Civilinė byla Nr. e2-9161-490/2020
Teisminio proceso Nr. 2-17-3-00453-2020-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
(S)
2.6.1.5; 2.6.29.2; 3.2.6.6.2.
KAUNO APYLINKĖS TEISMAS
SPRENDIMAS UŽ AKIŲ
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2020 m. balandžio 29 d.
Jonava
Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų teisėja Jolanta Damulienė,
vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. S. ieškinį atsakovui D. T. dėl skolos priteisimo.
Teismas
nustatė:
ieškovas E. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo D. T. 2 896 Eur skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas – 65 Eur žyminį mokestį ir 250 Eur išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.
Atsakovui adresuoti procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 20 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2020 m. balandžio 6 d. per jo darbovietės administraciją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 123 straipsnio 3 dalis).
Atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovas prašė priimti sprendimą už akių, jei per teismo nustatytą terminą nebus pateiktas atsiliepimas į ieškinį. Esant šioms aplinkybėms, priimtinas sprendimas už akių, bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka, neinformavus šalių apie rašytinį procesą, kadangi CPK 142 straipsnyje nenumatyta, kad būtų informuojama apie sprendimo už akių priėmimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 153 straipsnio 2 dalis, 285 straipsnis ir 286 straipsnis).
Teismas
konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas visiškai.
Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.
Ieškovo pateikti rašytiniai įrodymai – 2013 m. gegužės 10 d. neprotestuotino parastojo vekselio kopija, 2013 m. liepos 22 d. vekselio pateikimo apmokėti kopija, 2013 m. liepos 25 d. pranešimo skolininkui dėl vekselio nepamokėjimo kopija, mokėjimo dokumento, kuriuo buvo sumokėtas žyminis mokestis, kopija patvirtina ieškinio dalyką ir pagrindą.
Iš ieškovo kartu su ieškiniu pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2013 m. gegužės 10 d. atsakovas D. T. pasirašė neprotestuotiną paprastąjį vekselį, pagal kurį įsipareigojo ieškovui E. S. sumokėti 10 000 Lt (kas atitinka 2 896 Eur) sumą iki 2013 m. liepos 22 d. Ieškovas, 2013 m. liepos 22 d. ir 25 d., vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo nuostatomis, pranešimais informavo atsakovą, jog šis privalo įvykdyti savo prievolę. Ieškovas 2013 m. liepos 25 d. pranešime dėl vekselio neapmokėjimo atsakovui nurodė, jog ketina kreiptis į notarą dėl vykdomojo rašto išdavimo. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad jo siustų registruotų pranešimų atsakovas neatsiėmė. Ieškovui nepykus įteikti atsakovui pranešimų, buvo praleistas terminas vykdomojo rašto išdavimui notarų biure, todėl ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl skolos priteisimo. Byloje duomenų, kad atsakovas būtų padengęs susidariusį įsiskolinimą, ginčijęs vekselio išrašymą ar paskirtį, nėra (CPK 178 straipsnis).
Lietuvos Respublikos įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo (toliau – ĮPVĮ) 81 straipsnyje nustatyta, kad vekselio turėtojo reikalavimai patenkinami ne ginčo tvarka, notarui padarius vykdomąjį įrašą neprotestuotinuose vekseliuose. ĮPVĮ 72 straipsnyje numatyti reikalavimų pateikimo senaties terminai nustato laiko tarpą, per kurį vekselio turėtojas gali pasinaudoti supaprastinta, būtent įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatyme nustatyta tvarka, išieškant skolą iš vekselio davėjo. ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vekselio, kuris mokėtinas nustatytą dieną arba per tam tikrą laiko po jo išrašymo ar pateikimo, turėtojas vekselį apmokėjimui privalo pateikti paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas. Kai pasibaigia ĮPVĮ nustatyti terminai pateikti apmokėti neakceptuotą neprotestuotiną paprastąjį vekselį, jis praranda vertybinio popieriaus bei civilinių teisių objekto statusą ir dėl jo nebetaikytinos ĮPVĮ nuostatos dėl reikalavimų, atsirandančių pagal vekselį, patenkinimo tvarkos bei įsipareigojusių pagal vekselį asmenų santykių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2011; 2011 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011). Tokiu atveju vekselis prilygsta paskolos rašteliui, kuriuo patvirtinama, kad atsakovas iš ieškovo gavo pinigus. Nagrinėjamu atveju vekselis mokėjimui turėjo būti pateiktas paskutinę mokėjimo termino dieną arba per dvi po jos einančias darbo dienas (ĮPVĮ 40 straipsnio 1 dalis). Pasibaigus mokėjimo terminui per dvi darbo dienas turėjo būti įformintas protestas (ĮPVĮ 46 straipsnio 3 dalis). Ieškovas šiuos terminus yra praleidęs, tai reiškia, jog vekselis tapo paprastu skolos rašteliu.
