieškovui trečiųjų asmenų (kreditorių) teisės, susijusios su skolininke (atsakove), negalėjo pereiti ir neperėjo.
10. Dėl ieškovo sumokėtų piniginių lėšų kilmės pažymėjo, kad ieškovo pateikti duomenys deklaracijose nėra pakankami įrodymai, patvirtinantys, jog ieškovas prievolę už atsakovę tretiesiems asmenims įvykdė iš asmeninių lėšų, t. y. pajamų, gautų už parduotą nekilnojamąjį turtą ir darbo užmokesčio.
11. Nurodė, kad atsakovę finansavimas pasiekdavo ne tik bankiniais pavedimais, kartais klubo rėmėjai paramą skirdavo ir grynaisiais pinigais. Pažymėjo, kad ieškovas nebuvo įnešęs grynųjų pinigų į atsakovės sąskaitą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Ieškovas M. I. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškovo M. I. ieškinį bei priteisti iš atsakovės VšĮ „Lietkabelis“ 67 000 Eur skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
13. Apeliantas nurodo, kad jo įsitikinimu teismo sprendimas yra nepagrįstas. Teismas akivaizdžiai netinkamai taikė ir aiškino CK 6.50 ir 6.9301 straipsnių, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalies nuostatas ir Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisykles, be to, teismo išvados dėl ieškovo turtinės padėties honorarų sumokėjimo metu prieštarauja byloje esantiems rašytiniams įrodymams bei šalių ir liudytojų paaiškinimams. Apelianto reikalavimas priteisti iš atsakovės 67 000 Eur skolą grindžiamas tuo, kad apeliantas geranoriškai iš savo asmeninių lėšų sportininkams sumokėjo 67 000 Eur dydžio honorarus ir tokiu būdu CK 6.50 straipsnio pagrindu įvykdė atsakovės prievoles pagal su sportininkais pasirašytas sportinės veiklos sutartis. Apelianto nuomone, teismo nurodytos Taisyklės yra taikomos juridiniams asmenims ir jų atliekamoms finansinėms operacijoms, o ne fizinio asmens už skolininką atliktiems mokėjimams.
14. Pažymi, kad sumokėtos piniginės lėšos priklausė apeliantui kaip privačiam asmeniui ir nebuvo suteiktos atsakovei paskolos ar kitokiais pagrindais, nebuvo įneštos į atsakovės kasą, o krepšininkams buvo tiesiogiai išmokėtos pagal CK 6.50 straipsnio nuostatas. Šios piniginės lėšos nepriklausė atsakovei ir todėl nebuvo įneštos į atsakovės kasą, nes jos buvo tiesiogiai apelianto sumokėtos atsakovės žaidėjams. Dėl šios priežasties nei taisyklės, bei buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai šioje byloje nėra aktualūs. Mokėjimų atlikimo faktą galima įrodinėti visomis, leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
15. Pažymi ir tai, kad trečiųjų asmenų K. L., D. L., Ž. J., G. L., S. J. paaiškinimai patvirtina, kad apeliantas iš savo asmeninių lėšų faktiškai sumokėjo žaidėjams 67 000 Eur dydžio honorarus. Dėl honorarų sumų, kurios buvo gautos iš apelianto, sportininkai pretenzijų atsakovui neturi ir laiko, kad toje dalyje atsakovės prievolė jiems yra įvykdyta.
16. Nesutinka su teismo išvada, kad apeliantas pažeidė imperatyvius CK 6.9301 straipsnio reikalavimus dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Taikydamas CK 6.9301 straipsnio nuostatas teismas išėjo už ginčo ribų, nes nei viena iš šalių byloje neginčijo mokėjimų, pagal kuriuos apeliantas prašė priteisti skolą, o ir subjekto, galinčio reikšti reikalavimą CK 6.9301 straipsnio pagrindu, byloje nėra. CK 6.9301 straipsnyje nustatyta privaloma mokėjimų eiliškumo tvarka yra skirta įmonėms, patiriančioms laikinų finansinių sunkumų – neturinčioms pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti. Pagal kasacinio teismo praktiką, reikalavimą, remiantis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis, galėtų reikšti tik kreditorius, pagal atsiskaitymų eiliškumą esantis pirmiau už gavusį atsiskaitymą, bet ne teisėtą atsiskaitymą atlikusi įmonė. Reikalavimus pagal šį straipsnį galėtų reikšti tik atsakovės kreditoriai, o ne pati atsakovė.
17. Mano, kad veikdamas kaip fizinis asmuo ir įvykdydamas atsakovės prievoles, apeliantas neturėjo jokios pareigos vadovautis CK 6.9301 straipsnio nuostatomis ir turėjo neribotą teisę pasirinkti kokiam atsakovės kreditoriui padengti skolos dalį, o kokiam ne. Pažymi, kad nei įstatyme, nei teismų praktikoje nenumatyta, kad trečiasis asmuo negalėtų įvykdyti prievolės už skolininkę (atsakovę) jo kreditoriams (krepšininkams), prieš tai nepadengęs skolos ankstesnės eilės skolininkės kreditoriams (Sodrai ar VMI). Apeliantui padengus dalį atsakovės skolos jos kreditoriams (krepšininkams), atsakovės finansinė padėtis nei kiek nepablogėjo, atsakovės prievolė sumokėti 67 000 Eur krepšininkams pasibaigė, o šią prievolę atsakovė turi įvykdyti apeliantui.
18. Pažymi, kad teismo sprendimas yra neteisėtas ir tuo aspektu, kad teismas netaikė restitucijos, nors pripažino, kad apelianto atlikti mokėjimai yra neteisėti. Palikdamas sportininkams sumokėtas lėšas, tačiau jų nepriteisdamas apeliantui iš atsakovės, teismas leido atsakovei nepagrįstai praturtėti apelianto sąskaita. Tokia situacija prieštarauja tiek sprendimo argumentų logikai, tiek ir sandorių pripažinimo negaliojančiais pasekmes reglamentuojančioms teisės normoms.
19. Mano, kad šiuo atveju egzistuoja abi kasacinio teismo praktikoje numatytos CK 6.50 straipsnio 3 dalies taikymo sąlygos, o apelianto sumokėtų piniginių lėšų kilmė (šaltinis) neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl 67 000 Eur skolos priteisimo ar nepriteisimo. Apelianto pateikti rašytiniai įrodymai leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad 2016-2017 m. apeliantas disponavo pakankama pinigų suma, iš kurios galėjo sumokėti sportininkams 67 000 Eur dydžio honorarus. Sportinės veiklos sutartys ir prievolės esmė nedraudė trečiajam asmeniui įvykdyti atsakovės prievolės, o patys kreditoriai (sportininkai) dėl tokio prievolės įvykdymo neprieštaravo. Teismui nenustačius nei vieno iš apribojimų, numatytų CK 6.50 straipsnio 1 ir 2 dalyse, nebuvo jokio pagrindo atmesti ieškinio.
20. Atsakovė VšĮ „ Lietkabelis“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą, priteisti turėtas išlaidas atsiliepimui į apeliacinį skundą parengti.
