Civilinės bylos  Nr. e2-1186-392/2023

Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01334-2022-2

Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.2.

 (S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

S P R E N D I M A S

Lietuvos Respublikos vardu

2023 m. balandžio 4 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Virginijus Kairevičius, sekretorė Jurgita Loginovienė, dalyvaujant ieškovo atstovei S. G., atsakovų atstovei S. B.-Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal J. I. ieškinį UAB „Veikmė“, A. Š., S. B., D. B., A. R. ir A. R. dėl pirkėjo teisių perkėlimo, tretieji asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos (NŽT), notarė D. B., R. P.,

n u s t a t ė :

Ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo:

Perkelti ieškovui J. I. pirkėjo teises ir pareigas pagal UAB „Veikmė“ ir atsakovų A. Š., S. B. ir A. R. 2022 m. rugpjūčio mėn. 23 d. sudarytą Žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. VB7-5377.

Nustatyti tokią teismo sprendimo įvykdymo tvarką – priteisti iš ieškovo J. I. atsakovams 105 000 Eur sumą, įpareigojant ją sumokėti per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Ieškinyje nurodė, kad buvo pažeista  ieškovo pirmumo teisė pirkti žemės sklypą, nes ieškovas, įregistravęs ūkininko ūkį (duomenys neskelbtini), atitinka Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 5 str. 1 d. 4 p. reikalavimus dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Žemės sklypo nuomininkei R. P., kuri vienintelė buvo nurodyta NŽT skyriaus išduotoje 2022-07-13 pažymoje dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui, atsisakius pirkti žemės sklypą, notarė negalėjo tvirtinti sutarties, žemės sklypą įsigyjant atsakovams, nes pažyma buvo išduota konkrečiam asmeniui ir nebuvo pakeista. Tokiu atveju turėjo būti išduota nauja pažyma dėl žemės sklypo pardavimo kitiems pirmumo teisę turintiems ir išreiškusiems atitinkamą sutikimą asmenims.

Atsakovai su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad žemės sklypas buvo parduotas nepažeidžiant teisės aktuose numatytų procedūrų. Ieškinys pareikštas ne tik nepagrįstai, bet ir nesąžiningai, piktnaudžiaujant pirmumo teise bei ieškinio institutu ir tik prisidengiant tariamu ieškovo teisių pažeidimu, kadangi įstatymo ir jame nustatytos pirmumo teisės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę tikslai yra susieti su žemės ūkio veikla ir jos vykdymu. Ieškovas neturėjo tikslo įsigyti žemės sklypą žemės ūkio veiklos vykdymo tikslais, be to, tėra su juo susijusio asmens M. R. statytinis, per kurį siekta pirmumo teise nesąžiningai ir neteisėtai įgyti žemės sklypą jo išvystymo (statybų) tikslais, dėl ko ieškovo sutikimas pirkti žemės sklypą pirmumo teise pateiktas ir ieškinys pareikštas piktnaudžiaujant pirmumo teise ir ieškinio institutu. Pagrindą atmesti ieškinį sudaro ir tai, kad žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas buvo pakeisti dar iki ieškinio pateikimo dienos, o šiuo metu nebeegzistuoja objektas – žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio atžvilgiu ieškovas galėtų turėti ir realizuoti pirmumo teisę. Ieškovas nepagrindė, kad atitinka visas įstatymo sąlygas žemės ūkio paskirties žemei įsigyti. Ieškovas nepagrindė, jog turi reikiamų finansinių išteklių ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą, kurio nepagrįstai ir nesąžiningai siekia ieškinio pareiškimu.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie LR Žemės ūkio ministerijos (NŽT) išdėstė pažymos ir sutikimų išdavimo eigą bei prašė ginčą spręsti teismo nuožiūra.