Teismas įvertinęs byloje pateiktą paprastąjį vekselį, sprendžia, kad išrašytas paprastasis vekselis iš esmės atitinka tokios rūšies vekselio rekvizitams keliamus reikalavimus (ĮPVĮ 77 straipsnis). Teismo vertinimu, byloje esantis paprastasis vekselis, kaip skolos raštelis, patvirtina, jog atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 10 000 Lt (kas atitinka 2 896 Eur) sumą iki 2013 m. liepos 22 d. Nors ĮPVĮ nenumato, jog vekselis gali būti laikomas paprastu skolos rašteliu, tačiau ši aplinkybė nepaneigia galimybės vekselį pripažinti skolą patvirtinančiu dokumentu tuomet, kai susiklostė tokia faktinė situacija, kuriai esant vekselio turėtojas nebegali pasinaudoti teise reikalauti vekselio apmokėjimo ĮPVĮ numatyta tvarka pagal notaro išduotą vykdomąjį įrašą (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-253/2008). Aplinkybė, kad vekselio gavėjas (ieškovas) nepasinaudojo vekseliu kaip vertybiniu popieriumi, suteikiančiu teisę supaprastinta tvarka gauti prievolės įvykdymą be teismo, o išduodant vykdomąjį įrašą pagal ĮPVĮ, nepanaikina vekselio turėtojo reikalavimo teisės vekselio davėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-256-687/2018).
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju vekselis yra kaip prievolės įvykdymą užtikrinanti priemonė. CK 6.70 straipsnio 1 dalyje yra išvardytos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės (netesybos, laidavimas ir kitos), kitos CK šeštosios knygos penktojo skyriaus normos reglamentuoja šių priemonių taikymo tvarką, tačiau nurodytame CK straipsnyje išvardytų prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonių sąrašas nėra baigtinis. Taigi, vekselis pagal savo universalų atsiskaitymo pobūdį gali būti naudojamas civilinėje apyvartoje kaip priemonė užtikrinti prievolės, kilusios iš sandorio, kurio sukurtų teisinių santykių pagrindu buvo išduotas, įvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-343/2013).
Nagrinėjamu atveju, vekseliu buvo užtikrintas 2 896 Eur skolos sumokėjimas, t. y. vekselyje įtvirtinta atsakovo pareiga atsiskaityti su ieškovu. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Nagrinėjamu atveju vekseliu buvo užtikrintas 2 896 Eur skolos sumokėjimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovo reikalavimas priteisti 2 896 Eur nesumokėto įsiskolinimo yra pagristas, todėl tenkintinas (CK 6.38, 6.63, 6.200, 6.205 straipsniai).
CK 6.37 straipsnio 2 dalis nustato, kad skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymo nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio (CK 6.210 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovas sutartinės prievolės tinkamai nevykdė, iš jo ieškovei priteisiamos įstatyme numatytos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Visiškai patenkinus ieškinį, iš atsakovo ieškovui priteisiamos ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 65 Eur žyminis mokestis ir 250 Eur išlaidos už teisinę pagalbą (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei yra mažesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 Eur), todėl jos iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2).
Teismas, vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 96 straipsnio 6 dalimi, 142 straipsnio 4 dalimi, 153 straipsnio 2 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2 896 Eur (dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų) skolą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 896 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 315 Eur (trijų šimtų penkiolikos eurų) bylinėjimosi išlaidas.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Šalis, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.
Teisėja Jolanta Damulienė