21. Nurodo, jog atsakovė sutinka su teismo išvadomis, kad apeliantas neturėjo pakankamai piniginių lėšų sportininkų honorarams sumokėti, kadangi ją neginčijamai patvirtina byloje esančių įrodymų visetas. Pažymi, kad apeliantas tokių įrodymų savo apeliaciniame skunde nenagrinėjo, neaptarė ir jų nepaneigė.
22. Nesutinka su apelianto argumentais, kad 2016 m. rugsėjo-spalio mėn. apeliantas už atsakovę krepšininkams sumokėjo 46 000 Eur, o 2017 m. spalio-gruodžio mėn. – 21 000 Eur. Nurodo, jog 2017 m. kovo 27 d. su apeliantu tiesiogiai susijusi UAB „ Omega Action“, kurioje apeliantas ėjo direktoriaus pareigas, iš A. B. valdomos įmonės UAB „Metbalta“ pasiskolino 30 000 Eur. Pažymi, kad ši aplinkybė patvirtina, kad apeliantas neturėjo ir negalėjo turėti motyvo 2017 m. spalio-gruodžio mėn. už atsakovę krepšininkui S. J. sumokėti 21 000 Eur, kadangi apelianto valdoma įmonė stokojo piniginių lėšų ir mokėjo 5 proc. dydžio palūkanas.
23. Nurodo, jog apeliantas yra pateikęs byloje metines pajamų deklaracijas už 2016, 2017 ir 2018 m. Jokių kitų įrodymų, išskyrus apelianto deklaracijas, banko išrašus apie išgrynintą 59 000 Eur sumą, apie apelianto gautas paskolas iš šeimos narių, draugų, apie santaupas, byloje nėra. Kadangi apelianto per 2016-2017 m. gautų pajamų suma iš esmės sutampa su piniginių lėšų suma, kuria apeliantas tariamai iš savo asmeninių lėšų sumokėjo už atsakovę krepšininkams, iš šitų gautų pajamų buvo tenkinami asmeniniai ir šeimos poreikiai, mano, kad apeliantas ne tik, kad neturėjo motyvo už atsakovę vykdyti apeliantui reikšmingo dydžio piniginę prievolę, tačiau faktiškai tam neturėjo finansinių galimybių.
24. Nurodo, jog apeliantas nėra atsakovės kreditorius. Apeliantas ir pats savęs nelaiko atsakovės kreditoriumi. Atsakovė pirmą kartą iš apelianto sužinojo, kad apeliantas už atsakovę tariamai krepšininkams įvykdė piniginę prievolę tik 2018 m. spalio 19 d., kai iš apelianto gavo raštišką pranešimą. 2018 m. lapkričio 27 d. atsakovės buhalterinę apskaitą tvarkanti įmonė pranešimu informavo atsakovę, kad apeliantas atsakovės buhalterijai nebuvo pateikęs pakvitavimų, kurių pagrindu reikalauja priteisti skolą. Be to, apeliantas, kaip atsakovės direktorius, Lietuvos krepšinio lygai teikdamas finansinę informaciją apie klubo finansinį tvarumą, nenurodė savęs kaip atsakovės kreditoriaus, taip pat šios operacijos neapskaitė atsakovės buhalterinėje apskaitoje.
25. Pažymi, jog pakvitavimų turinys yra dviprasmiškas. Pakvitavimuose nurodoma, kad apeliantas, kaip atsakovės direktorius, iš asmeninių lėšų už atsakovę krepšininkams sumoka atitinkamas pinigines lėšas. Mano, kad apelianto pateikti pakvitavimai neįrodo, kad apeliantas yra faktinis piniginės prievolės vykdytojas, tačiau patvirtina, kad apeliantas sportininkams perdavė pinigus.
26. Nurodo, jog A. B. iki 2019 m. sausio mėn. buvo didysis atsakovės dalininkas (70 proc. visų dalių) ir atsakovės prezidentas. A. B. rėmė atsakovę kaip profesionalią krepšinio komandą, dalyvaujančią Lietuvos krepšinio lygos organizuojamame čempionate. A. B. kontroliuojamos įmonės ir verslo partneriai atsakovei suteikė per 3 000 000 Eur paramos ir paskolų.
27. Pažymi, kad byloje buvo pateikti duomenis apie paskolos sutartį, sudarytą tarp A. B. ir J. T., t. y. tarp jų susiklostė paskoliniai santykiai. Kadangi J. T. buvo pažįstamas ir su apeliantu, atsižvelgiant į tai, kad A. B. ir apeliantą tuo metu siejo dalykiniai pasitikėjimo santykiai, buvo sutarta, kad J. T. skolą A. B. grąžins, perduodant ją apeliantui, kaip atsakovo direktoriui. J. T. perdavus atitinkamas pinigines sumas, jis informuodavo A. B., o pastarasis vekselyje atlikdavo žymas apie dalinį piniginės prievolės įvykdymą. J. T. grąžino A. B. 85 000 Eur, kurios buvo perduotos apeliantui, o šis tokias lėšas priėmė ir panaudojo atsakovės interesais, t. y. sumokėjo krepšininkams atlyginimą už tam tikrą laikotarpį. Apeliantas šias lėšas turėjo apskaityti kaip paramą, tačiau tai nebuvo padaryta. Būtent A. B. turėjo motyvą ir finansines galimybes remti atsakovę, todėl yra faktinis prievolės vykdytojas už atsakovę sportininkams 67 000 Eur apimtyje.
28. Atsakovės nuomone, teismas pagrįstai sprendė, kad apeliantas įvykdė prievolę už atsakovę, pažeidžiant įstatyme įtvirtintus imperatyvius apribojimus, taip pat buvo pažeista buhalterinės apskaitos vedimo tvarka, todėl teismas pagrįstai atmetė apelianto ieškinį.
29. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.
Teisėjų kolegija
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio (lot. pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka
31. Atsakovė pakartotinai prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi byloje yra teikiami didelės apimties rašytiniai paaiškinimai, nauji įrodymai bei nurodomos naujos aplinkybės, kurios nebuvo ištirtos bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme ir pirmą kartą bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, šalių aktyvumas teikiant rašytinius paaiškinimus, teismo veiksmai (rašytinių įrodymų priėmimas ir prijungimas prie bylos, terminų naujiems įrodymams, argumentams ir atsikirtimams pateikti, teismo pateikti galutinius rašytinius paaiškinimus ir naujus įrodymus nustatymas) yra pagrindas nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teisme žodinio proceso tvarka.
32. Apeliantas nesutinka su atsakovės argumentais dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka. Nurodo, kad atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo buvo svarstomas ir buvo atmestas. Be to, atsakovė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo teikia prieš pat bylos nagrinėjimą apeliacine tvarka. Mano, kad toks atsakovės procesinis elgesys, kuomet likus pusei valandos iki paskirto teismo posėdžio pateikiamas prašymas, rodo atsakovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, tiek siekį rungtis nesąžiningai.
