Civilinė byla Nr. e2A-232-413/2025

Teisminio proceso Nr. 2-52-3-00149-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos:

 (S)

2.6.1.3.6; 2.6.18.2; 2.6.18.3; 3.3.1.19.3

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. vasario 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Algimanto Kukalio ir Rūtos Palubinskaitės, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal 

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1.       Ieškovė UAB „LDK meistrai“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovų V. S. bei A. S. solidariai 9 194,55 Eur skolą, 425,88 Eur dydžio palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

2.       Ieškinio reikalavimai buvo grindžiami tokiais argumentais:

2.1.                      Šalys, t. y. ieškovė (rangovė) UAB „LDK meistrai“ (buvęs pavadinimas UAB „Auga LT“) ir atsakovas (užsakovas) V. S. 2020 m. rugpjūčio 31 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 200931-01 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu ieškovė įsipareigojo atlikti ūkinio pastato, esančio (duomenys neskelbtini), rekonstravimo ir lauko terasos su vieta baseinui įrengimo darbus.

2.2.                      Ieškovė atliko darbus, išvardintus 2019 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrame akte, t. y. didžiąją dalį darbų, o atsakovai faktiškai atliktais darbais pradėjo naudotis, tačiau atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų nepasirašė, pareiškė ieškovei pretenzijas dėl darbų kokybės ir apimties, turto pasisavinimo bei sugadinimo. Ieškovė kilusį ginčą bandė spręsti taikiai (tiek raštu, tiek ir žodžiu siūlė įvairius ginčo sprendimo variantus), tačiau atsakovas atsisakė bendradarbiauti ir sumokėti už atliktus darbus. 

2.3.                      Už atliktus ir perduotus darbus ieškovė pateikė atsakovui apmokėti 2021 m. vasario 5 d. sąskaitą Nr. AUGA210201 dėl 10 677,61 Eur sumos (visa sąskaitoje nurodyta darbų kaina – 17 702,61 Eur). Atsakovui neleidus pašalinti ieškovės pripažintų atliktų darbų trūkumų, atsakovui buvo pateikta apmokėti kreditinė sąskaita, kuria iš 2021 m. vasario 5 d. sąskaitoje Nr. AUGA210201 nurodytos sumos buvo išskaičiuota suma už darbus, kurie buvo atlikti su trūkumais, todėl likusi atsakovo mokėtina suma – 9 194,55 Eur (10 677,61 Eur – 1 483,06 Eur). Kadangi atsakovas neapmokėjo sąskaitos, nepateikė pasiūlymo dėl ginčo išsprendimo ar savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, o iš atsakovo veiksmų tapo aišku, kad Sutartis nebus vykdoma, ieškovė Sutartį 2020 m. rugpjūčio 31 d. vienašališkai nutraukė.

3.       Atsakovai V. S. ir A. S. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti ir pateikė į bylą priešieškinį, kuriuo prašė:

3.1.                      pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „LDK meistrai“ 2020 m. spalio 23 d vienašališkai pasirašytus Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2; 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto;

3.2.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 9 979,84 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkinių patalpų ir lauko terasos su vieta baseinui statybos darbų trūkumams ištaisyti;

3.3.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 140,12 Eur žalos atlyginimą dėl sugadinto turto (kelio vandens latakų sistemos) bei 3 645 Eur baudą.

4.       Atsikirtimus į ieškinį ir priešieškinio reikalavimus atsakovai grindė tokiais pagrindiniais  argumentais:

4.1.                      šalys buvo susitarę, kad darbai bus pradėti 2020 m. rugsėjo 1 d., o baigti iki 2020 m. lapkričio 30 d. Darbų preliminari kaina – 16 200 Eur be PVM, tačiau galutinė kaina gali kisti.

4.2.                      ieškovė darbus atliko su trūkumais, juos žadėjo pašalinti, tačiau trūkumai nebuvo šalinami.

4.3.                      Ieškovei pareikalavus, atsakovas sumokėjo už darbus 10 720 ,00 Eur, iš kurių: 9 000,00 Eur ieškovei tiesiogiai (2020 m. rugsėjo 19 d. 2000,00 Eur grynaisiais; 2020 m. spalio 3 d. 1600,00 Eur grynaisiais; 2020 m. spalio 9 d. 2000,00 Eur pavedimu (pradinis mokėtojas UAB „Faktas“); 2020 m. spalio 22 d. 3 400,00 Eur grynaisiais; 1 720,00 Eur už ieškovę jos prašymu (2020 m. rugsėjo 26 d. sumokėta 640,00 Eur už atvežtą UAB „Betonocentras“ liejamą betoną; 2020 m. rugsėjo 26 d. sumokėta 560,00 Eur už pasamdytą betono siurblį ieškovo tiekėjui; 2020 m. rugsėjo 8, 23 ir 30 d. sumokėta 520,00 Eur už žemės aplink pamatą nukasimo/užvertimo darbus).

4.4.                      Atsakovo atliktų mokėjimų laikotarpiu ieškovė nebuvo PVM mokėtoja, todėl prie 2021 m. vasario 5 d. PVM sąskaitos faktūros nepagrįstai pridėtas PVM mokestis už apmokėtus darbus iki 2020 m. spalio 22 d.

4.5.                      2020 m. lapkričio 12 d. atsakovas el. paštu gavo iš ieškovės 2020 m. spalio 23 d. Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Susipažinęs su gautais dokumentais pamatė, kad ieškovė be atsakovų sutikimo, vienašališkai padidino Sutartimi ir jos priedu sutartą darbų kainą, vienašališkai į ją įtraukdama Sutarties priedu sutartus darbus, dalį sutartų darbų išskaidant į eilę atskirų darbų su papildomomis kainomis, dėl kurių susitarta nebuvo. Savo nuožiūra nurodė neteisingus dalies atliktų darbų baigtumus, neužfiksavo atliktų darbų trūkumų.

4.6.                      Ieškovė vienašališkai aktuose „X punktu – Statybinės medžiagos / trečiųjų šalių paslaugos” papildomai, be jokio pagrindimo nurodė mokėtiną sumą už atsakovui neperduotas ir objekte nepanaudotas medžiagas. Medžiagas darbams statybos objekte atlikti pirko atsakovas, įskaitant medžiagas, reikalingas darbų trūkumams pašalinti.

4.7.                      Atsakovas aktuose Nr. 1 ir Nr. 2 ranka surašė pastabas, nesutikimus ir trūkumus ir 2020 m. lapkričio 13 d. el. laišku grąžino Aktus ieškovei, reikalaudamas pateikti atsakovo ieškovei perduotų pinigų kvitus ir sąskaitas; medžiagų suderinimo, pirkimo ir panaudojimo pagrindžiančius duomenis su detaliu aprašu apie medžiagų panaudojimą, imtis skubių priemonių pašalinti statybos darbų trūkumus bei sutvarkyti darbų eigoje padarytą neigiamą poveikį, nuostolius turtui. Atsakovas, padaręs rangos darbų fotonuotraukas bei aprašęs vizualiai matomus defektus, 2020 m. lapkričio 15 d. el. paštu pateikė ieškovei 2020 m. lapkričio 15 d. Priedą prie aktų Nr. 1 ir Nr. 2 su jame nurodytais darbų trūkumais (20 punktų) bei reikalavimais juos pašalinti. Atsakovai ne kartą ragino ieškovę pašalinti darbų defektus, tačiau nurodyti defektai pašalinti nebuvo.

4.8.                      Atsakovai 2021 m. kovo 12 d. gavo ieškovės 2021 m. kovo 12 d. pranešimą, kad ji vienašališkai nutraukia Rangos sutartį dėl to, kad atsakovas neapmokėjo 2021 m. vasario 5d. PVM sąskaitos faktūros. Atsakovas toliau reikalavo ieškovę vykdyti sutartimi nustatytas pareigas ir taisyti darbų trūkumus. Ieškovei jų nevykdant, darbus atliko ir ieškovės trūkumus ištaisė kiti samdyti rangovai.

5.       Ieškovė su priešieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

6.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį tenkino iš dalies – priteisė atsakovams iš ieškovės 7 639,62 Eur statybos darbų trūkumams ištaisyti, 140,12 Eur žalos atlyginimą, 2 797 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitą priešieškinio dalį atmetė.

7.       Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. kovo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-587-653/2023, Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimą dalyje, kurioje atmestas ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis, panaikino ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

8.       Atsakovai 2023 m. gegužės 15 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį (DOK-30927), kuriuo prašė:

8.1.                      pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „LDK meistrai“ 2020 m. spalio 23 d vienašališkai pasirašytus Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2; 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto;

8.2.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 5 255,37 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkinių patalpų ir lauko terasos su vieta baseinui statybos darbų trūkumams (įskaitant trūkumams pašalinti reikalingų medžiagų kainą), kuriuos ištaisė T. L., ištaisyti;

8.3.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 2 468,27 Eur nuostolių (įskaitant nuostoliams pašalinti reikalingų medžiagų kainą) dėl nuostolių, padarytų adresu (duomenys neskelbtini)  lauko teritorijoje, atlyginimą;

8.4.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 56 Eur nuostolių dėl sugadintų atsakovo pirktų medžiagų atlyginimą;

8.5.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 140,12 Eur žalos atlyginimą dėl sugadinto turto (kelio vandens latakų sistemos) bei 3 645 Eur baudą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9.       Vilniaus regiono apylinkės teismas 2024 m. birželio 28 d. sprendimu atsakovų priešieškinį atmetė, ieškovės UAB „LDK meistrai“ ieškinį tenkino visiškai ir priteisė ieškovei iš atsakovų 9 194,55 Eur skolą, 425,88 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 620,43 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 5 000 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

10.       Teismas byloje nustatė tokias faktines aplinkybes:

10.1.                      atsakovams V. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais (gyvenamuoju namu), esančiais (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 32–34);

10.2.                      tarp ieškovės (rangovės) UAB „LDK meistrai“ (buv. UAB „Auga LT“) ir atsakovo V. S. (užsakovas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. buvo sudaryta Statybos rangos sutartis Nr. 200831-01 (Sutartis), pagal kurią ieškovė įsipareigojo atsakovams savo jėgomis, rizika bei atsakomybe atlikti Sutartyje numatytus darbus (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 6–7). Sutarties objektas ir darbų atlikimo vieta – pastato, esančio (duomenys neskelbtini)  namo kieme, rekonstravimas, įrengiant ūkines patalpas ir lauko terasą su vieta baseinui (Sutarties 1.2 papunktis). Darbai turėjo būti pradėti 2020 m. rugsėjo 1 d. ir baigti iki 2020 m. lapkričio 31d. (Sutarties 3.2 papunktis). Preliminari sutarties kaina – 16 200 Eur (Sutarties 4.1 papunktis). Sutartis faktiškai pasirašyta 2020 m. spalio 22 d. ir dėl to ginčo byloje nėra;

10.3.                      atsakovas 2020 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo ieškovės atstovui (direktoriui L. Š.) 2 000 Eur (918,65 Eur už medžiagas ir likusi suma – 1 081,35 Eur už darbus), o 2020 m. spalio 3 d. sumokėjo dar 1 600 Eur (pinigų priėmimas – perdavimas įformintas dokumente, įvardintame Aktas prie Statybos rangos sutarties) (1 t., b. l. 76);

10.4.                      UAB „Faktas“ į ieškovės atsiskaitomąją sąskaitą 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo nurodymu pervedė 2 000 Eur sumą (mokėjimo paskirtyje nurodyta – „Avansinis pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. Sutartį Nr. 200831-01“ (1 t., b. l. 73);

10.5.                      atsakovas 2020 m. spalio 22 d. perdavė ieškovės atstovui (direktoriui L. Š.) 3 400 Eur (paskirtis – „už darbus“) (1 t., b. l. 75);

10.6.                      ieškovė parengė ir vienašališkai pasirašė 2020 m. gruodžio 19 d. Atliktų darbų aktą (toliau – Atliktų darbų aktas) (1 t., b. l. 8–9). Atliktų darbų akte nurodyta, jog objekte atlikta darbų už 20 302,61 Eur sumą (16 296,33 Eur su PVM – darbai, 4 006,28 Eur – medžiagos ir trečiųjų šalių paslaugos);

10.7.                      atsakovas parengė pretenziją ieškovei dėl rangos darbų bei defektų šalinimo (1 t., b. l. 153–156);

10.8.                      atsakovas 2021 m. vasario 1 d. surašė dar vieną pretenziją ieškovei dėl sąskaitų už apmokėtus rangos darbus pateikimo, defektų šalinimo, rangos darbų vykdymo ir žalos atlyginimo (1 t., b. l. 166–167).

10.9.                      ieškovė atsakovui pateikė 2021 m. vasario 5 d. pretenziją (1 t., b. l. 17–21);

10.10.                      ieškovė atsakovams pateikė apmokėti 2021 m. vasario 5 d. sąskaitą Nr. AUGA210201, iš viso 10 677,61 Eur sumai (1 t., b. l. 13);

10.11.                      ieškovė 2021 m. kovo 12 d. pranešimu nurodė, kad Sutartis vienašališkai (ieškovės iniciatyva) laikoma nutraukta (1 t., b. l. 16);

10.12.                      atsakovas 2021 m. kovo 16 d. taip pat surašė pranešimą apie Sutarties nutraukimą (1 t., b. l. 157–165);

10.13.                      ieškovė 2021 m. gegužės 12 d. parengė patikslinimą prie Atliktų darbų akto (1 t., b. l. 10–12) (toliau – Patikslintas Atliktų darbų aktas);

10.14.                      ieškovė 2021 m. gegužės 12 d. parengė kreditinę sąskaitą, kurioje nurodyta, kad 1 483,06 Eur sumai kredituojama sąskaita Nr. AUGA210201 (1 t., b. l. 14);

10.15.                      ieškovė teismui pateikė atsakovo rangovei (ieškovei) sumokėtų piniginių sumų detalizaciją (iš viso sumokėta 7 025 Eur, likutis – 9 194,55 Eur) (1 t., b. l. 15).

Dėl tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių kvalifikavimo

11.       Teismas nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas ir dėl teisinių santykių kvalifikavimo: ieškovės teigimu, sudaryta sutartis nėra vartojimo sutartis, atsakovai laikėsi pozicijos, jog vartojimo rangos teisinis reguliavimas taikytinas nepaisant to, ar pastatas rekonstruojamas, ar vykdoma nauja statyba.