Trečiasis asmuo notarė D. B. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad ieškinyje išdėstyti teiginiai, įskaitant teiginius, jog ji negalėjo patvirtinti ginčo žemės sklypo sandorio, nes turėjo būti gauta nauja pažyma dėl ginčo žemės sklypo pardavimo kitiems pirmumo teisę turintiems asmenims, yra nepagrįsti jokiomis teisės aktų normomis ir neatitinka sandorio patvirtinimo metu galiojusio teisino reguliavimo. Tą patvirtina ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus rajono skyriaus 2022 m. lapkričio 17 d. atsiliepimas. Jame pagrįsta, kad šiai institucijai pakartotinis pranešimas, kurio pagrindu išduodama nauja pažyma dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo, pateikiamas, kai žemės savininkas pageidauja parduoti žemės sklypą už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, nei buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime. Nagrinėjamu atveju buvo sudaryta žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutartis, kurios sąlygos atitinka pirminiame UAB „Veikmė“ pranešime nurodytą ginčo žemės sklypo kainą ir kitas sąlygas. Atitinkamai, nebuvo teisės aktuose apibrėžtų sąlygų su pakartotiniu pranešimu kreiptis į nurodytą instituciją ir gauti naują pažymą dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo.

Trečiasis asmuo R. P. atsiliepimo į ieškinį, kuris jai įteiktas, nepateikė. Teismo posėdyje, apie kurį jai pranešta,  nedalyvavo.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje nustatyta, kad ieškovas J. I. nuosavybės teise valdo 4894/5519 dalį žemės sklypo, adresu (duomenys neskelbtini) ir nuo 2017-10-09 ten pat yra įregistravęs ūkininko ūkį.

2022-06-14 atsakovas UAB „Veikmė“  Nacionalinės žemės tarnybos Vilniaus rajono skyriui pateikė pranešimą dėl sprendimo parduoti jam nuosavybės teise priklausantį žemės ūkio paskirties 12,95 ha ploto žemės sklypą, adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pranešime nurodė, kad žemės sklypo pardavimo kaina yra 105 000 Eur, kad žemės sklypo naudotoja - nuomininkė yra R. P..

NŽT Vilniaus skyrius, veikdamas pagal LR Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (ŽŪPŽĮĮ / Įstatymas) privalomus reikalavimus, apie ketinimą parduoti žemės sklypą pranešė visiems pirmumo teisę turintiems asmenims, taip pat ir ieškovui. Kadangi ieškovas toje pačioje savivaldybės teritorijoje yra įregistravęs ūkį, jis pagal ŽŪPŽĮĮ 5 str. nuostatas turėjo pirmenybės teisę įsigyti žemės sklypą.

2022-06-30 atsakovai pateikė NŽT Vilniaus skyriui prašymus išduoti sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. 2022-07-04 NŽT Vilniaus skyrius išdavė atsakovams sutikimą įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Ieškovas 2022-07-07 d. pateikė NŽT Vilniaus skyriui sutikimą (registracijos Nr. 48FP-5095) pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti sklypą. Tretysis asmuo R. P. 2022-07-07 d. taip pat pateikė NŽT Vilniaus skyriui sutikimą (registracijos Nr. 48FP-5097) pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti žemės sklypą. 2022-07-08 raštu NŽT Vilniaus skyrius informavo ieškovą, kad sutikimą pirkti žemės sklypą pateikė naudotoja - nuomininkė R. P., o pagal įstatymo nuostatas būtent jos (naudotojos) pirmumo teise yra aukštesnė, todėl sklypas bus parduotinas jai.

Tačiau 2022-08-23 sudaryta žemės sklypo pirkimo - padavimo sutartis, notarinio reg. Nr. VB7-5377 (toliau - Sutartis), pagal kurią žemės sklypas perleistas ne R. P., sutikimą išreiškusiam ieškovui, o atsakovams A. Š., A. ir A. R., S. ir D. B..

ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę už tą kainą, už kurią ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai ji parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai - CK 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Lietuvos Respublikos ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų; 4) fizinis asmuo, deklaravęs gyvenamąją vietą, arba juridinis asmuo, įregistravęs juridinio asmens buveinę tos savivaldybės teritorijoje, kurioje yra parduodamas žemės ūkio paskirties žemės sklypas, ar besiribojančiu savivaldybių teritorijoje, - jeigu jis, būdamas fizinis asmuo, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūki arba jo, būnant juridiniu asmeniu, pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų.

Pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3 dalį žemės sklypo savininkas turi pareigą informuoti apie parduodamą žemės sklypą ir pardavimo sąlygas: žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba NŽT. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo dienos pranešimą perduoda NŽT.

NŽT apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės pagal žemės buvimo vietą administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. NŽT informaciją apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyti asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemės ūkio paskirties žemę, ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos taip pat paskelbia NŽT interneto svetainėje. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės nuosavybėn) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti NŽT ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo arba pranešimo paskelbimo NŽT interneto svetainėje dienos (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 4 dalis).

Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, NŽT ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pabaigos dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės sklypo savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 3 d.).

Nagrinėjamu atveju, ieškovas toje pačioje žemės sklypo buvimo vietovės savivaldybėje yra įregistravęs ūkį ir atitinka bei pažymos išdavimo metu atitiko ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 dalies 4 punkto reikalavimus dėl pirmumo teisės įsigyti žemės sklypą. Aukštesnę pirmumo teisę turėjo tik nuomininkė R. P., kurios atžvilgiu NŽT buvo išduota pažyma Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Tiek žemės nuomininkė R. P., tiek ieškovas J. I. sutikimus pasinaudoti pirmumo teise ir įsigyti sklypą pateikė tą pačią dieną. Ieškovo sutikimas, spendžiant pagal jo registracijos Nr. 48FP-5095, buvo pateiktas net anksčiau. R. P. sutikimo registracijos Nr. 48FP-5097.

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimą (sutikimą) pirkti parduodamą žemės sklypą pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pateikė aukštesnę pirmumo teisę turintis asmuo, NŽT Vilniaus rajono skyrius UAB „Veikmė“ 2022-07-13 išdavė pažymą Nr. 48PAŽ-1202-(14.48.33 E.) „Dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimo pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui“, kurioje nurodė pirmumo teisę turintį jį pirkti asmenį, t. y. parduodamo žemės sklypo naudotoją R. P..

Įstatymo 5 straipsnio 9 dalyje (redakcija galiojusi 2020-07-01-2023-01-02) nurodyta, kad šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytos pažymos galioja vienus metus nuo jų išdavimo dienos, bet ne ilgiau, iki pasikeis duomenys, pagal kuriuos buvo išduotos šios pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal šio straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės. Atsižvelgiant į nurodytas Įstatymo nuostatas, pasikeitus duomenims pagal kuriuos buvo išduotos pažymos, kai šie pasikeitimai gali turėti įtakos pagal Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį nustatant asmenis, turinčius pirmumo teisę įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės, t. y. R. P. nepasinaudojus teise įsigyti ginčo sklypą, visos procedūros, nurodytos Pažymos išdavimo apraše, turėjo būti vykdomos iš naujo. Tačiau tai padaryta nebuvo.

Žemės įsigijimo įstatymo 5 straipsniu 8 dalyje nustatyta, kad jeigu žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo apie tai dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės sklypo pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Nėra net menkiausios abejonės tuo, kad R. P. nepasinaudojus savo pirmumo teise įsigyti sklypą, tokią teisę įgijo ieškovas J. I.. Tačiau atsakovai, sudarydami sandorį, šią jo teisę pažeidė. Todėl žemės sklypo pirkėjo teisės turi būti perkeltos ieškovui.

Atsakovai, remdamiesi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi priimta byloje Nr. e3K-3-295-313/2018,  nurodo, kad pirkėjo teisės ieškovui negalėtų būti perkeliamos net ir pripažinus, jog jo pirmumo teisė įsigyti ginčo sklypą buvo pažeista. Net ir nuginčijus sandorį, pirkėjo teisės ieškovui negalėtų būti perkeliamos, o žemės sklypo įsigijimo procedūros turėtų būti pradėtos iš naujo. Tačiau nagrinėjamu atveju, priešingai nei buvo atsakovų nurodomos bylos atveju, apie žemės sklypo pardavimą buvo informuoti visi jo įsigijimu suinteresuoti asmenys,  yra žinomi ir visi asmenys NŽT pareiškę pageidavimą ginčo sklypą įsigyti. Aukštesnę teisę įsigyti sklypą turėjo tik šios teisės atsisakiusi R. P.. Tos pačios eilės kaip ieškovas, asmenų pageidaujančių įsigyti sklypą nebuvo. Todėl teismo vertinimu nėra jokių kliūčių ieškovui perkelti pirkėjo teises.