33. Pagal bendrąją CPK įtvirtintą taisyklę apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis), tačiau apeliacinis skundas gali būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, kai bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad toks teisinis reguliavimas reiškia, jog bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka lemia šio proceso būtinybės konstatavimas, o išimtinė teisė tai nuspręsti skirta teismui. Byloje dalyvaujančių asmenų prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka pats savaime nesuponuoja žodinio proceso būtinumo, teismas turi užkirsti kelią procesui vilkinti, o dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu (CPK 7 straipsnis) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2013; 2014 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2014 ir kt.).
34. Pažymėtina, kad atsakovė prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka teikia pakartotinai. Atsakovės prašymas dėl žodinio bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka buvo svarstomas 2021 m. gruodžio 14 d. vykusiame teismo posėdyje. Šis prašymas buvo atmestas, kadangi, teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta išskirtinių aplinkybių, dėl kurių apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Byloje nėra tiriamos faktinės aplinkybės bei nagrinėjami teisės klausimai, kurie negali būti tinkamai išspręsti remiantis rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais, teiktais pirmosios instancijos teisme, išdėstytais procesiniuose dokumentuos, iš jų – apeliaciniame skunde, atsiliepimuose į apeliacinį skundą, kasaciniame skunde bei atsiliepime į kasacinį skundą.
35. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikiamų procesinių dokumentų apimtis ir šalių aktyvumas bylos nagrinėjimo metu nėra aplinkybės, lemiančios žodinio proceso būtinumą. Šalys aktyviai veikdamos procese teikia paaiškinimus bei savo argumentus dėl nagrinėjamos bylos ir šiuo atveju taip įgyvendina savo teisę teikti savo argumentus ir poziciją dėl kilusio ginčo. Pažymėtina, kad iš esmės šalys procesiniuose dokumentuose nurodo tas pačias faktines aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos pirmosios instancijos teisme. Šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo sutikti su atsakovės argumentais, kad žodinis bylos nagrinėjimas būtinas, nes nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo suteiktas terminas šalims pateikti savo argumentus ir rašytinius paaiškinimus. Atkreiptinas dėmesys, kad terminas pateikti šalims paaiškinimus ir argumentus buvo nustatytas atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo prašymus teikia tą pačią dieną prieš paskirtą teismo posėdį, todėl siekiant operatyvesnio ir greitesnio bylos nagrinėjimo buvo nustatytas šis terminas. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovė iki nustatyto termino jokių prašymų ar savo rašytinių paaiškinimų neteikė, o prašymą dėl žodinio bylos nagrinėjimo pakartotinai pateikė prieš pat teismo posėdį. Atsižvelgiant į tai, kad byloje buvo paskirti teismo posėdžiai 2021 m. lapkričio 16 d., 2021 m. gruodžio 14 d., teisėjų kolegijos nuomone, atsakovė turėjo visas galimybes teikti jos nuomone reikalingus rašytinius paaiškinimus ar argumentus, pagrindžiančius jos poziciją. Todėl šiuo nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra naujų aplinkybių, kurios galėtų būti vertinamos, kaip suteikiančios pagrindą spręsti, jog bylą būtina nagrinėti žodinio proceso tvarka.
36. Teisėjų kolegija pažymi, kad nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, kuri pasireiškia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės, o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu, kaip minėta, patikrina, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-326-1075/2018; 2019 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-289-219/2019). Apeliacinės instancijos teisme bylos nagrinėjimo ribas nusako apeliacinio skundo dalykas (apelianto prašymas) ir apeliacinio skundo pagrindas, argumentai, kuriais įrodinėjamas pirmosios instancijos teismo sprendimo ar jo dalies neteisėtumas ir nepagrįstumas (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktas). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, byla apeliacinės instancijos teisme nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (CPK 321 straipsnio 1 dalis).
Dėl papildomų įrodymų priėmimo
37. Kaip jau buvo minėta, nacionaliniam civiliniam procesui yra būdinga ribota apeliacija, reiškianti, kad apeliacinės instancijos teismas ne pakartotinai nagrinėja bylą iš esmės (kas yra būdinga visiškai apeliacijai), o atsižvelgdamas į apeliacinio skundo argumentus, peržiūri pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, kartu ex officio (lot. pagal pareigas) patikrindamas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Pažymėtina, kad viena ribotos apeliacijos civiliniame procese išraiškos formų – draudimas priimti apeliacinės instancijos teisme naujus įrodymus (CPK 314 straipsnis). Kartu šis draudimas turi išlygas – apeliacinės instancijos teismas turi teisę priimti naujus įrodymus, jeigu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti arba tokių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.
38. Kasacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad draudimas priimti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme nėra absoliutus. Pagal kasacinio teismo praktiką apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujo pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą bei atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką sprendžiant šalių ginčą. Apeliacinės instancijos teismas, net nustatęs, kad įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, turi nustatyti, ar nėra sąlygų taikyti CPK 314 straipsnyje išvardytas išimtis, ir šį įrodymą priimti. Teismas turi taikyti įstatymus, tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl tuomet, kai nustatomas fakto klausimas, gali būti priimami nauji sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. birželio 27 d. nutarties Nr. e3K-3-237-684/2019 30 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).
39. Taikydamas CPK 314 straipsnyje nustatytas išimtis ir spręsdamas dėl naujai pateikiamų įrodymų priėmimo apeliacinės instancijos teismas patikrina: ar buvo objektyvi galimybė pateikti juos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme; ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo; ar naujai prašomas priimti įrodymas (-ai) turės įtakos sprendžiant šalių ginčą; ar šalis nepiktnaudžiauja įrodymo vėlesnio pateikimo teise.
40. Apeliantas kartu su rašytiniais paaiškinimais (dokumento registracijos Nr. DOK-2) pateikė priedus, t. y. priedas Nr. 1 – Citadelė išrašas; priedas Nr. 2 – Citadelė išrašas; priedas Nr. 3 – SEB bankas išrašas; priedas Nr. 4 – Luminor banko išrašas; priedas Nr. 5 – M. I. 2014 m. vekseliai su vykdomaisiais įrašais; priedas Nr. 6 – Luminor banke atliktas apmokėjimas. Atsakovė kartu su rašytiniais paaiškinimais (dokumento registracijos Nr. DOK-348) pateikė priedus, t. y. A. B. metines ir turto deklaracijas už 2015-2016 m. bei UAB „International Metbalt Invest group“ pažymą apie A. B. išmokėtus dividendus ir įmokas, mažinant įstatinį kapitalą už 2014 m.
41. Pažymėtina, kad apelianto pateikti sąskaitų išrašai buvo pateikti remiantis Panevėžio apygardos teismo 2021 m. gruodžio 16 d. nutartimi, patenkinus atsakovės prašymą dėl papildomų duomenų išreikalavimo. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į tai, kad apeliantui priklausančių sąskaitų išrašai pateikiami patenkinus atsakovės prašymą, atsakovė teikdama rašytinius paaiškinimus yra išdėsčiusi savo poziciją dėl apelianto pateiktų sąskaitų išrašo, todėl teisėjų kolegija prijungia prie rašytinių apelianto paaiškinimų (dokumentų registracijos Nr. DOK-2) prieduose Nr. 1 – Citadelė banko išrašas, Nr. 2 – Citadelės banko išrašas, Nr. 3 – SEB bankas išrašas, Nr. 4 – Luminor banko išrašas ir Nr.6 – Luminor banke atlikto mokėjimo kopiją prie nagrinėjamos civilinės bylos.