12.       Teismas pažymėjo, kad tarp šalių susiklostė prievoliniai teisiniai santykiai, kylantys dvišalės sutarties pagrindu (CK 1.63 straipsnio 2 dalis, 1.136 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas, 6.2 straipsnis, 6.154 straipsnis). Sutartis pasirašyta tarp juridinio asmens (rangovės) ir fizinio asmens (atsakovo V. S.). Nei sutartyje numatytų darbų aprašymas, nei į bylą pateiktos nuotraukos, nei šalių paaiškinimai neleidžia spręsti, jog atsakovai statybos darbus atliko kitais, nei savo asmeniniais, t. y. vartojimo, tikslais. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai ketino šalia gyvenamojo namo įsirengti terasą, pertvarkyti buvusį ūkinį statinį, pastarajame įrengti baseiną. Byloje nėra duomenų ir nei viena iš šalių neįrodinėjo, kad atsakovai, įrengdami terasą, baseiną ir kitas poilsio erdves, rangos sutarties produktą būtų naudoję kokiems nors komerciniams tikslams (pvz., nuomai, paslaugų teikimui ar pan.). Remdamasis nurodytu, teismas padarė išvadą, kad tarp šalių susiklostė statybos rangos vartojimo teisiniai santykiai (CK 6.672 straipsnio 1 dalis, 6.681 straipsnio 1, 4 dalys), kuriems nagrinėjamu atveju taikytina CK 6.2283 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatyta išimtis (CK 6.672 straipsnio 2 dalis), t. y. sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą netaikytinos CK XVIII1 skyriaus „Vartojimo sutartys (CK 6.2281–6.22824 straipsniai) nuostatos, išskyrus CK 6.2284 straipsnį.

Dėl ieškovės vienašališkai pasirašytų atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktų (ne)galiojimo

13.       Teismas atmetė atsakovų priešieškinio reikalavimą pripažinti negaliojančiais Atliktų darbų aktą Nr. 1, surašytą 2020 m. spalio 23 d.; Atliktų darbų aktą Nr. 2, surašytą 2020 m. lapkričio 12 d.; Atliktų darbų bendrą aktą, surašytą 2020 m. gruodžio 19 d. ir vienašališkai ieškovės pasirašytą 2021 m. vasario 5 d. bei patikslinimą Nr. 1 prie Atliktų darbų akto (sudarytą 2021 m. gegužės 12 d.).

Dėl Sutartimi sulygtos kainos rūšies (metodo)

14.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas ir dėl Sutartimi sulygtos kainos apskaičiavimo: ieškovė teigė, kad Sutartimi buvo sulygta preliminari darbų kaina, kuri galėjo kisti; o atsakovai įrodinėjo priešingai, t. y. kad Sutartimi buvo nustatyta fiksuota 16 200 Eur darbų kaina, už kurią darbai turėjo būti atlikti „iki rakto“.

15.       Analizuodamas Sutarties turinį, teismas pažymėjo, kad Sutarties 4.1 papunktyje nurodyta, jog preliminari kaina yra 16 200 Eur (be PVM), o galutinė kaina gali kisti pagal atskirą šalių susitarimą. Anot teismo, Sutarties lingvistinis (gramatinis) tekstas be didesnių abejonių bet kuriam vidutiniškai apdairiam ir rūpestingam asmeniui (vartotojui) referuoja į tai, jog dėl konkrečios (fiksuotos) kainos šalys nesusitarė, t. y. susitarė dėl preliminarios (pradinės) 16 200 Eur kainos, kuri ateityje gali pasikeisti. Tai, kad šalys nesusitarė dėl tvirtai fiksuotos kainos rodo ir Sutarties preambulės b punkto formuluotė, nurodanti, kad  ieškovė įsipareigojo atlikti Sutartyje numatytų darbų dalį, kuri detalizuota priede Nr. 1. Be to, kaip pažymėjo teismas, patys atsakovai aptariamu atveju yra nenuoseklūs, kadangi Sutarties galiojimo metu užsakė papildomų darbų, kurių neginčija; atsakovų Objekto rekonstrukcija apėmė daug nestandartinių sprendimų, atsakovas Objekto rekonstrukcijos procese dalyvavo aktyviai (nebuvo pasyvus stebėtojas) ir iš esmės jokių pretenzijų, susijusių su kaina ir kainos apskaičiavimo metodu, iki kilo ginčas dėl darbų kokybės, nepareiškė. Nors atsakovai akcentuoja ieškovei siųstą 2020  m. rugpjūčio 20 d. elektroninį laišką, kuriame nurodoma, kad „reikėtų darbų pradžiai matomai užfiksuoti mokėtiną darbų kainą pagal projektą rakto ir startuojame“ (1 t., b. l. 79), tačiau, teismo vertinimu, jam nekilo abejonių dėl to, kad šalys nesudarė susitarimo dėl darbų atlikimo „iki rakto“ už galutinę 16 200 Eur be PVM kainą ir tokio susitarimo nebuvo. Tokios aplinkybės nepatvirtina nei Sutarties gramatinis (lingvistinis) tekstas, nei šalių teismui pateiktas susirašinėjimas (3 t, b. l. 4, 7–8, 10–11, 13, 16, 20, 23, 40, 144–145, 147, 395). Todėl teismas sprendė, kad nors dėl dalies darbų kainos šalys ir susitarė konkrečiai, tačiau dėl galutinės (fiksuotos) kainos šalys tvirtai nesusitarė, o tai  reiškia, kad darbų kainą galėjo didėti (arba mažėti). Minėtą išvadą teismas grindė ir atitinkamu atsakovų elgesiu, t. y. atsakovai aktyviai domėjosi dėl darbų kainos ir darbų apimties, nuolat ieškovei teikė komentarus bei paaiškinimus elektroniniais paštais.

16.       Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas sprendė, jog šalys Sutartimi nesusitarė dėl tvirtai fiksuotos (galutinės) darbų kainos (darbų „iki rakto“), o šalių susitarimas dėl kainos labiau atitinka fiksuoto įkainio metodą, kai pradinė darbų kaina preliminari, o galutinė statybos darbų kaina gali kisti dėl įvairių aplinkybių (papildomai užsakytų darbų, neteisingai apskaičiuotų plotų, darbų eigoje iškilusių nenumatytų aplinkybių, dėl kurių reikia keisti ar medžiagas, ar darbo metodus ir t. t.).

Dėl atsakovų ieškovei sumokėtų sumų (kainos dalies)

17.       Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas ir dėl to, kokia gi pinigų suma vykdant Sutartį buvo sumokėta ieškovei: anot ieškovės, vykdant Sutartį, jai buvo sumokėta 7 500 Eur; atsakovai teigė, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu sumokėjo ieškovei iš viso 10 720 Eur.

18.       Teismas iš bylos duomenų nustatė tokius mokėjimus:

18.1.                      UAB „Faktas“ 2020 m. spalio 9 d. mokėjimo pavedimu atliko 2 000 Eur mokėjim1 ieškovei, mokėjimo paskirtyje nurodant „Avansinis pagal 2020 m. rugpjūčio 31 d. Sutartį Nr. 200831-01“;

18.2.                      2020 m. spalio 22 d. atsakovas sumokėjo ieškovės vadovui 3 400 Eur „už darbus ir medžiagas“ (1 t., b. l. 75);

18.3.                      2020 m. rugsėjo 19 d. atsakovas sumokėjo ieškovo vadovui 2 000 Eur (918,65 Eur už medžiagas, o likusi 1 081,35 Eur suma už darbus), 2020 m. spalio 3 d. sumokėjo dar 1 600 Eur (1 t., b. l. 76); 

18.4.                      Tokiu būdu, vykdant Sutartį, ieškovei buvo sumokėta iš viso 9 000 Eur (2 000 Eur + 3 400 Eur + 2 000 Eur + 1 600 Eur).

19.       Be to, atsakovai nurodė, kad papildomai už ieškovę, pastarosios prašymu, sumokėjo dar 1 720 Eur už įvairias medžiagas ar kitas paslaugas tretiesiems asmenims:

19.1.                      640 Eur sumokėjo už 2020 m. rugsėjo 26 d. atvežtą betoną ieškovės tiekėjui UAB „Betonocentras“ pagal Sutarties priede, 2.1 papunktyje numatytą sumą;

19.2.                      560 Eur sumokėjo 2020 m. rugsėjo 26 d. už betono siurblį ieškovės tiekėjui pagal Sutarties priede 2.1 papunktyje numatytą gauti sumą;

19.3.                      520 Eur sumokėjo 2020 m. rugsėjo 8 d., 2020 m. rugsėjo 23 d., 2020 m. rugsėjo 30 d. už žemės aplink pamatą nukasimo/užvertimo darbus (dalis iš Sutarties priede 1.3 papunktyje numatytos mokėtinos ieškovei sumos).

20.       Susipažinęs su bylos rašytine medžiaga (ypač su 3-čiame bylos tome esančiais šalių susirašinėjimais (3 t., b. l. 92, 10, 139, 154, 258, 272, 298, 308, 354, 396, 397), teismas konstatavo, kad įrodymų apie atsakovų už ieškovę sumokėtus papildomus 1 720 Eur byloje nėra. Teismas pastebėjo, jog ir patys atsakovai pripažino, kad galiausiai aptartomis 640 Eur, 560 Eur ir 520 Eur sumomis ieškovė sumažino galutinę Sutarties kainą (1 t., b. l. 188; 6 t., b. l. 34–35, 41–42). Nesant daugiau kitų objektyvių įrodymų, o šalių pozicijoms šiuo klausimu akivaizdžiai išsiskyrus, ieškovei 1 720 Eur suma sumažinus atsakovui pateiktą apmokėti galutinę sąskaitą, teismas sutiko su ieškovės pozicija.

21.       Teismas nurodė, kad ieškovė neginčija byloje nustatytos aplinkybės, jog 2 000 Eur sumą atsakovai sumokėjo UAB „Faktas“ už ieškovę, tačiau, pasak ieškovės, aptartą 2 000 Eur sumą ji ir taip buvo atėmusi iš atsakovams siųstos apmokėti sąskaitos (6 t., b. l. 81). Ieškovė pripažino, kad atsakovai yra sumokėję 7 025 Eur, taip pat 2 000 Eur UAB „Faktas“, iš viso 9 025 Eur (6 t., b. l. 81). Kadangi ieškovė nurodo didesnę sumokėtą pinigų sumą (9 025 Eur), kuria vadovaujasi ir susirašinėjimuose su atsakovu (3 t., b. l. 92–93), nei teismas suskaičiavo (9 000 Eur), teismas nutarė matematiniuose skaičiavimuose vadovautis ieškovės nurodyta 9 025 Eur suma.

22.       Apibendrinęs aptartas aplinkybes, teismas konstatavo, kad atsakovai įrodė, jog tiesiogiai ieškovei (arba už ieškovę) iš viso sumokėjo 9 000 Eur sumą, o likusia 1 720 Eur suma atsakovams buvo sumažinta galutinė mokėtina suma pagal Sutartį.

Dėl susitarimo taikyti „sėkmės mokestį“

23.       Teismas pažymėjo, kad Sutartimi šalys susitarė dėl 20 proc. papildomo motyvacinio priedo („sėkmės mokesčio“) nuo nepradėtų sąmatos 3–10 punkte darbų kainos (1 960,20 Eur), jei rangovė (ieškovė) tinkamai atliks darbus iki 2020 m. lapkričio 30 d., paskirs nuolatinį  darbų vadovą ir tinkamos kvalifikacijos žadėtus 4–6 darbuotojus, savalaikiai organizuos ir koordinuos darbus bei netrukdys atsakovams. Tokią savo poziciją atsakovai įrodinėjo atsakovo V. S. ieškovės atstovui (direktoriui L. Š.) 2020 m. spalio 8 d. siųstu elektroniniu laišku (3 t., b. l. 46). Ieškovė nurodė, kad nors darbų įkainiai buvo padidinti 20 proc., tačiau tai nebuvo sėkmės mokestis, kadangi darbų sąmatos su 20 proc. padidinta darbų kaina buvo išsiųstos atsakovams ir dėl to jokių pretenzijų jie nereiškė. Todėl teismas sprendė, jog susitarimo dėl „sėkmės mokesčio“ atsakovai neįrodė, tokio susitarimo dėl „sėkmės mokesčio“ nepatvirtina ir bylos rašytinė medžiaga (CPK 185 straipsnis). Be to, byloje nėra duomenų, kad ieškovė, padidinusi sąmatose nurodytas kainas 20 proc., tokią aplinkybę būtų susiejusi su papildomomis sąlygomis.

Dėl sąmatų versijų Nr. v1–v7

24.       Kaip nurodė teismas, tarp šalių kilo ginčas ir dėl to, kuri darbų sąmatos versija (Nr. v2 ar Nr. v3) buvo pradinė, t. y. dėl kurios šalys susitarė sudarydamos Sutartį. Atsakovai įrodinėjo, kad visos likusios sąmatos (nuo Nr. v3 iki v7) neturi teisinės reikšmės, kadangi šalys tarėsi tik dėl sąmatoje Nr. v2 esančių darbų apimčių ir įkainių.

25.       Iš ieškovės atstovo (direktoriaus) L. Š. paaiškinimų teismas nustatė, kad byloje yra sąmatų versijos Nr. v1–Nr. v7 (3 t., b. l. 425–431; sąmatų versijos pateiktos eilės tvarka – nuo Nr. v1 iki Nr. v7). Analizuodamas šalių susirašinėjimą el. laiškais nuo 2020 m. liepos mėn., teismas sprendė, kad šalys iš tiesų derėjosi dėl vienokios ar kitokios darbų apimties Objekte (3 t., b. l. 3–6). Teismo vertinimu, ieškovės atstovo 2020 m. rugpjūčio 30 d. el. laiškas patvirtina, jog atsakovui excel formatu buvo atsiųstas tiek Sutarties projektas, tiek sąmata Nr. v2 (3 t., b. l. 7). Šalių susirašinėjimas rodo, kad tą pačią dieną atsakovas V. S. pateikė savo komentarą dėl ieškovės atsiųstų dokumentų (3 t., b. l. 8). Ieškovės atstovas 2020 m. rugsėjo 4 d. atsakovui išsiuntė sąmatą Nr. v3 excel formatu (3 t., b. l. 15). Atsakovas 2020 m. rugsėjo 6 d. išsiuntė atsakymą, kuriame nurodė, jog „Sutariami startiniai darbai: 1-2; 9 sąmatos punktai ir 1/2 11 punkto (šiukšlės): 4379 + 550 + 250 = 5 179 Eur suma. Darbu eigoj užkasant kanalizacijos vamzdį (bobcat darbų eigoje)“ (3 t., b. l. 12). Ieškovės direktorius 2020 m. rugsėjo 7 d. el. laišku atsakė, kad „ OK, tai jau pradėjom darbus, tai patvirtinu, kad dėl darbų kainos sutarėm: 5 179 Eur Bobcat’as + klojiniai + medžiagos – jūsų“ (3 t., b. l. 18). Teismo vertinimu, šalių susirašinėjimas leidžia nesivadovauti atsakovų pozicija dėl susitarimo, liečiančio sąmatos versiją Nr. v2 ir leidžia vadovautis aplinkybe, jog po sąmatos Nr. v3 atsiuntimo ir šalių derybų, tam tikra pradinė darbų apimtis ir kaina buvo suderinta pagal darbų sąmatos versiją Nr. v3.