Atsakovų argumentai apie tai, kad ieškovas neturėjo tikslo įsigyti žemės sklypą žemės ūkio veiklos vykdymo tikslais, be to, tėra su juo susijusio asmens M. R. statytinis, ieškovas nepagrindė, jog turi reikiamų finansinių išteklių ir galimybę įvykdyti teismo sprendimą, kurio nepagrįstai ir nesąžiningai siekia ieškinio pareiškimu yra teisiškai nereikšmingi ir jo įstatymu suteiktos pirmenybės teisės nešalina. Ieškovas atitinka visas įstatymo sąlygas žemės ūkio paskirties žemei įsigyti, nes byloje nėra duomenų, kad jis ar su juo susiję asmenys bendrai valdytų 500 Ha žemės. Pagal LR Žemės ūkio paskirties įsigijimo įstatymo 3 str.: „5. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) ir nepilnamečiai jų vaikai (įvaikiai). 6. Susijusiais asmenimis laikomi juridiniai asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai (per juridinį asmenį, kuriame valdo ne mažiau kaip 25 procentus akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime) valdo daugiau kaip 25 procentus kito juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti šio juridinio asmens dalyvių susirinkime. 7. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys valdo daugiau kaip 25 procentus juridinio asmens akcijų (teisių, pajų), suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.“ Ieškovo tėvai yra mirę, nepilnamečių vaikų ieškovas neturi. Ieškovas nėra jokių juridinių asmenų dalyvis ir šie duomenys atsakovų nėra paneigti. Ieškovo sutuoktinė A. I. nuosavybės teise valdo 5000/32481 dalis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Byloje taip pat yra pateiktas ir išrašas iš žemės ūkio valdų registro, iš kurio matyti ieškovo valdomi plotai. Ieškovo ir jo susijusių asmenų valdomi žemės ūkio paskirties žemės plotai neviršija 500 Ha.

Faktas, kad po sandorio sudarymo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis ir būdas buvo pakeisti yra atliktas atsakovų rizika ir tik jie turi prisiimti tokių savo veiksmų pasekmes. Iš ne teisės teisė neatsiranda. 

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.  Ieškovas J. I. dėl atstovavimo ir teisinių paslaugų teikimo šioje byloje patyrė išlaidų, kurias sudaro iš viso 2 422,50 Eur. Išlaidų dydis nesiekia LR Teisingumo ministro įsakymu patvirtintų maksimalių priteistino užmokesčio ribų. Šias išlaidas pagrindžiantys dokumentai, taip pat sąskaita su detalizacija pateikti. Ieškovas taip pat sumokėjo 1 813 Eur žyminio mokesčio.

CPK 93 str. 4 d. pasakyta, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Kadangi žemės sklypas buvo parduotas apeinant ieškovo teisę jį įsigyti dėl pardavėjo kaltės, ieškovo patirtos 4 235 Eur bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš UAB „Veikmė“.

Teismas, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 259, 270 straipsniais

n u s p r e n d ė:

Ieškinį tenkinti.

Perkelti Ieškovui J. I., a/k (duomenys neskelbtini) pirkėjo teises ir pareigas pagal UAB „Veikmė“, į.k. 121327675 ir A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) S. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) 2022 m. rugpjūčio mėn. 23 d. sudarytą žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio reg. Nr. VB7-5377.

Nustatyti tokią teismo sprendimo įvykdymo tvarką –  priteisti iš ieškovo J. I. 37 500 Eur A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) 32 500 Eur S. B. a.k. (duomenys neskelbtini) 35 000 Eur A. R., a.k. (duomenys neskelbtini) įpareigojant šias sumas sumokėti per 15 dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Priteisti iš UAB „Veikmė“, į.k. 121327675,   4 235 Eur bylinėjimosi išlaidų J. I., a/k (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas                                                                          Virginijus Kairevičius