42. Apelianto prie rašytinių paaiškinimų (dokumento registracijos Nr. DOK-2) priede Nr. 5 pateiktų M. I. 2014 m. vekselių su vykdomaisiais įrašais bei atsakovės kartu su rašytiniais paaiškinimais (dokumento registracijos Nr. DOK-348) prieduose pateiktas A. B. metines turto ir pajamų deklaracijas už 2015-2016 m. ir UAB „International Metbalt Invest group“ pažymą apie išmokėtus dividendus ir įmokas mažinant įstatinį kapitalą už 2014 m. A. B. – atsisakoma priimti, kadangi šie įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teisme buvo sprendžiamas klausimas dėl apelianto finansinių galimybių įvykdyti prievoles už trečiąjį asmenį, taip pat buvo aiškinamasi, ar šią prievolę apeliantas įvykdė iš savo asmeninių lėšų, ar prievolė buvo įvykdyta A. B. piniginėmis lėšomis. Reikšmingos aplinkybės dėl apelianto turėtų lėšų ir atsakovės pagrindinio dalininko finansinių galimybių yra išdėstytos byloje esančiuose procesiniuose dokumentuose, šios aplinkybės buvo nustatinėjamos nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Be to, šalys nenurodė dėl kokių priežasčių šie įrodymai nebuvo teikiami pirmosios instancijos teisme ir kodėl ši būtinybė iškilo tik šiuo metu. Atkreiptinas dėmesys, kad abi šalys aktyviai dalyvauja procese, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad šalys turėjo objektyvią galimybę visus šiuos įrodymus pateikti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, teikti savo argumentus, juos pagrindžiančius įrodymus, naudotis kitomis šalims suteiktomis procesinėms teisėms savo atsikirtimams ir pozicijoms pagrįsti. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, kad tokių naujų įrodymų priėmimas šioje proceso stadijoje neatitiktų CPK 7 straipsnyje įtvirtintų proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų. Todėl šalių pateikiami įrodymai anksčiau paminėtuose dokumentų prieduose – atsisakytini priimti.
Dėl nustatytų faktinių aplinkybių
43. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi apelianto M. I. apeliacinis skundas buvo atmestas ir paliktas galioti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimas. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimas papildytas ir iš atsakovės VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ naudai iš ieškovo M. I. priteista 3 000 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų. Taip pat iš M. I. atsakovės VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ naudai priteista 1 815 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidų atlyginimas.
44. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. spalio 7 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. gruodžio 17 d. nutartis panaikinta ir bylą perduota iš naujo nagrinėti Panevėžio apygardos teismui.
45. CPK 362 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstyti išaiškinimai yra privalomi teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų teisinė galia pagal CPK 362 straipsnio 2 dalį reiškia, jog bylą iš naujo nagrinėjantis žemesnės instancijos teismas turi atsižvelgti į kasacinio teismo nutartyje išdėstytus ginčo santykiams taikytinos teisės išaiškinimus, materialiosios ir (ar) proceso teisės normų prasmės atskleidimą. Tokie teismo išaiškinimai ir motyvai nereiškia, kad kasacinis teismas nurodo žemesnės instancijos teismui, kaip išspręsti bylą, tačiau, atsižvelgiant į CPK 362 straipsnio 2 dalį, įpareigoja teismą teisingai išaiškinti ir taikyti ginčo santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, jeigu būtina – dar kartą analizuoti bylos medžiagą, pakartotinai tirti ir vertinti bylos faktus. Pagal kasacinio teismo teisės išaiškinimus bylai teisingai išspręsti reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymą ir jų teisinį vertinimą atlieka tas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismas, kuriam byla grąžinta nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-101-701/2016, 17 punktas; 2018 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-366-701/2018, 38 punktas; ir kt.).
46. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.50 straipsnio 3 dalį, iš dalies netinkamai šalims paskirstė įrodinėjimo pareigą ir neužtikrino tinkamo įrodinėjimo proceso, netinkamai taikė CPK 320, 313 straipsnių nuostatas ir tai turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui.
47. Byloje nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 12 d. iki 2018 m. liepos 29 d. apeliantas M. I. buvo VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis direktorius ir valdybos narys.
48. Atsakovė asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėja VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ ), atstovaujama direktoriaus M. I. ir prezidento A. B., 2016 m. rugpjūčio 4 d. su krepšinio žaidėju G. L. sudarė sportinės veiklos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovė įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2016/2017 m. sezone sumokėti 40 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už aukštus rezultatus. 2017 m. liepos 7 d. VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ su krepšinio žaidėju G. L. sudarė sportinės veiklos sutartį, pagal kurią atsakovė įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2017/2018 m. sezone sumokėti 45 000 Eur. Atsakovė turėjo sumokėti G. L. už abu sezonus 85 000 Eur. Atsakovė mokėjimo pavedimais sumokėjo 47 500 Eur. Iš byloje esančių pakvitavimų matyti, kad G. L. apeliantas M. I. sumokėjo 7 500 Eur (2016 m. spalio 22 d. – 2 000 Eur, 2016 m. spalio 26 d. – 4 500 Eur, 2017 m. lapkričio 10 d. – 1 000 Eur).
49. Atsakovė asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėja VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“), atstovaujama direktoriaus M. I. ir prezidento A. B. 2016 m. rugpjūčio 10 d. su krepšinio žaidėju Ž. J. sudarė sportinės veiklos sutartis, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2016/2017 m. sezone sumokėti 55 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus. Iš byloje esančių pakvitavimų matyti, kad Ž. J. apeliantas M. I. sumokėjo 8 500 Eur.
50. Atsakovė asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėja VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“), atstovaujama direktoriaus M. I. ir prezidento A. B., 2017 m. liepos 27 d. su krepšinio žaidėju S. J. sudarė sportinės veiklos sutartis, kurių pagrindu atsakovė įsipareigojo krepšinio žaidėjui už žaidimą 2017/2018 m. sezone sumokėti 70 000 Eur dydžio honorarą ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krepšinio žaidėjui S. J. (pavedimais į D. L.) sąskaitą pervesta 46 000 Eur. Iš pateikiamų apelianto pakvitavimų matyti, kad 2017 m. spalio 2 d., 2017 m. spalio 24 d., 2017 m. gruodžio 21 d. S. J. buvo sumokėta 21 000 Eur. S. J. pagal sportinės veiklos sutartį yra išmokėta 67 000 Eur (pavedimais ir grynais).