26.       Tolesnis šalių susirašinėjimas rodo, kad šalys ir toliau derėjosi dėl darbų kainų bei apimties, apsikeisdavo pasiūlymais bei vėlesnėmis sąmatų versijomis (3 t., b. l. 46, 50, 57–58, 68, 92, 134). Teismas atsižvelgė ir į tai, kad ieškovė vėlesnių sąmatų versijose Nr. v4–Nr. v7 atitinkamus pakeitimus (naujus darbus, kiekių ar kainų kaitą, nebeužsakomus darbus) pažymėdavo kita spalva (raudona) (3 t., b. l. 427–431), todėl sutiko su ieškove, jog vidutiniškai apdariam ir rūpestingam vartotojui sąmatose nurodytų eilučių kaita turėjo būti pakankamai pastebima. Teismas nurodė, jog skirtingai nuo Atliktų darbų aktų grąžinimo, el. susirašinėjimo tarp šalių turinys nerodo, kad atsakovas būtų nepriėmęs kokių nors sąmatų versijos nuo Nr. v3 iki Nr. v7 ir šią aplinkybę vertino  ieškovės naudai.

27.       Teismas, apibendrinęs aukščiau išdėstytus argumentus, nusprendė, jog šalys sutartinių santykių pradžioje susitarė (arba patvirtino) dalį sąmatos versijos Nr. v3, o vėlesniame Sutarties vykdymo etape, atsakovui V. S. gavus sąmatų versijas Nr. 4 – Nr. 7, pastarosios nebuvo grąžinamos ar kitaip aiškiai ir nedviprasmiškai sukritikuotos (paneigtos). Todėl teismas padarė išvadą, kad byloje surinkti rašytiniai įrodymai labiau patvirtina ieškovės, nei atsakovų nurodomą poziciją (versiją) dėl sąmatų.

Dėl PVM įtraukimo į sąskaitas (ne)pagrįstumo

28.       Teismas nustatė, jog atsakovai laikėsi pozicijos, kad ieškovė buvo įregistruota PVM mokėtoja tik 2020 m. spalio 31 d., todėl atsakovai neturėjo mokėti PVM mokesčio, nes 9 000 Eur ieškovei (ir dalį už ieškovę) sumokėjo iki jos įregistravimo PVM mokėtoja.

29.       Teismas nurodė, kad ieškovė PVM mokėtoja įregistruota 2020 m. spalio 31 d. (1 t., b. l. 186). Atsakovai sumokėjo ieškovei 9 000 Eur už darbus (arba už atsakovus ieškovei sumokėjo tretieji asmenys) dar iki nurodytos datos. Tačiau, teismo vertinimu, PVM mokestis mokamas ne tuomet, kai asmuo įsiregistruoja PVM mokėtoju, bet tuomet, kai prekės ir paslaugos patenka į PVM objektą (Pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVMĮ) 3 straipsnio 1 dalis). PVM – netiesioginis mokestis, taikomas sukurtai pridėtinei vertei ir nors PVM apskaičiuoja ir į biudžetą perveda PVM mokėtojais užsiregistravę asmenys, tačiau PVM mokesčio mokėtojas iš esmės yra galutinis prekės ar paslaugos vartotojas (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. kovo 16 d. sprendimas civ. b. Nr. e2A-162-467/2023, sprendimo 49 punktas; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 20 d. nutartis civ. b. Nr. 3K-3-713/2013).

30.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai nepateikė į bylą duomenų, kurie patvirtintų, kad statybos darbams būtų taikytas lengvatinis PVM, arba PVM apskritai netaikytinas. Todėl teismas nusprendė, kad aplinkybė, jog ieškovė PVM mokėtoja buvo įregistruota tik 2020 m. spalio 31 d., teisinės reikšmės apskaičiuojant atsakovų mokėtiną kainą pagal Sutartį neturi, t. y. nesant PVM įstatyme išimčių, jog už statybos darbus PVM buvo taikytas lengvatinis tarifas, ar PVM apskritai statybos darbams netaikytinas, atsakovų argumentai dėl nepagrįstai į sąskaitas už statybos darbus pagal sudarytą Sutartį įtrauktą PVM yra teisiškai nepagrįsti.

Dėl ieškovės reikalavimo priteisti piniginę prievolę (skolą) pagal Sutartį (ne)pagrįstumo

31.       Teismas pažymėjo, kad atsakovai itin išsamiai ir plačiai pateikė savo argumentus, kad ieškovė Sutartimi numatytus statybos darbus atliko netinkamai, teikė teismui lenteles su paaiškinimais bei detaliai komentavo kiekvieną ieškovės atsakovams atsiųstos sąmatos eilutę, tačiau vertinamai aplinkybei pagrįsti skirti statinio ekspertizę nepageidavo (CK 6.662 straipsnio 5 dalis), nors teismas žodinio bylos nagrinėjimo metu siūlė apsvarstyti klausimą dėl ekspertizės (tiek teismo ekspertizės, tiek privačiais pagrindais užsakomos ekspertizės, vadovaujantis Teismo ekspertizės įstatymo 20–21 straipsnių nuostatomis). Tokia procesinė situacija reiškia, kad iš esmės byloje nėra galimybės patikrinti atsakovų teiginių dėl ieškovės (rangovės) galimai padarytų darbų trūkumų (broko). Teismas atkreipė dėmesį, kad daugelis argumentų, kuriuos atsakovai išdėstė tiek procesiniuose dokumentuose, tiek duodami žodinius paaiškinimus, reikalauja specialių techninių žinių iš statybos srities.

32.       Apklaustų byloje liudytojų paaiškinimus teismas įvertino kaip prieštaringus. Pavyzdžiui, liudytojas Ž. P. nurodė, kad kritinių defektu nebuvo, buvo tik smulkūs defektai, kuriuos nesudėtingai buvo galima ištaisyti. Trečiojo asmens V. B. paaiškinimų teismas nelaikė patikimais vien dėl jo asmeninių ryšių su atsakovu V. S.. Liudytojas T. L. atliko tik ribotos apimties darbus ir pats kokių nors defektų ar trūkumų nenustatinėjo, vadovavosi atsakovo nurodymais ką ir kaip reikia perdaryti.

33.       Apibendrindamas savo išvadas, teismas sprendė, kad atsakovams neįrodžius ieškovų atliktų kritinių ir esminių defektų, taip pat stokojant konstruktyvaus šalių bendradarbiavimo, nėra teisinio pagrindo atmesti ieškovės reikalavimą dėl 9 194,55 Eur skolos priteisimo.

Dėl ieškinio senaties termino

34.       Teismas nurodė, kad ieškovė byloje įrodinėjo, jog atsakovai praleido CK 6.667 straipsnio 1 dalyje nustatytą vienerių metų ieškinio senaties terminą, savo poziciją grįsdama tuo, kad šis terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 22 d., kuomet patys atsakovai el. laiške nurodė, jog ieškovė neketina taisyti darbų trūkumų. Atsakovai su tokia ieškovės pozicija nesutiko. 

35.       Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo ieškovės vienašališkai pasirašyto 2021 m. vasario 5 d. Atliktų darbų akto įteikimo momento, t. y. nuo 2021 m. vasario 6 d., kadangi būtent nuo vienašališkai pasirašyto Atliktų darbų akto įteikimo atsakovams tapo žinoma, jog derybos dėl Sutarties vykdymo pasibaigė, Sutartis nutraukta ir ieškovė jau turi teisę kreiptis į teismą dėl piniginės prievolės, kylančios iš Sutarties ir jos pagrindu surašyto bei įteikto Atliktų darbų akto. Teismas nesutiko su atsakovų pozicija, kad darbai nebuvo perduoti. Anot teismo, darbai buvo perduoti ieškovės vienašališkai pasirašytu Atliktų darbų aktu, su kuriuo atsakovai susipažino ir netgi reiškė dėl jo pretenzijas tiesiogiai ieškovei. Priešieškinis teismui paduotas 2022 m. kovo 14 d. Tai reiškia, jog atsakovai priešieškinį dėl atliktų darbų trūkumų pareiškė praleidę ieškinio senaties terminą.

36.       Remdamasis tuo, kas nurodyta, teismas konstatavo, kad priešieškinio reikalavimai negali būti tenkinami ir dėl praleisto ieškinio senaties termino (CK 1.126 straipsnio 2 dalis, 1.131 straipsnio 1 dalis).

Dėl žalos atlyginimo

37.       Teismas nurodė, kad atsakovai priešieškiniu prašė priteisti iš ieškovės 140,12 Eur žalos atlyginimą dėl sulaužytos kelio vandens latakų sistemos, 2 328,25 Eur žalos atlyginimą už lauko trinkelių defektų pašalinimą (ieškovės prašymu į Objekto teritoriją atvykęs sunkiasvoris transportas sugadino trinkeles), taip pat 56 Eur žalą dėl ieškovės netinkamai priklijuoto putplasčio, kuris atšoko nuo baseino pagrindo. Ieškovė su aptartais atsakovės reikalavimais nesutiko.

38.       Iš bylos duomenų teismas nustatė, kad ieškovė žalos padarymo fakto nepripažino (3 t., b. l. 100, 157, 162, 413–414). Atsakovai žalos faktą iš esmės grindė į bylą pateiktomis sąskaitomis faktūromis už atliktus darbus, tačiau nepateikė įrodymų, kad būtent dėl ieškovės kaltės buvo sulaužyta kelio vandens latakų sistema, lauko trinkelės ir atšoko putplastis nuo baseino. Teismas pažymėjo, kad laistymo sistemos purkštukus ieškovė sutaisė (3 t., b. l. 103). Daugiau įrodymų, kad ieškovė būtų pripažinusi nuodyto turto sugadinimus, o atsakovai pagrindė žalos atsiradimo faktą, byloje nėra. Todėl teismas padarė išvadą, kad atsakovai neįrodė, jog dėl ieškovės netinkamų veiksmų buvo padaryta žala atsakovų Objektui (kelio vandens latakų sistemos sugadinimas, lauko trinkelių defektų šalinimas, netinkamai priklijuotas baseino putplastis).

Dėl palūkanų (ne)priteisimo

39.       Pasisakydamas dėl ieškovės reikalavimo priteisti 425,88 Eur palūkanas, teismas nurodė, kad pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovė paskaičiavo aptartas įstatymines 5 proc. dydžio palūkanas už 338 kalendorinių dienų laikotarpį iki ieškinio padavimo (nuo 2021 m. vasario 8 d.). Teismas sprendė, kad patenkinus pagrindinį ieškovės reikalavimą, išvestinis reikalavimas dėl 425,88 Eur palūkanų taip pat yra pagrįstas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40.       Teismas nurodė, kad ieškovė iš viso patyrė 7 233 Eur bylinėjimosi išlaidų: 216 Eur žyminis mokestis už ieškinį; 217 Eur žyminis mokestis už apeliacinį skundą; 6 800 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.

41.       Teismas pažymėjo, kad nors iškovė ginčą laimėjo, o atsakovai – pralaimėjo, o byla dėl tiriamų faktinių aplinkybių gausos yra sudėtinga, tačiau iš esmės ginčo suma yra mažareikšmė ir byloje nenustatyta, kad šalys negalėjo taikiai sureguliuoti kilusio ginčo. Be to, anot teismo, visgi ieškovė atliko darbus su smulkiais defektais, todėl teismas nusprendė ieškovės naudai priteistinas bylinėjimosi išlaidas sumažinti iki 5 000 Eur (CPK 3 straipsnio 7–8 dalys, 93 straipsnis, 98 straipsnis).

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į jį argumentai

42.       Apeliaciniais skundais atsakovai V. S. ir A. S. (toliau – apeliantai) prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunduose nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

42.1.                      Bylos faktinės aplinkybės ir įrodymai patvirtina, kad 2020 m. rugpjūčio 31 d. statybos rangos sutartyje Nr. 200831-01 nurodyta ginčo rangos darbų kaina (16 200 Eur) galėjo būti keičiama tik atskiru ieškovės ir atsakovo susitarimu Rangos sutarties 4.1 p. nustatyta tvarka. Dėl papildomų darbų šalys nesusitarė ir joks rašytinis susitarimas dėl Sutarties kainos pakeitimo nebuvo sudarytas. Iki Sutarties pasirašymo šalys tiek žodžiu, tiek raštu (el. laiškais) derino projektą, ieškovė 2020 m. birželio 28 d. pateikė pasiūlymą visus darbus atlikti per du mėnesius už 11 000 Eur. Ieškovės atstovas iki Sutarties pasirašymo kelis kartus buvo atvykęs į vietą apžiūrėti būsimų darbų apimties, šalys suderino, kas turi įeiti į galutinę darbų kainą. 2020 m. rugpjūčio 26 d. rangovė darbų kainą padidino iki 13 400 Eur, su kurią atsakovas sutiko. Ieškovė 2020 m. rugpjūčio 27 d. pranešė, kad darbų kaina dar kartą keičiasi ir ją padidino iki 16 188 Eur. Rangos sutartį ir sąmatą atsakovė gavo 2020 m. rugpjūčio 30 d., kurioje buvo nurodyta galutinė darbų kaina 16 200 Eur. Jokių papildomų darbų objekte (išskyrus drenažinio vamzdžio apink sandėliuko pamatą įrengimo darbus), kurie buvo atlikti su trūkumais ir už kurį atsakovas atsiskaitė, ieškovė neatliko. Byloje nebuvo ginčo, kad Sutartis atsakovo reikalavimu buvo pasirašyta atgaline data - 2020 m. spalio 22 d., tuo ieškovė vėl patvirtino, kad jokių rangos sutarties 4.1 p. aptartų susitarimų dėl papildomų darbų objekte nebuvo.