51. Atsakovė asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėja VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“), atstovaujama direktoriaus M. I. ir prezidento A. B., 2016 m. birželio 15 d. sudarė sportinės veiklos sutartį su krepšinio žaidėju K. L., kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo už žaidimą 2016/2017 m. sezone sumokėti 80 000 Eur ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus. Atsakovė su krepšinio žaidėju K. L. sudarė 2017 m. liepos 5 d. sportinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo už žaidimą 2017/2018 m. sezone sumokėti 100 000 Eur ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad krepšinio žaidėjui K. L. už 2016/2017 m. sezoną buvo sumokėta 83 000 Eur, už 2017/2018 m. sezoną sumokėta 103 000 Eur. Mokėjimo pavedimais yra pravesta 128 000 Eur. Iš apelianto M. I. pateikiamų pakvitavimų matyti, jog krepšininkui K. L. sumokėta 14 500 Eur (2016 m. rugsėjo 28 d. – 7 500 Eur, 2016 m. spalio 22 d. –7 000 Eur). Atsakovė VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ yra skolinga krepšinio žaidėjui K. L. 40 500 Eur.
52. Atsakovė asociacija „Aukštaitijos krepšinio klubas“ (teisių perėmėja VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“), atstovaujama direktoriaus M. I. ir prezidento A. B., 2016 m. rugpjūčio 15 d. su krepšinio žaidėju D. L. sudarė sportinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovė už 2016/2017 m. sezoną įsipareigojo sumokėti 90 000 Eur ir premiją už pasiektus aukštus rezultatus. Atsakovė su krepšinio žaidėju D. L. sudarė 2017 m. liepos 5 d. sportinės veiklos sutartį, kurios pagrindu atsakovė įsipareigojo krepšinio žaidėjui D. L. sumokėti už 2017/2018 m. sezoną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo D. L. pavedimais 119 500 Eur. Iš apelianto M. I. pateikiamų kvitų matyti, kad D. L. buvo sumokėta 16 500 Eur (2016 m. rugsėjo 27 d. – 8 500 Eur, 2016 m. spalio 22 d. – 8 000 Eur). Atsakovė VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ yra skolinga krepšinio žaidėjui D. L. 47 000 Eur.
53. Byloje nustatyta, kad 2014 m. rugsėjo 17 d. tarp A. B. ir J. T. pasirašytas vekselis, kurio pagrindu A. B. paskolino J. T. 255 060 Eur.
Dėl ginčo esmės
54. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo atmestas ieškovo ieškinys dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas. Ieškovas savo reikalavimą grindė tuo, kad jis asmeniškai įvykdė (iš dalies) už atsakovę prievolę atsiskaityti su krepšininkais pagal sportinės veiklos sutartis ir taip įgijo kreditoriaus teisę reikalauti iš atsakovės sumokėtas lėšas grąžinti pagal CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatas.
55. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CK 6.50 straipsnio aiškinimo ir taikymo, yra konstatavęs, kad kreditoriaus interesų apsaugai ir civilinės apyvartos pagreitinimui įstatyme nustatyta, jog prievolę už skolininką kreditoriui visiškai ar iš dalies gali įvykdyti trečiasis asmuo, galintis tai padaryti dėl įvairių priežasčių: tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys gali nustatyti įstatymas arba šalių sutartis. Toks prievolės įvykdymas negalimas tada, kai prievolės esmė reikalauja, kad skolininkas ją įvykdytų asmeniškai. Trečiajam asmeniui įvykdžius skolininko prievolę kreditoriui, atsiranda tam tikrų teisinių padarinių. Visų pirma, tarp skolininko ir kreditoriaus egzistavusi prievolė pasibaigia, nes vienas iš įstatymo apibrėžtų prievolės pasibaigimo pagrindų yra prievolės įvykdymas (CK 6.123 straipsnio 1 dalis). Trečiajam asmeniui įvykdžius prievolę padarinys yra tas, kad trečiajam asmeniui pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku (CK 6.50 straipsnio 3 dalis). Trečiojo asmens teisė įvykdyti skolininko prievolę kreditoriui įgyvendinama įvykdant prievolę kreditoriui sutartyje ar įstatymuose nurodytu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2010). Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų apribojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Be to, kai prievolės įvykdymas už trečiąjį asmenį atitinka tikrąją prievolę įvykdžiusio asmens valią, toks asmuo įgyja teisę susigrąžinti tai, ką sumokėjo, iš skolininko, tačiau negali vienašališkai pakeisti savo valios ir reikalauti sumokėtų sumų grąžinimo iš buvusio kreditoriaus (asmens, kuriam prievolę įvykdė) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-196/2014; 2018 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-442-313/2018, 48 punktas).
56. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, t. y. tuo pagrindu, kad jam, už atsakovą įvykdžiusiam pastarojo prievoles kreditoriams, perėjo su atsakovu susijusios kreditorių teisės, turi įrodyti: 1) faktą, kad atsakovas turėjo prievolių kreditoriams, šių prievolių dydį; 2) faktą, kad ieškovas įvykdė prievoles už atsakovę, šių įvykdytų prievolių dydį. Ieškovas, reikšdamas reikalavimą, neprivalo įrodinėti fakto, kad prievoles už atsakovą jis įvykdė jam nuosavybės ar kitu teisėtų pagrindu priklausančiomis lėšomis, neprivalo įrodinėti prievolės dalyko (lėšų) valdymo (disponavimo) fakto, lėšų kilmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 30 punktas).
57. Nagrinėjamu atveju ieškovas savo reikalavimą dėl skolos priteisimo grindžia tuo, kad jis iš savo asmeninių lėšų sumokėjo tretiesiems asmenims (krepšininkams) 67 000 Eur dydžio honorarus ir už atsakovę įvykdė prievolę tretiesiems asmenims pagal sportinės veiklos sutartis bei remiantis CK 6.50 straipsnio 1 ir 3 dalių pagrindu įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė jam grąžintų 67 000 Eur skolą.
58. Byloje nėra ginčo, kad ieškovas, sumokėdamas lėšas tretiesiems asmenims, nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 7 d. nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ Nr. 179 taisyklių (toliau – ir Taisyklės) nuostatų dėl pinigų iš kasos išmokėjimo tvarko, įmonės kasos operacijų įrašymo į apskaitos registrus, Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (toliau – ir BAĮ) nuostatų dėl ūkinių operacijų apskaitos. Ieškovas sumokėjo tretiesiems asmenims atitinkamas pinigus pagal sportinės veiklos sutartis, surašydamas pakvitavimus apie kiekvienam iš jų sumokėtą konkrečią sumą. Prievolės įvykdymo patvirtinimą reglamentuoja CK 6.65 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinta priėmusio prievolės įvykdymą kreditoriaus pareigą duoti skolininkui pakvitavimą, jeigu sutartyje nenustatyta kitaip. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė turėjo prievolę tretiesiems asmenims išmokėti honorarus pagal sportinės veiklos sutartis. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovė sumokėjo mažesnes honoraro sumas krepšininkams pagal sportinės veiklos sutartis, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovės prievolė krepšininkams sumokėti honorarus pagal sportinės veiklos sutartis realiai egzistavo. Šią prievolę už atsakovę įvykdė ieškovas, sumokėdamas honorarus iš savo asmeninių lėšų bei gavo pakvitavimus iš trečiųjų asmenų apie prievolės įvykdymą. Jeigu prievolę priimantis kreditorius pakvitavime nenurodo jokių pastabų dėl prievolės įvykdymo, preziumuojama, kad prievolės įvykdymo priėmimas reiškia tinkamą jos įvykdymą (CK 6.123 straipsnio 1 dalis, 6.65 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovas įrodė faktą, kad jis įvykdė prievolę kreditoriams (tretiesiems asmenims) už atsakovę.
59. Šiuo atveju teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad prievolės įvykdymas už atsakovę nebuvo galimas, nes, atsiskaitant su trečiaisiais asmenimis, buvo nesilaikyta ne tik CK 6.9301 straipsnio reikalavimų dėl atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, bet ir buvo nesilaikoma Taisyklių nuostatų dėl pinigų iš kasos išmokėjimo tvarkos, įmonės kasos operacijų įrašymo į apskaitos registrus, BAĮ nuostatų dėl ūkinių operacijų apskaitos.
60. Kaip jau buvo minėta, ieškovas įgijo teisę reikalauti skolos iš atsakovės, kaip asmuo įvykdęs prievolę tretiesiems asmenims už atsakovę. Šiuo nagrinėjamu atveju vien ta aplinkybė, kad buvo nesilaikyta Taisyklių nuostatų dėl pinigų iš kasos išmokėjimo tvarkos, įmonės kasos operacijų įrašymo į apskaitos registrus, BAĮ nuostatos dėl ūkinių operacijų apskaitos, CK 6.9301 straipsnio reikalavimų dėl atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo, neapriboja ieškovo teisės reikalauti prievolės įvykdymo iš atsakovė. Pažymėtina, kad ieškovas prievoles tretiesiems asmenims įvykdė ne suteikdamas atsakovei paskolą, o tiesiogiai sumokėdamas honorarus sportininkams ir tokiu būdu įvykdydamas atsakovės prievolę. Ieškovo ir atsakovės nesiejo paskolos teisiniai santykiai, atsakovė jokių piniginių lėšų iš ieškovo tiesiogiai negavo. Todėl pirmosios instancijos teismo argumentai, kad pirmiau minėtų įstatymo nuostatų ir reikalavimų pažeidimas nesuteikia teisės ieškovui reikalauti skolos priteisimo, yra nepagrįsti. Tai, kad šalių nesiejo paskolos teisiniai santykiai, nereiškia, kad ieškovas neįgijo teisės reikalauti grąžinti skolą iš atsakovės. Ieškovas šią teisę įgijo CK 6.50 straipsnio 3 dalies pagrindu, kuri numato, kad trečiajam asmeniui, įvykdžius prievolę, jam pereina kreditoriaus teisės, susijusios su skolininku.
61. Šioje nagrinėjamoje byloje iš esmės tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovo įvykdytos piniginės prievolės lėšų kilmės, t. y. ar prievolė buvo įvykdyta iš ieškovo asmeninių lėšų, ar prievolė buvo įvykdyta iš kito asmens (galimai A. B.) lėšų.
62. Vykdant pinigines prievoles panaudotų lėšų kilmė, jų savininkas, valdymo (disponavimo) jomis pagrindas gali būti reikšmingi nusprendžiant, kuris konkretus asmuo (reikalavimą pareiškęs ar kitas asmuo) įvykdė skolininko prievoles kreditoriams. Reikalavimą pareiškusiam ieškovui įrodžius, jog atsakovė turėjo prievolių kreditoriams, šių prievolių dydį bei faktą, kad ieškovas įvykdė prievoles už atsakovę, šių įvykdytų prievolių dydį, preziumuojama, kad ieškovas atsakovės prievoles kreditoriams įvykdė savo lėšomis. Ši prezumpcija gali būti paneigta atsakovei ar kitam byloje dalyvaujančiam asmeniui teismo procese, laikantis CPK reikalavimų, nurodžius ar įrodžius aplinkybes, kad lėšos, kuriomis buvo įvykdyta skolininkės prievolė kreditoriams, ieškovui nepriklausė nuosavybės teise ar kitu teisėtu, suteikiančiu teisę jomis disponuoti, pagrindu, o tokiomis teisėmis priklausė kitam konkrečiam asmeniui, kuris, jo lėšomis įvykdžius prievoles kreditoriams, yra tikrasis pasibaigusių prievolių kreditoriams vykdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-230-701/2021, 31 punktas).
63. Pagal CPK 185 straipsnį teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-313-690/2017). Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą. Vertinant keletą įrodymų, reikšmės turi ne tik kiekvieno iš įrodymų patikimumas, bet ir įrodomųjų duomenų tarpusavio santykis – ar nėra prieštaravimų tarp jų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami yra tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs yra šalutiniai įrodomieji faktai. Kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą pašalinti, t. y. nustatyti, kuria informacija vadovautis, o kurią atmesti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-53-378/2018).
64. Atsakovė šioje byloje laikėsi pozicijos, kad ieškovas sumokėjo honorarus krepšininkams ne iš savo asmeninių lėšų, bet iš A. B. lėšų, kurios buvo perduotos J. T. pagal vekselį, o J. T. pagal vekselį gautas sumas grąžino ne tiesiogiai A. B., bet perdavė ieškovui.
65. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę (CPK 178 straipsnis) įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013). Šiuo atveju atsakovei teigiant, kad ieškovo išmokėtos piniginės lėšos priklausė A. B., jai tenka ir pareiga įrodinėti faktą, kad 67 000 Eur suma nepriklausė ieškovui. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad neigiamų aplinkybių įrodinėjimas yra sudėtingesnis, nei teisę sukuriančių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-30-1075/2018). Pažymėtina, kad pačios atsakovės pozicija dėl išmokėtų sumos krepšininkams bylos nagrinėjimo metu keitėsi. Atsiliepime į ieškinį atsakovė teigė, kad 67 000 Eur suma krepšininkams realiai nebuvo išmokėta, ieškovo pateikti dokumentai, kurių pagrindu reikalaujama 67 000 Eur suma, yra suklastoti. Po to, atsakovė kaip ir faktą, jog 67 000 Eur ieškovas sumokėjo krepšininkams, pripažino, tačiau teigė, jog atsakovės prievoles tretiesiems asmenims ieškovas įvykdė A. B. lėšomis, kurias jam perdavė J. T.. Pagrindžiant šiuos savo argumentus, atsakovė pateikė vekselį, pasirašytą tarp A. B. ir J. T. 255 060 Eur sumai. Liudytojais apklausti A. B. ir J. T. nurodė, jog J. T. 2015 m. perdavė ieškovui 35 000 Eur, o vėliau perdavė – 50 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateiktas vekselis ir liudytojų parodymai nepatvirtina to fakto, kad pinigai buvo perduoti ieškovui, kad būtent A. B. priklausančios piniginės lėšos buvo perduotos ieškovui. Išklausius teismo posėdžio garso įrašus galima daryti išvadą, kad A. B. perdavė J. T. 120 000 Eur, o ne 255 060 Eur, kaip nurodyta vekselyje, kadangi liudytojai nurodė, kad 255 060 Eur suma realiai nebuvo perduota, ši suma vekselyje nurodyta kartu su paskaičiuotomis palūkanomis nuo 120 000 Eur sumos. Pažymėtina, kad įrašai vekselyje apie pinigų perdavimą ieškovui yra patvirtinami tik J. T. ir A. B. įrašais. Ieškovo patvirtinimo, kad jam buvo perduoti šie pinigai, vekselyje nėra, todėl atsakovės argumentai, kad šie pinigai tikrai buvo perduoti ieškovui, jų perdavimo momentu neprašant jokio pakvitavimo ar įrašo patvirtinančio apie pinigų gavimą, kelia rimtų abejonių dėl piniginių lėšų perdavimo aplinkybių tikėtinumo. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmuo, perduodamas ženklią pinigų sumą ir pats būdamas skolingas kitam asmeniui (J. T.), net ir esant draugiškiems santykiams ir tarpusavio pasitikėjimui, imtųsi veiksmų užfiksuoti pinigų perdavimą. Pažymėtina ir tai, kad ieškovas honorarus krepšininkams išmokėjo nuo 2016 m. rugsėjo mėn., kai tuo tarpu padarytos atžymos vekselyje yra datuojamos 2015 m. lapkričio 11 d. ir 2016 m. balandžio 8 d. Pažymėtina, kad atsakovė savo poziciją dėl ieškovui perduotų pinigų tarp A. B. ir J. T. surašyto vekselio pagrindu įrodinėjo tik po įvykusios teisminės mediacijos, t. y. 2020 m. sausio 20 d., kai bylą apie metus laiko jau buvo nagrinėjama pirmosios instancijos teisme, kai tuo tarpu pradžioje atsakovė visiškai nesutiko su ieškovo reikalavimu teigdama, kad jokio mokėjimo ieškovas neatliko. Baigiamojoje kalboje atsakovės atstovas teigė, kad A. B. priklausančios lėšos, kurias ieškovui perdavė J. T., turėjo būti apskaitytos kaip parama atsakovei, tačiau ieškovas šios paramos neįformino tinkamai. Atsakovės teigimu, būtent A. B. yra faktinis prievolės vykdytojas už atsakovę.