42.2.                      Po Rangos sutarties sudarymo, t. y. 2020 m. spalio 22 d., ieškovė el. paštu atsiuntė atsakovui vienašališkai parengtą naują sąmatą. Atsakovas ieškovės naujai pateiktos sąmatos nepatvirtino, dėl jokių naujų darbų ir naujų kainų, nei jos nurodytos rangos sutartyje ir sąmatoje V2, Sutarties 4.1 punkte nustatyta tvarka šalys nesusitarė. 2020 m. spalio 22 d. į objektą atvyko ieškovės  vadovas L. Š., kuriam buvo parodyti darbų trūkumai ir su kuriais jis sutiko. Viskas buvo surašyta raštu, rangovė įsipareigojo nedelsiant trūkumus pašalinti. Po 2020 m. spalio 22 d. susitikimo ir Užsakovo sumokėtos 3 400 Eur sumos, darbai sustojo, rangovė tik bandė šalinti jau atliktų darbų trūkumus, tačiau trūkumai taip ir nebuvo pašalint. Ieškovė žadėtų Atliktų darbų aktų, sąskaitų ir kitų dokumentų taip ir neatsiuntė. Atsakovas pritarė tik rangos sutarčiai ir sąmatai V2, kitiems dokumentams (sąmatoms ir kt.) nepritarė. Pažymi, kad pati ieškovė nei procesiniuose dokumentuose, nei savo paaiškinimuose nenurodė, kokius tariamus papildomus darbus atliko objekte. Apeliantų nuomone,  paaiškinti negalėjo dėl to, kad ieškovės papildomais įvardijami darbai yra neatsiejama Sutarties ir sąmatos V2 dalis.

42.3.                      Kadangi rangovė ginčo darbų neatliko, neatliko laiku ar juos atliko su trūkumais, Sutartyje aptartas susitarimas dėl „sėkmės mokesčio“ neįsigaliojo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog susitarimo dėl „sėkmės mokesčio“ nebuvo. Ieškovė pripažino, kad sąmatose kainas padidino 20 proc., todėl teismas nepagrįstai ieškinį tenkino visa apimtimi.

42.4.                      2020 m. lapkričio 9 d. didelė darbų dalis dar nebuvo padaryta, artėjo žiema, darbai sustojo ir niekas objekte nedirbo. Rangovės nutraukta kanalizacijos ir sulaužyta laistymo sistema buvo neatstatyta, todėl jai grėsė pavojus užšalti ir susprogti. Pradėtas ir nepabaigtas stogas, per kurį tekėjo vanduo ir buvo gadinamos sumontuotos medžiagos. Tik 2020 m. lapkričio 12 d. ieškovė trumpam atsiuntė darbuotojus ir el. paštu atsiuntė 2020 m. spalio 23 d. atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovas V. S. ant minėtų aktų ranka surašė pastabas, nesutikimus, trūkumus ir sekančią dieną (2020 m. lapkričio 13 d.) grąžino juos ieškovei. Kartu atsakovas pareikalavo, kad ieškovė pateiktų perduotų pinigų kvitus ir sąskaitas, imtųsi skubių veiksmų ištaisant darbų trūkumus. Ieškovė pateikė atsakymą, kad jos maksimaliai atliktų darbų suma yra 3 546 Eur, atsakovas tiesiogiai rangovei yra sumokėjęs 9 025 Eur, neįskaitant už rangovę tretiesiems asmenims už darbus sumokėtos 1 720 Eur sumos. 2020 m. lapkričio 15 d. atsakovas dar kartą nusiuntė ieškovei defektinius aktus su tais pačiais trūkumais. Po minėtos datos rangovė jokių darbų objekte neatliko ir trūkumų neištaisė. Atsakovas su ieškove už jos atliktus darbus pilnai atsiskaitė ir tai patvirtina byloje esantys įrodymai.

42.5.                      Apeliantų nuomone, į 2020 m. gruodžio 19 d. Atliktų darbų aktą nepagrįstai buvo įtraukta eilutė „Medžiagos ir trečių šalių paslaugos“ 4 006,28 Eur. Atsakovai neskolingi ieškovei 4 006,28 Eur nei už medžiagas, nei už kitų asmenų paslaugas. Rangos sutarties 2.3 punktu šalys susitarė, kad ieškovės ir atsakovų susitarimu darbams atlikti reikalingomis medžiagomis rūpinasi atsakovai. Byloje nėra ginčo, kad visas medžiagas, reikalingas ginčo darbams atlikti tiekė ir tuo rūpinosi tik atsakovai. Aplinkybę, kad atsakovai iš trečiojo asmens, techninio prižiūrėtojo V. B. nupirko visas darbams objekte reikalingas medžiagas, patvirtino techninis prižiūrėtojas V. B.. Nors ieškovė teikė eilę sąskaitų, nei viena jų nepatvirtina, kad darbams objekte atlikti ieškovė pirko ar panaudojo savo medžiagas.

42.6.                      Nepagrįsta skundžiamo sprendimo išvada, kad PVM į ginčo darbų aktą įtrauktas pagrįstai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014, atmetė reikalavimą dėl PVM priteisimo. Šioje byloje yra analogiška situacija, nes atsiskaitymas vyko etapais, nepateikiant atsakovui PVM sąskaitų faktūrų. Be to, ieškovė PVM mokėtoja tapo tik nuo 2020 m. spalio 31 d., kai darbai objekte jau buvo atlikti ir atsakovas už atliktus darbus jau buvo atsiskaitęs. Dėl to atsakovams nekyla pareiga sumokėti PVM.

42.7.                      Apeliantai nesutinka su teismo išvada, kad atsakovai neįrodė ieškovės atliktų darbų trūkumų, nes faktiniai bylos duomenys patvirtina priešingai. Ieškovė į ginčo darbų aktą taip pat nepagrįstai įtraukė papildomus darbus, dėl kurių šalys nesutarė, ir nepagrįstai vienašališkai padidino ginčo darbų kainas. Ginčo darbų aktą, kaip ir anksčiau ieškovės atsakovui siųstus Atliktų darbų aktus atsakovas vėl grąžino ieškovei 2020 m. gruodžio 23 d., pateikdamas ieškovei pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo. Rangovei nešalinant atliktų darbų trūkumų, atsakovas 2021 m. vasario 1 d. pateikė dar vieną pretenziją dėl atliktų darbų trūkumų ištaisymo. 2020 m. gruodžio 19 d. Atliktų darbų aktą su naujai gautomis nepagrįstomis sąskaitomis atsakovas 2021 m. vasario 21 d. taip pat grąžino rangovei. Ieškovė 2020 m. gruodžio 19 d. Atliktų darbų aktą surašė vienašališkai ir savo nuožiūra, nesant jokio ieškovės ir atsakovo susitarimo dėl jame nurodytų darbų, jų apimčių ir kainų. Rangovė 2021 m. kovo 12d. nutraukė su užsakovu sudarytą rangos sutartį, tačiau į teismą kreipėsi praėjus ženkliam laiko tarpui. Tokie ieškovės veiksmai laikytini nesąžiningais.

43.       Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė UAB „LDK Meistrai“ prašo palikti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimą nepakeistą, atsakovų apeliacinį skundą atmesti, priteisti iš atsakovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

43.1.                      Atsakovų apeliaciniame skunde yra atkartojami tie patys argumentai, kurie buvo nurodyti atsakovų procesiniuose dokumentuose ir kuriuos teismas jau įvertino ir dėl jų pasisakė. Nors apeliacinis skundas yra didelės apimties, tačiau jame pirmosios instancijos teismo padarytos išvados ir jas pagrindžiantys teisiniai argumentai iš principo nėra kritikuojami, nenurodomi jokie nauji faktiniai ir teisiniai argumentai, kuriais remiantis būtų galima padaryti kitokias išvadas, negu kad padarė pirmos instancijos teismas, o tik atkartojamos jau ne kartą išsakytos ir paneigtos atsakovų interpretacijos.

43.2.                      Šalys, tiek ikisutartinių santykių etape, tiek ir suderinusios pradinių darbų apimtis, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, dėl galutinės darbų kainos nebuvo susitarusios. Rangos sutartyje aiškiai nustatyta, kad darbų kaina yra preliminari, o ne galutinė. Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir viso proceso metu atsakovai pakankamai daug dėmesio skyrė rangos sutarties nuostatai, kad galutinė kaina gali kisti pagal šalių atskirą susitarimą. Tačiau akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju ši sutartinė nuostata yra neaktuali, kadangi, kaip neginčytinai patvirtina Sutarties rašytinis tekstas, šalys nebuvo susitarusios dėl galutinės darbų kainos.

43.3.                      Apeliacinio skundo dalyje nepagrįstai teigiama, kad atsakovai neprivalo apmokėti 4 006,28 Eur sumos už medžiagas ir trečiųjų šalių paslaugas. Priešingai apeliacinio skundo argumentams, ieškovas ieškinio pagrįstumą šioje dalyje yra visiškai įrodęs į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais (DOK-6070). Atsakovai nenurodė jokių argumentų ir nepateikė įrodymų, kurie sukurtų prielaidas bent menkiausioms abejonėms, kad ieškovė nurodytų išlaidų nepatyrė, jas patyrė ne ginčo objekte ar pan.

43.4.                      Ieškovės nuomone, atsakovų pareiga mokėti PVM buvo aiškiai nurodyta Sutartyje ir jos sudėtinėse dalyse – lokalinėse sąmatose, įskaitant ir sąmatą v2, kuria atsakovai rėmėsi viso bylos nagrinėjimo eigoje įrodinėdami tariamą vienašališką kainos padidinimą, galutinės kainos užfiksavimą ir pan. Taigi, atsakovų teiginiai, kad susitarimo dėl PVM taikymo tarp šalių nebuvo, akivaizdžiai neatitinka tikrovės. VMI stebėsenos atlikimas, ieškovės buhalterinės veiklos trūkumų nenustatymas taip pat patvirtina apeliantų argumentų nepagrįstumą.

43.5.                      Priešingai apeliacinio skundo argumentams, sprendžiant apie ieškinio senaties eigos pradžią, svarbu nustatyti ne tai, kada atsakovams tapo žinoma, jog ieškovė jokių atliktų darbų trūkumų nešalins, o tai, kada jie pareiškė pretenzijas dėl darbų trūkumų. Atsakovai pirmą kartą raštu tai padarė 2020 m. gruodžio 18 d., pateikdami ieškovei Stambių kritinių darbų defektavimo aktą prie Rangos sutarties Nr. 200831-01. Dėl to, ieškinio senaties terminas šiuo atveju prasidėjo 2020 m. gruodžio 18 d., o baigėsi 2021 m. gruodžio 18 d., t. y. iki atsakovų priešieškinio pareiškimo.

43.6.                      Atsakovų nurodyti tariami darbų trūkumai tokiais negali būti laikomi. Ieškovės nuomone,  beveik visi darbai, kurie buvo atlikti pagal atsakovų pateiktus užsakymus bei sutartis ir kurių pagrindu atsakovai reikalauja nuostolių atlyginimo, yra ne darbų trūkumų šalinimas, o tolimesnis darbų vykdymas (tęsimas) ir naujų darbų atlikimas atsakovų norimo rezultato pasiekimui.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

44.       Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija nenustatė absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys), o ginčo pobūdis nesudaro pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas. Todėl skundžiamo apeliacine tvarka teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinimas pagal byloje pareikšto apeliacinio skundo argumentus.

Dėl faktinių bylos aplinkybių

45.       Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovams V. S. ir A. S. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 0,1240 ha žemės sklypas su gyvenamuoju namu, esantys adresu (duomenys neskelbtini)  (1 t., b. l. 32–34).

46.       Atsakovas V. S. (toliau – atsakovas, Užsakovas) ir ieškovė UAB „Auga LT“ (vėliau pakeistas pavadinimas į UAB „LDK meistrai“) (toliau – ieškovė, Rangovas) 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasirašė Statybos rangos sutartį Nr. 200831-01 (toliau – Sutartis, Rangos sutartis), pagal kurią Rangovas įsipareigojo Užsakovui tinkamai ir laiku atlikti Darbus kaip jie apibrėžti Sutarties projektų sąlygose bei prieduose ir juos perduoti Užsakovui bei įvykdyti kitus Rangovo įsipareigojimus, numatytus šioje Sutartyje, o Užsakovas įsipareigojo priimti Rangovo tinkamai atliktus Darbus ir už juos sumokėti. Darbų objektas bei Darbų atlikimo vieta: Pastato rekonstravimas, įrengiant ūkines patalpas ir lauko terasą su vieta baseinui, (duomenys neskelbtini)  esančio namo kieme (Rangos sutarties 1.1-1.2 punktai; 1 t. b. l. 6–7).

47.       Rangos sutarties 2.1-2.3 punktais Rangovas įsipareigojo šioje sutartyje nurodyta tvarka ir sąlygomis už šioje sutartyje sulygtą kainą pagal Užsakovo pateiktą Architektūrinį pastato rekonstrukcijos projektą atlikti bei perduoti Užsakovui Priede Nr. 1 nurodytus statybos darbus; Šalių sutarimu Darbams vykdyti reikalingu vandens ir elektros pasijungimu ir tiekimu turėjo pasirūpinti Užsakovas; Šalių sutarimu visomis reikalingomis Darbams vykdyti statybinėmis medžiagomis turėjo pasirūpinti Rangovas arba šalių sutarimu Užsakovas.

48.       Pagal Rangos sutarties 3.1 punktą Rangovas įsipareigojo visus šioje Sutartyje numatytus Darbus atlikti, užbaigti bei perduoti Užsakovui Sutartyje numatytais pagrindiniais Darbų atlikimo terminais. Keičiant galutinį darbų vykdymo terminą turėjo būti pasirašomas atitinkamas šios Sutarties pakeitimas; 3.2 punkte šalys iš anksto susitarė, jog Darbai bus pradėti 2020 m. rugsėjo 1 d. ir bus baigti iki 2020 m. lapkričio 31 d.; 3.3 punkte susitarta, kad Rangovas neatsako už galutinio Darbų įvykdymų termino pradelsimą, jeigu pradelsimas įvyko dėl Architektūrinio Darbo projekto keitimų, papildomų darbų (turinčių tiesioginę įtaką Rangovo vykdomų Darbų terminams) užsakymo, atsiskaitymo už atliktus Darbus terminų praleidimo, nulemiančio Rangovo teisę stabdyti Darbų vykdymą ar force majeure aplinkybių.

49.       Sutarties 4.1 punkte susitarta, kad Sutarties preliminari kaina yra 16 200,00 Eur. Taip pat nurodyta, kad galutinė kaina gali kisti pagal šalių atskirą sutarimą; 4.2 punkte susitarta, kad kiekvieno tarpinio mokėjimo suma nustatoma pagal faktiškai atliktų darbų kiekį bei jų vertę; 4.3 punkte Rangovas įsipareigojo atliktų darbų aktus pateikti kiekvienos savaitės šeštadienį. Rangovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagal Užsakovo patvirtintus Atliktų darbų aktus Sutartyje numatyta tvarka ir dalimis turėjo būti apmokamos tą pačią Atliktų darbų akto patvirtinimo dieną ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo Užsakovui dieną (pateikimas el. paštu yra laikomas tinkamu), laikantis atvirkštinio PVM apmokestinimo taisyklių (PVM įstatymo 96 straipsnis); 4.4 punkte šalys susitarė, kad Rangovui savalaikiai (iki 2020 m. lapkričio 31 d.) nebaigus darbų bus skaičiuojama 1,5 proc./per sav. bauda nuo 4.1. punkte numatytos preliminarios darbų sumos iki darbų pabaigos.

50.       Sutarties 5 dalyje šalys nustatė, kad: 5.1. Rangovas patvirtina, jog Projektinę dokumentaciją, kitus Darbų dokumentus tinkamai gavo iš Užsakovo prieš pasirašydamas šią Sutartį; 5.2. Rangovas įsipareigoja deleguoti atsakingą asmenį, kuris darbo metu nuolatos bus statybvietėje ir galės operatyviai aptarti einamuosius statybos darbus; 5.3. Rangovas turi teisę stabdyti Darbus, jei Užsakovas delsia atsiskaityti už Darbus ilgiau nei 3 kalendorines dienas po PVM sąskaitų faktūrų išrašytų pagal Užsakovo patvirtintus Atliktų darbų aktus gavimo; 5.4. Šalys bet kokius pranešimus pagal Sutartį siunčia šioje Sutartyje nurodytais elektroninio pašto adresais. Pranešimas laikomas tinkamai įteiktu nuo elektroninio laiško išsiuntimo momento. Pasikeitus Šalies korespondencijos adresui, Šalis per 5 (penkias) darbo dienas privalo informuoti kitą Šalį apie korespondencijos adreso pakeitimą; 5.5. Ginčai, kylantys tarp Šalių, sprendžiami derybomis, išskyrus atvejus, kai kita Sutarties šalis vengia bendradarbiauti ir nepateikia atsakymų į kitos Šalies užklausimus ar pranešimus per 10 darbo dienų nuo jų gavimo. Šalims nepavykus susitarti ilgiau kaip 30 kalendorinių dienų nuo derybų pradžios, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos teisės aktų tvarka.

51.       Rangos sutarties priedas Nr. 1 – Darbų sąrašas ir įkainiai (sutarties 6.1 punktas).

52.       Į bylą nėra pateiktas tiksliai įvardintas minėtos Sutarties priedas Nr. 1 (darbų sąrašas ir įkainiai), tačiau, kaip matyti iš šalių susirašinėjimo el. laiškais, derinant Sutarties sąlygas, atsakovas 2020m. birželio 17 d. el. paštu pateikė ieškovei norimų atlikti darbų sąrašą (1 t., b. l. 77–78), kuris buvo koreguojamas ir 2020 m. rugpjūčio 31 d. pasirašant Rangos sutartį sutarta, kad Užsakovo prašomų atlikti darbų kaina yra 16 188 Eur be PVM arba 19 588 Eur su PVM ( 1 t. b. l. 62–63, 87–88). Iš 2020 m. rugpjūčio 30 d. vykusio šalių susirašinėjimo matyti, kad darbai ir kainos buvo derinamos keletą mėnesių (1 t., b. l. 81–82).

53.       Vykstant šalių deryboms dėl Rangos sutarties pasirašymo, atsakovas V. S. ir  V. B. 2020 m. rugpjūčio 24 d. pasirašė statybos darbų techninės priežiūros sutartį (3 t., b. l. 3).

54.       Ieškovė (Rangovas) 2020 m. spalio 6 d. el. paštu atsiuntė atsakovui (Užsakovui) darbų suvestinę, (t. y. kokie darbai atlikti, kokie darbai neatlikti), iš kurios matyti, kad į darbų planą yra įtraukti papildomi darbai – drenažo klojimas – 480 Eur ir kanalizacijos bačkos ištraukimas – 100 Eur (3 t., b. l. 38). Rangovas 2020 m. spalio 8 d. atsakovui siuntė patikslintą sąmatą, į kurią įtraukė  papildomus darbus – laiptų prie garažo atstatymą, pažymėjo, kad šiukšlių išvežimo kainą patikslins pagal faktą ir tolimesniems darbams uždėjo 20 proc., kaip buvo tartasi su atsakovu. Atsakovas patvirtino, kad patikslintą sąmatą gavo, nurodė, jog ieškovė savo įsipareigojimus atliktų laiku – iki 2020 m. lapkričio 30 d. (3 t., b. l. 46–47). Minėta sąmata buvo dar kartą tikslinama 2020 m. spalio 22 d., įrašant papildomus darbus – šulinio ardymą, patikslinant kvadratūras, tačiau pačių patikslintų sąmatų byloje nėra (3 t., b. l. 57, 68).

55.       Ieškovė pateikė atsakovui 2020 m. spalio 23 d. Atliktų darbų aktą Nr. 1, kuriame nurodyta atliktų darbų kaina 9 073 Eur be PVM, ir 2020 m. lapkričio 12 d. Atliktų darbų aktą Nr. 2, pagal kurį atliktų darbų kaina yra 3 480 Eur be PVM. Atsakovas šiuose darbų aktuose ranka įrašė darbų defektus ir neatliktus ar nepilnai atliktus darbus (1 t., b. l. 125–126).

56.       Atsakovas 2020 m. spalio 25 d. papildomai parengė priedą prie Atliktų darbų aktų Nr. 1 ir Nr. 2, kuriame surašė atliktų darbų defektus, priėjo nuotraukas (1 t., b. l. 127–137).

57.       Ieškovė 2020 m. lapkričio 12 d. el. laiške atsakovui parašė, kad tai dienai atliko darbų ir nupirko medžiagų už 12 553 Eur, Užsakovas apmokėjo 9 025 Eur, skola Rangovui – 3 528 Eur (3 t., b. l. 92). Taip pat pridėjo sąskaitas ir aktus, kurie yra ieškovės pateiktoje internetinio puslapio nuorodoje.

58.       Iš šalių elektroninių laiškų turinio matyti, kad po darbų atlikimo tarp šalių iškilo ginčas dėl darbų kokybės, nepilnai ir netinkamai atliktų darbų, dėl sumokėtų pinigų dydžio, medžiagų pirkimo (1 t., b. l. 92–96, 138–150).

59.       Atsakovas 2020 m. gruodžio 18 d. parengė „Stambių kritinių darbų defektavimo aktą prie rangos sutarties“, kuriame surašė statybos darbų defektus ir iš viso neatliktus darbus, pridėjo nuotraukas (1 t., b. l. 97–124).

60.       Ieškovė 2020 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovui Atliktų darbų bendrą aktą, kurį patikslino 2021m. gegužės 12 d., papildomai nurodydama Užsakovo identifikuotų ir Rangovo priimto atliktų darbų defektų sumažintas kainas (1 t. b. l. 8–12). Šiuose aktuose nurodyta, kad bendra darbų kaina yra 14 592,88 Eur be PVM arba 17 657,39 Eur su PVM. Rangovas atliko darbų už 13 468,04 Eur be PVM arba už 16 296,33 Eur su PVM. Papildomai Rangovas paskaičiavo, kad medžiagos iš trečiųjų šalių jam kainavo 4 006,28 Eur, todėl iš viso Užsakovui atliktų darbų su medžiagomis kaina yra 20 302,61 Eur su PVM. Be to, Rangovas pripažino kai kuriuos Užsakovo nurodytus darbų defektus, dėl to sumažino kainą 1 225,67 Eur be PVM arba 1 483,06 Eur su PVM suma. 

61.       Iš ieškovės pateiktos į bylą 2020 m. gruodžio 19 d. Rangovo pirktų ir panaudotų medžiagų iš trečiųjų šalių suvestinės matyti, kad joje detalizuotos visos įsigytos medžiagos, pateiktos sąskaitos faktūros, kvitai (7 t., b. l. 20–21, 22–63).

62.       Užsakovas 2020 m. gruodžio 23 d. pateikė Rangovui pretenziją dėl vykdomų rangos darbų ir defektų šalinimo, kurioje nurodė atsakovo nustatytus statybos darbų defektus ir nustatė terminą jiems pašalinti. Pakartotiną pretenziją dėl darbų kokybės atsakovas pateikė ieškovei 2021 m. vasario 1 d. (1 t., b. l. 153–156, 166–167).

63.       Rangovas 2021 m. vasario 5 d. pateikė Užsakovui PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUGA210201, kurioje nurodyta, kad atsakovas turi sumokėti ieškovei pagal 2020 m. gruodžio 19 d. Atliktų darbų bendrą aktą 11 468,04 Eur be PVM ir papildomai 3 162,22 Eur už rangovo pirktas medžiagas ir trečiųjų asmenų suteiktas paslaugas, iš viso – 14 630,26 Eur be PVM arba 17 702,61 Eur su PVM. Toje pačioje sąskaitoje nurodyta, kad iš Užsakovo iš viso yra gauta 7 025 Eur (2020 m. rugsėjo 19 d. – 2 000 Eur; 2020 m. spalio 9 d. – 1 625 Eur; 2020 m. spalio 22 d. – 3 400 Eur). Likusi mokėti suma – 10 677,61 Eur (1 t., b. l. 13).

64.       Ieškovė 2021 m. kovo 12 d. pranešė atsakovui apie Rangos sutarties nutraukimą ir pareikalavo sumokėti už atliktus darbus.

65.       Atsakovas 2021 m. kovo 16 d. dar kartą pareikalavo, kad ieškovė ištaisytų darbų trūkumus, atliktų nepadarytus darbus (1 t., b. l. 157–165).

66.       Rangovas, įvertinęs 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimus, kuriais sumažino atliktų darbų kainą, pateikė atsakovui 2021 m. gegužės 12 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. AUGA210501, kuria kreditavo prieš tai nurodytą PVM sąskaitą faktūrą ir mokėtiną sumą sumažino 1 225,67 Eur be PVM arba 1 483,06 Eur su PVM (1 t., b. l. 14).

67.       Taigi, Rangovo skaičiavimais atsakovo mokėtina už atliktus darbus ir medžiagas suma yra 9 194,55 Eur (10 677,61 Eur – 1 483,06 Eur) su PVM, kurią teismui pateiktu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovų.

68.       Mokėjimo nurodymas Nr. 14 patvirtina, kad Užsakovas (atsakovas) 2020 m. spalio 9 d. sumokėjo ieškovei 2 000 Eur. Akte prie Statybos rangos sutarties, kuris pasirašytas ieškovės ir atsakovo, ranka yra padaryti įrašai, kad atsakovas 2020 m. spalio 22 d. pervedė Rangovui už darbus 3 400 Eur, o rangovas savo parašu patvirtino, kad šią sumą gavo. Kitame akte prie Statybos rangos sutarties, kuris pasirašytas ieškovės ir atsakovo, ranka įrašyta, kad atsakovas rangovui 2020 m. rugsėjo 19 d. sumokėjo 2 000 Eur, iš kurių 918,65 Eur už medžiagas, likusi dalis yra už darbus. Rangovas patvirtino, kad iš atsakovo gavo 2 000 Eur (1 t., b. l. 73, 75–76).

69.       Atsakovas į bylą pateikė savo paties sudarytą lentelę, kurioje jis nurodė sutartų atlikti darbų kainą – 16 188 Eur be PVM arba 19 588 Eur su PVM, joje taip pat pažymėdamas, kad su Rangovu buvo suderinti papildomi darbai, kurie buvo atlikti su defektais. Atsakovo skaičiavimais, defektų šalinimo kaina yra 9 810,00 Eur, defektų šalinimo medžiagų kainą – 2 231,74 Eur (1 t., b. l. 187–192).

70.       Iš atsakovo pateiktų kvitų ir sąskaitų faktūrų matyti, kad jis iš įvairių įmonių pirko statybines medžiagas: 2021 m. kovo 7 d. įgijo prekių už 72,25 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. – už 221,88 Eur ir už 33 Eur, 2021 m. gegužės 13 d. – už 1113,84 Eur, 2021 m. rugpjūčio 31 d. – už 76,00 Eur, 2021 m. rugsėjo 15 d. – už 386,65 Eur, 2021 m. lapkričio 14 d. – už 140,12 Eur (1 t., b. l. 168–171, 181–184).

71.       Atsakovas su A. T. 2020 m. lapkričio 23 d. pasirašė sutartį dėl stogo skardinimo darbų atlikimo už bendrą 3 186 Eur sumą, kurią atsakovas apmokėjo (2 t., b. l. 15–17).

72.       Atsakovas su T. L. 2021 m. rugpjūčio 2 d. pasirašė Užsakymo sutartį, kuria užsakė pašalinti sandėlio defektus, adresu (duomenys neskelbtini), už sutartą 2 2100 Eur sumą. Paslaugų teikėjas T. L. atsakovui 2021 m. spalio 22 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 2 210,00 Eur sumai, kurią atsakovas apmokėjo (1 t., b. l. 172– 177).

73.       Atsakovas su T. L. 2021 m. rugsėjo 15 d. pasirašė Užsakymo sutartį, kuria užsakė pašalinti lauko baseino, požeminio drenažo, gyvenamojo namo ir sandėlio defektus, adresu (duomenys neskelbtini), už sutartą 1 290,00 Eur sumą. Paslaugų teikėjas T. L. atsakovui 2021 m. rugsėjo 29 d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą 1 290,00 Eur sumai, kurią atsakovas apmokėjo (2 t., b. l. 24–26).

74.       Atsakovas su V. S. 2021 m. rugsėjo 20 d. pasirašė Darbų užsakymo sutartį dėl lauko teritorijos defektų šalinimo, adresu (duomenys neskelbtini), už sutartą 2 180,00 Eur sumą (1 550,00 Eur trinkelių perklojimas, 630,00 Eur plytelių klijavimas ir kt.). V. S. 2021 m. spalio 29 d. išrašė sąskaitą faktūrą 2 180,00 Eur apmokėjimui, kurią atsakovas apmokėjo 2021 m. spalio 29 d. (1 t., b. l. 178–180).