66. Tinkamo įrodinėjimo proceso užtikrinimas yra pamatinė ir kartu būtinoji teisingo bylos išnagrinėjimo iš esmės, užbaigiamo teismo sprendimo priėmimu, sąlyga. Įrodinėjimas civiliniame procese yra grindžiamas dviem kertiniais principais – rungtyniškumo ir dispozityvumo. Rungtyniškumo (rungimosi) principo esmė yra ta, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti proceso nustatyta tvarka (CPK 12 ir 178 straipsniai). Dispozityvumo principo turinys bendriausia prasme yra atskleistas CPK 13 straipsnyje (šis straipsnis nurodo, kad šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis), o įrodinėjimo procese šis principas atskleidžia įvairiais aspektais, pavyzdžiui, kad pačios šalys renkasi savo įrodinėjimo taktiką ir strategiją, t. y. sprendžia, kokias faktines aplinkybes nurodyti ir kokius faktinius duomenis pateikti savo reikalavimams ir atsikirtimams pagrįsti. Įrodinėjimas yra šalių pareigos dalykas, o šios pareigos vykdymas siejamas su tam tikromis procesinės laisvės turėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-531-248/2018, 22 punktas).
67. Šiuo nagrinėjamu atveju, vien pateikiamas vekselis, pasirašytas tarp J. T. ir A. B. bei atitinkamai J. T. ir A. B. padaryti įrašai apie pinigų perdavimą ieškovui bei šių liudytojų parodymai pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegijos vertinimu, nepatvirtina to fakto, kad pinigai buvo perduoti ieškovui ir ieškovas prievolę tretiesiems asmenims įvykdė ne savo lėšomis, bet A. B. lėšomis ir būtent A. B. yra faktinis prievolės vykdytojas. Pažymėtina, kad byloje esantys duomenis leidžia teigti, kad ieškovas turėjo galimybę įvykdyti prievolę už atsakovę krepšininkams iš savo asmeninių lėšų. Byloje yra pateiktos ieškovo metinės pajamų deklaracijos už 2016-2018 m., kuriose esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas disponavo piniginių lėšų suma, iš kurios turėjo galimybė sumokėti honorarus krepšininkams. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovas yra pardavęs nekilnojamąjį turtą AB „Panevėžio keliai“. Bylos nagrinėjimo metu ieškovas taip pat teigė, kad honorarus mokėjo iš savo šeimos, asmeninių lėšų, taip pat ir skolintų lėšų. Teisėjų kolegija pažymi, kad priežastis dėl kurių buvo įvykdyta prievolė už trečiąjį asmenį, nėra reikšminga šio ginčo kontekste, kadangi asmuo prievolę kreditoriui gali įvykdyti dėl įvairių priežasčių tiek skolininko prašymu, tiek savo iniciatyva (CK 6.50 straipsnio 1 dalis).
68. Teisėjų kolegija, įvertindama anksčiau paminėtus argumentus ir aplinkybes, daro išvadą, kad ieškovas įrodė, kad jis įrodė atsakovės prievolės egzistavimo faktą, šios prievolės dydį bei faktą, kad ieškovas įvykdė prievolę už atsakovę. Įstatyme įtvirtinta, kad kito asmens prievolės įvykdymas už skolininką, nepažeidžiant įstatyme įtvirtintų įpareigojimų, yra teisėtas prievolės įvykdymo būdas, kuris lemia pradinio kreditoriaus reikalavimo pasibaigimą ir skolininko pareigos įvykdyti savo prievolę trečiajam asmeniui atsiradimą. Asmuo įvykdęs prievolę kreditoriams, įgyja teisę susigrąžinti tai ką sumokėjo iš skolininko. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 6.50 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškinys tenkintinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
69. Ieškovas taip pat prašė priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma nustato procesines palūkanas, kurios priskirtinos kompensuojamosioms palūkanoms. Kadangi per bylinėjimosi laiką skolininkas naudojasi kreditoriaus lėšomis, taip pažeidžia kreditoriaus interesus, todėl jis privalo CK 6.37 straipsnio 2 dalies pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškovo reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – tenkintinas. Ieškovas kreipėsi į Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus 2018 m. spalio 31 d., prašydamas priteisti iš atsakovės VšĮ „Lietkabelis“ 31 000 Eur skolą bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Šis ieškovo ieškinys buvo priimtas 2018 m. lapkričio 5 d. (civilinė byla Nr. e2-12571-400/2018). Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose buvo užvesta civilinė byla Nr. e2-12910-812/2018, kurioje ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 36 000 Eur skolą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ieškinys šioje byloje priimtas 2018 m. lapkričio 13 d. Panevėžio apylinkės teismo pirmininko 2018 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos į vieną bylą, paliekant vieną civilinės bylos Nr. e2-12571-400/2018.
70. Kadangi ieškovo reikalavimai dėl skolos priteisimo buvo pateikti skirtingose civilinėse bylose ir šios bylos buvo sujungtos, reikalavimo dėl palūkanų priteisimo momentas skaičiuojamas nuo kiekvieno ieškinio priėmimo momento.
Dėl ieškinio reikalavimo ribų
71. Ieškovas apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas negali keisti ar plėsti ieškinio dalyko ir sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK nurodytus atvejus. Ginčo ribas nustato reikalavimus reiškiantis asmuo ir teismas negali jų peržengti ir pareikšti nuomonės bei spręsti dėl tų reikalavimų, kurių byloje dalyvaujantys asmenys nepareiškė. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė CK 6.930 1 straipsnio nuostatas.
72. Pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktų reikalavimus ieškovas ieškinyje turi nurodyti ieškinio dalyką, t. y. materialųjį teisinį reikalavimą ir faktinį ieškinio pagrindą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas. Teisinės kvalifikacijos tikslas – nustatyti, kokie teisiniai santykiai sieja ginčo šalis, ir, atitinkamai pritaikius šiuos santykius reglamentuojančias teisės normas, išspręsti ginčą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-46-687/2020 56 punktą). Atsižvelgiant į kasacinio teismo formuojamą praktiką dėl teismo teisės kvalifikuoti ginčo teisinius santykius, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas turėjo teisę pasisakyti dėl jo nuomone santykius atitinkančio teisinio reglamentavimo, nepaisant šalių pateikiamų argumentų ir motyvų, todėl nepagrįstas apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismas peržengė ribas, kvalifikuodamas šalių ginčo teisinius santykius.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
73. Pagal CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtintas bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, šiame straipsnyje nurodytos išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų ieškinio reikalavimo daliai. Jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (CPK 93 straipsnio 5 dalis).
74. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministras kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtino Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) (toliau –ir Rekomendacijos).
75. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme ieškovas patyrė 8 385,90 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 493 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 6 800,20 Eur – išlaidos advokato pagalbai ir 92,70 Eur – išlaidos atstovo kelionėms į teismo posėdžius.
76. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ieškovas patyrė 2 980,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. 500 Eur sudarė sumokėtas žyminis mokestis, 2 480,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. liepos 7 d. nutartimi, sprendžiant apeliacinio skundo priėmimo klausimą, ieškovo apeliacinis skundas buvo priimtas, o 955 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas už apeliacinį skundą atidėtas iki bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka. Kadangi yra priimamas naujas sprendimas, 955 Eur dydžio žyminis mokestis, kuris buvo atidėtas iki sprendimo apeliacine tvarka priėmimo, priteistinas iš atsakovės VŠĮ „Lietkabelis“.
77. Panevėžio apygardos teismas 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi papildė Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą ir priteisti VšĮ Krepšinio klubas „Lietkabelis“ naudai iš M. I. 3 000 Eur atstovavimo pirmosios instancijos teisme išlaidų atlyginimą, taip pat iš M. I. priteisė atsakovei VšĮ „Lietkabelis“ 1 815 Eur atstovavimo apeliacinės instancijos teismo procese išlaidų atlyginimą.
78. Bylą nagrinėjant kasacinės instancijos teisme, ieškovas patyrė 5 365 Eur bylinėjimosi išlaidų, iš jų 1 493 Eur žyminis mokestis už kasacinį skundą ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, 3 872 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti.
79. Pakartotinai bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, ieškovas patyrė 605 Eur bylinėjimosi išlaidų, t. y. teiktus 2021 m. gruodžio 31 d. rašytinius paaiškinimus apeliacinės instancijos teisme.
80. CPK 373 straipsnis numato, kad panaikinus arba pakeitus sprendimą ar nutartį, jeigu jie jau buvo įvykdyti ar pradėti vykdyti, vienos iš šalių prašymu teismas įpareigoja ginčo šalis grąžinti tai, ką jos yra gavusios sprendimą vykdydamos.
81. CPK 760 straipsnyje numatyti pagrindai sprendimo atgręžimui: 1) įvykdyto sprendimo panaikinamas apeliacine ar kasacine tvarka ir bylos nutraukimas; 2) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir pareiškimo palikimas nenagrinėtu; 3) įvykdyto sprendimo panaikinimas apeliacine ar kasacine tvarka ir naujo sprendimo, kuriuo ieškinys netenkinamas, priėmimas. CPK 762 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine ar kasacine tvarka, savo nutartimi galutinai išsprendžia ginčą dėl teisės arba nutraukia bylą, arba palieka ieškinį nenagrinėtu, jis privalo išspręsti įvykdymo atgręžimo klausimą, išskyrus atvejus, kai pagal byloje esančią medžiagą išspręsti sprendimo įvykdymo atgręžimo klausimą, nagrinėjant bylą apeliacine ar kasacine tvarka nėra galimybės.
82. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai 2020 m. gruodžio 28 d. išdavė atsakovei vykdomąjį raštą Nr. e2-43-400/2020 dėl pirmosios instancijos teisme patirtų 3 000 Eur bylinėjimosi išlaidų bei apeliacinės instancijos teisme patirtų 1 815 Eur bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš ieškovo atsakovės naudai. Šio vykdomojo rašto pagrindu priteistų bylinėjimosi išlaidų išieškojimas iš ieškovo buvo perduotas vykdyti antstoliui D. K.. Antstolio D. K. vykdytoje vykdomojoje byloje pardavus ieškovo nekilnojamąjį turtą iš varžytinių bei paskirsčius už turtą gautas pinigines lėšas buvo padengtas ir atsakovės reikalavimas pagal Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų vykdomąjį raštą Nr. e2-43-400/2020. Antstolis patvarkymu grąžino vykdomąjį raštą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams. Kadangi ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta kasacinio teismo ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, iš ieškovo išieškota 4 815 Eur suma negaliojančio teismo sprendimo pagrindu. Nagrinėjamu atveju, priėmus naują sprendimą, yra pagrindas taikyti sprendimo atgręžimo vykdymą ir priteisti iš atsakovės VšĮ „Lietkabelis“ 4 815 Eur sumą, kuri buvo išieškota, remiantis pirmosios instancijos teismo sprendimu ir apeliacinės instancijos teismo nutartimi.
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
n u s p r e n d ž i a:
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo M. I. ieškinį tenkinti.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31 000 Eur (trisdešimt vieną tūkstantį eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 5 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 36 000 Eur (trisdešimt šešis tūkstančius eurų) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. lapkričio 13 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 8 385,90 Eur (aštuonis tūkstančius tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 90 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų pirmosios instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 980,50 Eur (du tūkstančius devynis šimtus aštuoniasdešimt eurų 50 euro centų) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų apeliacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 365 Eur (penkis tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų kasacinės instancijos teisme.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 605 Eur (šešis šimtus penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, ieškovo patirtų bylą pakartotinai nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Atgręžti Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-642-755/2020 įvykdymą ir priteisti ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, 1 815 Eur (vieną tūkstantį aštuonis šimtus penkiolika eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Atgręžti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2020 m. birželio 16 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-43-400/2020 įvykdymą ir priteisti ieškovui M. I., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, 3 000 Eur (tris tūkstančius eurų) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės VšĮ krepšinio klubo „Lietkabelis“, juridinio asmens kodas 301048677, 955 Eur (devynis šimtus penkiasdešimt penkis eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai. Valstybei priteistos sumos mokėtinos į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Šis Panevėžio apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.
Teisėjai Ramunė Čeknienė
Rita Dambrauskaitė
Vygintas Mažuika