Dėl ieškovės ieškinio reikalavimų

75.       Kaip minėta ieškovė (Rangovas), vadovaudamasi Rangos sutarties nuostatomis, kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų (Užsakovo) 9 194,55 Eur skolą už atliktus statybos darbus pagal  2021 m. vasario 5 d. sąskaitą Nr. AUGA210201 dėl 10 677,61 Eur (visa sąskaitoje nurodyta darbų kaina – 17 702,61 Eur) skolos apmokėjimo, atėmusi iš nurodytos sumos (10 677,61 Eur) 1 483,06 Eur už pripažintus darbų trūkumus. Taigi, ieškovė savo reikalavimą kildino iš statybos rangos teisinių santykių, įrodinėdama, kad už atliktus darbus Užsakovas pilnai neatsiskaitė.

76.       Rangos sutarties samprata yra atskleista Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.644 straipsnio 1 dalyje. Pagal šią nuostatą, rangos sutartis – tai sutartis, kuria viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.

77.       Statybos rangos sutartis – tai viena iš rangos sutarties rūšių. Ši sutartis CK 6.681 straipsnio 1 dalyje yra apibūdinta kaip sutartis, kuria rangovas įsipareigoja per sutartyje nustatytą terminą pastatyti pagal užsakovo užduotį statinį arba atlikti kitus statybos darbus, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą. Statybos rangos sutartis sudaroma įmonių, pastatų, gyvenamųjų namų ir kitokių statinių statybai ar rekonstrukcijai, taip pat montavimo, paleidimo ar kitokiems darbams atlikti; be to, statybos rangą reglamentuojančios teisės normos yra taikomos ir pastatų ar įrenginių kapitalinio remonto darbams, jeigu sutartyje nėra nustatyta kitaip (CK 6.681 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad statybos rangos sutartys iš kitų rangos sutarčių išskiriamos pagal savo dalyką – tai sutartys dėl statinių statymo ar kitų statybos darbų atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2011.) 

78.       Vadovaujantis CK 6.644 straipsnio 1 dalimi, apibrėžiančia rangos sutarties sampratą, ir CK 6.681 straipsnio 1 dalimi, kurioje atskleista statybos rangos sutarties, kaip specialios rangos sutarties rūšies, samprata, pagrindinis užsakovo įsipareigojimas, atsispindintis rangos sutarties sąvokoje, yra įsipareigojimas sudaryti rangovui būtinas statybos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti rangovui už jo atliktą darbą. Be šios užsakovo pareigos, įstatyme yra įtvirtintos ir kitos užsakovo teisės ir pareigos statybos rangos teisiniuose santykiuose.

79.       Darbų kaina – tai rangovo turėtų išlaidų kompensavimas ir atlyginimas jam už darbą. Rangos sutarties šalys pagal sutarčių laisvės principą yra laisvos pačios nustatyti individualią kainos nustatymo ir apskaičiavimo tvarką ar kitus su kaina susijusius klausimus. Šiuos klausimus šalys gali aptarti sudarydamos sutartį ar ją vykdydamos. Esminė tokių susitarimų sąlyga – šalių valios tikrumas ir aiškumas. Jei šalys aiškiai ir konkrečiai susitaria dėl visų svarbių statybos rangos sutarties kainos nustatymo ir apskaičiavimo klausimų, tai dispozityviosios CK nuostatos, reglamentuojančios šiuos klausimus, netaikytinos. Jei šalys susitaria tik dėl kai kurių klausimų, dispozityviosios CK nuostatos taikomos subsidiariai – tiek, kiek šalys konkretaus klausimo atskirai neaptarė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2014).

80.       Vadovaujantis CK 6.653 straipsnio 1–3 dalimi, darbų kaina gali būti nustatoma keliais būdais: sutartyje nurodant konkrečią kainą, sudarant konkrečią ar apytikrę sąmatą arba sutartyje įtvirtinant kainos nustatymo kriterijus ir būdus. Nors statybos rangos sutarties šalys pagal pirmiau aptartas nuostatas turi teisę savo nuožiūra susitarti dėl darbų kainos ir jos nustatymo būdo, statybos rangos teisiniuose santykiuose šiuo aspektu esama ir tam tikrų apribojimų. Antai CK 6.653 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, kad, rangos sutartyje nustačius konkrečią darbų kainą, rangovas neturi teisės reikalauti ją padidinti, o užsakovas – sumažinti. Tai imperatyvioji teisės norma, draudžianti keisti konkrečią kainą net ir tais atvejais, kai rangos sutarties sudarymo momentu nebuvo galima tiksliai numatyti viso darbų kiekio arba visų darbams atlikti būtinų išlaidų. Taigi, darbų kainos keitimas galimas tik tais atvejais, kai šalių sulygta kaina yra orientacinė, apytikrė, arba kai kaina nenurodyta, o tik susitarta dėl jos nustatymo kriterijų Teismas, spręsdamas rangos sutartimi sulygtos darbų kainos keitimo klausimą ir šalių ginčą dėl to, turi nustatyti rangos sutarties sąlygų dėl kainos nustatymo ir jos keitimo turinį, t. y. dėl kokios kainos – konkrečios ar apytikrės – šalys susitarė (CK 6.653 straipsnio 5 dalis), ir tirti, ar konkrečiu atveju buvo šalių sutartyje ar įstatyme nustatyti pagrindai keisti darbų kainą (CK 6.684 straipsnio 4 dalis, 6.685 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-163/2012).

81.       Vienas iš įstatyme nustatytų pagrindų, kai gali būti didinama rangos sutartyje šalių nustatyta darbų kaina, yra siejamas su rangovo nustatytu poreikiu atlikti pagal šią sutartį papildomus darbus. CK 6.653 straipsnio, įtvirtinančio bendrąsias nuostatas dėl rangos sutarties darbų kainos, 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, jeigu yra būtina atlikti papildomų darbų arba dėl kitų svarbių priežasčių rangovui tenka didinti kai kurių darbų kainą, jis privalo apie tai laiku pranešti užsakovui. Jeigu užsakovas nesutinka padidinti kainos, rangovas turi teisę atsisakyti sutarties; tokiu atveju rangovas turi teisę reikalauti iš užsakovo sumokėti už atliktus darbus. Jeigu rangovas laiku neįspėja užsakovo, kad yra būtina didinti darbų kainą, jis privalo įvykdyti sutartį už joje nustatytą kainą.

82.       Pareiga informuoti užsakovą apie kilusį poreikį atlikti papildomus darbus yra nustatyta ir CK 6.684 straipsnio 4 ir 5 dalyse, reglamentuojančiose statybos rangos teisinius santykius.

83.       Atsižvelgiant į CK 6.653 straipsnio 4 dalies, taip pat ir CK 6.684 straipsnio 4 dalies normų struktūrą, jose yra akivaizdi implicitine forma išreikšta nuostata, kad, pranešęs užsakovui apie būtinybę atlikti papildomų darbų ir dėl to padidinti sutarties kainą, rangovas turi sulaukti užsakovo atsakymo į jo įspėjimą, o tada apsispręsti, ar tęsti darbus už kainą, su kuria sutinka užsakovas, ar atsisakyti sutarties. Kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.653 straipsnio 4 dalį, pažymėjo, kad joje yra nustatyta bendro pobūdžio rangos teisinių santykių taisyklė, kuria užsakovas apsaugomas nuo siurprizinių sutarties kainos pasikeitimų, kai rangovas, atlikdamas pagal sudarytą sutartį sulygtus darbus, nustato papildomų darbų poreikį. Kai rangovas apie reikalingumą atlikti papildomus darbus praneša užsakovui, šis turi absoliučią sprendimo dėl kainos padidinimo teisę. Reikalavimas laiku pranešti reiškia ne tik rangovo pareigą sudaryti užsakovui sąlygas per protingą terminą apsispręsti, sutikti ar ne su kainos padidėjimu, bet ir tai, kad pranešama prieš papildomų darbų atlikimą, o ne juos pradėjus atlikti ar jau atlikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-248/2015).

84.       CK 6.685 straipsnio 2 dalyje yra aptartas dar vienas atvejis, kai statybos rangos sutarties kainos pakeitimą gali inicijuoti rangovas. Šioje nuostatoje įtvirtinta, kad rangovas turi teisę reikalauti perskaičiuoti sutarties kainą, jeigu dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų. Aiškinant šią nuostatą, būtina pažymėti, kad pagal ją teisė pakeisti sutartį atsiranda tik esant aplinkybėms, pagal CK 6.204 straipsnį pripažįstamoms kaip iš esmės pakeičiančioms sutartinių prievolių pusiausvyrą, t. y. kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Tai įstatyme nustatyti išimtiniai atvejai, kai dėl iš esmės pasikeitusių aplinkybių būtina ieškoti šalių interesų pusiausvyros siekiant apsaugoti šalis nuo galimų neproporcingai didelių, palyginti su sutarties keitimu, nuostolių atsiradimo.

85.       Atsižvelgiant į šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus, šalis, siekianti keisti rangos sutarties darbų kainą, privalo įrodyti šių būtinų sąlygų buvimą, todėl ir rangovas, siekiantis, kad rangos sutarties kaina būtų padidinta, privalo įrodyti buvus tokias išimtines aplinkybes Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-311-415/2015; 2019 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-364-469/2019, 41 punktas ).

86.       Šio nutarties 52 punkte, 69 punkte konstatuotomis aplinkybėmis nustatyta, kad šalys po derybų susitarė dėl fiksuotos darbų kainos – 16 188 Eur be PVM, ir 19 588 Eur su PVM, todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Sutarties kaina galėjo būti keičiama (didinama). Nagrinėjamu atveju ieškovė (Rangovas) nepateikė į bylą įrodymų, kad atsakovas (Užsakovas) sutiko su Sutartinės kainos padidinimu, kad faktiška statybos darbų kaina padidėjo daugiau kaip penkiolika procentų. Todėl, priešingai nei sprendė pirmosios instancijos teismas, ieškovė, vienašališkai padidindama 20 proc. darbų kainą (nutarties 42.3 punktas), pažeidė CK 6.653 straipsnio 4 dalies, CK 6.684 straipsnio 4 dalies,  CK 6.685 straipsnio 2 dalies nuostatas ir toks kainos pakėlimas pripažintinas neteisėtu.

87.       Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad Užsakovas (atsakovas) sumokėjo Rangovui (ieškovei) už darbus ir medžiagas 9025 Eur (nutarties 21 punktas). Ši teismo išvada paremta bylos rašytiniais įrodymais, atsakovas šios aplinkybės kitais įrodymais nepaneigė, todėl teisėjų kolegija su šia išvada sutinka. Be to, teismas iš pačios ieškovės paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatė, kad ieškovės sumažino prašomos priteisti skolos dydį 1720 Eur (nutarties 20, 22 punktai).

88.       Apibendrinusi faktines bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad atsakovai liko skolingi ieškovei už atliktus darbus 8 843 Eur (19 588 – 9 025 – 1 720).  

89.       Užsakovas (atsakovai) nesutiko atsiskaityti su Rangovu (ieškove) dėl to, kad pastaroji, atsakovų nuomone, atliko darbus nekokybiškai, trūkumų nepašalino ir Sutartį vienašališkai nutraukė. Pažymėtina, kad išimtiniai atvejai, kai užsakovas yra atleidžiamas nuo pareigos priimti rangovo atliktų darbų rezultatą ir atitinkamai – nuo neatskiriamai susijusios pareigos atsiskaityti už priimtą rezultatą, yra nustatyti įstatyme. Tokia teisė užsakovui yra suteikta tik tuo atveju, kai: 1) rangovas pažeidžia viso darbo atlikimo galutinį terminą ir dėl termino praleidimo prievolės įvykdymas užsakovui prarado prasmę (CK 6.652 straipsnio 4 dalis); 2) pagal įstatymą, sutartį ar darbų pobūdį privalomų bandymų ir kontrolinių matavimų rezultatai yra neigiami (CK 6.694 straipsnio 5 dalis); 3) nustatomi darbų rezultato trūkumai, dėl kurių jo neįmanoma naudoti pagal statybos rangos sutartyje nurodytą paskirtį, o šių trūkumų nei užsakovas, nei rangovas ar jo pasitelktas trečiasis asmuo negali pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis).99 Taigi, pagal aptariamas nuostatas, užsakovo teisė atsisakyti priimti rangovo atliktų darbų rezultatus ir atsiskaityti už juos yra siejama ne su bet kokiais rangos sutarties darbų rezultato trūkumais, bet su situacijomis, kai darbų rezultato perdavimas užsakovui iš esmės neturi prasmės, kai šių rezultatų užsakovas negali panaudoti pagal paskirtį. Toks šių nuostatų aiškinimas atsispindi ir kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-381/2021, 54 punktas). 

90.       Be to, remiantis bendrosiomis rangos sutartinius santykius reglamentuojančiomis normomis, nustatančiomis pareigą priimti perduodamus darbus, ir specialiosiomis šią pareigą statybos rangos teisiniuose santykiuose įtvirtinančiomis nuostatomis, atliktų statybos rangos darbų apimtis turi būti nustatoma bei už juos turi būti atsiskaitoma ir tuo atveju, kai statybos rangos sutartis nutraukta vienašališkai dėl to, kad darbai atlikti nekokybiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2010).

91.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju Užsakovui teko pareiga atsiskaityti už Rangovo atliktus darbus ir sumokėti ieškovei 8 843 Eur (nutarties 88-90 punktai). Pakeitus (sumažinus) ieškovei priteistinos skolos dydį, atitinkamai sumažinamos skundžiamu teismo priteistos 425,88 Eur palūkanas, t. y. iki 409,44 Eur (8 843 Eur × 0,05/365 d. × 338 d.).

92.       Byloje taip pat kilo ginčas dėl sutartyje sulygtos rangos darbų kainos sudėtinės dalies – dėl PVM. Vadovaujantis CK 6.676 straipsnio 1 dalimi, darbų kaina nustatoma rangos šalių susitarimu. Ši vartojimo rangai taikoma darbų kainos nustatymo taisyklė yra abstraktaus pobūdžio ir sutarties šalių neįpareigoja detalizuoti sutartyje rangos darbų kainos sudėtinių dalių. Kartu vartojimo rangos teisinių santykių specifika lemia, kad šalys, sudarydamos rangos sutartį, nėra visiškai laisvos apibrėžti jos kainą. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į kituose įstatymuose įtvirtintą vartotojų teisių apsaugai skirtą reglamentavimą. Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje pardavimo kaina apibrėžiama kaip galutinė prekės, paslaugos kaina, nustatoma pinigais, su pridėtinės vertės mokesčiu ir visais kitais mokesčiais. Šioje dalyje nurodyta paslaugos sąvoka aprėpia ir darbus. Pažymėtina, kad nei CK, nei kituose vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiuose įstatymuose neįtvirtinta reikalavimo išskirti vartojimo sutartyse PVM ir kitų mokesčių, kaip paslaugos kainos sudėtinių dalių, tik reikalaujama, jog paslaugos kaina turi būti nustatoma pinigais ir apskaičiuota su PVM ir visais kitais mokesčiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2014).

93.       Minėta, kad rangos sutarties 4.1 punkte šalys susitarė dėl preliminarios darbų kainos –16 200,00 Eur. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad rangovas įsipareigoja atliktų darbų aktus pateikti kiekvienos savaitės šeštadienį. Rangovo išrašytos PVM sąskaitos faktūros pagal užsakovo patvirtintus atliktų darbų aktus sutartyje numatyta tvarka ir dalimis turėjo būti apmokamos tą pačią atliktų darbų akto patvirtinimo dieną ir PVM sąskaitos faktūros pateikimo užsakovui dieną (pateikimas el. paštu yra laikomas tinkamu), laikantis atvirkštinio PVM apmokestinimo taisyklių (PVM įstatymo 96 straipsnis). Sutarties 6.1 punkte nurodyta, kad šios Rangos sutarties priedas Nr. 1 Darbų sąrašas ir įkainiai. Taip pat byloje nustatyta, jog prie sutarties pasirašytame priede užsakovo prašomų atlikti darbų kaina yra nurodyta 16 188 Eur be PVM arba 19 588 Eur su PVM.

94.       Įvertinus tai, kad rangos sutartie priedas – Darbų sąrašas ir įkainiai yra sudėtinė rangos sutarties dalis, todėl laikytina, kad šalys aiškiai susitarė dėl kainos, kuri buvo apskaičiuota su PVM.

95.       Apeliantų nurodomoje kasacinio teismo nutartyje Nr. 3K-3-228/2014 faktinės aplinkybės yra kitos, kadangi minėtoje kasacinio teismo nutartyje buvo nustatyta, jog šalių sudarytoje vartojimo rangos sutartyje nebuvo aiškiai susitarta dėl PVM, todėl kasacinis teismas, vadovaudamasis Vartotojų teisių apsaugos įstatymo 2 straipsnio 6 dalies, CK 6.188 straipsnio 6 dalies nuostatomis, CK 6.193 straipsnio 4 dalimi, pagal kurią, jeigu kyla abejonių dėl sutarties sąlygų, jos turi būti aiškinamos vartotojų naudai, darė išvada, kad šalys susitarė, jog PVM už atliktus darbus sumokės rangovas. Dėl to nebuvo tenkintas rangovo reikalavimas priteisti iš atsakovo (fizinio asmens) PVM.

96.       Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliacinio skundo argumentus, jog teismas nepagrįstai ieškovei iš atsakovų priteisė skolą, paskaičiuotą su PVM.

Dėl atsakovų priešieškinio

97.       Kaip minėta, atsakovas (Užsakovas) pateikė šalių ginčą nagrinėjančiam teismui priešieškinį, kurį patikslinęs prašė teismo:

97.1.                      pripažinti negaliojančiais ieškovės UAB „LDK meistrai“ 2020 m. spalio 23 d vienašališkai pasirašytus Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2; 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto;

97.2.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 9 979,84 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovams iš ieškovės 5 255,37 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkinių patalpų ir lauko terasos su vieta baseinui statybos darbų trūkumams (įskaitant trūkumams pašalinti reikalingų medžiagų kainą), kuriuos ištaisė T. L., ištaisyti;

97.3.                      priteisti atsakovams iš ieškovės 2 468,27 Eur nuostolių (įskaitant nuostoliams pašalinti reikalingų medžiagų kainą) dėl nuostolių, padarytų adresu (duomenys neskelbtini) lauko teritorijoje, atlyginimą;

Dėl vienašališkai atliktų darbų aktų panaikinimo

98.       Pažymėtina, kad analogišką atsakovų reikalavimą dėl Atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais (priešieškinio pirmasis reikalavimas) šioje byloje buvo išnagrinėjęs Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimu, kuriuo ieškovės ieškinį atmetė, o atsakovų priešieškinį tenkino iš dalies, priteisdamas jiems iš ieškovės 7 639,62 Eur nuostolius statybos darbų trūkumams ištaisyti ir 140,12 Eur žalos atlyginimą, kitą priešieškinio dalį teismas atmetė.

99.       Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs ieškovės UAB „LDK meistrai“ apeliacinį skundą, 2023 m. kovo 28 d. nutartimi panaikino Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys ir iš dalies patenkintas priešieškinis, ir bylą šioje dalyje grąžino pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

100.       Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovai 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalies, kuria buvo atmestas jų reikalavimas dėl vienašališkai atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais, neskundė ir apeliacinės instancijos teismas šioje dalyje minėtą pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą. Tai reiškia, kad įsiteisėjusia Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 5 d. sprendimo dalimi yra atmestas priešieškinio reikalavimas – pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus 2020 m. spalio 23 d. Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto, ir šioje dalyje teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

101.       Bylos dalį grąžinus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, atsakovai 2023 m. gegužės 15 d. pateikė teismui patikslintą priešieškinį, kuriuo, kaip minėta, prašė vėl pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus 2020 m. spalio 23 d. Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto, tai yra pareiškė tapatų reikalavimą, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas.

102.       CPK 293 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pabrėžiama, kad CPK 293 straipsnio 1 dalies 3 punkto pagrindu civilinė byla gali būti nutraukta tik konstatavus ieškinių tapatumą; ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą; ieškinių tapatumui konstatuoti būtinas šių kriterijų visetas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-317-421/2019 36 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-241-469/2024 19 punktą).

103.       Teisėjų kolegija prieš tai nustatė, kad patikslintu priešieškiniu atsakovai pareiškė tapatų reikalavimą, dėl kurio jau yra priimtas įsiteisėjęs teismo sprendimas, todėl civilinė byla dalyje dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus 2020 m. spalio 23 d. Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto, nutrauktina CPK 293 straipsnio 3 punkto pagrindu.

Dėl trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo

104.       Statybos rangos sutarties pagrindu atliktų darbų rezultato perdavimo–priėmimo procedūra yra neatsiejamai susijusi su atliktų darbų rezultato kokybės įvertinimu. Kaip minėta, rangovas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu pareigas pagal rangos sutartį, jeigu jo atlikti darbai (pasiektas rezultatas) yra tinkamos kokybės. Rangos sutarties sudarymą ir konkrečius reikalavimus rangos sutarties dalykui, visų pirma, lemia užsakovo poreikis tam tikram darbui ar to darbo rezultatui, be to, darbo ar jo rezultato specifika. Kriterijai, pagal kuriuos turi būti sprendžiama, ar rangos darbai atitinka kokybės reikalavimus, yra įtvirtinti CK 6.663 straipsnyje: rangovo atliekamų darbų kokybė privalo atitikti rangos sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje kokybės sąlygos nenustatytos,– įprastai tokios rūšies darbams keliamus reikalavimus; darbų rezultatas jo perdavimo užsakovui momentu turi turėti rangos sutartyje nustatytas ar įprastai reikalaujamas savybes ir turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį protingą terminą; jeigu įstatyme ar rangos sutartyje nustatyti atliekamų darbų privalomi reikalavimai, rangovas, veikiantis kaip verslininkas, privalo tų reikalavimų laikytis; rangos sutartyje šalys gali nustatyti rangovo pareigą atlikti darbą pagal aukštesnius, nei nustatyti privalomi, reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010. ).

105.       CK 6.662 straipsnyje, įtvirtinančiame užsakovo pareigą priimti rangovo atliktus darbus, nėra detalizuota, kaip turi būti tinkamai priimti darbai, be to, jame nėra nustatyta pareiga užsakovui atlikti tam tikrus matavimus, bandymus ar kitokią rangovo atliktų darbų (jų rezultato) veikimo patikrą.

106.       Pagal įstatymą, iš užsakovo nereikalaujama daugiau, nei normali daikto apžiūra, tikrinant, ar nėra akivaizdžių trūkumų; užsakovas nėra įpareigotas daikto trūkumų paieškai naudoti specialias priemones ar metodus (CK 6.662 straipsnio 1 dalis). Tai, kokiu būdu atlikęs darbų priėmimą užsakovas yra laikomas tinkamai įvykdžiusiu šią pareigą, gali būti nustatyta ir šalių sudarytoje sutartyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015; 2020 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-469/2020, 37 punktas).

107.       Pastebėjęs nukrypimus nuo sutarties sąlygų, bloginančius darbų rezultato kokybę, ar kitus trūkumus, užsakovas privalo nedelsdamas apie tai pranešti rangovui (CK 6.662 straipsnio 1 dalis).

108.       Pagal CK 6.662 straipsnio 1 dalį, darbų trūkumams būdingas požymis yra tai, kad jie turi bloginti darbų rezultato kokybę. Jeigu yra tam tikri atlikto darbo neatitikimai ar nukrypimai nuo nustatytųjų sutartyje, kurie darbų priėmimo metu užsakovo nebuvo nurodyti kaip bloginantys darbų rezultato kokybę, tai užsakovas turi teisę kreiptis į teismą dėl rangovo atsakomybės, bet darbų trūkumus jis turi įrodyti kaip sutarties sąlygų pažeidimą. Statybos darbų priėmimo atveju turi būti įrodyta, kad statybos darbų trūkumai yra rangovo veiksmų rezultatas, kad tai yra nukrypimas nuo sutarties sąlygų dėl neatitikties sutartyje nustatytai darbų kokybei. Jeigu akivaizdūs neatitikimai buvo priimti nepareiškus pastabų, gali būti daroma išvada, kad jie, užsakovo vertinimu, priimant darbus, nėra tokie svarbūs ir neblogina darbų rezultato kokybės. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11/2013).

109.       Tuo atveju, kai rangovas reiškia reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais, teismas turi tirti, ar užsakovas tinkamai įvykdė pareigą priimti ir apžiūrėti darbų rezultatą, ar darbai (rezultatas) atitinka kokybės reikalavimus, ar darbai (rezultatas) turi trūkumų, ar tie trūkumai buvo akivaizdūs ir galėjo būti pastebėti darbų perdavimo–priėmimo metu, ar reikalavimas dėl darbų trūkumų pareikštas laikantis įstatyme nustatytų terminų, kitas reikšmingas aplinkybes, su kuriomis įstatyme ar šalių sutartyje yra siejama rangovo atsakomybė už atliktų darbų trūkumus, ir atitinkamai spręsti, ar užsakovas turi teisę sumažinti darbų kainą. Nors atliktų darbų perdavimo–priėmimo aktas yra pagrindinis dokumentas, patvirtinantis, kad statybos darbai atlikti, kilus ginčui dėl atliktų darbų kokybės ir statybos darbų pažeidimų pašalinimo, jis vertintinas visų ginčo šalių pateiktų įrodymų dėl atliktų statybos darbų kokybės kontekste. Esant ginčui, kad darbai nebuvo perduoti arba buvo perduoti netinkamai, teismas turi tai įvertinti ne tik analizuodamas darbų perdavimo–priėmimo aktą, bet ir spręsdamas dėl darbų priėmimo procedūros atitikties rangos sutarties ir teisės aktų nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2010; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2011; 2015 m. spalio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-517-219/2015).

110.       Nagrinėjamu atveju atsakovai dar 2020 m. spalio pabaigoje ieškovei nurodė, kad darbai atlikti su trūkumais. Dalį Užsakovo nurodytų trūkumų Rangovas ištaisė, kadangi su jais sutiko, dėl to sumažino darbų kainą 1 483,06 Eur su PVM. Po to, kai ieškovė vienašališkai nutraukė statybos rangos sutartį, atsakovai ir toliau teigė rangovui, kad ne visi trūkumai pašalinti, todėl ieškovės trūkumų šalinimui samdė trečiuosius asmenis.

111.       Atsakovas patikslintu priešieškiniu prašė atlyginti 5 255,37 Eur gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), ūkinių patalpų ir lauko terasos su vieta baseinui statybos darbų trūkumų išlaidas, kuriuos ištaisė T. L.. Atsakovai nurodo, kad už ieškovės atliktų darbų trūkumų ištaisymą sumokėjo T. L. 3 500 Eur už darbus ir 1 755,37 Eur už medžiagas, iš viso 5 255,37 Eur.

112.       Šiam reikalavimui pagrįsti atsakovas pateikė į bylą su T. L. sudarytus susitarimus: 2021 m. rugpjūčio 2 d. susitarimą, pagal kurį buvo atlikti darbai už 2 210,00 Eur, ir 2021 m. rugsėjo 15 d. susitarimą, pagal kurį buvo pašalinti lauko baseino, požeminio drenažo, gyvenamojo namo ir sandėlio defektai už 1 290,00 Eur. Iš viso už darbus rangovui T. L. atsakovas sumokėjo 3 500 Eur.

113.       Atsakovas nurodė, kad darbų trūkumų taisymui pasamdė trečiąjį asmenį, kuris 2021 m. rugsėjo 15 d. užsakymo pagrindu paklojo naują drenažinį vamzdį (naujai įrengė naują drenažo sistemą). Darbams atlikti atsakovas pirko atskirai medžiagas: 2021 m. gegužės 31 d. Sąskaita Nr. KD0002000075 UAB „Kesko senukai Lithuania“ patvirtina, kad buvo įsigytas drenažo vamzdis su priedais už 221,88 Eur, 2021 m. gegužės 31 d. Sąskaita Nr. KD0002000113 UAB „Kesko senukai Lithuania“ patvirtina, kad buvo įsigyta geotekstilė už 33 Eur. Bendra medžiagų kaina – 254,88 Eur. T. L. šalinant darbų trūkumas pagal 2021 m. rugpjūčio 2 d. sutartį hidroizoliacinių medžiagų pirkimui pagal 2021 m. gegužės 13 d. Sąskaitą Nr. 0002622 išleista 1 113,84 Eur, kitoms medžiagoms išleista 386,65 Eur. Minėtoms aplinkybės pagrįsti atsakovas pateikė į bylą kvitus ir sąskaitas faktūras, iš kurių matyti, kad iš viso medžiagoms buvo išleista 1 755,37 Eur (1 113,84 Eur + 221,88 Eur + 33,00 Eur + 254,88 Eur + 386,65 Eur (1 t., b. l. 168–171, 181–184).

114.       Darbus atlikęs T. L. teismo posėdžio metu patvirtino apie buvusius darbų trūkumus (broką), kad įrengta drenažo sistema per vidurį betoninės perdangos neveikė ir dėl esančios įrengimo vietos negalėjo vykdyti savo tiesioginės funkcijos. Techninis prižiūrėtojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad bituminės hidroizoliacijos montažas atliktas netinkamai (nesilaikant techninių normų) ir visas privalo būti perdarytas iš naujo, t. y. netinkamai užsandarinti (neužsandarinti) pagrindiniai mazgai, netinkamai prilydytas 1 ir 2 hidroizoliacijos sluoksnis (privalomai neišlydant dangos), atsiklijavę hidroizoliacijos kraštai, iššokę oro tarpai; drėgmė sunkiasi po danga ir į perdangą (sandėliuko rūsio patalpas); dėl netinkamo hidroizoliacijos suklijavimo neliko natūraliai suformuoto perdangos nuolydžio; dėl netinkamo hidroizoliacijos suklijavimo dangos viršus banguojasi ir atsiradusiose duobėse kaupiasi vanduo; neveikia natūraliai suformuotas perdangos vandens nubėgimo nuolydis. Dėl esamų defektų buvo nulupta netinkamai įrengta danga ir naujai atlikti hidroizoliacijos darbai. Šiems darbų trūkumams pašalinti buvo pasitelktas T. L. (2022 m. rugpjūčio 29 d. teismo posėdžio garso įrašas).

115.       Pažymėtina, kad tuo atveju, jei defektai nepašalinti, rangovui išlieka prievolė juos pašalinti arba atlyginti jų pašalinimo išlaidas. Užsakovas turi teisę defektams pašalinti sudaryti sutartį su kitu asmeniu, tačiau šia teise turi būti naudojamasi atsižvelgiant į prievolės šalių bendradarbiavimo pareigą, pavyzdžiui, tais atvejais, kai rangovas nepašalina defektų arba iš jo veiksmų galima numanyti, kad jis negebės jų pašalinti, arba kai, siekiant išvengti nuostolių padidėjimo, defektus reikia taisyti skubiai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-559/2011)

116.       Apibendrinant nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nurodytoje dalyje pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įvertinimo vertinimo taisykles (CPK 185 straipsnis), padarė nepagrįstą ir bylos faktiniams įrodymams prieštaraujančią išvadą, kad atsakovai rangovo atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų neįrodė. Sutiktina su apeliacinio skundo argumentais, kad ieškovės atlikti baseino, drenažo sistemos, bituminės hidroizoliacijos montažo darbai buvo atlikti su trūkumais, kuriuos buvo būtina pašalinti, tam buvo perkamos medžiagos (iš viso už 1 755,37 Eur) ir samdomas kitas rangovas, kuriam pagal sutartis atsakovai sumokėjo iš viso 3 500 Eur. Tokiu būdu, ieškovės atliktų darbų trūkumų šalinimui kartu su medžiagomis atsakovai išleido 5 255,37 Eur. Šios išlaidos  įrodytos byloje aptartais rašytiniais įrodymais, todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir minėta priešieškinio reikalavimo dalis  dėl 5 255,37 Eur darbų trūkumų šalinimo išlaidų priteisimo tenkintina.

Dėl nuostolių (žalos) atlyginimo

117.       Atsakovai patikslintu priešieškiniu taip pat prašė priteisti atsakovams 2 468,27 Eur nuostolių (įskaitant nuostoliams pašalinti reikalingų medžiagų kainą) atlyginimą už padarytus statybos objekto teritorijos pažeidimus, 56 Eur nuostolius dėl sugadintas atsakovo pirktas medžiagas, 140,12 Eur žalos atlyginimą už sugadintą kitą turtą (kelio vandens latakų sistemą).

118.       Pažymėtina, kad be minėtų specialių užsakovo teisių gynimo būdų gali būti taikomas ir bendrasis pažeistų teisų gynimo būdas – civilinė atsakomybė. Subjektas, manantis, kad dėl kontrahento netinkamai atliktų darbų ar pažeisto sutarties įvykdymo termino patyrė nuostolių, turi teisę reikalauti juos atlyginti, tačiau tokiu atveju privalo įrodyti visas civilinės atsakomybės sąlygas pagal CK 6.246–6.249 straipsnius.

119.       Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė, kad ieškovė kokių nors žalos padarymo faktų nepripažino. Atsakovai žalos faktą iš esmės grindžia tik į bylą teikiamomis sąskaitomis faktūromis už atliktus darbus, tačiau įrodymų, kad būtent dėl ieškovės kaltės buvo sulaužyta kelio vandens latakų sistema, lauko trinkelės bei būtų atšokęs putplastis nuo baseino nėra. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė aplinkybės, jog ieškovė būtų padariusį žalą atsakovų objektui (kelio vandens latakų sistemos sugadinimas, lauko trinkelių defektų šalinimas, netinkamai priklijuotas putplastis).

120.       Teisėjų kolegijos nuomone, teismas padarė tokias išvadas netinkamai taikydamas ir aiškindamas ginčo santykį reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir išsamiai neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, dėl ko šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė. Kaip matyti iš motyvuojamosios teismo sprendimo dalies,  pirmosios instancijos teismas apsiribojo tik formaliu argumentu, kad ieškovė žalos padarymo faktų nepripažino, tačiau neanalizavo atsakovų argumentų ir iš viso nepasisakė dėl ieškovės civilinės atsakomybės sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos, priežastinio ryšio ir kaltės), šių sąlygų (ne)taikymo neanalizavo.

121.       Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktą apeliacinės instancijos teismas turi teisę perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kai nustatomos šioje teisės normoje nustatytos jos taikymo sąlygos, būtent: kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo atskleista jos esmė ir kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos esmė suprantama kaip svarbiausios faktinės ir teisinės bylos aplinkybės.

122.       Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas netyrė ir nevertino visų civilinės atsakomybės (ne)taikymui reikšmingų tiek faktinių, tiek teisinių aplinkybių ir dėl to šioje dalyje liko neatskleista bylos esmė.

123.       Pažymėtina, kad esminis bylos nagrinėjimas teisme vyksta pirmojoje instancijoje, t. y. visi nurodyti faktai išsamiai turėtų būti ištirti remiantis civilinio proceso įrodinėjimo, įrodymų vertinimo taisyklėmis, užtikrinant šalių rungimosi principą (CPK 7, 12, 42 straipsniai, 176 straipsnio 1 dalies, 177 straipsnio 1 dalies, 179, 185 straipsniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2013).

124.       Jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2012).

125.       Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmesti priešieškinio reikalavimai dėl 2 468,27 Eur nuostolių atlyginimo, dėl 56 Eur nuostolių už sugadintas atsakovo pirktas medžiagas atlyginimo, dėl 140,12 Eur žalos atlyginimo dėl sugadinto turto, panaikinama ir byla šioje dalyje perduotina šiam teismui nagrinėti iš naujo.

Dėl ieškinio senaties

126.       Ieškovė nurodė, kad atsakovai praleido vienerių metų ieškinio senaties terminą, nurodytą CK 6.667 straipsnio 1 dalyje. Ieškovė laikosi pozicijos, jog ieškinio senaties terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2020 m. spalio 22 d., kuomet atsakovai nurodė, kad ieškovė neketina taisyti savo trūkumų. Atsakovai su ieškinio senaties taikymu nesutiko.

127.       Atsakovai nurodė, kad jie ieškinio senaties nepraleido, nes ieškovė darbų atsakovams neperdavė, 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų aktą surašė vienašališkai, o paminėtame akte nurodė, kad darbų trūkumus pašalins garantinio aptarnavimo metu, kas įrodo, kad priešieškinio senaties terminas atsakovams neprasidėjęs.

128.       Pirmosios instancijos sprendė, kad būtent 2021 m. vasario 6 d. yra momentas, nuo kurios prasidėjo ieškinio senaties eiga (CK 6.666 straipsnio 2 ir 5 dalys, 6.667 straipsnio 1, 3 dalys). Priešieškinis teismui paduotas 2022 m. kovo 14 d., todėl atsakovų priešieškinį (jo dalį) atmetė taip pat ir šiuo pagrindu. 

129.       Ieškinio senatis – tai įstatymuose nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (CK 1.124 straipsnis). Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio nuostatomis, bendrasis ieškinio senaties terminas sudaro dešimt metų, tačiau atskirų rūšių reikalavimams CK ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose gali būti nustatyti sutrumpinti ieškinio senaties terminai. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o ši teisė atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą; šios taisyklės išimtys gali būti nustatytos CK ir kituose įstatymuose (CK 1.127 straipsnio 1 dalis).

130.       Statybos darbams įstatyme yra nustatytas garantinis terminas. Todėl statybos rangos sutarties atveju yra aktuali pirmiau minėta CK 6.667 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta bendrosios ieškinio senaties termino eigos pradžios skaičiavimo taisyklės, nustatytos CK 1.127 straipsnio 1 dalyje, išimtis, kurios taikymą lemia pareikšto reikalavimo turinys (dėl atliktų rangos darbų trūkumų, kai įstatyme ar rangos sutartyje yra nustatytas garantinis terminas ir apie trūkumus buvo pareikšta per šį garantinį terminą) ir tam tikros sąlygos (nustatytas garantinis terminas, užsakovo veikimo iniciatyva, pareiškiant apie trūkumus per garantinį terminą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 28 punktas).

131.       Aptariama norma – tai speciali rangos santykiuose įtvirtinta ieškinio senatį reglamentuojanti nuostata, kurioje nustatyta išimtis, taikytina, kai apie rangos darbų trūkumus pareiškiama per garantinį laikotarpį, todėl ji negali būti aiškinama kitaip, nei nurodyta joje. Pavyzdžiui, pagal šią nuostatą ieškinio senaties pradžia negali būti siejama su momentu, kai užsakovas faktiškai patyrė išlaidų ištaisęs darbų trūkumus, arba su diena, kai buvo atsisakyta ištaisyti užsakovo nurodytus trūkumus. Ieškinio senaties termino pradžia pagal šią nuostatą negali būti nustatoma ir pagal subjektyvųjį momentą, t. y. momentą, kai tapo aišku apie netinkamai atliktus darbus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-112-313/2015; 2022 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-207-701/2022, 35 punktas).

132.       Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl atliktų darbų trūkumų buvo pradėta kalbėti dar 2020 m. spalio pabaigoje. Ieškovė 2020 m. gruodžio 19 d. pateikė atsakovams atliktų darbų bendrą aktą, kurį pasirašė vienašališkai. Ieškovė, pripažinusi kai kuriuos darbų trūkumus, 2021 m. gegužės 12 d. atsakovams pateikė patikslintą atliktų darbų bendrą aktą, kurio atsakovai taip pat nepasirašė.

133.       Nagrinėjamu atveju susiklostė būtent tokia situacija, kad rangovas pareiškė reikalavimą užsakovui sumokėti už atliktus rangos darbus, o užsakovas ginčija tokį reikalavimą, remdamasis darbų trūkumais. Teisėjų kolegija prieš tai šioje nutartyje pripažino, kad darbai buvo atlikti su trūkumais, atsakovai darbų iš ieškovės nepriėmė. Ieškovė rangos sutartį vienašališkai nutraukė dėl to, kad atsakovai nesutiko su atliktų darbų rezultatu, reikalavo ištaisyti darbų trūkumus, tačiau atsakovė ne visus darbų trūkumus pripažino ir ne visus trūkumus ištaisė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškovė tinkamai atliktų darbų atsakovams neperdavė, todėl sutiktina su atsakovų argumentais, kad ieškinio senatis šiuo atveju neprasidėjo.

134.       Remiantis tuo, kas nurodyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog šiuo atveju buvo praleista ieškinio senatis.

Dėl procesinės bylos baigties

135.       Apibendrinant tai, kas nurodyta, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentus pripažįsta iš dalies pagrįstais, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimas pakeistinas – sprendimo dalis, kuria ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pakeistinas, teismo sprendimu priteistą sumą sumažinant iki 8 843,00 Eur. Teismo sprendimo dalis, kuria atmesti atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimai naikintina: civilinės bylos dalis dėl priešieškinio reikalavimo dėl atliktų darbų aktų pripažinimo negaliojančiais nutrauktina, priešieškinio reikalavimas dėl darbų trūkumų ištaisymo tenkintinas ir atsakovams iš ieškovų priteistina 5 255,37 Eur darbų trūkumų ištaisymo išlaidos, o dalis reikalavimų dėl nuostolių atlyginimo grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 4 punktas).

136.       Kadangi byla dėl dalies reikalavimų grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, šalių turėtų bylinėjimosi išlaidų, taip pat išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo klausimas paliktinas spręsti šiam teismui kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu (CPK 93, 96 straipsniai).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, veikdama Vilniaus apygardos teismo vardu ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, pakeisti ir šią dalį išdėstyti taip:

Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „LDK meistrai“ (j. a. k. 305464712) solidariai iš atsakovų V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) 8 843,00 Eur (aštuonių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt trijų eurų) skolą, 409,44 Eur (keturių šimtų devynių eurų 44 ct) palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (9 252,44 Eur) nuo bylos teisme iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 19 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2024 m. birželio 28 d. sprendimo dalį, kuria netenkintas atsakovų V. S. ir A. S. patikslintas priešieškinis, panaikinti.

Civilinės bylos dalį dėl patikslinto priešieškinio reikalavimo, kuriuo prašoma pripažinti negaliojančiais ieškovės vienašališkai pasirašytus 2020 m. spalio 23 d. Atliktų darbų aktus Nr. 1 ir Nr. 2, 2021 m. vasario 5 d. ieškovės vienašališkai pasirašytą 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendrą aktą, 2021 m. gegužės 12 d. patikslinimą Nr. 1 prie 2020 m. gruodžio 19 d. atliktų darbų bendro akto, nutraukti.

Priteisti atsakovams V. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „LDK meistrai“ (j. a. k. 305464712) 5 255,37 Eur (penkių tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 37 ct) atliktų darbų trūkumų šalinimo išlaidų atlyginimą.

Civilinės bylos dalį dėl atsakovų patikslinto priešieškinio reikalavimų dėl 2 468,27 Eur nuostolių atlyginimo, dėl 56 Eur nuostolių dėl sugadintų atsakovo pirktų medžiagų atlyginimą, dėl 140,12 Eur žalos atlyginimo dėl sugadinto turto, perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai                                                                                Gintautas Koriaginas

                                                                                       Algimantas Kukalis

                                                                                       Rūta Palubinskaitė